Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Sigitai Mockienei,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje K. Š., gimęs (duomenys neskelbtini) Druskininkų savivaldybėje, asmens kodas (duomenys neskelbtini) LR pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsiskyręs, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ verslo plėtros vadovu, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas, kaltinamas padaręs nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau-BK) 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., 145 str. 2 d. ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

kaltinamasis K. Š. 2012 m. gegužės 3 d. apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grįžęs namo, garsiai šūkavo ir trankydamas lupo namo duris, kurias žmonai R. K. (Š.) atrakinus, įsiveržė į vidų ir pagrasindamas „tu daugiau negyvensi“, sugriebė ranka nukentėjusiajai R. K. (Š.) už gerklės ir ją smaugė, taip sukeldamas R. K. (Š.) fizinį skausmą, tačiau R. K. (Š.) išsilaisvino ir pabėgo pas kaimynę, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, atvykus policijos pareigūnams, vėl sugriebė R. K. (Š.) už kaklo ir pradėjo ją smaugti, bet policijos pareigūnams, panaudojus kovinius veiksmus ir išvedus jį iš gyvenamojo namo, pagrasino R. K. (Š.) „Tu nemanyk, kad čia tau taip lengvai baigsis, aš su tavimi susitvarkysiu rytoj“, kas suteikė pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimai galėjo būti įvykdyti, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis K. Š. 2012 m. gegužės 3d., apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, tarpusavio konflikto metu su sutuoktine R. K. (Š.), tyčia viena kartą sugriebė ranka ir suspaudė sutuoktinės R. K. (Š.) kaklą bei ją atrėmė į duris, tuo sukeldamas R. K. (Š.) fizinį skausmą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 140 str. 1 d.

Be to, kaltinamasis K. Š. laikotarpiu nuo 2012 m. liepos mėnesio pabaigos iki 2012 m. rugsėjo mėnesio 26 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), savo namuose, nukentėjusiosios R. K. (Š.) reikalaudamas perrašyti prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), perrašyti visą turtą jo vardu, žodžiu grasino R. K. (Š.) ją užmušti, sakydamas, kad ją užmuš, susidoros su jos tėvais, ją su vaikais išvarys iš namų,

be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. sausio mėn. 25 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, priėjęs prie nukentėjusiosios R. K. (Š.), sugniaužęs rankų kumščius, žodžiu grasino R. K. (Š.) ją užmušti, sakydamas, „nu dabar tai duosiu“ bei sakydamas kad ją užmuš, kad ji čia negyvens,

be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. birželio mėn. 24 d. apie 14 val. , (duomenys neskelbtini), savo namuose, žodžiu grasino R. K. (Š.) ją užmušti sakydamas, kad ją sunaikins, išmes, sudegins jų ir R. K. (Š.) tėvo J. K. daiktus, sutraiškys jos tėvą J. K., pasikars pats, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) namo kieme žodžiu grasino R. K. (Š.)ją užmušti, sakydamas „pamatysit kas bus“, tokiu būdu sistemingai baugino nukentėjusiąją R. K. (Š.) naudodamas psichinę prievartą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d.

Kaltinamasis K. Š. kaltu neprisipažino, parodė, kad 2012-05-03 dieną įvyko konfliktas su R.. Jis vakare išvyko pažvejoti. Išgėrė 2 skardines alaus. Grįžęs namo pamatė, kad šviesos name nedegė. Įvažiavo į kiemą, įkišo raktą į durų spyną, tačiau durys neatsirakino. Jis bandė skambinti durų skambučiu. Niekas durų neatidarė. Po 15-20 min. pasirodė R.. Visos įėjimo durys yra stiklinės. Matė per duris, kad ji dvejojo, ar jį įleisti, ar ne. Jis pasakė jai, kad jį įleistų. Įėjęs į vidų jis pradėjo aiškintis, kodėl jo ji neįleido į namus. Tada R. susinervino, apsiverkė ir išėjo pas kaimynę. Po to jis nuėjo iš automobilio pasiimti meškerės. Pagalvojo, gal ji jau grįžusi. Duris užsirakino iš inercijos. Tada dar išgėrė 100 g brendžio, nusiprausė ir nuėjo miegoti. Po to išgirdo skambutį į duris. Atėjo du policininkai ir R.. Pareigūnai paklausė, kodėl jis kelia triukšmą namie. Dėl to ir pats susinervino. Policininkai pasakė, kad uždės antrankiu. Tada jis pasakė, kad nieko tokio nepadarė ir įvyko grumtynės. Jis krito ir sudaužė durų stiklą. Vaikai tuo metu miegojo. Policininkai su antrankiais jį nuvedė į automobilį. Jis R. negrasino. Tai buvo emocijų protrūkiai iš abiejų pusių. Jis R. nesmaugė, už gerklės nesugriebė. Mano, kad jau tada R. planavo skirtis, todėl taip ir padarė. Jis skirtis nenorėjo. Skyrybos buvo 2013 m. lapkričio mė. Jie susitarė dėl namo, akcijų ir automobilių padalinimo. R. atiteko 70 proc. namo, jam – 30 proc., automobilis „CHrysler“ – atiteko jai, „Volvo“ – jam. Beveik bendru sutarimu turtas buvo padalintas taip. Namo dalys nėra atidalintos. Jam tik skaudu klausytis vaikų. Jų namas suprojektuotas taip, kad visas pirmas aukštas yra viena erdvė (116 kv.m.). Kiekvieną pasikalbėjimą su R. girdėdavo vaikai. Jis keitė darbovietę. Visada kildavo ginčai. Vaikai pagalvodavo, kad jie pykstasi. Mano, kad jis ir dabar su R. nėra susipykęs. Jis yra emocionalus žmogus. Visi ginčai vyko patalpoje. Blogai, kad vaikai tai girdėjo. Įmonę jie pradėjo nuo nulio. Paskolos negavo, reikėjo susispausti diržus. Nebuvo taip, kad jis grasino R., siekiant, kad jam būtų perrašytas turtas. Tuo metu 80 proc. įmonės akcijų buvo R. vardu, o 20 proc. – kito akcininko. Dėl įmonės buvo ginčai, o ne dėl jų. Nei karto negrasino R.. Visą vakarą buvo namuose, kai buvo pradurtos padangos. Grįžo iš draugo į namus. Pamatė, kad R. su vaikais eina į automobilį. Ji pasakė, kad važioja pas senelį. Jis paklausė, gal gali važiuoti kartu. Ji pasakė, kad nereikia. Tada jis nusprendė važiuoti pas brolį. Išvarė automobilį, palaukė, kol R. išvažiuos ir išlipo uždaryti vartus. R. labai greitai pro jį pravažiavo. Bandė jai skambinti. Ji nekėlė ragelio. Sustojo šalikelėje, kad pasikalbėti, ji nestojo. Autostradoje pasivijo ją. Skambino į R. telefoną, po to į Igno. Jis pasakė, kad ji nenori kalbėti. Iki Kleboniškio nuvažiavo, jų nesulaukė, todėl pagalvojo, kad gal pas K. nuvažiavo. Nuvažiavo ten, tačiau ten jų nebuvo. Po to pas J. nuvyko. Pasikalbėjo su Juozu. Jis pasakė, kad tarp jų kažkas negerai. Skambino dar kelis kartus R., tačiau ji neatsiliepė. Pagalvojo, kad reikia nuvežti jai mobilaus telefono pakrovėją. Nuvažiavo pas K. į sodą. Priešais pamatė R. automobilį. Nieko nedarė. Buvo trumpos šviesos įjungtos. Jokio konflikto nebuvo. Padavė R. mobilų telefoną. R. pasakė, kad nenori grįžti į namus. Jam tuo metu buvo kažkoks nerimas – kodėl R. pasakė, kad jam nereikia važiuoti. Jis norėjo iš R. išgirsti, kodėl ji taip pasakė. Jis nežino, kas supjaustė automobilio padangas. Jis buvo nuvykęs pas psichiatrą Ž. (buvo susitaręs iš anksto dėl šio vizito). Gydytojas jam patarė kreiptis į ligoninę. Važiuojant iš šio gydytojo, jam paskambino pareigūnai ir pasakė, kad nori jį matyti, nes R. kažkas supjaustė padangas. Grįžo namo ir gydytojo rekomendacija, išsikvietė greitąją med. pagalbą. 3 savaites gulėjo ligoninėje. 3 kartus gulėjo ligoninėje ir ne visada po konfliktų su R.. Nuo kovo 7 d. gulėjo ligoninėje, nes pasikeitė darbas, labai pablogėjo finansinė padėtis. Kai gulėjo ligoninėje, atvyko jo aplankyti R.. Su ja susitarė, kad susitaikys. Tyrėja jam sakė, kad, jei jis viską pripažins, tai bylą nutrauks. Jis pripažino kaltę, nors nieko nebuvau padaręs. Daug kartų skambino žmonai tą naktį, kai buvo pradurtos padangos. Gali būti, kad 56 kartus jai skambino. Jo telefonas automatiškai renka numerį, kai atmetamas skambutis. Byloje yra pareiškimas, kurio data- 9 diena. Tada jis gulėjo ligoninėje. Jis moka rašyti raštus, kadangi dirba tokį darbą. Jis surašė pareiškimą R. vardu, kad ji jį perrašytų. R. nemokėjo rašyti pareiškimo. 2013-01-25 buvo R. keturiasdešimtmetis. Atėjo kaimynai. Jie tik vakare R. pasveikino, įteikė gėles. Tada turėjo finansinių sunkumų. Menkos dovanos nenorėjo dovanoti. Jis, kai suplovė jie indus, priėjo prie jos, emocionaliai paaiškino, kad ji atleistų, kad vėliau nupirks dovaną. Tada atėjo kaimynas. Pasakė, kad paliko telefoną. Jie nerado jo. Su kaimynu dar paragavo brendžio. Gal dukra išsigando jo atsiprašymo. Miglė, kaip ir jis - emocionalus vaikas. Jis važiavo naktį į kolonėlę cigarečių nusipirkti. Jam nežinoma, kad tą naktį iš namų dingo peilis. Pasakė R., kad policija jam pranešė apie supjaustytas padangas. Nesakė jai, kad jis tai padarė. Sutuoktinė nederino su juo klausimo dėl namo pardavimo. Jis negyvena name. Neturi rakto. Jam buvo iki gruodžio 13 d. paskirta kardomoji priemonė, uždraudžianti ten gyventi. Po to ji buvo panaikinta, bet jis neturi namo durų raktų, o žmona sakė, kad neįsileis. Kai trečią kartą gulėjo ligoninėje, kai grįžo, jo daiktai buvo sudėti kambaryje - vieni pakabinti, kiti - sumesti į krūvą. Kitus daiktus rado sudėliotus ant suolo pas tėvus. Baldai, namų apyvokos daiktai nepasidalinti. Šunų veisykla „Pasadoblis“ registruota jo vardu. Ištuokos metu apie tai pamiršo užsiminti. tikriausiai R. šunimis dabar užsiima. Veisykla likusi (duomenys neskelbtini). Visus šaukimus gaudavau adresu (duomenys neskelbtini). Jis ten negalėjo gyventi. R. atveždavo šaukimus į darbą (jie dirba toje pačioje kompanijoje). Dirbo viename kabinete. Prieš akistatą kilo konfliktas su R., nes norėjo susitikti su vaikais. Ir dėl baldų padalinimo kilo konfliktas. Direktorius nusprendė, kad jis turi neiti į darbą, kad nekiltų konfliktų. Darbdavys- jo brolis. 17 procentų akcijų turi jis, 17 - R. K., 32- M. Saulelė, 34 - R. Š.. Ištuokos metu jis turėjo 34 akcijų. Brolis yra bendrovės direktorius. Mano, kad jo liga jų santykių priežastimi nebuvo, ji neaštrino santykių. Nebuvo agresijos protrūkių, bet jis buvo aktyvus. Nepripažįsta pareikšto civilinio ieškinio.

