- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-11-03
- Bylos Nr.
- e2S-2548-640/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-34570-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Rūta Veniulytė-Jankūnienė
- Atsakovas
- D. D.
- Ieškovas
- K. S.
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Veniulytė-Jankūnienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo D. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės K. S. ieškinį atsakovui D. D. dėl nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikams priteisimo, bendravimo su vaikais tvarkos nustatymo ir uzufrukto bei pagal atsakovo D. D. priešieškinį ieškovei K. S. dėl bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 18 d. nutartimi tenkino ieškovės K. S. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną atsakovo D. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. D., D. D. ir V. D. tvarką, pagal kurią atsakovas, būdamas Lietuvoje, su vaikais bendrauja: kiekvienos savaitės trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 16 iki 19 val. bei kiekvieną šeštadienį nuo 10 iki 19 val., pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą; telefonu ar kitu nuotoliniu būdu po pusę valandos per dieną iš anksto suderintu laiku, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą. Atsakovas įpareigotas nenuteikinėti vaikų prieš ieškovę, vaikams girdint nekalbėti apie ieškovę nepagarbiai, nevartoti necenzūrinių žodžių.
2. 2022 m. birželio 16 d. teisme gautas atsakovo prašymas pakeisti laikinąsias apsaugos priemones, nustatant laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią: susiję su vaikais klausimai rašomi elektroniniu paštu, į kuriuos kita šalis privalo atsakyti ne vėliau kaip per 48 val.; lyginiais metais (2022, 2024 ir kt.) atsakovas su visais trimis vaikais kartu praleidžia kiekvieno vaiko gimimo dieną, pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžindamas į jų gyvenamąją vietą 19 val., išskyrus atvejus, jeigu vaikas išreiškia norą bendrauti ilgiau. Tokiu atveju turi būti atsižvelgta į vaiko norus, o ne į teismo nustatytą bendravimo tvarką; žiemos atostogų laikotarpiu atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nelyginių metų (2023, 2025 ir kt.) pirmą atostogų savaitę, įskaitant Kalėdas; lyginiais metais (2022, 2024 ir kt.) atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais antrą žiemos atostogų savaitę; Velykų atostogų metu (vieną savaitę) atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais nelyginiais metai (2023, 2025 ir kt.); vasaros atostogų metu atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais tokia tvarka: birželio mėnesį atsakovas bendrauja su vaikais pasiimdamas juos antrą mėnesio šeštadienį 10 val. ir grąžindamas po dviejų savaičių sekmadienį 19 val.; liepos mėnesį atsakovas bendrauja su vaikais pasiimdamas juos pirmą mėnesio šeštadienį 10 val. ir grąžindamas po savaitės sekmadienį 19 val.; rugpjūčio mėnesį atsakovas bendrauja su vaikais pasiimdamas juos pirmą mėnesio sekmadienį 10 val. ir grąžindamas po dviejų savaičių sekmadienį 19 val.; vaikų mokslo metų laikotarpiu atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais tokia tvarka: kiekvienos savaitės ketvirtadienį ir penktadienį atsakovas pasiima vaikus po užsiėmimų iš ugdymo įstaigų ir grąžina į jų gyvenamąją vietą 19 val., kiekvieną šeštadienį atsakovas pasiima vaikus iš gyvenamosios vietos 10 val. ir grąžina į jų gyvenamąją vietą 19 val., atsakovas bendrauja su nepilnamečiais vaikais kiekvieną dieną telefonu ar kitu nuotoliniu būdu po pusę valandos per dieną; atostogų metu atsakovui nepilnamečiai vaikai perduodami kartu su gimimo liudijimais ar tapatybės kortelėmis/pasais.
3. Atsakovas prašymą keisti laikinąsias apsaugos priemones grindė tuo, kad 2022 m. vasario 18 d. teismo nutartimi nustatyta laikina jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka neužtikrina nei vaikų, nei jo teisių. Ieškovė savo nuožiūra leidžia arba draudžia atsakovui bendrauti su vaikais. Psichologo, advokato ir dviejų mediatorių pagalba atsakovui pavyko susitarti su ieškove, jog jis bendrauja su vaikais nuo 2022 m. birželio 11 d. iki 2022 m. birželio 26 d., pasiimdamas vaikus iš jų gyvenamosios vietos, tačiau sutartu laiku atvykus pasiimti nepilnamečius vaikus, ieškovė sukėlė konfliktą, ko pasekoje atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimas neįvyko. Atsakovas nurodė, kad su ieškove nepavyksta taikiai susitarti dėl jo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos, todėl teismo nutartimi nustatyta laikina bendravimo tvarka yra keistina.
Atsiliepimas
4. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo prašymą pakeisti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, kuriuo siūlė nustatyti laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią: atsakovas su nepilnamečiais vaikais K. D., D. D., V. D. bendrauja kiekvieną lyginį metų savaitgalį. Vaikai paimami penktadienį 16 val. iš jų gyvenamosios ar kitos buvimo vietos ir parvežami į jų gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18.30 iki 19.00 val.; mokslo metų laiku atsakovas pasiima vaikus iš jų buvimo vietos 16 val. kiekvieną ketvirtadienį ir kiekvieną nelyginės savaitės penktadienį ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18.30 val. iki 19 val.; nepriklausomai nuo 5.1. ir 5.2 punktuose nustatyto grafiko, atsakovas su vaikais bendrauja kiekvienų metų birželio pirmą savaitgalį (nuo penktadienio iki sekmadienio) (tėvo dieną), o ieškovė su vaikais praleidžia kiekvienų metų gegužės pirmą savaitgalį (motinos dieną); nelyginių metų (2023, 2025 ir t.t.) Velykų šventes vaikai praleidžia su atsakovu, o Kalėdas - su ieškove. Lyginiais metais (2022, 2024 ir t.t.) Velykų šventes vaikai praleidžia su ieškove, o Kalėdas - su atsakovu. Vaikai paimami iš jų buvimo vietos pirmą Kalėdų ir Velykų dieną 10 val. ir parvežami į jų gyvenamąją ar kitą ieškovės nurodytą vietą atitinkamai antrą Kalėdų arba Velykų dieną nuo 18.30 iki 19.00 val.; nelyginiais metais atsakovas organizuoja ir su visais vaikais švenčia D. ir K. gimtadienio šventes; lyginiais metais atsakovas organizuoja ir su visais vaikais švenčia V. D. gimtadienį. Vaiko gimtadienio dieną atsakovas paima vaikus pasibaigus pamokoms ar kitam ugdymui iš vaikų buvimo vietos ar gyvenamosios vietos 16 val. ir parveža vaikus į jų gyvenamąją vietą nuo 18.30 iki 19.00 val. Tais metais, kai vaiko gimtadienio organizavimas ir šventimas nepriskirtas atsakovui, jis gimtadienio šventėje nedalyvauja; atsakovas su vaikais bendrauja pusę vaikų pavasario, rudens ir žiemos atostogų laiko. Vaikai paimami iš jų gyvenamosios vietos pirmą atostogų dieną 10 val. ir praėjus pusei atostogų, parvežami į jų gyvenamąją ar kitą ieškovės nurodytą vietą nuo 18.30 iki 19.00 val.; atsakovas vaikų vasaros atostogų metu birželio mėnesio antrą šeštadienį pasiima vaikus 10 val. iš gyvenamosios arba kitos ieškovės nurodytos vietos ir grąžina juos po dviejų savaičių šeštadienį nuo 18.30 iki 19.00 val. į gyvenamąją arba kitą ieškovės nurodytą vietą. Liepos mėnesio antrą šeštadienį atsakovas pasiima vaikus 10 val. iš gyvenamosios arba kitos ieškovės nurodytos vietos ir po savaitės šeštadienį parveža į gyvenamąją arba kitą ieškovės nurodytą vietą nuo 18.30 iki 19.00 val. Rugpjūčio mėnesio pirmą sekmadienį paima vaikus 10 val. iš gyvenamosios arba kitos ieškovės nurodytos vietos ir po dviejų savaičių sekmadienį parveža į gyvenamąją arba kitą ieškovės nurodytą vietą nuo 18.30 iki 19.00 val.; atsakovas su vaikais bendrauja tik Lietuvoje, apie vaikų buvimo vietą iš anksto informuodamas ieškovę bei įsipareigoja būdamas su vaikais nevartoti alkoholio, nevairuoti automobilio būdamas neblaivus, nenuteikinėti vaikų prieš ieškovę, pagarbiai kalbėti apie ją; jeigu švenčių dienos sutampa su bendravimu savaitės dienomis, prioritetu laikomos švenčių dienos ir taikoma bendravimo tvarka, numatyta švenčių dienomis.
