Kauno apygardos teismo nuosprendis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Editos Dambrauskienės, Arūno Paštuolio ir Jurgos Vasiliauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. G. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio, kuriuo T. G. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 145 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 145 straipsnio 2 dalį – 1 metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 187 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis bausmės subendrintos ir paskirta subendrinta 1 (vienų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Civilinis ieškinys patenkintas iš dalies ir nukentėjusiajai A. J. iš T. G. priteista 468 Eur turtinei ir 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. T. G. pagal BK 145 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad nuo 2017 m. spalio 21 d. iki 2017 m. gruodžio 23 d. terorizavo ir baugino A. J. ir A. J.:

1.1. 2017 m. spalio 21 d. apie 16 val. atėjo prie A. J. buto (duomenys neskelbtini), durų, daužė į duris, po to nusileidęs liftu pirmo aukšto laiptinės aikštelėje sutiktam A. J. Pasakė, kad jeigu jo motina neatsiims savo pareiškimo iš policijos, padarys jam labai blogai bei pagrasino sakydamas „aš pažįstu keletą zekų, mes tave pisim ir filmuosim“;

1.2. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. lapkričio 2 d. apie 09.00 val. atėjo prie A. J. buto (duomenys neskelbtini), durų, apie 15-20 minučių daužė buto duris, o A. J. bijant išeiti iš buto ir paskambinus jam į mobilaus ryšio telefoną paklausti, kodėl jis daužo jos duris, išplūdo ją necenzūriniais žodžiais, vadindamas „mentovska suka“, pagrasino susidorojimu, sakydamas „mes tave išdulkinsim, mes tokias pakasam, aš tau sūka nupjausiu galvą“;

1.3. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m., gruodžio 13 d. apie 19 val. namo (duomenys neskelbtini), lifte A. J. sudavė kumščiu du kartus į kaktą ir pasakė, kad čia už tai, kad jis viską „raportuoja“ savo motinai, o ji rašo pareiškimus policijai ir pagrasino sakydamas „už skundimą galima ir žmogų užmušti“;

1.4. tęsdamas nusikalstamą veiką, 2017 m. gruodžio 23 d. apie 18.30 val. atėjo prie A. J. buto (duomenys neskelbtini), durų ir tris kartus dešine koja spyrė į buto duris ir iš įvykio vietos pasišalino, po to netrukus grįžęs, apie 19.10 val., ir vėl priėjęs prie A. J. buto durų, ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu daiktu išdaužė minėto buto durų akutę, tokiais savo veiksmais terorizavo ir sistemingai baugino nukentėjusiuosius A. J. ir A. J. bei dėl durų spardymo ir daužymo jas sugadino padarydamas A. J. 423 Eur turtinę žalą.

Motyvuojamoji dalis

5. Nuteistojo T. G. apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.

7. Skundžiamu nuosprendžiu T. G. pripažintas kaltu ir nuteistas dėl nukentėjusiųjų terorizavimo ir sistemingo bauginimo, taip pat dėl turto sugadinimo. Nuteistojo veiksmai kvalifikuoti pagal BK 145 straipsnio 2 dalį ir 187 straipsnio 1 dalį. Nors nuteistasis T. G. savo kaltės dėl BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo nepripažino teigdamas, kad nukentėjusioji A. J. jį apkalba, nukentėjusiųjų parodymai yra prieštaringi, teisėjų kolegijai abejonių dėl pirmosios instancijos teismo įrodymų vertinimo teisingumo ir nuteistojo kaltės nekyla.

