Kauno apylinkės teismo nuosprendis

nukentėjusiajai A. J. (G.), jos atstovei advokatei Angelei Fominienei, nukentėjusiajam A. J.,

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

T. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsituokęs, gyvenamoji vieta deklaruota (duomenys neskelbtini), nedirbantis, užimtumo tarnyboje neregistruotas, teistas:

1. 2017-11-22 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 1 dalį – galutine 4 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant per šį laiką neatlygintinai išdirbti 80 valandų, išdirbant ne mažiau kaip po 20 valandų per mėnesį;

2. 2017-12-29 Kauno apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 284 straipsnį, pritaikius BK 64¹ straipsnį – 36 MGL (1 355,76 eurų) bauda. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 3 dalimi, 9 dalimi, šią bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinus su 2017 m. lapkričio 29 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, paskirta galutinė subendrinta bausmė – 34 MGL (1280,44 eurų) bauda ir 4 mėnesiai viešųjų darbų; kol nebuvo įsiteisėjęs 2017 m. lapkričio 29 d. teismo baudžiamasis įsakymas, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. sausio 23 d. nutartimi 2017 m. lapkričio 22 d. teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė buvo pakeista į 13 MGL, tai yra 489,58 Eur dydžio baudą; bausmes atlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. G. laikotarpiu nuo 2017 m. spalio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d. terorizavo ir baugino A. J. ir A. J., tai yra 2017 m. spalio 21 d. apie 16 val. atėjo prie A. J. buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų, daužė į duris, po to, nusileidęs liftu, pirmo aukšto laiptinės aikštelėje sutiktam A. J. pasakė, kad jeigu jo motina neatsiims savo pareiškimo iš policijos, padarys jam labai blogai bei pagrasino sakydamas „aš pažįstu keletą zekų, mes tave pisim ir filmuosim“;

tęsdamas nusikalstamą veiką, T. G. 2017 m. lapkričio 2 d. apie 09.00 val. atėjo prie A. J. buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų, apie 15-20 minučių daužė buto duris, o A. J. bijant išeiti iš buto ir paskambinus jam į mobilaus ryšio telefoną paklausti, kodėl jis daužo jos duris, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, vadindamas „(duomenys neskelbtini)“, pagrasino susidorojimu, sakydamas „mes tave išdulkinsim, mes tokias pakasam, aš tau (duomenys neskelbtini) nupjausiu galvą“;

tęsdamas nusikalstamą veiką, T. G. 2017 m., gruodžio 13 d. apie 19 val. namo, esančio (duomenys neskelbtini), lifte A. J. sudavė kumščiu du kartus į kaktą ir pasakė, kad čia už tai, kad jis viską „raportuoja“ savo motinai, o ji rašo pareiškimus policijai ir pagrasino, sakydamas „už skundimą galima ir žmogų užmušti“;

tęsdamas nusikalstamą veiką, T. G. 2017 m. gruodžio 23 d. apie 18.30 val. atėjo prie A. J. buto, esančio (duomenys neskelbtini), durų ir tris kartus dešine koja spyrė į buto duris ir iš įvykio vietos pasišalino, po to netrukus grįžęs, apie 19.10 val., ir vėl priėjęs prie A. J. buto durų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu, išdaužė minėto buto durų akutę, tokiais savo veiksmais terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiuosius A. J. ir A. J. bei dėl durų spardymo ir daužymo jas sugadino padarydamas A. J. 423 eurų turtinę žalą, t.y. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje.

Prie 2017 m. gruodžio 27 d. pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolo pareiškėja A. J. pateikė kompaktinį diską su vaizdo medžiaga (1 t., b. l. 36-40).

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamų veikų kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Įrodymai baudžiamojoje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymo nustatyta tvarka konstatuoja pavojingos visuomenei veikos buvimą, šią veiką padariusių asmenų kaltumą ir kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai išspręsti.