5. Ieškovė nurodė, kad ji neprieštarauja, jog laikinoji bendravimo tvarka būtų pakeista atsižvelgiant į jos nurodytas sąlygas. Ieškovė atsiliepime nurodė, kad tarp šalių kilo ginčas perduodant vaikus, dėl ko ieškovė nukentėjo, o atsakovas neturėjo galimybės praleisti suderintą atostogų laiką su vaikais. Siekiant išvengti tokių situacijų ateityje ieškovė sutiko, kad atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais laikiną tvarką reikėtų pakeisti, tačiau ieškovo siūloma tvarka, kai susitikimo trukmė priklauso nuo vaikų pageidavimo, gali neatitikti vaikų interesų, kai jie norėdami išvengti tam tikrų pareigų vykdymo (pvz. darželio ar pamokų lankymo) išreikš pageidavimą likti pas atsakovą. Ieškovė taip pat nurodė, kad ji neprieštarauja ir sutinka atsakyti į ieškovo klausimus apie vaikus elektroniniu paštu per 48 val., tačiau pageidauja, kad atsakovas laiškus rašytų nuo 9 val. iki 20 val.
Šalies argumentai
6. Atsakovas pateikė teismui patikslintą prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Atsakovas patikslintu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo prašė nustatyti tokią laikiną jo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką:
6.1. Dėl bendravimo nuotoliniu būdu:
6.1.1. atsakovas bendrauja su dukterimis K. D., D. D. ir sūnumi V. D., telefonu ar kitaip nuotoliniu būdu bet kurią dieną savo pasirinktu laiku 30 minučių, apie pasirinktą laiką bendravimui su vaikais informuodamas ieškovę sms žinute likus ne mažiau kaip 30 min. iki numatomo bendravimo su vaikais laiko;
6.1.2. ieškovė privalo sudaryti sąlygas, kad vaikai nuotoliniu būdų bendrautų su atsakovu (aprūpinti vaikus technika ir ryšiu, pašalinti bet kokius veiksnius, atitraukiančius vaikų dėmesį nuo bendravimo su tėvu, pavyzdžiui, išjungti animacinius filmus bendravimo su tėvu laikotarpiu).
6.2. Dėl bendravimo su vaikais pasiimant juos su savimi: neskaitant švenčių, progų, vasaros ar atostogų, atsakovas turi teisę pasiimti vaikus D. D., K. D. ir V. D. ar bet kurį iš jų iki 50 dienų per kalendorinius metus, tačiau vienas bendravimo laikotarpis negali nepertraukiamai trukti daugiau nei 7 kalendorines dienas, o tarp tokių bendravimų turi būti ne mažesnė kaip dviejų savaičių pertrauka. Ketindamas pasinaudoti šiame punkte nurodyta bendravimo su vaikais tvarka, atsakovas privalo informuoti ieškovę telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ar el. paštu adresu (duomenys neskelbtini), ar kitu ieškovės raštu nurodytu telefono numeriu ar el. paštu ne vėliau kaip likus 14 d. iki vaiko ar vaikų pasiėmimo, konkrečiai nurodydamas pasiėmimo ir grąžinimo laiką bei kuriuos vaikus nori pasiimti, o ieškovė privalo perduoti vaiką ar vaikus atsakovui jo nurodytu laiku, taip pat priimti vaikus iš atsakovo po bendravimo jo nurodytu ar šalių sutartu laiku. Atsakovas pasiima vaikus ar vaiką iš jų deklaruotos gyvenamosios vietos ir grąžina į vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą, jeigu šalys nesusitaria kitaip. Bendravimo laikotarpiu atsakovas užtikrina, kad vaikai lankytų mokyklą, ugdymo įstaigas, jeigu toks lankymas pagal įstatymus yra privalomas.
6.3. Dėl bendravimo švenčių ir progų dienomis:
6.3.1. lyginiais metais atsakovas pasiima vaikus iš vaikų deklaruotos gyvenamosios vietos pirmą Šv. Kalėdų dieną 10.00 val. ir grąžina vaikus į vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą antrą Šv. Kalėdų dieną 11.00 val.;
6.3.2. lyginiais metais Šv. Velykas vaikai praleidžia su tėvu. Tėvas vaikus pasiima iš vaikų deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitos iš anksto sutartos vietos Šv. Velykų išvakarėse iki 19 val. ir grąžina ieškovei sekančią po švenčių darbo dieną iki 19.00 val. į jos gyvenamąją ar kitą iš anksto sutartą vietą;
6.3.3. lyginiais metais vaikai gimtadienio šventei paimami atsakovo. Jeigu gimtadienis nėra savaitgalį, tai atsakovas pasiima vaikus pirmą šeštadienį po gimtadienio, o jeigu gimtadienis yra savaitgalį – tai savaitgalį gimtadienio dieną. Šiuo atveju atsakovas pasiima vaikus iš vaikų deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitos šalių sutartos vietos 10.00 val. ir grąžina vaikus ieškovei tą pačią dieną 19.00 val. į vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą ar kitą šalių sutartą vietą;
6.3.4. ieškovė duoda vaikus atsakovui bendrauti švenčių ir progų dienomis tik tuo atveju, jeigu jis informuoja telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ar el. paštu (duomenys neskelbtini) ar kitu ieškovės raštu nurodytu telefono numeriu ar el. paštu ne vėliau kaip likus 30 d. iki bendravimo nurodyta tvarka.
6.4. Dėl bendravimo su vaikais vasaros metu ar vaikų atostogų metu: atsakovas turi teisę pasiimti vaikus keturias savaites savo vasaros atostogų metu (pasiimdamas iš vaikų deklaruotos gyvenamosios vietos pirmą liepos sekmadienį 10:00 val. ir po dviejų savaičių sekmadienį grąžindamas į vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19:00 val., pasiimdamas iš vaikų deklaruotos gyvenamosios vietos pirmą rugpjūčio sekmadienį 10:00 val. ir po dviejų savaičių sekmadienį grąžindamas į vaikų deklaruotą gyvenamąją vietą sekmadienį iki 19:00 val.), pranešdamas ieškovei ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius iki vaikų pasiėmimo telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ar el. paštu (duomenys neskelbtini), ar kitu ieškovės raštu nurodytu telefono numeriu ar el. paštu. Atsakovas pasiima vaikus iš jų deklaruotos gyvenamosios vietos ar kitos vaiko tėvų sutartos vietos ir privalo grąžinti iš anksto nurodytu laiku į jų deklaruotą gyvenamąją vietą.
6.5. Atsakovas turi teisę pasiimti vaikus ar bet kurį iš vaikų laikotarpiu nuo sausio 1 d. iki sausio 1 d. Ketindamas pasinaudoti šiame punkte nurodyta bendravimo su vaikais tvarka, atsakovas privalo informuoti ieškovę telefono numeriu (duomenys neskelbtini) ar el. paštu (duomenys neskelbtini), ar kitu ieškovės raštu nurodytu telefono numeriu ar el. paštu ne vėliau kaip likus 50 d. iki vaiko ar vaikų pasiėmimo, konkrečiai nurodydamas pasiėmimo ir grąžinimo laiką ir kuriuos vaikus nori pasiimti, o ieškovė privalo perduoti vaiką ar vaikus nurodytu laiku.
6.6. Ieškovė privalo suteikti atsakovo bendravimo su vaikais laikotarpiui būtiną kiekį tvarkingų, švarių vaikų drabužių, vaikų asmens tapatybės dokumentus ar kitus dokumentus (asmens tapatybės korteles, pasus), kurie yra būtini įgyvendinant atsakovo bendravimo su vaikais tvarką ir kurių (dokumentų) negali gauti pats atsakovas.
6.7. Ieškovė privalo per 1 dieną pranešti atsakovui apie savo ir vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą trumpąja žinute telefonu Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) ar kitu atsakovo nurodytu telefono numeriu.
6.8. Tuo laikotarpiu, kai vaikai yra pas atsakovą, priteistas išlaikymas yra mažinamas proporcingai pas atsakovą išbūtam laikui.
6.9. Atsakovas turi teisę bendravimui švenčių, progų dienomis, bendravimui vasaros metu pasiimti pas save bet kurį iš vaikų ar visus vaikus.
7. Nurodė, kad atsakovas laikinai dirba (duomenys neskelbtini) penkias darbo dienas per savaitę, darbo metu atvykimas į Lietuvą yra sudėtingas dėl skrydžių grafikų ir pabrangusių skrydžių bilietų. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, nėra galimybės bendrauti su vaikais trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 16.00 iki 19.00 val. Šalių santykiai yra konfliktiški, nepavyksta susitarti dėl bendravimo su vaikais klausimų, todėl bendravimui nuotoliniu būdu turi būti nustatytas konkretus laikas, o tuo atveju, jeigu bendravimas nustatytu laiku dėl objektyvių priežasčių būtų neįgyvendintas, atsakovas bendrautų su vaikais kitu sutartu laiku.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
8. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi atsakovo prašymą pakeisti laikinąsias apsaugos priemones tenkino iš dalies. Nustatė laikiną atsakovo D. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. D., D. D. ir V. D. tvarką, pagal kurią atsakovas, jam būnant Lietuvoje, su vaikais bendrauja: lyginiais metų savaitgaliais, paimant penktadienį 16 val., atvykus prie jų gyvenamosios vietos, ir grąžinant vaikus prie jų gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 18.30 val. iki 19 val.; nelyginių metų savaičių penktadieniais, paimant vaikus iš ugdymo įstaigos arba atvykus prie vaikų gyvenamosios vietos nuo 16 val. ir grąžinant prie jų gyvenamosios vietos tą pačią dieną nuo 18.30 iki 19 val.; lyginiais metais per Šv. Kalėdas, paimant vaikus pirmą Kalėdų dieną 10 val. atvykus prie vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant antrą Kalėdų dieną 11 val. prie vaikų gyvenamosios vietos. Ieškovę įpareigojo per vieną dieną pranešti atsakovui apie savo ir vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą trumpąja žinute telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) arba Nr. (duomenys neskelbtini) ar kitu atsakovo nurodytu telefono numeriu. Ieškovę įpareigojo informuoti atsakovą apie vaikams tinkamą nuotolinio bendravimo laiką ir kasdien užtikrinti netrukdomą nuotolinį pusvalandžio trukmės atsakovo bendravimą su vaikais (telefonu arba internetinių programėlių pagalba). Atsakovą įpareigojo bendraujant su vaikais nenuteikinėti vaikų prieš mamą, pagarbiai kalbėti apie vaikų mamą, nevartoti necenzūrinių žodžių.
Atsiliepimas
9. Teismas pažymėjo, kad prašymais dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo atsakovas siekia praplėsti laikiną bendravimo su vaikais tvarką. Iš ieškovės pateiktų atsiliepimų matyti, kad ji sutinka, jog nustatyta laikinoji atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka būtų keičiama, sudarant atsakovui galimybę bendrauti su vaikais ilgesnius laikotarpius. Esant tokioms aplinkybėms ir šalių sutarimui dėl galimybės praplėsti nustatytą atsakovo bendravimą su vaikais, 2022 m. vasario 18 d. nutartimi nustatyta laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka keistina.
10. Nurodė, kad šalių santykiai yra konfliktiški, šalys negeba tartis su jų nepilnamečiais vaikais susijusiais klausimais. Todėl sutiko, kad, esant tokioms aplinkybėms, bendravimo nuotoliniu būdu laiko klausimas negali būti paliktas šalių susitarimui. Tačiau atsakovo prašoma nustatyti tvarka, pagal kurią jis galėtų bet kuriuo metu, įspėjęs vos prieš pusvalandį, reikalauti užtikrinti jo nuotolinį bendravimą su vaikais, neatitinka vaikų interesų. Vaikai turi dienos režimą, užimtumą, kurio turi būti paisoma. Ieškovei, gyvenančiai su vaikais, tenka didesnė kasdienio rūpinimosi jais, jų laisvalaikio organizavimo našta, todėl įpareigojimas per pusę valandos pagal atsakovo pageidavimą suorganizuoti nuotolinį bendravimą neproporcingai apsunkintų jos padėtį. Esant tokioms aplinkybėms, nustatė, kad būtent ieškovė, geriausiai žinodama vaikų režimą ir užimtumą, turėtų parinkti kiekvienu atveju geriausiai tinkantį atsakovo bendravimo su vaikais laiką. Todėl teismas įpareigojo ieškovę informuoti atsakovą apie vaikams tinkamą bendravimo laiką ir kasdien užtikrinti pusvalandžio trukmės netrukdomą atsakovo bendravimą su vaikais telefonu arba internetinių programėlių pagalba.
Žemesnės instancijos teismas
11. Dėl atsakovo prašymo nustatyti galimybę pasiimti vaikus ar bet kurį iš vaikų iki 50 dienų per kalendorinius metus, ne ilgesniems nei 7 kalendorinių dienų laikotarpiams, tarp kurių turėtų būti ne mažesnė nei 2 savaičių pertrauka, informuojant apie tokį bendravimą likus 14 dienų iki vaikų paėmimo, paimant vaikus iš deklaruotos gyvenamosios vietos ir grąžinant į deklaruotą gyvenamąją vietą, jei šalys nesusitaria kitaip, teismas pažymėjo, jog atsakovo teiginiai apie jo darbą užsienyje jo nurodytu grafiku yra deklaratyvūs, nepagrįsti jokiais į bylą pateiktais duomenimis. 2022 m. rugpjūčio 12 d. parengiamojo teismo posėdžio metu atsakovas neigė turintis pastovų darbą užsienyje, nurodė, kad išvyksta padirbėti retkarčiais. Esant tokioms aplinkybėms, nenuosekliai atsakovo pozicijai, nėra pagrindo daryti išvadą, kad laikina bendravimo tvarka turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į atsakovo darbovietę (duomenys neskelbtini). Be to, į bylą pateiktas 2022 m. birželio 13 d. nutarimas skirti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kuriuo atsakovas įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios Lietuvoje. Todėl konstatavo, kad atsakovas ne tik neįrodė, kad nuolat dirba užsienyje, bet šiuo metu ir neturi teisės išvykti iš Lietuvos, dėl ko nėra pagrindo nustatyti aiškiai neapibrėžtą bendravimo tvarką, numatant atsakovui galimybę pasiimti vaikus iš anksto nenustatytais laikotarpiais.
12. Dėl atsakovo prašymo nustatyti galimybę bendrauti su vaikais jam esant Lietuvoje tokiu būdu, kad vaikai 7 atsakovo pasirinktas savaites mokslo metų eigoje, ne jų atostogų metu gyventų su atsakovu, informuojant apie tai ieškovę prie 14 dienų, teismas pažymėjo, kad tokia bendravimo tvarka neatitiktų šalių nepilnamečių vaikų interesų. Vaikai savaitės laikotarpiui turėtų persikelti pas atsakovą, kuris savo gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini) (byloje nėra duomenų, kad turėtų gyvenamąją vietą Vilniuje), todėl nebūtų įmanoma užtikrinti ugdymo įstaigų Vilniuje lankymo (kasdienis vaikų vežiojimas iš (duomenys neskelbtini) į Vilnių ir atgal neatitiktų protingumo principo ir esmingai pažeistų vaikų teisę į poilsį). Sutiko ir su tuo, kad tokia bendravimo tvarka yra nekonkreti, ribojanti ieškovės teisę planuoti vaikų laisvalaikį (ji negalėtų planuoti savo laiko su vaikais į ateitį daugiau nei dviem savaitėms) ir nesukurianti stabilumo vaikams.
