Vilniaus regiono apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėjas Virginijus Kanapinskas rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 6-ojo (Vilniaus rajonas) skyriaus prokurorės Živilės Aleksonytės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir baudžiamąją bylą, kurioje A. M., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), deklaruojantis gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), vedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), teistas Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu, kuriuo jam paskirtas laisvės apribojimas 4 (keturiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23:00 val. iki 05:00val., jeigu tai nesusiję su darbu, ar gydymusi sveikatos įstaigose, tęsti darbą, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos sudalyvauti elgesio pataisos programoje ir uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus, psichiką veikiančias medžiagas,

kaltinamas pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. M., 2023 m. balandžio 10 d., apie 21:00 val., name, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), kilusio žodinio konflikto metu, smurtavo artimoje aplinkoje prieš savo sutuoktinę E. M., t. y. kairės rankos plaštaka vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į veidą bei dešine ranka sugriebęs už kaklo prirėmė prie virtuvės baldų ir laikė. Po ko, nukentėjusiajai bandant sustabdyti A. M., kad neišeitų iš namų, A. M. nukentėjusiąją pastūmė, dėl ko E. M. galva atsitrenkė į sieną. Tokiu būdu ir veiksmais jis sukėlė nukentėjusiajai E. M. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. M. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat A. M., 2024 m. kovo 11 d., apie 19:30 val., name esančiame adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, žodinio konflikto metu tyčia panaudojo fizinį smurtą savo žmonos E. M. atžvilgiu, tai yra tyčia, rankomis suspaudė petį bei dešinės rankos riešą, šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai E. M. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais A. M. įtariamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir veikos kvalifikavimas

2023 m. balandžio 13 d. įtariamuoju apklaustas A. M. parodė, kad įtarimo esmę suprato, kaltu prisipažįsta visiškai, nuoširdžiai gailisi. Lietuviškai rašyti, kalbėti ir skaityti moka. Psichiatrinėse ligoninėse niekada nesigydė, į narkologinę įskaitą nėra įrašytas, turi vairuotojo pažymėjimą. Nori parodyti, kad 2023 m. balandžio 10 d., apie 21:00 val., buvo savo namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), blaivus, tarp jo ir žmonos kilo konfliktas dėl draugų atvykimo pas jį į namus. Nežino kodėl jam žmona neleidžia, kad pas jį atvyktų draugai, o pas ją atvyksta. Ir tada žodinio konflikto metu virtuvėje kairės rankos plaštaka vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į veidą, po to dešine ranka sugriebė už kaklo prirėmė prie virtuvės spintelės ir po to paleido. Po to žmona paskambino ir kvietė policiją, jis galvojo, kad ji pajuokavo, bet patikrinęs žmonos telefoną pamatė, jog ji tikrai kalbėjo 2 min. su 112 numeriu, suprato, kad ji iškvietė policiją. Tada pradėjo ruoštis išeiti iš namų, žmona stovėjo norėdama pasiimti iš jo savo telefoną, jis tada paėmė ją abejomis rankomis už jos abiejų rankų ir taip patempė, nuo ko žmona atsitrenkė galvą į sieną. Ir tada išėjo iš namų. Dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi, pažada daugiau taip nedaryti, žmonos atsiprašė, ar ji jam atleido nežino, dar jos atsiprašys ir mano, kad su ja susitaikys. Kol baigsis ikiteisminis tyrimas, gali pagyventi pas tėvus, gyvenančius (duomenys neskelbtini).

2024 m. kovo 27 d. įtariamuoju apklaustas A. M. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. 2024 m. kovo 11 d., apie 19:30 val. jis grįžo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), po varžybų. Tą dieną jis nebuvo vartojęs alkoholio. Namuose išgėrė kavos ir ant stalo šalia gulėjo žmonos telefonas. Jis nieko blogo nenorėdamas paėmė žmonos E. M. telefoną. E. M. pamačius, kad paėmė jos telefoną pradėjo šaukti, jog padėtų jos telefoną į vietą. Tada jis jos paklausė: ,,ką tu slepi, ko tu taip reaguoji?“, ir dėl E. M. telefono kilo žodinis konfliktas. Jis priėjo prie E. M. ir bandydamas ją apraminti paėmė vieną kartą ją už peties, galimai kairia ranka. Toliau vykstant žodiniam konfliktui vieną kartą suspaudė E. M.i rankos riešą dešine ranka. Tikrai žmonai nespaudė už gerklės abejomis rankomis, tik suspaudė petį bei riešą. E. M. apsisuko ir išėjo į antrą aukštą, iškvietė policiją. Jis priėjęs prie laiptų sakė, kad nekviestų policijos. Išgirdęs, kad E. M. kviečia policiją apsisuko ir išvažiavo pas draugą, adreso neatsimena. Tikrai nenorėjo žmonai sukelti fizinio skausmo, dėl padarytų veiksmų nuoširdžiai gailisi.

2024 m. kovo 27 d. papildomai įtariamuoju apklaustas A. M. parodė, kad jo su žmoną konflikto vaikai nematė, dukra buvo antrame aukšte, savo kambaryje, o sūnus pirmame aukšte žiūrėjo televizorių. E. M. nori skirtis, bet jis nori išsaugoti šeimą ir skirtis nesutinka. Apie skyrybas E. M. užsimena apie puse metų.

2024 m. gegužės 3 d. įtariamuoju apklaustas A. M. parodė, kad kaltę pripažįsta iš dalies. Pranešimas apie įtarimą jam yra įteiktas, įtarimo esmę suprato, savo kaltę pripažįsta iš dalies pripažįsta, kad sūnų patraukė į šoną, bet nepripažįsta kad pastūmė savo sūnų ir sukėlė fizinį skausmą. 2024 m. kovo 11 d., apie 19:30 val. jis grįžo į namus, esančius adresu (duomenys neskelbtini), po varžybų. Tarp jo ir žmonos E. M. kilo žodinis konfliktas dėl jos telefono. E. M.i bandant pasiimti telefoną jie konfliktavo. Jo sūnus iš svetaines atėjo prie jų ir galimai norėdamas užstoti savo mamą priėjo prie E. M. Norėdamas, kad sūnus nesikištų į konfliktą, su kuria ranka dabar neatsimena, galimai su kairia ranka patraukė jį į šoną. Fizinio skausmo tikrai nesukėlė, nes patraukė sūnų atsargiai, nesukeliant fizinio skausmo. Dėl savo padaryto poelgio nuoširdžiai gailisi.

2024 m. gegužės 3 d. įtariamuoju apklaustas A. M. parodė, kad kaltė pripažįsta iš dalies. Pripažįsta, kad sūnų patraukė į šoną, bet nepripažįsta kad pastūmė savo sūnų ir taip jam sukėlė fizinį skausmą. Kaip ir minėjo pirmos apklausos metu, tikrai žmonai nespaudė už gerkles abejomis rankomis, tik suspaudė petį bei rankos riešą.

2024 m. birželio 5 d. A. M. apklausos metu parodė, kad dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo, savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Nori paaiškinti, kad kaip ir minėjo pirmos apklausos metu, pripažįsta, kad tikrai žmonai suspaudė petį bei rankos riešą ir tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. Daugiau nieko parodyti negali, prašo vadovautis jo parodymais pateiktais pirmos apklausos metu. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat nori pasakyti, kad su jam siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka. Dėl kitų įpareigojimų taip pat sutinka.

2024 m. birželio 12 d. apklaustas A. M. parodė, kad savo kaltę pripažįsta, gailisi. Dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos padarymo savo kaltę pripažįsta, nuoširdžiai gailisi. Nori paaiškinti, kad kaip ir minėjo pirmose savo apklausose pripažįsta, kad tikrai žmonai suspaudė petį bei rankos riešą ir tokiais savo veiksmais jai sukėlė fizinį skausmą. O prieš tai įvykyje paprasčiausiai apsistumdymo metu pastūmė žmoną, kuri atsitrenkė su galva į sieną, tačiau susitaikė po šio įvykio. Daugiau nieko parodyti neturi, prašo vadovautis jo parodymais pateiktais pirmos apklausos metu. Sutinka, kad šis ikiteisminis tyrimas būtų pabaigtas teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat nori pasakyti, kad su jam siūloma bausmės rūšimi ir jos dydžiu sutinka. Dėl kitų įpareigojimų taip pat sutinka.

2024 m. gegužės 23 d. papildomai apklausta E. M. parodė, kad namų virtuvė yra sujungta su svetaine, tai yra viena erdvė, virtuvės zonoje stovi salelė ant kurios yra gaminamas maistas, bei įmontuotos spintelės. Šalia stovi valgomojo stalas apvalus ir priešais visą tai stovi sofos, tarpas tarp visko yra apie 50 cm. 2024 m. kovo 11 d. konfliktas su vyru vyko tarp salos ir valgomojo stalo. Kai sūnus įsikišo į jų kivirčą ir atsistojo tarp jos ir vyro, A. M. neturėjo galimybės jos pasiekti, todėl paėmęs sūnų už abejų žastų ir atitraukė į šoną link spintelės pusės. Jokiais būdais vyras nesmurtavo prieš sūnų ir tą kartą sūnus nenukrito ant žemės, nesusižeidė. Kodėl sūnus apklausos metu nurodė kitas aplinkybes, negali atsakyti, tačiau, jos nuomone, sūnus visus praeities įvykius sudėjo į vieną įvykį. Kaip bebūtų, jis yra dar mažas. Todėl dar karta pasikartos, kad sūnus šio konflikto metu tikrai nenukentėjo, paprasčiausiai matė ir stebėjo jų su vyru konfliktą. Taip pat pasikartos, kad po konflikto su vyru apžiūrėjo savo sūnaus kūną ir nerado jokių smurto žymių, net nebuvo paraudonavę. Taip pat papildomai nori nurodyti, kad 2024 m. kovo 11 d. pirminėse jos apklausose nurodė, kad vyras stvėrė jai už kaklo, norėtų patikslinti, kad konfliktuojant ir apsistumdant su vyru, jis staigiu judesiu su viena ranka stvėrė jai už kaklo, bet tai truko gal sekunde, ką jis norėjo padaryti nesuprato, bet tikrai nebandė jos smaugti, jokio momentinio skausmo nepajautė. Skausmą jautė, kai jai suspaudė dešinį rankos žastą ir tos pačios rankos riešą. Tačiau mėlynių neliko po šio incidento. Todėl net nevažiavo į pas teismo ekspertus ir nesikreipė pas medikus.

2024 m. gegužės 16 d. apklaustas A. M. parodė, kad gyvena su mama E. M. ir sese. Iki įvykio gyveno su tėčiu. Gerai sutarė su tėčiu, kartais būdavo, kad susipykdavo. Mama su tėčiu nelabai sutaria, nežino dėl ko, gal dėl to įvykio. Paskutinį kartą nepamena, kada buvo kviesti pareigūnai, lyg kovo mėnesį. Nepamena dėl ko įvyko konfliktas. Ten buvo, kad jį pastūmė, bet gal ir norėdamas jį patraukti tėtis labiau. Tėvas jį su jėga patraukė per kairį petį ir vos vos skaudėjo, buvo nukritęs ant žemės. Kai nukrito, skaudėjo rodo (dešinės rankos petį), skausmą vertina 2 balais. Tik tuo metu skaudėjo, kai nukrito. Nežiūrėjo kaip atrodo ta vieta. Norėjo pas mamą ateiti, viskas vyko svetainėje. Buvo atvykę vaiko teisių specialistai, jiems viską pasakojo, kaip buvo. Bendravo su tėčiu po įvykio, susitaikė. Tiesiog neatsimena, kaip susitaikė. (Linktelėjo galvą), kad buvo daugiau įvykių. Buvo praeitais metais, nepamena dėl ko. Mamai neduodavo išsimiegoti, šviesdavo kambaryje. Mama sakydavo „eiti iš kambario“, kad pamiegotų mama. Nes ten tėtis vėl kažką, jis tik girdėjo, kad kažkas buvo. Nežino, gal ir tėtis išgėręs buvo paskutinio įvykio metu. Gal matė sesė, gal buvo viršuje. Sesei 15 metų. Jį patraukė tėtis, stovėjo, kad neitų pas mamą, todėl atsistojo, nes galvojo prasidės vėl triukšmas. Mama ėjo nuo jo. Nežino, per kiek žingsnių mama buvo nuo jo, mama prie lango stovėjo, tėtis prie sofos. Atsistojo, kad neitų pas mamą, nes galvojo, kad susimuš. Praeitą kartą buvo triukšmas. Jis neverkė, kai jį patraukė. Nuo pastūmimo jis nukrito. Jam atrodo, kai krito, gal atsitrenkė, ant žemės nenukrito. Buvo spintelė, tai ten trenkėsi labiau į ją, nei nukrito ant žemės. Neatsimena, ar mama su tėčiu buvo prisilietę vienas prie kito. Tėtis tuo metu pasakė „pasitrauk“. Neverkė po įvykio. Nežino, ar pastebėjo mama ar tėtis, kad nukrito. Nori, kad tėtis su mama susitaikytų ir nesiskirtų. Nežino, ką turėtų padaryti, gal tėtis turi pasikeisti, jo elgesys, kartais piktas būna. Nežino kaip paaiškinti, gal verkė dėl triukšmo. Jam nebuvo nebaisu. Truputį skaudėjo, neapžiūrėjo rankos po įvykio, gal raudona buvo. Gal per pora minučių viskas praėjo.

2023 m. balandžio 10 d. gautas E. M. pareiškimas, kad 2023 m. balandžio 10 d., apie 21:00 val., į jų bendrą kotedžą, esantį adresu (duomenys neskelbtini), grįžo piktas A. M., kilo žodinis konfliktas, ko pasekoje vyras kaire ranka trenkė jai į veido sritį dėl ko ji patyrė fizinį skausmą. Prašo pradėti ikiteisminį tyrimą.

2023 m. balandžio 10 d. apžiūros protokole matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini). Apžiūrimas objektas yra dviejų aukštu kotedžas įėjimo durys dešinėje. Užėjus į kotedžą patenkame į holą, kur iš kairės yra laiptai pakilti į kotedžo antra aukštą. Tiesiai randasi svetainės kambarys su virtuvę. Kuriame yra įvairi buitinė technika. Kiti buičiai reikalingi daiktai su baldais. Reikšmingų daiktų ir grumtynių pėdsaku nenustatyta. Nieko rasta ir paimta nebuvo.

2023 m. balandžio 14 d. apžiūros protokole matyti, kad apžiūros objektas Bendrojo pagalbos centro garso įrašas (skambučio pradžia – 2023 m. balandžio 10 d. 21.13 val.). Girdima kaip moteris skambina 112 bei sako, kad nori iškviesti policiją, kad yra smurtas artimoje aplinkoje, (duomenys neskelbtini), girdisi kaip tolumoje keikiasi vyriškas balsas. Moteris sako blaivus ar neblaivus nežino, taip pat sako, kad vyras pabėgo, o kviečia E. M.. Moteris sako, kad ėmė ją už gerklės. 112operatorė atsako, kad laukite, informuojame policiją.

2024 m. birželio 5 d. ikiteisminis tyrimas atnaujintas.

2024 m. kovo 11 d. E. M. protokole – pareiškime parodė, kad 2024 m. kovo 11 d., apie 19:30 val. namuose, esančiuose adresu (duomenys neskelbtini), jos vyras A. M., gim. (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu suspaudė rankomis jai už gerklės, taip pat suspaudė petį bei dešinės rankos riešą, dėl ko ji pajuto fizinį skausmą, prašo dėl šio įvykio pradėti ikiteisminį tyrimą.

2024 m. kovo 14 d. apžiūros protokole apžiūrimas BPC garso įrašas „BPC ID92264739499“.

2024 m. kovo 26 d. apžiūros protokole matyti, kad apžiūrimi vaizdo įrašai.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu „PSS-20240311-204140UTC+0200“, įrašo trukmė 30 min. 00 sek. Atidarius vaizdo įrašą matome, kad pareigūnai atvyksta į pranešėjos (ikiteisminio tyrimo metu nustatytą, kad tai E. M.) namus ir atlieka apklausą. Apklausos metu E. M. nupasakojo, jog grįžęs iš darbo vyras (ikiteisminio tyrimo metu nustatytą, kad tai A. M.) namo, pamanė, jog moteris kalba su meilužiu (tuo tarpu E. M. kalbėjosi su savo mama). Jai nustojus kalbėti telefonu, A. M. ėmė ją kolioti, o po to ir stumdyti. Vėliau A. M. savo žmoną puolė, stvėrė už kaklo, E. M. pargriuvo. Susistumdymo metu įsikišo mažametis sūnus, ko pasekoje smurtas aprimo. Tuomet E. M. nuėjo į virtuvę ruošti maisto. Maisto ruošimo metu buvo naudojamas virtuvinis peilis. Tuo tarpu A. M. atėjo į virtuvę ir vėl ėmė kolioti ir stumdyti savo žmoną. Besigindama E. M. alkūne kliudė savo vyro krutinę, ko pasekoje A. M. vėl ėmė ją pulti. Paėmęs už moters rankos, kurioje tuo metu buvo virtuvinis peilis, nukreipė moters ranką su peiliu jos kūno link. Tuomet vėl įsikišo sūnus (šaukė „baik, tėti“) ir A. M. nuo E. M. pasitraukė. Išsilaisvinusi E. M. išbėgo į namo antrą aukštą ir susisiekė su BPC. Nespėjus nupasakoti įvykio, A. M. užlipęs į antrą aukštą išmušė E. M. telefoną jai iš rankų. Tuo tarpu jau buvo aktyvus pokalbis su BPC. Netrukus E. M. pavyko pabėgti į dukros kambarį, esantį antrame namo aukšte ir iškviesti policiją. Buvo patikrintas E. M. blaivumas. E. M. buvo blaivi. Toliau buvo padarytos įvykio vietos nuotraukos ir buvo pradėtas pildyti įvykio vietos apžiūros protokolas. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Įrašo pabaiga.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu: „PSS-20240311-211141UTC+0200“, įrašo trukmė 30 min. 00 sek. Atidarius vaizdo įrašą matome, kad pareigūnai pildo įvykio vietos apžiūros protokolą. Pildant protokolą buvo patikslintos aplinkybės, jog sūnus smurto atveju sužalotas nebuvo, tačiau buvo apstumdytas. Ar A. M. įvykio metu buvo blaivus E. M. informacijos neturėjo ir spėlioti nepanoro. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Įrašo pabaiga.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu: „PSS-20240311-214142UTC+0200“, įrašo trukmė 30 min. 00 sek. Atidarius vaizdo įrašą matome, kad pareigūnai toliau pildo įvykio vietos apžiūros protokolą ir tikslinasi įvykio aplinkybes. Smurto metu buvo du mažamečiai vaikai (sūnus ir dukra). Prasidėjus smurtui dukra pasišalino į antrą namo aukštą, sūnus liko apačioje. E. M. pasakė, kad jos vyras išgeriantis. Pirmas smurto atvejis šeimoje buvo 2023 metų balandžio mėnesį. Toliau pildomas smurto artimoje aplinkoje orderis. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Įrašo pabaiga.

Apžiūrimas vaizdo įrašas pavadinimu: „PSS-20240311-221143UTC+0200“, įrašo trukmė 08 min. 32 sek. Atidarius vaizdo įrašą matome, kad pareigūnai užbaigia smurto artimoje aplinkoje orderio pildymą ir informuoja pranešėją, jog tarnybiniame automobilyje bus atspausdinti dokumentai ir tuomet juos reikės pasirašyti. Daugiau vaizdo įraše tyrimui reikšmingų duomenų nėra. Įrašo pabaiga.

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas, sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. BK 140 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta baudžiamoji atsakomybė tam, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. Pagal BK 248 straipsnio 1 dalį artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai. Pagal BK 141 straipsnio 2 dalį nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai, taip pat nusikalstamą veiką padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikalstamą veiką padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio arba partnerio tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai arba partneriai. Baudžiamoji atsakomybė už fizinio skausmo sukėlimą galima tik nustačius, jog kaltininkas atliko įstatymo dispozicijoje nurodytus veiksmus, kurie įstatymų leidėjo pripažįstami kaip neabejotinai sukeliantys fizinį skausmą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-411/2004, 2K-43/2006). Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti. BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta kvalifikuota nusikalstamos veikos sudėtis, kvalifikuojamieji požymiai apibūdina nukentėjusįjį asmenį (šeimos narys ar artimas giminaitis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016). Baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajustų skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą. Įrodomumo prasme svarbu, kad toks pojūtis būtų taip išreikštas, jog aplinkiniai suprastų nukentėjusiojo skausmą ar būtų kreipiamasi į medikus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2A-5/2014, 2K-164-895/2016, 2K-474-489/2016, 2K-227-788/2017). Baudžiamajame įstatyme nedetalizuojama, kaip konkrečiai nukentėjusysis turi būti mušamas arba prieš jį smurtaujama, t. y. baudžiamajai atsakomybei kilti svarbu tai, jog būtų sukeliami atitinkami BK 140 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-270-628/2020).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir jais nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje A. M. kaltė dėl jam inkriminuojamų nusikaltimų padarymo yra įrodyta visiškai. Byloje neginčijamai nustatyta, to neneigia ir pats kaltinamasis, kad konflikto metu panaudojo fizinį smurtą prieš E. M. (2023 m. balandžio 10 d. epizodas), kad padaryti sužalojimai nukentėjusiajai sukėlė fizinį skausmą. Kaltinamasis neneigia ir to, kad sukėlė fizinį skausmą E. M. (2024 m. kovo 11 d. epizodas). Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltę patvirtina ir kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys: nukentėjusiosios E. M. parodymai, liudytojo A. M. parodymai. Garso įrašas patvirtina, kad nukentėjusioji skambino į Bendrąjį pagalbos centrą ir nurodė įvykio aplinkybes. Nukentėjusioji tas pačias įvykio aplinkybes nurodė ir atvykusiems policijos pareigūnams, tai patvirtina policijos pareigūnų kūno kameromis padarytų vaizdo įrašų apžiūros protokolas. Visi šie duomenys sutampa tarpusavyje, vieni kitus papildo ir yra pripažintini įrodymais, kaip tai įtvirtinta Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnyje. Aptarti įrodymai patvirtina, kad kaltinamasis A. M. kaltinime nurodytomis aplinkybėmis padarė nusikalstamas veikas – panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę E. M., t. y. kairės rankos plaštaka vieną kartą sudavė nukentėjusiajai į veidą bei dešine ranka sugriebęs už kaklo prirėmė prie virtuvės baldų ir laikė. Po ko, nukentėjusiajai bandant sustabdyti A. M., kad neišeitų iš namų, pastarasis nukentėjusiąją pastūmė, dėl ko E. M. galva atsitrenkė į sieną, tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai E. M. sukėlė fizinį skausmą, A. M. veika kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2023 m. balandžio 10 d. epizodas). Taip pat nustatyta, kad A. M. panaudojo fizinį smurtą prieš savo šeimos narę – sutuoktinę E. M., t. y. tyčia, rankomis suspaudė petį bei dešinės rankos riešą, šiais savo tyčiniais smurtiniais veiksmais sukėlė nukentėjusiajai E. M. fizinį skausmą, ši A. M. veika taip pat kvalifikuojama pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (2024 m. kovo 11 d. epizodas).

A. M. pranešus apie galimybę kreiptis į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis nurodė, kad apie tokią galimybę jam yra žinoma, teismo baudžiamojo įsakymo proceso tvarka ir pasekmės, bausmės, kurią jam siūloma skirti, rūšis ir dydis jam yra suprantami, sutinka su proceso užbaigimu teismo baudžiamuoju įsakymu.

BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje nustatytos alternatyvios bausmės: viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas arba laisvės atėmimas iki dvejų metų.

BK 54 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Teismas, skirdamas bausmę A. M., atsižvelgia į kaltinamojo padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, pavojingumą, kaltininko kaltės formą ir rūšį, nusikalstamų veikų stadiją, kaltininko asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybę. A. M. padarė du nesunkius smurtinius nusikaltimus. Bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamasis anksčiau teistas, baustas už administracinius nusižengimus. Kaltinamojo atsakomybę lengvina tai, kad jis pripažino padaręs nusikaltimas veikas ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Įvertinus visas pirmiau nurodytas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti paskyrus kaltinamajam už padarytą nusikalstamą veiką (2023 m. balandžio 10 d. epizodas), numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės pasiūlytą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę, o už nusikalstamą veiką (2024 m. kovo 11 d. epizodas), numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje, prokurorės pasiūlytą 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtos bausmės už minėtas dvi nusikalstamas veikas sudėtinos iš dalies, paskiriant kaltinamajam subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skiriama 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmė mažintina vienu trečdaliu ir A. M. paskirtina galutinė 30 (trisdešimties) parų arešto bausmė.

BK 75 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmeniui, pirmą kartą nuteistam arešto bausme, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo trijų mėnesių iki vienerių metų ir paskirti jam intensyvią priežiūrą – nuteistojo buvimo vietos pagal nustatytą laiką kontrolę elektroninio stebėjimo priemonėmis. Nuteistojo buvimo vietą ir laiką nustato teismas. Kartu su intensyvia priežiūra teismas gali paskirti nuteistajam vieną ar kelias tarpusavyje suderintas šio kodekso IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šio straipsnio 5 ir 6 dalyse nustatytas pareigas. Spręsdamas klausimą dėl bausmės vykdymo atidėjimo, teismas turi įvertinti visas bylos aplinkybes, susijusias tiek su padaryta veika, tiek su nuteistojo asmenybe, t. y. įvertinti nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį, laipsnį, nuteistojo asmenybės teigiamas ir neigiamas savybes, polinkius, nusikalstamos veikos padarymo priežastis ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-61-895/2015, 2K-7-29-942/2016, 2K-449-942/2016, 2K-194-942/2017).

Atsižvelgiant į tai, kad A. M. arešto bausmė skiriama pirmą kartą, jis teisiamas už nesunkių nusikaltimų padarymą, dirba mokytoju Vilniaus Šv. Kristoforo progimnazijoje, todėl yra pakankamas pagrindas manyti, jog baudžiamojo proceso ir skiriamos arešto bausmės tikslai gali būti pasiekti atidėjus šios bausmės vykdymą. Vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, A. M. paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymas atidėtinas 6 (šešiems) mėnesiams be intensyvios priežiūros. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų 2024 m. gegužės 17 d. baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. e1-747-1199/2024, kuris įsiteisėjo 2024 m. birželio 6 d., kaltinamajam paskirti atitinkami įpareigojimai ir draudimai, todėl juos skirti pakartotinai šiuo įsakymu netikslinga. Pažymėtina, kad prokurorės pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu taip pat nėra siūloma skirti kaltinamajam atitinkamus įpareigojimus ir draudimus, numatytus BK 75 straipsnio 5, 6 dalyse.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, kaltinamajam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – įpareigojimas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikintina A. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu,

nusprendžia:

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2023 m. balandžio 10 d. epizodas), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

A. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką (2024 m. kovo 11 d. epizodas), numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, paskirtas bausmes už nurodytas nusikalstamas veikas sudėti iš dalies ir paskirti kaltinamajam subendrintą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę.

Kaltinamajam visiškai prisipažinus savo kaltę ir baudžiamąją bylą baigus teismo baudžiamuoju įsakymu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso straipsniu, A. M. paskirtą 45 (keturiasdešimt penkių) parų arešto bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti jam galutinę – 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, A. M. paskirtos 30 (trisdešimties) parų arešto bausmės vykdymą atidėti 6 (šešiems) mėnesiams, neskiriant jam intensyvios priežiūros.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 9 punktu, 72² straipsniu, A. M. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – įpareigojimą bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu sudalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.

Baudžiamajam įsakymui įsiteisėjus, panaikinti A. M. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

1) nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmams prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme;

2) padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios;

3) išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu;

4) nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

5) įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.