Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2016-09-09 · Civilinė byla Nr. 2YT-10660-618/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2016-09-09
Bylos Nr.
2YT-10660-618/2016
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-08207-2016-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Larisa Šimanskienė
Pareiškėjas
R. L.
Suinteresuotas asmuo
Valstybė
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2YT-10660-618/2016Proceso Nr. 2-06-3-08207-2016-7Procesinio sprendimo kategorija 3.4.4.11. (S)
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2016 m. rugsėjo 9 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Larisa Šimanskienė, rašytinio proceso tvarka civilinėje byloje pagal pareiškėjo R. L. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys Valstybė, atstovaujama valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, antstolis G. J.,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas R. L. pateikė antstoliui G. J., skundą dėl antstolio veiksmų, kuriuo prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 668 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į buities, ūkio, darbo, mokymosi reikmenis ir kitą turtą, kurie būtini skolininko ar jo šeimos pragyvenimui, darbui pagal jo profesiją ar mokymuisi. Šio turto sąrašas nustatytas Sprendimų vykdymo instrukcijoje. Be to, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), visus būtinus vaikų ir neįgaliųjų reikmenis. Antstolio patvarkymu dėl skolos išieškojimo iš pareiškėjo yra išieškomos visos lėšos, esančios asmeninėje sąskaitoje, nepaisant to, ar ši suma viršija MMA, todėl jam nelieka jokių lėšų, kurias būtų galima panaudoti savo reikmėms, t.y. nedraudžiamiems asmeninio naudojimo daiktams įsigyti.

Suinteresuotas asmuo antstolis G. J., Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 510 straipsnio 2 dalyje numatytais terminais išnagrinėjo pareiškėjo skundą, patvarkymu nustatė, jog skundas nepagrįstas, jo netenkino ir skundą perdavė nagrinėti Klaipėdos miesto apylinkės teismui.

Suinteresuotam asmeniui Valstybei, atstovaujamai valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, procesiniai dokumentai įteikti tinkamai, teismo nustatytu terminu atsiliepimas negautas.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Vykdomosios bylos Nr. 0091/09/00735 duomenimis nustatyta, kad antstolis G. J., vykdo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2009-02-24 vykdomąjį raštą Nr. A2.6.-987-323/2009 dėl 492,35 Eur baudos išieškojimo iš skolininko R. L. išieškotojos Valstybės, atstovaujamos valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, naudai (vykd. b. l. 2). Antstolis nustatęs, kad skolininkas dirba VĮ „Mūsų amatai, 2016-06-03 patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. 3.5.-16-5963 įpareigojo Alytaus pataisos namus iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieną MMA (vykd. b. l. 92).

Vykdymo procesui galioja teisėtumo principas, reiškiantis, kad antstolis privalo veikti teisėtai, neviršyti jam teisės aktų suteiktų įgaliojimų (CPK 583 straipsnio 3 dalis). Antstolis taip pat privalo atliekant vykdymo veiksmus griežtai laikytis teisės aktų nustatytos priverstinės vykdomųjų dokumentų vykdymo tvarkos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą konstatavo, kad teismų sprendimų vykdymo proceso taisyklės reikalauja iš antstolio, kaip viešosios teisės subjekto, veikti tik pagal jam suteiktus įgaliojimus (kompetenciją), o bet koks ultra vires veikimas vertintinas kaip antstolio veiklos teisėtumo principo pažeidimas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. rugsėjo 14 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Aibės mažmena“ v. antstolis D. S., bylos Nr. 3K-3-341/2007; 2008 m. birželio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje S. B. v. antstolis A. S. ir kt., bylos Nr. 3K-7-277/2008; 2010 m. vasario 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje antstolis G. J. v. M. Ch. IĮ, bylos Nr. 3K-3-40/2010).

Pareiškėjas prašo panaikinti antstolio patvarkymą dalyje, kuria yra apribojama pareiškėjo teisė įsigyti maisto produktų ir būtiniausių reikmenų įkalinimo įstaigos parduotuvėje nuteistiesiems, tuo atveju, jeigu pagal patvarkymą buvo nurašytos ar areštuotos pareiškėjui priklausančios lėšos, sugrąžinti tokias lėšas. Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis 2016-06-03 patvarkymu dėl skolos išieškojimo Nr. 3.5.-16-5963 įpareigojo Alytaus pataisos namus iš skolininko darbo užmokesčio ar kitų jam prilygintų išmokų sumos kiekvieną mėnesį išskaičiuoti 70 procentų nuo skolininko darbo užmokesčio dalies, viršijančios Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatytą vieną minimalų mėnesio atlyginimą, ir 20 procentų nuo darbo užmokesčio dalies, neviršijančios vieną MMA. Byloje duomenų apie tai, kad vykdomojoje byloje Nr. 0091/09/00735 būtų areštuotos skolininkui priklausančios lėšų, esančios pataisos namų sąskaitoje, nėra.

