Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.2; 1.1.7.2.3; 1.1.8.12; 1.2.26.2; 2.1.15.4.1; 2.3.6.4.6.1; 2.3.6.4.6.2

2025 m. gruodžio 18 d.

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

D. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2024 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 178 straipsnio 2 dalį, skirta 8 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per 6 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų;

2) 2024 m. spalio 31 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, skirta sumažinta bausmė - 1 metų 2 mėnesių laisvės apribojimo bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, bausmė subendrinta su 2024 m. liepos 15 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė - laisvės apribojimas 1 metai 5 mėnesiai laisvės apribojimo, įpareigojant: per visą laisvės apribojimo bausmės vykdymo laiką nuo 23.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu ar mokymusi, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, neatlygintinai išdirbti 160 valandų per 8 mėnesius sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas; bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį;

K. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, vykdantis individualią veiklą, dirba (duomenys neskelbtini), gyvenantis ir gyvenamąją vietą deklaravęs adresu - (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2015 m. gegužės 28 d. Kauno apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis BK 54 straipsnio 3 dalimi, nuteistas 10 mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti savo namuose, išskyrus, jei tai susiję su mokslu, darbu ar sportine veikla, mokytis arba dirbti, bei per 4 mėnesius neatlygintinai išdirbti 40 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, kas mėnesį atliekant ne mažiau kaip po 10 valandų nemokamų darbų;

2) 2017 m. rugpjūčio 8 d. Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, paskirta 6 MGL dydžio (225,96 Eur) bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta sumažinta bausmė – 4 MGL dydžio (150,64 Eur) bauda. Į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime išbūtas laikas – 1 para, 1 kardomojo kalinimo dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai ir nustatant galutinę bausmę – 2 MGL dydžio, t. y. 75,32 Eur, baudą. Baudą sumokėjo 2017 m. rugsėjo 27 d.;

3) 2018 m. lapkričio 23 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi, pagal BK 180 straipsnio 2 dalį, laisvės atėmimu 2 metams ir 6 mėnesiams;

4) 2019 m. balandžio 24 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnį (2 veikos), pritaikius BK 64¹ straipsnį, skirtas laisvės atėmimas po 6 mėnesius už kiekvieną veiką. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis, šiuo nuosprendžiu paskirtos bausmės subendrintos su Kauno apylinkės teismo 2018 m. lapkričio 23 d. nuosprendžiu, pakeistu Kauno apygardos teismo 2019 m. balandžio 3 d. nutartimi, prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnių bausmių, ir paskirta subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 10 mėnesių;

5) 2023 m. sausio 9 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų nuosprendžiu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, skirta 60 MGL (3 000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta sumažinta bausmė - 40 MGL (2 000 eurų) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1, 7 punktais, 68 straipsniu, 72 straipsnio 1, 2, 5 dalimis, paskirtos baudžiamojo poveikio priemonės: uždrausta naudotis specialiąja teise – teise vairuoti transporto priemones – 2 metus 6 mėnesius, konfiskuota automobilio „BMW 525D“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) vertę atitinkanti pinigų suma – 1 950 eurų; teistumas neišnykęs;

kaltinamas pagal BK 284 straipsnį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. B. 2024 m. birželio 3 d. apie 21.30 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su K. N., viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), elgdamasis ypač įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, tyčia ne mažiau kaip vieną kartą suduodamas ranka ir ne mažiau kaip vieną kartą įspirdamas nukentėjusiajam A. P. į įvairias kūno vietas, sukėlė jam fizinį skausmą ir dėl padaryto odos nubrozdinimo dešinėje blauzdoje nežymiai sutrikdė jo sveikatą, taip bendrininkaudamas K. N., kuris pribėgęs prie nukentėjusiojo, tyčia vieną kartą sudavė jam laužtuvu per nugarą, po ko, tęsdamas nusikalstamą veiką, pravėręs automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio nukentėjusiajam, dureles, rankomis tyčia sugadino vaizdo registratoriaus laidą, o paskui tyčia nuspyrė automobilio šoninius galinio vaizdo veidrodėlius, taip padarydamas nukentėjusiajam A. P. 215 Eur turtinę žalą, tokiais bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

K. N. 2024 m. birželio 3 d. apie 21.30 val., veikdamas bendrininkų grupe kartu su D. B., viešoje vietoje - automobilių stovėjimo aikštelėje prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios Kaune, (duomenys neskelbtini), D. B. tyčia ne mažiau kaip vieną kartą sudavus ranka ir ne mažiau kaip vieną kartą įspyrus nukentėjusiajam A. P. į įvairias kūno vietas, bendrininkaudamas jam, elgdamasis ypač įžūliai, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, pribėgo prie nukentėjusiojo A. P. ir tyčia vieną kartą sudavė jam laužtuvu per nugarą, taip sukeldamas jam fizinį skausmą, po ko D. B., pravėręs automobilių stovėjimo aikštelėje stovėjusio automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) priklausančio nukentėjusiajam, dureles, rankomis tyčia sugadino vaizdo stebėjimo registratoriaus laidą ir tyčia nuspyrė automobilio šoninius galinio vaizdo veidrodėlius, taip padarydamas nukentėjusiajam A. P. 215 Eur turtinę žalą, tokiais bendrais veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Kaltinamasis D. B. teisiamojo posėdžio metu kaltu prisipažino ir parodė, kad jis kartu su K. N., kurį pažįsta keli mėnesiai laiko, ir M. J. ėjo pasivaikščioti. Jis buvo blaivas, prieš tai išgėręs vieną butelį alaus. Nežino, ar K. N. buvo blaivas. Eidamas pro „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), pasižiūrėjo į tą pusę, kur stovėjo du vyrai. Vienas iš tų vyrų pasakė: „Ko, žiūri“. Jie apsižodžiavo ir apsimojavo kumščiais. Pripažįsta, kad vieną kartą spyrė nukentėjusiajam. Sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis. Ką veikė K. N., nematė, nespėjo pamatyti, kad jis sudavė su laužtuvu. Per muštynes M. J. iškrito telefonas ir sudužo. Tada jis keršijo ir daužė registratorių. Pripažįsta, kad jis su draugais inicijavo konfliktą, kad tai vieša vieta ir taip elgtis negalima, dėl to gailisi. Sutinka, kad turi problemų dėl alkoholio vartojimo, stengiasi gydytis. Nukentėjusiajam atlygino 215 eurų žalą.

Kaltinamasis K. N. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2024 m. birželio 3 d. vakare su draugais ėjo į parduotuvę apsipirkti. Neatsimena, ar buvo išgėręs. Nesuprato dėl ko kilo konfliktas. Neatsimena, kas pradėjo konfliktą, konfliktas įvyko dėl nesusikalbėjimo. Jis netrenkė nukentėjusiajam nei iš kojos, nei iš rankos, su laužtuvu, jei ir pataikė, tai netyčia. Jis tuo metu buvo keistoje būsenoje, lyg afekto. Jie apsistumdė, muštynių nematė. Jam atrodė, kad jis nepataikė smūgių, jis norėjo, kad baigtųsi konfliktas. Kažkaip jo rankose atsirado laužtuvas. Jis anksčiau sportinę gimnastiką sportavo. Suprato, kad jo elgsena netinkama viešoje vietoje. Jis pasimokė iš šio įvykio. Nematė, kad nukentėjusiajam kliuvo. Sutinka su kaltinime nurodytomis aplinkybėmis, sutinka atlyginti žalą. Pripažįsta, kad jis vijosi asmenį su laužtuvu, sudavė jam, gailisi nusikaltęs. Ateityje konfliktu stengsis spręsti žodžiu.