9. Nors nuteistasis tvirtina, kad nukentėjusiųjų parodymai prieštarauja tarpusavyje, apygardos teismo teisėjų kolegija, įvertinusi skirtingu proceso metu duotus A. J. ir A. J. parodymus, esminių prieštaravimų juose neįžvelgia. A. J. ir A. J. parodymai dėl esminių šiai bylai aplinkybių – nusikalstamų veikų padarymo laiko, nuteistojo T. G. atliktų veiksmų pobūdžio – sutampa. Nuteistojo teiginys, kad A. J. parodymų apie tai, kad A. J. lifte buvo sumuštas T. G., pats A. J. nepatvirtina, nėra teisingas. Duodamas paaiškinimus teisme A. J. patvirtino, kad 2017 m. gruodžio 13 d. lifte T. G. sudavė ir pagrasino. Taip pat nurodė, kad T. G. grasino ir 2017 m. spalio 21 d., kai nukentėjusysis grįžo pavedžiojęs šunį (2 t., b. l. 75, 76). Tai, kad daugiau asmenų, galinčių patvirtinti ar paneigti nukentėjusiųjų nurodytas aplinkybes, nebuvo nustatyta, nėra pagrindas nukentėjusiųjų parodymų nelaikyti įrodymu, pagrindžiančiu išvadas dėl T. G. kaltės padarius jam inkriminuotus nusikaltimus. Nuketėjusiųjų parodymai, kaip minėta, viso proceso metu buvo nuoseklūs, neprieštaringi, jų teisminio bylos nagrinėjimo metu nurodytos aplinkybės atitinka duomenis, užfiksuotus pareiškimuose apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokoluose. Vertinant nuteistojo T. G. parodymus, matyti, kad jo teiginių jokie kiti objektyvūs įrodymai nepatvirtina. Nors teisiamajame posėdyje nuteistojo prašymu kaip liudytoja buvo apklausta jo buvusi sutuoktinė A. G. (2 t., b. l. 91), ji šiai bylai esminės reikšmės turinčių aplinkybių nenurodė. Pirmosios instancijos teismas šios liudytojos parodymų nuosprendyje neaptarė, tačiau atsižvelgiant į tai, kad liudytojos paaiškinimai T. G. veiksmų vertinimui BK 145 straipsnio 2 dalies kontekste įtakos neturi, teisėjų kolegija šios aplinkybės nelaiko esminiu pažeidimu, turinčių reikšmės nuosprendyje padarytų išvadų teisingumui ir paties nuosprendžio teisėtumui ir pagrįstumui. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nuoseklius, rašytiniams įrodymams neprieštaraujančius nukentėjusiųjų parodymus, taip pat tai, kad jokių objektyvių įrodymų, kurie patvirtintų T. G. teiginius apie nukentėjusiosios A. J. siekį pakenkti nuteistajam, byloje nėra, pagrįstai nuteistojo teisme iškeltą įvykių versiją atmetė kaip nepagrįstą ir vertino ją kaip siekį išvengti baudžiamosios atsakomybės.

10. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo sudėties požymius T. G. veiksmuose nustatė teisingai ir pagrindė juos baudžiamojoje byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje betarpiškai ištirtais įrodymais. BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyta baudžiamoji atsakomybė už žmogaus terorizavimą grasinant susprogdinti, padegti ar padaryti kitokią pavojingą gyvybei, sveikatai ar turtui veiką arba sistemingą žmogaus bauginimą naudojant psichinę prievartą. Šioje byloje neginčijamai nustatyta, kad T. G. nukentėjusiųjų atžvilgiu ne vieną kartą išsakė grasinančio pobūdžio žodžius, užfiksuotus T. G. pareikštame kaltinime, ne kartą daužė nukentėjusiosios buto duris, naudojo fizinį smurtą prieš nukentėjusiosios sūnų. Visi šie veiksmai buvo atlikti per neilgą laiką po to, kai A. J. kreipėsi į policiją dėl ankstesnio smurtinio jos atžvilgiu T. G. elgesio, dėl kurio jis buvo pripažintas kaltu 2017 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu. Esant šioms aplinkybėms nekyla jokių pagrįstų abejonių dėl to, kad nukentėjusieji turėjo pakankamą pagrindą T. G. elgesį, jo veiksmus ir pasisakymus vertinti kaip keliančius realią grėsmę. Abu nukentėjusieji patvirtino, kad T. G. elgesys jiems kėlė realią baimę, nerimo, nesaugumo jausmą. Nukentėjusiųjų parodymus apie baimę ir nesaugumo jausmą patvirtina ir ta aplinkybė, kad nukentėjusioji, neapsikentusi kaltinamojo grėsmingo elgesio, įsirengė vaizdo fiksavimo įrangą, kurios užfiksuoti duomenys taip pat patvirtina kaltinamojo kaltę. Paties nuteistojo T. G. atliktų veiksmų pobūdis ir pavojingumas (ne vieną kartą daužė duris, vartojo necenzūrinius, įžeidžiančius žodžius, grasino, naudojo fizinį smurtą) rodo, kad toks jo elgesys buvo sąmoningas siekiant įbauginti nukentėjusiuosius, sukurti baimės, nerimo, nesaugumo jausmą ir šį tikslą nuteistasis, kaip matyti iš nukentėjusiųjų parodymų, pasiekė. Taigi, paminėtų aplinkybių visuma patvirtina skundžiamame nuosprendyje padarytą išvadą, kad visi BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo požymiai yra nustatyti. Šių aplinkybių kontekste atmetamas kaip nepagrįstas nuteistojo prašymas jo 2017 m. gruodžio 23 d. atliktus veiksmus kvalifikuoti kaip viešosios tvarkos pažeidimą pagal BK 284 straipsnį, kadangi T. G. tyčia buvo nukreipta ne sutrikdyti visuomenės rimtį ar tvarką, o įbauginti nukentėjusiuosius, sukelti jiems nerimą, baimę, priversti nesaugiai jaustis.

11. Skundžiamu nuosprendžiu T. G. nuteistas ir dėl BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymo, tačiau dėl šio nusikaltimo nuteistasis savo kaltės neneigia. Atsižvelgdama į tai teisėjų kolegija dėl byloje nustatytų turto sugadinimo faktinių aplinkybių plačiau nepasisako ir jų atskirai nevertina. Pirmosios instancijos teismas nuosprendyje nurodė kokiais įrodymais grindžia savo išvadas dėl T. G. kaltės padarius šią nusikalstamą veiką, pateikė šių įrodymų teisinį vertinimą (2 t., b. l. 103), su kuriuo sutinka ir nuteistojo skundą nagrinėjantis apygardos teismas.

Dėl bausmės.

13. Apeliaciniame skunde keliamas paskirtos bausmės klausimas. Nuteistasis prašo skirti bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Nors apeliaciniame skunde prašymas skirti su laisvės atėmimu nesusijusią, t. y. švelnesnę, negu skundžiamu nuosprendžiu paskirta, bausmę nėra argumentuotas, nenurodyta, kokios aplinkybės rodo, kad teismo paskirta bausmė yra aiškiai per griežta ar kokių aplinkybių teismas, skirdamas bausmę neįvertino, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo T. G. paskirta bausmė šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste iš tikrųjų yra per griežta, neatitinka teisingumo, proporcingumo principų.

14. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą apribojant nuteistojo teises ir laisves. Kiekvienas nusikaltęs asmuo turi teisę į teisingą bausmę, todėl vertinant konkrečios bylos aplinkybes teismui privalu atsižvelgti ne tik į tai, kad skiriama bausmė formaliai atitiktų įstatymo reikalavimus, bet ir į nuostatas, skirtas bausmei individualizuoti, taip pat nuostatas, įtvirtinančias teisingumo principo viršenybę.

15. Bendrieji bausmės skyrimo pagrindai nurodyti BK 54 straipsnyje. Teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skiriant bausmę atsižvelgiama į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalies 1–8 punktai). Teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas minėtas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys).

16. Pirmosios instancijos teismas T. G. už BK 145 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą skyrė 1 metų laisvės atėmimo bausmę – už BK 187 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą – 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Nuosprendžio turinys patvirtina, kad pirmosios instancijos teismas, parinkdamas bausmės rūšį ir nustatydamas jos dydį, iš esmės tinkamai įvertino visumą bausmės skyrimui reikšmingų aplinkybių ir pagrįstai paskyrė nuteistajam atitinkamo dydžio (mažesnes, negu sankcijoje numatytas vidurkis) laisvės atėmimo bausmes bei galutinę subendrintą bausmę. Tačiau, aukštesniojo teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai sprendė, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti tik realiu laisvės atėmimo bausmės atlikimu ir nesvarstė bausmės vykdymo atidėjimo galimybės.

