Klaipėdos apygardos teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje A. G., gim. (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, vykdo individualią veiklą – variklinių transporto priemonių techninė priežiūra ir remontas, gyvenamosios vietos adresas – (duomenys neskelbtini), teistas 2017-11-30 baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 259 straipsnį 2 dalį, paskirta 225,96 Eur (6 MGL) bauda, kaltinamas nusikaltimų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 135 straipsnio 2 dalies 8 punkto ir 284 straipsnio, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. G. viešoje vietoje įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką ir sunkiai sužalojo žmogų dėl chuliganiškų paskatų, o būtent jis 2018-01-28, apie 01 val. 51 min., pašalinių žmonių akivaizdoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, (duomenys neskelbtini) namo, iš chuliganiškų paskatų be jokios dingsties tyčia sudavė vieną smūgį J. B. kumščiu į galvą, nuo jo pastarasis pargriuvo aukštielninkas, galva atsitrenkdamas į gatvės grindinį, po to gulinčiam sudavė ne mažiau kaip tris kartus į galvą bei spyrė į šoną, dėl to J. B. buvo padarytas kaukolės skliauto bei pamato dešinės pusės kaulų (dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio) linijinis lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo dešinėje smilkininėje srityje, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimas, trauminis povoratinklinis pakraujavimas abiejų smilkininių ir dešinės kaktinės skilčių srityje, apatinės lūpos muštinė žaizda, dešinio skruosto sumušimas, poodinė kraujosruva dešinėje smilkininėje- pakaušinėje srityje bei kraujosruva dešinės akies vokuose. J. B. patirta galvos smegenų trauma sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą.

Liudytoja A. P. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad iš salėje esančių asmenų pažįsta kaltinamąjį A. G.. Tą vakarą susitiko su A. mieste. Buvo jos draugės gimtadienis ir apie 23.00 val. buvo pakviesta šventei. Su A. nuėjo pasikalbėti, pabūti į „(duomenys neskelbtini)“. Buvo dviese, atsisėdo prie baro. Jai jau buvo laikas eiti į draugės gimtadienį. A. sutiko pažįstamus, pakvietė prisėsti. Tie jo pažįstami jai buvo nepažįstami žmonės, bet iš pokalbio suprato, kad jie rimti sportininkai, šiek tiek jaunesnio amžiaus. Prisėdo prie jų ir pradėjo bendrauti, kurį laiką ten buvo visi kartu. Po to jai pradėjo skambinti draugės ir kviesti ateiti. Turėjo eiti į kitą barą, kitoje gatvės pusėje. Išėjo pas drauges, po to grįžo. Grįžus pamatė, kad daugiau vyrų atsirado prie to staliuko. Tai pabuvo ten dar kurį laiką ir po to nusprendė visi kartu eiti į kitą barą.

Liudytojas D. B. apklaustas teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad 2018-01-27 šeštadienį, apie 21.40 val., su draugais leido laiką „(duomenys neskelbtini)“, Klaipėdoje, baro salėje prie staliuko dešinėje. Maždaug po valandos ar poros valandų prie jų prisijungė aukštas, tamsus, su barzda vaikinas ir tamsiaplaukė mergina. Prie jų staliuko juos pasikvietė T. B.. Sėdint baro salėje jokių nesusipratimų nebuvo. Atkreipė dėmesį, jog arčiau tualetų prie staliuko ant minkštasuolio sėdėjo didelė kompanija merginų ir kažką šventė. Ar tas aukštas vaikinas ėjo pas ką nors pasikalbėti prie baro, jis nepastebėjo. Ėjo du kartus į lauką parūkyti. Paskutinį kartą lauke prie „(duomenys neskelbtini)“ durų rūkė jis, T. B., L. K. ir aukštas vaikinas, dar lauke taip pat rūkė ir keletas merginų. Tas aukštas vaikinas ėjo arčiau merginų ir klausė, ar galima jas kalbinti. Prie merginų stovėjo ir vaikinas. Girdėjo, jog tas aukštas vaikinas apsižodžiavo su vaikinu, kuris buvo su merginomis. Grįžus po parūkymo į baro salę pamatė, kad prie baro stalo sujudimas, susistumdymas: aukštas barzdotas vaikinas ir vaikinas, kuris buvo lauke su merginomis, konfliktavo žodžiu. Prie jų buvo pribėgusios keletas merginų, o priėjus apsaugos darbuotojui jie išsiskirstė. Netrukus po šio žodinio konflikto jie sugalvojo eiti į barą „(duomenys neskelbtini)“ ir visi kartu išėjo. Iš „(duomenys neskelbtini)“ išėjo maždaug apie 01 val. Į „(duomenys neskelbtini)“ barą T. su L., Š. nuėjo pirmieji. Jis ėjo su aukštu vaikinu, vardu A., ir jo drauge. Pakeliui į barą „(duomenys neskelbtini)“ A. atsiliko per keletą metrų. Jis su A. drauge jau buvo pasukę link skersgatvio, kur yra įėjimas į barą, tada pamatė ne dagiau kaip 3–4 metrų atstumu nuo jų, kad A. prasivardžiuoja necenzūriniais žodžiais ir keikia vaikiną, kuris buvo „(duomenys neskelbtini)“, einantį ant gatvės važiuojamosios dalies. A. buvo priėjęs prie pat to vaikino, tada atsitraukė nuo jo, nusivilko striukę ir padavė draugei. Draugė pasiėmė laikyti tą striukę, o A. priėjęs prie to vaikino iš karto smogė kumščiu jam į galvą. Jo draugė iš karto ėmė klykti: „kam taip padarei“. Ant gatvės stovėjęs vaikinas nesudavė A. nė vieno smūgio: nei prieš patirdamas smūgį, nei po to, kai pats patyrė smūgį. Vaikinas nuo A. smūgio iš karto griuvo aukštielninkas ant akmens grindinio ir nebesikėlė. Tai įvyko beveik viduryje gatvės. Tai pamatęs jis pribėgo ir griebė A. už liemens iš už nugaros ir bandė atitraukti nuo pargriuvusio vaikino, kad toliau jo nebemuštų, nes jis jau gulinčiam vaikinui pasilenkęs kumščiu daužė į galvą ne mažiau kaip du kartus. Iš karto po to jie bandė įeiti į barą „(duomenys neskelbtini)“, tačiau jų neįleido, nes A. agresyviai kalbėjo. Po to jis paskambino T. B. ir pasakė, jog A. sumušė žmogų, tada T. jį įsivedė į „(duomenys neskelbtini)“ barą.

Liudytojas M. K. apklaustas teisiamojo posėdžio metu ir paskelbus jo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, patvirtino, kad 2018-01-28 01.48 val. jis buvo Žvejų gatvėje, Klaipėdoje, prie „(duomenys neskelbtini)“ kavinės. Būdamas prie šio baro iš pradžių išgirdo žodinį konfliktą tarp vyriškių, kurie buvo tarp pastatų, kuriuose yra barai „(duomenys neskelbtini)“ ir „(duomenys neskelbtini)“, arčiau gatvės, bet ant pėstiesiems skirtos vietos. Pasisukęs į tą pusę iš karto pamatė smūgį kumščiu į galvą. Nuo smūgio nukentėjęs vaikinas visu ūgiu krito aukštielninkas ant gatvės akmens grindinio. Ties ta vieta, kur jis patyrė smūgį, grindinyje yra metaliniai borteliai, už kurių jis užkliuvo virsdamas. Jokios gynybinės reakcijos iš nukentėjusiojo pusės nebuvo, smūgių iki to jis niekam nesudavė. Pargriuvęs vaikinas nebejudėjo ir nesikėlė. Smūgiavęs vyriškis tuoj pat pasilenkė prie nukentėjusiojo ir kumščiu sudavė ne mažiau kaip 5–7 smūgius į galvą, o po to nueidamas spyrė 2 kartus – iš karto vieną smūgį sudavė į šoną ties juosmeniu, nueidamas paskutinį smūgį sudavė į galvą. To užpuoliko niekas nebandė patraukti nuo nukentėjusiojo. Tas, kuris mušė nukentėjusįjį, buvo be striukės. Įspyręs paskutinį smūgį nukentėjusiam į galvą jis ėmė rėkauti, jautėsi labai stiprus, panašu iš elgesio, kad būtų dar kam nors sudavęs smūgį. Prie jo priėjo du vaikinai, jis apsivilko striukę ir su jais pasišalino.

Parodymo atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką liudytoja K. M. atpažino A. G. kaip asmenį, kurį matė „(duomenys neskelbtini)“, o vėliau lauke sumušusį vyriškį (t. 1, b. l. 155–156).

Parodymo atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką liudytojas A. G. atpažino A. G. kaip asmenį, su kuriuo J. B. žodžiu konfliktavo „(duomenys neskelbtini)“, nes A. G. praeidamas užkliūdavo J. B. pečiais (t. 1, b. l. 166–168).

Parodymo atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką liudytoja L. B. atpažino A. G. kaip asmenį, kurį matė „(duomenys neskelbtini)“ stebėjusį jų staliuką (t. 1, b. l. 180–181).

Parodymo atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką liudytoja D. V. atpažino A. G. kaip asmenį, su kuriuo J. B. konfliktavo „(duomenys neskelbtini)“ (t. 1, b. l. 192–196).

Parodymo atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką liudytoja E. M. atpažino A. G. kaip asmenį, kuris „(duomenys neskelbtini)“ kabinėjosi prie J. B. (t. 2, b. l. 9–13).

Parodymo atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką liudytojas L. K. atpažino A. G. kaip asmenį, su kuriuo buvo „(duomenys neskelbtini)“ ir kuris sumušė žmogų (t. 2, b. l. 50–53).

Parodymo atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką liudytojas M. K. atpažino A. G. kaip asmenį, kuris ties baru „(duomenys neskelbtini)“ sumušė žmogų (t. 2, b. l. 62–65).

Iš specialisto išvados Nr. G 225/2018(03) matyti, kad J. B. nustatyti sužalojimai: kaukolės skliauto bei pamato dešinės pusės kaulų (dešinio momenkaulio ir smilkinkaulio) linijinis lūžis, kraujo išsiliejimas virš kietojo smegenų dangalo dešinėje smilkininėje srityje, galvos smegenų dešinės smilkininės skilties sumušimas, trauminis povoratinklinis pakraujavimas abiejų smilkininių ir dešinės kaktinės skilčių srityje, apatinės lūpos muštinė žaizda, dešinio skruosto sumušimas, poodinė kraujosruva dešinėje smilkininėje-pakaušinėje srityje bei kraujosruva dešinės akies vokuose. J. B. patirta galvos smegenų trauma sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą (t. 1, b. l. 54–55).

Specialisto išvadoje Nr. G 275/2018(03) pažymima, kad apžiūrėjus A. G. išorinių kūno sužalojimo žymių nėra (t. 2, b. l. 175).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole pažymėta, jog peržiūrėjus „(duomenys neskelbtini)“ baro „(duomenys neskelbtini)“, kuris priklauso UAB „(duomenys neskelbtini)“, pateiktą vaizdo medžiagą matyti, kad 2018-01-27 22.58 val. bare „(duomenys neskelbtini)“ priešais barą tarp A. G. ir kito vyriškio vyksta žodinis konfliktas (t. 2, b. l. 84–92).

Vaizdo įrašo apžiūros protokole pažymėta, jog baro „(duomenys neskelbtini)“ vadovo M. K. pateiktoje vaizdo medžiagoje matyti, jog 2018-01-28 02.12 val.–02.14 val. prie įėjimo į barą „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), matyti du vaikinai ir A. G.. Vienas iš vaikinų paduoda ar padeda A. G. apsirengti striukę, po to bando įeiti į barą (t. 2, b. l. 70–71).

Motyvuojamoji dalis

Teismas, įvertinęs surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, konstatuoja, kad kaltinamojo A. G. kaltė dėl to, jog jis 2018-01-28, apie 01 val. 51 min., pašalinių žmonių akivaizdoje, demonstruodamas aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, ignoruodamas elementarias moralės bei elgesio normas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, Klaipėdoje, prie (duomenys neskelbtini) namo, iš chuliganiškų paskatų, be jokios dingsties tyčia sudavė vieną smūgį J. B. kumščiu į galvą, nuo jo pastarasis pargriuvo aukštielninkas, galva atsitrenkdamas į gatvės grindinį, po to gulinčiam sudavė ne mažiau kaip tris kartus į galvą bei spyrė į šoną, dėl to J. B. patirta galvos smegenų trauma sukėlė sunkų sveikatos sutrikdymą, įrodyta, be paties kaltinamojo visiško prisipažinimo, remiantis nukentėjusiųjų, liudytojų parodymais, parodymo atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką protokolais, specialisto išvadomis, kita byloje esančia medžiaga ir duomenimis.

Sunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 135 str. 2 d. 8 p., kai jis padarytas demonstratyviai ignoruojant elementarias elgesio taisykles ir visuotinai priimtas moralės normas, kaltininkui siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pažeminti ar paniekinti juos.

Vertinant nukentėjusiojo J. B. sužalojimo aplinkybes, nekyla jokių abejonių, kad A. G. sudavė nukentėjusiajam į galvą ir taip sunkiai sutrikdė jo sveikatą be jokios dingsties, t. y. iš chuliganiškų paskatų. Chuliganiškos paskatos yra kvalifikuojanti aplinkybė, apibūdinanti nusikaltimo subjektyvųjį požymį – nusikaltimo padarymo motyvą. Nusikaltimo padarymo motyvas – tai suvoktos vidinės paskatos, kurios nulemia asmens pasiryžimą padaryti nusikaltimą. Motyvas – chuliganiškos paskatos – paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, šioms paskatoms būdingas veikos priežastingumo nebuvimas, akivaizdus neadekvatumas. Taigi teismas mano, jog įrodyta, kad kaltinamasis be jokios priežasties, tai yra iš chuliganiškų paskatų, sunkiai sužalojo J. B., todėl jo veika teisingai kvalifikuotina pagal BK 135 straipsnio 2 dalį 8 punktą, t. y. kaip sunkus sveikatos sutrikdymas dėl chuliganiškų paskatų.

BK 284 straipsnyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, todėl kaltininkas turi suvokti, kad savo veiksmais sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką ir nori taip veikti. Be to, kaltininko tiesioginė tyčia dėl padarinių gali būti tiek apibrėžta (nori konkrečių padarinių), tiek neapibrėžta (veikos padarinius numato bendrai, jų savo sąmonėje nedetalizuoja). Viešoje vietoje – lauke miesto centre, kur buvo žmonių, iškviesta greitoji medicinos pagalba, kaltinamasis neabejotinai sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Toks nusikalstamas kaltinamojo elgesys viešoje vietoje pagal susiformavusią teismų praktiką laikomas įžūliu, šiurkščiu elgesiu. Kaltinamasis A. G. veikė tiesiogine ne­apib­rėž­ta ty­čia, kai vei­kia­ma sie­kiant su­trik­dy­ti žmo­gaus svei­ka­tą, bendrai numatydamas ga­li­my­bę at­si­ras­ti įvai­riems jo pa­vo­jin­gos vei­kos pa­da­ri­niams (nežymiam, nesunkiam ar sunkiam nu­ken­tė­ju­sio­jo svei­ka­tos su­trik­dy­mui), tų pa­da­ri­nių sa­vo są­mo­nė­je ne­de­ta­li­zuo­damas ir vie­no­dai no­rėdamas bet ku­rio iš jų at­si­ra­di­mo, todėl ir jo veika kvalifikuotina pagal atsiradusias pasekmes, tai yra pagal BK 284 straipsnį 1 dalį ir 135 straipsnio 2 dalį 8 punktą.

Skirdamas bausmę už padarytą nusikalstamą veiką kaltinamajam teismas vadovaujasi BK 54 strapsnyje nurodytais bausmės skyrimo pagrindais ir BK 41 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bausmės skyrimo tikslais, kurių visuma sudaro bendrą bausmės paskirtį, o teisingumo principo įgyvendinimas užtikrina kaltininkui tokios tinkamai individualizuotos bausmės paskyrimą, kuri geriausiai atitiktų įstatyme įtvirtintos bausmės paskirtį, ir skiriama bausmė būtų adekvati padarytai veikai, tai yra bausmė už nusikalstamą veiką atitiktų tos veikos pavojingumo pobūdį bei laipsnį ir kaltininko asmenybę.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, savo noru atlygino dalį žalos ir sudarė sutartį dėl likusios žalos atlyginimo, sunkinanti aplinkybė, kad nusikalto būdamas apsvaigęs nuo alkoholio. BK 135 straipsnyje 2 dalyje 8 punkte numatyta veika yra labai sunkus nusikaltimas, už kurį gali būti paskirta tik laisvės atėmimo bausmė. Šis nusikaltimas tyčinis, baigtas, juo padaryta žala žmogaus sveikatai, Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai, tai rodo, jog kaltinamasis kritiškai vertina savo elgesį. Parinkdamas bausmės rūšis ir dydį už padarytą nusikalstamą veiką teismas vertina ir kaltinamojo asmenybės pavojingumą nulemiančius požymius, apibūdinančius jį iki nusikalstamų veikų padarymo, nusikalstamų veikų padarymo metu bei po to, t. y. atsižvelgia į tai, kad A. G. dirba, turi tvirtus socialinius ryšius, šeimą, augina du vaikus, nukentėjusiųjų atsiprašė, dalį žalos atlygino ir sudarė sutartį dėl likusios žalos atginimo, nukentėjusieji prašo kaltinamajam neskirti laisvės atėmimo bausmės, šiuo metu padarinių dėl sumušimo nėra, izoliavus kaltinamąjį nuo visuomenės, sudarytos sutarties dėl žalos atlyginimo nukentėjusiesiems įvykdymas numatytais terminais nebūtų galimas, atlygino žalą VSDFV Vilniaus skyriui, sudarė žalos atlyginimo sutartį su Klaipėdos teritorine ligonių kasa.

Bausmės teisingumas neatsiejamai susijęs su kitu baudžiamosios teisės principu – bausmės individualizavimu, kuris taip pat yra pamatinis baudžiamosios teisės principas, tampriai susijęs su bausmės paskirtimi. BK 54 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Kita vertus, tam, kad būtų išvengta neteisingumo, kad paskirta bausmė būtų teisinga, įstatymų leidėjas numatė išimtis iš bendrų bausmės skyrimo taisyklių, t. y. galimybę atskirais atvejais paskirti bausmę, nenumatytą baudžiamojo įstatymo, pagal kurį kvalifikuota veika, sankcijoje. Tai numatyta BK 54 straipsnio 3 dalyje ir 62 straipsnyje. Tokia galimybė gali būti taikoma tik viena kryptimi – bausmės švelninimo linkme. Dėl to BK 54 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai paskirti švelnesnę bausmę.

Visos anksčiau aptartos aplinkybės, taip pat kaltinamąjį charakterizuojantys duomenys rodo, kad A. G. padarytas nusikaltimas sunkus, tačiau kaltininkas nėra tiek pavojingas, kad galima būtų daryti išvadą, jog bausmės tikslai bus pasiekti skiriant jam tik laisvės atėmimo bausmę. Teismo manymu, toks bausmės paskyrimas aiškiai prieštaraus teisingumo principui ir gali turėti priešingą efektą – neužtikrinti bausmės paskirties. Todėl teismas mano, kad kaltinamajam taikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos ir paskirtina švelnesnė bausmės rūšis negu numatyta sankcijoje už padarytas sunkias nusikalstamas veikas, t. y. laisvės apribojimas dvejiems metams įpareigojant būti namuose nuo 06 val. iki 22 val., jeigu tai nesusiję su darbu, atlyginti nukentėjusiesiems likusią žalos dalį pagal sudarytas sutartis. Klaipėdos teritorinės ligonių kasos 1789,50 eurų civilinis ieškinys įrodytas ir pagrįstas, todėl tenkintinas.

Nukentėjusiųjų J. B. ir K. B. civilinis ieškinys pagrįstas, todėl tenkintinas 10 000 eurų sumos reikalavimas, nes dalį žalos kaltinamasis atlygino.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297–298, 301–308 straipsniais, teisėjas

nusprendžia:

A. G. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 135 straipsnį 2 dalį 8 punktą ir BK 284 straipsnį ir jam paskirti:

pagal LR BK 135 straipsnį 2 dalį 8 punktą, pritaikius LR BK 54 straipsnio 3 dalį, – laisvės apribojimą dvejiems metams įpareigojant būti namuose nuo 06 val. iki 22 val., jeigu tai nesusiję su darbu, atlyginti nukentėjusiesiems likusią žalos dalį pagal sudarytas sutartis;

pagal LR BK 284 straipsnį – laisvės apribojimą šešiems mėnesiams įpareigojant būti namuose nuo 06 val. iki 22 val., jeigu tai nesusiję su darbu, atlyginti nukentėjusiesiems likusią žalos dalį pagal sudarytas sutartis.

Remiantis LR BK 63 straipsnio 1 dalimi, 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės apribojimą dvejiems metams įpareigojant būti namuose nuo 06 val. iki 22 val., jeigu tai nesusiję su darbu, atlyginti nukentėjusiesiems likusią žalos dalį pagal sudarytas sutartis.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – iki nuosprendžio įsiteisėjimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš A. G. 1789,50 eurų Klaipėdos teritorinei ligonių kasai.

Priteisti iš A. G. J. B. 10 000 eurų neturtinei žalai atlyginti.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per šį teismą.