Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Albino Bielskio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Aloyzo Kruopio, Lino Šiukštos,

civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovei J. Č.,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Klaipėdos apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro (toliau – ir prokuroras) apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio, kuriuo A. G. pripažintas kaltu ir nuteistas:

– pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį – laisvės apribojimu dvejiems metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir atlyginti nukentėjusiesiems likusią žalos dalį pagal sudarytas sutartis;

– pagal BK 284 straipsnį – laisvės apribojimu šešiems mėnesiams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir atlyginti nukentėjusiesiems likusią žalos dalį pagal sudarytas sutartis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos apėmimo būdu ir A. G. paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės apribojimas dvejiems metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22.00 val. iki 06.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu, ir atlyginti nukentėjusiesiems likusią žalos dalį pagal sudarytas sutartis.

Iš A. G. Klaipėdos teritorinei ligonių kasai priteista 1789,50 Eur (vienas tūkstantis septyni šimtai aštuoniasdešimt devyni eurai 50 ct).

Iš A. G. nukentėjusiajam J. B. priteista 10 000 Eur (dešimt tūkstančių eurų) neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Bylos esmė

II. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados

5.1. Apeliaciniu skundu prokuroras neginčija nuteistojo A. G. kaltės, jo padarytų nusikalstamų veikų faktinių aplinkybių ir jų juridinės kvalifikacijos, tačiau nesutinka su BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatų taikymu nuteistojo atžvilgiu, nurodydamas, kad byloje nenustatyta išimtinių aplinkybių, kurių pagrindu būtų galima daryti išvadą, jog BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas nuteistajam aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad prokuroras nesutinka ir su nuteistajam A. G. pagal BK 284 straipsnį paskirta laisvės apribojimo bausme.

5.2. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas 2003 m. birželio 10 d. nutarime konstatavo, jog Konstitucijoje įtvirtintas prigimtinio teisingumo principas suponuoja tai, kad baudžiamajame įstatyme nustatytos bausmės turi būti teisingos. Teisingumo ir teisinės valstybės principai inter alia reiškia, kad valstybės taikomos priemonės turi būti adekvačios siekiamam tikslui. Taigi bausmės turi būti adekvačios nusikalstamoms veikoms, už kurias jos nustatytos; už nusikalstamas veikas negalima nustatyti tokių bausmių ir tokių jų dydžių, kurie būtų akivaizdžiai neadekvatūs nusikalstamai veikai ir bausmės paskirčiai. Įstatymų leidėjas apibūdina bausmės paskirtį BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatydamas bausmės skyrimo tikslų visumą, kurie šiame įstatyme išdėstyti nuoseklia tvarka, sudarydami vieningą bausmės paskirtį. Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Skirdami bausmę teismai turi laikytis visų šių reikalavimų ir nė vienam negali būti suteikiama viršenybė, o paskirta bausmė turi atitikti BK 41 straipsnio 2 dalyje numatytus bausmės tikslus. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 straipsnyje. BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

5.3. Pagal BK 54 straipsnio 3 dalį teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šis bausmės švelninimo pagrindas sietinas su aplinkybių, apibūdinančių nusikalstamos veikos pavojingumą ir šią veiką padariusį asmenį, visumos vertinimu bei išvada, kad bendros bausmės skyrimo taisyklės nėra pakankamos teisingumo principui įgyvendinti ir teisingai bausmei paskirti. Teismas, taikydamas BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, rodančios, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas asmeniui už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos skirtos byloms, susijusioms su daug mažesniu nuteistojo asmenybės ir jo padarytos veikos pavojingumo vertinimu, kai vadovaujantis įstatyme įtvirtintomis bendrosiomis bausmės skyrimo taisyklėmis skirtina kad ir minimali sankcijoje numatyta bausmė vis tiek prieštarauja teisingumo principui, todėl parinktina švelnesnė bausmė ar kita jos rūšis. Skirdamas bausmę BK 54 straipsnio 3 dalies pagrindu teismas privalo vadovautis ir bausmės paskirtimi.

5.5. Taikant BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas vertinamas ne tik nusikalstamos veikos pavojingumas, bet ir šią veiką padariusio asmens pavojingumas. Priimdamas sprendimą nuteistojo A. G. atžvilgiu taikyti BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskirti jam švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje, pirmosios instancijos teismas nurodė, kad nuteistasis dirba, turi tvirtus socialinius ryšius, šeimą, augina du vaikus, atsiprašė nukentėjusiųjų, dalį žalos jiems atlygino ir sudarė sutartį dėl likusios žalos atlyginimo, atlygino žalą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui bei sudarė žalos atlyginimo sutartį su Klaipėdos teritorine ligonių kasa. Teismas taip pat pažymėjo, kad nukentėjusieji prašė nuteistajam neskirti laisvės atėmimo bausmės, šiuo metu jokių padarinių nukentėjusiojo J. B. sveikatai dėl sumušimo nėra, be to, izoliavus A. G. nuo visuomenės, sudarytos sutarties dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems įvykdymas numatytais terminais nebūtų galimas. Tačiau, kai kurios iš šių pirmosios instancijos teismo išvardytų aplinkybių neatitinka bylos medžiagoje esančių faktinių duomenų. Bylos duomenimis, nuteistasis A. G. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui atlygino tik dalį žalos, kurią ši institucija patyrė išmokėjusi nukentėjusiajam J. B. ligos išmokas. Šią aplinkybę apeliacinės instancijos teismo posėdyje pripažino ir pats nuteistasis. Nors pirmosios instancijos teismas nurodė, kad A. G. augina du vaikus, bylos duomenimis, jis su žmona I. G. išsituokė prieš daugiau kaip trylika metų, jųdviejų dukra gyvena su motina Jungtinėje Karalystėje.

5.6. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo išvardytos teigiamai nuteistojo A. G. asmenybę apibūdinančios aplinkybės nelaikytinos išimtinėmis aplinkybėmis, sudarančiomis pagrindą skirti nuteistajam švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje. Nuteistojo elgesys po nusikalstamos veikos padarymo – dalies jo padarytos žalos atlyginimas ir pasižadėjimas atlyginti likusią žalą vertintinas teigiamai, tačiau skiriant bausmę negalima šiai aplinkybei (žalos atlyginimui) skirti išimtinės reikšmės, ne mažiau svarbūs yra ir tokie bausmės tikslai kaip asmens nubaudimas, nusikalstamų veikų prevencija. Nuteistojo socialiniai ryšiai, aplinkybės, kad jis dirba ir atlygino nukentėjusiesiems dalį žalos bei sutinka atlyginti likusią žalą, neleidžia daryti išvados, kad nuteistojo asmenybės pavojingumas yra daug mažesnis, o BK straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už nusikalstamos veikos padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Juo labiau, kad vertindamas nuteistojo A. G. asmenybės pavojingumą pirmosios instancijos teismas neatsižvelgė į tai, kad labai sunkią nusikalstamą veiką jis padarė praėjus tik keliems mėnesiams po to, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto narkotinių medžiagų laikymo. Ši aplinkybė charakterizuoja nuteistąjį kaip linkusį nusikalsti ir rodo, kad ankstesnė už nusikalstamos veikos padarymą paskirta bausmė teigiamos įtakos jo elgesiui neturėjo. Be to, nuteistasis A. G. anksčiau net 25 kartus buvo baustas administracine tvarka, ir nors šios nuobaudos nusikalstamos veikos padarymo metu nebegaliojo, tačiau jos taip pat neigiamai charakterizuoja nuteistąjį ir neleidžia jo asmenybės vertinti kaip išimtinai mažiau pavojingos.

