- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-10-28
- Bylos Nr.
- 1A-482-957/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-40373-2023-7
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Marijus Kursevičius, Julita Dabulskytė-Raizgienė, Ugnius Trumpulis
- Nuteistasis
- M. A.
- Advokatai
- Algis Lukoševičius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Julitos Dabulskytės-Raizgienės, Marijaus Kursevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Ugniaus Trumpulio,
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. A. gynėjo advokato Algio Lukoševičiaus (toliau – ir apeliantas) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. nuosprendžio, kuriuo M. A. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 259 straipsnio 1 dalį – 51 MGL (2 550 Eur) dydžio bauda, kuri, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1, 2 dalimis, sumažinta viena trečdaliu ir M. A. paskirta galutinė bausmė – 34 MGL (1 700 Eur) dydžio bauda.
Vadovaujantis BK 66 straipsnio 1, 2 dalimis, į paskirtą bausmę įskaitytas laikiname sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. spalio 20 d. 0.00 val. iki 2023 m. spalio 20 d. 14.25 val., t. y. viena diena, prilyginant ją 6 MGL dydžio baudai, ir nuspręsta laikyti, kad galutinė M. A. paskirta bausmė yra 28 MGL (1 400 Eur).
Nustatytas 4 (keturių) mėnesių savanoriško baudos sumokėjimo terminas, terminą skaičiuojant nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės
1. M. A. nuteistas pagal BK 259 straipsnio 1 dalį už tai, kad tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytomis aplinkybėmis įgijęs tiksliai nenustatytą kiekį, bet ne mažiau kaip 0,257 g narkotinės medžiagos – kokaino, neturėdamas tikslo parduoti ar kitaip platinti, neteisėtai laikė prie savęs minėtą narkotinę medžiagą iki 2023 m. spalio 19 d., apie 23.50 val., Vilniuje, S. Fino g. 7, kai policijos pareigūnams priėjus prie automobilio „BMW“ (Valst. Nr. (duomenys neskelbtini)), prie kurio vairuotojo pusėje prasidaręs dureles stovėjo M. A., kur šalia jo kojų ant žemės aptiko jo išmestą plastikinį uždaromą maišelį su baltos spalvos milteliais, kurių sudėtyje buvo narkotinė medžiaga – kokainas, kurio masė 0,257 g.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistojo M. A. gynėjas advokatas Algis Lukoševičius prašo: 1) panaikinti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. nuosprendį ir baudžiamąją bylą nutraukti; 2) atleisti M. A., padariusį BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą; 3) skirti M. A. laiduotoja G. A.; 4) nustatyti 1 (vienerių) metų laidavimo terminą be užstato. Apelianto manymu, pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė BK 40 straipsnio nuostatas, todėl nuteistojo atžvilgiu atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės paskirtis ir teisingumo principas buvo neįgyvendinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais esminiais argumentais:
2.1. Nuteistasis M. A. atitinka BK 40 straipsnyje įtvirtintas ir skunde cituojamas atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygas ir dėl to dėl BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
2.2. Ginčydamas pirmosios instancijos teismo išvadą, kad šioje byloje nėra BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos (pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų), gynėjas pažymi, kad M. A. dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, savo elgesį vertino itin kritiškai, anksčiau teistas nebuvo, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nuteistojo padaryta nusikalstama veika priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai, nei turtinė, nei neturtinė žala padaryta nebuvo. Nuteistasis neturi žalingų įpročių (nepiktnaudžiauja alkoholiu, narkotinėmis ir kitomis medžiagomis), dirba UAB „S“ vadybininku, drausminių nuobaudų neturi. Taigi, gynėjo vertinimu, nuteistojo elgesys yra išskirtinai atsitiktinio pobūdžio bei galimai nulemtas jo emocijų ir itin nepalankiai jo atžvilgiu susiklosčiusių aplinkybių. Nuteistojo atžvilgiu pradėtas ir šiuo metu vykstantis baudžiamasis procesas jau turėjo nuteistajam pakankamai ženklų auklėjamąjį poveikį, kuris leido jam kritiškai įvertinti savo neteisėtus veiksmus ir paskatino bei skatina ateityje laikytis įstatymų bei nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Gynėjo teigimu, nuteistasis neturi teisinio išsilavinimo, todėl vertinti jo procesinį elgesį ikiteisminio tyrimo metu ta apimtimi, kad jis kaltę pripažino tik vėliau surinkus tai patvirtinančius įrodymus, kaip prielaidą, kad dėl to jis ateityje nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas, yra neteisinga. Skunde pažymima, kad prokuroras, organizavęs ir vadovavęs ikiteisminiam tyrimui, įvertino nuteistojo asmenybę ir neprieštaravo dėl nuteistojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Byloje nesant jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir darys naujas nusikalstamas veikas, konstatuoti priešingai nėra pagrindo. Nuteistasis teisiamajame posėdyje davė išsamius parodymus, neabejotinai patvirtinančius, kad jo požiūris į tam tikras gyvenimo vertybes ir kartu elgesys pakito teigiama linkme – jis visiškai atsisakė alkoholio, nevartoja jokių narkotinių medžiagų, lanko anoniminių alkoholikų klubą ir kt., tai patvirtino galima laiduotoja.
