Tauragės apylinkės teismo nutartis

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Ž. Č., atstovaujamos advokato R. Š., pareiškimą dėl praleisto termino palikimui priimti atnaujinimo, suinteresuoti asmenys V. I., L. B. AS Lietuvos skyrius, AB „Š.“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

P. Ž. Č. (toliau – pareiškėja) prašo atnaujinti praleistą įstatymo nustatą terminą palikimui priimti, atsiradusį po pareiškėjos tėvo A. A., mirties (duomenys neskelbtini).

Suinteresuotas asmuo AB „Š.“, atsiliepimo nepateikė.

Byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 443 straipsnio 3 dalis). Pareiškėjai ir suinteresuotiems asmenims apie teismo posėdžio datą, laiką, vietą ir teismo sudėtį paskelbta specialiame interneto tinklalapyje (CPK 133 straipsnio 3 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. I. tėvas A. A. mirė (duomenys neskelbtini) , būdamas išsituokęs. Jo deklaruota gyvenamoji vieta buvo adresu: (duomenys neskelbtini) socialinės globos namai). Taip pat nustatyta, kad po palikėjo A. A. mirties liko paveldimas turtas: AB „Š., akcijos 658 vnt., kurių vidutinės rinkos vertė 197,40 Eur bei piniginės lėšos su priskaičiuotomis palūkanomis, esančios L. B., AS, sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Duomenys apie tėvo palikimą pareiškėjai tapo žinomi iš Šilutės rajono 1-ojo notaro biuro notarės I. N. 2024 m. birželio 18 d. rašytinio pranešimo Nr. S-104. Pareiškėjos teigimu, dėl psichinės negalios tėvas ilgą laiką iki mirties gyveno M. socialinės globos namuose, kur jam buvo teikiamos atitinkamos socialinės paslaugos, pareiškėja su tėvu praktiškai nebendravo, todėl žinodama jo socialinę padėtį buvo įsitikinusi, kad po savo mirties jokio paveldimo turto nepaliko. Testamentų registro išrašas patvirtina, kad po palikėjo mirties į palikimo vietos notarą niekas nesikreipė testamentų registre nėra įregistruotų testatoriaus sudarytų testamentų, taip pat nėra įregistruota palikėjos palikimo priėmimo ar atsisakymo faktų, nėra įregistruotų pareiškimo dėl palikimo priėmimo ar jo atsisakymo padavimo ne palikimo atsiradimo vietos notarui faktų.

Byloje pateiktu pareiškimu pareiškėja teismo prašo atnaujinti terminą priimti palikimą po jos tėvo A. A. mirties.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai įpėdinis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą. Šie veiksmai turi būti atlikti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis).

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas nėra naikinamasis. Teismas gali praleistą terminą pratęsti (atnaujinti), jeigu pripažįsta, kad terminas yra praleistas dėl svarbių priežasčių (CK 5.57 straipsnio 1 dalis). Įstatyme svarbių priežasčių sąvoka ir kriterijai nėra pateikti, todėl kiekvienu atveju pagal byloje nustatytas faktines aplinkybes turi būti vertinama, ar yra pagrindas atnaujinti praleistą terminą palikimui priimti. Procesinė našta įrodyti, jog įpėdinis dėl nuo jo nepriklausančių priežasčių tinkamai negalėjo pasirūpinti įstatyme įtvirtintomis savo teisėmis, tenka pareiškėjui.

Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėjantis įpėdinio prašymą pratęsti terminą palikimui priimti, turi: pirma, nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; antra, konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios pateisinti termino praleidimą; trečia, teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino pratęsimo (Lietuvos A. T. 2011 m. birželio 27 d. nutartis Nr. 3K-3-295/2011). Vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai. Šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (Lietuvos A. T. 2006 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-46/2006; 2007 m. kovo 30 d. nutartis Nr. 3K-3-126/2007 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju, dėl palikimo priėmimo pareiškėja turėjo kreiptis iki 2021 m. kovo 17 d., tačiau šį terminą praleido. Pareiškėja nurodo, jog esminį faktą – aplinkybę, kad pareiškėjos tėvas turi akcijų ir piniginių lėšų, pareiškėja sužinojo tiktai 2024 m. birželio 18 d. gavusi iš notarės pranešimą, tai yra, sužinojo jau po to, kai terminas palikimui priimti po tėvo mirties buvo pasibaigęs. Pareiškėja taip pat nurodė, kad dėl psichinės negalios tėvas ilgą laiką iki mirties gyveno M. socialinės globos namuose, pareiškėja su tėvu praktiškai nebendravo, todėl žinodama jo socialinę padėtį buvo įsitikinusi, kad po savo mirties jokio paveldimo turto nepaliko.

Teismo vertinimu, minėtos priežastys galėjo lemti, kad pareiškėja į teismą su prašymu atnaujinti terminą ir priimti palikimą kreipėsi praėjus daugiau kaip 3 metams po palikėjo mirties. Byloje nėra šias pareiškėjos nurodytas aplinkybes paneigiančių įrodymų, suinteresuoti asmenys šių faktinių aplinkybių neginčijo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti šiais pareiškėjos paaiškinimais. Pažymėtina ir tai, jog išaiškėjus aplinkybei, kad palikėjo A. A. vardu yra turto, pareiškėja nedelsdama aktyviais veiksmais išreiškė norą priimti palikimą, kreipėsi dėl teisinės pagalbos jai suteikimo sprendžiant palikimo priėmimo klausimus. Tai rodo, kad pareiškėja elgėsi kaip rūpestingas ir atidus asmuo, siekdama tinkamai įgyvendinti atsiradusią teisę į palikimą. Ginčas dėl teisės paveldėti nėra kilęs, todėl, teismo vertinimu, įstatymo nustatyto termino palikimui priimti atnaujinimas nepažeis teisinių santykių stabilumo ar kitų asmenų teisių bei teisėtų interesų.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, į pareiškėjos elgesį bei protingumo, sąžiningumo ir teisingumo kriterijus, byloje nesant duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėja būtų atsisakiusi palikimo ar piktnaudžiautų savo teisėmis dėl palikimo priėmimo, pareiškėjos nurodytos aplinkybės dėl praleisto termino palikimui priimti laikytinos svarbiomis, todėl pareiškimas tenkintinas ir terminas palikimui priimti atnaujintinas (CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis).

Byloje patirta 26,21 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, todėl, ši suma priteistina iš pareiškėjos į valstybės biudžetą (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292, 442, 443, 577, 578 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Patenkinti pareiškimą.

Atnaujinti pareiškėjai Ž. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) terminą tėvo A. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio (duomenys neskelbtini) , palikimui priimti.

Priteisti iš pareiškėjos Ž. Č., asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 26,21 Eur (dvidešimt šešių eurų 21 ct) išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (išlaidas valstybei reikia sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodu – 5662, ir pateikti teismui tai patvirtinantį dokumentą).

Išaiškinti pareiškėjai, kad ji turi per tris mėnesius nuo nutarties įsiteisėjimo dienos kreiptis dėl palikimo priėmimo į notarą.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.