17. BK 75 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Taip pat būtina sąlyga BK 75 straipsnio taikymui yra pagrįstas teismo manymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Bausmės vykdymo atidėjimas išreiškia humanizmo ir bausmės individualizavimo principus. Jis suteikia galimybę nusikalstamą veiką padariusiam ir už tai nuteistam asmeniui išvengti realaus laisvės atėmimo bausmės vykdymo, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog tokiu būdu bus įgyvendinti bausme siekiami tikslai.

18. Nuteistojo T. G. padaryti tyčiniai nusikaltimai, vertinant juos BK 11 straipsnio prasme, priskiriami nesunkių (BK 187 straipsnio 1 dalis) ir apysunkių (BK 145 straipsnio 2 dalis) nusikaltimų kategorijai, padaryti idealia nusikalstamų veikų sutaptimi, paskirta laisvės atėmimo bausmė neviršija ketverių metų. Taigi, nuteistasis atitinka formalius BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytus kriterijus, kuriems esant gali būti svarstomas klausimas dėl bausmės vykdymo atidėjimo galimybės. Teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi visumą aplinkybių, susijusių su nuteistojo asmenybe ir jo padarytomis nusikalstamomis veikomis, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju yra nustatyta ir BK 75 straipsnio taikymo sąlyga – manymas, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo.

19. T. G. anksčiau yra teistas du kartus (bausmę atlikęs), nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Tačiau šios aplinkybės, pačios savaime, nepaneigia BK 75 straipsnio taikymo galimybės. Įstatymas asmeniui, turinčiam teistumą ir padariusiam naują nusikalstamą veiką, taikyti BK 75 straipsnio nedraudžia. Pagal galiojančią teismų praktiką, išimtinais atvejais BK 75 straipsnio taikymas galimas netgi asmeniui, naują nusikalstamą veiką padariusiam bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teismui konstatavus, kad susidariusioje situacijoje bausmės tikslai bus pasiekti realiai nevykdant paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

20. Šiuo atveju T. G. už ankstesnius nusikaltimus buvo taikytos žymiai švelnesnės ir su laisvės atėmimu nesusijusios bausmės – bauda ir viešieji darbai. Šias bausmes, kaip minėta, nuteistasis atliko tinkamai. Jis yra tris kartus baustas administracine tvarka, dvi iš trijų paskirtų administracinių nuobaudų (baudų) yra įvykdęs (1 t., b. l. 182–184). Nors nuteistasis nusikalstamas veikas, už kurių padarymą nuteistas skundžiamu nuosprendžiu, padarė turėdamas neišnykusį teistumą, tačiau jo įvykdyti nusikaltimai nėra sunkūs, itin neigiamų pasekmių nesukėlė. Duomenų, kad po 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendžio priėmimo T. G. būtų padaręs naujus nusikaltimus, byloje nėra. Nuteistojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, tačiau tai taip pat nėra kliūtis taikyti BK 75 straipsnį. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nėra. Nagrinėjamu atveju negali būti ignoruojama ir ta aplinkybė, kad pats T. G., nors kaltę dėl jam inkriminuotų nusikaltimų neigė, konfliktiškus santykius su kaimyne A. J. pripažino, tačiau subjektyviai juos vertino kitaip, nei teismas apkaltinamajame nuosprendyje. Įvertinus aplinkybes, apibūdinančias nusikalstamas veikas ir nuteistojo asmenybę, kuri iš esmės nėra išimtinai neigiama, galima spręsti, kad T. G., nors ir padarė vieną nesunkų ir vieną apysunkį nusikaltimą, nėra tiek pavojingas visuomenei, kad jį būtų reikalinga izoliuoti. Kaip minėta, nuteistajam anksčiau laisvės atėmimo bausmė skirta nebuvo, todėl, teisėjų kolegijos nuomone, atidėjus šiuo nuosprendžiu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą ir paskyrus atitinkamas pareigas, T. G., suvokdamas, kad bausmės vykdymas gali būti panaikintas jeigu jis darys teisės pažeidimus, naujas nusikalstamas veikas ar nesilaikys bausmės vykdymo atidėjimo sąlygų, bus priverstas koreguoti savo elgesį. Teisėjų kolegija laikosi nuomonės, kad šiuo atveju yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo, todėl nuteistajam taikytinos BK 75 straipsnio nuostatos ir paskirtos 1 metų laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtinas.

