- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2023-05-23
- Bylos Nr.
- e2A-500-343/2023
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Rūta Palubinskaitė, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
- Atsakovas
- A. Š.
- Ieškovas
- akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“
- Trečiasis asmuo
- G. K., mažoji bendrija „Pyragų gausa“, D. G., J. G.
- Kategorijos
- 2.6.10.2Civilinės atsakomybės sąlygos
- 2.6.10.2.4.1Turtinė žala
- 2.6.10.5.2.8Statinių savininko (valdytojo) atsakomybė
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės ir Rūtos Palubinskaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo A. Š. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės ,,Lietuvos draudimas“ patikslintą ieškinį atsakovui A. Š. dėl turtinės žalos priteisimo, tretieji asmenys G. K., mažoji bendrija „Pyragų gausa“, D. G. ir J. G..
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė akcinė bendrovė ,,Lietuvos draudimas“ (toliau – ieškovė) patikslintame ieškinyje teismo prašė priteisti iš atsakovo A. Š. (toliau – atsakovas) 2 532,50 Eur turtinės žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Nurodė, kad 2018 m. gruodžio 25 d. kilus gaisrui pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju, pagal draudėjo pateiktus dokumentus apskaičiavo, kad ieškovės apdraustam turtui padaryta žala sudaro 2 648,50 Eur ir išmokėjo draudėjui 2 532,50 Eur draudimo išmoką (2 648,50 Eur nuostolio suma – 116 Eur (besąlyginė išskaita). Žala buvo padaryta kilus gaisrui atsakovui priklausančiose patalpose. Kauno priešgaisrinės gelbėjimo valdybos pareigūnai nustatė, kad tikėtina gaisro kilimo priežastis – elektros instaliacijos gedimas. Ieškovė siuntė atsakovui pretenziją dėl žalos atlyginimo, tačiau žala nebuvo atlyginta, todėl ji priteistina. Atsakingu už minėtą įvykį asmuo yra atsakovas, kuris turi atlyginti žalą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio pagrindu, nes: 1) atsakovui priklausančiose patalpose kilo gaisras; 2) dėl atsakovui priklausančiose patalpose kilusio gaisro atsirado žala; 3) žala yra tiesioginis atsakovo neteisėto elgesio rezultatas.
Atsiliepimas
3. Atsakovas atsiliepime su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškinys nėra pagrįstas įrodymais, todėl nėra civilinės atsakomybės atsakovo atžvilgiu taikymo pagrindų. Ieškovės pateiktoje priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pažymoje nenurodyta, kurio iš namo bendrasavininkių patalpose kilo gaisras ir kam priklausė elektros instaliacija. Atsakovui priklausančios patalpos nuomos sutartimi buvo išnuomotos mažajai bendrijai (toliau – MB) ,,Pyragų gausa“, šiose patalpose vykdžiusiai didelių elektros suvartojimo sąnaudų reikalaujančią kepyklėlės veiklą.
4. Trečiasis asmuo MB ,,Pyragų gausa“ atsiliepime prašė dėl ieškinio pagrįstumo spręsti teismo nuožiūra. Nurodė, kad gaisro metu galiojo su atsakovu sudaryta negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis. Trečiojo asmens nuomojamos patalpos buvo pirmajame pastato aukšte, o kilusio gaisro židinys nustatytas tarp pirmo aukšto ir palėpės, t. y. ne trečiojo asmens nuomojamose patalpose. Pagal nuomos sutartį atsakovas buvo atsakingas už elektros instaliacijos sistemos tinkamą funkcionavimą bei tvarkymą.
5. Tretieji asmenys G. K., J. G., D. G. atsiliepimo į ieškinį nepateikė. Trečiasis asmuo D. G. teismo posėdyje dėl ieškinio pagrįstumo prašė spręsti teismo nuožiūra.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
6. Kauno apylinkės teismas 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimu patikslintą ieškinį tenkino – priteisė ieškovei iš atsakovo 2 532,50 Eur turtinę žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (2 532,50 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2022 m. sausio 17 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 63 Eur bylinėjimosi išlaidas; priteisė iš atsakovo valstybei 54,48 Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu.
7. Nustatė, kad uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) ,,Mazgas“ turtas nuo gaisro ar gamtinių jėgų, kitų rizikų laikotarpiu nuo 2018 m. sausio 24 d. iki 2019 m. sausio 23 d. buvo draustas AB „Lietuvos draudimas“ verslo draudimo liudijimu Nr. (duomenys neskelbtini). Draudimo vieta – (duomenys neskelbtini). 2018 m. gruodžio 25 d. kilo gaisras pastate, esančiame (duomenys neskelbtini). Dėl kilusio gaisro buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju, apskaičiavo nuostolį ir draudėjai UAB „Mazgas“ išmokėjo 2 532,50 Eur dydžio draudimo išmoką. Gaisro kilimo metu butas (duomenys neskelbtini), priklausė atsakovui, butas (duomenys neskelbtini), priklausė tretiesiems asmenims J. G. ir D. G., butas (duomenys neskelbtini), priklausė trečiajam asmeniui G. K.. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2018 m. gruodžio 27 d. akte dėl kilusio gaisro, gaisro kilimo priežastimi nurodyta – gedimas elektros instaliacijoje. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens MB ,,Pyragų gausa“ 2011 m. birželio 1 d. buvo sudaryta Negyvenamųjų patalpų nuomos sutartis Nr. l, kuria atsakovas perdavė trečiajam asmeniui nuomos teise laikinai valdyti ir naudoti 95 kv. m ploto patalpas komercinei veiklai vykdyti. 2015 m. sausio 2 d. susitarimu patalpų nuomos terminas pratęstas iki 2020 m. birželio 1 d.
8. Teismas, vadovaudamasis teismų praktika, nurodė, kad ieškovė neprivalo įrodinėti konkrečios gaisro kilimo priežasties, tačiau turi procesinę pareigą įrodyti gaisro židinio vietą. Teismas, ištyręs ir įvertinęs gaisro tyrimo medžiagoje užfiksuotus duomenis; teismo posėdyje atsakovo, trečiųjų asmenų, liudytojų pateiktus paaiškinimus; laikė byloje įrodyta, jog ieškovės apdraustam turtui padaryta žala buvo dėl rytinėje pastato (duomenys neskelbtini), dalyje atsakovui priklausančiame bute Nr. 2 ir atsakovo valdomose palėpės patalpose kilusio gaisro. Byloje nustatęs gaisro kilimo vietą, teismas sprendė, kad atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas ir neužtikrino tinkamos valdomų patalpų priežiūros.
9. Teismas vertino, kad atsakovas neįrodė, jog gaisras kilo dėl kitos, nei konstatuota gaisro tyrimo medžiagoje, priežasties ar dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių. Atsižvelgdamas į tai, konstatavo, jog atsakovo elgesys, neužtikrinant, kad iš jam priklausančio ir faktiškai valdomo turto kitiems asmenims nebūtų padaryta žala, neatitiko rūpestingo žmogaus standarto, atsakovas nesilaikė bendrosios rūpestingumo pareigos, todėl savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie žalos atsiradimo. Teismas ieškinį laikė pagrįstu ir įrodytu, todėl jį tenkino.
10. Teismas sutiko su ieškovės pateiktu žalos apskaičiavimu, kadangi jis pagrįstas objektyviais duomenimis ir skaičiavimais.
11. Teismas, vadovaudamasis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, priteisė ieškovei iš atsakovo 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
12. Apeliaciniame skunde atsakovas A. Š. prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – taikyti ieškinio senatį, ieškinį atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
12.1. Skundžiamo teismo sprendimo nepagrįstumą daugiausia nulėmė tai, kad teismas iš esmės netinkamai ir šališkai vertino faktines bylos aplinkybes, dėl ko pažeidė įrodymų tikėtinumo taisyklę ir įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas.
12.2. Atsakovo kaltė šioje byloje nebuvo nustatyta, todėl vien ta aplinkybė, kad jis yra patalpų, virš kurių buvo menamas gaisro, kilusio dėl nenustatytų (spėjamų) aplinkybių, židinys, savininkas, nesudaro pagrindo civilinei atsakomybei kilti, taip pat nėra nustatytų atsakovo neteisėtų veiksmų ir neteisėto neveikimo aplinkybių. Apelianto teigimu, byloje esantys įrodymai patvirtina, jog gaisras kilo ne atsakovo patalpose, o virš perdangos tarp pirmo aukšto ir palėpės. Pažymi, kad naudojimosi palėpe tvarka tarp namo bendraturčių nėra nustatyta, o tai reiškia, jog palėpė yra bendro naudojimo. Laikosi pozicijos, kad negalima atmesti prielaidos, jog gaisro metu bute Nr. 3 gyveno benamiai ir gaisras, kilęs šiame bute, persikėlė į viršų, dėl ko galėjo įvykti elektros laidų užtrumpinimas.
12.3. Teismas nepagrįstai subrogaciją sutapatino su bendru regreso institutu ir žalos atlyginimu. CK 1.125 straipsnio 7 dalis nustato, kad sutrumpintas vienerių metų senaties terminas taikomas iš draudimo teisinių santykių atsirandantiems reikalavimams. Atsakovo teigimu, šiuo atveju ieškinio senaties termino pradžia skaičiuotina nuo tos dienos, kai ieškovė sumokėjo draudimo išmoką, tačiau ji tik 2020 m. gegužės 18 d. pareiškė pretenziją. Anot apelianto, jeigu ieškovė ieškinį būtų pareiškusi nepraleidusi senaties termino, būtų buvusi galimybė atlikti metalografinį tyrimą.
13. Atsiliepimas į apeliacinį skundą nepateiktas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
14. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinio skundo ribų, patikrino pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą. Apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrino, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, numatytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
15. Teismas, įvertinęs apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė jį nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321 ir 322 straipsniai).
16. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo sprendimo, kuriuo buvo tenkintas ieškovės patikslintas ieškinys dėl turtinės žalos (išmokėtos draudimo išmokos) priteisimo, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
17. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad 2018 m. gruodžio 25 d. kilus gaisrui pastate, esančiame (duomenys neskelbtini), buvo padaryta žala ieškovės apdraustam turtui, esančiam (duomenys neskelbtini). Ieškovė įvykį pripažino draudžiamuoju, pagal draudėjo pateiktus dokumentus apskaičiavo, kad ieškovės apdraustam turtui padaryta žala sudaro 2 648,50 Eur ir išmokėjo draudėjui 2 532,50 Eur draudimo išmoką (2 648,50 Eur nuostolio suma – 116 Eur (besąlyginė išskaita).
18. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2018 m. gruodžio 27 d. akte dėl 2018 m. gruodžio 25 d. minėtame gyvenamajame name kilusio gaisro nurodyta, kad gaisro metu nudegė dalis gyvenamojo namo stogo dangos, sudegė dalinai medinės stogo konstrukcijos ir palėpėje esančios medinės konstrukcijos, taip pat pirmame aukšte įrengta kepyklėlė su gamybiniais įrenginiais. Kauno apskrities PGV VPPS vyriausiojo specialisto 2018 m. gruodžio 28 d. tarnybiniame pranešime Nr. 845 ,,Dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo“ pažymėta, kad gaisro židinio zona – rytinėje pastato dalyje, tarp pirmo aukšto ir palėpės; labiausiai tikėtina gaisro priežastis – elektros instaliacijos gedimas. Gaisro tyrime esančioje gyvenamojo namo schemoje gaisro židinio zona pažymėta atsakovui priklausančiose patalpose. Taigi, ieškovė, kaip draudikė, pareiškė ieškinį atsakovui dėl išmokėtos draudimo išmokos priteisimo, kadangi, jos teigimu, atsakingas už minėtą įvykį asmuo yra būtent atsakovas.
19. Pirmosios instancijos teismas skundžiamu sprendimu ieškovės patikslintą ieškinį tenkino visiškai, motyvuodamas tuo, jog atsakovas neįrodė, kad gaisras kilo dėl kitos, nei konstatuota gaisro tyrimo medžiagoje, priežasties; ar dėl nuo atsakovo nepriklausančių aplinkybių. Konstatavo, jog atsakovo elgesys neužtikrinant, kad iš jam priklausančio ir faktiškai valdomo turto kitiems asmenims nebūtų padaryta žala, neatitiko rūpestingo žmogaus standarto, atsakovas nesilaikė bendrosios rūpestingumo pareigos, todėl savo veiksmais (neveikimu) prisidėjo prie žalos atsiradimo.
20. Apeliantas, nesutikdamas su priimtu teismo sprendimu, dėl jo pateikė apeliacinį skundą. Iš apeliacinio skundo turinio matyti, kad juo apeliantas iš esmės nesutinka su pirmosios instancijos teisme atliktu įrodymų ir faktinių aplinkybių vertinimu, ko pasėkoje buvo padarytos apeliantui nepalankios išvados.
21. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, tenkindamas patikslintą ieškinį, tinkamai įvertino byloje esančius įrodymus bei faktines bylos aplinkybes, tinkamai taikė materialinės teisės normas ir tinkamai motyvavo teismo sprendimą bei nepažeidė šiose bylose nusistovėjusios teisminės praktikos, todėl pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir jų nekartoja, o tik, atsakydamas į apeliacinio skundo argumentus, juos papildo.
22. Pagal CK 6.1015 straipsnio 1 dalį draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. CK 6.1015 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK šeštosios knygos III dalies XXII skyriaus normas.
23. Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 straipsnis). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba, kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl atsakovo veiksmais padarytos žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 straipsniai). Žalą padariusio asmens kaltė yra preziumuojama. Taigi, tik tais atvejais, kai kaltės prezumpcija yra paneigiama, ieškovas turi įrodyti ir žalą padariusio asmens kaltę (CK 6.248 straipsnis).
24. Kasacinis teismas savo nutartyse ne kartą yra nurodęs, kad patalpų savininko veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš jo patalpų, o ne iš kitų šaltinių. Nukentėjęs asmuo neprivalo įrodinėti, dėl kokios priežasties kilo gaisras atsakovo patalpose. Kasacinio teismo išaiškinta, kad jeigu gaisro kilimo vieta yra akivaizdi ir aiški, teismas turi spręsti atsakovo, jeigu jis elgtųsi kaip rūpestingas asmuo, galimybę numatyti gaisro kilimą ir imtis veiksmų jam išvengti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. birželio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-304/2009; 2012 m. gegužės 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-215/2012, 2014 m. balandžio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-241/2014, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. rugsėjo 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-273-219/2019).
25. Nagrinėjamu atveju apeliantas laikosi pozicijos, kad jo kaltė šioje byloje nebuvo nustatyta, taip pat nėra nustatytų jo neteisėtų veiksmų ir neteisėto neveikimo aplinkybių. Teisėjų kolegija su apeliantu nesutinka dėl toliau nutartyje nurodomų argumentų.
26. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad gaisras kilo atsakovui priklausančiose patalpose. Šias aplinkybes patvirtina gaisro tyrimo medžiagoje užfiksuoti faktai, kurių apeliantas nenuginčijo. Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos 2018 m. gruodžio 27 d. akte dėl minėtame gyvenamajame name kilusio gaisro, gaisro kilimo priežastis nurodyta – gedimas elektros instaliacijoje. Taip pat Kauno apskrities PGV VPPS vyriausiojo specialisto 2018 m. gruodžio 28d. tarnybiniame pranešime Nr. 845 ,,Dėl neatidėliotino informacijos apie gaisrą patikrinimo“ pažymėta, kad gaisro židinio zona – rytinėje pastato dalyje, tarp pirmo aukšto ir palėpės; labiausiai tikėtina gaisro priežastis – elektros instaliacijos gedimas. Dėl gaisro židinio nustatymo aplinkybių, t. y., kodėl gaisro židinio zona pažymėta būtent rytinėje namo dalyje atsakovui priklausančiose patalpose, išsamiai paaiškino gaisravietėje dirbęs liudytojas D. A.. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas padarė teisingą išvadą, kad byloje nėra duomenų, paneigiančių gaisro tyrimo medžiagoje nurodytą gaisro kilimo vietą. Šios išvados nepaneigia ir atsakovo apeliaciniame skunde išdėstyta pozicija, kad negalima atmesti prielaidos, jog gaisro metu bute Nr. 3 gyveno benamiai ir gaisras, kilęs šiame bute, persikėlė į viršų, dėl ko galėjo įvykti elektros laidų užtrumpinimas. Minėti apelianto teiginiai laikytini jo gynybine pozicija, o ne įrodymais, sudarančiais pagrindą daryti kitokią išvadą, nei, kad padarė apylinkės teismas. Šiuo atveju nustačius gaisro kilimo vietą, kaip teisingai priėjo išvados ir pirmosios instancijos teismas, laikytina, jog atsakovas nebuvo pakankamai rūpestingas, kad užtikrintų tinkamą savo patalpų priežiūrą, o tai vertintina kaip netinkamas asmens elgesys. Aplinkybės, kad gaisras kilo ne dėl atsakovo, o dėl kitų asmenų veiksmų, ar nuo kitų, nuo atsakovo nepriklausančių priežasčių, apeliantas neįrodė.
27. Apeliaciniame skunde taip pat prašoma taikyti ieškinio senatį. Teisėjų kolegija šio reikalavimo pagrįstumo / nepagrįstumo nevertina, kadangi apeliantas prašymą taikyti ieškinio senatį išreiškė tik apeliacinėje instancijoje, t. y. apeliacinį skundą grindžia naujais teisiniais argumentais, kurie pirmosios instancijos teisme nebuvo vertinti, tokio klausimo bylą nagrinėjant iš esmės metu atsakovas apskritai nekėlė. Kita vertus, kadangi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas, todėl taikomas trejų metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 8 dalis). Draudimo išmoka išmokėta 2019 03 07, ieškinys pateiktas 2021 12 29, todėl iekšinio senaties terminas nepraleistas.
28. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas, priešingai nei tvirtina apeliantas, visapusiškai ir objektyviai ištyrė bylos įrodymų visumą, šiuos įrodymus įvertino remdamasis įrodymų vertinimo principais, todėl nėra teisinio pagrindo išvadai, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, klaidingai įvertino byloje surinktus įrodymus, neteisingai vertino bylos faktines aplinkybes, kas sąlygojo neteisingų išvadų ir nepagrįsto sprendimo priėmimą (CPK 176–179 straipsniai, 185 straipsnis, 189 straipsnis). Pažymėtina, jog tai, kad pirmosios instancijos teismas nevertino bylos aplinkybių taip, kaip būtų palankiau apeliantui, nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės, ar teismas nevertino apelianto pateiktų teisinių argumentų. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad vien ta aplinkybė, jog teismai, įvertinę byloje surinktus įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei nurodo apeliantas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos įrodymų vertinimo taisyklės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-110/2013).
29. Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų, kaip neturinčių įtakos priimto sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą. Atmesdamas apeliacinį skundą, apeliacinės instancijos teismas gali tiesiog pritarti žemesnės instancijos teismo priimto sprendimo motyvams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinės teisėjų kolegijos 2010 m. balandžio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Dėl procesinės bylos baigties.
30. Apibendrindama, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai įvertino byloje surinktus įrodymus, nepažeidė materialiosios ir procesinės teisės normų, dėl ko priėmė teisingą ir pagrįstą sprendimą, kurio naikinti apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo. Dėl to apeliacinis skundas atmetamas, o pirmosios instancijos teismo sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.
31. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus skundą, apeliantui neatlyginamos (CPK 93straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
palikti nepakeistą Kauno apylinkės teismo 2022 m. gruodžio 13 d. sprendimą.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.