5.7. Atsikirtime į prokuroro apeliacinį skundą nuteistasis A. G. ir jo gynėjas nurodo, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas taikyti nuteistojo atžvilgiu BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir skirti jam švelnesnę bausmę, nei numatyta baudžiamojo įstatymo sankcijoje, atitinka Lietuvos apeliacinio teismo bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką panašiose bylose. Pažymėtina, kad Konstitucinio Teismo praktikoje nurodoma, jog teismų precedentų, kaip teisės šaltinių, reikšmės negalima pervertinti, juolab suabsoliutinti. Remtis teismų precedentais reikia itin apdairiai. Teismams sprendžiant bylas precedento galią turi tik tokie ankstesni teismų sprendimai, kurie buvo sukurti analogiškose bylose, t. y. precedentas taikomas tik tose bylose, kurių faktinės aplinkybės yra tapačios arba labai panašios į tos bylos, kurioje buvo sukurtas precedentas, faktines aplinkybes ir kurioms turi būti taikoma ta pati teisė, kaip toje byloje, kurioje buvo sukurtas precedentas (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2007 m. spalio 24 d. nutarimas). Atsikirtime į apeliacinį skundą nurodomų bylų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo šios bylos faktinių aplinkybių, todėl jose priimti sprendimai šioje byloje negali būti taikomi kaip precedentas. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtose baudžiamosiose bylose Nr. 1A-299-197/2018, Nr. 1A-233-398/2017 taikant BK 54 straipsnio 3 dalį ir skiriant nuteistiesiems bausmes buvo atsižvelgta į tai, kad jie nukentėjusiesiems sudavė tik po vieną smūgį, jokių kitų neteisėtų veiksmų jų atžvilgiu neatliko, savo iniciatyva neteisėtus veiksmus nutraukė. Vertindamas šių asmenų pavojingumą teismas įvertino ir tai, kad jie nusikalto būdami neteisti. Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-281-387/2017 nustatyta, kad nuteistojo veikos rūšinis pavojingumas buvo mažesnis nei tipinis BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos rūšinis pavojingumas, be to, nuteistasis jam inkriminuotą veiką padarė būdamas neteistas. Kitoje Lietuvos apeliaciniame teisme nagrinėtoje baudžiamojoje byloje Nr. 1A-154-165/2016 nustatyta, kad nuteistieji nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte, padarė būdami neteisti ir nebausti administracine tvarka. Tuo tarpu šioje apeliacine tvarka išnagrinėtoje byloje nuteistasis A. G. nusikalstamą veiką padarė būdamas teistas, anksčiau net 25 kartus baustas už įvairius administracinius pažeidimus, jo padaryta nusikalstama veika nebuvo mažesnio rūšinio pavojingumo.

5.8. Įvertinus aplinkybes, apibūdinančias nuteistojo A. G. asmenybės ir jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai jo atžvilgiu taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas ir paskyrė jam švelnesnę bausmę, nei numatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Todėl pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas dėl neteisingai paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas) – nuteistajam skiriama bausmė, nustatyta BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje.

5.9. Už BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte numatytos nusikalstamos veikos padarymą nustatyta laisvės atėmimo nuo dvejų iki dvylikos metų bausmė, alternatyvių bausmių laisvės atėmimui baudžiamajame įstatyme nenustatyta. Nuteistojo A. G. padaryta nusikalstama veika yra tyčinė, baigta, jis pasikėsino į vieną svarbiausių baudžiamojo įstatymo ginamų vertybių – žmogaus sveikatą, jo veika sukėlė pavojingus padarinius – sunkų sveikatos sutrikdymą, dėl kurio kilo reali grėsmė nukentėjusiojo J. B. gyvybei. Nuteistojo atsakomybę lengvina tai, jog jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), o jo atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos šios nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Nuteistasis A. G. dirba, prisideda prie savo vaikų išlaikymo, atsiprašė nukentėjusiųjų, atlygino jiems dalį padarytos žalos ir sudarė sutartį dėl likusios žalos atlyginimo, atlygino dalį žalos Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui bei sudarė žalos atlyginimo sutartį su Klaipėdos teritorine ligonių kasa. Byloje nėra duomenų, kad nuteistojo veiksmai nukentėjusiajam būtų sukėlę kokius nors sunkaus pobūdžio liekamuosius reiškinius, kurie tęstųsi ilgą laiką. Neigiamai nuteistąjį charakterizuoja aplinkybė, kad jam inkriminuotą nusikalstamą veiką jis padarė praėjus tik keliems mėnesiams po to, kai Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2017 m. lapkričio 30 d. baudžiamuoju įsakymu buvo pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 259 straipsnio 2 dalį dėl neteisėto narkotinių medžiagų laikymo. Esant aptartoms aplinkybėms, darytina išvada, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai ir jos paskirtis bus realizuoti nuteistajam A. G. paskyrus realią laisvės atėmimo bausmę, kurios dydis lygus BK 135 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytam laisvės atėmimo bausmės minimumui – dvejiems metams.