21. BK 75 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad nuteistajam, kuriam atidedamas bausmės vykdymas, teismas skiria vieną ar kelias tarpusavyje suderintas BK IX skyriuje numatytas baudžiamojo poveikio priemones ir (ar) šioje normoje išvardytas pareigas. Įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį, aptartus T. G. asmenybės ypatumus, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė, susijusi su turtinės žalos atlyginimu (BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktas) ir įpareigojimai, susiję su jo užimtumo didinimu bei elgesio korekcija (BK 75 straipsnio 2 dalies 5, 6 punktai). Kolegijos vertinimu, atidėjus bausmės vykdymą, apeliantas bus pakankamai nubaustas, jam skirti įpareigojimai, jo teisių ir pareigų išaiškinimas dėl atsakomybės pažeidus bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas, apribos galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, jis laikysis įstatymų, nenusikals, ir tokiu būdu individualizuota bausmė užtikrins teisingumo principo įgyvendinimą.

Dėl civilinio ieškinio.

22. Nuteistasis T. G. apeliaciniame skunde nesutinka ir su teismo priteistu civiliniu ieškiniu turtinei ir neturtinei žalai atlyginti. Prašo ieškinio sumą turtinei žalai atlyginti sumažinti iki 40 Eur, o civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

23. Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad nukentėjusioji A. J. pateikė civilinį ieškinį dėl 468 Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo. Pirmosios instancijos teismas civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti tenkino visiškai, o ieškinio sumą neturtinei žalai atlyginti nuo 3000 Eur sumažino iki 2000 Eur. Nors nuteistasis T. G. nesutinka su ieškinio turtinei žalai atlyginti dydžiu, teisėjų kolegija neturi pagrindo pripažinti, kad turtinės žalos atlyginimo klausimas nuosprendyje buvo išspręstas neteisingai. T. G. neneigė durų apgadinimo fakto, tačiau skunde teigia, kad jis durų akutę nupirko pats, už durų rankeną A. J. sumokėjo 40 Eur, todėl būtent tokia suma – 40 Eur – ir turėjo būti iš jo priteista. Tačiau pirmosios instancijos teismas, įvertinęs nukentėjusiosios A. J. kartu su civiliniu ieškiniu pateiktus rašytinius įrodymus (1 t., b. l. 88–91), jos teisiamajame posėdyje duotus paaiškinimus apie tai, kad durys negali būti remontuojamos (2 t., b. l. 75), duomenų apie tai, kad nuteistasis atlygino bent dalį padarytos žalos, nebuvimą, pagrįstai civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti vertino kaip įrodytą ir pagrįstą objektyviais duomenimis ir jį tenkino, nurodė tokio sprendimo motyvus (2 t. b. l. 105). Nesutikti su šiais motyvais teisėjų kolegija neturi pagrindo.