2.3. Gynėjas, apeliaciniame skunde cituodamas BK 40 straipsnio 3 dalies nuostatas dėl asmenų, galinčių būti laiduotojais, taip pat aktualią Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką (nutartys bylose Nr. 2K-239/2008, 2K-160/2010, 2K-305/2011, 2K-221-693/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-312/2011, 2K-145-895/2018, 2K-P-82/2010, 2K-305/2011), nurodo, kad šioje byloje laiduotoja sutiko būti nuteistojo motina G. A., kuri yra neteista, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba UAB „A“ direktoriaus pavaduotoja, darbdavio charakterizuojama teigiamai, yra atsakinga ir pareiginga darbuotoja, drausminių nuobaudų neturi. Gynėjo teigimu, nuteistasis su motina sutaria labai gerai, juos sieja labai stiprus ir artimas ryšys, tvirtas pasitikėjimo jausmas, atsakomybė bei pagarba vienas kitam, kilusias problemas jiedu sprendžia tardamiesi kartu, atsižvelgdami į abiejų nuomones. Nuteistajam pranešus apie savo netinkamą poelgį, jiedu ne kartą kalbėjo apie nuteistojo neigiamą ir priešingą teisei elgesį bei pasekmes, kurios gali kilti tiek nuteistajam, tiek jo šeimai ir kitiems asmenims. Galima laiduotoja nuteistojo elgesį vertina itin kritiškai ir visiškai jo netoleruoja, o nuteistasis, supratęs, kad pasielgė netinkamai, iki šiol pergyvena ir jaučia didelį gėdos jausmą. Gynėjo vertinimu, įvertinus galimą laiduotoją išskirtinai teigiamai charakterizuojančias aplinkybes, taip pat nuteistojo ir galimos laiduotojos tarpusavio santykius bei jų artimą ryšį, darytina išvada, kad G. A. yra verta pasitikėjimo būti laiduotoja ir galės daryti teigiamą įtaką savo sūnui, kad šis daugiau nenusikalstų ir laikytųsi įstatymų bei teisės aktų reikalavimų.
2.4. Gynėjas, apeliaciniame skunde cituodamas BK 40 straipsnio 8 ir 9 dalių nuostatas, nurodo, kad nuteistajam jos yra žinomos (išaiškintos) bei suprantamos, jos skatina nuteistąjį laikytis įstatymų bei nedaryti naujų nusikalstamų veikų. Darant prielaidą, kad vis tik ateityje galimai bus BK 40 straipsnio 8 ir 9 dalyse nustatytos aplinkybės (nuteistasis laidavimo metu padarys naują nusikalstamą veiką), tokiu atveju nuteistojo atžvilgiu be jokių išimčių ir neabejotinai bus įvykdytas teisingumas ir už šioje byloje jam inkriminuotos nusikalstamos veikos, numatytos BK 259 straipsnio 1 dalyje, padarymą.
3. Bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teismo posėdyje, nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išvados
4. Nuteistojo M. A. gynėjo advokato Algio Lukoševičiaus apeliacinis skundas netenkinamas.
5. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Šioje byloje ginčo dėl to, jog M. A. padarė BK 259 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką, nėra, todėl teisėjų kolegija šiuo klausimu plačiau nepasisako. Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas klausimas dėl pirmosios instancijos teismo sprendimo netaikyti M. A. BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleisti jo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, nenustačius BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintos vienos iš būtinų laidavimo instituto taikymo sąlygų – pagrindo manyti, kad nuteistasis laikysis įstatymų ir nedarys nusikalstamų veikų, pagrįstumo. Atitinkamai teisėjų kolegija pasisakys dėl šio esminio nuteistojo gynėjo apeliacinio skundo argumento.
6. Pažymėtina, kad byloje aktualaus BK 40 straipsnio nuostatos buvo pakeistos Lietuvos Respublikos Seimo priimtu 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573, o pakeitimai įsigaliojo 2025 m. vasario 1 d., tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad bylos faktinių aplinkybių kontekste naujoji BK 40 straipsnio redakcija nelaikytina palankesne nuteistajam M. A., todėl teisėjų kolegija pasisakys dėl veikos padarymo metu galiojusios BK 40 straipsnio redakcijos požymių egzistavimo šioje byloje.
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija pažymi, kad atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kaip viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių, įtvirtintas BK 40 straipsnyje. Nusikalstamos veikos padarymo metu galiojusiame BK 40 straipsnyje nustatyta galimybė asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu yra šio straipsnio 2 dalyje nustatytos sąlygos: 1) asmuo pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti; 4) yra pagrindas manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta sąlygų visuma, kuriai esant galimas šiame straipsnyje įtvirtinot laidavimo instituto taikymo svarstymas. Teismui nenustačius BK 40 straipsnyje nurodytų sąlygų visumos, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą yra negalimas. Be to, kasacinės instancijos teismas yra išaiškinęs, kad, net ir esant visoms BK 40 straipsnyje nurodytoms sąlygoms, teismas neprivalo atleisti asmens nuo baudžiamosios atsakomybės ir negali apsiriboti tik formaliu laidavimo sąlygų nustatymu, t. y. turi būti atsižvelgiama ir į kitas svarbias bylos ypatybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-P-82/2010, 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-88-976/2017, 2K-116-1073/2018 ir kt.).
8. Aptariamu klausimu skundžiamame pirmosios instancijos teismo nuosprendyje nurodyta, kad šioje byloje nėra nustatyta atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygų visuma, t. y. nėra nustatyta viena iš esminių šio baudžiamojo įstatymo straipsnio taikymo sąlygų – pagrindas manyti, kad M. A. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Iš skundžiamo procesinio sprendimo turinio matyti, kad pirmosios instancijos teismas, atsisakydamas taikyti BK 40 straipsnio nuostatas ir atleisti M. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, teisingai vadovavosi teismų praktikos nuostatomis, pagal kurias tokio pobūdžio išvada turi būti pagrįsta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti, kad turi būti atsižvelgiama į kaltininko praeityje padarytus Kelių eismo taisyklių ar kitus teisės pažeidimus ir pan. Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, taigi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-329/2013, 2K-114-628/2019).
9. Nuteistojo M. A. gynėjas, apeliaciniu skundu prašydamas taikyti jo ginamajam BK 40 straipsnyje numatytą laidavimo institutą, pažymi, kad nuteistasis dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažino visiškai ir gailėjosi, savo elgesį vertino itin kritiškai, anksčiau teistas nebuvo, nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, nuteistojo padaryta nusikalstama veika priskirtina nesunkių nusikaltimų kategorijai, nei turtinė, nei neturtinė žala padaryta nebuvo. Išties, šios aplinkybės abejonių nekelia, tačiau teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad iš pirmosios instancijos teismo nuosprendžio turinio matyti, jog šis teismas atsižvelgė į tai, kad M. A. padarė nesunkų nusikaltimą, pripažino kaltę bei gailisi dėl neteisėtų veiksmų, anksčiau neteistas, žalos šiuo nusikaltimu nepadarė, todėl remdamasis šiomis aplinkybėmis sprendė, kad yra formalus pagrindas spręsti dėl jo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Teisėjų kolegija tokiai pirmosios instancijos teismo išvadai iš esmės pritaria ir pažymi, kad pirmiau paminėtos aplinkybės yra nustatytos ir išties sudaro pagrindą svarstyti dėl laidavimo taikymo M. A., kadangi jos iš esmės patvirtina, jog egzistuoja BK 40 straipsnio 1 dalyje, taip pat BK 40 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytos sąlygos, kartu leidžia spręsti, jog šiuo atveju nėra aktualios BK 40 straipsnio dalies 2 punkte ir dalyje BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkto numatytos sąlygos, kiek jos susijusios su žala ir jos atlyginimu. Vis dėlto, šios aplinkybės nėra pakankamos atleisti M. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, kadangi jos savaime negali būti pripažintos sudarančiomis pagrindą konstatuoti, jog šiuo atveju egzistuoja ir būtina BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad nuteistasis M. A. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