Atsiliepimas
13. Teismas atsižvelgė į tai, kad ieškovė neprieštaravo, jog bendravimo tvarka būtų koreguojama remiantis jos argumentais, nurodytais atsiliepime, kuriuo ji siūlė nustatyti, kad mokslo metų laiku atsakovas vaikus paimtų iš jų buvimo vietos kiekvieną ketvirtadienį ir kiekvieną nelyginės savaitės penktadienį 16 val. ir grąžintų tą pačią dieną nuo 18.30 iki 19 val., taip pat bendrautų su vaikais kiekvieną lyginį metų savaitgalį, paimant penktadienį 16 val. iš jų gyvenamosios ar kitos buvimo vietos ir grąžinant į gyvenamąją vietą sekmadienį nuo 18.30 val. iki 19 val. Taigi ieškovė iš esmės neprieštaravo, kad atsakovo bendravimo tvarka būtų praplėsta, numatant bendravimą savaitgaliais su nakvynėmis. Teismo vertinimu bendravimo tvarkos kas antrą savaitgalį su nakvyne nustatymas atitiktų vaikų interesus, sudarytų jiems galimybę palaikyti artimą emocinį ryšį su tėvu bylos nagrinėjimo metu, įgalintų atsakovą pilnavertiškai prisidėti prie vaikų auklėjimo ir užtikrintų įstatyme numatytos pareigos bendrauti su vaikais vykdymą. Byloje nėra duomenų apie tai, kad toks bendravimas neatitiktų vaikų interesų. Pažymėjo, kad bendravimas kiekvieną šeštadienį riboja šalių teises išvykti su vaikais savaitgaliui, todėl ieškovės siūloma bendravimo tvarka, numatant, kad atsakovas bendrauja su vaikais kas antrą savaitgalį, vertintina kaip palankesnė abiem šalims.
Šalies argumentai
14. Pažymėjo, kad pradiniu prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo pats atsakovas prašė nustatyti jo bendravimą su vaikais mokslo metų laiku ketvirtadieniais ir penktadieniais, pasiimant po pamokų iš ugdymo įstaigos ir grąžinant į gyvenamąją vietą 19 val., patikslintu prašymu pakeitė poziciją, nurodydamas, kad negali įgyvendinti bendravimo ketvirtadieniais. Atsižvelgiant į tai, įvertinus, kad lyginiais metų savaitgaliais atsakovas su vaikais bendraus nuo penktadienio 16 val. iki sekmadienio, nelyginiais metų savaitgaliais nustatė bendravimą penktadieniais nuo 16 val., grąžinant vaikus į jų gyvenamąją vietą tą pačią dieną nuo 18.30 iki 19 val.
15. Nurodė, kad vaikų paėmimas iš deklaruotos gyvenamosios vietos niekaip neužtikrintų, kad perduodant vaikus nedalyvautų kiti asmenys ar kad ieškovė neišvyktų į užsienį. Vaikams persikėlus gyventi į kitą nei jų deklaruota gyvenamoji vieta, jų paiminėjimas iš deklaruotos gyvenamosios vietos neatitiktų ir jų interesų, kadangi kiekvieną kartą vaikai turėtų būti vežami į deklaruotą gyvenamąją vietą vien tam, kad juos paimtų atsakovas. Tokiu būdu nebūtų užtikrintas sklandesnis vaikų perdavimas, kaip teigia atsakovas. Objektyviai geriausiai vaikų patogumą ir protingumo principo įgyvendinimą užtikrina vaikų paėmimas iš jų faktinės gyvenamosios vietos, kas ir įtvirtinta nustatytoje laikinoje bendravimo tvarkoje, todėl būtinybės jos keisti šiuo aspektu nėra. Siekiant užtikrinti sklandų, nenutrūkstamą atsakovo bendravimą su vaikais, ieškovę įpareigojo pranešti atsakovui apie savo ir vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą. Atkreipė dėmesį, kad nustatytoje laikinoje atsakovo bendravimo su vaikais tvarkoje taip pat numatyta, kad vaikai gali būti paimami iš ugdymo įstaigos. Tokiu būdu atsiranda galimybė riboti šalių konfliktus vaikų akivaizdoje, kadangi vaikas iš ugdymo įstaigos paimamas šalims nekontaktuojant, todėl tai atitinka vaikų interesus ir tokia vaikų paėmimo vietos galimybė nekeičiama.
Žemesnės instancijos teismas
16. Teismas išaiškino, kad laikina bendravimo tvarka sureguliuojamas tik skyrium gyvenančio tėvo bendravimas su vaikais iki sprendimo įsiteisėjimo, todėl šioje bylos nagrinėjimo stadijoje nėra poreikio spręsti dėl atsakovo bendravimo su vaikais visų būsimų vaikų gimtadienių, švenčių ir atostogų iki jų pilnametystės metu. Visgi, atsižvelgdamas į ilgai besitęsianti bylos nagrinėjimą ir artėjančius vaikų gimtadienius, abiejų šalių suformuluotas pozicijas šiuo klausimu, siekdamas išvengti tikėtinai galinčių kilti ginčų, teismas sureguliavo laikiną bendravimo tvarką nurodytais švenčių ir atostogų laikotarpiais 2022 metais. Pažymėjo, kad 2022 m. spalio 10 d. paskirtas bylos nagrinėjimas iš esmės, todėl tikėtina, kad tolimesnis atsakovo bendravimas su vaikais bus sureguliuotas teismo sprendimu.
17. Teismas nenustatė laikinos atsakovo bendravimo su vaikais per jų gimtadienius tvarkos, vertindamas, kad bendravimo savaitgaliais tvarka užtikrins jo bendravimą su vaikais per D. ir V. gimtadienius, o K. gimtadienį jis turės galimybę atšvęsti kitą savaitgalį, savo bendravimo su vaikais metu.
18. Ieškovei sutinkant, kad atsakovas lyginiais metais bendrautų su vaikais per Kalėdas, nustatė laikiną atsakovo prašomą bendravimą šios šventės metu tvarka.
19. Teismas sprendė, kad prašoma nustatyti bendravimo tvarka vasaros metu yra praradusi aktualumą, o bendravimas atitinkamais laikotarpiais ateinančiais metais bus sureguliuotas teismo sprendimu, išnagrinėjus bylą iš esmės. Tas pats pasakytina ir apie kitus vaikų atostogų laikotarpius, todėl laikina atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka, atsižvelgiant į atsakovo prašymu apibrėžtas jo nagrinėjimo ribas, nenustatoma.
20. Teismo vertinimu, atsakovo siekis, kad būtų nustatyta galimybė paimti bendravimui ne visus šalių vaikus, prieštarauja vaikų interesams. Pagal atsakovo prašomą nustatyti bendravimo tvarką, jis galėtų nevykdyti pareigos bendrauti lygiai su visais vaikais, kas ne tik neatitiktų nurodyto įstatyminio reglamentavimo, bet ir kenktų vaikų psichologinei būklei. Tikėtina, kad vaikams nebūtų suprantama ir palanki situacija, kuomet atsakovas rinktųsi su kuriais iš jų bendrauti, nepaimti bendravimui vaikai patirtų nuoskaudų, kas neigiamai įtakotų jų ir atsakovo santykį. Esant tokioms aplinkybėms, galimybė imti bendravimui ne visus šalių nepilnamečius vaikus nenustatoma.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai
21. Atskiruoju skundu atsakovas prašė panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – tenkinti atsakovo prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo visa apimtimi. Skundas grindžiamas šiais argumentais:
21.1. Nurodė, kad ieškovė neinformuos atsakovo apie vaikams tinkamą bendrauti laiką, yra rizikų, kad tyčia nurodys tokius laikus, kuomet atsakovas negalės bendrauti su vaikais. Dėl to kentės šalių vaikai, bus pažeista jų teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Tam ir buvo prašoma, kad bendravimas nuotoliniu būdu vyktų atsakovo nurodytu laiku. Taigi teismas neužtikrino, kad vaikai turėtų realią ir neapsunkintą bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu galimybę, tuo pažeidė atsakovo ir ieškovės vaikų teises.
21.2. Pažymėjo, kad atsakovas laikinai dirba (duomenys neskelbtini), prokuroras leido atsakovui išvykti dirbti užsienyje. Atsižvelgus į šias aplinkybes, vaikų galimybės ne tik nuotoliniu būdu bendrauti su tėčiu yra ribotos. Akivaizdu, kad būdamas užsienyje, atsakovas negalės įgyvendinti bendravimo su vaikais griežtu grafiku, o galės įgyvendinti pagal savo galimybes bendravimą su vaikais, būtent iš anksto informuodamas vaikų motiną dėl šalių nepilnamečių vaikų pasiėmimo pas save. Nurodė, kad pasiėmimo laikotarpiu atsakovas rūpinsis visais vaikų reikalais, užtikrins, kad vaikai lankytų ugdymo ir mokymosi įstaigas, vaikus lepins, auklės. Ieškovė prieštaraudama tokiam bendravimui kerštauja atsakovui, nes jai žinoma, kad atsakovas ne Lietuvoje ir negalės bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį (atsakovas dirba penkias darbo dienas per savaitę, atskristi į Lietuvą yra brangu ir šiuo laiku sudėtinga).
21.3. Teismas nelogiškai nusprendė, kad atsakovas privalo paimti vaikus iš buvusios sugyventinės penktadienį 16 val. Pažymėjo, kad sugyventinė dirba Vilniuje, todėl to įgyvendinti neįmanoma, nes po darbo į namus nuvykti iki 16 val. neįmanoma, tai pat ir suruošti vaikus perdavimui yra neįmanoma. Jeigu ieškovė išvyks gyventi iš deklaruotos gyvenamosios vietos Vilniuje, tai šis punktas, atsižvelgus į įprastus dienos grafikus, yra neįgyvendinamas.
21.4. Nurodė, kad atvykus į vaikų motinos gyvenamąją vietą pasiimti vaikų, atsakovas buvo užpultas jos agresyviai nusiteikusio brolio. Nenorėdamas kelti konflikto atsakovas nuvažiavo nuo namo ir sustojo šalia važiuojamosios dalies, už kiek laiko buvusi sugyventinė atvedė vaikus, tačiau tai nėra saugus vaikų persidavimas. Todėl siekiant užtikrinti vaikų saugų perdavimą, prašo nustatyti, kad vaikai turi būti persiduodami iš jų deklaruotos gyvenamosios vietos.
21.5. Nurodė, kad byla pagal savo pobūdį gali tęstis ilgai ir akivaizdu, kad vaikai turi teisę bendrauti su atsakovu ir per šventes, todėl esant ginčui dėl bendravimo su vaikais apimties, teismas turėtų užtikrinti šalių vaikams galimybę bendrauti su tėčiu ir per šventes.
21.6. Nurodė, kad bendravimas teismo nurodytais savaitgaliais pažeidžia nepilnamečių vaikų interesus, nes atsakovas išvykęs uždarbiauti užsienyje ir negalės tokiu būdu bendrauti su vaikais, todėl prašo nustatyti galimybę bendrauti atsakovo pasirinktu laiku tam tikrą laiką per metus. Pažymėjo, kad atsakovo bendravimas nebūtinai sutaps su vaikų gimtadieniais, todėl prašo užtikrinti, jog ir atsakovas dalyvautų vaikų gimtadienių šventėse.
Atsiliepimas
22. Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo atskirąjį skundą, kuriuo prašo atsakovo atskirąjį skundą atmesti. Atsiliepimas į atskirąjį skundą grindžiamas šiais argumentais:
22.1. Nurodė, kad atsakovo prašomas nustatyti bendravimas nuotoliniu būdu, kai atsakovas bendrauja su vaikais bet kurią dieną jo pasirinktu laiku 30 min., prieš 30 min. iki bendravimo informuodamas ieškovę, neatitinka vaikų interesų, jau vien dėl to, kad gali nesutapti su vaikams įprasta dienotvarke ir ją trikdyti. Vaikai yra maži, jiems svarbus pastovus ritmas, jie turi tam tikrą dienos režimą, todėl visiškai neapibrėžtas nei dienomis nei valandomis nuotolinis bendravimas, neatitinka vaikų interesų ir parodo, kad tokia sąlyga tenkintų tik išimtinai atsakovo interesus. Ieškovė mano, kad tuo metu, kai yra jos laikas su vaikais, t. y. kas antrą savaitgalį, pokalbiai telefonu su tėvu iš viso neturėtų vykti, nes tai yra vaikų ir mamos laikas. Tuo metu ieškovė su vaikais dažnai būna svečiuose, kur ne visada yra galimybė sudaryti vaikams tinkamas sąlygas netrukdomam bendravimui su tėčiu. Be to, tėtis tokiais atvejais prašo vaikų rodyti aplinką, kurioje jie yra, o tai pažeidžia kitų asmenų teises į jų privatumą.
22.2. Nurodė, kad atsakovo prašymas bendrauti su vaikais 50 kalendorinių dienų per metus iš anksto informuodamas apie tai ieškovę, yra neapibrėžtas ir neatitinka vaikų interesų, nes atsakovas pageidauja vaikus pasiimti neatsižvelgiant į tai, kad vaikai lanko mokyklą, darželį, turi kitų užsiėmimų. Jis nurodo, kad tuo metu pasirūpins, kad vaikai lankytų savo veiklas, tačiau yra žinoma, kad atsakovas dirba užsienyje, vadinasi norėdamas susitikti su vaikais jis grįš į Lietuvą, kur neturi pastovios gyvenamosios vietos, t. y. nėra aišku, kur tuo metu gyventų vaikai, ar jiems būtų sudarytos tinkamos sąlygos ruošti pamokas, ilsėtis. Nors atsakovas skunde nurodo, kad jis gyvena ir dirba užsienyje, dėl to negalėtų bendrauti su vaikais kas antrą savaitgalį, tačiau 2022 m. rugpjūčio 12 d. parengiamojo posėdžio metu, atsakovas neigė darbą užsienyje. Teismas priimdamas ginčijamą nutartį, neturėjo pagrindo nustatyti kitokią bendravimo tvarką, nes pats atsakovas neigė, jog gyvena ir dirba užsienyje nuolat. Todėl net paaiškėjus aplinkybėms, kad atsakovas nuolat gyvena ir dirba užsienyje, kad neturi galimybių grįžti kas antrą savaitgalį bendravimui su vaikais, jo bendravimas su vaikais turi apsiriboti tik maksimaliu bendravimu vaikų atostogų metu, tačiau tokio bendravimo atsakovas neprašė.
22.3. Atkreipė dėmesį, kad jeigu atsakovas dirbtų Lietuvoje, jam per mėnesį priklausytų du tėvadieniai, kuriuos galėtų panaudoti būtent tais penktadieniais, kada numatytas jo bendravimas su vaikais ir tokiu būdu vaikų paėmimo laikas priklausytų tik nuo vaikų užsiėmimų pabaigos laiko atitinkamomis dienomis.
22.4. Pažymėjo, jog reikalavimas, kad vaikai būtų perduodami tik iš deklaruotos gyvenamosios vietos, iš esmės gali būti labai trumpalaikė sąlyga, nes vaikų deklaruota vieta gali būti keičiama ir ji gali iš tikrųjų nesutapti su faktine vaikų gyvenamąja vieta, todėl toks reikalavimas nėra protingas.
22.5. Pažymėjo, kad ieškovė yra ne kartą patyrusi smurtą iš atsakovo, todėl kiekvienas susitikimas būtent ieškovei kelia baimę, nesaugumą, įtampą ir dvasinius išgyvenimus. Šiuo metu atsakovas yra įpareigotas nesilankyti adresu (duomenys neskelbtini), nebendrauti ir neieškoti ryšių su ieškove, tačiau atsakovas į tai visiškai nekreipia dėmesio ir laikinąją bendravimo tvarką su vaikais prašo nustatyti tokią, kad turėtų kuo daugiau bendravimo ir kontakto su ieškove.
Atsiliepimas
22.6. Nurodė, kad pagal prašomą atsakovo bendravimą, jis su vaikais bendrautų per visas nurodytas šventes lyginiais metais, tačiau siekiant nepažeisti abiejų tėvų interesų švęsti šventes su vaikais, šventinės dienos turėtų būti padalintos tarp tėvų, kai pirmą Kalėdų ir antrą Velykų dieną vaikai praleidžia su tėčiu, o antrą Kalėdų ir pirmą Velykų – su mama.
22.7. Jeigu atsakovas bendrautų su vaikais kas antrą savaitgalį, tai tikrai turėtų galimybę paminėti vaikų gimtadienius ir vėliau, jeigu bendravimas nesutaptų su vaiko gimtadienio diena. Rugsėjo 10 d. buvo sūnaus V. gimtadienis, tačiau atsakovas nepareiškė noro švęsti sūnaus gimtadienio. Todėl ieškovės nuomone išskirti atskirą laikiną vaikų gimtadienių šventimui laiką, nėra tikslinga, nes net ir pats atsakovas tikėtina, kad jos nevykdys.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
23. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnis). Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).
24. Apeliacijos objektą sudaro Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutarties, kuria teismas iš dalies tenkino atsakovo D. D. prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.
Dėl naujų įrodymų
25. Apeliantas kartu su atskiruoju skundu pateikė naujus įrodymus – 2021 m. kovo 8 d. darbo kontraktą ir foto nuotraukas. Pateiktu įrodymu (darbo kontraktu) apeliantas siekia įrodyti, kad dirba užsienyje (duomenys neskelbtini), todėl atsakovas negalės įgyvendinti pirmosios instancijos teismo nustatytos laikinos bendravimo su vaikais tvarkos.
26. CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. CPK 323 straipsnyje, reglamentuojančiame apribojimus keisti apeliacinio skundo dalyką ar pagrindą, įtvirtinta, kad, pasibaigus apeliacinio skundo padavimo terminui, keisti (papildyti) apeliacinį skundą draudžiama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. gruodžio 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-569/2012).
27. Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl kiekvieno naujai pateikto įrodymo, turi aiškintis, ar šis konkretus įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui, ar vėlesnis įrodymo pateikimas užvilkins bylos nagrinėjimą, bei atsižvelgti į prašomo naujai priimti įrodymo įtaką šalių ginčo išsprendimui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-58/2008; kt.).
28. Šiuo atveju apelianto kartu su skundu pateikti įrodymai (darbo kontraktas) datuotas ankstesne data nei priimta skundžiama teismo nutartis, todėl šis rašytinis įrodymas galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teismui. Ieškovas kartu su atskiruoju skundu teikdamas minėtą įrodymą nenurodo, kodėl įrodymas nebuvo pateiktas anksčiau. Dėl kitų apelianto teikiamų įrodymų (foto nuotraukų) apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad atsakovas nenurodo, kokias aplinkybes pagrindžia pateiktos foto nuotraukos, bei kokią reikšmę jos turi sprendžiant apeliacine tvarka nagrinėjamą klausimą. Be to, kaip ir ankstesniu atveju, atsakovas nenurodo, kodėl šių įrodymų negalėjo pateikti klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių (laikinos bendravimo tvarkos) pakeitimo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, teismas neturi pagrindo išvadai dėl nustatytų išimčių taikymo, todėl pateiktų įrodymų nepriima (CPK 314 straipsnis), ir dėl jų nepasisako.
Dėl atskirojo skundo argumentų ir aplinkybių, reikšmingų atskirojo skundo nagrinėjimui
29. Laikinosioms apsaugos priemonėms šeimos bylose (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.65 straipsnis), kuriose sprendžiami socialiai reikšmingi klausimai, tokie, kaip vaiko gyvenamosios vietos, bendravimo su vaiku tvarkos nustatymas, jo išlaikymas ir kt., prioritetiškai yra siekiama užtikrinti tinkamą nepilnamečio vaiko interesų apsaugą, taip pat nepažeisti vaiko tėvų ar vieno iš jų interesų. Esant tam tikroms aplinkybėms, įrodančioms, jog nepagrįstai nukentės pirmiausiai vaiko, taip pat ir vaiko tėvų ar vieno iš jų interesai ar iškils reali grėsmė jų teisėms ir teisėtiems interesams, teismas imasi laikinųjų apsaugos priemonių (Vilniaus apygardos teismo 2009 m. balandžio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 2S-352-275/09).
30. Įstatymas numato teisę šalims, kurių atžvilgiu taikomos laikinosios apsaugos priemonės apriboja, pažeidžia ar suvaržo jų teises ar teisėtus interesus, teikti prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (CPK 148 straipsnio 1 dalis).
31. Nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismas 2022 m. vasario 18 d. nutartimi tenkino ieškovės prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir nustatė laikiną atsakovo D. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. D., D. D. ir V. D. tvarką, pagal kurią atsakovas, būdamas Lietuvoje, su vaikais bendrauja: kiekvienos savaitės trečiadienį ir ketvirtadienį nuo 16 iki 19 val. bei kiekvieną šeštadienį nuo 10 iki 19 val., pasiimdamas vaikus iš jų ugdymo įstaigos ar gyvenamosios vietos ir grąžindamas į vaikų gyvenamąją vietą; telefonu ar kitu nuotoliniu būdu po pusę valandos per dieną iš anksto suderintu laiku, atsižvelgiant į vaikų dienos režimą. Atsakovas pateikė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kuriuo prašė nustatyti jo nurodytą laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką. Atsakovas prašymu dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo siekia praplėsti laikiną bendravimo su vaikais tvarką. Kadangi ieškovė sutiko, jog Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nustatyta laikinoji atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka būtų keičiama, sudarant atsakovui galimybę bendrauti su vaikais ilgesnius laikotarpius, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi laikiną atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką pakeitė, t. y. nustatė laikiną atsakovo D. D. bendravimo su nepilnamečiais vaikais K. D., D. D. ir V. D. tvarką, pagal kurią atsakovas, jam būnant Lietuvoje, su vaikais bendrauja: lyginiais metų savaitgaliais, paimant penktadienį 16 val., atvykus prie jų gyvenamosios vietos, ir grąžinant vaikus prie jų gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 18.30 val. iki 19 val.; nelyginių metų savaičių penktadieniais, paimant vaikus iš ugdymo įstaigos arba atvykus prie vaikų gyvenamosios vietos nuo 16 val. ir grąžinant prie jų gyvenamosios vietos tą pačią dieną nuo 18.30 iki 19 val.; lyginiais metais per Šv. Kalėdas, paimant vaikus pirmą Kalėdų dieną 10 val. atvykus prie vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant antrą Kalėdų dieną 11 val. prie vaikų gyvenamosios vietos. Ieškovę įpareigojo per vieną dieną pranešti atsakovui apie savo ir vaikų gyvenamosios vietos pasikeitimą trumpąja žinute telefonu Nr. (duomenys neskelbtini) arba Nr. (duomenys neskelbtini) ar kitu atsakovo nurodytu telefono numeriu. Ieškovę įpareigojo informuoti atsakovą apie vaikams tinkamą nuotolinio bendravimo laiką ir kasdien užtikrinti netrukdomą nuotolinį pusvalandžio trukmės atsakovo bendravimą su vaikais (telefonu arba internetinių programėlių pagalba). Atsakovą įpareigojo bendraujant su vaikais nenuteikinėti vaikų prieš mamą, pagarbiai kalbėti apie vaikų mamą, nevartoti necenzūrinių žodžių.
32. Apeliantas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas atmetė atsakovo prašymą nustatyti tokią laikiną bendravimo tvarką su nepilnamečiais vaikais nuotoliniu būdu „atsakovas bendrauja su dukterimis K. D., D. D. ir sūnumi V. D., telefonu ar kitaip nuotoliniu būdu bet kurią dieną savo pasirinktu laiku 30 minučių, apie pasirinktą laiką bendravimui su vaikais informuodamas ieškovę sms žinute likus ne mažiau kaip 30 min. iki numatomo bendravimo su vaikais laiko“. Atsakovas pažymi, kad teismas nepagrįstai netenkino atsakovo prašomos nuotolinio bendravimo tvarkos, o įpareigojo ieškovę informuoti atsakovą apie vaikams tinkamą nuotolinio bendravimo laiką ir kasdien užtikrinti netrukdomą nuotolinį pusvalandžio trukmės atsakovo bendravimą su vaikais. Pažymėjo, kad ieškovė neinformuos atsakovo apie vaikams tinkamą bendrauti laiką, yra rizikų, kad tyčia nurodys tokius laikus, kuomet atsakovas negalės bendrauti su vaikais. Dėl to kentės šalių vaikai, bus pažeista jų teisė bendrauti su skyrium gyvenančiu tėvu. Tam ir buvo prašoma, kad bendravimas nuotoliniu būdu vyktų atsakovo nurodytu laiku. Apeliacinės instancijos teismas nesutinka su atsakovo atskirajame skunde nurodytais argumentais.
33. Pažymėtina, kad atsakovas prašoma nustatyti laikina bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarka iš esmės prašo, jog atsakovo ir šalių vaikų bendravimas nuotoliniu būdu vyktų pagal atsakovo pasirinktą laiką, tačiau atsakovas konkretaus nuotolinio bendravimo laiko prašomoje patvirtinti laikinoje bendravimo tvarkoje nenurodo, t. y. atsakovo nurodyta bendravimo tvarka neapibrėžta nei dienomis, nei valandomis. Atsižvelgiant į tai, sutiktina su pirmosios instancijos teismu, kad tokia atsakovo prašoma nustatyti tvarka, pagal kurią jis galėtų bet kuriuo metu, įspėjęs vos prieš pusvalandį, reikalauti užtikrinti jo nuotolinį bendravimą su vaikais, neatitinka šalių nepilnamečių vaikų interesų. Pažymėtina, kad vaikai turi dienos režimą, užimtumą, todėl visiškai neapibrėžtas nei dienomis, nei valandomis nuotolinis bendravimas, neatitinka vaikų interesų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsižvelgė ir įvertino tai, kad būtent ieškovei, su kuria gyvena šalių nepilnamečiai vaikai, tenka didesnė kasdienio rūpinimosi jais, jų laisvalaikio organizavimo našta, todėl įpareigojimas per pusę valandos pagal atsakovo pageidavimą suorganizuoti nuotolinį bendravimą neproporcingai apsunkintų jos padėtį. Be to, kadangi ieškovė, su kuria gyvena vaikai, geriausiai žino vaikų režimą ir užimtumą, teismas pagrįstai ieškovę įpareigojo informuoti atsakovą apie vaikams tinkamą bendravimo laiką ir kasdien užtikrinti pusvalandžio trukmės netrukdomą atsakovo bendravimą su vaikais telefonu arba internetinių programėlių pagalba.
34. Apeliacinės instancijos teismas laiko nepagrįstais atsakovo argumentus, kad ieškovė gali neinformuoti atsakovo apie vaikams tinkamą bendrauti laiką, ar kad tyčia nurodys tokius laikus, kuomet atsakovas negalės bendrauti su vaikais. Pažymėtina, kad šie apelianto argumentai yra deklaratyvūs bei nepagrįsti jokiais objektyviais įrodymais. Teismas nagrinėjamu atveju neturi pagrindo abejoti, kad ieškovė teismo nustatytos laikinosios bendravimo tvarkos nevykdys, juolab, kad pati ieškovė sutiko su atsakovo prašymu pakeisti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. vasario 18 d. nutartimi nustatytą laikinąją atsakovo bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, sudarant atsakovui galimybę bendrauti su vaikais ilgesnius laikotarpius. Kita vertus, ieškovei už teismo nutartimi nustatytos laikinos bendravimo tvarkos nesilaikymą ar nevykdymą grėstų atitinkamos sankcijos. Atsižvelgiant į nurodytą, nėra pagrindo naikinti ar keisti skundžiamos nutarties dalies, kuria atmestas atsakovo prašymas nustatyti tokią laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas galėtų bet kuriuo metu, įspėjęs vos prieš pusvalandį, reikalauti užtikrinti jo nuotolinį bendravimą su vaikais.
35. Taip pat atsakovas nesutinka su skundžiamos nutarties dalimi, kuria teismas atmetė ieškovo prašymą nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, pagal kurią atsakovas turi teisę pasiimti vaikus D. D., K. D. ir V. D. ar bet kurį iš jų iki 50 dienų per kalendorinius metus, tačiau vienas bendravimo laikotarpis negali nepertraukiamai trukti daugiau nei 7 kalendorines dienas, o tarp tokių bendravimų turi būti ne mažesnė kaip dviejų savaičių pertrauka. Pažymėjo, kad būdamas užsienyje, atsakovas negalės įgyvendinti bendravimo su vaikais griežtu grafiku, o bendravimą su vaikais galės įgyvendinti tik pagal savo galimybes iš anksto informuodamas vaikų motiną dėl šalių nepilnamečių vaikų pasiėmimo pas save. Nurodė, kad pasiėmimo laikotarpiu atsakovas rūpinsis visais vaikų reikalais, užtikrins, kad vaikai lankytų ugdymo ir mokymosi įstaigas, vaikus lepins bei auklės.
36. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai netenkino nurodytos atsakovo ir nepilnamečių vaikų laikinos bendravimo tvarkos, pagal kurią atsakovas iš anksto informavęs ieškovę (prieš 14 dienų) turi teisę pasiimti vaikus ar bet kurį iš jų iki 50 dienų per kalendorinius metus, tačiau nustatė laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas, jam būnant Lietuvoje, su vaikais bendrauja lyginiais metų savaitgaliais, paimant penktadienį 16 val., atvykus prie jų gyvenamosios vietos, ir grąžinant vaikus prie jų gyvenamosios vietos sekmadienį nuo 18.30 val. iki 19 val.; nelyginių metų savaičių penktadieniais, paimant vaikus iš ugdymo įstaigos arba atvykus prie vaikų gyvenamosios vietos nuo 16 val. ir grąžinant prie jų gyvenamosios vietos tą pačią dieną nuo 18.30 iki 19 val. Visų pirma, sutiktina, kad tokia atsakovo prašoma patvirtinti laikina bendravimo tvarka yra aiškiai neapibrėžta, numatanti atsakovui galimybę pasiimti vaikus iš anksto nenustatytais laikotarpiais, ribojanti ieškovės teisę planuoti vaikų laisvalaikį ir nesukurianti stabilumo vaikams, todėl neatitinka šalių nepilnamečių vaikų interesų. Be to, kaip pagrįstai atkreipė dėmesį pirmosios instancijos teismas, nustačius atsakovo prašomą bendravimo tvarką, šalių vaikai nurodytam laikotarpiui turėtų persikelti pas atsakovą, kuris savo gyvenamąją vietą nurodo (duomenys neskelbtini), todėl nebūtų įmanoma užtikrinti ugdymo įstaigų Vilniuje lankymo.
