Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Alytaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Eglei Stankevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo D. K. ieškinį atsakovei Ž. R. dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo, išlaikymo įsiskolinimo jam priteisimo, bendravimo tvarkos su nepilnamečiu vaiku nustatymo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovei Ž. R. ieškinio ir jo priedų kopijos įteiktos 2019 m. lapkričio 27 d. CPK 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka (b. l. 23). Apie posėdžio laiką ir vietą atsakovei pranešta CPK 123 straipsnio 3 dalies nustatyta tvarka ( b. l. 47) Atsakovė atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į teismo posėdį atvykti nepageidavo. Vadovaujantis proceso koncentracijos ir ekonomiškumo, vaiko interesų prioritetiniais principais, byla išnagrinėta atsakovei nedalyvaujant (CPK 7 straipsnis, 246 straipsnio 2 dalis).

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau - Tarnyba) teismui pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovas su nepilnamečiu sūnumi J. K. gyvena jo senelei A. P. priklausančiame 3 kambarių bute ir virtuve be patogumų, esančiame (duomenys neskelbtini). Namuose yra reikalingi baldai bei buitiniai prietaisai, švaru, tvarkinga. J. gyvena su tėčiu atskirame kambaryje, kuriame yra visi reikiami daiktai. Ieškovas Tarnybos darbuotojai nurodė, kad atsakovė pradėjo nesaikingai vartoti alkoholinius gėrimus. Maždaug prieš pusę metų, atsakovė paliko vaiką tėvui ir pradėjo nuo jų slapstytis. Su ieškovu ir sūnumi jokio ryšio nepalaiko. Ieškovas šiuo metu nedirba, prižiūri mažametį sūnų, registruotas Užimtumo tarnyboje, gauna apie 250 Eur išmoką ir 50 Eur išmoką vaikui. Ieškovo ir atsakovės šeimai nuo 2018-10-30 iki 2019-03-15 buvo taikoma atvejo vadyba. Nuo 2019-08-06 dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, šeimai atnaujintas atvejo vadybos procesas, teikiamos socialinės paslaugos. Tarnybos nuomone, ieškovas šiuo metu tinkamai rūpinasi savo sūnumi, sudaro jam tinkamas gyvenimo sąlygas, būtinas jo fiziniam, protiniam, dvasiniam bei doroviniam vystymuisi. Tarnybos darbuotojai lankėsi atsakovės paskutinėje žinomoje gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Buto durų niekas neatidarė, namuose nieko nebuvo. Kaimyninio buto gyventojas paaiškino, kad Ž. bute negyvena apie du mėnesius, nes buto savininkas dėl neapmokėtos buto nuomos, ją iš buto iškraustė, pakeitė spyną. Kaimyno žiniomis Ž. R. gyvena Alytaus mieste, pas giminaičius. SODRA duomenimis atsakovė iki spalio mėnesio gavo vaiko priežiūros išmoką po 214 Eur. Atsakovė taip pat turi kitą nepilnametį vaiką G. R., kuriuo irgi nesirūpina. 2018 m. birželio 1 d. atsakovei neterminuotai apribota motinos valdžia sūnaus G. atžvilgiu, vaikas globojamas globėjų šeimoje. Tarnybos nuomone, nepilnamečio vaiko J. K. gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu D. K. geriausiai atitiks mažamečio vaiko interesus, teismui priteisus iš atsakovės ieškovo prašomą išlaikymą vaikui po 200 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis būtų patenkinti mažamečio vaiko poreikiai (b. l. 25-27).

Teismo posėdžio metu ieškovas D. K. palaikė ieškinį jame nurodytais motyvais, papildomai nurodė, jog šalys gyveno kartu iki vaiko gimimo, o po to atsakovė paliko jį su mažamečiu vaiku ir išėjo gyventi kitur. Atsakovė yra priklausoma nuo alkoholio, vaiku visiškai nesidomi, jam išlaikymo neteikia. Buvo vaiko krikštynos, tai jose taip pat nedalyvavo. Sūnus jai visiškai nerūpi. Mažametis sūnus su juo gyvena nuo 2019 m. gegužės mėnesio, nes kaimynai jam pranešė, kad Ž. R. girtauja, todėl nuo to laiko jis ir augina savo sūnų. Atsakovė skambino jam prieš vaiko gimtadienį, norėjo jį pamatyti, tačiau jam suruošus sūnų pasimatymui su mama, ši nekėlė telefono, o po to buvo neblaivi. Nepilnametis J. yra sveikas, auga namuose. Prižiūrėti sūnų padeda ieškovo motina. Ieškovas pastovaus darbo neturi, tačiau dirba atsitiktinius darbus (kasa šulinius), per mėnesį uždirba apie 500 Eur. Taip pat gauna socialinę pašalpą 250 Eur ir 50 Eur išmoką vaikui. Jis turi vieną išlaikytinį. Ketina sūnų leisti į darželį, kai jam sukaks dveji metai. Bendrauti jis nedraudžia motinai su sūnumi, tačiau ši nerodo didelės iniciatyvos. Mano, kad detalios bendravimo tvarkos nustatyti nereikia, šalys pačios susitars abipusiu sutarimu ir svarbiausia, kad motina būtų blaivi, nes jis sūnui bendrauti su neblaivia motina neleis.