10. Pažymėtina, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog nustatant BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytą sąlygą gali būti atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus, turi būti vertinamos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje, ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis, taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018, 2K-67-511/2017, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019 ir kt.). Iš dalies galima sutikti su nuteistojo gynėjo skundo argumentais dėl atsitiktinio M. A. nusikalstamos veikos pobūdžio, kadangi jis anksčiau nėra teistas. Vis tik, teisėjų kolegijos vertinimu, pagrindą manyti, kad nuteistasis nesilaikys įstatymų ir/ar darys naujas nusikalstamas veikas gali rodyti ne tik ankstesnis jo teistumas, bet ir platesnis ratas aplinkybių, pvz. jo padaryti administraciniai nusižengimai ir jų pobūdis, požiūris į padarytą nusikalstamą veiką, gyvenimo būdas, elgesys visuomenėje ir šeimoje, psichologinė ir socialinė charakteristika, taip pat ir procesinis elgesys ikiteisminio tyrimo metu ir pan. Šiuo aspektu pastebėtina, kad nors M. A. teisiamas pirmą kartą, pripažino kaltę, gailisi dėl savo neteisėtų veiksmų ir dirba, tačiau iš byloje esančio Administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, jog M. A. ne kartą taikyta administracinė atsakomybė už įvairius administracinius nusižengimus (2 t., b. l. 26-29, 173-176). Antai, per paskutinius penkerius metus jis administracinėn atsakomybės trauktas dvylika kartų, tačiau penkiais atvejais jam administracinė teisena nutraukta (dalis dėl senaties), o septyniais atvejais taikyta administracinė atsakomybė. Vertinant jo padarytų administracinių nusižengimų pavojingumą, matyti, kad dalis jų susiję su Kelių eismo taisyklių nesilaikymu ir nėra itin šiurkštūs, tačiau jis baustas administracine tvarka ir už šiurkščius administracinius nusižengimus. Antai, M. A. 2024 m. gegužės 24 d. nutarimu nubaustas už tai, kad 2024 m. kovo 25 d. viršijo leistiną greitį 37 km/h; 2024 m. gegužės 30 d. nutarimu taip pat nubaustas už 2024 m. kovo 30 d. 2 val. 21 min. 29 km/h viršytą leistiną greitį; tą pačią kovo 30 d., 14 val. 47 min. M. A. sustabdytas ir nustatyta, kad vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus, už tai jis nubaustas 2024 m. balandžio 10 d. nutarimu pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 422 straipsnio 5 dalį 850 Eur dydžio bauda ir specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimu, administracinio poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2024 m. kovo 30 d. Nepaisant to, žinodamas, kad teisė vairuoti jam yra sustabdyta, M. A. jau kitą dieną, t. y. 2024 m. kovo 31 d. vėl vairavo transporto priemonę, taip pat vėl viršijo leistiną greitį 40 km/h bei buvo nubaustas pagal ANK 416 straipsnio 4 dalį ir 424 straipsnio 3 dalį; be to, 2025 m. birželio 10 d. nutarimu baustas už 2024 m. liepos 20 d. padarytą smulkų sukčiavimą pagal ANK 108 straipsnio 1 dalį. Teisėjų kolegijos vertinimu, šie administraciniai nusižengimai, kurie padaryti trumpu laikotarpiu, rodo ryškų, sistemingą, sąmoningą ir piktybišką nuteistojo M. A. polinkį nesilaikyti įstatymų ir nepaisyti nustatytų draudimų. Pirmosios instancijos teismas šioje dalyje pagrįstai atkreipė dėmesį ir į tai, kad minimų administracinių nusižengimų darymo metu prieš nuteistąjį M. A. jau buvo pradėtas baudžiamasis procesas dėl šioje baudžiamojoje byloje nagrinėjamo įvykio, kurio metu, jis, be kita ko, nesilaikė ir procesinės drausmės, t. y. nesilaikė kardomosios priemonės, nenuvyko nustatytu laiku į nurodytą instituciją ambulatorinei teismo ekspertizei atlikti, vengė kontaktų su tyrėjais, nereagavo į siunčiamus laiškus (nors 2023 m. spalio 20 d. nutarimu jam buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti bei išaiškintos jo pareigos (2 t., b. l. 95-96)), dėl to buvo skelbta jo paieška. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad visos pirmiau aptartos aplinkybės, BPK 20 straipsnio 5 dalies prasme, stiprina teismo vidinį įsitikinimą tuo, kad M. A. nėra linkęs laikytis įstatymų reikalavimų, atitinkamai pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą ir teisiškai tinkamai motyvuotą išvadą, jog šiuo atveju nėra pagrindo manyti, kad nuteistasis ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų, t. y. pagrįstai nenustatė BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos.
11. Apibendrindama teisėjų kolegija konstatuoja, kad priešingai nei nurodoma apeliaciniame skunde, nenustačius BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte numatytos sąlygos, pirmosios instancijos teismas, neatleidęs M. A. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, baudžiamojo įstatymo reikalavimų bei teisingumo ir protingumo principų nepažeidė. Kartu pažymėtina, kad nenustačius pirmiau paminėtos laidavimo taikymo sąlygos, nėra prasmės plačiau pasisakyti dėl apeliaciniame skunde nurodomos laiduotojo asmenybės.
12. Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliaciniame skunde akcentuojami nuteistojo teisiamajame posėdyje duoti išsamūs parodymai, pasak gynėjo, neva neabejotinai patvirtinantys, kad nuteistojo požiūris į tam tikras gyvenimo vertybes ir kartu elgesys pakito teigiama linkme – jis visiškai atsisakė alkoholio, nevartoja jokių narkotinių medžiagų, lanko anoniminių alkoholikų klubą ir kt., nesudaro pagrindo sumenkinti jo po nusikalstamos veikos padarytų pažeidimų ir daryti priešingą išvadą. Juo labiau, kad apie gyvenimo pokyčių realumą gali būti sprendžiama ne pagal deklaratyvius parodymus, o pagal realiais faktais nustatytas aplinkybes, tačiau skunde nurodomoms aplinkybėms pagrįsti iš esmės jokių objektyvių duomenų nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teisme nepateikta. Teisėjų kolegija dėl apeliaciniame skunde nurodomos aplinkybės, kad prokuroras, organizavęs ikiteisminį tyrimą ir jam vadovavęs, įvertinęs nuteistojo asmenybę bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme taip pat neprieštaravo dėl jo ginamojo atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, pažymi, jog tiek gynėjas, tiek prokuroras bylą nagrinėjant teisme turi teisę dėstyti savo nuomonę ir teikti siūlymus byloje sprendžiamais klausimais, tačiau Lietuvos Respublikos Konstitucijos 109 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas, išklausęs tiek gynybos, tiek valstybinio kaltintojo pozicijas, vykdydamas savo konstitucinę priedermę priėmė sprendimą netaikyti BK 40 straipsnio nuostatų ir neatleido nuteistojo M. A. pagal laidavimą. Atitinkamai teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti esmine prokuroro pirmosios instancijos teisme išdėstytos pozicijos dėl laidavimo instituto taikymo nuteistajam M. A. Kartu teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad tos aplinkybės, jog M. A. daugiau nusižengimų nėra padaręs, taip pat nėra pradėta naujų ikiteisminių tyrimų, vertintina teigiamai, tačiau išties, tai yra kiekvieno asmens pareiga, o vertinant visumą jau aptartų aplinkybių, šios aplinkybės nelaikytinos pakankamomis išvadai, jog nuteistasis ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.
13. Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į pirmiau nurodytas aplinkybes, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. nuosprendį palieka nepakeistu, o nuteistojo M. A. gynėjo apeliacinio skundo netenkina.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
Nuteistojo M. A. gynėjo advokato Algio Lukoševičiaus apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2025 m. birželio 23 d. nuosprendžio atmesti.
Ši nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.