37. Nors atsakovas aukščiau nurodytos bendravimo tvarkos nustatymo būtinybę grindžia tuo, jog jis dirba užsienyje ir bendravimą su vaikais galės įgyvendinti tik pagal savo galimybes iš anksto informuodamas vaikų motiną dėl šalių nepilnamečių vaikų pasiėmimo pas save, tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundžiamos nutarties priėmimo metu nebuvo pagrindo manyti, kad laikina bendravimo tvarka turėtų būti nustatoma atsižvelgiant į atsakovo darbovietę (duomenys neskelbtini). Pažymėtina, kad 2022 m. rugpjūčio 12 d. parengiamojo teismo posėdžio metu pats atsakovas neigė turintis pastovų darbą užsienyje, nurodė, kad išvyksta padirbėti retkarčiais. Be to, byloje pateiktas 2022 m. birželio 13 d. nutarimas skirti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, kuriuo atsakovas įpareigotas nepasišalinti iš gyvenamosios vietos, esančios Lietuvoje. Atsižvelgiant į tai, pirmosios instancijos teismas, atsakovui neįrodžius apie nuolatinį dirbą užsienyje, bei esant duomenims, kad atsakovas neturi teisės išvykti iš Lietuvos, pagrįstai atsisakė nustatyti aiškiai neapibrėžtą bendravimo tvarką, numatant atsakovui galimybę pasiimti vaikus iš anksto nenustatytais laikotarpiais, ir nustatė apibrėžtą laikiną bendravimo tvarką, pagal kurią atsakovas, jam būnant Lietuvoje, su vaikais bendrauja lyginiais metų savaitgaliais ir nelyginių metų penktadieniais.
38. Laikytinas nepagrįstu atsakovo prašymas nustatyti, kad vaikai turi būti perduodami atsakovui iš jų deklaruotos gyvenamosios vietos. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, vaikų gyvenamoji vieta gali būti deklaruota bet kur, kur gyvena tėvai. Vaikams persikėlus gyventi į kitą nei jų deklaruota gyvenamoji vieta, jų paiminėjimas iš deklaruotos gyvenamosios vietos neatitiktų ir jų interesų, kadangi kiekvieną kartą vaikai turėtų būti vežami į deklaruotą gyvenamąją vietą vien tam, kad juos paimtų atsakovas. Tokiu būdu nebūtų užtikrintas sklandesnis vaikų perdavimas. Sutiktina, kad geriausiai vaikų patogumą ir protingumo principo įgyvendinimą užtikrina vaikų paėmimas iš jų faktinės gyvenamosios vietos, todėl nėra pagrindo keisti vaikų paėmimo vietos iš faktinės jų gyvenamosios vietos į deklaruotą gyvenamąją vietą.
39. Atmestini atsakovo argumentai, kuriais nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nustatydamas laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką, neužtikrino atsakovo ir jo nepilnamečių vaikų teisės bendrauti švenčių ir vaikų gimtadienių metu. Pažymėtina, kad, priešingai nei nurodo apeliantas, pirmosios instancijos teismas nustatė tokią laikiną atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką švenčių (Šv. Kalėdų) metu, t. y. atsakovui lyginiais metais per Šv. Kalėdas, paimant vaikus pirmą Kalėdų dieną 10 val. atvykus prie vaikų gyvenamosios vietos ir grąžinant antrą Kalėdų dieną 11 val. prie vaikų gyvenamosios vietos. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tokia teismo nustatyta laikina bendravimo tvarka užtikrins tiek ieškovės, tiek atsakovo teisę bendrauti su vaikais artėjančių švenčių metu. Tuo tarpu teismas pagrįstai nenustatė atskiros atsakovo bendravimo su vaikais per jų gimtadienius tvarkos, kadangi kaip teisingai pažymėta skundžiamoje nutartyje, nustatyta bendravimo savaitgaliais tvarka užtikrins atsakovo bendravimą su vaikais per D. ir V. gimtadienius, o K. gimtadienį atsakovas turės galimybę atšvęsti kitą savaitgalį, savo bendravimo su vaikais metu. Kita vertus, teismas pažymi, jog šioje bylos nagrinėjimo stadijoje, kuomet laikina bendravimo tvarka nustatoma iki sprendimo įsiteisėjimo, nėra poreikio spręsti dėl atsakovo bendravimo su vaikais visų būsimų vaikų gimtadienių, švenčių ir atostogų iki jų pilnametystės metu, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai laikiną atsakovo ir šalių nepilnamečių vaikų bendravimo tvarką švenčių, vaikų gimtadienių metu nustatė tik artimiausiam laikotarpiui.
40. Galiausiai pažymėtina tai, kad apelianto nurodytos aplinkybės, susijusios su tėvų galimybėmis bendrauti su nepilnamečiais vaikais bus nagrinėjamos, vertinamos ir dėl jų pasisakoma bylą nagrinėjant iš esmės. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymo stadijoje teismas neturi galimybės išsamiai, visapusiškai išsiaiškinti ir nustatyti, kokia atsakovo ir nepilnamečių vaikų bendravimo tvarka labiausiai atitiktų tiek jo, tiek vaikų interesus. Šias faktines aplinkybes teismas turi galimybę įvertinti ir dėl jų pasisakyti teismo sprendime tik po to, kai byla bus išnagrinėta iš esmės, t. y. tik bylos nagrinėjimo iš esmės metu teismas turės galimybę kompleksiškai išsiaiškinti visas aplinkybes, reikšmingas bendravimo tvarkos nustatymui, taip pat ištirti ir įvertinti visus šalių į bylą pateiktus įrodymus. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į ieškinio dalyką sudarančius klausimus, kokia konkreti bendravimo tvarka nustatytina su vaikais negyvenančiam tėvui. Tuo tarpu nustatant specialią laikinąją apsaugos priemonę yra siekiama apsaugoti nepilnamečių vaikų prioritetiniais laikomus interesus ir tik ginčo nagrinėjimo metu. Taikytomis laikinosiomis priemonėmis siekiama užtikrinti padėties, esančios bylos nagrinėjimo metu, stabilumą, t. y. laikinos bendravimo su vaikais tvarkos nustatymas taikomas siekiant išvengti konfliktinių situacijų, apsaugoti vaikų interesą bendrauti ir matytis su abiem tėvais. Todėl, siekiant išvengti konfliktinių situacijų, kurios, kaip nurodo tiek ieškovė, tiek atsakovas, kyla, nagrinėjamu atveju būtina nustatyti laikiną bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarką. Tačiau teismo nustatyta laikinoji bendravimo tvarka neužkerta kelio bylos šalims geranoriškai susitarti dėl kitokios laikinos bendravimo tvarkos su nepilnamečiais vaikais. Pažymėtina ir tai, kad, iš esmės pasikeitus aplinkybėms, šalys gali kreiptis dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo (panaikinimo).
41. Atsižvelgiant į nurodytą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, teismo nustatyta laikinoji nepilnamečių vaikų bendravimo su skyriumi gyvenančiu tėvu tvarka šiuo momentu maksimaliai užtikrins vaikų interesus ir teises bendrauti su skyriumi gyvenančiu tėvu, taip pat žymiai nepažeis nė vieno iš tėvų teisių ir pareigų.
42. Tiek kasacinio teismo, tiek Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą, o apeliacinės instancijos teismas, atmesdamas apeliacinį skundą, gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010, 2018 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. K-3-380-690/2018 ir kt., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. gruodžio 9 d. sprendimas byloje R. T. prieš Ispaniją, peticijos Nr. 18390/91). Kiti atskirojo skundo argumentai, kaip neturintys reikšmės teisingam šios bylos išnagrinėjimui, šioje nutartyje plačiau neanalizuojami ir dėl jų nepasisakoma.
Dėl bylos procesinės baigties
43. Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, spręsdamas nagrinėjamą klausimą, tinkamai įvertino bylos aplinkybes, padarė pagrįstas ir motyvuotas išvadas, todėl nėra jokio pagrindo remiantis atskirojo skundo argumentais panaikinti ar pakeisti skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį. Atsižvelgiant į tai, atskirasis skundas atmestinas, o pirmosios instancijos teismo nutartis paliktina nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,
nutaria:
atskirojo skundo netenkinti.
Vilniaus miesto apylinkės teismo 2022 m. rugpjūčio 19 d. nutartį palikti nepakeistą.
Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.