Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovams A. K., D. K., ieškovų atstovei advokatei D. Ž. (atstovavimo sutartis, pažymėjimas Nr. 000831),

atsakovei R. Ž., atsakovės atstovei advokatei L. D. (atstovavimo sutartis, pažymėjimas Nr. 002571)

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovų D. K. ir A. K. ieškinį atsakovei R. Ž. dėl pažeistų teisių gynimo,

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Ieškinys tenkintinas

Iš byloje pateiktų registro išrašų matyti, kad šalys yra gretimų žemės sklypų savininkai (1t. b.l. 9-12, 13-14). Ieškovams bendrosios dalinės nuosavybės teise atitinkamomis dalimis priklauso 0,0439 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), bei jame esantis gyvenamasis namas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su inžineriniais statiniais – kiemo statiniais (tvora), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu: (duomenys neskelbtini), Kaune. atsakovei R. Ž. nuosavybės teise priklauso 0,0651 ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Šiame sklype įregistruotų pastatų nėra. Šiuos abu žemės sklypus skiria metalinė tvora, kuri viešajame registre įregistruota 1997-03-28 kaip kiemo statinys gyvenamojo namo, kuris atitinkamomis dalimis priklauso ieškovams (1 t. b.l. 11). Taigi ši ieškovams priklausanti metalinė tvora yra ant šalims priklausančių nuosavybės teise žemės sklypų ribos. Šioje byloje ginčo dėl žemės sklypų ribos nėra. Ginčas dėl žemės sklypo ribų buvo nagrinėjamas Kauno apygardos administraciniame teisme bei Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme administracinėje byloje Nr. eI-2416-406/2015 (1 t. b.l. 91-96, 98-110).

Byloje tarp šalių sprendžiami ginčai: 1) ar atsakovės žemės sklype augančios tujos yra pasodintos pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, reglamentuojančius medžių ir krūmų sodinimo nuo gretimo žemės sklypo ribos atstumus, jų maksimalų leistiną aukštį, ar šie pažeidimai sąlygojo ieškovės nuosavybės teisių ir kitų saugomų interesų pažeidimą, taip pat kokiu būdu turi būti ginamos ieškovų teisės, konstatavus, jog atsakovė nesilaikė teisės aktų reikalavimų sodinant bei vėliau prižiūrint jiems priklausančius želdinius; 2) įvertinti atsakovės žemės sklype esančios tvoros statybos teisėtumą.

Dėl tujų pašalinimo

Savininko nuosavybės teisių gynimo būdai yra įtvirtinti LR CK 4.95 ir 4.98 straipsniuose. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką (CPK 4 str.) dėl 4.98 straipsnio aiškinimo ir taikymo yra konstatavęs, kad ieškovas, pareiškęs negatorinį ieškinį, turi įrodyti du dalykus: 1) kad jis yra turto savininkas; 2) kad jo teisės yra pažeistos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo civilinių bylų skyriau teisėjų kolegijos 2010-06-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-285/2010; 2011-04-26 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-198/2011; 2012-07-09 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-344/2012 ir kt). Ginčo dėl nuosavybės teisių nėra ir nuosavybės teises patvirtina byloje esantys registro išrašai. Ieškovai savo reikalavimui pagrįsti nurodė, kad tujų gyvatvorė pasodinta tik 30 cm iki sklypo ribos, sutikimo sodinti arčiau sklypo ribos ieškovai atsakovei nedavė, tujų aukštis ieškinio pateikimo metu buvo apie 4 metrus, nuo 2014 metų nei į ieškovų, nei į (duomenys neskelbtini) seniūnės L. N. prašymus atsakovė nereagavo, tujų gyvatvorė yra neprižiūrima, šakos persisvėrusios per tvorą į ieškovų žemės sklypo pusę. Šiuos ieškovų teiginius patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai (1 t. b.l. 22-25). 2016-11-23 Faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu antstolis S. U. konstatavo, jog tujų aukštis siekia daugiau nei 4 metrus, o iš ieškovams priklausančio gyvenamojo namo balkono matyti, kad minėtų tujų šakos patenka į A. K. ir D. K. namų valdą. Prie šio protokolo pateiktos foto nuotraukos akivaizdžiai patvirtina antstolio konstatuotas aplinkybes (1 t. b.l. 153-159). Iš foto nuotraukų matyti, kad ieškovams priklausančiame gyvenamajame name pirmajame aukšte esančių langų nematyti. Kadangi atsakovės teigimu, tujos pasodintos prieš 7 metus, tai yra 2010 metais, tai tuo metu nuo 2007 metų galiojo Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro įsakymas 2007 m. gruodžio 29 d. „Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų taisyklių patvirtinimo“ Nr. D1-717, kuriame yra reglamentuota, jog sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje sklype augančių gyvatvorių aukštis negali būti didesnis nei 1,3 metro (Taisyklių 5.5.1 p.).

2006-01-01 įsigaliojo statybos techninis reglamentas STR 2.02.09:2005 „Vienbučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“, kurie taip pat nustatė, kad nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: krūmų ir gyvatvorių - ne mažiau kaip 1 metras; žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 metrai aukščio, - 2 metrai; kitų medžių - 3 metrai. Šiame dokumente taip pat nustatyta, kad formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2007 12 29 įsakymas Nr. D1 -717 „Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“ reglamentuoja, kad krūmai sodinami ne arčiau kaip 1 metras, medžiai ir krūmai, užaugantys iki 3 metrų aukščio - ne arčiau kaip 2 metrai, kiti medžiai - 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų. Šiame akte taip pat nustatyta, kad sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje gyvatvorės turi būti ne aukštesnės kaip metro.

Kadangi atsakovė pasodino tujų gyvatvorę 30 cm atstumu nuo ieškovų žemės sklypo ribos, neturėdama gretimo žemės sklypo savininkų sutikimo, todėl laikytina, kad ji pažeidė tuo metu galiojusių teisės aktų reikalavimus, nes pasodino tujų gyvatvorę arčiau sklypo ribos, nei tai buvo leidžiama. Atsakovė nepateikė jokių duomenų, kad ieškovai ir atsakovė prieš sodinant tujų gyvatvorę būtų sudarę susitarimą dėl pasodintų gyvatvorės krūmų kitokio leistino atstumo.

Tai, kad atsakovė pasodino tujas ne tik pažeidžiant įstatymų reikalavimus, bet ir jų tinkamai neprižiūri, patvirtina į bylą ieškovų su 2016-11-23 antstolio faktinių aplinkybių konstatavimo protokolu pateiktos foto nuotraukos, iš kurių matosi, kad net po (duomenys neskelbtini) seniūnės dviejų įspėjimų 2013 ir 2014 metais (1 t. b.l. 23 ir 25), ieškovų atstovės 2016-04-18 kreipimosi į atsakovę, 2016-11-23 dieną fiksuotas tujų aukštis yra iki 4 metrų (1 t. b.l. 155-157) ir tai reiškia, kad pažeidimas tęsėsi ir ieškinio pareiškimo dieną.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus teismas laiko, kad ieškovų teiginiai dėl neteisėto tujų gyvatvorės pasodinimo ir ieškovų teisių pažeidimų yra pagrįsti ir įrodyti byloje pateiktais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į atsakovės teiginius, kad tujos yra subrendusios, stipriai įsišaknijusios ir persodinus jos neprigytų, ieškinys dalyje dėl tujų pašalinimo yra pagrįstas ir tenkintinas.

Dėl tvoros nugriovimo

Ieškovų teigimu atsakovei priklausančiame žemės sklype pastatyta tvora yra 1,92 m. aukščio bei 10 cm atstumu iki sklypo ribos. Atsakovės atsiliepime teigiama, kad ši tvora pastatyta 1,85 m. aukščio ir bent 10 cm nuo žemės sklypo ribos.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija yra konstatavusi būtinybę suvienodinti kasacinio teismo praktiką išaiškino, kad „tuo atveju, kai reikalavimas reiškiamas, remiantis LR CK 4.103 straipsnio 2 dalimi, ir statybos teisėtumas ginčijamas teisės aktų reikalavimų pažeidimo pagrindu, įrodinėjimo dalykas yra tik statybą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo faktas, t. y. kaimyninio sklypo savininkas turi įrodyti, kokie teisės aktai ir kaip pažeidžiami, tačiau neturi įrodinėti, kokių neigiamų padarinių (žalos) jam sukelia tokios statybos, nes šių reikalavimų pažeidimas kvalifikuojamas jo subjektinės teisės, garantuojamos tuo teisės aktu, pažeidimu. Išplėstinė teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad būtina skirti negatorinį ieškinį, reiškiamą CK 4.99 straipsnio pagrindu siekiant apginti žemės sklypo savininko daiktinę teisę, ir ieškinį dėl neteisėtų statybų padarinių pašalinimo, reiškiamą CK 4.103 straipsnio 2 dalies pagrindu siekiant apginti viešosios teisės aktų garantuojamas teises: pirmuoju atveju įrodinėjimo dalykas yra neigiamas neleistinas poveikis žemės sklypui ar jame esantiems pastatams, o antruoju, minėta, – vien teisės aktų reikalavimų pažeidimas“ (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-230/2010). Šioje nutartyje konstatuota, jog „statybą reglamentuojančių teisės aktų normos, nustatančios atstumus nuo nesudėtingų pastatų iki kaimyninių sklypų ribų, yra imperatyvaus pobūdžio ir turi tam tikrų viešųjų tikslų. Teisės aktuose nenustatyta galimybės, kad šie atstumai galėtų būti keičiami teismo sprendimu, tai gali padaryti tik suinteresuoti asmenys tarpusavio susitarimu. Civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo nurodyti savo atsisakymo motyvų, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi“.

Atsakovės žemės sklype ginčo tvora šalių teigimu pastatyta 2016 m. Tvoros, aptvarai, diendaržiai, voljerai priskiriami prie užtvarų. Užtvaros skirstomos pagal aukštį į I-os ir II-os grupės inžinerinius statinius (STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“, patvirtintas LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-812, galiojęs iki 2017 metų sausio 1 dienos). Vadovaujantis šio STR 2 lentelės 3 punktu, tvoros pagal aukštį skirstomos į I-os ir II-os grupės inžinerinius statinius. STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“ (patvirtinto LR Aplinkos ministro 2010-09-27 įsakymu Nr. D1-826, galiojusio iki 2017 metų sausio 1 d.), 33.2 punkte nurodyta, kad atvejai, kai būtina gauti besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytinius sutikimus, detalizuojami Reglamento 11 priede, kuriame teigiama, kad besiribojančių sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi: 1.1. ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą); 1.2. prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos): 1.2.1. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir ([)30°); 1.2.2. jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) – kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas rytų (tarp 30° ir 90°) ar vakarų (tarp 270° ir 330°) kryptimis.

Iš teismui į bylą pateiktų foto nuotraukų (1 t. b.l. 155-156, 173) akivaizdu, kad tvora pastatyta 10 cm atstumu be kiaurymių, todėl jos statybai buvo būtinas ieškovų sutikimas. Todėl, teismas pripažįsta, kad atsakovės tvora pastatyta pažeidžiant tuo metu galiojusius imperatyviuosius normatyvinio statybos techninio dokumento (STR 1.07.01:2010) reikalavimus ir ieškovų šio teisės akto garantuojamas teises. Šis pažeidimas, vadovaujantis CK 4.103 str. 1 dalimi, yra teisinis

pagrindas kvalifikuoti tvoros statybą neteisėta. Pripažinus tvoros statybą neteisėta ir kadangi nėra galimybės tvoros pertvarkyti taip, kad būtų išlaikytas teisės aktų nustatytas atstumas iki ieškovų sklypo ribos, ši tvora turi būti nugriauta (LR CK 4.103 straipsnio 3 dalis).

Atsakovės nurodytoje Aukščiausiojo Teismo 2010-07-02 nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010 išplėstinės teisėjų kolegijos konstatuota, kad civilinės teisės subjektai turi lygias teises savo nuožiūra naudotis civilinėmis teisėmis, todėl tuo atveju, kai kaimyninio sklypo savininkas atsisako duoti sutikimą statyti statinius mažesniu negu norminiuose teisės aktuose nustatytu atstumu iki gretimo sklypo ribos, toks asmuo neprivalo motyvuoti savo atsisakymo priežasčių, o statytojas pagal bendrąją taisyklę negali tokio atsisakymo ginčyti. Statytojas privalo užtikrinti imperatyviųjų teisės aktų reikalavimų laikymąsi. Kolegija pažymėjo, kad tik tais atvejais, kai nukrypimas nuo teisės aktuose nustatytų atstumų yra nedidelis (žr., pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. vasario 13 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-46/2007), palyginti su viso privalomo atstumo dydžiu, ir nepažeidžia minimalių atstumų nustatymo viešųjų tikslų, vadovaujantis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, jis gali būti pripažintas pažeidimu, nelemiančiu statybos neteisėtumo. Kadangi atsakovės pasodintos tujos ir pastatyta tvora yra labai nedideliu atstumu nuo ieškovų žemės sklypo, todėl taikyti CK 1.5 straipsnyje nurodytų reikalavimų atsakovės atžvilgiu nėra pagrindo.

Dėl ieškinio senaties terminų

Teismas nesutinka su atsakovės atstovės teiginiu, kad ieškovai praleido ieškinio senaties terminą. Ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį (LR CK 1.124 str.). Bendras ieškinio senaties terminas yra dešimt metų (CK 1.125 str. 1 dalis). Ieškovai savo teises pradėjo ginti 2013-11-12 kreipdamiesi į (duomenys neskelbtini) seniūniją (1 t. b.l. 22). Ieškinio senaties taikymo klausimu Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra nurodęs, kad savininkai, gindami nuosavybės teisę nuo pažeidimų, nesusijusių su valdymo teisės netekimu, ieškinį gali pareikšti tol, kol tęsiasi teisių pažeidimas arba nelikviduojami pažeidimu sukeliami padariniai. Teisei reikšti negatorinį ieškinį ieškinio senaties terminas prasideda kiekvieną atlikto pažeidimo dieną (CK 1. 127 str. 5 d.). Jeigu nuosavybės teisės pažeidimas yra tęstinio pobūdžio, tada neturi reikšmės, kada nuosavybės teisės pažeidimas prasidėjo, svarbu nustatyti, kad pažeidimas tebesitęsia ieškinio pareiškimo dieną (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-10-28 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-537/2008).

Atsakovė neginčijo, kad tvora pastatyta 2016 metais, o tujos pasodintos prieš 7 metus, t.y. 2010 m. Ieškovai kreipėsi į teismą 2016 m. birželio mėn. Dėl ieškinio senaties terminų taikymo pripažinti statybą neteisėta pasisakė ir Kasacinis teismas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išplėstinė teisėjų kolegija jau minėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010). Ieškovų ieškinys pareikštas nepraleidus įstatyme nustatyto ieškinio senaties termino, todėl reikalavimas taikyti ieškinio senatį nepagrįstas ir atmestinas.

Patenkinus ieškinį iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos: atstovavimo išlaidos ieškovams (1957,71Eur),žyminis mokestis(32Eur), išlaidos valstybei susijusios su procesinių dokumentų siuntimu -3,16Eur.( LR CPK 83str.1 d.8p, 88,92,93str.str.).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 , 263-270 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Įpareigoti atsakovę R. Ž., a.k. (duomenys neskelbtini), žemės sklype, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nugriauti tvorą ,bei pašalinti medžius, tujas prie ieškovams D. K. a.k. (duomenys neskelbtini) A. K. a.k. (duomenys neskelbtini), priklausančio žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ribos per 1(vieną) mėnesį nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, neįvykdžius laiku - skirti baudą.

Priteisti ieškovams D. K. a.k. (duomenys neskelbtini) A. K. a.k. (duomenys neskelbtini) iš atsakovės R. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) bylinėjimosi išlaidas, viso: 1989,71EUR(vieną tūkstantį devynis šimtus aštuoniasdešimt devynis 71ct).

Priteisti iš atsakovės R. Ž. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaidas susijusios su procesinių dokumentų siuntimu 3,16EUR( tris eurus 16ct). Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.