24. Skunde akcentuojama, kad nukentėjusiosios buto durys iki šiol nėra pakeistos ir ši aplinkybė, pasak nuteistojo, rodo, kad teismas 468 Eur sumą priteisė be pagrindo. Su tokiu vertinimu nesutiktina. Žalos samprata BPK nėra pateikta, tačiau ji apibrėžta Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse, kurio 6.249 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, jo turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Šio straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad civilinė atsakomybė taikoma taip pat ir už būsimą žalą, kurios dydį (nuostolius) teismas gali įvertinti remdamasis realia tokios žalos atsiradimo tikimybe, ir kaip žalos atlyginimą gali priteisti konkrečią pinigų sumą, periodines išmokas arba įpareigoti skolininką užtikrinti žalos atlyginimą. Žalos padarymo faktas nagrinėjamoje byloje abejonių nekelia. Nuteistasis T. G. neneigia, kad nukentėjusiosios A. J. buto duris apgadino jis, t. y. priežastinis ryšys tarp nuteistojo veiksmų ir šiais veiksmais sukeltų padarinių – durų sugadinimo – yra nustatytas. Nukentėjusioji teismui pateikė rašytinius duomenis (komercinį pasiūlymą), patvirtinančius, kad durų remonto (keitimo) kainą sudarys 468 Eur taip pat paaiškino, kodėl durys šiuo atveju turės būti keičiamos, o ne remontuojamos. Abejoti nukentėjusiosios paaiškinimais teismas neturi pagrindo, kaip ir neturi pagrindo abejoti komerciniame pasiūlyme paskaičiuota durų keitimo kaina, kuri nėra akivaizdžiai per didelė. Esant paminėtų aplinkybių visumai pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad tarp nuteistojo veiksmų ir kilusių padarinių yra priežastinis ryšys, taip pat nesant abejonių dėl turtinės žalos dydžio, tenkindamas civilinį ieškinį turtinei žalai atlyginti baudžiamojo proceso įstatymo nepažeidė, kadangi, kaip minėta, teismas gali priteisti ir būsimą, objektyviais duomenimis pagrįstą žalą, kurią nukentėjęs asmuo patirs ateityje, šalindamas dėl nuteistojo nusikalstamų veiksmų atsiradusius padarinius.

25. Spręsdamas ieškinio neturtinei žalai atlyginti klausimą pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad prašoma priteisti suma šioje byloje nustatytų aplinkybių kontekste yra per didelė ir ją sumažino, tačiau teisėjų kolegija, dar kartą įvertinusi šiam klausimui reikšmės turinčias aplinkybes, atsižvelgdama į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose, sprendžia, kad net ir sumažinta civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti suma šioje byloje nustatytų aplinkybių visumoje yra aiškiai per didelė. Pirmosios instancijos teismas įvertino padarytų nusikaltimų pavojingumą, tyčinį jų pobūdį, nuteistojo amžių, jo neprisipažinimą dėl padarytų nusikaltimų, tačiau neįvertino kitų aplinkybių, kurios taip pat turi reikšmės sprendžiant, kokia suma kiekvienu konkrečiu atveju yra būtina ir pakankama siekiant atkurti teisingą pusiausvyrą tarp kaltininko ir nukentėjusiojo interesų.

26. Nusikalstama veika asmeniui padaryta neturtinė žala Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, jog nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgiama į jos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Be to, nustatant neturtinės žalos dydį turi būti siekiama protingos abiejų šalių skirtingų interesų pusiausvyros. Kartu apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog neturtinės žalos atlyginimo funkcija nėra nubaudimas ar nukentėjusio asmens turtinės padėties pagerinimas. Jos paskirtis yra kompensacinė, nukreipta į socialinio teisingumo atkūrimą.