5.10. Iš prokuroro apeliacinio skundo turinio matyti, kad jis nesutinka ir su nuteistajam A. G. pagal BK 284 straipsnį paskirtos bausmės – laisvės apribojimo šešiems mėnesiams rūšimi bei dydžiu ir prašo už šios nusikalstamos veikos padarymą nuteistajam paskirti realią laisvės atėmimo bausmę. Už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. BK imperatyviai nenurodoma, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita bausmės rūšis tuomet, kai už nusikalstamos veikos padarymą atitinkamo BK straipsnio sankcijoje yra numatytos alternatyvios bausmės rūšys. Tačiau vienas fundamentaliausių bausmės skyrimo principų, nustatytų BK – bausmės teisingumo principas. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltininkui turi būti užtikrinta tinkamai individualizuota bausmė, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintą bausmės paskirtį. Pripažintam kaltu asmeniui skiriama bausmė turi būti adekvati padarytai veikai – ji turi atitikti tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį. Be to, dar vienas esminis kriterijus, vertintinas parenkant teisingą ir proporcingą bausmės rūšį ir dydį, yra kaltininko asmenybės pavojingumas. Viena nuteistojo A. G. veika buvo padaryti du nusikaltimai, numatyti BK 284 straipsnyje ir 135 straipsnio 2 dalies 8 punkte (idealioji nusikalstamų veikų sutaptis), todėl šių nusikaltimų padarymo aplinkybės sutampa. Įvertinus šias jau aptartas nusikalstamos veikos pavojingumą apibūdinančias aplinkybes ir nuteistojo A. G. asmenybę darytina išvada, kad bausmės tikslai bus pasiekti tik nuteistajam paskyrus griežčiausią BK 284 straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės atėmimą, kurio terminas lygus minimaliam baudžiamajame įstatyme nustatytam laisvės atėmimo bausmės terminui (trims mėnesiams). Taigi, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keičiamas ir dėl neteisingai pagal BK 284 straipsnį paskirtos bausmės (BPK 328 straipsnio 2 punktas). Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis ir 5 dalies 1 punktu nuteistajam A. G. pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį paskirtos bausmės bendrinamos apėmimo būdu, griežtesne pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą paskirta bausme apimant švelnesnę pagal BK 284 straipsnį paskirtą bausmę, ir skiriama galutinė subendrinta bausmė.

5.11. Bylos duomenimis, nuteistasis A. G. BPK 140 straipsnio pagrindu buvo laikinai sulaikytas 2018 m. sausio 28 d. (t. 2, b. l. 110). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. sausio 29 d. nutartimi jam buvo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas 10 parų, šį terminą skaičiuojant nuo 2018 m. sausio 29 d. (t. 2, b. l. 149-150). Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartimi A. G. taikytos kardomosios priemonės – suėmimo terminas buvo pratęstas vienam mėnesiui (t. 2, b. l. 192-194). Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. vasario 20 d. nutartimi Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų 2018 m. vasario 6 d. nutartis buvo panaikinta ir A. G. buvo nedelsiant paleistas iš suėmimo (t. 3, b. l. 9-11). BK 66 straipsnyje nustatyta, kad teismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas kardomasis kalinimas (suėmimas), privalo jį įskaityti į bausmę, todėl nuteistojo A. G. laikinajame sulaikyme ir suėmime praleistas laikas įskaitomas į jam paskirtą bausmę.

5.12. Šioje byloje Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyrius pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašoma priteisti 205,70 Eur, kurie kaip ligos išmoka buvo išmokėti nukentėjusiajam J. B. už jo laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2018 m. sausio 30 d. iki 2018 m. kovo 19 d. (t. 1, b. l. 73-79). Iš byloje esančio 2018 m. birželio 1 d. banko mokėjimo nurodymo matyti, kad ši pinigų suma nuteistojo A. G. vardu buvo pervesta į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos sąskaitą (t. 3, b. l. 144). 2018 m. gegužės 22 d. Klaipėdos apygardos teisme gautas patikslintas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinis ieškinys, kuriuo prašoma papildomai priteisti 223,85 Eur, kurie kaip ligos išmoka buvo išmokėti nukentėjusiajam J. B. už jo laikinojo nedarbingumo laikotarpį nuo 2018 m. kovo 20 d. iki 2018 m. gegužės 11 d. (t. 3, b. l. 91-97). BPK 305 straipsnio 5 dalyje nurodoma, kad aprašomojoje nuosprendžio dalyje turi būti nurodyti motyvai, pagrindžiantys sprendimą dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo, o BPK 307 straipsnio 6 dalies 1 punkte įtvirtinta, kad nuosprendžio rezoliucinėje dalyje turi būti nurodomas sprendimas dėl nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai skundžiamame nuosprendyje nepasisakė dėl patikslinto civilinio ieškinio ir šio klausimo iš esmės neišsprendė. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus atstovė J. Č. apeliacinės instancijos teismo posėdyje palaikė patikslintą Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus civilinį ieškinį ir prašė iš nuteistojo A. G. priteisti 223,85 Eur. Civilinio ieškovo atstovė nurodė, kad jos atstovaujama institucija negavo Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendžio nuorašo. Kai civilinio ieškovo atstovė dėl nuosprendžio nuorašo kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą, jai buvo nurodyta, kad visi civilinio ieškovo reikalavimai buvo patenkinti dar iki nuosprendžio priėmimo, todėl nėra pagrindo civiliniam ieškovui siųsti jo nuorašo. A. G. teisiamajame posėdyje sutiko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui atlyginti civiliniu ieškiniu prašomą priteisti 223,85 Eur sumą. Įvertinus aptartas aplinkybes darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismo nuosprendis turi būti keičiamas dėl netinkamai išspręstų kitų nuosprendžio klausimų (BPK 328 straipsnio 4 punktas) – civiliniam ieškovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriui iš nuteistojo A. G. priteisiama 223,85 Eur.

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 ir 4 punktais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Klaipėdos apygardos teismo 2018 m. lapkričio 5 d. nuosprendį pakeisti.

A. G., pripažintam kaltu pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą, paskirti bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams.

A. G., pripažintam kaltu pagal BK 284 straipsnį, paskirti bausmę – laisvės atėmimą trims mėnesiams.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, pagal BK 135 straipsnio 2 dalies 8 punktą ir 284 straipsnį paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir A. G. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą dvejiems metams. Bausmę skirti atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu į A. G. paskirtą galutinę subendrintą bausmę įskaityti jo laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. sausio 28 d. iki 2018 m. sausio 29 d. (dvi paros) ir suėmimo laiką nuo 2018 m. sausio 29 d. iki 2018 m. vasario 20 d. (22 dienos).

Iš A. G. civilinio ieškovo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Vilniaus skyriaus naudai priteisti 223,85 Eur.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.