Teisiamajame posėdyje ištirtų įrodymų visuma leidžia konstatuoti, kad kaltinamasis T. G. terorizavo ir baugino kaimynystėje gyvenančius nukentėjusiuosius A. J. (Grigonienę) bei jos sūnų A. J., savo veiksmais siekdamas sukurti nukentėjusiesiems baimę, nerimą ar nesaugumo jausmą, ir tai darė sistemingai 2017 metais, laikotarpiu nuo spalio 21 d. iki gruodžio 23 d.

Nėra jokio pagrindo abejoti kaltinamojo T. G. tyčinių grasinimų akivaizdumu ir realumu, nes, kaip matyti iš bylos medžiagos ir nukentėjusiųjų parodymų, kaltinamasis nuo sisteminių žodinių grasinimų nužudyti ar kitaip pasielgti su nukentėjusiaisiais laipsniškai perėjo prie konkrečių veiksmų – nukentėjusiosios buto durų spardymo ir sugadinimo. Be to, 2017 m. gruodžio 23 d. kaltinamojo veiksmų seka, tai yra tai, kad jis koja keletą kartų spyręs į A. J. buto duris ir suvokęs, kad spyriais durų dėl jų fizinių savybių neišeis sugadinti, todėl pasišalinęs iš įvykio vietos netrukus vėl grįžo ir duris sugadino su savimi atsineštu nenustatytu daiktu, patvirtina, kad T. G., vedamas sistemingo sąmoningo tikslo nukentėjusiuosius dar labiau įbauginti ir nesaugiai jaustis, jis sugadino svetimą, nukentėjusiajai priklausantį turtą. Tai darė tyčia, suvokdamas savo veiksmų esmę ir to siekdamas.

Kaltinamojo T. G. kaltę padarius jam inkriminuotas nusikalstamas veikas patvirtina nuoseklūs ir tarpusavyje sutampantys abiejų nukentėjusiųjų, tai yra A. J. ir A. J. teisminio nagrinėjimo duoti parodymai, atitinkantys abiejų nukentėjusiųjų ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, pareiškimuose apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokoluose užfiksuotus ikiteisminio tyrimo metu A. J. duotus parodymus. T. G. kaltę dėl 2017 m. gruodžio 23 d. kaltinime jo nurodytų veiksmų visiškai patvirtina ne tik nukentėjusiųjų parodymai, bet ir kompaktinis diskas su vaizdo medžiaga, kuri buvo peržiūrėta 2017 m. gruodžio 29 d. apžiūros protokolu, taip pat savanoriško daiktų dokumentų pateikimo protokolas, kuriuo buvo pateikta nukentėjusiosios buto durų akutė, o pastarąją apžiūrėjus daiktų apžiūros protokolo buvo nustatyti ant jos esantys pažeidimai. Dėl durų sugadinimo prisipažįsta ir pats kaltinamasis. Tačiau jo paaiškinimai, kad tai jis padarė dėl to, kad nukentėjusioji A. J. jį stebi kada jis eis išgėręs, o taip pat jo neigimas, kad jis tokių žodžių, kurie nurodyti kaltinamajame akte, nenaudojo ir nei nukentėjusiajai, nei jos sūnui negrasino, laikytini kaltinamojo gynybine versija siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės.

Teismas, ištirtų įrodymų kontekste įvertinęs kaltinamojo veiksmus konstatuoja, kad T. G. inkriminuotos nusikalstamos veikos teisingai ir pagrįstai yra kvalifikuotos pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, BK 187 straipsnio 1 dalį.

Dėl bausmės skyrimo

Kaltinamasis T. G. yra kaltas ir baustinas.

Kaltinamojo T. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 59, 60 str.).

Skirdamas bausmes, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, jos stadiją, kaltinamojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančią bei sunkinančią aplinkybes. Bausmė skiriama, vadovaujantis BK 54-61 str. nuostatomis.

Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant nuteistojo teises ir laisves. Bausmės paskirtis – galutinis rezultatas, kurio nustatydama ir taikydama bausmes siekia valstybė. BK 41 str. įstatymo leidėjo įtvirtinti bausmės skyrimo tikslai sudaro vieningą bausmės paskirtį. Minėtas straipsnis numato, jog bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad jie laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Teisingumo principo realizavimas pirmiausia suponuoja tai, kad bausmė būtų adekvati (proporcinga) nusikalstamai veikai. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai, kurie yra viena iš svarbiausių teisėto, pagrįsto ir teisingo nubaudimo garantijų, įtvirtinti BK 54 str.. Šio straipsnio 2 d. nurodyta, kad, skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes, teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet turi atsižvelgti ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

BK 145 straipsnio 2 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį apysunkį nusikaltimą, asmuo baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.

BK 187 straipsnio 1 dalies sankcija numato, kad už nusikalstamą veiką, tyčinį nesunkų nusikaltimą, asmuo baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis T. G. veikdamas tiesiogine tyčia padarė dvi nusikalstamas veikas, iš kurių viena priskiriama nesunkiems nusikaltimams (BK 187 str. 1 d.), bei vieną apysunkę nusikalstamą veiką (BK 145 str. 2 d.), į tai, kad nusikalstamos veikos baigtos, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą (0:0). Vertinant T. G. asmenybę, pažymėtina, kad jis praeityje teistas 2 kartus, tame tarpe ir tos pačios nukentėjusiosios A. J. atžvilgiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį už tai, kad 2017 m. spalio 7 d. apie 10.00 val., (duomenys neskelbtini), smurtavo prieš minėtą kaimynę ją, tai yra tyčia, dešine ranka suėmęs už kaklo ir prispaudęs prie sienos, smaugė ją, tokiu būdu A. J. sukeldamas fizinį skausmą, paskirtas bausmes atlikęs (1 t., b. l. 177-181, LITEKO duomenys); administracine tvarka baustas (1 t., b. l. 182-184); psichikos ligų registruose neužregistruotas (2 t., b. l. 3), priklausomybės ligų gydymas – įskaita nuo 2017 m. spalio 16 d., diagnozė: Psichikos ir elgesio sutrikimai vartojant kanabinoidus, Valstybinės teismo psichiatrijos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad T. G. netikslinga atlikti teismo psichiatrijos ekspertizę (b. l. 81); nedirbantis (1 t., b. l. 185, 186); užimtumo tarnyboje neregistruotas (1 t., b. l. 187); šeiminė padėtis – vedęs.

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, kaltinamojo asmenybę, jo baudžiamąją atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, kaltinamajam T. G. už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas, o už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą – taip pat šio straipsnio sankcijoje numatyta griežčiausia bausmės rūšis – terminuotas laisvės atėmimas. Šių bausmių dydžiai nustatytini artimi minėtų straipsnių sankcijose numatytiems šių bausmių vidurkiams. Nusikalstamos veikos padarytos iš idealiosios sutapties, todėl subendrintinos apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę (BK 63 str. 1 d., 2 d.).

Dėl civilinio ieškinio

Nukentėjusioji-civilinė ieškovė A. J. civiliniu ieškiniu prašo jos naudai iš kaltinamojo priteisti 468 eurų turtinės ir 3 000 eurų neturtinės žalos atlyginimą (2 t., b. l. 86-91).

Pagal BPK 109 straipsnio 1 dalį, asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį, o BPK 115 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta. Taigi BPK 109 straipsnyje, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad žalą privalo atlyginti ją padaręs asmuo. CK 6.246-6.248 straipsniai nustato civilinės atsakomybės už padarytą žalą kilimo prielaidas. Tai yra neteisėti asmens veiksmai, asmens kaltė ir priežastinis ryšis tarp neteisėtų ir kaltų asmens veiksmų bei kilusios žalos.

Anksčiau ištirtais įrodymais neginčijamai nustatyta, kad žala nukentėjusiajai dėsningai kilo dėl kaltų kaltinamojo veiksmų. Tai reiškia, kad T. G. šioje byloje yra tinkamas civilinės atsakomybės subjektas.

Dėl turtinės žalos atlyginimo.

Nukentėjusioji-civilinė ieškovė A. J. nurodė, kad prašomą priteisti 468 Eur turtinę sudaro: 1) iškalta lauko durų akutė – 5 eurai; 2) nuo spyrių ir laužimo apgadinta durų LMPD (kaip suprantama – LMDP, tai yra laminuota medžio drožlių plokštė) ir užraktas, durų keitimas – 423 eurai; 3) buto durų atstatymas – 40 eurų, o bendra apgadinto turto vertė – 468 eurai (1 t., b. l. 86-87). Teismo posėdyje nukentėjusioji paaiškino, kad jos buto durys – tai šarvuotos durys ir dabartinės įmonė jai paaiškino, kad tos durys yra seno modelio ir netaisomos, nes yra sugadintas vienas iš užraktų ir durys tikrai nesirakina vienu iš užraktų. Ieškinys grindžiamas rašytinais įrodymais: UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2018 m. vasario 7 d. komerciniu pasiūlymu, kuriame naujų šarvuotų durų kaina nurodyta 423 eurai (1 t., b. l. 88), 2017 m. lapkričio 10 d. pinigų priėmimo kvitu, iš kurio matyti, jog A. J. raktininkui už spynos rankenos keitimą adresu (duomenys neskelbtini), sumokėjo 40 eurų (1 t., b. l. 89); fotonuotrauka, kurioje užfiksuota sugadinta durų akutė (1 t., b. l. 90), ir kurią nukentėjusioji ieškinyje įvertino 5 eurais.

Teismas laiko, kad ieškinyje nurodyta turtinė žala yra pagrįsta ir įrodyta, kaltinamajam taikytina deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.263 straipsnio 2 dalis, CK 6.281 straipsnio 1 dalis) ir nukentėjusiosios ieškinys dalyje dėl turtinės žalos atlyginimo tenkintinas visiškai, iš kaltinamojo T. G. nukentėjusiosios-civilinės ieškovės A. J. naudai priteisiant 468 eurų turtinės žalos atlyginimą

Dėl neturtinės žalos.

Nukentėjusioji-civilinė ieškovė A. J. ieškiniu taip pat prašo iš kaltinamojo jos naudai priteisti 3 000 eurų neturtinės žalos. Nukentėjusioji šioje dalyje ieškinio reikalavimą grindžia tuo, kad: patiriamas didelis stresas – dėl atsakovo T. G. pastovaus bauginimo, psichologinio smurto jaučiasi įbauginta, nesaugi, bijo išeiti iš namų, patiria baimę; dėl savo gyvybės bijo susidurti su T. G., nes jis yra neprognozuojamas; patiria nepatogumus – išeidama iš buto priversta apsidairyti, apsižiūrėti ar laiptinėje ir lauke nėra kaltinamojo, kad su juo išvengtų susidūrimo; dėl pastovaus patiriamo psichologinio smurto priėmė sprendimą parduoti butą (1 t. b. l. 92) ir išsikraustyti į kitą rajoną, tuo tarpu šiame bute ji išgyveno 40 metų ir priimti sprendimą parduoti butą yra sudėtinga; dėl patirtų emocinių išgyvenimų po T. G. išpuolių, sistemingai patiriamų grasinimų ir terorizavimo kas kartą patiriamo išgąsčio ir šoko sutriko miegas, dėl ko teko kreiptis į medikus, vartoti raminamuosius vaistus (b. l. 92).

Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis Civilinio kodekso nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose 25Nr. 2K-114/2008, 2K-420/2007, 2K-209/2007, 2K-118/2013, 2K-38-942/2017). Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2005).

Nagrinėjamu atveju teismas nukentėjusiosios-civilinės ieškovės ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo tenkina iš dalies. Spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą ir nustatydamas nukentėjusiajai A. J. padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į tai, kad dėl ganėtinai ilgą laiko tarpą (beveik vieną mėnesį) trukusių sistemingų kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajai neabejotinai teko patirti nuolatinę baimę, nerimą, nesaugumo jausmą, stresą, emocinius išgyvenimus, taip pat didelius nepatogumus, laiko gaišimą (policijos kvietimas, apklausos, pareiškimų rašymas ir kt.; rūpinimas durų remontu, kt.), laisvo judėjimo (iš savo buto ir į jį) suvaržymą siekiant išvengti susitikimo su toje pačioje laiptinėje gyvenančiu kaltinamuoju. Dėl kaltinamojo elgesio nukentėjusioji priversta keisti gyvenamąją vietą, parduoti butą. Pilnai tikėtina, kad dėl tokios emocinės būsenos nukentėjusiajai galėjo sutrikti miegas ir pan. Kita vertus, įvertintina ir tai, kad nukentėjusioji fiziškai nenukentėjo, sužalota nebuvo, liekamųjų padarinių nėra.