27. Pažymima, kad įstatymas nenustato atlygintino neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, ją įvertinti palikta teismui, kuris turi vadovautis aukščiau nurodytais kriterijais bei atsižvelgti į Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką. Kasacinės instancijos teismo formuojamoje teismų praktikoje dėl nusikaltimų, numatytų BK 145 straipsnio 2 dalyje, konkretus priteistinos neturtinės žalos dydis nėra nustatytas. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktika panašaus pobūdžio bylose dėl neturtinės žalos priteisimo, kai tyčia terorizuojama žmogų ar jis sistemingai bauginamas, yra pakankamai įvairi, kadangi nusikalstamų veikų aplinkybės skiriasi, skiriasi terorizavimo intensyvumas, psichologinio poveikio stiprumas, pasekmės, todėl kiekvienu konkrečiu atveju patirta neturtinė žala pinigine išraiška vertinama individualiai. Nagrinėjamoje byloje dėl nusikaltimo sukeltų neigiamų padarinių kylanti neturtinė žala nukentėjusiajai padaryta tyčiniais nusikalstamais T. G. veiksmais, todėl dėl jo pareigos atlyginti šią žalą jokių pagrįstų abejonių nekyla. Taip pat nekyla abejonių, kad dėl nuteistojo veiksmų kurį laiką A. J. jautė nerimą, baimę, stresą, buvo suvaržytos jos judėjimo galimybės, nes nukentėjusioji vengdavo išeiti iš buto laiptinėje esant nuteistajam. Kaip teigia pati nukentėjusioji, dėl nuteistojo elgesio ji planuoja parduoti butą. Tačiau byloje nėra duomenų, iš kurių būtų galima spręsti, kad patirti laikini neigiami išgyvenimai turėjo ilgalaikės įtakos nukentėjusiosios fizinei, psichinei sveikatai, ji turėjo lankytis pas gydytojus, vartoti vaistus, iš esmės keisti savo įprastą gyvenimo būdą ir panašiai. Be to, teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamu atveju svarbu atsižvelgti ir į tai, kad nuteistasis nedirba, taigi jo galimybės atlyginti priteistą žalą yra ribotos.

28. Apibendrinant aukščiau išdėstytą konstatuojama, kad spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajai klausimą pirmosios instancijos teismas neįvertino visų šio klausimo teisingam išsprendimui reikšmės turinčių aplinkybių ir priteisė sumą, kuri įvertinus šioje byloje nustatytas aplinkybes, nelaikytina atitinkančia protingą pusiausvyrą tarp realios kompensacijos už patirtus dvasinius išgyvenimus ir žalą padariusio asmens interesų paisymo. Esant šioms aplinkybėms nuosprendžio dalis dėl civilinio ieškinio neturtinei žalai atlyginti keičiama nuketėjusiajai priteistą sumą mažinant.

29. Atskirai pažymima, kad pirmosios instancijos teismas nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nuteistajam T. G. už BK 145 straipsnio 2 dalyje, 187 straipsnio 1 dalyje paskirtas bausmes bendrindamas apėmimo būdu nurodė, kad vadovaujasi BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis. Tačiau nenurodė BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punkto, numatančio, kad bausmių apėmimą teismas taiko tada, kai yra ideali nusikalstamų veikų sutaptis. Atsižvelgiant į tai, kad parinktas bausmių bendrinimo būdas nagrinėjamu atveju yra teisingas, iš nuosprendžio motyvų yra aišku, kad bausmių apėmimą teismas taikė nustatęs, kad nusikalstamos veikos padarytos idealia sutaptimi, šis netikslumas laikytinas esminės reikšmės neturinčia technine klaida, kuri ištaisytina.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1, 4 punktais, 331 straipsniu,

nusprendžia:

nuteistojo T. G. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies, Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. lapkričio 20 d. nuosprendį pakeisti.

Vadovaujantis 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 5, 6 punktais, BK 67 straipsnio 2 dalies 4 punktu, 69 straipsnio 1, 3 dalimis, T. G. paskirtos 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, skirti baudžiamojo poveikio priemonę – turtinės žalos atlyginimą, įpareigojant T. G. atlyginti nukentėjusiajai A. J. 468 Eur turtinę žalą per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo ir įpareigojimus:

- per vieną mėnesį nuo nuosprendžio įsiteisėjimo pradėti dirbti ar užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo sudalyvauti elgesio pataisos programose;

Nukentėjusiajai A. J. priteistą 2000 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti sumažinti iki 600 Eur.

Ištaisyti nuosprendžio rezoliucinėje dalyje dėl bausmių bendrinimo padarytą techninę klaidą ir nurodyti, kad vadovaujamasi BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu.

Kitoje dalyje nuosprendį palikti nepakeistą.