Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Arūno Budrio, Eglės Gruodienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Jurgitos Kolyčienės,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo L. V. S. ir Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Audriaus Matulionio apeliacinius skundus dėl Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. lapkričio 19 d. nuosprendžio, kuriuo L. V. S. pripažintas kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 2 dalyje, ir, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, jam paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė; pripažintas kaltu padariusiu nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir jam paskirta keturiasdešimt penkių parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirtos bausmės subendrintos tarpusavyje bausmių apėmimo būdu ir L. V. S. paskirta galutinė dvejų metų laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 140 straipsnio 9 dalimi, BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytas L. V. S. laikiname sulaikyme nuo 2020 m. liepos 15 d., 0.40 val., iki 2020 m. liepos 16 d., 11.16 val., išbūtas laikas (dvi dienos).

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės

II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai

Motyvuojamoji dalis

III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai

Nuosprendis keistinas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

6. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 320 straipsnio 3 dalies pagrindu apeliacinės instancijos teismas, nenustatęs esminių šio kodekso pažeidimų, bylą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.

7. Iš apeliacinių skundų matyti, kad nuteistasis L. V. S. nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu teigdamas, kad neturėjo tikslo platinti narkotines medžiagas, tuo tarpu prokuroras nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam L. V. S. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta švelnesne, negu straipsnio sankcijoje numatyta, bausme tvirtindamas, kad tam nėra pagrindo.

8. Teisėjų kolegija, nenustačiusi esminių Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų, patikrinusi bylą pagal apeliacinius skundus, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė, pagrįstai ir teisėtai nuteistąjį L. V. S. pripažino kaltu padarius nusikaltimą, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, tačiau skirdamas jam bausmę už šio nusikaltimo padarymą, netinkamai pritaikė BK 54 straipsnio 3 dalį ir paskyrė neteisingą galutinę subendrintą bausmę, todėl skundžiamas nuosprendis keistinas.

Dėl nusikaltimo kvalifikavimo.

9. BPK 20 straipsnio 5 dalies pagrindu teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Pažymėtina, kad teismas turi išskirtinę kompetenciją spręsti, kokios išvados darytinos remiantis byloje esančiais įrodymais. Teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidžia, jeigu teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2014 m. kovo 13 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).

10. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino didelį kiekį narkotinių ar psichotropinių medžiagų. Pažymėtina, kad tikslas parduoti ar kitaip platinti narkotines ar psichotropines medžiagas reiškia kaltininko siekį atlygintinai ar neatlygintinai perduoti šias medžiagas kitiems asmenims. Tokio tikslo turėjimas įrodinėjamas remiantis ne tik kaltininko parodymais, jo prisipažinimu ar neprisipažinimu padarius nusikalstamą veiką, bet ir objektyviais bylos duomenimis: šių medžiagų kiekiu, jų įgijimo, laikymo ar suradimo aplinkybėmis, paruoštų vartoti dozių skaičiumi, taip pat ir tuo, ar kaltininkas pats vartoja šias medžiagas, ar anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kt. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. birželio 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-163-788/2021, 10 punktas).

11. Nuteistasis L. V. S. apeliaciniame skunde nurodė, kad jo tikslas platinti narkotines medžiagas įrodytas tik jo pirminiais parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo pareigūnui, ir susirašinėjimo su E. P. bei L. A. turiniu. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad nuteistojo L. V. S. tikslą platinti narkotines medžiagas be šio susirašinėjimo, aprašyto apžiūros protokole, įrodo liudytojų A. G.-M., A. P., iš dalies E. P. teisiamojo posėdžio metu duoti parodymai, nuteistojo L. V. S. biologinės terpės siuntimo į chemijos laboratoriją kopija, specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros ir kratos protokolai. Iš šių įrodymų matyti, kad, viena vertus, pas nuteistąjį L. V. S. rastos narkotinės medžiagos – kokaino, kiekis yra didelis, nebūdingas asmeniniam vartojimui, taip pat rastos šioms medžiagoms dozuoti ir pakuoti skirtos priemonės – elektroninės svarstyklės, ant kurių aptikti kokaino pėdsakai ir pakavimo maišeliai, kuriuose buvo paskirstyta dalis šios medžiagos, taip, galima suprasti, paruošta platinimui, be to, šie įrodymai pagrindžia nuteistojo L. V. S. bendravimą vartojant užšifruotas frazes apie tam tikrą veiklą, klientus, skolas, uždarbį iš to ir kt., nors jo darbas krovinių kabinėtoju nesusijęs su klientų aptarnavimu, taip pat pasiūlymus naudojant asociacijas, susijusias su narkotinėmis medžiagomis, kurios pagal prasmę sutampa su tomis, kuriomis jis neteisėtai disponavo, t. y. kokainu. Kita vertus, iš šių įrodymų matyti ir tai, kad nuteistasis L. V. S. iš pradžių neigė vartojęs šias medžiagas, tai taip pat patvirtino asmenys, su kuriais jis bendravo, be to, nuteistojo L. V. S. šlapime nerasta kokaino ir jo metabolitų, todėl neįtikėtina, jog pats nevartodamas šių medžiagų nuteistasis L. V. S. iš karto brangiai, kaip pats parodė, skolindamasis pinigus pabandymui, neteisėtai įgijo didelį kiekį šios medžiagos. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nurodyti įrodymai, kurie išsamiai aptarti skundžiamame nuosprendyje, leidžia spręsti apie nuteistojo L. V. S. tikslą platinti narkotines medžiagas. Teisėjų kolegijos vidinį įsitikinimą tuo sustiprina paties nuteistojo L. V. S. pirminiai parodymai ikiteisminio tyrimo pareigūnui, kuriuos duodamas jis pripažino šį tikslą ir patvirtino, kad pats nevartoja šių medžiagų. Kartu, tai paneigia priešingus nuteistojo L. V. S. parodymus.

12. Nuteistasis L. V. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad jo pirminių apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu nedalyvavo gynėjas, todėl jo tikslas platinti narkotines medžiagas negali būti grindžiamas šiais parodymais. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu.

13. BPK 20 straipsnio 1 dalies pagrindu įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti duomenys. Pagal šio straipsnio 4 dalį įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti šiame kodekse numatytais proceso veiksmais. Sprendžiant, ar duomenys gauti teisėtu būdu, svarbu išsiaiškinti, kas – proceso dalyvis ar valstybės institucija (pareigūnas) – šiuos duomenis surinko ir pateikė į bylą, nes skirtingų subjektų elgesiui taikomi skirtingi principai. Tais atvejais, kai duomenis surenka valstybės institucijos ar pareigūnai (ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas, teismas), būtina patikrinti, ar jie gauti įstatyme nustatytu būdu (principas „leidžiama tai, kas nustatyta įstatyme“) ir ar nebuvo pažeista įstatyme nustatyta duomenų gavimo tvarka. Tokiu atveju Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodeksas ir kiti įstatymai griežtai reglamentuoja tokių duomenų rinkimo tvarką ir sąlygas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2021 m. kovo 23 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-63-511/2021 37, 38 punktai).

14. Nuteistasis L. V. S. pirmus du kartus, kai pripažino tikslą platinti narkotines medžiagas, buvo apklaustas 2020 m. liepos 15 d. būdamas laikinai sulaikytas. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 50, 51 ir 106 straipsnių pakeitimo 2020 m. birželio 26 d. įstatymo Nr. XIII-3180 2 straipsniu pakeistas BPK 51 straipsnis, be kita ko, pašalinant būtino gynėjo dalyvavimo atvejį, kai asmuo yra laikinai sulaikytas šio kodekso 140 straipsnyje nustatyta tvarka. Šio įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2020 m. liepos 15 d., todėl aktuali bendra teisės aktų įsigaliojimo tvarka. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 20 straipsnio 1 dalimi, norminis teisės aktas įsigalioja kitą dieną po oficialaus paskelbimo Teisės aktų registre, jeigu pačiame teisės akte nenumatyta vėlesnė įsigaliojimo data, išskyrus šio straipsnio 12 dalyje numatytus atvejus. Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 50, 51 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymas Teisės aktų registre užregistruotas 2020 m. liepos 3 d., todėl jo 2 dalis įsigaliojo 2020 m. liepos 4 d. Atsižvelgiant į tai, nuteistojo L. V. S. laikinas sulaikymas jo pirminių apklausų metu nesudarė būtino gynėjo dalyvavimo pagrindo. Kitų pagrindų tam teisėjų kolegija taip pat nenustatė. Svarbu ir tai, kad prieš apklausas nuteistasis L. V. S. teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokoluose nurodė, jog gynėjas jam nereikalingas ir tai patvirtino parašu. Todėl nuteistojo L. V. S. parodymai gauti teisėtu būdu ir jo teisė į gynybą nepažeista.

15. Nuteistasis L. V. S. apeliaciniame skunde nurodė ir tai, kad pirminių apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu jis apkalbėjo save. Teisėjų kolegija nesutinka su šiuo apelianto argumentu. Po apklausų nuteistasis L. V. S. protokolų prieduose nurodė, kad protokolą perskaitė, jo parodymai surašyti teisingai ir tai patvirtino parašu. Be to, duodamas parodymus teisme nuteistasis L. V. S. neturėjo pastabų dėl jo pirminių apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną tvarkos. Pastebėtina ir tai, kad tikslą platinti narkotines medžiagas nuteistasis L. V. S. pripažino ne tik pirminių apklausų pas ikiteisminio tyrimo pareigūną metu, bet ir kitą dieną parodymų patikrinimo vietoje metu, prieš tai taip pat teisių dėl gynėjo išaiškinimo protokole nurodydamas, kad gynėjas jam nereikalingas. Savo poziciją nuteistasis L. V. S. pakeitė tik vėliau, procese dalyvaujant gynėjams. Nors apeliantas argumentą, kad save apkalbėjo, bando paaiškinti tuo, jog bijojo prarasti teisę vairuoti transporto priemones, todėl iš pradžių neigė narkotinių medžiagų vartojimą, tačiau pastebėtina, kad prieš tai jo paaiškinimas buvo kitoks – grindžiamas suklydimu, neteisingu supratimu ir neišsimiegojimu, todėl pats nuteistasis L. V. S. yra nenuoseklus savo pozicijoje. Svarbiausia, kad nuteistojo L. V. S. pirminiai parodymai, kaip aptarta aukščiau, atitinka byloje esančius įrodymus, todėl teisėjų kolegija neturi pagrindo abejoti jų teisingumu.

16. Nuteistasis L. V. S. apeliaciniame skunde taip pat nurodė, kad jo susirašinėjimo su E. P. ir L. A. turinys nepatvirtina jo tikslo platinti narkotines medžiagas, nes jame nėra net užuominų apie tai, be to, jie nėra susiję su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis. Teisėjų kolegija nepritaria tokiam apelianto vertinimui. Pažymėtina, kad vienas iš tinkamo įrodymų vertinimo reikalavimų yra tas, jog byloje turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma, sujungiant visus reikšmingus faktus į loginę visumą, ir tik po to galima daryti apibendrinančias išvadas, kurios turi būti vienareikšmės, tikslios ir logiškos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2022 m. vasario 22 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-21-697/2022, 9 punktas). Tuo tarpu apeliantas šį susirašinėjimą neteisingai vertina atsietai nuo kitų įrodymų. Iš apžiūros protokolo matyti, kad susirašinėjama apie tam tikrą veiklą, skaičius, už kiek, kiek liks, skolas, vykimą pas nuteistojo L. V. S. klientus, jo uždarbį iš tos veiklos ir kt. Nors kalbama užšifruotai, tiesiogiai neminint narkotinių medžiagų, tačiau susirašinėjimą vertinant kitų įrodymų, kurie aptarti aukščiau, kontekste galima daryti išvadą, kad omenyje turimas šių medžiagų platinimas. L. V. S. ir E. P. apklausiami skirtingai aiškino savo susirašinėjimą, akivaizdžiai siekdami neatskleisti jo tikrojo turinio, todėl patys sudarė papildomą pagrindą jų prieštaringais paaiškinimais nesiremti. Be to, apeliantas nepagrįstai sureikšmina duomenų apie E. P. ir L. A. ryšį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis nebuvimą, nes tai savaime nepaneigia byloje esančių įrodymų, pagrindžiančių jo tikslą platinti šias medžiagas, todėl nesudaro pagrindo kitaip vertinti jų susirašinėjimo turinį. Pabrėžtina ir tai, kad nuteistojo L. V. S. tikslas platinti narkotines medžiagas įrodytas ne vien šiuo susirašinėjimu, o byloje esančių įrodymų visuma.

17. Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, vertindamas byloje esančius įrodymus, teisės aiškinimo ir taikymo klaidų nepadarė, pagrįstai ir teisėtai nuteistąjį L. V. S. pripažino kaltu padariusiu jam inkriminuojamą nusikaltimą. Tai sudaro pagrindą nuteistojo L. V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Dėl paskirtos bausmės.

18. Prokuroras apeliaciniu skundu nesutinka su pirmosios instancijos teismo nuteistajam L. V. S. už nusikaltimo, numatyto BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, paskirta švelnesne, negu straipsnio sankcijoje numatyta, dviejų metų laisvės atėmimo bausme. Apeliacinis skundas iš esmės argumentuojamas tuo, kad paskirta bausmė yra aiškiai per švelni, BK 54 straipsnio 3 dalies taikymas teismo nemotyvuotas. Teisėjų kolegija su šiais argumentais sutinka iš dalies, vertindama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai L. V. S. taikė BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, tačiau savo sprendimo tinkamai nemotyvavo bei skyrė nuteistajam per švelnią bausmę.

19. BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje už šioje normoje numatyto nusikaltimo padarymą asmeniui numatyta tik griežta, alternatyvų neturinti, laisvės atėmimo bausmė nuo aštuonerių iki dešimties metų.

20. Pirmosios instancijos teismas L. V. S. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, pritaikęs BK 54 straipsnio 3 dalį, paskyrė dvejų metų laisvės atėmimo bausmę. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą argumentavo tuo, kad narkotinės medžiagos – kokaino, kiekis (30,858 g) nežymiai viršija didelio kiekio ribą (20 g); nuteistasis L. V. S. šios medžiagos neišplatino, todėl padarytas nusikaltimas nesukėlė sunkių padarinių; nuteistasis L. V. S. yra jauno amžiaus, nusikaltimo padarymo metu dirbo, administracine tvarka baustas ne už šiurkščius nusižengimus, neteistas.

21. Apygardos teismas pažymi, kad nuteistasis padarė vieną nusikaltimą, susijusį su neteisėtu disponavimu narkotinėmis medžiagomis turint tikslą jas platinti. Baudžiamasis įstatymas šią veiką priskiria sunkių nusikaltimų kategorijai ir už jo padarymą numato itin griežtą realią laisvės atėmimo bausmę, kurios minimali sankcijoje numatyta riba – aštuoneri metai. Nors ta aplinkybė, kad narkotinių medžiagų (kokaino) kiekis viršija ribą, kuriai esant neteisėtai disponuotų šių medžiagų kiekis vertinamas dideliu, teismų praktikoje pripažįstama kaip didesnį veikos pavojingumą apibūdinantis požymis, tačiau, kolegijos vertinimu, teismo nustatytas neteisėtai disponuotų narkotinių medžiagų kiekis nėra toks, kuris pats savaime atmestų BK 54 straipsnio 3 dalies taikymą nuteistojo atžvilgiu.

22. Vienas iš kriterijų, į kurį atsižvelgia teismai, taikydami BK 54 straipsnio 3 dalį šios kategorijos bylose, yra tai, kiek kartų neteisėtai disponuotų narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis viršija nustatytą minimalią ribą. Pavyzdžiui, teismai taikė BK 54 straipsnio 3 dalį, kai buvo neteisėtai disponuota 4 303,185 g kanapių (antžeminių dalių), o nustatyta šios medžiagos labai didelio kiekio apatinė riba yra 2 500 g (taigi viršyta 1,72 kartus) (žr., pvz., Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2017 m. gegužės 8 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1-10-354/2017). Be to, kai buvo neteisėtai disponuota 0,00125 g narkotinės medžiagos – karfentanilio ir 0,042 g narkotinės medžiagos – metadono (karfentanilio didelio kiekio žemutinė riba buvo viršyta apytiksliai 2,08 kartus, o metadono nedidelio kiekio viršutinė riba 0,21 karto) (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus 2020 m. spalio 27 d. nuosprendis baudžiamojoje byloje Nr. 1A-261-626/2020).

23. Nagrinėjamu atveju L. V. S. disponuotos ir platintos medžiagos kiekis – 30,858 g, o minimali riba – 20 g. Taigi, didelio kiekio žemutinės ribos viršijimas atitinka aptartoje teismų praktikoje minėtas ribas. Svarbu pažymėti ir tai, kad įgytas kokainas nebuvo išplatintas neteisėtoje apyvartoje. Šios aplinkybės iš dalies sumažina nuteistojo padarytų nusikalstamų veiksmų pavojingumą ir teisėjų kolegijai leidžia daryti išvadą, kad L. V. S. padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas yra šiek tiek mažesnis negu įstatymų leidėjo sankcijoje įvertintas analogiškų veikų rūšinis pavojingumas.

24. Atsižvelgiama ir į aplinkybes, apibūdinančias L. V. S. asmenybę. Jis jauno amžiaus, turi nuolatinę gyvenamąją vietą, dirba. Psichiatrinėje ar narkologinėje įskaitoje neregistruotas. Byloje nėra duomenų, kad jis vartojo narkotikus ar gydėsi nuo priklausomybės jiems. Nusikalstamos veikos padarymo metu jis nebuvo baustas administracine tvarka už pažeidimus, susijusius su narkotinių medžiagų vartojimu. Nors baudžiamojo proceso eigoje jis keitė parodymus ir teisme neigė padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, tačiau tokia kaltinamojo gynybinė pozicija negali būti pagrindas nepalankiai vertinti jo asmenybę.

25. Vis tik, pirmosios instancijos teismas, pagrįstai pritaikydamas L. V. S. BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatas, jam skyrė per švelnią bausmę, nes nevertino tos aplinkybės, kad nuteistasis L. V. S. už BK 284 straipsnyje numatyto smurtinio nusikaltimo padarymą, veikiant bendrininkų grupe, jau buvo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, o šioje byloje nagrinėjamą nusikaltimą padarė praėjus vos keliems mėnesiams po teismo jam parodyto pasitikėjimo.

26. Nepaisant to, teisėjų kolegija nepritaria prokuroro pozicijai, kad L. V. S. negali būti taikomos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, nes nagrinėjamu atveju, atsižvelgus į nuteistojo jauną amžių, pirmenybė turi būti suteikiama bausmės prevencinei, socialinei paskirčiai, o ne tik nubaudimo funkcijai.

27. Teisėjų kolegijos vertinimu, visuma aptartų aplinkybių leidžia daryti išvadą, kad net L. V. S. paskyrus BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmės minimumą – aštuonerius metus, tokia bausmė nebūtų proporcinga padarytam nusikaltimui, nuteistojo asmenybei, prieštarautų teisingumo principui ir turėtų priešingą efektą – neužtikrintų bausmės paskirties, t. y. dėl laisvės atėmimo bausmės taikymo nutrūktų nuteistojo ryšiai su tėvais, galimybės įsidarbinti ir užsidirbti pragyvenimui, tai turėtų neigiamos įtakos jo resocializacijai, tuo labiau, kad bausmė skiriama jau praėjus tam tikram laiko tarpui po nusikalstamos veikos padarymo. Ilgalaikis nuteistojo L. V. S. izoliavimas nuo visuomenės neabejotinai itin neigiamai paveiktų jos asmenybės formavimąsi ir socialinius ryšius, todėl, kolegijos nuomone, BK 260 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas už jam inkriminuoto nusikaltimo padarymą aiškiai prieštarautų teisingumo principui.

28. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad nėra pagrindo pritarti prokuroro skundo argumentui, jog L. V. S. atžvilgiu netaikytinos BK 54 straipsnio 3 dalies nuostatos, tačiau dėl aukščiau aptartų aplinkybių jam pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė, švelnesnė negu sankcijoje numatyta minimali šios bausmės riba, keistina. Nustatomas naujas bausmės dydis didinamas iki ketverių metų tam, kad realizuotų ir bausmės nubaudimo funkciją. Tokios bausmės paskyrimas, kolegijos įsitikinimu, atitiks sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį bei nuteistojo asmenybę. Paskyrus tokio dydžio bausmę bus efektyviau pasiekti bausmės tikslai (BK 41 straipsnis).

29. Apibendrindama tai, kas paminėta, teismo teisėjų kolegija konstatuoja, jog Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu L. V. S., pritaikius BK 54 straipsnio 3 dalį, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį paskirta teisinga bausmės rūšis – laisvės atėmimas, tačiau nustatytas šios bausmės dydis yra nepagrįstas ir neteisingas, todėl šioje dalyje sprendimas keičiamas, padidinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės dydį (BPK 328 straipsnio 2 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 2 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

Nuteistojo L. V. S. apeliacinį skundą atmesti.

Vilniaus apylinkės prokuratūros Šeštojo skyriaus vyriausiojo prokuroro Audriaus Matulionio skundą tenkinti iš dalies.

Pakeisti Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. lapkričio 19 d. nuosprendį ir panaikinti nuosprendžio dalį, kuria L. V. S. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirta dvejų metų laisvės atėmimo bausmė ir paskirta galutinė subendrinta bausmė.

L. V. S. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą, pritaikius Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 straipsnio 3 dalį, paskirti ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto a papunkčiu, L. V. S. už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 2 dalyje, padarymą paskirtą ketverių metų laisvės atėmimo bausmę bausmių apėmimo būdu subendrinti su jam Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. lapkričio 19 d. nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, padarymą paskirta keturiasdešimt penkių parų arešto bausme, kuri prilyginama keturiasdešimt penkioms laisvės atėmimo bausmės dienoms ir L. V. S. skirti galutinę ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.

Likusioje dalyje Vilniaus regiono apylinkės teismo Trakų rūmų 2021 m. lapkričio 19 d. nuosprendį palikti galioti nepakeistą.

Nuosprendis įsiteisėja nuo jo paskelbimo dienos.