Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Izoldos Nėnienės, sekretoriaujant Tomui Pavilioniui, dalyvaujant ieškovams D. K. ir A. K., jų atstovei advokatei D. Ž., atsakovei R. Ž., jos atstovei advokatei L. D., teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės R. Ž. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-31-191/2017 pagal ieškovų D. K. ir A. K. ieškinį atsakovei R. Ž. dėl pažeistų teisių gynimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. Nagrinėjamoje byloje vertinama, ar pirmosios instancijos teismas pagrįstai patenkino ieškovų negatorinį ieškinį. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 str. 2 d.). Apeliacinės instancijos teismas ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų.

Dėl tujų

Ieškinio pagrindą, susijusį su atsakovės pasodintų tujų atstumu iki sklypų ribos, ieškovai susiejo su tujų aukščiu. Atsakovė pripažino, jog tujų gyvatvorė buvo pasodinta 2010 metais. Remiantis Statybos techninis reglamentu STR 2.02.09:2005 „Vienbučių gyvenamųjų namų valdų užstatymo ir tvarkymo reikalavimai“ 9 priedo 5 punktu, nuo kaimyninių sklypų ribų ir gatvės raudonosios linijos medžių ir krūmų sodinimo atstumai turi būti: 5.1. krūmų ir gyvatvorių – ne mažiau kaip 1 m; 5.2. žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 m aukščio, – 2 m; 5.3. kitų medžių – 3 m. 6. Formuojant gyvatvorę, jos aukštis sklypo šiaurės, šiaurės rytų ar šiaurės vakarų pusėje turi būti ne didesnis kaip 1,3 m. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos ministro 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymas Nr. D1 -717 „Dėl medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių“ reglamentuoja, kad krūmai sodinami ne arčiau kaip 1 metras, medžiai ir krūmai, užaugantys iki 3 metrų aukščio - ne arčiau kaip 2 metrai, kiti medžiai - 3 metrų atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos ir gatvės raudonųjų linijų. Šiame akte taip pat nustatyta, kad sklypo šiaurinėje, šiaurės rytų ir šiaurės vakarų pusėje gyvatvorės turi būti ne aukštesnės kaip metro. Pareiškimuose atsakovei ir Kauno miesto Aleksoto seniūnijai ieškovai, vadovaudamiesi šiais teisės aktų reikalavimais, nurodė, jog atsakovės pasodintos tujos yra labai aukštos, užstoja langus ir šviesą, ardo pamatus ir sienas (t. 1 b.l. 20-25). Pastarąją aplinkybę, t.y. tujų 4 metrų aukštį jau po bylos iškėlimo teisme, patvirtina 2016 m. lapkričio 23 d. antstolio S. U. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas. Kadangi atsakovės pasodintos tujos išauga daugiau kaip iki 3 metrų aukščio, pagal STR 2.02.09:2005 9 priedo 5.2 ir 5.3 punktus, jų atstumas iki kaimyninio sklypo ribų turėtų būti 3 metrai. Pirmosios instancijos teismo sprendime nurodytas 30 cm atstumas iki sklypų ribos pagrįstas ieškovų paaiškinimais (CPK 186 straipsnis) (tujų daug, vienur pasodinimo atstumas iki ribos yra 30 cm, kitur – 50 cm). Bet kokiu atveju apeliantė neįrodinėja, kad tujos yra pasodintos laikantis minėtų teisės aktų reikalavimų, todėl jos teiginys apie įrodymais nepagrįstą tujų pasodinimą 30 cm atstumu nuo ieškovų žemės sklypo ribos nesudaro pagrindo konstatuoti, jog atsakovė jas pasodino laikydamasi ne tik kad 3 metrų atstumo, bet ir 1 metro atstumo (pažymėtina, jog apeliantė nepateikė 30 cm atstumą nuginčijančių duomenų). Aplinkybė, kad bylos nagrinėjimo metu atsakovė kai kurias tujas apkarpė, nesudaro pagrindo ieškinį atmesti. Faktą, jog buvo sumažintas ne visos tujų gyvatvorės aukštis, patvirtina antstolio S. U. 2016 m. lapkričio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokolas ir pačios apeliantės pateiktos fotonuotraukos t. 1 b. l. 194. Kita vertus, ieškovai į teismą dėl to ir kreipėsi, kad iki ieškinio pareiškimo ne kartą prašė atsakovės sumažinti tujų gyvatvorės aukštį, tai darė ir per Aleksoto seniūniją (t. 1 b.l. 22-25), seniūnija dėl to du kartus atsakovę įspėjo, tačiau atsakovė dalį tujų sumažino tik bylos nagrinėjimo metu, be to, tarp tujų gyvatvorės ir teisėtai pastatytos ieškovų tvoros pastatė kitą ginčo užtvarą. Nagrinėjama byla dėl pažeidimų, nesusijusių su valdymo netekimu, tarp šalių yra trečia (Liteko duomenimis, sprendimą ketvirtoje byloje Nr. e2-1113-962/2018 Kauno apylinkės teisme numatyta paskelbti 2018 m. kovo 20 d.). Visos šios aplinkybės pagrindžia ieškovų teiginį, kad vien tik epizodinis dalies tujų apkarpymas po bylos iškėlimo jų teisių pažeidimo nepašalino ir, tujų gyvatvorės užsodinimo teisėtumo neįvertinus iš esmės, ateityje dėl jos vėl kils ginčai (pvz., dėl nuolatinės tujų priežiūros palaikant 1,3 m aukštį, kuris, atsakovės teigimu, dabar yra 1,5 m.).Be to, pažymėtina, kad nutarties 10 punkte nurodytais teisės aktais sureguliuotas atstumas yra susijęs ne vien su antžemine augalų dalimi – aukšti užaugantys medžiai turi ir atitinkamą šaknų sistemą. Nors šaknų poveikis ieškovų nuosavybės eksploatacijai byloje nebuvo tirtas, ieškinys yra grindžiamas ir tujų gyvatvorės ardomais namo pamatais bei namo siena. Antstolio M. P. 2017 m. lapkričio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad lygiagrečiai ieškovų namo šiaurės vakarų pusės sienai yra pasodintos tujos, kurių aukštis didesnis nei pastatytos medinės tvoros aukštis 185 cm, tujos užstoja didžiąją dalį namo sienos. Teisėjų kolegijos vertinimu, nustačius, kad ne mažiau kaip trijų metrų atstumu turinti būti aukštaūgių tujų gyvatvorė yra pasodinta šio atstumo nesilaikant, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nusprendė dėl ieškovų teisių apgynimo, ją pašalinant (CK 1.138 straipsnio 2 punktas). Atmestini apeliantės argumentai, susiję su vertinimu, kad tujų užsodinimu apeliantė apsigynė nuo ieškovų namo lietvamzdžių, katilinės garo vamzdžių neteisėto poveikio atsakovės žemės sklypui. Su tuo susiję atsakovės reikalavimai buvo pripažinti nepagrįstais Kauno apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2012 pagal ieškovės R. Ž. ieškinį atsakovams Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie LR Aplinkos ministerijos, D. K. ir A. K., trečiajam asmeniui Kauno miesto savivaldybės administracijai dėl pažeistų teisių gynimo (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Pastarojoje byloje taip pat buvo atmestas R. Ž. reikalavimas pakeisti ieškovų pastato stogo konstrukciją taip, kad stogas nepažeistų jos žemės sklypo ribų (su šia aplinkybe apeliantė sieja nuo stogo krentantį sniegą ant jos kieme esančio automobilio). Teismas konstatavo, jog ieškovų statinio rekonstrukcija, pastatant jį ant statytojų ir kaimyninio sklypo ribos, nėra savavališka, ji įteisinta pagal statybos normų reikalavimus, sutikimą tokiai statybai davė ankstesnė R. Ž. pastatų savininkė. Teisėjų kolegijos vertinimu, esant tokiai situacijai, apsauga nuo sniego poveikio atsakovės transporto priemonėms turi būti įgyvendinama jų ten nestatant, o ne neteisėtu, nutarties 10 punkte nurodytu būdu (CK 1.5 straipsnio 4 dalis). Apeliantės motyvai dėl ieškovams neaktualios šviesos, nes jų langai užtamsinti plėvele, atmestini kaip nepagrįsti ir neturintys reikšmės ginčo sprendimui. Pirma, langų užtamsinimą, išskyrus siaurą stiklą laiptinėje, paneigia fotonuotrauka t. 2 b.l. 6. Reikalavimus dėl pastato insoliacijos nustato statybą reglamentuojančios teisės normos, jų įgyvendinimui pastatuose įrengiamos šviesos patekimo vietos (šiuo atveju – langai), todėl apeliantės vertinimai dėl ieškovams nebūtinos šviesos šiaurės pusėje yra niekiniai. Antra, tujų gyvatvorė buvo suformuota pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Žemaūgių medžių, išaugančių ne daugiau kaip iki 3 metrų aukščio, atstumas turi būti 2 metrai iki gretimo sklypo ribos, medžių virš 3 metrų aukščio – 3 metrai. Minėta, kad apeliantė nepaneigė ieškovų teiginio, jog jos pasodintų tujų atstumas iki sklypo ribos yra 30-50 cm. Tai patvirtina, kad nukrypimai nuo teisės aktais įtvirtintų atstumų yra labai dideli, todėl nėra pagrindo vadovautis apeliaciniame skunde nurodyta kasacinio teismo praktika dėl pažeidimo, nelemiančio neteisėtumo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-230/2010).

Dėl tvoros

Apeliantė neteisingai teigia, kad teismas nenustatė tvoros padėties bei vietos ieškovų sklypo ribos atžvilgiu. Faktą, kad tvora pastatyta 10 cm atstumu iki ieškovų tvoros, ji pati pripažino 2017 m. balandžio 4 d. teismo posėdyje (CPK 187 straipsnio 1 dalis). Iš fotonuotraukų 1 t. b.l. 155-156, 173 matyti, kad tvora buvo pastatyta be kiaurymių, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino, jog toks statinys pažeidžia imperatyviuosius normatyvinio statybos techninio dokumento STR 1.07.01:2010 reikalavimus, išvardintus sprendime, ir ieškovų šio teisės akto garantuojamas teises. Kad apeliacine tvarka tikrinamo sprendimo priėmimo metu tvora buvo be kiaurymių, patvirtina ir atsakovės pateikta nuotrauka t. 1 b.l. 184, atitinkanti ieškovų pateiktas nuotraukas t. 1 b.l. 30, 31,173. Iš jų matyti, kad tose vietose, kur vienoje tvoros pusėje yra kiaurymės, kitoje pusėje tos vietos užkaltos lentomis. Pirmosios instancijos teisme atsakovė nebuvo pateikusi įrodymų apie kiaurymių išmatavimus, todėl jos nuoroda į tvoros vaizdą nuotraukoje t. 1 b.l. 75 (ta pati – b.l. 118) įrodomąja prasme nėra reikšminga. Ieškovų teigimu, tai yra nežinia kur esančios tvoros nuotrauka, be to, joje matomas vaizdas neatitinka pačios atsakovės užfiksuoto tvoros vaizdo t. 1 b.l. 184. Apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu atsakovė pripažino ieškovų teiginį, pagrįstą 2017 m. rugpjūčio 16 d. jų padaryta fotonuotrauka, jog dalį tvoros lentų nuardė po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo. Apeliantė neginčija pirmosios instancijos teismo išvados dėl STR 1.07.01:2010 „Statybą leidžiantys dokumentai“, galiojusio iki 2017 metų sausio 1 d. (tvora pastatyta 2016 metais), 33.2 punkto pažeidimo, akliną tvorą arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos pastačius nesant besiribojančių žemės sklypų savininkų rašytinio sutikimo, todėl atmestini apeliacinio skundo argumentai apie teismo pareigą nustatyti tvoros kiaurymės plotą bei tvoros metamą šešėlį ir tik tada spręsti dėl ieškovų sutikimo reikalingumo. Apeliantė faktiškai pripažįsta pirmosios instancijos teismo nurodytus pažeidimus, jų padarymą motyvuodama ieškovų padarytu pažeidimu – jiems priklausančio gyvenamojo namo pastatymu ant atsakovės žemės sklypo ribos, tačiau šiuos jos argumentus paneigia Kauno miesto apylinkės teismo 2012 m. vasario 2 d. sprendimas civilinėje byloje Nr. 2-156-364/2012 (nutarties 12 punktas). Dėl to, kad dalis tvoros lentų buvo nuardytos apeliacinio proceso metu, priimti priešingą sprendimą nėra pagrindo. Apeliacijos objektas yra pirmosios instancijos teismo sprendimas, kurį priimant buvo įvertintos tuometinės aplinkybės. Be to, apeliacinės instancijos teismui atsakovės pateikti įrodymai – statybos inžinierės ekspertės O. V. 2017 m. rugsėjo 26 d. aktas Nr. 17-09/01 „Dėl tvoros pralaidumo tiesioginiams saulės spinduliams pagrįstumo“ – neleidžia daryti išvados, jog, dalį tvoros lentų pašalinus po pirmosios instancijos teismo sprendimo priėmimo, tvora nebepažeidžia statybos techninių reikalavimų dėl pralaidumo tiesioginiams saulės spinduliams. Minimoje išvadoje nurodyta, kad šviesos tarpai tarp lentelių yra 90 mm ir 105 mm (9 ir 10,5 cm), tvoros kiaurymių plotas – 33,33 procentai bendro užtvaro ploto, šiaurės vakarų pusėje tvora neturi įtakos ieškovų sklypo insoliacijai. Antstolio M. P. 2017 m. lapkričio 23 d. faktinių aplinkybių konstatavimo protokole konstatuota, kad ginčo tvoros aukštis yra 185 cm, matomi šviesos tarpai tarp tvoros lentelių, esančių skirtingose tvoros pusėse – nuo 2,5 cm iki 4 cm. Ieškovai pateikė UAB „Skena“ eksperto A. Z. išvadą, jog tarpai šviesoje tarp horizontalių tvoros lentelių nuo viršaus į apačią centimetrais yra tokie: 2;2;3;5,5;5,5;6; 6; 3; 2. Angų suma yra 0,35 m, jų suminis plotas – 3,69kv.m. Esamų angų ploto procentas nuo viso tvoros tarpo yra 18,97 proc. Tvoros pastatymo metu jos statybai galiojo STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“. 2016 m. pastatyta tvora yra namų valdos (duomenys neskelbtini), pietrytinėje pusėje, todėl ją statant statytojui reikėjo vadovautis STR 1.01.07:2010 lentelės Nr. 2 pastabų punktu Nr. 2, kuriame nurodyta, jog kaimyninio sklypo savininkų sutikimas nereikalingas, jei įrengiamos tvoros kiaurymių plotas didesnis nei 25 procentai viso tvoros ploto. Tvoros įrengimui reikalavimai nurodomi analogiškai ir šiuo metu galiojančiame STR 1.05.01:2017. Šiuo metu pietrytinėje sklypo dalyje esanti medinė tvora netenkina šiuose STR nurodyto reikalavimo, kad sklypo pietrytinėje pusėje esančios tvoros kiaurymių plotas turėtų būti didesnis negu 25 proc., nes šiuo metu jis yra tik apie 19 proc. Ekspertės O. V. 2017 m. gruodžio 9 d. surašytoje akto dalyje dėl tarpų matavimų neatitikimų jos ir eksperto A. Z. išvadoje nurodyta, jog šis ekspertas tvoros tarpus skaičiavo iš sklypo (duomenys neskelbtini) pusės tarp horizontalių tvoros lentelių, t.y. plokštumoje. Iš sklypo (duomenys neskelbtini) pusės tvoros kiaurymių padėtis kiek kitokia, šviesos srautas į sklypą gaunamas tiek horizontalia plokštuma, tiek įstrižai. Atsižvelgdama į tai, kad ekspertė O. V. nepagrindė savo nurodytų matavimų specifikos statybą reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis bei remiantis LR aplinkos ministerijos 2018 m. vasario 2 d. raštu dėl kvalifikacijos atestato, teisėjų kolegija ekspertės O. V. vertinimu nesivadovauja. Šios specialistės kvalifikacijos atestatas jai suteikia teisę eiti ypatingo statinio projekto dalies vadovės, ypatingo statinio projekto dalies vykdymo priežiūros vadovės ir statinio projekto dalies ekspertizės vadovės pareigas (statiniai: gyvenamieji ir negyvenamieji pastatai, inžineriniai tinklai, hidrotechnikos statiniai, kiti inžineriniai statiniai; projekto dalys: pasirengimo statybai ir statybos darbų organizavimo, statybos skaičiuojamosios kainos nustatymo). Atsakydama į ieškovų klausimą dėl šios ekspertės teisės tikrinti tvoros pralaidumo tiesioginiams saulės spinduliams pagrįstumą, spręsti insoliacijos klausimą dėl to surašant aktą Aplinkos ministerija nurodė, kad, jos nuomone, eksperto kvalifikacijos atestatas, suteikiantis teisę eiti statinio projekto dalies ekspertizės vadovo pareigas, suteikia teisę atlikti projekto dalies, kuri nurodyta kvalifikacijos atestate, ekspertizę, tačiau nesuteikia teisės atlikti esamo statinio konstrukcijų dalies ekspertizę.Dėl priešieškinyje nurodytų atsakovės reikalavimų pakeisti stogo konstrukciją, perkelti lietvamzdžius ir pastato katilinės vamzdžius į ieškovų žemės sklypo pusę faktiškai yra pasisakyta minėtame Kauno apylinkės teismo sprendime byloje Nr. 2-156-364/2012 ir Kauno apygardos administracinio teismo 2015 m. birželio 26 d. sprendime, priimtame administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. Ž. skundą atsakovui Kauno m. savivaldybės administracijai, trečiaisiais suinteresuotais asmenimis byloje dalyvaujant D. K. ir A. K., todėl apeliantė nepagrįstai teigia, kad, ieškovams pašalinus esamus pažeidimus, jai nebebūtų poreikio apsisaugoti nuo ieškovų daromų pažeidimų. Atsisakymas priimti priešieškinį neįtakojo pirmosios instancijos teismo išvadų apie tai, kad be ieškovų rašytinio sutikimo pasodindama tujas ir užtverdama tvorą, atsakovė pažeidė statybą reglamentuojančių aktų reikalavimus. Jei ir būtų galima laikyti, kad ieškovai nevykdo pareigos įrengti sniego gaudytuvus ir taip pažeidžia atsakovės teises naudotis savo žemės sklypu, nuo priešingos šalies teisės pažeidimo negalima gintis teisės aktų draudžiamu būdu (CK 1.137 straipsnio 2, 3 dalys).

Apeliacinės instancijos teismo išvados

Pirmosios instancijos teismas priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, todėl jis nekeistinas (CPK 263 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas). CPK 93 straipsnio 1 dalis nustato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Apeliacinės instancijos teisme ieškovė D. K. patyrė 80 Eur išlaidų už antstolio faktinių aplinkybių konstatavimą ir 300 Eur už UAB „Skena“ eksperto išvados parengimą, taip pat ieškovai patyrė po 400 Eur, iš viso 800 Eur, bylinėjimosi išlaidų už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą. Nors patirtos advokato pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.11 punkte nustatyto maksimalaus dydžio (užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje be individualių įmonių – IV ketv. – 822,80 Eur) (2015 m. kovo 19 d. redakcija), atsižvelgiant į advokato darbo sąnaudas rengiant atsiliepimą į apeliacinį skundą, atstovės dalyvavimą pirmosios instancijos teisme, iš apeliantės ieškovams priteistina 500 Eur (po 250 Eur) advokato pagalbos išlaidų apeliacinės instancijos teisme (CPK 98 straipsnis). Iš apeliantės priteistinos 5,69 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 1 dalis).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325-330 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2017 m. balandžio 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 630 (šešis šimtus trisdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovei D. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 250 (du šimtus penkiasdešimt) Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme ieškovui A. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5,69 (penkis eurus 69 ct) Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei apeliacinės instancijos teisme, nurodytą sumą pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.