Sprendžiant klausimą dėl neturtinės žalos dydžio, taip pat atžvelgtina ir į tai, jog kaltinamasis savo kaltę dėl jam inkriminuojamų nusikalstamų veikų pripažino tik iš dalies, jo padaryti nusikaltimai yra tyčiniai ir baigti. Taip pat teismas įvertina ir tai, kad kaltinamasis yra darbingo amžiaus (gimęs 1973 m.), duomenų apie netektą darbingumą nenustatyta, t. y. pajėgus atlyginti nukentėjusiajai padarytą žalą.

Teismų praktikoje nukentėjusiesiems dėl nusikaltimo, numatyto BK 145 straipsnio 2 dalyje, pavyzdžiui, kasacinėje byloje Nr. 2K-617/2012 buvo priteista 5 000 litų (1 448,10 eurų) neturtinės žalos atlyginimas, o dėl nusikaltimo, numatyto BK 187 straipsnio 1 dalyje, pavyzdžiui, kasacinėje byloje Nr. 2K-112-697/2018 buvo priteista 5 00 eurų neturtinės žalos atlyginimas. Pažymėtina, kad teismų praktikoje nukrypimas nuo jau susiformavusios teismų praktikos yra pateisinamas, kai jis yra proporcingas konkrečios situacijos išskirtinių aplinkybių kontekste, o ne beveik dvigubai viršijantis neturtinės žalos atlyginimo dydžio maksimumą analogiškos kategorijos bylose (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-243-648/2015), kad nors teismų praktika nėra vienoda, yra besiformuojanti, tačiau į jos tendencijas būtina atsižvelgti vertinant konkrečią situaciją (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-551/2013).

Šiuo nagrinėjamu atveju jokių išimtinių aplinkybių, kurios galėtų lemti didesnės neturtinės žalos, nei yra suformuota teismų praktika, nustatymą, nėra nustatyta.

Atsižvelgdamas į išdėstytų aplinkybių visetą, nustatęs, jog dėl kaltinamojo padarytų nusikaltimų nukentėjusioji patyrė dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus (CK 6.250 straipsnio 1 dalis), įvertinus kaltinamojo turtinę padėtį (CK 6.250 straipsnio 2 dalis), taip pat vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijais, teismų formuojamą praktiką tokio pobūdžio bylose, teismas nukentėjusiosios patirtą neturtinę žalą vertina 2 000 eurų, kuri iš kaltinamojo T. G. priteistina nukentėjusiosios-civilinės ieškovės A. J. naudai. Likusioje dalyje ieškinys dalyje dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas.

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikintina.

Kompaktinis diskas (CD), esantis byloje (1 t., b. l. 62), po nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinas byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiaga.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

T. G. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 145 straipsnio 2 dalyje, nusikalstamą veiką, numatytą BK 187 straipsnio 1 dalyje ir jį nuteisti:

- pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – 1 (vienerių) metų laisvės atėmimu;

- pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimu.

Paskirtąsias bausmes, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 ir 2 dalimis, subendrinti apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirti T. G. galutinę 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo faktinio T. G. sulaikymo.

T. G. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimas neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o ją pradėjus vykdyti – panaikinti.

Civilinį ieškinį tenkinti iš dalies, nukentėjusiajai A. J. (G.) iš kaltinamojo T. G. priteisti 468 Eur (keturis šimtus šešiasdešimt aštuonis eurus) turtinės ir 2 000 Eur (dviejų tūkstančių) neturtinės žalos atlyginimą.

Kompaktinį diską (CD), esantį byloje, po nuosprendžio įsiteisėjimo palikti byloje kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus (skunde nurodant, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka).