Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

Teismo posėdžio metu ieškovė ieškinį palaikė ir prašė tenkinti pilna apimtimi. Papildomai ieškovė paaiškino, kad skyrybų bylos nagrinėjimo metu jai prioritetas buvo darbas ir mokslai, todėl nebuvo svarbu, kokio dydžio išlaikymas vaikui bus priteistas. Šiuo metu ji siekia apginti vaiko interesus, todėl prašo padidinti išlaikymo dydį, nes jos dabar paskaičiuota vaiko poreikių lentelė yra sąžininga. Vaiko poreikiai per šį laikotarpį užaugo. Anksčiau ji su dukra gyveno bendrabutyje, o dabar – bute, kuriame mergaitė turi savo kambarį. Maisto kainos taip pat išaugo. Vaikui, priimant (duomenys neskelbtini) m. sprendimą, buvo devyneri metai, dabar jai šešiolika metų. Komunaliniai mokesčiai yra paskaičiuoti per pusę. Ji kiekvieną mėnesį moka būsto kreditą - 403 Eur kas mėnesį. Tiek, kiek ji pati gali duoti vaikui lavinti, ji stengiasi tai užtikrinti. Mergaitei labai patinka dailė ir jai labai gerai sekasi, bet dailės priemonės yra pakankamai brangios. Nors yra karantinas, bet už būrelį mokėti reikia, be to, kelios draugės ateina į namus ir jos pasidaro kino teatro seansą namuose. Mergaitė nėra išlaidi, ji žino finansinių galimybių ribas. Dukra taip pat groja pianinu, pamokos vyksta du kartus per savaitę. Dukra, kaip ir ji pati, sportuoja, nes tai yra sveika jos pačios sveikatai. Dukra naudojasi viešuoju transportu. Kadangi mergaitė yra paauglė, turi odos problemų, dėl ko turi naudoti Vichy kosmetiką, kuri nėra pigi. Dukra labai gerai mokosi, pamokos ir namų darbų ruoša užtrunka nuo 8.30 val. iki kartais net dvyliktos nakties, todėl jai reikia produktyvaus poilsio. Kai augo ji pati – neturėjo galimybės keliauti, o dabar jos su dukra per atostogas stengiasi kažkur išvažiuoti, pamatyti pasaulio, kad mergaitė pailsėtų, gautų pozityvių emocijų. Dukra vartoja vitaminus regėjimui palaikyti, nes daug laiko leidžia prie kompiuterio, todėl akimis reikia ypač rūpintis. Dukra nešioja akinius, turi kontaktinius lęšius. Paskutinių madų jos nesivaiko, bet mergaitė rengiasi pagal dabartines tendencijas, rūbų ir batų turi tik tiek, kiek reikia, o ne tiek, kad užpildyti spintos lentynas. Mergaitės saugumui ji turi nuolat turėti ryšį ir būti pasiekiama, todėl mobilus telefonas yra abonementas, o ne papildymai. Dukra labai myli gyvūnėlius, jai tai suteikia pozityvių emocijų, todėl jos laiko namuose ir katiną, ir žuvytes. Iš poreikių lentelėje nurodytų vaiko poreikių ji negali nieko išbraukti, nes ten surašyta viskas, kas būtiniausia. Ilgą laiką, akivaizdžiai padidėjus mergaitės poreikiams, ji turi dengti ir atsakovui tenkančią dalį, bet toliau taip daryti nėra sąžininga. Atsakovas alimentus moka kada nori, kaip nori, būna, kad kelis mėnesius nesumoka, kol ji neprimena jam, kad reikia sumokėti. Atsakovas neturėtų teisintis, kad jis oficialiai uždirba mažiau, nei ieškovė. Jie abu negauna minimalių atlyginimų, priešingai - abu gauna daugiau nei vidutinius atlyginimus ir abiejų atlyginimai yra augantys. Pinigų reikia ne jai asmeniškai, o jų abiejų bendram vaikui. Be to, dukra kuria labai gražius papuošalus, priemonės papuošalams yra irgi brangios (apie 40 Eur per mėnesį), ji pati puošiasi savo gamybos papuošalais ir dovanoja kitiems. Atsakovas netgi prašė juokais jam padaryti kokį nors papuošalą, bet paskui persigalvojo, nes pabijojo atrodyti, kaip gėjus. Dukra taip pat iš senų Humanoje nupirktų daiktų perdaro į madingus, modeliuoja rūbus. Mergaitė domisi fotografija, ji su draugėmis bando daryti menines fotografijas, fotografuoja pakankamai daug. Ji niekada nedraudė atsakovui bendrauti su dukra, priešingai – ji stengiasi skatinti bendravimą, bet ji turi būti detaliai apie tai informuojama, kada, kur ir kiek laiko ji važiuos pas tėtį. Paauglė gali pasakyti, kad važiuoja kelioms savaitėms ar mėnesiui pas tėtį, bet tai gali būti netiesa, todėl reikia nustatyti aiškią ir konkrečią atsakovo bendravimo su dukra tvarką. Visą šitą laiką atsakovo bendravimo su vaiku praktiškai nebuvo, dabar ji praktiškai suteikia galimybę atsakovui bendrauti su savo dukra, nes iki šiol jis mažai domėjosi mergaitės mokslais ir kitais poreikiais. Paklausus, ar jam reikia prisijungimo prie TAMO dienyno, atsakovas atsakė, kad jam nereikia. Jei ji pasakė kelintą valandą dukra turėtų grįžti, tai atsakovas tada sako, kad jis visai neims tada dukros. Atsakovui netgi reikia priminti apie dukters gimtadienį, kad jis nepamirštų jos pasveikinti. Kvietė atsakovą į dukters Pirmosios Komunijos šventę, bet atsakovas neatvyko, teigdamas, kad tai yra jų šeimos šventė. Atsakovas jokia proga dukrai nėra jokių dovanų padovanojęs, nei gimtadienio, nei Kalėdų proga. Jos atlyginimas šiai dienai yra apie 1900 Eur į rankas, turi būsto paskolą (400 Eur į mėnesį). Iš pradžių jos alga buvo apie 800-900 Eur, atlyginimas priklauso nuo to, kiek dirbama, jei sėdėsi ir nieko nedirbsi, tai nieko ir negausi, todėl ji stengiasi dirbti tiek, kad uždirbtų kuo daugiau. Atsakovas realybėje niekada oficialiai nedirbo, didžiąja dalimi jo pagrindinės pajamos buvo už šunų dresūrą, per mėnesį jis apie šešis šunis dresūrai turėdavo, pajamas iš to gaudavo grynais ir nedeklaruodavo, tą patį daro ir dabar, nes tą sakė dukra, tas matosi iš socialinių tinklų. Jeigu ji kartais paprašydavo paskolinti pinigų kokiam nors didesniam pirkiniui, tai atsakovas atsakydavo „ne“, bet niekada nėra sakęs, kad neturi pinigų, todėl neskolins. Atsakovas teigia, kad prižiūri savo mamą, kuri gyvena prie (duomenys neskelbtini), kai jai reikėjo pagalbos, tai netgi kitas vaikas iš užsienio atvažiavo, kad mamai padėti, o Lietuvoje gyvenantis atsakovas mamai nepadėjo. Ji visada stengiasi įtraukti atsakovą į vaiko poreikių tenkinimą, informuoja iš anksto apie visus vaiko poreikius, kad atsakovas žinotų, ko einamu metu mergaitei reikia ir kiek visa tai kainuoja. Atsakovas visą laiką vengė bendrauti su dukra, ją pažinti, todėl ji nori, kad tėvas būtų dukters gyvenime ir bendrautų pagal jos prašomą nustatyti bendravimo tvarką. Siūlydama bendravimo tvarką ji atsižvelgia į atsakovo darbo grafiką. Mergaitė yra paauglė, todėl jos gyvenime būtinai turi dalyvauti tėvas ir būti jai atrama. Šiai dienai išlaikymo įsiskolinimo nėra. Atsakovas galima sakyti vengia bendrauti su dukra, neskiria jai dėmesio. Ir ji, ir atsakovas dirba slenkančiu grafiku, todėl žinant iš anksto abiejų darbo grafiką, galima derinti vaiko bendravimą su tėvu prie jo darbo grafiko konkrečiu mėnesiu. Mano, kad jos materialinė padėtis yra blogesnė, nes ji neturi nekilnojamojo turto be paskolų, o atsakovas turi, be to, atsakovas turi automobilių ir galimai atsakovas gauna papildomų pajamų, kas matosi iš jo banko sąskaitų ir deklaracijų. Mano, kad atsakovas Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos nepateikia tikrų duomenų apie savo pajamas, už ką jis gali baudą gauti, nes vykdo individualią veiklą (šunis dresuoja). Jos pažįstama pasiūlė pigesnes paslaugas, todėl dukros ir jos teniso viena pamoka kainuoja 36 Eur.

Ieškovės atstovas advokatas Dainius Židanavičius baigiamosiose kalbose pilnai palaikė patikslintą ieškinį ir prašė jį tenkinti pilnai. Tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su savo vaikais. Atsakovas pakankamai nebendrauja su vaiku, nors mergaitė norėtų su tėvu bendrauti daugiau. Kadangi vaikui reikia daugiau bendravimo su savo tėvu, todėl ieškovės siūloma bendravimo tvarka atitinka vaiko interesus ir turėtų būti nustatyta. Atsakovas siūlo minimalią bendravimo tvarką, todėl ji negali būti tvirtinama, nes jokių priežasčių, dėl kurių atsakovas turėtų minimaliai bendrauti su vaiku, nėra. Klaida turi būti ištaisyta ir vietoj minimalios turi būti nustatyta maksimali atsakovo bendravimo su dukra tvarka. Juo labiau, kad atsakovas į bylą nepateikė kitų mėnesių savo darbo grafikų, iš kurių būtų matomas jo užimtumas, iš kurių būtų galima spręsti, ar atsakovas kiekvieną mėnesį turi dvylika laisvų dienų, ar ne. Vaiko poreikių lentelės yra dvi, t.y. (duomenys neskelbtini) metų ir dabar, kurios akivaizdžiai parodo, kaip padidėjo mergaitės poreikiai. Didžiąją vaiko poreikių pasikeitimo dalį sudaro išlaidos lavinimui, nes mergaitė ypač gabi menams, todėl abu tėvai turi juos puoselėti ir prisidėti prie to finansiškai. Visą šį laiką ieškovė dėjo dvigubas pastangas, kad dukra nejaustų nepritekliaus ir nesijaustų nepatogiai prie savo draugų. Tėvui yra žinomi visi dukters poreikiai, kaip ir išlaidos tiems poreikiams patenkinti. Šalių padėtis yra lygi, gal atsakovo padėtis yra geresnė tuo aspektu, kad jis turi nekilnojamojo turto ir neturi kreditorinių įsipareigojimų, be to, atsakovas oficialiai nerodo visų savo gaunamų pajamų, nes iš sąskaitų matyti, kad mažiausiai iš dešimties skirtingų asmenų atsakovas gauna pajamas, galimai, už šunų dresūrą. Nors atsakovas teigė, kad grynų pajamų negauna, bet grynais į savo sąskaitą įneša pakankamai dideles sumas, pvz. 3000 Eur ir pan. Grynų pajamų atsakovas įsinešė 17000 Eur, paskolos sutarčių į bylą nepateikta, todėl tikėtina, kad šios pajamos buvo gautos grynais būtent už šunų dresūros paslaugas. Atsakovas žemės sklypus įsigijo neimdamas kredito, taigi turtinė atsakovo padėtis yra pakankama teikti didesnį išlaikymą savo dukrai, juo labiau, kai atsakovas be žemės sklypų turi penkias transporto priemones. Bet kokios abejonės dėl atsakovo turtinės padėties turi būti vertinamos nepilnamečio vaiko gauti didesnį išlaikymą naudai. Sveikatos sutrikimų atsakovas neturi, bet nejaučia pareigos dėti visas įmanomas pastangas susirasti ir dirbti geriau apmokamą darbą, leidžiantį ir jam didesne dalimi prisidėti prie vaiko poreikių patenkinimo. Tenkinus ieškinį iš dalies, bylinėjimosi išlaidos neturėtų būti mažinamos, nes atsakovas atsisakė nuo mediacijos, o tai sudaro pagrindą nemažinti ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Teismo posėdžio metu atsakovas paaiškino, kad jaučia didelį šmeižtą savo atžvilgiu, bet konkrečių įrodymų nėra. Ieškovė teigia, kad jis nemoka alimentų, o paskui apsigalvoja ir jau teigia, kad moka, reikėjo net antstolio pagalbos, kuris patvirtintų, kad alimentai mokami. Dukrai jis nuspalvino visą vaikystę, dukrą norėjo auginti jis, bet teismas dukters gyvenamąją vietą nustatė su mama. Ieškovė pasiėmė kreditą ir vos ne po to iš karto atsirado ieškinys dėl išlaikymo padidinimo. Jis naujos šeimos nesukūrė ir greičiausiai jau nebesukurs. Paimti vieno mėnesio algalapį ir juo remtis yra nesąžininga, nes karantino metu jis praktiškai darbo neturėjo, pajamos smuko. Buvo momentas, kai dukra pradėjo rūkyti ir bėgioti iš namų, tada ieškovė nežinojo ko griebtis ir prašė jo pagalbos. Jis labai myli savo dukrą ir mielai pasiimtų ją gyventi pas save, bet prie geriausių norų ir prie pačios dukros užimtumo toks bendravimas, kokį siūlo ieškovė realiai neįmanomas. Jo pajamos yra apie 900 Eur, todėl jis negalėtų mokėti 400 Eur dydžio išlaikymo. Jam tinka (duomenys neskelbtini) miesto apylinkės teismo sprendimu nustatyta bendravimo tvarka. Iš šunų dresūros jis uždirba nulį. Pavedimai „už (duomenys neskelbtini)“ ir pan. - tai nėra šuns dresūra, o mokėjimus daro jo geros draugės ir draugai, gal skolinosi šie žmonės iš jo ir grąžindavo į sąskaitą skolas. Savo pinigais pildė sąskaitą, nes norėjo pirkti žemės sklypą, pinigus skolinosi iš brolio, bet skolinimosi sutarčių neturi, nes pasitiki broliu. Nuo 1995 m. dresuoja šunis, turi daug pažįstamų, kurie paprašo paslaugų, bet net jei jie kažką sumoka, tai nėra didelės sumos. Iki 250 Eur gali dukros išlaikymui skirti. Sau maistui – 250 Eur išleidžia, dukrai maistui skirti 150 Eur, ar yra daug, ar mažai – negali pasakyti. Gyvena vienas, todėl pvz. nuotėkų valymas nebūna dažnai, atvažiuoja sunkvežimis gal kartą per metus ir išvalo. Realiai mediacijos procesas nevyko, nes jis atsisakė nuo mediacijos, pažinodamas ieškovę, kaip asmenį, kad ji tikrai nesutiks su jo galimu teikti 250 Eur išlaikymo dydžiu. Šiuo metu jis dirba vairuotoju, dirba slenkančiu grafiku. Sausio mėnesį jis turėjo 12 laisvų dienų, bet kitais mėnesiais, ypač kai nėra karantino, laisvų dienų būna mažiau, be to, jis labai anksti turi keltis į darbą ir vėlai grįžta, todėl jam reikia laiko ir pačiam pailsėti ir atsigauti. Dukra yra paauglė, todėl ji pati nenori dažnai su juo matytis. Kai dukra buvo mažesnė, jis su dukra daug daugiau laiko praleisdavo. Pagal savo užimtumą dukra su juo gali tik savaitgaliais susitikti. Dukra jam pretenzijų dėl jo bendravimo su ja neturi. Jis neturi išsilavinimo kitam, geriau apmokamam darbui dirbti. Vairuotojai negauna 2000 Eur. Neieško naujo darbo, tenkina dabar turimas darbas. Sveikatos problemų neturi.

Išvadą byloje teikiančios institucijos atstovė J. J. teismo posėdžio metu pateikė galutinę išvadą, jog vaiko poreikių lentelė visiškai atitinka tradicinius vaiko poreikius, išlaidos yra normalios tokio amžiaus vaikui. Mergaitė yra talentinga, turi gabumų, todėl išlaidos jos lavinimui yra pagrįstos. Atsakovas nurodė, kad jis sau išleidžia apie 900 Eur, taigi vaikui, turinčiam papildomų poreikių ir gabumų, turėtų būti skiriama bent jau panaši suma, todėl ieškovės prašomas padidinti išlaikymo dydis yra adekvatus. Palaiko abu ieškinio reikalavimus. Atsakovas turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti, todėl ieškovės prašoma nustatyti atsakovo bendravimo su dukra tvarka turėtų būti tenkinama, tik reikia atsižvelgti į atsakovo darbo grafiką ir per mėnesį turimų laisvų dienų skaičių. (duomenys neskelbtini) metais pati dukra nurodė, kad ji nori su tėčiu bendrauti savaitgaliais. Su mergaite apie konkrečią bendravimo su tėvu tvarką nebuvo bendrauta. Mergaitės noras ir interesas yra bendrauti su tėvu daugiau. Tėvai idealiu variantu turėtų po lygiai bendrauti su vaiku, tėvai turi ne tik teisę, bet ir pareigą bendrauti su vaikais. Atsakovo siūloma jo bendravimo su dukra tvarka ydinga dėl per didelio neapibrėžtumo. Iš šalių paaiškinimų paaiškėjo, kad tėvas per mažai bendrauja su dukra, todėl turi būti konkrečiai nustatyta, kiek laiko turi bendrauti. Nuo (duomenys neskelbtini) metų situacija yra iš esmės pasikeitusi, todėl juo vadovautis nėra pagrindo, šiuo metu sprendimas priklausomai nuo pasikeitusių aplinkybių gali būti keičiamas. Augančiam vaikui reikia daugiau nei suaugusiam.

Bylos medžiaga nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas turi nepilnametę dukrą A. K., gimusią (duomenys neskelbtini) d. (gimimo liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini)). (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sprendimas), V. K. ir K. K. santuoka nutraukta dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. K., o iš tėvo K. K. nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį iki dukters pilnametystės, nustatant, kad ši suma turi būti sumokėta iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė su nepilnamete dukra A. K. gyvena (duomenys neskelbtini). Atsakovas gyvena (duomenys neskelbtini).

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalis įtvirtina absoliučią tėvų pareigą išlaikyti savo vaikus iki pilnametystės. Šios turtinės asmeninės prievolės jie negali atsisakyti vykdyti, sustabdyti ar perkelti jos vykdymo kitiems asmenims. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 39 straipsnio nuostatoje, kad nepilnamečius vaikus gina įstatymas, išreikšta valstybės pareiga įstatymuose nustatyti pakankamus ir efektyvius vaikų teisių ir teisėtų interesų apsaugos būdus ir priemones. Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą (3 straipsnis, 4 straipsnio 7 punktas), šeimos santykius reglamentuojančias Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) normas (3.3 straipsnis ir kt.) pirmiausia tėvai privalo rūpintis nepilnamečiu vaiku, jį auklėti, globoti, išlaikyti. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (CK 3.192 straipsnio 1 dalis). Vaikų išlaikymas (išlaikymo teikimo tvarka, forma ir dydis) pirmiausia yra tėvų susitarimo reikalas (CK 3.192 straipsnio 1 dalis, 3.193 straipsnis). Tėvams nesusitarus dėl nepilnamečio vaiko išlaikymo ar nevykdant pareigos išlaikyti savo vaiką, yra galimas teisminės valdžios įsikišimas į šią tėvų ir vaikų turtinių teisinių santykių sritį, t. y. teismas gali priteisti nepilnamečiams vaikams išlaikymą (CK 3.194 straipsnis).

Pažymėtina, kad tiek tėvų galimybės teikti išlaikymą, tiek vaikų poreikiai per tam tikrą laikotarpį gali pakisti, todėl įstatyme nustatyta galimybė pakeisti teismo sprendimu priteisto išlaikymo dydį (formą) nepriklausomai nuo to, ar teismas pats nustatė iš vieno iš tėvų priteistiną išlaikymo dydį, ar patvirtino vaiko tėvų susitarimą dėl išlaikymo dydžio, nes teismo sprendimas dėl išlaikymo priteisimo neįgyja res judicata (galutinis teismo sprendimas) galios (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 279 straipsnio 5 dalis).

CK 3.201 straipsnis reglamentuoja išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Šio straipsnio pirmoje dalyje nustatyta, kad teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Tėvų turtinės padėties pasikeitimas gali būti pagrindas peržiūrėti (pakeisti) teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydį, tačiau ne bet koks turtinės padėties pasikeitimas (pagerėjimas ar pablogėjimas) gali nulemti nepilnamečiam vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimą – CK 3.201 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad pasikeitimas turi būti esminis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013; ir kt.). Kitas teismo procesiniu sprendimu priteisto išlaikymo dydžio peržiūrėjimo (pakeitimo) pagrindas, pagal CK 3.201 straipsnio 2 dalį, yra nepilnamečio vaiko poreikių pasikeitimas – padidėjimas (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimas (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; ir kt.). Nors išlaikymas savo prigimtimi skirtas vaiko kasdieniams poreikiams tenkinti, siekiant, kad vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo dydis negali būti ribojamas vien vaiko minimalių poreikių tenkinimu, turi būti skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai.

CK 3.192 straipsnio 2 dalyje nustatytas proporcingumo kriterijus, kuriuo teismas privalo vadovautis, spręsdamas, kokio dydžio išlaikymas turėtų būti priteisiamas, t. y. išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Taigi proporcingumo kriterijus reiškia, kad vaikui teikiamo išlaikymo dydis tiesiogiai priklauso nuo jo tėvų turtinės padėties. Teismų praktikoje pripažįstama, kad teismas negali priteisti vaikui išlaikyti daugiau, negu objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju nagrinėdamas bylą dėl išlaikymo priteisimo ar jo dydžio pakeitimo privalo nustatyti tėvų turtinę padėtį, t. y. visas jų gaunamas pajamas, turtą, investicijas, sveikatą, būtinas išlaidas, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti ar gauti pajamas vaikams išlaikyti bei vaiko poreikius (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-37/2010; 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-101/2010; 2013 m. spalio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-491/2013; ir kt.). Kita vertus, visais vaikui priteisto išlaikymo dydžio pakeitimo atvejais teismas privalo atsižvelgti ir taikyti CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, kurio esmė – visų pirma užtikrinti vaiko interesus.

Iš į bylą pateiktų įrodymų nustatyta, kad šalys turi nepilnametę dukrą A. K., gimusią (duomenys neskelbtini) d. (duomenys neskelbtini) apylinkės teismo (duomenys neskelbtini) d. sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), nepilnamečio vaiko A. K. gyvenamoji vieta nustatyta su motina V. K., o iš tėvo K. K. nepilnamečio vaiko išlaikymui priteista periodinėmis išmokomis po 500,00 Lt (144,81 Eur) kas mėnesį iki dukters pilnametystės, nustatant, kad ši suma turi būti sumokėta iki einamojo mėnesio 15 dienos, išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Ieškovė prašo padidinti sprendimu priteisto išlaikymo dydį nepilnamečiam vaikui nuo 144,81 Eur iki 432,00 Eur. Ieškovė nepilnametės dukters poreikius vertina 864,48 Eur suma per mėnesį, kurią sudaro: būtinosios kasmėnesinės išlaidos mokykloje - maisto išlaidos 30 Eur, kanceliarinėms prekėms skiriama 15 Eur; užmokyklinei veiklai - pianino būrelio lankymas 40 Eur, (duomenys neskelbtini) dailės mokyklos lankymas 25 Eur, apsilankymai įvairiuose renginiuose 10 Eur ir išlaidos vaikiškiems žurnalams, knygutėms, ir kt. lavinimo priemonėms namuose 12 Eur, o taip pat fotografavimo išlaidos 10 Eur; maistui 150 Eur; drabužiai ir avalynė 110 Eur, iš to avalynei (vasarinei, žieminei, rudeninei, pavasarinei), lauko rūbams (striukėms, kepurėms, pirštinėms) ir viršutiniams drabužiams (sijonams, džinsams, džemperiams, megztukams) yra išleidžiama po 30-35 Eur, o apatiniams drabužiams (pėdkelnėms, trumpikėms, pižamoms, maikutėms ir pan.) po 20 Eur; transporto bilietų suma - 33 Eur; išlaidos, susijusios su medicinine priežiūra, t.y. privataus pediatro, privataus akių gydytojo, privataus stomatologo, privataus ginekologo ir kt., o taip pat vaistų ir vitaminų išlaidos 45 Eur, iš to po 25 Eur vaistams ir vitaminams, papildams, o lęšiams bei jų skysčiams po 20 Eur; (duomenys neskelbtini) tarp ieškovės ir neformaliojo ugdymo paslaugų mokymo pasirašyta sutartis, kurioje ugdytinei A. K. po 2 sav. val. bus teikiamos sveikatos atstatymo ir stiprinimo baseine bei salėje paslaugos, o mėnesinė įmoka lygi 36 Eur; metinė poilsiui skiriama suma siekia 1 000 Eur, t. y. 83 Eur per mėn.; vidutinės mėnesinės švenčių (gimtadienio, Kalėdų, naujametinių dovanų, vaišių ir draugų gimtadienio dovanų) išlaidos siekia 25 Eur; Kitos smulkios išlaidos 75 Eur (lauko žaislai ir kitas sporto ir laisvalaikio praleidimo inventorius (2019-04-25 nupirktas dviratis, kurio kaina siekia 244 Eur) kainuoja 20 Eur, o kirpėjo paslaugos ir higienos priemonės (rankšluosčiai, muilas, šampūnas, skalbimo milteliai, dantų pasta, patalynė ir kt.) po 10-20 Eur, naminiai augintiniai - 25 Eur). Buto komunikacijos išlaidos dukros daliai 60 Eur; internetas ir telefonas 21 Eur; vienkartiniai vaiko poreikiai iki pilnametystės televizorius 400 Eur, pianinas 600 Eur, kompiuteris 620 Eur, molbertas 100 Eur ir baldų įsigijimo bendra vertė siekia 960 Eur (lovos vertė siekia 300 Eur, čiužinio 100 Eur, rašomojo stalo 200 Eur, kėdės 100 Eur, spintos 110 Eur, komodos 100 Eur, lentynos 50 Eur); mobilusis telefonas 300 Eur ir spausdintuvas 120 Eur. Bendra vienkartinių mergaitės poreikių iki pilnametystės išlaidų suma vienam mėnesiui 79,48 Eur.

Sprendžiant dėl šalių dukters poreikių pasikeitimo ir jiems patenkinti kas mėnesį reikalingų lėšų dydžio, nustatyta, kad iš atsakovo priteisus 144,81 Eur išlaikymą nepilnametei dukrai, jai buvo beveik 9 metai. Šiuo metu šalių vaikui yra 15 metų. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje akcentuojama, kad, vaikams augant, jų poreikiai didėja (pvz. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-419/2010; 2011 m. balandžio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011; ir kt.), tačiau vien to nepakanka konstatuoti, kad situacija, lyginant su buvusia sprendimo priėmimo metu, yra pasikeitusi iš esmės. Ši aplinkybė turi būti įrodyta konkrečiai pagrindžiant išaugusius šalių vaiko poreikius.

Atsakovas nesutikdamas su ieškovės pateiktais dukros poreikių apskaičiavimais nurodė, kad jie yra ženkliai per dideli ir šiandien dienai atsakovas pajėgtų mokėti 230-250 Eur. Pažymėjo, kad atostogauti užsienio šalyse, jei tam nėra pakankamų finansinių lėšų yra prabanga. Be to, atsakovui nesuprantamas ieškovės reikalavimas, susijęs su vienkartinėmis vaiko poreikių iki pilnametystės išlaidomis, t. y. televizoriumi, pianinu, kompiuteriumi, telefonu, spausdintuvu, baldais ir kita, kas mėnesiui sudaro 79,48 Eur, kadangi šie daiktai net nėra dar įsigyti. Jeigu ieškovė priėmė vienašališką sprendimą visiškai naujai įrengti dukros kambarį, atsakovo nuomone, ji turėjo pasitarti su atsakovu ir jo galimybėmis prisidėti prie dukros kambario įrengimo, todėl tokios išlaidos neturėtų būti įtraukiamos į nepilnamečio vaiko poreikių lentelę. Atsakovas iš esmės neginčijo būtinųjų vaiko poreikių, taip pat vaiko poreikių, susijusių su užklasine veikla, nors ir pažymėjo, kad užklasinėms veikloms yra skiriama per didelė suma. Ieškovės nurodytos išlaidos yra grindžiamos į bylą pateiktais mokėjimo pranešimais ir mokėjimų nurodymais, ieškovės banko sąskaitos išrašais, kvitais, kurie iš dalies įrodo patiriamas išlaidas, susijusias su nepilnamečio vaiko maistu, maitinimu mokykloje, apranga, avalyne, vaistais ir vitaminais, ugdymu ir pan. Be to, teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingo ir realaus dydžio.

Įvertinęs byloje esančius rašytinius įrodymus bei šalių paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškovės nurodyti A. K. kasdieniai poreikiai, susiję su maistu (150 Eur), maitinimu mokykloje (30 Eur), kanceliarinėmis prekėmis (15 Eur), apsilankymais renginiuose (10 Eur), lavinimo priemonėms namuose (12 Eur), drabužiai ir avalynė (110 Eur), transporto išlaidoms (33 Eur), medicininėms bei vitaminams, papildams (45 Eur), baseinui bei sportui (36 Eur), šventėms (25 Eur), kitoms smulkioms išlaidoms (lauko žaislai ir kitas sporto ir laisvalaikio praleidimo inventorius, kirpėjo paslaugos ir higienos priemonės (rankšluosčiai, muilas, šampūnas, skalbimo milteliai, dantų pasta, patalynė ir kt.), naminiai augintiniai - 25 Eur), buto komunalinėms išlaidoms 60 Eur, internetui ir telefonui (21 Eur), yra realūs ir protingo dydžio, todėl pripažintini pagrįstais. Teismas sutinka, kad reikia skatinti vaiko gabumus, skirti jiems dėmesį, tačiau būtina atsižvelgti į abiejų nepilnamečio vaiko tėvų finansines galimybes. Šiuo atveju ieškovės nurodomos išlaidos, patiriamos papildomam dukters ugdymui (pianino pamokos, dailės užsiėmimai, fotografija, baseinas, sportas) yra nepagrįstai didelės, todėl atitinkamai mažintinos. Ieškovė, be kita ko, į dukters poreikius įtraukė išlaidas atostogoms (83,00 Eur per mėnesį). Atsakovas nesutiko su šiomis išlaidomis. Atsižvelgdamas į kiekvienos iš šalių teisę bendrauti su vaiku švenčių, atostogų metu, organizuoti vaiko poilsį, pasirinkti jo praleidimo būdus bei savo nuožiūra, atsižvelgiant į finansines galimybes, atostogauti, teismas šias išlaidas pripažįsta susijusiomis jau ne su būtinaisiais, o su papildomais vaiko poreikiais, kurie turėtų būti tenkinami, atsižvelgiant į tėvų finansines galimybes, todėl nurodomos išlaidos mažintinos. Ieškovė į vaiko poreikių lentelę taip pat įtraukė vienkartinius vaiko poreikius iki pilnametystės (televizorius 400 Eur, pianinas 600 Eur, kompiuteris 620 Eur, molbertas 100 Eur ir vaiko kambario baldus (lova 300 Eur, čiužinys 100 Eur, rašomasis stalas 200 Eur, kėdė 100 Eur, spinta 110 Eur, komoda 100 Eur, lentyna 50 Eur, mobilusis telefonas 300 Eur ir spausdintuvas 120 Eur). Bendra vienkartinių mergaitės poreikių iki pilnametystės išlaidų suma vienam mėnesiui 79,48 Eur. Atsakovas teigė, kad šios išlaidos yra nepagrįstos, kadangi dalis išlaidų yra dar nepatirtos, numatytos į ateitį, o dalis ieškovės patirtų išlaidų patirtos nesuderinus su atsakovu. Teismo vertinimu, ieškovės nurodoma vienkartinių išlaidų suma iki dukros pilnametystės yra nepagrįsta, nėra aišku ar nurodyti vaiko poreikiai bus aktualūs vėliau. Pažymėtina, kad nepilnamečiui vaikui perkami daiktai, kurie nėra būtinieji vaiko poreikiai, o papildomi, turi būti derinami abiejų tėvų bendru sutarimu, atsižvelgiant į finansines galimybes.