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovė palaikė išvadą, nurodė, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su tėvu geriausiai atitinka vaiko interesus ir nekelia jokių abejonių, nes motina beveik septynis mėnesius nesimatė su vaiku, juo nesirūpina, priteistas 200 Eur išlaikymo dydis užtikrintų vaiko poreikių patenkinimą.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad J. K., gimęs (duomenys neskelbtini), yra ieškovo D. K. ir atsakovės Ž. R. nepilnametis vaikas (b. l. 6). Šalys santuokos sudarę nebuvo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

Kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu (CK 3.169 straipsnio 1 dalis). Ieškovas prašė teismo nustatyti nepilnamečio vaiko gyvenamąją vietą su juo. Atsakovė nėra pareiškusi byloje pozicijos dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, jog atsakovė piktnaudžiauja alkoholiu, vaiku nesidomi, jo nelanko, neteikia jam išlaikymo, nepilnametis vaikas nuo 2019 metų gegužės mėnesio gyvena kartu su tėvu ir yra jo prižiūrimas, į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos išvadą, nepilnamečio vaiko J. K., gimusio (duomenys neskelbtini), gyvenamoji vieta nustatytina su jo tėvu D. K. (CK 3.169 straipsnis).

Dėl išlaikymo priteisimo

Ieškovas prašo teismo iš atsakovės priteisti išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. K. po 200 Eur, periodinėmis išmokomis, mokamomis kas mėnesį nuo ieškinio teisme padavimo dienos iki jo pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Tėvo (motinos) turtinė padėtis nėra viską nulemianti aplinkybė nustatant išlaikymo dydį, kadangi išlaikymas privalo užtikrinti ne tik būtinas vaikui vystytis sąlygas, bet ir specialiuosius poreikius, jei tokių yra. Sprendžiant išlaikymo dydžio nustatymo klausimą turi būti atsižvelgiama į vieną iš pagrindinių šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų, numatytų CK 3.3 straipsnio 1 dalyje – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, reiškiantį, kad teismas, priimdamas sprendimą, visų pirma, turi tai įvertinti vaiko teisių ir interesų atžvilgiu, t. y. prioritetiškai į juos atsižvelgti, užtikrinti jų apsaugą. Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo turi būti vertinamos vaiko interesų naudai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gruodžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2014).

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas D. K. neturi jokių nekilnojamųjų ir kilnojamųjų registruotinų daiktų (b. l. 10, 11). Valstybinio socialinio draudimo fondo vadybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis ieškovas niekur nedirba, nuo 2019 m. sausio 21 d. yra registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 33, 38). Ieškovo teigimu jo pajamos per mėnesį sudaro 250 Eur išmoka ir 50 Eur išmoka vaikui bei apie 500 Eur uždarbis už atsitiktinius darbus.

Byloje surinktais duomenimis nustatyta, kad atsakovė Ž. R. neturi nekilnojamųjų ir registruotinų kilnojamųjų daiktų (b. l. 44, 45). Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis atsakovė niekur nedirba, augina vaiką iki trejų metų (b. l. 39). Atlikus paiešką teismų informacinėje sistemoje LITEKO, nustatyta, kad Alytaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 1 d. sprendimu (civilinės bylos Nr. e2-1136-979/2018) atsakovei Ž. R. neterminuotai apribojo motinos valdžią sūnaus G. R. atžvilgiu bei priteisė jam išlaikymą po 100 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis. Taip pat, iš teismų informacinės sistemos LITEKO nustatyta, kad atsakovė turi daug skolinių įsipareigojimų.

Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai pasirūpinti vaiku; priešingu atveju, tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaiką, ugdyti jo asmenybę, sudarant būtinas sąlygas vaikui vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams (Lietuvos Aukščiausiojo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.3K-3-259/2004, Vilniaus apygardos teismo 2017 m. balandžio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr.e2A-960-619/2017).

Kasacinis teismas, aiškindamas teisės normas, reglamentuojančias nepilnamečių vaikų išlaikymo dydžių nustatymui taikytinus kriterijus, yra pažymėjęs, kad turi būti atsižvelgiama į tai, kad nustatytas išlaikymas užtikrintų būtinas vaiko raidos sąlygas, kurioms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-620/2005). Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti ir pan. Nors ginčo šalių nepilnamečiai vaikai šiuo metu yra mažo amžiaus, tačiau užtikrinti jų poreikius būstui, drabužiams, higienos priemonėms, maistui ir t.t. yra abiejų tėvų pareiga. Be to, kartu su vaikais gyvenančiam tėvui (šiuo atveju motinai) ir taip tenka didesnės išlaidos užtikrinant nepilnamečių vaikų tinkamą vystymąsi ir poreikius.

Teismų praktikoje pripažįstama, kad minimalius būtinuosius žmogaus poreikius gali tenkinti minimalus darbo užmokestis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016), kuris nuo 2020 m. sausio 1 d. neatskaičius mokesčių sudaro 607 Eur. Šis kriterijus pripažįstamas orientaciniu, konkreti išlaikymo suma nustatoma įvertinus konkrečios bylos faktines aplinkybes.

Teismo vertinimu, ieškovas nepagrindė, jog per mėnesį sūnaus J. K. poreikiams išleidžia 400 Eur sumą.

Išanalizavus šalių turtinę padėtį, nustatyta, kad abiejų šalių turtinė padėtis yra panaši, abu yra nedirbantys, kilnojamojo ar nekilnojamojo turto neturi. Ieškovas turi vieną išlaikytinį, atsakovė – du. Atsakovė turi daug skolinių įsipareigojimų. Nors atsakovė šiuo metu ir nedirba, tačiau jos vedamas netinkamas gyvenimo būdas, prieštaraujantis vaiko interesams, negali būti priežastimi nepriteisti materialinio išlaikymo vaikui, todėl ji turi imtis visų priemonių tinkamai išlaikyti savo sūnų, o ne visą išlaikymo naštą perkelti vaiko tėvui. Taip pat į bylą nėra pateikta duomenų apie tai, jog atsakovė turėtų sveikatos problemų ar dėl kitų objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, negalėtų dirbti, kurios įtakotų jos darbingumą ar galimybes gauti pakankamas pajamas. Teismo vertinimu, nei ieškovo nei atsakovės pajamos nėra tokios, kad vaikas galėtų būti išlaikomas tenkinant visiškai visus jo poreikius. Išlaikymas nepilnamečiams vaikams teikiamas atsižvelgus į tėvų turtines galimybes. Nei ieškovo nei atsakovės pajamos nėra tokios, kad vaikas galėtų būti išlaikomas tenkinant visiškai visus jo poreikius. Svarstant tarp tėvų ir vaiko poreikių tenkinimo, kai visos reikmės negali būti tenkinamos maksimaliai, reikalinga rasti balansą tarp išlaidų tėvų pragyvenimui ir vaiko išlaikymui.

Teismo vertinimu, atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko amžių (1 metai 3 mėnesiai) bei jo amžių atitinkančius poreikius, į tai, kad byloje nėra jokių duomenų, kad vaikas turėtų specialių poreikių, vaiko išlaikymui yra pakankama skirti 300 Eur sumą, kurią abu tėvai turėtų dalintis lygiomis dalimis. Iš atsakovės Ž. R. nepilnamečio vaiko J. K. naudai priteistinas išlaikymas po 150 Eur kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo kreipimosi į teismą dienos, tai yra 2019 m. spalio 28 d. iki vaiko pilnametystės (CK 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktas), išskaičiuojant sumas išieškotas pagal Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo – laikino išlaikymo priteisimo. Nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtų piniginių lėšų uzufrukto teise tvarkytojas skirtinas tėvas D. K. (CK 3.185 straipsnio 1 dalis).

Atkreiptinas dėmesys į tai, jog iš esmės pasikeitus šalių turtinei padėčiai kiekviena iš jų turi teisę kreiptis į teismą dėl išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo.

Išlaikymą priteisus periodinėmis išmokomis, išlaikymo suma indeksuojama Vyriausybės nustatytas tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

Dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo

Ieškovas nurodė, kad jo paskaičiavimais išlaikymo įsiskolinimas nepilnamečiui sūnui J. K. už 6 mėnesių laikotarpį nuo 2019-05-01 iki ieškinio teisme padavimo dienos, t. y. 2019-10-28, kas sudaro 1 200 Eur (6 mėn. x 200 Eur).

Išlaikymas nepilnamečiam vaikui yra priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už 3 metus nuo ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 straipsnis). Šioje įstatymo normoje įtvirtintas bendrasis principas, kad išlaikymas priteisiamas nuo tos dienos, kai atsirado teisė jo reikalauti. Paprastai teisė reikalauti išlaikymo atsiranda, kai vaiko tėvas ar motina nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys skyrium pradėjo gyventi nuo 2019 m. gegužės 1 d. ir jokių duomenų, kad nuo šio laikotarpio atsakovė būtų teikusi savo nepilnamečiui vaikui išlaikymą, nėra.

Kadangi vaikui išlaikymas turi būti teikiamas nuolat ir nepertraukiamai, ieškovo prašymas šioje dalyje yra tenkintinas iš dalies, nes teismas vaiko išlaikymui priteisė po 150 Eur, todėl iš atsakovės nepilnamečio vaiko J. K., naudai priteistinas 900 Eur (150 Eur x 6 mėn.), išlaikymo įsiskolinimas, susidaręs už 6 mėnesių laikotarpį iki ieškinio padavimo dienos (CK 3.200 straipsnis).

Dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarkos nustatymo

Ieškovas patvirtino, kad jis nesudaro kliūčių atsakovei bendrauti su nepilnamečiu vaiku. Taip pat ieškovas nemato kliūčių šalims abipusiu sutarimu susitarti dėl atsakovės bendravimo su sūnumi tvarkos, kadangi ginčo tarp šalių nėra. Detalios bendravimo tvarkos su nepilnamečiu sūnumi nustatyti neprašo, mano, kad abi šalys susitars dėl bendravimo tvarkos.

Esant tokioms aplinkybėms, teismas sprendžia, kad nesant tarp šalių ginčo dėl bendravimo su vaiku tvarkos, nustatytina, kad atsakovė su nepilnamečiu sūnumi bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu. Kilus tėvų nesutarimams dėl bendravimo su vaiku tvarkos, bet kuris iš tėvų gali pareikšti atskirus ieškinius nustatyta tvarka dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CPK 376 straipsnis).

Dėl laikinųjų apsaugos priemonių

Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės – laikinas nepilnamečio vaiko išlaikymas – paliekamos galioti iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos (CPK 150 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo

Ieškovas Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2019 m. rugpjūčio 23 d. sprendimu Nr. 2.1(NTP-2)-19-T-3803-13601 yra atleistas 100 procentų nuo bylinėjimosi išlaidų (b. l. 12-13). Išlaidos antrinei teisinei pagalbai sumokėti sudaro 224,25 Eur (b. l. 50).

Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Kadangi ieškovo ieškinys buvo patenkintas iš dalies, t. y. 83 proc. ieškinio reikalavimų, valstybei iš atsakovės priteistina 186,13 Eur bylinėjimosi išlaidų už ieškovei suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą (CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Patenkinus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 100 Eur žyminis mokestis (CPK 80 straipsnio 1 dalies 6 punktas). Patenkinus ieškinio reikalavimą dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, iš atsakovės priteistinas 81 Eur (150 Eur x 12 mėn. x 3 proc. + 900 Eur x 3 proc.) žyminis mokestis į valstybės biudžetą, nuo kurio sumokėjimo, paduodant ieškinį, ieškovas buvo atleistas (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 85 straipsnio 1 dalies 6 punktas, 96 straipsnio 1 dalis). Viso iš atsakovės į valstybės biudžetą priteistinas 181 Eur žyminis mokestis.

Procesiniai dokumentai buvo siunčiami valstybės lėšomis. Jų suma sudaro 8,50 Eur. Atsižvelgiant į tai, kad ieškinys didžiąja dalimi patenkintas iš atsakovės priteistinos 8,50 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų valstybei (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 93 straipsnio 1 dalis, 96 straipsnio 5 dalis ).

Sprendimas išlaikymo priteisimo dalyje nukreipiamas vykdyti skubiai (CPK 282 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 283 straipsnio 1 dalies 4 punktas)

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su tėvu D. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiui vaikui J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) po 150 Eur (vieną šimtą penkiasdešimt eurų) per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio teisme padavimo dienos t. y. nuo 2019 m. spalio 28 d. iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, išskaičiavus sumokėtas išlaikymo sumas vykdant Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartį dėl laikino išlaikymo.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Nustatyti, jog atsakovė Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini) su nepilnamečiu sūnumi J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) bendrauja abiejų šalių bendru sutarimu.

Priteisti iš atsakovės Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečio vaiko J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) naudai 900 Eur (devynių šimtų eurų) išlaikymo įsiskolinimą.

Nepilnamečio vaiko J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui mokamas pinigines lėšas pavesti tvarkyti uzufrukto teise nepilnamečio įstatyminiam atstovui – tėvui D. K., a. k. (duomenys neskelbtini)

Priteisti iš atsakovės Ž. R., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą: 181 Eur sumą (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų, kurios turi būti įmokėtos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5660 ir 186,13 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt šešis eurus 13 ct) sumą už ieškovui suteiktą antrinę teisinę pagalbą turi būti įmokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos sąskaitą, įmokos kodas 5630.

Panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2019 m. spalio 29 d. nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmus.