Kauno apygardos teismo sprendimas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Bartninko, Dalės Burdulienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mindaugo Šimonio, sekretoriaujant Vaidai Litvaitei,

teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-31-191/2017 pagal ieškovių D. K., B. K. ir I. K. (pradinio ieškovo A. K. teisių perėmėjų) ieškinį atsakovei R. Ž. dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

2. Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, pirmą kartą išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovės R. Ž. apeliacinį skundą, 2018 m. kovo 6 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e2A-25-324/2018 Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą paliko nepakeistą.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

10. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, jų nenurodė ir apeliantė, todėl apskųsto sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas vertintinas paduoto apeliacinio skundo ribose (CPK 320 straipsnio 2 dalis).

11. Byloje kilo ginčas dėl atsakovės žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), 2006 m. vykdytos tvoros statybos, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Nagrinėjamoje byloje vertintina, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovių negatorinį ieškinį ir įpareigojo atsakovę jos žemės sklype esančią tvorą nugriauti, o sprendimo neįvykdžius laiku – atsakovei skirti baudą.

12. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2018 m. spalio 12 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. e3K-3-355-701/2018 Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018 m. kovo 6 d. nutarties dalį, kuria palikta nepakeista Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo dalis dėl įpareigojimo atsakovei nugriauti tvorą, 41 punkte konstatavo, kad sutinka su apeliacinės instancijos teismo išvadomis, jog ginčijama tvora, net ir atsižvelgiant į jos pakitimus šios bylos teisminio nagrinėjimo metu bei esamą kiaurymių plotą, neatitinka teisės aktų reikalavimų, kai nereikėtų besiribojančio žemės sklypo savininko (ieškovų) sutikimo dėl jos statybos (statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 1.2.2 punktas). Pastebėtina, kad besiribojančio žemės sklypo savininkų rašytinis sutikimas yra būtinas, kuomet ginčo tvora stovi arčiau kaip 1 m iki gretimo sklypo ribos (Reglamento 33.2 punktas).

13. CPK 4 straipsnyje įtvirtinta nuostata, kad vienodos teismų praktikos formavimą įstatymų nustatyta tvarka užtikrina Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Pagal Teismų įstatymo 23 straipsnio 2 ir 3 dalis, Aukščiausiasis Teismas formuoja vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus ir kitus teisės aktus. Į Aukščiausiojo Teismo nutartyse esančius įstatymų ir kitų teisės aktų taikymo išaiškinimus atsižvelgia valstybės ir kitos institucijos, taip pat kiti asmenys, taikydami tuos pačius įstatymus ir kitus teisės aktus. Nagrinėjamu atveju kasacinis teismas padarė išvadas, kad dėl ginčo tvoros statybos reikėjo ieškovių sutikimo, aiškindamas STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ nuostatas ir jų taikymą byloje nagrinėjamų teisiškai reikšmingų aplinkybių kontekste, todėl apeliantės argumentai, kad statant tvorą, su jos vėlesniais pakitimais, tokio sutikimo nereikėjo, atmetami.

14. Taigi, nors paminėtoje 2018 m. spalio 12 d. nutartyje buvo konstatuota, kad atsakovės žemės sklype pastatyta tvora pažeidžia statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 1.2.2 punkto reikalavimus (tvora pastatyta 2016 metais), tačiau kasacinis teismas šios nutarties 46 punkte nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškovėms grindžiant savo interesų pažeidimą dėl gretimame žemės sklype atsakovės pastatytos tvoros ir reiškiant reikalavimą ją nugriauti, turėjo būti analizuojama, vertinama ir sprendžiama, ar mažesnėmis priemonėmis negalima pasiekti ieškovių interesų apgynimo. <> Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į pakitusią statinio padėtį, neanalizavo ir nevertino, ar gali būti taikomos kitos neteisėtų statybų padarinių šalinimo priemonės, siekiant atkurti teisėtumą bei pašalinti minėtus teisės aktų reikalavimų pažeidimus (pavyzdžiui, įvertinant, ar galimas dalies likusių tvoros lentelių nuardymas, jų pritvirtinimo pakeitimas tokiu būdu, kad tvora atitiktų statinį, kuriam rašytinis gretimo žemės sklypo savininkų (ieškovų) sutikimas nėra privalomas).

15. Kasacinis teismas paminėtos 2018 m. spalio 12 d. nutarties 31 punkte dėl įrodinėjimo pareigos išaiškino, kad atsakovė, nesikreipusi į ieškovus dėl ginčijamos tvoros statybos, manydama, kad dėl tvoros statybos tokio sutikimo nereikia, turi įrodyti, jog ginčijama tvora yra (buvo) tokia (tokio pobūdžio), kokios statybai gretimo žemės sklypo savininkų (ieškovų) sutikimas pagal teisės aktus nėra (nebuvo) privalomas (mutatis mutandis (su būtinais (atitinkamais) pakeitimais) Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. birželio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-267-403/2018, 30 punktas). Tokią išvadą lemia tai, kad teisė statyti statinį be gretimo sklypo savininko sutikimo arčiau nei teisės aktų numatomi atstumai yra išimtis iš bendros taisyklės, kai toks sutikimas yra privalomas, ir išimties taikymą turi pagrįsti tas, kas ja remiasi, nagrinėjamos bylos atveju – atsakovė.

16. Atsižvelgiant į kasacinio teismo išaiškinimus nagrinėjamoje byloje, teisėjų kolegija 2019 m. spalio 25 d. nutartimi (3 t., b. l. 107-108) pasiūlė atsakovei R. Ž. iki 2018 m. lapkričio 26 d. pateikti papildomus įrodymus dėl neteisėtos tvoros statybos padarinių šalinimo galimybės ir būdo (CPK 12, 178 straipsniai, 179 straipsnio 1 dalis). Įvykus procesinių ir materialinių teisių perėmimui dėl pradinio ieškovo A. K. mirties ir atnaujinus bylos nagrinėjimą (3 t., b. l. 123-124), ieškovės 2019 m. balandžio 9 d. prašymu (3 t., b. l. 138-139) prašė bylą apeliacinės instancijos teisme nagrinėti joms nedalyvaujant ir nurodė, kad atsakovės tvora yra 1.92 cm., todėl prašė įpareigoti atsakovę tvorą sumažinti iki leistino aukščio, kad šviesa patektų į butą, nes ji užstoja pirmojo aukšto namo langus.

17. Atsakovė 2019 m. balandžio 15 d. prašymu pateikė į bylą O. V. 2019-04-10 parengtą tvoros statybos padarinių šalinimo projektą (3 t., b. l. 146-148). Prašyme nurodė, kad tvoros aukštis yra 1,8 m, plotis 2,0 m, kiaurymių ploto procentas nuo visos tvoros skydo ploto yra 21,92 proc., o medinės tvoros kiaurymių plotas siekia 33,33 proc., nes saulės šviesa pro tvorą krenta ne tik horizontaliai, bet ir įstrižai. Projektuotoja O. V. pasiūlė atsakovei nedidinat tvoros aukščio, padidinti kiaurymes tarp lentelių, perkeliant lenteles nuo 0,5 cm iki 2 cm, ko pasėkoje kiaurymių plotas nuo viso tvoros segmento ploto sudarytų 26,30 proc. ir tvora atitiktų tvorai keliamus reikalavimus.

18. Apeliacinės instancijos teismui 2019 m. balandžio 17 d. teismo posėdyje priėmus atsakovės pateiktą tvoros statybos padarinių šalinimo projektą, bylos nagrinėjimas buvo atidėtas ir pasiūlyta ieškovėms per 14 d. terminą iki kito teismo posėdžio dienos pateikti savo nuomonę dėl naujo įrodymo byloje, tuo buvo siekiama nepažeisti šalių rungimosi principo, kad abi šalys laisvai galėtų disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 12, 13 straipsniai). Ieškovės savo argumentų ir samprotavimų bei naujų įrodymų dėl atsakovės pateikto tvoros statybos padarinių šalinimo projekto per teismo nustatytą terminą ir iki teismo posėdžio, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės pradžios, nepateikė.

19. 2019 m. gegužės 14 d. teisme gautas atsakovės pateiktas antstolės G. A. 2019-05-02 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas su 15 vnt. foto nuotraukų, kuriose užfiksuotos protokole nurodytos faktinės aplinkybės (3 t., b. l. 165-182). Prašyme nurodoma, kad šis įrodymas patvirtina, jog apeliantė įvykdė 2019-04-10 Projekto rekomendacijas ir padidino kiaurymes tarp tvoros lentelių dar didesniais tarpais nei buvo numatyta Projekte, todėl tvoros kiaurymių ploto procentas dar padidėjo nei buvo nurodyta Projekte.

20. Teisėjų kolegija pažymi, kad Statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priede nustatyta, jog rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos) (1, 1.2 punktai): jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir ([)30°) (1.2.1 punktas); jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis (1.2.2 punktas). Tvoros įrengimui reikalavimai nurodomi analogiški ir šiuo metu galiojančiame techniniame reglamente STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas.

21. Kasacinės instancijos teismo 2018 m. spalio 12 d. nutarties 41 punkte nurodyta, kad byloje apeliacinės instancijos teismas pagrįstai nustatė, jog sklypo pietrytinėje pusėje esančios tvoros kiaurymių plotas šiuo metu yra tik 18,97 proc., o statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30⁰ ir 90⁰ ) kryptimi. Tokius duomenis apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą apeliacine tvarka pirmą kartą, buvo nustatęs pagal UAB „Skena“ eksperto A. Z. išvadą Nr. 17-12/02 (2 t., b. l. 182-189). Teisėjų kolegija pastebi, kad šis ekspertas savo išvadoje nurodė, jog tvorą arčiau kaip 1 m. ribos galima statyti 1-2 m. aukščio, todėl ieškovių interesus šiuo aspektu galėtų pažeisti tvora, kurios aukštis būtų didesnis nei 2 m.

22. Atsižvelgiant į pirmiau nurodytą teisinį reglamentavimą ir kasacinio teismo išaiškinimus dėl byloje nustatytų aplinkybių vertinimo, teisėjų kolegija turi nustatyti ir įvertinti ar pagal atsakovės apeliacinės instancijos teismui pateiktus naujus duomenis galima padaryti pagrįstą išvadą, kad tvoros statybos pažeidimai gali būti pašalinti negriaunant tvoros ir tokiu būdu, kad tvora bus tokia (tokio pobūdžio), kokios statybai gretimo žemės sklypo savininkių (ieškovių) sutikimas pagal teisės aktus nėra privalomas. Kaip UAB „Skena“ ekspertas A. Z. savo išvadoje Nr. 17-12/02 teisingai nurodė, nagrinėjamu atveju statant tvorą kaimyninio sklypo savininkių sutikimas nereikalingas, jeigu tvoros kiaurymių plotas didesnis negu 25 proc. visos tvoros ploto.

23. Pagal atsakovės į bylą pateiktą O. V. 2019-04-10 parengtą tvoros statybos padarinių šalinimo projektą (3 t., b. l. 146-148), medinės tvoros kraštinio segmento matmenys yra 1,80 m aukščio ir 2,0 m pločio. Pažymėtina, kad būtent tokius tvoros išmatavimus buvo nustatęs ir ekspertas A. Z.. Projektuotoja O. V. teisingai nurodė, kad šalinant tvoros statybos pažeidimus, tvoros kiaurymių plotas turi būti ne mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą). Todėl ji nurodė, kad reikia nedidinant tvoros aukščio, padidinti kiaurymes tarp lentelių, perkeliant lenteles nuo 0,5 cm iki 2 cm lentelių pritvirtinimo pakeitimo būdu, atitinkamai skaičiuojant iš viršaus į apačią: 2cm; 3cm; 5cm: 6cm; 6cm; 6cm; 6cm; 5cm; 4cm; 5cm. Tuomet kiaurymių suminis plotas būtų 0,96 m², kiaurymių ploto procentas nuo viso tvoros segmento ploto būtų 0,96 : 3,65= 26,30proc. ir tvora atitiktų statinį pagal STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas. Statybos pagal neteisėtai išduotą statybą leidžiantį dokumentą padarinių šalinimas“ nurodytus reikalavimus. Projekto prieduose pateikiamas brėžinys, kaip išvadose aprašytu būdu turi būti šalinami neteisėtos statybos padariniai.

24. Teisėjų kolegija įvertinusi O. V. 2019-04-10 parengtą tvoros statybos padarinių šalinimo projektą, konstatuoja, kad jį tinkamai įgyvendinus, atsakovės tvora atitiktų teisės aktų reikalavimų, kai nereikėtų ieškovių sutikimo dėl jos statybos (statybos techninio reglamento STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ 11 priedo 1.2.2 punktas). Pastebėtina, kad ieškovės jokių šį dokumentą paneigiančių duomenų nepateikė. Taip pat būtina pažymėti, kad kasacinis teismas 2018 m. spalio 12 d. nutartyje 2017 m. gruodžio 9 d. konstatavo, jog O. V. aktuose (2 t., b. l. 119-122) lakoniškai, neinformatyviai nurodoma, kad tvora nėra aklina, aktuose nėra aprašyti tyrimai, kurių pagrindu padarytos šios išvados, nėra jų pagrindimo (41 punktas). Tačiau kasacinis teismas nekonstatavo, kad ši specialistė neturi žinių ir reikiamos kvalifikacijos išaiškinti byloje kylančius klausimus. O. V. 2019-04-10 parengtame tvoros statybos padarinių šalinimo projekte tokie skaičiavimai jau atlikti ir nurodyti taip, kaip ir UAB „Skena“ eksperto A. Z. išvadoje Nr. 17-12/02. Todėl nesivadovauti O. V. padarytomis išvadomis prie 2019 m. balandžio 10 d. projekto, kad tvoros kiaurymių plotą galima padidinti, perkeliant tvoros lenteles pritvirtinimo pakeitimo būdu, teisėjų kolegija neturi pagrindo. Tokiu atveju teisėjų kolegija neturi pagrindo spręsti, kad ieškovių teisių pažeidimas gali būti pašalintas tik įpareigojant atsakovę žemės sklype, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančiame (duomenys neskelbtini), nugriauti tvorą, kuomet padarytą tvoros statybos pažeidimą galima pašalinti jos negriaunat (CK 4.98 straipsnis).

25. Pastebėtina, kad įpareigojimas nugriauti statinį – sunaikinti nuosavybės teisės objektą – yra pati griežčiausia ir didžiausias neigiamas pasekmes savininkui sukelianti nuosavybės teisės varžymo priemonė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-201-695/2018, 59 punktas). Ši priemonė turi būti taikoma, nesant teisinės galimybės kitaip spręsti savavališkos statybos padarinių šalinimo klausimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. sausio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2015; 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191-690/2017, 35 punktas). Nagrinėjamu atveju tvoros statybos pažeidimą galima pašalinti tvoros negriaunat ir tai atitinka šalių interesų derinimo ir taikomų priemonių proporcingumo siekiamam tikslui principus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-14-701/2017, 43 punktas).

26. Kaip jau minėta šios nutarties 19 punkte, atsakovė, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iš naujo, pateikė antstolės G. A. 2019-05-02 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolą (3 t., b. l. 165-182). Antstolė, atlikusi matavimus nustatė, kad atsakovės medinės tvoros aukštis yra 1,85 m, o tarpai tarp lentelių iš viršaus į apačią yra: 2,5 cm, 7 cm, 6,5 cm, 6,5 cm, 4,2 cm, 6 cm, 5 cm, 7 cm, 5,2 cm, 7,5 cm, 57,40 cm (suma); metalinio stulpelio plotis 0,11 cm.; segmento plotis 1,96 cm. Tuomet atlikusi skaičiavimus antstolė konstatavo, kad visos tvoros segmento šviesos angų (kiaurymių) plotas yra 29,20 proc. Byloje nesant kitų duomenų, kurie paneigtų šį įrodymą (CPK 177 straipsnio 2 dalis), teisėjų kolegija turi pagrindo spręsti, kad atsakovė, bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme iš naujo, pašalino ieškovių teisių pažeidimą ir tai yra aplinkybė, suponuojanti pagrindą panaikinti skundžiamą teismo sprendimą dalyje dėl įpareigojimo atsakovę nugriauti tvorą ir šioje dalyje priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas).

27. Atsakovės argumentai dėl pirmosios instancijos teismo atsisakymo priimti jos priešieškinį neturi įtakos galutiniam ginčo rezultatui. Be to, pirmosios instancijos teismas visiškai pagrįstai konstatavo, kad atsakovės priešieškinius priimti nebuvo teisinio pagrindo (2 t., b. l. 38-39) (CPK 143 straipsnio 2 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų, bylą nagrinėjant apeliacinės ir kasacinės instancijos teisme

28. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos. Šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas.

29. Byloje nustatyta, kad nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme iš naujo antrą kartą, atsakovė pašalino ieškovių teisių pažeidimą – pašalino neteisėtos tvoros statybos padarinius. Tokiu atveju pirmosios instancijos teismas skundžiamu teismo sprendimu šioje dalyje iš esmės pagrįstai ir teisėtai konstatavo ieškovių teisių pažeidimą ir ieškinį patenkino. Be to, ieškovių ieškinys, dalyje dėl įpareigojimo atsakovę savo žemės sklype pašalinti medžius (tujas) prie ieškovėms priklausančio žemės sklypo ribos, buvo patenkintas visiškai, įsiteisėjęs teismo sprendimas buvo skundžiamas kasacine tvarka, kasacinis skundas šioje dalyje buvo atmestas.

30. Kadangi skundžiamo teismo sprendimo dalis dėl ieškovės reikalavimo dėl tvoros nugriovimo panaikinama ne todėl, kad ieškovių ieškinys buvo nepagrįstas, o pripažinus, kad atsakovė pašalino neteisėtos tvoros statybos padarinius, tai teikia pagrindą skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Pastebėtina, kad šioje dalyje padarytas rašymo apsirikimas ištaisytas Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi (CPK 276 straipsnio 2 dalis).

31. Apeliaciniu skundu atsakovė prašė panaikinti skundžiamą Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, apeliacinį skundą grįsdama tuo, kad teismas nepagrįstai nustatė, jog tvoros statyba buvo neteisėta ir, kad atsakovė padarė ieškovių teisių pažeidimą. Skundžiamas teismo sprendimas nagrinėjamo ginčo dalyje buvo panaikintas ne atsakovės apeliacinio skundo argumentų pagrindu, o todėl, kad ieškovių teisių pažeidimą atsakovė pašalino tik bylą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme. Tokių aplinkybių pagrindu atsakovė nelaikytina laimėjusi apeliaciją ir jos turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme iš ieškovių nepriteisiamos, o ieškovių reikalavimas dėl apeliacinės instancijos teisme turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo tenkinamas (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

32. Byloje pateikti duomenys patvirtina, kad apeliacinės instancijos teisme ieškovė D. K. patyrė 80 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą (2 t., b. l. 190) ir 300 Eur už UAB „Skena“ eksperto išvados parengimą (2 t., b. l. 191), taip pat ši ieškovė ir pradinis ieškovas A. K., kurio procesinių teisių perėmėjos yra ieškovės B. K. ir I. K., turėjo po 400 Eur bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą (2 t., b. l. 95-98). Ieškovių patirtos bylinėjimosi išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių – IV ketv. – 822,80 Eur) (2015 m. kovo 19 d. redakcija), todėl jų prašymas tenkinamas visiškai (CPK 98 straipsnis).

33. Apeliacinės instancijos teismas turėjo 31,31 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų, kurios priteisiamos iš atsakovės valstybei (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 324 – 330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį dėl įpareigojimo atsakovę R. Ž., a. k. (duomenys neskelbtini) žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nugriauti tvorą per 1(vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, o neįvykdžius laiku – skirti baudą, panaikinti ir priimti šioje dalyje naują sprendimą – ieškovių ieškinį atmesti.

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo dalį (rašymo apsirikimas ištaisytas Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartimi) dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 780 Eur (septynis šimtus aštuoniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovėms B. K., a. k. (duomenys neskelbtini) ir I. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 200 Eur (du šimtus eurų) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 31,31 Eur (trisdešimt vieną eurą 31 ct) bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme valstybei, nurodytą sumą sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.