Motyvuojamoji dalis

Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltė visiškai įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais ir byloje surinktais ir ištirtais rašytiniais įrodymais:

Nukentėjusioji R. K. parodė, kad su kaltinamuoju K. Š. susituokė (duomenys neskelbtini). Kartu pragyveno 14 metų. 2012 m. gegužės 3 d. apie 18 valandą važiavo su vaikais į baseiną. Kaltinamasis buvo namuose, jis buvo neblaivus. Apie 20 val. grįžo iš baseino. Kaltinamojo namuose nebuvo. Jis skambino ir liepė iki 21 valandos išsikraustyti iš namų. Jis parašė grasinančias žinutes. Niekada su kaltinamuoju nesiginčija. Jis piktas ir tiek. Apie skyrybas jokių kalbų tada dar nebuvo. Jau prieš tai kaltinamasis buvo gydęsis ligoninėje dėl psichikos, dėl nervų. Gydėsi apie mėnesį. 0.30 val. kaltinamasis grįžo. Ji atidarė jam duris. Jis ją griebė už gerklės, sakė: „Tu dar čia? Aš tave užmušiu.“. Jis ją bandė vytis per kiemą. Nubėgo pas kaimynę. Jai paaiškino dėl ko atbėgo. Pas ją terasoje laukė, kol atvyks policija. Pareigūnai tyliai privažiavo. Jie nuėjo prie jų namo. Kelis kartus paskambino į duris, kaltinamasis pravėrė jas. Po to bandė duris uždaryti, bet pareigūnai neleido. Plūdo necenzūriniais žodžiais. Ji prašė, kad leistų bent vaikus pasiimti. Užlipo į antrą aukštą paimti dokumentų. Tada jis nustojo neigti, kad ji yra jo žmona. Kaltinamąjį sulaikė ir išvežė. Dviem parom buvo sulaikytas , o po to buvo paguldytas į ligoninę. Ji tikėjosi, kad kaltinamasis norės šeimoje gyventi, todėl parsivežė jį namo, bet jis nustojo gerti vaistus, pradėjo vartoti alkoholį ir vėl grasino, kad susidoros. Tada ji parašė pareiškimą. 2013-01-25 buvo jos gimtadienis. Buvo dvi draugės, vienos draugės vyras. Kaltinamasis buvo gerokai išgėręs. Išėjus svečiams jis pradėjo kabinėtis, grasinti, reikalauti, kad ji susirinktų daiktus ir išsinešdintų iš namų. Sūnus kažkur dingo. Kaltinamasis šaukė, kad užmuš. Paskambino į duris kaimynas. Kaltinamasis nuėjo atidaryti durų, o jos su mažąja nuėjo į viršų gulti. Jis plūdosi necenzūriniais žodžiais, ėjo grėsmingai mosikuodamas rankas. Būtų blogai baigęsi, jei nebūtų atėjęs kaimynas, kuris ieškojo palikto pas juos savo telefono. 2013-06-24 jis nuo ryto išgėrinėjo, vaikščiojo girtas, trankėsi. Ji su vaikais išvyko pas tėtį, nes buvo neįmanoma būti namuose. Kieme kaltinamasis juos bandė stabdyti. Sakė, kad sutraiškys tėvą, kad padegs, paliks namus atrakintus. Jis blokavo jų automobilį. Mergaitė labai verkė, buvo išsigandusi. Kaltinamasis skambino telefonu. Ji vairavo, negalėjo kalbėti, tai sūnus jam pasakė, kad negąsdintų mergaitės. Jie nuvyko pas tėtį. Ten - nuosavas namas, teritorija neaptverta. Mergaitę paliko pas tetą, o jie su sūnumi nuvyko pas tėtį. Visą naktį kaltinamasis skambino, rašė žinutes. Ji ryte pamatė, kad supjaustytos jos automobilio padangos. Kaltinamasis mėgino vilkti ją per kiemą, grasino. Tėtis paprašė jo išeiti. Mano, kad vyras subadė tas padangas. Niekas nieko tame kieme nėra skriaudęs. Jis ryte paskambino ir pasakė: „Matai, ką padariau“. Ji pasakė, kad mato ir, kad važiuoja į policiją. Važiuojant iš Ringaudų, kaltinamasis bandė važiuoti šalia priešpriešine eismo juosta, po to šoko ir mašinos, po ratais. Vijosi. Po to autostradoje juos aplenkė. Pamatė, kad jie sustojo šalikelėje. Matomai galvojo, kad važiuos pas tėtį, tai jis apsisuko. Jie nuvyko pas tetą. Ten buvo kelias valandas. Nežino, kiek laiko jis buvo pas tėtį. Prie tetos namo kaltinamasis buvo atvažiavęs 2-3 kartus. Kai jie grįžo iš tetos, jis juos atsivijo (pas tėtį). Jis grasino, kad ji daugiau negyvens, kad jai taip paprastai nesibaigs ir kad sunaikins visą šeimą. Grasinimai atrodė realūs, kadangi jo elgesys neprognozuojamas. 2012-05-03 antrą kartą jis tik bandė pulti. Namuose miegojo vaikai.Durys yra stiklinės. Vyras draskė, spardė duris. Langai – stikliniai. Miegojo vaikai. Kad nebūtų triukšmo, jas atrakino. Į ekspertus nesikreipė. Mėlynė ant rankos buvo. Dar ligoninėje jis apžiūrėjo tą mėlynę, atsiprašė. Su broliu po kelių dienų nuvyko pas ekspertus, bet jau buvo pasibaigęs darbo laikas. Daugiau nesikreipė. Žinučių turinio negali pasakyti. Policijai pateikė telefoną. Tel Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso K. Š.. Jis reikalavo parašyti pareiškimą, kad nutrauktų bylą. Jis prašė perrašyti jo rašytą pareiškimą. Pagal 2013-11-20 teismo sprendimą 2/3 namo priklauso jai, o 1/3 - Š.. Iki to (iki teismo sprendimo) jam buvo apribota teisė prie jų artintis. K. Š. reikalavo parduoti tą namą ir duoti jam pinigus. Ji davė skelbimą dėl namo pardavimo. Name nėra Š. daiktų. Jis neturi raktų nuo namo. Jo daiktai nebuvo išmesti. Jie buvo supakuoti, sudėti į dėžes ir padėti pas tėvus. Jie neprieštaravo. Neįleidžia kaltinamojo į namą, nes ir dabar jis grasina. Ji dirba kartu su kaltinamuoju. Jis kiekvieną dieną turi progą jai pagrasinti. Civilinį ieškinį grindžia sukeltu fiziniu skausmu ir psichologiniais išgyvenimais. Būna taip, kad tik po pusę dienos dirba, kadangi grasina darbe. Jie dirba vienoje bendrovėje su kaltinamuoju. Dirba viename kabinete. Jis jai grasina įkraustyti į namus bomžą, juos išvyti iš namų. „Kurva, šliundra, purvina žyde“ vadina, sako, kad niekada nenusiprausiu. Darbe kaltinamojo brolis girdėjo užgauliojimus. Kiti bendradarbiai nesivelia į šį konfliktą. Nuo 2009 ar 2010 metų dirba įmonėje (nuo jos įkūrimo). Reorganizavo bendrovę. Ji buvo viena akcininkė, po to buvo padalintos akcijos. R. Š. ir Songailienė yra akcininkai. Dabar dalis akcijų ir kaltinamajam teko. Yra statomos naujos įmonės patalpos. Kai persikraustys, tai dirbs atskiruose kabinetuose. Vaikai atsisako su Š. bendrauti. Ji pati netrukdo to daryti. Vaikai VTAS parašė savo pareiškimus, nurodydami priežastį, kodėl atsisako bendrauti su tėvu. Tik mėnuo, kaip dukrytei šiek tiek geriau su sveikata. Ji – po širdies operacijos. Kaltinamojo neįleidžia į namą, kadangi jis realiai kelia pavojų jai ir jos vaikams. Jokios šunų veisyklos nėra. K. Š. nesirūpina šunimis. Veisykla buvo registruota, bet jis nemoka mokesčių, todėl jos nėra. Vaikai yra savininkai. Dėl veisyklos ištuokos metu klausimas nebuvo keliamas. Palaiko 15 000 Lt civilinį ieškinį.

Liudytojas L. L. parodė, kad kaltinamojo ir nukentėjusiosios nepažįsta. Kiek atsimena, įvykis buvo Ringauduose. Buvo iškvietimas dėl smurto artimoje aplinkoje. Jie su kolega nuvyko į vietą. Moteris nurodė, kad sutuoktinis smurtauja. Vyras buvo agresyviai nusiteikęs, todėl teko jį tramdyti, panaudoti kovinius veiksmus. Pristatė jį į policijos komisariatą.Vyras sakė, kad jie, policijos pareigūnai, yra čia neteisėtai. Jis agresiją reiškė ištiestu kaklu, atkišta krūtine, rankomis, galėjo panaudoti veiksmus prieš juos. Neprisimena, ką vyras sakė moteriai. Dėl kaltinamojo girtumo tiksliai neprisimena. Lyg tai jis turėjęs problemų su savo vidiniu pasauliu. Lyg tai, jis kurį tai laiką gydėsi psichiatrinėje ligoninėje. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo L. L. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 28), liudytojas patvirtino juos.

Liudytojas T. V. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra kažkada matyti. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo T. V. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 29-30), liudytojas juos patvirtino.

Liudytoja R. Š. parodė, kad kaltinamasis ir nukentėjusioji yra jos kaimynai. 2012-05-03 vakare važiavo su R. ir vaikais į baseiną. Grįžo 21.30 val. ir nuėjo miegoti. Ją pažadino durų skambutis. R. buvo su pižama. Ji sakė, kad K. ją išmetė iš namų. R. davė rūbus. R. sakė, kad iškvietė policiją. Ant kelio laukė policininkų. Jiems parodė namą, kuriame yra kaltinamasis. Policininkai priėjo prie durų. K. atidarė duris. Pareigūnai įėjo į vidų. Nelabai girdėjosi, ką jie šnekėjo. Po to R. nuėjo į vidų. Matė kaip policininkai išvedė K. į policijos mašiną. R. išvažiavo taip pat. Praeidamas Š. jai pasakė: “Tu dar pasigailėsi“. Kaimynystėje gyvename su Š. apie 7 metus. Jie buvo normali šeima. R. pasakojo, kad prieš Naujus metus K. operavo kojų venas, jis buvo namuose. R. sakė, kad dirbo įmonėje, jam buvo darbe problemos ir dėl to buvo bloga nuotaika. Pas juos prasidėjo visokie nesutarimai. Lauke jie nesibardavo. Ateidavo R. pas ją arbatos gerti, sakydavo, kad susipyko su K.. Kai jie nueidavo pas juos, tai jausdavosi, kad pas juos yra įtampa. R. sakė, kad iškvietė policiją. Apie tai, kad grasino vyras užmušti, R. nesakė. Kai vyras grįžo iš ligoninės, R. sakė, kad jis gers vaistus, viskas bus gerai. Telefonu R. jai sakė, kad jie susibarė ir kad aš saugočiausi, nes vyras grasino padegti ir savo, ir jos namus. 2013 m. sausio mėnesį jie buvo R. gimtadienyje. Buvo dar R. vaikai, kaimynai. Jiems grįžus namo po kiek laiko paskambino I. ir pasakė, kad ji ateitų ir darytų ką nors, nes apačioje tėtis rėkia ant mamos. Tada ji paskambino kaimynei. Sutarė, kad ji siųs savo vyra pas R. ir sakys, kad paliko telefoną. Kai nuėjo D., tai kaltinamasis ramiai atidarė duris. 2013-06-24 su tėvais buvo išvykusi į kelionę. Tą vakarą grįžo. Name buvo šviesa. Ji išgirdo, kad „praūžė“ mašina. Nematė, kas važiavo. Po to mama išnešė šiukšles. Grįžusi ji pasakė, kad atrodo, kad K. jų laukia, nes namuose tamsu. R. kitą dieną pranešė, kad mano, kad K. subadė padangas.

Liudytojas J. K. parodė, kad nukentėjusioji yra jo dukra, kaltinamasis – buvęs dukters vyras. Santuokoje dukra gyveno apie 15 metų. Gal paskutiniais metais, skaičiuojant nuo praeitų metų, sužinojo, kad jų šeimoje nėra gerai. Jam paskambino dukra ir pasakė, kad vyras ją varo iš namų. Gal ir ankščiau ten buvo nesutarimų, bet jis apie juos nežinojo. R. būdavo geriau, kai K. į komandiruotę išvažiuodavo. Žinojo, kai žentas gulėjo ligoninėje. Gal dukra pas kaimynę nakvodavo. Buvo ne vienas dukters skambutis. Sakė, kad kaltinamasis šunį spardo. Taip pat R. sakė, kad kaltinamasis jai grasino. Smulkmenų jis neprisimena. Buvo taip pat grasinimai, kad jis ir pats nusižudys. Sakė, kad „ir visą giminę patvarkys“. Sakė jis dukrai, kad skambintų policijai ir pas jį atvažiuotų jei jau blogai. Dukra sakė, kad jau nebegali, nes eilę naktų nemiegojusi. Teisiamojo posėdžio metu pagarsinus liudytojo J. K. ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus (1 t., b.l. 65-66), liudytojas juos patvirtino. Papildomai nurodė, kad R. kaltinamasis visą dieną su automobiliu vaikėsi po miestą, daug kartų jai skambino. Kai jie atvažiavo pas jį, vaikai buvo persigandę, nes jis savo automobiliu rėmėsi į dukros automobilio galą. Tą vakarą jis buvo atvažiavęs du kartus. Jis (liudytojas) nebandė su kaltinamuoju aiškintis, nes nenorėjo kištis, kad ko nors nesugadintų. R. automobilis stovėjo prie jų namo. Ryte buvo supjaustytos 3 padangos. Jie kreipėsi į policiją, tačiau jie kaltininko nenustatė. Kieme niekas nieko blogo nebuvo padaręs.

Liudytoja V. K. parodė, kad nukentėjusioji yra jos dukterėčia, jos brolio dukra. K. Š. yra dukterėčios vyras. Ji gyvena atskirai. Labai retai, tik per šventes susitikdavo su K. Š.. Jis būdavo mandagus. R. nedaug atskleisdavo, kad Š. išdarinėja negerus dalykus. Ji kažkiek sužinodavo iš brolio. 2013 metų gegužės mėnesį R. gyveno pas J. K., nes turėjo išeiti iš namų. Buvo sesers vestuvės. Po vestuvių buvo K. skambučiai. Jai brolis sakydavo, kad Š. įkyriai skambina naktimis. Jokių nesutarimų ji nematė. Susitikimų metu jie atrodė ideali šeima. Brolis pasakojo, kad R. 40-ečio išvakarėse K. Š. smurtavo. R. jau net sakė, kad gal šventė ir neįvyks. Bet šventė buvo. Didelių pokalbių su R. apie tai nebuvo. Po šventės brolis jai pasakė, kad prieš šventę K. smurtavo. R. gimtadienis - sausio 25 dieną. Per Jonines brolis paskambino ir pasakė, kad atvažiuos R. su vaikais. Sakė, kad K. taranuoja jų automobilį. R. atvažiavo drebėdama, visi buvo susijaudinę. Atvyko Š.. R. sakė, kad ilgai jis nelauks. Taip ir buvo, K. nuvažiavo. Tada jie papietavo ir R. nuvažiavo pas tėtį. Skambino tėtis ir sakė, kad pas jį buvo K. Š.. Sakė, kad pasitrauktų į šoninį keliuką. Taip ir padarė. Su K. Š. nesusidūrė. Smurto žymių ant R. nematė. Ji tik po kurio laiko minėjo, kad K. Š. ją smaugė. Jie nuvažiavo sėkmingai, vaikai nurimo. Mergaitę nuvežė pas ją (liudytoją), o berniukas liko pas brolį. Ryte brolis vedė šunį ir pamatė, kad subadytos R. automobilio padangos. R. sakė, kad K. Š. prisipažino, kad jis tai padarė. R. neminėjo, kad po to, kai buvo supjaustytos padangos, dingo kuris nors iš virtuvinių instrumentų. R. sakė, kad iš pradžių K. Š. neigė, o po to prisipažino, kad jis subadė padangas. M. sakė, kad jie naktimis nemiega, girdi, kaip tėtis su mama garsiai kalbasi ir bijo, kad mamai ko nors nepadarytų.

Liudytojas I. Š., apklaustas vadovaujantis LR BPK 186 str. 4 d., parodė, kad K. Š. yra jo tėtis. 2012-05-03 buvo didelės gaudynės po Kauną. Pasibaigė tuo, kad rado 3 pradurtas automobilio padangas. Kartu su mama ir sese jie nusprendė nuvykti pas senelį išsimaudyti baseine. Tėtis prieštaravo. Tada jie pasakė, kad važiuos vieni. Tėtis važiavo savo automobiliu. Jis jiems „užkišdavo“ savo automobilį. Jie sustojo, o jis tolyn nuvažiavo. Telefonu kalbėjo su tėčiu. Jis pasakė, kad nestabdys jų. Bet vėl jis stabdė juos. Po to jie nusuko keliu link senelio namo. Tėtis tai numatė. Jis nusuko link tetos namo. Daug laiko praleido kol pravažiavome taip, kad jų nepastebėtų. Tėtis nuvažiavo pas senelį. Važiavo jis, teta, mama ir sesė. Važiavo pro Kleboniškio mišką. Senelis jiems pranešė, kad iš jo išvažiavo tėtis. Jie palaukė miške, kol jis pravažiuos. Ginčai namuose būdavo vos ne kasdieną po du kartus per dieną. Tėtis būdavo nepatenkintas. Būdavo visokių grasinimų- kad automobilį sudegins ir pan. Nematė, kad tėtis būtų mušęs mamą. Tėtis grasino, kad muš, bet ne kad užmuš. Neprisimena, kad jis būtų grasinęs, kad juos išveš. Po mamos gimtadienio tėtis pradėjo rėkti girtas. Jis paskambino kaimynei, kuri paskambino Ž. Vėliau atėjo jos vyras pas juos. Jis stengėsi nekreipti dėmesio į tokį tėčio elgesį, o seseriai su širdim buvo blogai. Gal metus laiko su tėčiu nebendrauja, nes nenori. Mano, kad maža ką tėtis galėjo padaryti, t.y. pavartoti smurtą prieš mamą. Tėtis nenuspėjamas. Jis sako viena, o daro kitą. Bet kada tai galėjo įvykti. Mama jam sakė, kad tėtis norėjo susitikti su juo. Jei jis norėtų susitikti su tėčiu, tai, mano, mama tam neprieštarautų.

Liudytoja M. Š., apklausta vadovaujantis LR BPK 186 str. 4 d., parodė, kad K. Š. - jos tėtis. Žino, kad jis yra kaltinamasis šioje byloje. Gali pasakyti, kad tėtis labai daug bardavo mamą. Jam užeidavo pykčio priepuoliai. Nežino dėl ko užeidavo tie pykčio priepuoliai. Mano, kad jis neturėjo priežasties barti. Tėtis šaukdavo ant mamos. Ir dar mama pasakojo, kad prieš kelis metus ją smaugė ir per jos keturiasdešimtmetį norėjo ją sumušti. Tada tėtis buvo visiškai girtas. Tėtis ją gaudė su rankom. Ji mamą apsikabino, tai jis prie jos nelindo. Buvo kai jie važiavo pas senelį, tai tėtis kumščius sugniaužęs sakė: „Pasiimkit ir mane“. Mama sakė, kad važiuotų savo mašina. Jis vis važiavo šalikele, norėjo pasikalbėti. Jie nesustojo. Nuvažiavo pas tetą. Slapstėsi nuo tėčio, kad jis jiems ko nors nepadarytų. Dar tėtis vos senelio nesumušė. Galėjo juos sumušti tėtis. Jie nieko blogo nepadarė. Ji nematė, tik girdėjo, kad buvo supjaustytos padangos. Ji nakvojo pas tetą. Galėjo taip būti, kad tėčio mama nenorėjo kartu vežtis, kadangi jis galėjo sumušti senelį. Kai važiavo pas senelį, buvo jiems baisu, kad tėtis mamai ko nors nepadarytų. Jis skambinėjo, tai ji jo prašė, kad atsikabintų. Tėtis lėkė 120 km/h greičiu. Mama važiavo normaliai. Tėtis važiavo šalia jų, po to aplenkė. Nebuvo kur sustoti, tai nuvažiavo. Jie nuvažiavo pas tetą V.

Iš 2014-01-28 Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kauno rajono policijos komisariato kriminalinės policijos skyriaus vyresniosios tyrėjos J. M. tarnybinio pranešimo matyti, kad, 2013-06-23 24.00 val. iki 2013-06-26 00.00 val. laikotarpiu mobilaus ryšio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (K. Š.) su mobilaus ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (R. K. (Š.) ) laikotarpiu nuo 2013-06-23 24.00 val. iki 2013-06-26 00.00 val. kontaktavo 56 kartus (2 t. b.l. 103-104).

Iš 2012-05-03 R. K. (Š.) daiktų pateikimo protokolo matyti, kad nukentėjusioji pateikė mobilaus ryšio telefoną Nokia IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) (1 t. b.l. 20).

Iš 2013-10-01 R. K. (Š.) daiktų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateiktas prašymas, laiškas R., I., M., dvigubame languotame sąsiuvinio lape su tekstu, data 2013-06-27, dvigubame languotame sąsiuvinio lape su tekstu, data 2013-06-28, dvigubame languotame sąsiuvinio lape su tekstu, data 2013-06-27, viengubame languotame sąsiuvinio lape su tekstu, data 2013-06-29, dvigubame languotame sąsiuvinio lape su tekstu, data 2013-06-28, voku, dvigubame languotame sąsiuvinio lape su tekstu, data 2013-07-01, voku (2 t. t. b.l.72).

Iš 2013-10-01 R. K. (Š.) daiktų pateikimo protokolo matyti, kad buvo pateikta 2013-06-26 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija ,1 lapas, 2013-06-27 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, 1 lapas (2 t., b. l. 73).

Iš 2013-07-11 apžiūros protokolo matyti, kad buvo apžiūrėtas automobilis „Chrysler PT Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini)(2 t. b.l.25-28).

Iš 2012-05-03 įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelės matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) (1 t., b.l.9-13).

Iš 2013-07-02 įvykio vietos apžiūros protokolo, fotolentelės, schemos matyti, kad įvykio vieta yra (duomenys neskelbtini) 110 (2 t., b.l. 21-24).

Dėl BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. (nusikaltimai, padaryti 2012-05-03)

Pagal BK 145 str. 1 d. atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Pagal LR BK 140 str. 1 d. atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino.

Kaltinamasis K. Š. kaltinamas BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d. nusikaltimų padarymu, t.y. tuo, kad 2012 m. gegužės 3 d. apie 00.30 val., (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, grįžęs namo, garsiai šūkavo ir trankydamas lupo namo duris, kurias žmonai R. K. (Š.) atrakinus, įsiveržė į vidų ir pagrasindamas „tu daugiau negyvensi“, sugriebė ranka nukentėjusiajai R. K. (Š.) už gerklės ir ją smaugė, taip sukeldamas R. K. (Š.) fizinį skausmą, tačiau R. K. (Š.) išsilaisvino ir pabėgo pas kaimynę, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, tuo pačiu metu ir toje pačioje vietoje, atvykus policijos pareigūnams, vėl sugriebė R. K. (Š.) už kaklo ir pradėjo ją smaugti, bet policijos pareigūnams, panaudojus kovinius veiksmus ir išvedus jį iš gyvenamojo namo, pagrasino R. K. (Š.) „Tu nemanyk, kad čia tau taip lengvai baigsis, aš su tavimi susitvarkysiu rytoj“, kas suteikė pakankamo pagrindo manyti, kad grasinimai galėjo būti įvykdyti.

Kaltinamasis K. Š., apklaustas teisiamojo posėdžio metu, kaltu neprisipažino, parodė, kad jis buvo išvykęs ir jam grįžus žmona jo neįsileido į namus. Vėliau, kai jį įsileido, žmona kažkur išbėgo, o vėliau jis manė, kad žmona jau yra grįžusi namo, todėl užsirakino duris.

Teismas atkreipia dėmesį į tai, kad dėl minėtos nusikalstamos veikos ikiteisminis tyrimas jau buvo nutrauktas kaltinamajam ir nukentėjusiajai susitaikius. Šio ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis K. Š. buvo prisipažinęs kaltu dėl nusikalstamos veikos padarymo, tačiau atnaujinus tyrimą toje byloje K. Š. pakeitė savo poziciją ir nurodė, kad kaltu prisipažįsta iš dalies.

Gi nukentėjusioji R. K., tiek apklausta tiek ikiteisminio tyrimo, tiek teisminio bylos angrinėjimo metu, nuosekliai vienodai parodė, kad kaltinamasis buvo išgėręs, grasino jai telefonu, kad ši išsikraustytų iš namų, o grįžęs namo griebė ją už gerklės sakydamas: „Tu dar čia? Aš tave užmušiu.“ ir prispaudęs prie sienos smaugė. Vėliau ji nubėgo pas kaimynę ir iškvietė policijos pareigūnus.

Iš mobiliojo ryšio telefono NOKIA, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūros protokolo matyti, kad į R. Š. mobilaus ryšio telefoną kaltinamasis K. Š. atsiuntė SMS, kuriose nurodyta „Dink iš mano namu skubiai!”, “Tau duota iki 9 ryto. Neprisidirbk”, “Iki 9.0 kad taves kvapo ten nebutu! Vaikus palik – as uzauginsiu. Sekmes!”. (1 t., b.l. 23, 24, 25)

Be to, nukentėjusiosios parodymus patvirtina ir byloje apklausta liudytoja R. Š.. Ši liudytoja nuosekliai išdėstė visas aplinkybes, kurios sutapo su nukentėjusiosios ir kitų byloje apkaustų liudytojų parodymais. Byloje nėra jokių duomenų, kurie patvirtintų, kad liudytoja siekia apkalbėti kaltinamąjį.

Byloje apklausti pareigūnai, atvykę dėl minėto įvyko nurodė, kad vyras buvo agresyviai nusiteikęs, teko jį tramdyti, panaudoti kovinius veiksmus, kad juos naktį pasitiko atbėgusi nukentėjusi, kuri buvo susijaudinusi ir paaiškino, kad sutuoktinis vartoja smurtą prieš ją ir grasina susidoroti.

Taigi, teismui nekyla jokių abejonių, kad kaltinamasis K. Š. sukėlė žmonai fizinį skausmą ir grasino su ja susidori, jo veika atitinka nusikaltimų, numatytų BK 140 str. 1 d., 145 str. 1 d. požymius.

Dėl BK 145 str. 2 d.

Pagal BK 145 str. 2 d. baudžiamoji atsakomybė kyla už kito žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingą kito žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą. Taigi, šioje normoje įtvirtintos kelios alternatyvios nusikaltimo sudėtys ir bet kurios iš jų padarymas leidžia teigti apie baigtą žmogaus terorizavimo ar sistemingo bauginimo veiką. Teismų praktikoje išaiškinta, kad sistemingas žmogaus bauginimas gali reikštis grasinimais nužudyti ar sunkiai sutrikdyti sveikatą, kitais baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą keliančiais veiksmais (pvz., besikartojančiais įžeidinėjimais, grasinimais kaip nors pakenkti, priekabiavimu, atviru sekimu, gąsdinančiais naktiniais skambučiais, amoralaus pobūdžio SMS žinutėmis ir pan.). Tokios sistemingos psichinės prievartos buvimas konstatuojamas nustačius, kad nukentėjusysis sąmoningai buvo verčiamas nerimauti, nesaugiai jaustis. Žmogaus terorizavimas pasireiškia grasinimais, kurie turi būti išsakyti konkrečiam asmeniui ir būti realūs, t. y. nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turi pagrindą galvoti, jog grasinimas bus realiai įgyvendintas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-341/2010, 2K-586/2011, 2K-94/2013).

Ikiteisminio tyrimo metu K. Š. pateiktas įtarimas ir jis perduotas teismui, kaltinant jį padarius nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d., t.y. kad jis laikotarpiu nuo 2012 m. liepos mėnesio pabaigos iki 2012 m. rugsėjo mėnesio 26 d., tiksliau ikiteisminio tyrimo nenustatytu laiku, (duomenys neskelbtini), savo namuose, nukentėjusiosios R. K. (Š.) reikalaudamas perrašyti prašymą nutraukti ikiteisminį tyrimą Nr. (duomenys neskelbtini), perrašyti visą turtą jo vardu, žodžiu grasino R. K. (Š.) ją užmušti, sakydamas, kad ją užmuš, susidoros su jos tėvais, ją su vaikais išvarys iš namų,

be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. sausio mėn. 25 d. apie 22 val., (duomenys neskelbtini), savo namuose, priėjęs prie nukentėjusiosios R. K. (Š.), sugniaužęs rankų kumščius, žodžiu grasino R. K. (Š.) ją užmušti, sakydamas, „nu dabar tai duosiu“ bei sakydamas kad ją užmuš, kad ji čia negyvens,

be to, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, 2013 m. birželio mėn. 24 d. apie 14 val. , (duomenys neskelbtini), savo namuose, žodžiu grasino R. K. (Š.) ją užmušti sakydamas, kad ją sunaikins, išmes, sudegins jų ir R. K. (Š.) tėvo J. K. daiktus, sutraiškys jos tėvą J. K., pasikars pats, tęsdamas savo nusikalstamą veiką, (duomenys neskelbtini) namo kieme žodžiu grasino R. K. (Š.)ją užmušti, sakydamas „pamatysit kas bus“, ir laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 24 d. iki 2013 m. birželio 25 d. pradūrė R. K. (Š.) automobilio „Chrysler PT Cruiser“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tris padangas, tokiu būdu sistemingai baugino nukentėjusiąją R. K. (Š.) naudodamas psichinę prievartą, tai yra padarė nusikaltimą, numatytą BK 145 str. 2 d.

Kaltinamasis K. Š. kaltu dėl šio kaltinimo neprisipažino, taip pat nurodė, kad jokių automobilių padangų nepjaustė.

Nukentėjusioji R. K. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiama teisme, davė nuoseklius, logiškus ir išsamius paaiškinimus. Ji paaiškino, kad buvęs vyras smurtauja, grasina fiziniu susidorojimu. Dėl tokių kaltinamojo veiksmų nukentėjusioji nuolatos jaučia baimę, nerimą. Netikėti šiais nukentėjusiosios parodymais teismas neturi jokio pagrindo. Be to, nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes iš esmės patvirtino byloje apklausti liudytojai. Minėti liudytojai patvirtino nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes, kad tarp jos ir K. Š. buvo konfliktas, kad jis ją persekioja, grasina.

Kaltinamasis K. Š. dėl šio nusikaltimo kaltu neprisipažino. Parodė, kad nukentėjusiajai nesutikus kartu su juo ir vaikais važiuoti pas uošvį, tai jis tik norėjo išsiaiškinti, kodėl ji to nenori. Jis tik važiavo iš paskos, avarinių situacijų nesukėlė, jokio smurto nevartojo, negrasino susidoroti su nukentėjusiosios R. K. tėvu. Tokius kaltinamojo parodymus teismas vertina kritiškai kaip jo pasirinktą gynybos taktiką siekiant išvengti atsakomybės.

Šiuos kaltinamojo parodymus paneigia tiek kaltinamojo ir nukentėjusiosios vaikų parodymai, tiek J. K. bei V. K. parodymai. Vaikai nurodė, kad jų tėvas (K. Š.) grasino jiems susidorojimu, persekiojo automobiliu po miestą, blokuodavo, kad jie slėpėsi nuo tėvo Kleboniškio miške. J. K. parodė, kad tą vakarą K. Š. buvo atvažiavęs pas jį du kartus, kad K. tą naktį lakstė, „psichavo“, kad pas jį atvažiavusi dukra su vaikais atrodė persigandusi. V. K. parodė, kad įvykio vakarą R. K. dukrą atvežė pas ją, kad Miglė sakė, kad ji naktimis nemiega, girdi, kaip tėvas su mama garsiai kalbasi ir bijo, kad tėvas mamai ko nors nepadarytų.

Be to, bylos duomenimis buvo nustatyta, kad nukentėjusioji R. Š. minėtu laikotarpiu naudojosi mobilaus ryšio telefonu abonentu Nr. (duomenys neskelbtini), kaltinamasis K. Š. – (duomenys neskelbtini). Buvo nustatyta ir tai, kad 2013-06-24, po konflikto su K. Š., R. Š. išvykus iš savo gyvenamosios vietos, esančios (duomenys neskelbtini), K. Š. jai nuolat skambino telefonu, t. y. atlikus mobilaus ryšio telefonų operatorių pateiktos informacijos – telefonų abonentų Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) įeinančių – išeinančių skambučių ir SMS pranešimų išklotinių laikotarpiu nuo 2013-06-23 24.00 val. iki 2013-06-26 00.00 val. analizę, nustatyta, kad mobilaus ryšio telefono abonentas Nr. (duomenys neskelbtini) (K. Š.) su mobilaus ryšio telefono abonentu Nr. (duomenys neskelbtini) (R. Š.) laikotarpiu nuo 2013-06-23 24.00 val. iki 2013-06-26 00.00 val. kontaktavo 56 kartus (2 t., b.l. 103-104). Ir pats kaltinamasis K. Š. neneigė tai, kad tą naktį skambino nukentėjusiajai.

Taigi nagrinėjamoje byloje K. Š. inkriminuotas sistemingas, nuo 2012 m. liepos mėn. iki 2013 m. birželio 25 d. vykdytas psichinės prievartos naudojimas (terorizavimas) prieš sutuoktinę visiškai įrodytas byloje surinktais įrodymais. Šiuo atveju psichinė prievarta reiškėsi tiesioginiais grasinimais atimti gyvybę bei bauginančios atmosferos kūrimu (persiakojimu). Iš visų šių aplinkybių matyti, kad tokiais sistemingais veiksmais K. Š. siekė sąmoningai sudaryti R. K. nerimo atmosferą, sunkiai pakenčiamas gyvenimo sąlygas. Toks elgesys netraktuotinas vien tik kaip besiskiriančių asmenų nesutarimai (išsiskyrė 2014-01-08) ir konfliktai, bendrąja prasme jis atitinka smurto artimoje aplinkoje sampratą (Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo 2 straipsnis), be to, pasižymi nusikalstamai veikai būdingu pavojingumu ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę pagal LR BK 145 str. 2 d. Veikos pavojingumą rodo ir tai, kad minėti veiksmai buvo atliekami bauginant ne tik sutuoktinę, bet ir nepilnamečius vaikus.

Taip pat teisminio bylos nagrinėjimo metu nukentėjusioji R..K. parodė, kad 2013-06-24 K. Š., jai su vaikais nuvykus pas tėtį, visą naktį jai skambino, rašė žinutes. Ji ryte pamatė, kad supjaustytos jos automobilio padangos.

Liudytoja R. Š. parodė, kad. 2013-06-24 su tėvais buvo išvykusi į kelionę. Tą vakarą grįžo. Name buvo šviesa. Ji išgirdo, kad „praūžė“ mašina. Nematė, kas važiavo. Po to mama išnešė šiukšles. Grįžusi ji pasakė, kad atrodo, kad K. jų laukia, nes namuose tamsu. Kitą dieną R. pranešė, kad mano, jog K. subadė padangas.

Liudytojas J. K. parodė, kad k ai R. K. su vaikais atvažiavo pas jį, vaikai buvo persigandę, nes S. Š. savo automobiliu rėmėsi į dukros automobilio galą. Tą vakarą S. Š. buvo atvažiavęs du kartus. R. K. automobilis stovėjo prie jų namo. Ryte buvo supjaustytos 3 padangos. Jie kreipėsi į policiją, tačiau jie kaltininko nenustatė. Kieme niekas nieko blogo nebuvo padaręs.

Liudytoja V. K. parodė, kad ryte brolis vedė šunį ir pamatė, kad subadytos R. K. automobilio padangos. R. K. sakė, kad K. Š. prisipažino, jog jis tai padarė. R. neminėjo, kad po to, kai buvo supjaustytos padangos, dingo kuris nors iš virtuvinių instrumentų.

Taigi, kaip matyti iš nukentėjusiosios, liudytojų parodymų, niekas konkrečiai nematė, kas būtent supjaustė automobilio padangas, R. K. nurodė, kad ji tik numano, jog tai padarė S. Š..

Atsižvelgiant į tai, jog nesurinkta jokių objektyvių ir neginčijamų įrodymų, kad K. Š. laikotarpiu nuo 2013 m. birželio 24 d. iki 2013 m. birželio 25 d. (duomenys neskelbtini) pradūrė R. K. (Š.) automobilio „Chrysler PT Cruiser“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) tris padangas, ši aplinkybė šalintina iš K. Š. pareikšto kaltinimo.

Teismas, išanalizavęs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, patikrinęs juos įrodymų tyrimo ir vertinimo aspektu, daro išvadą, kad byloje yra surinkta pakankamai duomenų, leidžiančių daryti išvadą, jog kaltinamasis K. Š. terorizavo ir naudodamas psichinę prievartą sistemingai baugino savo buvusią žmoną R. K., jo veika atitinka nusikaltimo, numatyto LR BK 145 str. 2 d. požymius.

Kaltinamasis K. Š. kaltas ir baustinas.

Dėl bausmės paskyrimo.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 54-61 str. nuostatomis.

Kaltinamojo K. Š. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str.), atsakomybę sunkinanti aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Atsižvelgtina į tai, kad kaltinamasis padarė du nesunkius tyčinius baigtus nusikaltimus (LR BK 11 str. 3 d., 15 str.), vieną apysunkį tyčinį baigtą nusikaltimą (LR BK 11 str. 4 d., 15 str.), į tai, kad administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (1 t., b.l. 52-61, 3 t., b.l. 7-12), neteistas (3 t., b.l. 13-14), dirbantis (1 t., b.l. 63, 3 t., b.l. 5), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės stacionare gydėsi nuo 2012-03-09 iki 2012-04-03, nuo 2012-04-04 gydėsi pakartotinai (1 t., b.l. 65), Kauno apskrities priklausomybės ligų centre neužregistruotas (1 t., b.l. 85), VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinyje Marių ligoninėje stacionare nesigydė, ambulatoriškai nesilankė (3 t., b.l. 22), lankosi V. Ž. psichosomatiniame kabinete VšĮ „Socialinio solidarumo instituto“ psichikos sveikatos kabinete (3 t., b.l. 24, 26), jam pagal Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM specialisto išvadą reikalinga atlikti ambulatorinę kompleksinę psichiatrijos – psichologijos ekspertizę (1 t., b.l. 69). Iš Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM ekspertizės akto matyti, kad nusikalstamos veikos padarymo metu K. Š. jokia psichine liga ar laikinu veiklos sutrikimu nesirgo. Jis galėjo suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti (1 t., b.l. 80-81). Iš 2014-03-04/04-02 Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos prie SAM ekspertizės akto matyti, kad iki nusikalstamos veikos padarymo, t.y. 2012-05-03 ir 2013-06-24 K. Š. jokia psichine liga nesirgo, šiuo metu jis jokia psichikos liga ar laikinu psichinės veiklos sutrikimu neserga, jis gali suprasti savo veiksmų esmę ir juos valdyti, gali duoti objektyvius paaiškinimus ir stoti prieš teismą (3 t., b.l. 48-50).

Visuma šių aplinkybių, apibūdinančių padarytą nusikalstamą veiką, kaltinamojo K. Š. asmenybę, jo turtinę, socialinę padėtį, duoda pagrindą manyti, kad BK 41 str. reglamentuota bausmės paskirtis bus pasiekta, kaltinamajam už padarytas nusikalstamas veikas paskiriant: už BK 145 str. 1 d. bei BK 140 str. 1 d. numatytų nusikaltimų padarymą-laisvės apribojimą, už BK 145 str. 2 d. numatyto nusikaltimo padarymą-terrminuotą laisvės atėmimą (BK 47 str., 48 str., 50 str.). Taip pat teismas, įvertinęs byloje esančias aplinkybes, mano, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus bausmės atlikimo (BK 75 str. 1 d.).

Kaltinamajam K. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė –dokumentų paėmimas – nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina (3 t., b.l. 89, 95, 96).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti:

automobilis „Chrysler PT Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtas, atiduotas saugojimui R. K. (Š.) (2 t., b.l. 25-28) – paliktinas R. K.;mobilaus ryšio telefonas Nokia, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtas, atiduotas saugoti R. Š. (1 t. b.l. 21-26) – paliktinas R. K..prašymas, laiškas R., I., M., dvigubas languoto sąsiuvinio lapas su tekstu, data 2013-06-27, dvigubas languoto sąsiuvinio lapas su tekstu, data 2013-06-28, dvigubas languoto sąsiuvinio lapas su tekstu, data 2013-06-27,viengubas languoto sąsiuvinio lapas su tekstu, data 2013-06-29, dvigubas languoto sąsiuvinio lapas su tekstu, data 2013-06-28, vokas, dvigubas languoto sąsiuvinio lapas su tekstu, data 2013-07-01, vokas apžiūrėti, saugomi Kauno apskrities VPK Kauno r. PK (2 t., b.l. 76-89) – sunaikintini.2013-06-26 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, 1 lapas, 2013-06-27 sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) kopija, 1 lapas saugomi baudžiamojoje byloje (2 t.b.l. 73-75) – paliktinos byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Dėl civilinio ieškinio.

LR CK 6.250 str. 2 d. numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (LR CK 6.250 str. 1 d.). LR CK 6.283 str. 1 d. (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Be turtinės, šiuo atveju atlyginama ir neturtinė žala (LR CK 6.250 str. 2 d.).

Lietuvos Aukščiausias teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (lot. restitutio in integrum) objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, fizinį skausmą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką. Teismo funkcija yra nustatyti teisingą piniginę kompensaciją už patirtą skriaudą (dvasinius, fizinius išgyvenimus, praradimus). Tuo pačiu negalimumas neturtinės žalos tiksliai apibrėžti ir visiškai atlyginti materialiai, nereiškia, kad gali būti reikalaujama beribės kompensacijos. Nukentėjusiojo - ieškovo padėtis negali būti nepagrįstai pagerinta, o kaltininko - atsakovo nepagrįstai pabloginta.

Vadovaujantis LR CK 6.250 straipsnio 2 dalimi, nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į: 1) jos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) jo turtinę padėtį; 4) padarytos turtinės žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes; 6) sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Neturtinės žalos dydžio nustatymą pirmiausia lemia nusikalstama veika sukeltus padarinius apibūdinančios aplinkybės, iš kurių sprendžiama apie nukentėjusio skausmingų išgyvenimų dydį, neigiamų padarinių perspektyvas, jų ilgalaikiškumą ir kt.

Byloje nukentėjusioji pareiškė civilinį ieškinį dėl 15 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo (3 t., b.l. 128). Ieškinyje nurodė, kad kaltinamasis savo pakartotiniais smurtiniais veiksmais sukėlė jai ir jos vaikams dvasinį sukrėtimą, išgyvenimus, nepatogumus bei fizinį skausmą, nuolat trukdė jai atlikti motinystės pareigas, dirbti tiesioginį darbą. Teisiamojo posėdžio metu nukentėjusioji palaikė savo civilinį ieškinį ir prašė jį tenkinti. Kaltinamasis prašė civilinį ieškinį atmesti.

Taigi byloje buvo nustatyta, jog kaltinamasis terorizavo nukentėjusiąją, grasino jai, smaugė, t.y. sukėlė fizinį skausmą. Teismas mano, kad nukentėjusioji neabejotinai patyrė ne tik fizinį skausmą, tačiau ir dvasinį sukrėtimą, neigiamus išgyvenimus ir stresą, depresiją, neabejotinai sutriko jos gyvenimo ritmas, t.y. jai buvo sukeltos pasekmės, kurios yra laikytinos neturtine žala.

Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus, į CK 6.250 str. kriterijus, Lietuvos teismų praktiką. Teismas K. Š. kaltais veiksmais nukentėjusiajai R. K. padarytą neturtinę žalą vertina 3000 Lt.

Dėl proceso išlaidų.

BK 106 str. numato, jog pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Teismas, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų kaltinamajam nepriteisti ar jų dydį sumažinti.

Nagrinėjant šią bylą nukentėjusiosios R. K. interesus atstovavo advokatas J. K.. Byloje buvo pateikti dokumentai, patvirtinantys nukentėjusiosios R. K. patirtas išlaidas dėl teisinių paslaugų teikimo. Iš šių dokumentų matyti, kad nukentėjusioji R. K. advokatui už suteiktas teisines paslaugas sumokėjo 2000 Lt. Teismas, įvertinęs minėtas aplinkybes, o taip pat bylos sudėtingumą, suteiktų teisinių paslaugų kompleksiškumą, teisinių paslaugų įkainius, teisinei pagalbai teikti skirtą darbo laiką, sprendžia, kad nukentėjusiosios turėtų proceso išlaidų suma teisinėms paslaugoms nėra aiškiai per didelė, todėl priteistina iš kaltinamojo K. Š..

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 str., 301-302 str., 303 str. 1 d., 2 d., 304 str., 305 str. 1 d., 307 str. 1 d., 308 str. 1 d., 115 str. 1 d.,

nusprendžia:

K. Š. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus BK 145 str. 1 d., 140 str. 1 d., 145 str. 2 d. ir nuteisti jį:

pagal BK 145 str. 1 d. – laisvės apribojimu 10 (dešimčia) mėnesių;

pagal BK 140 str. 1 d. – laisvės apribojimu 6 (šešiems) mėnesiams;

pagal BK 145 str. 2 d. – laisvės atėmimu 1 (vieneriems) metams.

Vadovaujantis LR BK 63 str. 1 d., 2 d., 5 d. 1 p. paskirtąsias bausmes pagal BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 d. subendrinti apėmimo būdu (esant idealiajai sutapčiai) ir paskirti subendrintą bausmę-laisvės apribojimą 10 (dešimčiai) mėnesių.

Paskirtąją bausmę pagal BK 145 str. 1 d. ir 140 str. 1 d., vadovaujantis BK 63 str. 1 d., 4 d., 65 str. 1 d. b p., subendrinti su bausme, paskirta pagal BK 145 str. 2 d., taikant dalinį bausmių sudėjimo principą ir paskirti galutinę subendrintą bausmę-laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams 3 (trims) mėnesiams.

Vadovaujantis BK 75 str. 1 d. paskirtos bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant K. Š. neišvykti iš gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu, per 1 (vieną) mėnesiį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos pradėti dalyvauti elgesio pataisos programose bei pilnai baigti šias programas

K. Š. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę –dokumentų paėmimą – nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus asmens tapatybės kortelę Nr. 13604224, išduotą 2013-12-04 Kaune (20), grąžinti K. Š.

Nuosprendžiui įsiteisėjus automobilį „Chrysler PT Cruiser“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrėtą, atiduotą saugojimui R. K. (Š.) – palikti R. K..

Nuosprendžiui įsiteisėjus mobilaus ryšio telefoną Nokia, IMEI Nr. (duomenys neskelbtini) apžiūrėtą, atiduotą saugoti R. Š. – palikti R. K..

Nuosprendžiui įsiteisėjus prašymą, laišką R., Ignui, Miglutei, dvigubą languoto sąsiuvinio lapą su tekstu, data 2013-06-27, dvigubą languoto sąsiuvinio lapą su tekstu, data 2013-06-28, dvigubą languoto sąsiuvinio lapą su tekstu, data 2013-06-27, viengubą languoto sąsiuvinio lapą su tekstu, data 2013-06-29, dvigubą languoto sąsiuvinio lapą su tekstu, data 2013-06-28, voką, dvigubą languoto sąsiuvinio lapą su tekstu, data 2013-07-01, voką, saugomus Kauno apskrities VPK Kauno r. PK – sunaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus 2013-06-26 sąskaitą Nr. 0257928 kopija, 1 lapas, 2013-06-27 sąskaitą Nr. 0257939 kopija, 1 lapas saugomas baudžiamojoje byloje – palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Civilinį ieškinį patenkinti iš dalies. Priteisti iš K. Š. 3000 (tris tūkstančius) Lt neturtinės žalos atlyginimo R. K. naudai.

Priteisti iš K. Š. 2000 (du tūkstančius) Lt proceso išlaidų R. K. naudai.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.