Kaltinamiesiems visiškai pripažinus savo kaltę, visi bylos dalyviai sutiko, kad būtų atliekamas sutrumpintas įrodymų tyrimas, todėl tiek teismui, tiek kitiems bylos dalyviams neabejojant dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, įrodymų tyrimas, įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnio reikalavimus, buvo nutrauktas (BPK 273 straipsnis).

Kaltinamųjų kaltė įrodyta šiais byloje surinktais ir ištirtais įrodymais:

2024 m. birželio 4 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolu, iš kurio matyti, kad pareiškėjas A. P. nurodė, kad 2024 m. birželio 3 d. apie 21 val. 30 min. jis su broliu E. K. atvažiavo prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Brolis išėjo į parduotuvę nusipirkti keletą prekių, o jis liko lauke prie automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) Grįžus broliui abu nuėjo už parduotuvės kampo parūkyti. Rūkydami pastebėjo tris juodai apsirengusius 30-40 metų vyrus (vienas iš vyrų buvo apsirengęs juodus šortus ir juodą „maikę“), kurie agresyviai nusiteikę kabinėjosi prie žmonių. Netrukus vyrai priėjo prie jų, pradėjo mojuoti kumščiais, taip kviesdami su jais pasimušti. Nuo vyrų jie atsitraukė į aikštelės vidurį, kadangi pastebėjo, jog vienas iš vyrų rankose laikė atlenkiamą peilį (juodos spalvos rankena). Tačiau vyrai juos vijosi ir vis tiek lindo prie jų, norėdami juos fiziškai sužaloti. Norėdami išvengti konflikto, jie nuo jų vis traukėsi, tačiau jie vis prie jų lindo. Vienas iš vyrų, stambesnio kūno sudėjimo (daugiau asmens identifikavimo požymių neatsimena, tačiau pamatęs vyrą atpažintų), kojomis spardė jį, t. y. buvo ne mažiau trys spyriai. Vyras koja pataikė į krūtinės sritį, kairės kojos šlaunį ir dešinės kojos blauzdą. Kadangi vienas iš vyrų turėjo peilį, jis nuėjo iki savo automobilio ir iš bagažinės išsitraukė metalinį luomą, kuriuo norėjo pagąsdinti juos užsipuolusius asmenis. Su luomu niekam netrenkė, tik su juo norėjo pagąsdinti. Pagalvojęs, jog gali sužaloti žmogų, luomą iš rankų išmetė. Išmestą luomą paėmė žemiausias iš visų trijų vyrų ir bėgdamas link jo pats nukrito ant žemės. Tuo metu vienas iš vyrų, kuris jį spardė kojomis, pradėjo trankyti jo automobilį ir pastebėjo kaip į ją buvo įlindęs. Tuomet po truputį vyrai pradėjo šalintis link (duomenys neskelbtini) parko ir tada brolis paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir jie nusekė paskui juos užpuolusius vyrus link minėto parko. Tačiau eidami parku vyrus pametė. Grįžęs iš parko pastebėjo, jog iš automobilio yra paimtas jo mobilusis juodos spalvos telefonas „Xiaomi 12“ su rudos spalvos minkštu dėkliuku, ant kurio yra priklijuotas magnetas. Po įvykio pastebėjo, jog jo automobiliui „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) yra nulaužti dešinės ir kairės pusės veidrodėliai, sugadintas salono viduje buvęs vaizdo registratorius. Įvykio metu patyrė fizinę ir turtinę žalą. Padaryta 400 Eur turtinė žala (1 t., b. l. 26–38).

2024 m. lapkričio 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad A. P. pateikus atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką, jis atpažino K. N. kaip asmenį, kurį apklausos metu jis apibūdino kaip vaikiną, kuris buvo žemiausias. Jo vardo nežino, asmeniškai nepažįsta. Jį atpažino iš veido bruožų, griežtų skruostikaulių. 2024 m. birželio 3 d. apie 21 val. 45 min. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jis užsipuolė jį ir jo brolį A. K., jam vieną kartą trenkė su laužtuvu per nugarą. Smūgis labai stiprus nebuvo, nes prieš jam trenkiant, asmuo suklupo (1 t., b. l. 56–59).

2024 m. lapkričio 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. P. pateikus atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką, jis atpažino M. J. kaip asmenį, kurį apklausos metu apibūdino kaip vyrą apie 40 metų amžiaus. Jo ūgis apie 186 cm. Kūno sudėjimas panašus kaip ir jo. Jį atpažino pagal veido bruožus iš pailgo veido ir akių formos. 2024 m. birželio 3 d. apie 21 val. 45 min. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jis jam grasino peiliu, tačiau jis sužalojimų jokių nesukėlė. Su juo konfliktavo tik žodžiu, nes bijojo, kad panaudos peilį (1 t., b. l. 63–65).

2024 m. lapkričio 15 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole užfiksuota, kad A. P. pateikus atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką, jis atpažino D. B. kaip asmenį, kurį apklausos metu apibūdino kaip vyrą apie 38 metų amžiaus. Jo vardas, kiek žino, D.. Jį atpažino iš apvalesnių veido bruožų, plačių skruostų. 2024 m. birželio 3 d. apie 21 val. 45 min. konflikto metu prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ jis jam įspyrė du kartus į krūtinės sritį, taip pat jis apgadino jo automobilį (1 t., b. l. 69–72).

Nukentėjusysis A. P. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio 3 d. apie 21 val. 45 min. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, jį ir jo brolį E. K. užpuolė trys asmenys, kuriuos jis atpažino ir nurodė, kad jo atpažintas asmuo - M. grasino peiliu, tačiau jis jam jokių sužalojimų nesukėlė. Su juo konfliktavo tik žodžiu, nes bijojo, kad panaudos peilį. Kitas jo atpažintas asmuo trenkė jam su laužtuvu per nugarą vieną kartą. Smūgis labai stiprus nebuvo, nes prieš jam trenkiant jis suklupo. Atpažintas asmuo - D. konflikto metu jam įspyrė 2 kartus į krūtinės sritį, daugiau sužalojimų nesukėlė. Jo brolis konflikte kaip ir nedalyvavo, visada buvo atsitraukęs, nes bijojo, kartais net užeidavo į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ vidų. Jo atpažintas asmuo - D. konflikto metu nuspyrė jo automobilio „Audi“ veidrodėlius. D. buvo ir jo automobilio viduje, ten nutraukė vaizdo registratoriaus laidus. Iš automobilio D. dar paėmė ir mobilaus ryšio telefoną. Mobilaus ryšio telefono vertė apie 70 eurų. Jis buvo jau ne naujas, o ir naujas toks kainuoja iki 150 eurų. Telefoną atgavo, tačiau po kiek tiksliai laiko, negali nurodyti, nes neprisimena, kažkur po kelių dienų po įvykio. Kai D. grąžino telefoną, iš jo buvo ištrinta visa informacija, telefonas buvo tuščias. Dėl mobilaus ryšio telefono pretenzijų D. neturi. Jam padaryta turtinė žala yra apie 400 eurų, nes kainavo automobilio veidrodėliai, jų pakeitimas ir laikas. Taip pat į šią sumą įtraukia ir vaizdo registratorių, kuris buvo sugadintas. Dokumentų, kurie patvirtintų jo patirtą turtinę žalą, neturi, nes tvarkėsi automobilį pats, veidrodėlius pirko iš laužyno. Civilinį ieškinį pateiks artimiausiu metu (1 t., b. l. 52–55).

Papildomai nukentėjusysis A. P. parodė, kad kaip atsirado sužalojimas dešinėje blauzdoje, tiksliai neprisimena, tačiau jis atsirado konflikto metu. Sužalojimą pamatė tik viskam pasibaigus, nes tikriausiai jį veikė susijaudinimas. Dėl patirtos žalos gali papildyti, kad automobilio veidrodėliai kainavo po 50 eurų kiekvienas, nes jie buvo visiškai numušti nuo automobilio ir sudaužyti, senųjų pataisyti nebuvo galimybės. Veidrodėlius pirko iš automobilių laužyno, vėliau dar juos perdažė. Perdažymas kainavo 15 eurų, dažė pats. Dar buvo vaizdo registratoriaus nuplėštas įkrovimo laidas. Už naują laidą sumokėjo 100 eurų. Dėl daiktų patirtą žalą vertina 215 eurų sumai. Čekių ar kažkokių daiktų pirkimo sąskaitų neturi. Be to jam dar kainavo laikas, nes kurį laiką negalėjo naudotis savo automobiliu ir eiti į darbą. Jis patyrė bendrą 400 eurų žalą (1 t., b. l. 78–80).

2025 m. vasario 21 d. papildomai nukentėjusysis A. P. parodė, kad dėl sugadintų daiktų patirtą žalą vertina 215 eurų sumai. Tačiau jis patyrė ir neturtinę žalą, ją vertiną 185 eurais. Neturtinę žalą patyrė dėl laiko, nes kol pasikeitė veidrodėlius, negalėjo naudotis savo automobiliu ir eiti į darbą. Jis patyrė bendrą 400 eurų žalą (1 t., b. l. 81–82).

2025 m. vasario 27 d. papildomai nukentėjusysis A. P. parodė, kad registratoriaus laidą, kuris buvo sugadintas, išmetė tą pačią dieną po įvykio. Kur išmetė, tiksliai neprisimena, bet galvoja, kad į prie namų stovintį konteinerį. Jo pateikti apžiūrai negali. Laužtuvo, su kuriuo jam trenkė vienas iš asmenų, taip pat pateikti apžiūrai negali. Jį įvykio dieną paliko kažkur toje teritorijoje. Prisimena, kad jo atgal į automobilį neparsinešė, jis liko kažkur numestas pievoje. Su laužtuvu, kaip ir minėjo, jam trenkė mažiausias iš asmenų. Kiek žino, jo vardas Karolis. Jis vijosi jį su juo prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, automobilių stovėjimo aikštelėje. Bėgdamas jis trenkė jam per nugarą, dėl ko jam skaudėjo. Atvykusiems policijos pareigūnams jis parodė nugarą ir pasakė, kad į tą vietą jam buvo trenkta su laužtuvu. Kiek prisimena, pareigūnai tai užfiksavo, nes lyg ir buvo paraudimas toje vietoje. Papildomai pas gydytojus dėl to nesikreipė, tik buvo nuvykęs pas teismo medicinos ekspertus (1 t., b. l. 83–85).

Iš 2024 m. birželio 4 d. asmens apžiūros protokolo matyti, kad 2024 m. birželio 4 d. 01 val. 00 min., esant A. P. sutikimui, buvo apžiūrėtas jo kūnas. Ant A. P. dešinės kojos buvo pastebėta žaizda, o ant nugaros - pailgos formos paraudimas. Prie apžiūros protokolo pridėta fotolentelė (2 t., b. l. 1–6).

2024 m. birželio 7 d. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. 1170/2024(02) nurodyta, kad odos nubrozdinimas dešinėje blauzdoje A. P. padarytas kietu buku daiktu ar paviršiumi, galimai ir vieno trauminio poveikio pasėkoje. Sužalojimo pobūdis neprieštarauja tam, kad jis galėjo būti padarytas užduotyje nurodytu laiku, t. y. 2024 m. birželio 3 d. Sužalojimas vertinamas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Kiekvienas patirtas sužalojimas sukelia skausmą (2 t., b. l. 10–11).

Iš 2024 m. birželio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėta įvykio vieta, esanti adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Protokole užfiksuota, kad prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ pastato yra automobilių stovėjimo aikštelė, kurioje stovi automobilis „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kurio abu galinio vaizdo veidrodėliai yra nulaužti (1 t., b. l. 39–41).

Liudytojas E. K. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio 3 d. apie 21:45 val. šalia parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“, esančios (duomenys neskelbtini), buvo su savo broliu A. P.. Stovėdami matė ateinančius tris vyrus, kurie priekabiavo prie kitų netoliese buvusių asmenų. Minėti trys asmenys artėdami link jų atrodė agresyviai nusiteikę. Priėję prie jų asmenys elgėsi agresyviai, pradėjo mojuoti kumščiais prieš jį ir jo brolį. Vienas iš jų išsitraukė peilį iš sportinio švarkelio kišenės ir jį laikydamas prieš save demonstravo, lyg norėdamas pulti. Kol vienas asmuo rankomis puolė jo brolį A. P., jis stovėdamas nuošaliau nuolat stebėjo asmenį, kuris rankose laikė peilį. Muštynių metu jo brolis iš savo automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) kuris stovėjo parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ automobilių stovėjimo aikštelėje, išsiėmė statybinį laužtuvą, norėdamas apsiginti nuo juos užpuolusių asmenų. Brolis rankoje laikydamas laužtuvą bandė pasivyti jį puolusį asmenį, tačiau suvokęs, kad gali būti daug problemų, laužtuvą išmetė. Vienas iš tų trijų asmenų paėmė brolio pamestą laužtuvą ir pribėgęs prie jo brolio su laužtuvu sudavė vieną smūgį broliui į nugaros sritį. Vėliau su kitais asmenimis pribėgę prie broliui priklausančio automobilio „Audi“ spardė jį kojomis ir trankė rankomis, atidarė automobilio dureles, niokojo automobilio vidų. Po konflikto minėti asmenys pasišalino į „(duomenys neskelbtini)“ parką link (duomenys neskelbtini) gatvės. Jis ir jo brolis bandė sekti iš paskos, tačiau nespėjo pamatyti kur nuėjo minėti asmenys. Minėti trys asmenys buvo maždaug 30-40 metų amžiaus. Vienas iš jų vilkėjo juodos spalvos marškinėlius ir juodos spalvos šortus. Asmuo, kuris turėjo peilį, vilkėjo pilkos spalvos sportinį švarkelį. Trečias asmuo taip pat buvo apsirengęs juodos spalvos drabužiais. Vienas iš minėtų asmenų buvo užsidėjęs tamsios spalvos vasarinę kepurę su snapeliu ir turėjo tamsios spalvos vyrišką rankinę (1 t., b. l. 106–109).

2025 m. sausio 8 d. papildomai liudytojas E. K. parodė, kad jo atpažintas asmuo - D. sukėlė konfliktą, jis pirmas pradėjo prie jo ir jo brolio A. P. kabinėtis. Kadangi jis turėjo reikalų su policija, į konfliktą veltis nenorėjo, todėl atsitraukė. O jo brolis pradėjo konfliktuoti su D., matė, kad jie grūmėsi. Kokius smūgius D. sudavė jo broliui, nematė. Taip pat D. apgadino jo brolio automobilį, nuspyrė šoninius veidrodėlius, iš automobilio salono išplėšė vaizdo registratorių. Kiek žino, jis dar buvo paėmęs telefoną. Kitas jo atpažintas asmuo, žemasis vaikinas, taip pat konfliktavo su jo broliu. Jis vijosi jį su metaliniu strypu. Ar su juo pataikė broliui, nežino, nematė. Su juo šis asmuo nekonfliktavo. Trečiasis asmuo, atpažintas kaip seniausias ir aukščiausias vyras, konfliktavo tik žodžiais, jokių fizinių veiksmų nei prieš jį, nei prieš jo brolį nenaudojo. Po kažkurio laiko minėti vyrai pradėjo šalintis, kartu su broliu dar bandė juos pasivyti, tačiau nesėkmingai. Visas įvykio aplinkybes nurodė pirmoje apklausoje. Daugiau kažko papildyti negali. Kaip ir minėjo, kadangi turėjo problemų, veltis į šį konfliktą nenorėjo, todėl stovėdavo atokiai, kartais užeidavo į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, todėl ir visų įvykio aplinkybių negali nurodyti (1 t., b. l. 113–114).

2025 m. sausio 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokole nurodyta, kad užfiksuota, kad E. K. pateikus atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką, jis atpažino D. B. kaip asmenį, kuris 2024 m. birželio 3 d. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ trenkė jo broliui. Asmenį atpažino pagal veido bruožus, nes jis apvalus ir labai didelės jo akys. Jo vardas lyg ir D. (1 t., b. l. 115–118).

2025 m. sausio 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad E. K. pateikus atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką, jis atpažino K. N. kaip asmenį, kuris 2024 m. birželio 3 d. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ broliui trenkė su laužtuvu per nugarą. Ar tikrai jam pataikė, negali nurodyti. Matė, tik kai jis užsimojo ir vijosi jo brolį. Jis buvo jauniausias ir žemiausias, taip pat jo griežti veido skruostikauliai. Jo vardo nežino, anksčiau sutikęs nebuvo (1 t., b. l. 121–124).

2025 m. sausio 8 d. asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame užfiksuota, kad E. K. pateikus atpažinti asmenį pagal jo nuotrauką, jis atpažino M. J. kaip asmenį, kuris 2024 m. birželio 3 d. prie parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ tik konfliktavo žodžiu. Nei jo, nei brolio jis nemušė. Konflikte nelabai dalyvavo, nes dažniausiai stovėjo prie jo. Asmens vardo nežino, asmeniškai nepažįsta. Jį atpažino iš veido bruožų, jo veidas pailgas, didelės akys, taip pat jis buvo gana aukštas (1 t., b. l. 128–131).

Liudytojas A. R. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad 2024 m. birželio 3 d. kartu su savo drauge S. apie 22.00 val. užsuko į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“, kuris yra adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas. Apsipirkę išėjo į lauką ir ėjo link parko. Jų dėmesį patraukė du rūkantys vaikinai, apie 30 metų, kai staiga prie šių vyrų priėjo kita trijų vyrų grupelė. Pirmasis - jaunas, virš 20 metų, su kuprine ant nugaros. Antrasis - apie 40 metų, šiek tiek praplikęs ir trečiasis - tarp 30-35 metų amžiaus. Tarp jų prasidėjo žodinis konfliktas, dėl ko tiksliai negirdėjo. Konfliktas greitai peraugo į muštynes, kai vienas vyras iš 3 vyrų grupelės, kuris atrodė apie 40 metų amžiaus, šiek tiek praplikęs, trenkė, vienam iš rūkančių vaikinų į pilvą. Po smūgio du rūkantys vaikinai bandė atsitraukti nuo jų, vaikščiojo ratais, kai kiti trys vyrai vis artėjo link jų. Tuo tarpu dar vyko žodinis konfliktas, dėl ko nežino, tik girdėjosi keiksmažodžiai ir įžeidinėjimai. Po kiek laiko konfliktas vėl peraugo į muštynes, vienas iš rūkančių vaikinų bėgdamas rado ant takelio butelį ir jį sudaužė vienam iš 3 vyrų grupelės į nugarą, šis iš jų atrodė jauniausias ir buvo su kuprine ant nugaros. Toliau vykstant muštynėms, pas vyrą iš trijų asmenų grupės, kuris atrodė apie 40 metų ir buvo praplikęs, pastebėjo rankoje lenktinį peilį, kurį bandė laikyti sau už rankos. Vienas iš rūkančių vaikinų pamatęs peilį nubėgo iki automobilio, pasiėmė laužtuvą, bet ar kam su juo trenkė, negali pasakyti, nematė. Tik girdėjo kaip vėliau jis pametė tą laužtuvą ir paėmęs jį kitas vyras, iš kitos grupelės, jį patį gaudė su tuo laužtuvu. Tada dar pastebėjo, kaip vyriausias vyras iš trijų asmenų grupės pribėgo prie rūkančio vaikino automobilio ir nuspyrė automobilio veidrodėlius. Dar bandė lįsti į automobilio vidų, tačiau rūkantys vaikinai bandė tam sutrukdyti. Tada vienas iš rūkančių vaikinų sušuko: „kvieskit policiją“. Išsigandusi trijų vyrų grupelė atsitraukė ir nubėgo į (duomenys neskelbtini) parką, (duomenys neskelbtini) link. Rūkantys vaikinai nubėgo jiems iš paskos. Tuo metu jis jau buvo įėjęs į prekybos centrą „(duomenys neskelbtini)“ ir skambino bendruoju pagalbos numeriu 112. Atvykus pareigūnams, įvykio vietoje nebuvo nei vieno asmens dalyvavusio muštynėse. Jis papasakojo pareigūnams kas nutiko ir su drauge nuėjo namo. Kad kažkas būtų stipriai sužalotas, nepastebėjo. Aplinkiniai žmonės skirti šių muštynių nebandė. Ar kažkas dar be jo filmavo šį įvykį negali pasakyti, nematė. Vaizdo įrašą jau yra pateikęs policijai (1 t., b. l. 137–140).

Nepilnametis liudytojas A. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad kažkur apie birželio mėnesį, tikslios datos neprisimena, apie 17.00 val. vakaro, iš (duomenys neskelbtini) važiavo į (duomenys neskelbtini), link savo namų (duomenys neskelbtini) gatvėje. Staiga prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, tikslaus adreso neprisimena, pamatė kaip grupelė vyrų konfliktuoja. Jie išėjo iš prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, apsistumdė, aplinkiniai žmonės bandė juos atskirti, tačiau smarkiai niekas nelindo prie jų. Trys asmenys konfliktavo su kitu asmeniu. Trijų vyrų grupelėje buvo vienas žemas ir du aukšti vyrai, aukštesni kažkur apie 40 metų amžiaus. Jų veidų nematė, nes laikėsi atstumo, todėl daugiau bruožų nurodyti negali, atpažinti jų taip pat negalėtų. Kai išėjo iš prekybos centro ir asmenys apsistumdė, tas vienas asmuo atsitraukė nuo jų. Tada trijų asmenų grupė nuėjo, kiek suprato, prie to kito asmens automobilio ir pradėjo jį gadinti. Kiek prisimena, jie viduje laužė vairą, spardė panelę, o iš išorės daužė veidrodėlius. Praėjus kelioms sekundėms asmenys pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) parko, nes išgirdo, kad yra iškviesta policija. Tas asmuo, kurio automobilį jie apgadino, pradėjo juos vytis. Kaip viskas vyko toliau, nežino, išvyko namo. Detalesnių aplinkybių neprisimena. Kaip prasidėjo konfliktas, taip pat nežino, nes kai atvyko jau viskas buvo prasidėję. Kas, kiek, kam konkrečių smūgių sudavė, nurodyti negali, nes stovėjo tolėliau ir aplink buvo daugiau žmonių, o ir jie ten bėgiojo aplink tą automobilį, vyko sumaištis, sunku buvo suprasti kas ką daro (1 t., b. l. 153–155).

Iš 2024 m. rugpjūčio 29 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas Bendrojo pagalbos centro pateiktas garso įrašas. Protokole užfiksuota, kad į Bendrojo pagalbos centrą paskambinęs pranešėjas informavo, kad prie „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini), reikalinga policija, kad trys vyriškiai užpuolė, nuspardė jam priklausančio automobilio „Audi A6“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) veidrodėlius, su peiliu šlaistėsi ir dabar bėga (duomenys neskelbtini) parku į Partizanų pusę (1 t., b. l. 186–188).

2024 m. lapkričio 14 d. kitų objektų apžiūros protokolu, iš kurio matyti, kad buvo apžiūrėti prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ pateikti vaizdo stebėjimo kamerų įrašai. Protokole užfiksuota, kad vaizdo įrašo laiku - 21:51:02 (val:min:sek) vaizdo stebėjimo kamera užfiksuoja ikiteisminio tyrimo metu nustatytus asmenis - D. B., M. J. ir K. N., kurie praėjo taku esančiu prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, nuėjo (duomenys neskelbtini) parko link ir dingo iš vaizdo stebėjimo kamerų lauko. 21:57:11 iš parduotuvės kampo išbėga ikiteisminio tyrimo metu nustatytas nukentėjusysis A. P. ir jo brolis, liudytojas E. K.. E. K. pasitraukia į šoną, o A. P. nusiveja D. B. link (duomenys neskelbtini) parko. Matosi, kad A. P. ir D. B. konfliktuoja. Link jų eina ir K. N.. M. J. eina link E. K., taip pat konfliktuoja. E. K. eina atgal, bando atsitraukti ir įeina į prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“ vidų. Vaizdo įrašo kampe matosi kaip konflikto metu D. B. ranka trenkia A. P., tačiau į kurią kūno dalį nesimato, nes vaizdas tolimas ir neryškus. A. P. su D. B. apsistumdo. Netrukus A. P. atsitraukia. D. B., K. N. kartu su A. P. dingsta iš vaizdo stebėjimo lauko. E. K. ir M. J. nueina (duomenys neskelbtini) parko link. 21:59:31 parbėga A. P. ir iš savo automobilio kažką pasiima ir nubėga į (duomenys neskelbtini) parką, už prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“. 21:59:59 A. P. parbėga iš už parduotuvės kampo. Jį vejasi D. B.. A. P. pribėga prie savo automobilio. Prie automobilio pribėga ir D. B., atidaro kairės pusės galines automobilio dureles. A. P. pribėga ir jas stumdamas užtrenkia. Matosi, kad vyksta grumtynės, mosuojama rankomis. Kas kiek smūgių suduoda nesimato, nes kelio ženklas užstoja vaizdą. 22:00:07 iš parko su pailgu daiktu rankose atbėga K. N.. Pribėgęs prie A. P., K. N. užsimoja ir trenkia rankose laikomu pailgu daiktu A. P. į nugarą. Trenkdamas suklumpa, bet atsitiesęs toliau vejasi A. P.. Tuo pačiu metu D. B. atsidaro A. P. automobilio keleivio pusės duris ir kažką daro automobilio salone. Paskui D. B. spiria su koja į A. P. automobilio dureles. A. P. nubėgus prie prekybos centro „(duomenys neskelbtini)“, prie jo artėja visi trys asmenys, konfliktuoja. K. N. prieina prie D. B. ir jį bando atitraukti nuo A. P.. Tuo metu prie A. P. artėja ir M. J.. 22:01:40 D. B. prieina prie A. P. automobilio ir nuspiria šoninius galinio vaizdo veidrodėlius. Po to visi trys asmenys nueina link (duomenys neskelbtini) parko. A. P. su E. K. pastovėję prie automobilio nubėga į parką (1 t., b. l. 180–182).

Iš 2024 m. spalio 17 d. kitų objektų apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėti A. R. pateikti vaizdo įrašai. Protokole užfiksuota, kad vaizdo įraše matosi kaip nuo parko pusės atbėga du vyrai, pilkais ir juodais marškinėliais. Jiems artėjant, kamera nusukama į žemę. Fone girdisi žodžiai: „nu davai, nu davai“. Kamerai pakilus, matosi kaip stumdosi, grumiasi du asmenys, kurie tyrimo metu nustatyti kaip D. B. ir A. P.. Kas kam suduoda nesimato, nes rankas užstoja kitas automobilis. Nuo parko atbėga du asmenys, ikiteisminio tyrimo metu nustatyti kaip K. N. ir M. J.. K. N. atbėga su pailgu daiktu rankose, panašiu į laužtuvą ar strypą ir nusiveja A. P.. Pribėgęs prie A. P., K. N. jam trenkia rankose laikomu pailgu daiktu. Trenkdamas K. N. suklumpa. Atsikėlęs vėl puola vytis A. P.. Pribėgęs arčiau meta rankoje laikytą daiktą į A. P., ar pataiko, nesimato. Girdisi tik ant asfalto nukritusio metalo garsas. Tuo metu K. N. pribėga prie D. J. ir D. B. ir jiems sako: „varom, varom“. Tuo metu D. B., buvęs prie A. P. automobilio, staigiai uždaro priekines keleivio dureles ir nueina link (duomenys neskelbtini) parko. Tuo tarpu M. J. konfliktuoja su A. P.. M. J. artėja prie jo, A. P. nuo jo traukiasi. M. J. vartoja necenzūrinius žodžius, įžeidinėja A. P., vadina jį „kaimiečiu“, „klounu“. Artėjant asmenims prie prekybos centro vaizdo įrašas pasibaigia (1 t., b. l. 183–185).

Iš 2025 m. vasario 13 d. akistatos protokolu, iš kurio matyti, kad buvo atlikta akistata tarp nukentėjusiojo A. P. ir įtariamojo D. B.. Akistatos metu D. B. iš dalies sutiko su A. P. teiginiais ir pripažino, jog, kiek prisimena, įspyrė A. P. tik į koją, į krutinę, kiek prisimena, nespyrė. Pripažįsta, kad nuspardė automobilio veidrodėlius. Žalą atlyginti sutinka (1 t., b. l. 90–92).

Dėl veikos kvalifikavimo

BK 284 straipsnyje nustatyta baudžiamoji atsakomybė už viešosios tvarkos pažeidimą tam, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šio nusikaltimo objektas – viešoji tvarka, papildomi objektai – žmogaus sveikata, garbė, orumas, nuosavybė. Taikant šią normą būtina nustatyti, kad kaltininko veiksmai atlikti viešoje vietoje. BK 284 straipsnio dispozicijoje nurodyti keli alternatyvūs viešosios tvarkos pažeidimo būdai: 1) įžūlus elgesys; 2) grasinimai; 3) piktybinis tyčiojimasis; 4) vandališki veiksmai. Teismų praktikoje nurodoma, kad įžūlus elgesys, be kita ko, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo trikdoma visuomenės rimtis ir viešoji tvarka (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9-594/2023, 2K-73-654/2024 ir kt.). Be to, įžūlūs veiksmai gali reikšti ir svetimo turto sunaikinimą ar sugadinimą ar vandališkus veiksmus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-160-697/2019, 2K-19-511/2020, 2K-159-976/2021, 2K-164-387/2022, 2K-9-594/2023 ir kt.).

BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėtis yra materialioji, todėl būtina nustatyti padarinius – realų visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymą. Šių padarinių konstatavimas kartu reiškia ir tai, kad vertinama veika peržengė privataus konflikto ribas ir yra pavojinga ne tik konkrečiam konflikto dalyviui, bet ir aplinkai ar aplinkiniams. Teismų praktikoje visuomenės tvarkos ar rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-310-942/2016, 2K-28-976/2018, 2K-160-697/2019, 2K-239-697/2022 ir kt.). Visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymo padariniai – būtinasis BK 284 straipsnyje nustatyto nusikaltimo sudėties požymis – turi būti konkrečiai įvardyti teismų sprendimuose (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-371-696/2015, 2K-54-222/2017, 2K-120-628/2018 ir kt.).

Viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. kaltininkas suvokia, kad savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numato, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir šių padarinių nori. Motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnyje nustatytos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, kad asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir kad tai buvo svarbus jo veikos aspektas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-384-788/2018, 2K-234-895/2020, 2K-159-976/2021, 2K-164-387/2022 ir kt.). Be to, asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-136/2010, 2K-120/2011, 2K-7-62-489/2015, 2K-159-976/2021, 2K-124-719/2022 ir kt.).

Kaltinamieji D. B. ir K. N. pripažino savo kaltę. Parodė, kad 2024 m. birželio 3 d. apie 21.30 val., jie, būdami kartu M. J., prie „Šilo“ parduotuvės (duomenys neskelbtini), Kaune, sukonfliktavo su nukentėjusiuoju A. P. ir jo broliu, kurių anksčiau nepažinojo. D. B. nukentėjusiajam A. P. sudavė ranka, spyrė koja. Tada K. N. sudavė laužtuvu nukentėjusiajam per nugarą. Konflikto metu iškrito D. B. telefonas, po ko jis iš keršto sugalvojo sugadinti nukentėjusiojo turtą ir pravėręs nukentėjusiojo automobilio „Audi“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) stovėjusio automobilių stovėjimo aikštelėje, dureles, sugadino vaizdo registratoriaus laidą, o paskui tyčia nuspyrė automobilio šoninius galinio vaizdo veidrodėlius.

Kaltinamųjų pripažintas nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes patvirtina nukentėjusiojo A. P. ir jo brolio E. K. parodymai, kad A. P. su broliu E. K. atvykus apsipirkti į parduotuvę „(duomenys neskelbtini)“, aikštelėje pamatė tris agresyviai nusiteikusius 30-40 metų vyrus, apsirengusius juodai, kurie kabinėjosi prie žmonių. Vyrai priėjo prie jų, mojavo kumščiais, taip kviesdami pasimušti. Jie atsitraukė į aikštelės vidurį, kadangi pastebėjo, jog vienas iš vyrų rankose laikė atlenkiamą peilį, tačiau vyrai juos vijosi ir vis tiek lindo prie jų. Vienas iš vyrų, kaltinamasis D. B., kojomis ne mažiau trijų kartų spyrė jam. Kadangi vienas iš vyrų turėjo peilį, A. P. nuėjo iki savo automobilio ir iš bagažinės išsitraukė metalinį luomą, kuriuo norėjo pagąsdinti juos užsipuolusius asmenis. Su luomu niekam netrenkė. Pagalvojęs, jog gali sužaloti žmogų, luomą iš rankų išmetė. Tada išmestą luomą paėmė vienas iš trijų vyrų, kaltinamasis K. N., ir bėgdamas nestipriai trenkė juo jam į nugarą ir pats parkrito ant žemės. Tuo metu D. B. pradėjo trankyti A. P. automobilį „Audi“, nuspyrė automobilio veidrodėlius, įlindo į vidų ir nutraukė vaizdo registratoriaus laidus, paėmė mobilaus ryšio telefoną. Po to vyrai pradėjo šalintis link (duomenys neskelbtini) parko. Tada E. K. paskambino bendruoju pagalbos numeriu ir jie nusekė juos užpuolusius vyrus, tačiau jų nebematė.

Nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės užfiksuotos parduotuvės „(duomenys neskelbtini)“ vaizdo kamerų įrašais, kurie apžiūrėti ir aprašyti apžiūros protokole. Įvykio aplinkybes nurodė ir liudytojas A. R., kuris pamatęs konfliktą jį užfiksavo telefonu ir pateikė pareigūnams vaizdo įrašą. Liudytojas A. V. patvirtino, kad matė prie „Šilo“ konfliktuojančią grupelę vyrų, po ko trys vyrai atsiskyrė ir nuėję apgadino automobilį, spardė jį, daužė, buvo įlindę į vidų. Po to šie asmenys pradėjo bėgti link (duomenys neskelbtini) parko, nes išgirdo, kad iškvietė policiją.

Asmens parodymo atpažinti pagal jo fotonuotrauką protokolai patvirtina, kad nukentėjusysis A. P. ir liudytojas jo brolis E. K. iš jiems pateiktų atpažinti asmenų pagal jų fotonuotraukas atpažino kaltinamuosius D. B. ir K. N., kaip asmenis, kurie rankomis ir kojomis sudavė smūgius A. P. bei trenkė jam laužtuvu, o po to apgadino jo automobilį. M. J. nurodė kaip asmenį, kuris tik konfliktavo žodžiu.

Kaip matyti iš bylos medžiagos, konfliktą inicijavo kaltinamieji, kurie parduotuvės automobilių stovėjimo aikštelėje kabinėjosi prie žmonių, norėdami su jais muštis. Kaltinamieji ir nukentėjusysis su broliu iki tol vieni kitų nepažinojo ir susitiko pirmą kartą. Akivaizdu, kad tokie teisės ir moralės požiūriu nepriimtini kaltinamųjų veiksmai viešoje vietoje buvo pavojingi ne tik nukentėjusiajam, bet ir aplinkai bei aplinkiniams ir dėl jų prie parduotuvės buvę asmenys patyrė nesaugumo jausmą, nepatogumų, o svarbiausia, nukentėjusiajam A. P. buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas be jokios paaiškinamos, pateisinamos priežasties. Šios nustatytos faktinės aplinkybės atitinka visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymo požymius, t. y. viešosios tvarkos pažeidimo padarinius pagal BK 284 straipsnį. Byloje nustatytas konflikto pobūdis, kaltinamųjų elgesys su nepažįstamais asmenimis, viešoje vietoje be jokios dingsties, matant kitiems asmenims, naudojant prieš juos fizinį smurtą, padarant sužalojimus, taip pat patvirtina, kad kaltinamieji suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ir aplinkai demonstravimą, numatė, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ir tvarka, ir šių padarinių norėjo, t. y. veikė tiesiogine tyčia.

Byloje yra įrodyta, kad kaltinamųjų veiksmais buvo sutrikdyta visuomenės rimtis. Kaip jau minėta, smurto panaudojimas prieš asmenį viešoje vietoje paprastai laikomas įžūliu elgesiu, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis. Kaltinamųjų veiksmai neapsiribojo tik smūgiavimu nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas rankomis ir kojomis, bet smūgis buvo suduotas ir geležiniu laužtuvu, jų elgesį matė pašaliniai žmonės, konfliktas vyko vakare, parduotuvės darbo metu prie jos esančioje automobilių aikštelėje, vienoje iš didžiausių Kauno miesto gatvių. Kaltinamųjų veiksmai nebuvo vienkartiniai, jie truko tam tikrą laiko tarpą, kas neabejotinai vertinama kaip visuomenės rimties ir tvarkos sutrikdymas.

Teismas vertina, kad išvardinti byloje esantys įrodymai esmingai sutampa tarpusavyje, įrodymų, prieštaraujančių išvardintiems, baudžiamojoje byloje nėra. Byloje taip pat nėra duomenų, kad šie įrodymai būtų gauti neteisėtais būdais ar nesilaikant baudžiamojo proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Kaltinamojo kaltė bei faktinės nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės neginčijamai įrodytos ikiteisminio tyrimo surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visetu.

Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos BPK 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamieji D. B. ir K. N. pažeidė viešąją tvarką, todėl jų veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 284 straipsnį, jie kalti ir baustini.

Dėl bausmės skyrimo

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje yra pripažįstama, kad vienas iš fundamentalių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytų veikų pavojingumą ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Taigi, bausmė turi būti adekvati padarytai nusikalstamai veikai ir tuo pačiu bausmės paskirčiai.

Skiriant bausmę, atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes, kitas reikšmingas bylai aplinkybes (BK 54 straipsnis).

Skirdamas bausmę kaltinamajam teismas atsižvelgia į bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, į jo atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes.

Kaltinamųjų D. B. ir K. N. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jie prisipažino kaltais ir nuoširdžiai gailisi. Jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra tai, kad nusikalto bendrininkų grupėje.

Vertinant D. B. asmenybę, pažymėtina, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis anksčiau ne kartą teistas už įvairių nusikaltimų padarymą, taip pat ir pagal BK 284 straipsnį, paskutiniu baudžiamuoju įsakymu paskirtos bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs. Jis baustas administracine tvarka, pakaltinamas, dirba.

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam D. B., kuris jau yra ne kartą teistas, taip pat ir pagal BK 284 straipsnį, teistumas neišnykęs, bausmės neatlikęs, dėl savo nusikalstamos veikos gailisi, atlygino dalį žalos, gydosi priklausomybės ligas, skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta vidutinio griežtumo laisvės apribojimo bausmė, jos terminą nustatant artimą maksimaliam. Laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros, vietoj jos paskiriant įpareigojimus nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, per 5 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 20 valandų.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Kaltinamasis D. B. nusikalto iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 31 d. baudžiamojo įsakymo priėmimo, todėl paskirtos bausmės bendrintinos BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių pagrindu, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį – 7 mėnesius šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės. Pridedamos bausmės dalis parenkama atsižvelgiant į kaltinamojo teistumus, daromų nusikaltimų pobūdį, jo asmenybę. Laisvės apribojimo bausmė skirtina be intensyvios priežiūros, vietoj jos paskiriant įpareigojimus nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; per 10 (dešimt) mėnesių neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) valandų; visą bausmės laiką uždraudžiant vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vertinant K. N. asmenybę, pažymėtina, kad jis padarė vieną tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą. Jis anksčiau ne kartą teistas už įvairių nusikaltimų padarymą, taip pat ir pagal BK 284 straipsnį, teistumas neišnykęs. Jis baustas administracine tvarka, pakaltinamas, dirba užsienyje.

Teismas sprendžia, jog įvertinus nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis BK 54 straipsnio nuostatomis, kaltinamajam K. N., kuris jau yra ne kartą teistas, taip pat ir pagal BK 284 straipsnį, teistumas neišnykęs, dėl savo nusikalstamos veikos gailisi, dirba, skirtina BK 284 straipsnio sankcijoje numatyta vidutinio griežtumo baudos bausmė, jos terminą nustatant artimą minimaliam.

Kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, baudžiamoji byla buvo išnagrinėta sutrumpinto proceso tvarka, todėl, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam skirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Dėl civilinio ieškinio

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą kiekvienas asmuo, pripažintas nukentėjusiuoju ir civiliniu ieškovu, turi teisę reikalauti, kad būtų nustatytas ir teisingai nubaustas nusikalstamą veiką padaręs asmuo, taip pat gauti dėl nusikalstamos veikos padarytos žalos atlyginimą (BPK 44 straipsnio 10 dalis). Todėl asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 109 straipsnis).

Pagal BPK 113 straipsnį, civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas. Kai nagrinėjant civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje kyla klausimų, kurių BK nereglamentuoja, taikomos atitinkamos civilinio proceso normos, jeigu jos neprieštarauja baudžiamojo proceso normoms. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai).

Civilinis ieškinys baudžiamojoje byloje tenkinamas tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, teismas nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Pagrindinė deliktinės civilinės atsakomybės funkcija – kompensavimas. Tai reiškia, kad civilinė atsakomybė yra skirta grąžinti nukentėjusį asmenį į ankstesnę padėtį.

Nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį dėl 215 eurų turtinės ir 185 eurų neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 99–100). Turtinę žalą sudaro nusikalstamos veikos metu sugadinti daiktai. Nurodė, kad kaltinamasis D. B. jam atlygino 215 eurų turtinę žalą, atsiprašė, pretenzijų jam neturi. Neturtinę žalo sudaro tai, kad nulaužus automobilio veidrodėlius, kitą dieną negalėjo važiuoti į darbą. Jam reikėjo gydytis, buvo prakirsta koja.

Byloje aukščiau aptartais ir ištirtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamųjų pavojingais, neteisėtais veiksmais nukentėjusiajam buvo padaryta 215 eurų turtinė žala, kuri šiuo metu yra atlyginta.

Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai yra numatyti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Pagal šią normą, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Pažymėtina, kad skirtingai nuo turtinės žalos, neturtinės žalos dydžio tiksliai išreikšti pinigais ir tai pagrįsti įrodymais nėra įmanoma. Neturtinė žala yra laikoma bendraisiais nuostoliais, kurių dydis ne įrodinėjamas, o nustatomas teismo pagal tam tikrus nustatytus kriterijus. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria siekiama kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinį, fizinį skausmą ir kt. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus ir kt.). Imperatyvas, kad žala turi būti atlyginta teisingai, yra susijęs su konstituciniais žalos atlyginimo proporcingumo, adekvatumo principais. Pagal juos reikalaujama, kad teisės aktuose nustatytos ir taikomos priemonės būtų proporcingos siekiamam tikslui, neribotų asmenų teisių labiau negu būtina teisėtam ir visuotinai reikšmingam, konstituciškai pagrįstam tikslui pasiekti, nesudarytų prielaidų piktnaudžiauti teise.

Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį teismas atsižvelgia į tai, kad nukentėjusiajam buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Nekyla abejonių, kad dėl nusikaltimo padarymo metu patirtų sužalojimų nukentėjusiajam teko iškęsti fizinį skausmą, nepatogumus bei dvasines kančias. Automobilio apgadinimas lėmė tai, kad jis negalėjo nuvykti į darbą.

Atsižvelgiant į aptartų aplinkybių ir duomenų, susijusių su nukentėjusiajam padarytais sužalojimais, patirtais neigiamais fiziniais ir dvasiniais išgyvenimais, visumą, į nusikalstamos veikos pobūdį, tyčinius, įžūlius kaltininkų veiksmus, taip pat į kaltinamųjų ir nukentėjusiojo turtinę padėtį, darytina išvada, kad nukentėjusiojo patirtai neturtinei žalai atlyginti iš kaltinamųjų solidariai priteistina 185 eurų suma, kuri būtų adekvati, proporcinga jo patirtiems išgyvenimams.

Dėl proceso išlaidų

2025 m. lapkričio 27 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, teikiant teisinę pagalbą kaltinamajam K. N. priteisimo. Pažymoje nurodoma, kad Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba teisminio nagrinėjimo metu parinko advokatę Angelę Fominienę kaltinamojo gynėja. Antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 347,92 Eur.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau - BPK) 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Kaip matyti iš pateiktos pažymos, vadovaujantis „Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl Už antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių nustatymo ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 6 punktu, valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma -347,92 Eur.

K. N. yra jauno, darbingo amžiaus, dirba, gauna pastovias pajamas. Duomenų apie tai, kad dėl sveikatos problemų negalėtų ar dėl kitų aplinkybių negalėtų dirbti ir negalėtų atlyginti antrinės teisinės pagalbos išlaidų, nėra. Be to, prašomas priteisti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų dydis nėra didelis. Atsižvelgiant į aukščiau aptartas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas tenkintinas ir valstybės turėtos 347,92 Eur išlaidos kaltinamojo K. N. advokato pagalbai apmokėti priteistinos iš K. N..

Kaltinamajam D. B. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir kaltinamajam K. N. paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikintinos.

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297 straipsniais, 302–307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

D. B. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 1 (vienus) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir D. B. skirti 1 (vienus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu, dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje, per 6 mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, subendrinti šiuo nuosprendžiu ir Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtas bausmes, jas iš dalies sudedant, prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 31 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtos 1 (vienų) metų 5 mėnesių laisvės apribojimo bausmės pridedant dalį – 7 mėnesius šiuo nuosprendžiu skiriamos bausmės. Ir skirti 2 (dvejus) metus laisvės apribojimo, įpareigojant nuo 23 val. iki 6 val. būti namuose, jei tai nesusiję su darbu; dirbti arba registruotis užimtumo tarnyboje; per 10 (dešimt) mėnesių neatlygintinai išdirbti 200 (du šimtus) val. sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, per mėnesį išdirbant ne mažiau kaip 20 (dvidešimt) valandų; visą bausmės laiką uždrausti vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Į bausmės laiką įskaityti D. B. atliktą bausmę ar jos dalį pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. spalio 31 d. baudžiamąjį įsakymą.

Išaiškinti D. B., kad asmenys, nuteisti laisvės apribojimo bausme, privalo: laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) įpareigojimus, informuoti Probacijos tarnybą apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus; pranešti Probacijos tarnybai apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų; intensyvios priežiūros metu dėvėti elektroninį stebėjimo įtaisą ir laikytis intensyvios priežiūros sąlygų, pranešti Probacijos tarnybai apie šio įtaiso praradimą ar pastebėtą gedimą. Jei asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.

Laisvės apribojimo bausmę vykdanti institucija yra Lietuvos probacijos tarnybos Vidurio Lietuvos skyrius. Pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 14 straipsnio 1 dalies nuostatas kaltinamasis privalo susisiekti su Probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo nuosprendžio (teismo baudžiamojo įsakymo), kuriuo paskirta laisvės apribojimo bausmė, įsiteisėjimo dienos, atvykti į Probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną.

K. N. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti 60 (šešiasdešimties) MGL, tai yra 3 000 Eur (trijų tūkstančių eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir K. N. skirti 40 (keturiasdešimties) MGL, tai yra 2 000 Eur (dviejų tūkstančių eurų) baudą.

Įpareigoti K. N. per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos baudą sumokėti į jo pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (įmonės kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 6801. Išaiškinti kaltinamajam, kad sumokėjus baudą privaloma Kauno apylinkės teismo Kauno rūmams (Kaunas, Laisvės al. 103) pateikti banko kvitą. Laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai.

Nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį tenkinti ir iš kaltinamųjų D. B. ir K. N. solidariai nukentėjusiajam A. P. priteisti neatlygintą neturtinės žalos dalį – 185 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt penkis eurus).

Priteisti iš K. N. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas – 347,92 Eur (tris šimtą keturiasdešimt septynis eurus 92 ct) valstybės naudai.

Informuoti K. N., kad valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo išlaidos turi būti sumokėtos į pasirinkto banko Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąsias sąskaitas, nurodant juridinio asmens kodą – 188659752, įmokos kodą – 5630, mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Surenkamosios sąskaitos: „Swedbank“ AB, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AS „Citadele bankas“ Lietuvos filialas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); Luminor Bank AS Lietuvos skyrius, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB SEB bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); AB Šiaulių bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini); UAB Medicinos bankas, sąskaita Nr. (duomenys neskelbtini).

D. B. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir K. N. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir įpareigojimą periodiškai registruotis policijos įstaigoje, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, skunde nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.