Pareiškėjas taip pat pateikė teismui atsiliepimą, kuriame nurodė, jog nagrinėjamu atveju vykdomosios bylos vykdymas dėl suėjusio senaties termino yra negalimas, kadangi antstolis dvejus metus neatliko jokių išieškojimo veiksmų. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 584 straipsnio 1 dalies 3 punktą teismo nutarimai administracinėse bylose tiek, kiek jie susiję su turtinio pobūdžio išieškojimais, vykdomi pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso VI dalyje įtvirtintas taisykles. Nutarimą skirti baudą vykdo Valstybinė mokesčių inspekcija, antstolis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka (ATPK 312 straipsnis). Šiuo metu galiojančios Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso redakcijos 308 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad nutarimo skirti baudą priverstinio vykdymo senaties terminas – penkeri metai nuo Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino jį geruoju įvykdyti pabaigos, tačiau vadovaujantis 2013-11-19 įstatymu Nr. XII-601 (Žin., 2013, Nr. 124-6280) nustatyta, kad iki įstatymo Nr. XII-601 įsigaliojimo (2015-07-01) paskirtų baudų už administracinius teisės pažeidimus išieškojimas vykdomas iki įstatymo XII-601 įsigaliojimo galiojusia tvarka. Taigi nagrinėjamu atveju pasikeitęs teisinis reguliavimas neaktualus. Vykdomosios bylos duomenimis nustatyta, kad bauda pareiškėjui buvo paskirta 2009-02-24 teismo nutarimu. Baudos paskyrimo metu galiojusiame Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 308 straipsnyje nebuvo numatytas baudos priverstinio vykdymo senaties terminas.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad dėl administracinės nuobaudos – baudos – vykdymo senaties terminų taikymo būtina vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, kadangi šis teismas pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 13 straipsnio 1 dalį formuoja vienodą administracinių teismų praktiką aiškinant ir taikant įstatymus bei kitus teisės aktus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004-10-12 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009-09-18 nutartis, priimta administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos vykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-11-15 nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1859/2007, 2009-12-22 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-04-22 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-182/2010). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų 308 straipsnio 1 dalis įtvirtina, kad negali būti vykdomas nutarimas skirti administracinę nuobaudą, jeigu jis nebuvo perduotas vykdyti per tris mėnesius nuo priėmimo dienos. Tačiau teisminėje praktikoje pripažįstama, jog nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas laikomas nepraleistu ne tik tada, kai nepraleistas minėtas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems terminams, tačiau ir kai vykdymo laikotarpyje nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007-05-18 nutartis administracinėje byloje N3-1012-07, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013-12-16 nutartis administracinėje byloje Nr. N575-132/2013). Bylos duomenimis nustatyta, kad antstolis nuo vykdomosios bylos užvedimo, o taip pat ir pastaruosius dvejus metus, nuolat atliko vykdymo veiksmus. Antstolis tikrino duomenis apie skolininko turtinę padėtį, teikė užklausas kredito įstaigoms, tikrino Lietuvos Respublikos Gyventojų registro, Lietuvos Respublikos apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu ir valstybinio socialinio draudimo išmokų gavėjų registro duomenis (vykd. b. l. 89-101). Taigi, esant nustatytoms aplinkybėms, darytina išvada, jog nagrinėju atveju vykdymo senaties terminas nėra suėjęs.

Atsižvelgus į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad antstolis savo veiksmais nepažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso reikalavimų, todėl pareiškėjo skundas, kaip nepagrįstas, netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290, 291 straipsniais, teismas

nutaria:

skundo netenkinti.

Nutarčiai įsiteisėjus, vykdomąją bylą Nr. 0091/09/00735 grąžinti antstoliui G. J..

Nutartis per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, atskirtąjį skundą paduodant per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Larisa Šimanskienė