- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-20
- Bylos Nr.
- e2-520-419/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-39-3-00920-2021-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Viktor Voicechovski
- Ieškovas
- S. L.
- Atsakovas
- M. U.
- Trečiasis asmuo
- G. L., L. S., B. L.
- Advokatai
- Bogdanas Jermakas
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo S. L. ieškinį atsakovui M. U. dėl iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų bei pagal atsakovo M. U. priešieškinį ieškovui S. L. dėl nekilnojamojo daikto pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe; tretieji asmenys G. L., B. L., L. S..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovas S. L. ieškiniu prašė:
1.1. iškeldinti atsakovą M. U. su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovui S. L. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos;
1.2. įpareigoti atsakovą M. U. perduoti ieškovui raktus nuo buto ir ūkinio pastato;
1.3. priteisti iš atsakovo ieškovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
2. Atsakovas M. U. priešieškiniu prašė:
2.1. pripažinti gyvenamąjį namą, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, priteisiant J. L. ir S. L. po ½ dalį šio gyvenamojo namo.
2.2. priteisti iš ieškovo atsakovo naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas.
3. Trečiasis asmuo B. L. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, prašymų atidėti bylos nagrinėjimą negauta, todėl byla išnagrinėta trečiajam asmeniui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 247 straipsnio 2 dalis).
Šalies argumentai
4. Ieškovas S. L. teismo posėdyje paaiškino, kad atsakovas yra jo mirusios žmonos sūnus. Šitame name jis gyvena nuo jų santuokos su jo motina. Šį namą pirko dar iki santuokos. Name buvo gaisras, po jo liko namo sienos, neprisimena, ar liko stogas. Neatsimena ką reikėjo remontuoti po gaisro. Langų, grindų nekeitė, gal stogą reikėjo keisti. Po remonto namo matmenys nepasikeitė. Tuo metu dirbo kolūkyje, žmona irgi dirbo tame pačiame kolūkyje. Duodavo žmonai pinigų. Po gaisro pirko sijas, ką dar pirko, neprisimena. Nesutinka, kad po gaisro namas buvo pagerintas. Nesutinka, kad namas priklausė ir jo žmonai. Žmona mirė (duomenys neskelbtini). Iki žmonos mirties gyveno visi kartu su atsakovu gyveno jo name. Santykiai su atsakovu buvo geri. Po žmonos mirties atsakovas jį išvarė iš namo. Dėl to kreipėsi į policiją. Šiuo metu gyvena globos namuose, nes neturi kito gyvenamojo būsto. Po gaisro seniūnija ir kolūkis nedavė jokių medžiagų remontui. Viską pirko iš kolūkio. Konfliktai su atsakovu buvo dėl to, kad jis neduodavo pinigų, sakė, kad viskas name yra jo. Atsakovas pavogė jo pasą, atsiskaitymo knygelę. Kol atsakovas nepasiėmė knygelės, pats mokėdavo už elektrą. Turėjo galvijų. Žmona paimdavo visus jo pinigus. Kai ji negerdavo, padėdavo jam.
Atsiliepimas
5. Atsakovas M. U. teismo posėdyje paaiškino, kad jo mama ištekėjo už ieškovo, kai pačiam buvo treji metai. Iš pradžių name gyveno keturiese: ieškovas, motina ir jis su broliu. 1985 metais ieškovo namas sudegė. Kai vyko gaisras, kartu su broliu buvo namie. Iš krosnies iškrito žarijos, uždengė jas skudurais ir numetė po lova, lova užsidegė. Kas išdegė, neprisimena. Iki gaisro krosnis jau buvo apdegusi. Po gaisro gyveno pas močiutę, kol buvo atstatomas namas. Po gaisro motina pati ėjo į seniūniją dėl statybinių medžiagų. Namas buvo apkaltas kartonu, įrengtos grindys, buvo klijuojami tapetai, buvo daromas stogas, nes jis buvo sudegęs. Sienos buvo likusios, tik apdegė. Viduje viskas sudegė, stogo visai neliko. Stogas buvo padengtas šiferiu po gaisro. Po to nuolat gyveno šiame name. Vėliau mama padarė priestatą prie namo. Neprisimena kada mama mirė. Motinos palikimą priėmė jis, sesuo ir brolis. Dėl palikimo priėmimo buvo kreipęsis į notarą. Po motinos mirties brolis iš ligoninės atvežė tėvą. Po to atvažiavo ieškovo brolis A. L. ir pasiėmė S. L. gyventi pas save. Vėliau ieškovas buvo susilaužęs koją, A. L. jį nuvežė į ligoninę ir ten paliko. Kartu su ieškovu nebegyvena maždaug metus. Nebuvo jo išvaręs, jis pats išėjo gyventi pas A. L.. Jis norėjo pasiimti su savimi daiktus, bet A. L. pasakė, kad paliktų viską jam (atsakovui), o jie naujų nupirks. Nenori išsikelti iš šio namo, nes motina atstatė tą namą. Ten dar yra ūkinis pastatas. Patėvis piktnaudžiavo alkoholiniais gėrimais, pats alkoholio nevartoja. Mama buvo pasamdžiusi darbuotojus keisti langus, kloti grindis. Dar iki mirties mama įstatė plastikinius langus. Jie buvo pirkti nauji Dainavos kaime. Brolis E. padėjo langus sumontuoti. Visą laiką su ieškovu gyveno taikiai. Juo nesirūpino, nes jis pinigų neduodavo, o tik viską pragerdavo. Jo manymu, namas priklauso jam, nes tik jis pats prižiūri namą. Pats dirba, pradėjo dirbti nuo 18 metų, dirbo kolūkyje, padėdavo mamai, kolūkyje dirbo neoficialiai. Neatsimena kur pradėjo dirbti oficialiai. Šiuo metu dirba (duomenys neskelbtini), atlieka pagalbinius darbus. Pirko baldus į šį namą.
6. Trečiasis asmuo G. L. paaiškino, kad S. L. yra jo tėvas, o M. U. yra jo brolis. Santykiai ir su tėvu, ir su broliu geri. Savo būsto neturi, gyvena pas tetą. Tėvai dirbo kolūkyje, o kartu su broliu buvo užrakinti namuose. Įvyko gaisras. Kai motina dar buvo gyva, namas buvo remontuojamas, klijuojami tapetai, išklotos grindys, šiferis pirktas. Tai buvo pirkta už bendrus tėvo ir mamos pinigus. Sutinka, kad dalis namo priklausytų jo motinai. Nesutinka, kad brolis M. U. būtų iškeldintas. Šiuo metu jo tėvas jau apie du mėnesius gyvena (duomenys neskelbtini) globos ligoninėje. Jį ten patalpino tėvo sesuo J.. Bendrauja su tėvu telefonu. Konfliktų tarp tėvo ir atsakovo nebuvo, tėvas nesiskundė, kad negali ten gyventi. Po motinos mirties ginčo name nesilankė, nes nuolat gyvena pas tetą. Pas ją gyvena apie tris metus, persikraustė ten po motinos mirties. Norėtų gyventi gimtajame name, nes ten užaugo, ten yra upė, netoli yra ežeras, 3 ha žemės. Kai buvo pirktas šiferis, jam buvo apie 12 metų. Šiferį pirko tėvas su motina. Neskaitė kas buvo parašyta jo atsiliepime į priešieškinį. Brolis M. U. jo nemušė. Buvo davęs pinigų langams, jo pinigų užteko visiems langams pakeisti. Dar už jo pinigus buvo iškastas šulinys. Septynis metus dirbo Anglijoje. Pinigus motinai pervedė būdamas Anglijoje.
7. Trečiasis asmuo L. S. paaiškino, kad yra J. L. dukra iš pirmos santuokos. Mama ištekėjo už S. L. (duomenys neskelbtini) metais. Po jos santuokos kartu su mama ir broliu M. U. apsigyveno S. L. name. Ten gyveno iki jai sukako 9 metai. Kai name buvo gaisras, jai buvo 9 metai, atsakovui – 6. Mama išėjo palydėti močiutę. Iš krosnies iškrito žarijos, brolis pradėjo jas gesinti kelnėmis, jos užsidegė ir numetė jas po lova. Kaimynė pastebėjo gaisrą ir ištraukė brolius iš degančio namo. Namo stogas tuo metu buvo dengtas šiferiu, name buvo krosnis. Po gaisro viskas sudegė, lubos, stogas ir jo konstrukcijos sudegė, stogas įkrito, langų nebuvo, liko tik rąstinės sienos. Po gaisro nebuvo įmanoma gyventi name, todėl visi gyveno pas močiutę. Gyveno pas močiutę du metus. Po to grįžo gyventi pas motiną į atstatytą namą. Pati gyveno internate, o vasarą – pas mamą. Mama rūpinosi statybinių medžiagų gavimu. Po gaisro prie namo pristatytas priestatas. Tai buvo maždaug 1995 – 1996 metais. Krosnis po gaisro liko, tik šiek tiek ją remontavo, dūmtraukis liko senas. Lubos ir sienos buvo apkaltos kartonu, paklijavo tapetus. Iki gaisro ant grindų buvo linoleumas. Vėliau motina pirko plastikinius langus, maždaug pora metų iki jos mirties. Motina mirė (duomenys neskelbtini). Priėmė motinos palikimą, kreipėsi dėl to pas notarą laiku. Po motinos mirties name liko gyventi ieškovas, atsakovas ir jo brolis. Jauniausia sesuo gyveno atskirai. Ieškovas gulėjo ligoninėje dėl neįgalumo nustatymo. Sužinojo, kad ieškovas kviečia policiją, kad neva atsakovas jį išvarinėja iš namų. Bet tai netiesa. Policija jai aiškino, kad ieškovas kviečia policiją būdamas girtas. Brolis šaukia ant ieškovo, kad jis negertų. Žemė prie namo yra išpirkta, sklypas priklauso bendrai motinai ir ieškovui. Ieškovo sesuo kursto jį, kad atsakovas būtų iškeldintas, kad jiems atitektų visas namas ir sklypas. Ieškovo sesuo organizavo tai, kad ieškovas būtų patalpintas į globos namus. Svarbiausia, kad ieškovas negertų, nes jis pragėrinėjo visus savo pinigus.
8. Liudytoja J. D. parodė, kad yra ieškovo S. L. sesuo. Brolis tą namą nusipirko pats vienas. Po trijų metų jis vedė J. U.. Ji tuo metu turėjo du vaikus. Du metus po vestuvių jie gyveno pas J. U. motiną, o po to apsigyveno brolio name. 1985 metais name buvo gaisras. Nematė kaip namas atrodė po gaisro. Po gaisro pirmą kartą apsilankė prie namo maždaug po trijų metų. Namo atstatymas nevyko. Jie liko gyventi savo namuose net ir po gaisro. Su brolio šeima nebendravo, nes jie gėrė kasdieną. Pati tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini). Neseniai atlupo dalį lubų prie pečiaus ir pamatė sudegusias lentas, jos buvo apteptos moliu ir apkaltos kartonu. Nuo sienų kartono nelupo, ten tapetų gal dešimt sluoksnių. Šiuo metu name yra plastikiniai langai. Jie pastatyti G. L. pastangomis. Jis užsidirbo pinigų Anglijoje. Langus įstatė jos brolis E.. Namo kadastriniai matavimai buvo atlikti maždaug 2017 metais. Brolis galėjo iš plytų, atvežtų iš kolūkio, pastatyti priestatą. Duodavo broliui pinigų, pirkdavo maisto. Jie visi kartu gėrė, išskyrus M. U.. Brolis ir jo žmona dirbo. Jie turėjo gyvulių, bet arklys ir karvė nugaišo, nes jų niekas nemaitino. Bulves kasė ir daržą sodino tik brolis.
9. Liudytojas A. L. parodė, kad S. L. yra jo brolis. Brolis pirko namą iki santuokos su J. U.. Name buvo nedidelis gaisras. Jo metu apdegė tapetai, lova. Padėjo šiek tiek suremontuoti namą, moliu aptepė sienas, tapetus klijavo brolis su žmona. Už tai, kad jis padėjo remontuoti namą, jam brolis nemokėjo. Name nesudegė nei sienos, nei lubos ar stogas. Prie namo po gaisro buvo maždaug po savaitės. Anksčiau neatėjo, nes brolis jo nekvietė. Brolio šeima nebuvo išsikrausčiusi po gaisro, tame name taip ir gyveno. Po gaisro iš kolūkio jie nemokamai gavo plytų, jiems buvo pastatyta veranda prie namo. Langų jie nekeitė. Langai pakeisti maždaug prieš tris metus. Brolio sūnus G. L. užsidirbo pinigų ir atsiuntė jų tėvui, kad būtų pakeisti langai. Gyvena už 3 km nuo brolio namų. Nuolat su broliu bendrauja. Ne kartą matė, kad atsakovas smurtauja prieš brolį. Po J. U. mirties brolis labai trumpai gyveno kartu su M. U.. Šiuo metu brolis gyvena globos namuose, nes savo namuose bijo gyventi, kadangi atsakovas muša jį. Globos namuose jo apgyvendinimą finansuoja valstybė. Kreipėsi į (duomenys neskelbtini) seniūniją dėl atsakovo elgesio, bendravo su I. A.. Brolis ir jo žmona dirbo kolūkyje. Jei turėjo savo ūkį, laikė gyvulius. Paskutiniu metu jie nelabai gerai juos prižiūrėjo. Brolio sveikata pašlijo maždaug prieš 5 metus. Žmona rūpinosi S. L., kai jis sirgo.
10. Liudytoja M. Ž. parodė, kad S. L. yra jos kaimynas per kelią. M. U. pažįsta, nes jis gyveno kartu su ieškovu viename name. M. U. yra S. L. posūnis. Pažinojo ieškovo žmoną J. L.. Šiuo metu name gyvena atsakovas. Jį nuolat išvaro iš namo. Iškvietė policiją, nes kažkas pjovė namą. Prisimena, kad degė ieškovo namas. Liko tik sienos, stogas visiškai išdegė. Po gaisro namo viduje nebuvo, bet viskas matėsi, nes namas yra šalia. Neprisimena, ar šeima liko gyventi šiame name po gaisro. Namą po gaisro atstatinėjo J. U.. Jai padėjo kolūkis. Nežino, ar kolūkis padėjo pinigais ar medžiagomis. Apie tai jai pasakojo pati J. U.. S. L. nieko ten nedarė, nes viskuo užsiimdavo žmona. Tuo metu ieškovas su žmona laikė gyvulius. Iki gaisro namo stogas buvo dengtas šiferiu. Stogo konstrukcija sudegė, nes matėsi, kad stogo neliko. Nežino, ar buvo sudegę langai. Vėliau jie buvo keičiami. Kas juos keitė nežino. Būdavo, kad J. U. gerdavo, bet ne nuolat, vaikai buvo prižiūrėti. Kai buvo gaisras, J. U. dirbdavo tai kolūkyje, tai žmonėms padėdavo. Anksčiau name buvo triukšmas, kai S. L. prisigerdavo, triukšmaudavo. Šiuo metu namą prižiūri M. U., prie namo viskas sutvarkyta, švaru, tvarkinga. Nuotraukose yra pavaizduotas S. L. namas. Neprisimena, ar vėliau buvo keistas namo stogas. Nuolat dirbo, todėl nestebėjo kas vyko pas kaimynus. Nuo 1972 metų dirbo (duomenys neskelbtini). Kai buvo gaisras, dirbo (duomenys neskelbtini). Neprisimena, ar pati matė gaisrą, jai apie tai papasakojo sutuoktinis. Gaisras vyko rudenį. Nežino kas sukėlė gaisrą. Pas J. L. nesilankė, ji pas ją taip pat, artimų santykių nepalaikė.
11. Liudytojas J. B. parodė, kad S. L. yra jo kaimynas. Iš pradžių jis gyveno su vaikais ir žmona. Žmona šiuo metu mirė. Jų name buvo gaisras, apdegė stogas, liko tik sienos. Perdanga sudegė, mažai kur išliko. Stogą reikėjo keisti, nes jis buvo kiauras po gaisro. Gaisrininkai išplėšė langus. Vėliau namas buvo remontuojamas. Tai tvarkė M. (M. U.). Jis atveždavo darbininkus ir kai ką pats darė. Stogas buvo daromas iš naujo, apkalama kartonu.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Ieškinys tenkintinas.
Priešieškinys atmestinas.
12. Ieškovas S. L. prašė iškeldinti atsakovą M. U. iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo. O atsakovas M. U. pareiškė priešinį reikalavimą – pripažinti ieškovui priklausantį gyvenamąjį namą atsakovo motinos J. L. ir ieškovo S. L. bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe.
13. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovo motina J. L. (duomenys neskelbtini) susituokė su S. L.. (duomenys neskelbtini) J. L. mirė. Šalčininkų rajono antro notaro biuro 2020-11-30 liudijimu patvirtinta, kad atsakovas M. U. priėmė motinos J. L. palikimą.
14. Tuo atveju, jeigu atsakovo reikalavimas bus patenkintas, jis, kaip motinos turto paveldėtojas, įgys nuosavybės teisę į dalį ieškovui priklausančio gyvenamojo namo, todėl pirmiausia spręstinas priešieškinio reikalavimo pagrįstumas.
15. Iš Nekilnojamojo turto registro išrašo matyti, kad ieškovui S. L. nuosavybės teise pagal 1981-01-05 pirkimo-pardavimo sutartį priklauso gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ūkinis pastatas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), šulinys, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantys (duomenys neskelbtini).
16. S. L. ūkio žinių lapuose užfiksuota, kad 1983 – 1989 metais gyvenamojo namo plotas yra 42 kv. m., 1990 metais – 36,83 kv. m., 2017-04-04 atlikus namo kadastrinius matavimus, nustatyta, kad bendras namo plotas sudaro 45,49 kv. m.
17. Santuoka tarp S. L. ir J. U. (po santuokos L.) sudaryta (duomenys neskelbtini).
18. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.90 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad turtas, kuris yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė, gali būti teismo pripažintas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, jeigu nustatoma, kad santuokos metu šis turtas buvo iš esmės pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis arba kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita).
19. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) praktikoje yra išaiškinta, kad sprendžiant, ar vieno sutuoktinio asmenine nuosavybe esantis turtas gali būti pripažintas bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės: pirma, kad asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės; antra, kad asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu; trečia, kad iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2012). Įstatymas detaliai nereglamentuoja, kas laikytina esminiu pagerinimu, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas sprendžia, ar atliktas pagerinimas atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nurodytus CK 3.90 straipsnyje (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-187/2013; Nr. 3K-3-594-686/2015; 3K-3-594-786/2016).
20. Teismas, spręsdamas dėl esminio turto pagerinimo, turi atsižvelgti į turto vertę prieš pagerinimą ir po pagerinimo, tikrosios turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį, taip pat įvertinti aplinkybę, kad turto vertei gali turėti įtakos ne tik jo techninė būklė ir parametrai, bet ir paklausa rinkoje bei kiti svarbūs veiksniai (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-594-686/2015).
21. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento prie Vidaus reikalų ministerijos 2021-10-29 pažymoje nurodyta, kad 1985-09-19 (duomenys neskelbtini) degė S. L. priklausantis namas. Gaisro metu sudegė namo stogas, perdengimai, langai ir t. t.
22. Atsakovas įrodinėjo, kad po gaisro namas buvo atstatytas jo motinos lėšomis ir tokiu būdu iš esmės pagerintas. Atsakovas duodamas paaiškinimus teisme nebuvo nuoseklus. Viena vertus jis teigė, kad neprisimena kas išdegė gaisro metu, kita vertus detaliai nurodė, kad viduje viskas sudegė, stogo visai neliko. Sienos buvo likusios, tik apdegė. Po gaisro namas buvo apkaltas kartonu, įrengtos grindys, buvo klijuojami tapetai, daromas stogas, nes jis buvo sudegęs. Stogas buvo padengtas šiferiu. Liudytoja L. S. parodė, kad po gaisro viskas sudegė, lubos, stogas ir jo konstrukcijos sudegė, stogas įkrito, langų nebuvo, liko tik rąstinės sienos. Po gaisro nebuvo įmanoma gyventi name, todėl visi gyveno pas močiutę.
23. Pažymėtina, kad atsakovas M. U. ir jo sesuo liudytoja L. S. yra suinteresuoti bylos baigtimi, kadangi abu priėmė motinos palikimą ir priešieškinio patenkinimo atveju abu įgytų teisę į dalį ginčo namo, taigi jie abu gali duoti tendencingus parodymus.
24. Byloje buvo apklausti ir giminystės ryšiais su šalimis nesusiję liudytojai M. Ž. ir J. B., gyvenantys S. L. kaimynystėje. M. Ž. parodė, kad neprisimena, ar asmeniškai matė gaisrą ieškovo name, jai apie gaisrą pasakojo sutuoktinis. Teigdama, kad gaisro metu ieškovo namo stogas visiškai sudegė ir jo neliko, tuo pačiu aiškino, kad nuolat dirbo, todėl nestebėjo kas vyko pas kaimynus, su ieškovo žmona J. L. artimų santykių nepalaikė, jos viena pas kitą nesilankydavo.
25. Liudytojas J. B. taip pat, teismo vertinimu, davė nepatikimus parodymus, kadangi viena vertus sakė, kad po gaisro liko tik namo sienos, kita vertus tvirtino, kad stogą reikėjo keisti, nes jis buvo kiauras po gaisro. Iš tokių liudytojo parodymų galima spręsti, kad stogas visgi visai nesudegė, galimai buvo tik apdegęs, galimai vietomis dėl ugnies prakiuro, tačiau buvo taisytinas.
26. Taigi matyti, kad byloje nėra patikimų įrodymų, patvirtinančių tikrąją namo būklę po gaisro. Priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažyma yra neinformatyvi, iš esmės patvirtina tik patį gaisro faktą, tačiau iš jos negalima spręsti apie tikrąją namui gaisro metu padarytą žalą ir kokio masto darbai buvo reikalingi namui po gaisro. Liudytojų M. Ž. ir J. B. parodymai yra prieštaringi, todėl teismas nelaiko jų patikimais. Atsakovas dėl savo amžiaus gaisro metu (5 metai) galėjo neprisiminti visų bylai reikšmingų aplinkybių, kita vertus labai detaliai nurodė kokią žalą gaisras padarė ginčo turtui. Tuo pačiu atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas teismo posėdžio metu negalėjo net apytiksliai (metų tikslumu) prisiminti motinos mirties datos, nors motina mirė tik prieš dvejus metus, o gaisras įvyko prieš daugiau kaip trisdešimt septynerius metus. Be to, turint omenyje jo suinteresuotumą bylos baigtimi, teismas sprendžia, kad jo paaiškinimais negalima vadovautis priimant sprendimą byloje.
27. Namo savininkas – ieškovas S. L. negalėjo prisiminti kokios būklės buvo namas po gaisro ir ką reikėjo remontuoti. Liudytojo A. L. teigimu, gaisras name nebuvo didelis, visos namo konstrukcijos išliko, tik apdegė iš vidaus. Padėjo remontuoti namą po gaisro. Remonto metu moliu aptepė namo sienas, klijavo tapetus. Liudytoja J. D. parodė, kad nors po gaisro ginčo name nesilankė, tačiau neseniai būdama šiame name, atlupo dalį kartono prie lubų ir pamatė sudegusias lentas, jos buvo apteptos moliu ir apkaltos kartonu. Šias liudytojų A. L. ir J. D. parodymus patvirtina į bylą pateiktos namo nuotraukos, iš kurių matyti, kad tiek namo rąstinės sienos, tiek lubos namo viduje yra apdegusios. Lubos ir sienos apkaltos kartono plokštėmis, sienos papildomai dekoruotos tapetais.
28. Įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas sprendžia, kad byloje nėra įrodymų patikimai patvirtinančių, kad namas po gaisro buvo iš esmės pagerintas. Nėra abejonių, kad name buvo atliekami smulkūs remonto darbai (tapetų klijavimas, sienų ir lubų apdailinimas kartono plokštėmis, kelių šiferio lakštų ant stogo keitimas), tačiau tai nelaikytina esminiu turto pagerinimu. Byloje nustatyta, kad langai į plastikinius buvo pakeisti visai neseniai ir tai buvo atlikta ieškovo sūnaus G. L. lėšomis. Duomenų, įrodančių, kad buvo keičiamos stogo konstrukcijos, byloje nėra. Taip pat nėra įrodymų kieno lėšomis buvo remontuojamas namas. Liudytojų teigimu, ieškovas ir jo žmona tuo metu dirbo kolūkyje ir kolūkis po gaisro jiems padėjo. Tačiau kokia forma tai buvo padaryta, ar kolūkis neatlygintinai suteikė statybines medžiagas, ar tiesiog sudarė sąlygas jas įsigyti, ar skyrė materialinę paramą šeimai, byloje nenustatyta. Yra žinoma, kad namą neatlygintinai padėjo remontuoti liudytoju apklaustas A. L., lėšų namo langams skyrė ieškovo sūnus G. L., tačiau nenustatyta, kad J. L. savo lėšomis ar darbu prisidėtų prie esminio namo pagerinimo. LAT praktikoje pripažįstama, kad tais atvejais, kai vienas sutuoktinis savo asmeninėmis ar (ir) bendromis santuokinėmis lėšomis ar darbu prisideda prie daikto pagerinimo, tačiau toks pagerinimas nėra esminis ir nesukuria pagrindo pripažinti teisę į turto bendrąją jungtinę nuosavybę, jam gali būti kompensuojama už daikto pagerinimus (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495-916/2015). Nagrinėjamoje byloje kompensavimo klausimas pagerinus ieškovo nuosavybę nebuvo keliamas, tad teismas jo nesprendžia, o patikimai nenustačius, kad J. L. darbu ar lėšomis būtų iš esmės pagerintas ieškovui priklausantis gyvenamasis namas, yra pagrindas priešieškinį atmesti.
29. Toliau spręstinas ieškinio reikalavimų pagrįstumas. Ieškovas prašė iškeldinti atsakovą M. U. iš ieškovui priklausančio gyvenamojo namo, kadangi atsakovas neturi jokių daiktinių teisių į namą, tačiau naudojasi namu ir tuo neleidžia ieškovui netrukdomai naudotis savo nuosavybe.
30. CK 4.98 straipsnyje nustatyta, kad savininkas gali reikalauti pašalinti bet kuriuos jo teisės pažeidimus, nors ir nesusijusius su valdymo netekimu. LAT išaiškino, kad pareiškęs negatorinį ieškinį, ieškovas turi įrodyti du dalykus: kad jis yra turto savininkas ir kad jo teisės yra pažeistos (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-407/2008).
31. Byloje nustatyta, kad ginčo namas priklauso ieškovui asmeninės nuosavybės teise. Tarp šalių nėra ginčo dėl to, kad atsakovas M. U., ieškovo žmonos J. L. sūnus, apsigyveno ieškovo name motinai sudarius santuoką su ieškovu. Atsakovas M. U. paaiškino, kad visą laiką gyvena ieškovui priklausančiame name, kito gyvenamojo būsto neturi. Mirus motina toliau liko gyventi ieškovo name. M. U. 2017-08-01 deklaravo gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini).
32. LAT praktikoje asmens iškeldinimas iš būsto vertinamas kaip pati griežčiausia teisinio poveikio priemonė, kuri turi būti taikoma atsižvelgiant į konkrečios situacijos aplinkybes, kartu įvertinant galimybes taikyti kitus prievolių teisės pažeidimų pašalinimo būdus (LAT nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-7-110/2012; Nr. 3K-3-645/2013; 3K-3-550/2014).
33. Šiuo atveju jokie prievoliniai santykiai šalių nesieja, vadovaujantis CK 4.98 straipsniu, savininkas turi teisę reikalauti pašalinti bet kuriuos savininko teisės pažeidimus, nes šalių nesieja jokia sutartis, todėl atsakovo iškeldinimas iš ieškovui (savininkui) priklausančių patalpų laikomas pažeistų daiktinių teisių gynimo būdu, nes šio reikalavimo esmė yra be sutarties ar kitokio teisinio pagrindo užimamų gyvenamųjų patalpų atlaisvinimas (LAT nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-369/2006).
34. Apklausius šalis nustatyta, kad santykiai tarp jų konfliktiški. Atsakovas nurodė, kad ieškovas piktnaudžiauja alkoholiniais gėrimais ir nieko name nedaro. Pats moka už elektrą, tvarko aplinką prie namo, todėl, atsakovo vertinimu, namas priklauso jam, o ne ieškovui. Ieškovas kaltino atsakovą išvarius jį iš namų. Ieškovo teigimu, konfliktai su atsakovu buvo dėl to, kad jis neduodavo pinigų, sakė, kad viskas name yra jo. Taigi matyti, kad atsakovas be jokio teisėto pagrindo gyvena ieškovui priklausančiame name, dėl ko ieškovas savo nuožiūra negali naudotis jam priklausančia nuosavybe. Ieškovas nesutinka, kad atsakovas ir toliau gyventų jo name, atsakovas yra pilnametis, darbingas asmuo, jokių sąlygų leisti atsakovui gyventi ginčo name prieš savininko valią teismas nenustatė, todėl yra pagrindas patenkinti ieškinį ir iškeldinti atsakovą iš ieškovui priklausančio namo nesuteikiant kitų gyvenamųjų patalpų.
35. Vadovaujantis CPK 284 straipsnio 1 dalimi, teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti, taip pat pakeisti sprendimo vykdymo tvarką. Atsižvelgiant į tai, kad nėra žinoma kokia yra nuomojamų gyvenamųjų plotų pasiūla kaimo vietovėje ir siekiant nevaržyti atsakovo teisių labiau nei tai yra būtina, tikslinga suteikti jam protingą laiko tarpą kitam būstui susirasti. Teismo vertinimu, nurodytu pagrindu sprendimo vykdymas turi būti atidėtas šešių mėnesių laikotarpiui nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo
36. CPK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą.
37. Ieškovas, teikdamas ieškinį, sumokėjo 85,00 Eur žyminio mokesčio. Ieškinys yra patenkintas visiškai, todėl ieškovui iš atsakovo priteisiama 85,00 Eur žyminio mokesčio. Nagrinėjant bylą teisme ieškovas patyrė 1700,00 Eur advokato pagalbos išlaidų. Įvertinus bylos sudėtingumą, sprendžiamų klausimų apimtį, nagrinėjimo trukmę, yra pagrindas manyti, kad ieškovo patirtos išlaidos advokato pagalbai yra protingo dydžio, todėl visa apimtimi priteistinos iš atsakovo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis CK 4.98 straipsniu, CPK 93 straipsnio 1 dalimi, 98 straipsnio 1 dalimi, 259 straipsniu, 270 straipsniu,
nusprendžia:
Ieškinį patenkinti visiškai.
Iškeldinti atsakovą M. U. su visu jam priklausančiu turtu iš ieškovui S. L. nuosavybės teise priklausančio gyvenamojo namo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ir ūkinio pastato, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos.
Įpareigoti atsakovą M. U. perduoti ieškovui raktus nuo gyvenamojo namo ir ūkinio pastato.
Atidėti sprendimo įvykdymą 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos.
Priteisti iš atsakovo M. U. ieškovo S. L. naudai 85,00 Eur (aštuoniasdešimt penkis Eur) žyminio mokesčio ir 1700,00 Eur (vieną tūkstantį septynis šimtus Eur) advokato pagalbos išlaidų.
Atsakovo M. U. priešieškinį atmesti.
Sprendimas per trisdešimt dienų nuo priėmimo dienos gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus regiono apylinkės teismą.