Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.14.1; 3.1.14.3; 3.1.14.8.9; 3.3.2.3; 3.3.2.4; 3.3.2.5

2024 m. balandžio 4 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Raimonda Andrulienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ atskirąjį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei akcinei bendrovei „G. K.“ dėl skolos priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės 50 735,05 Eur skolos, 10 proc. dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

2. 2024 m. sausio 12 d. nutartimi ieškovei buvo nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti, t. y. pateikti skaičiavimo pagrindimo ir tyrimų ėminių duomenis bei kitus (jeigu yra) ieškinio aplinkybes pagrindžiančius įrodymus, taip pat įrodymus, pagrindžiančius, kad ieškovė kreipėsi raštu į atsakovę su raginimu geranoriškai apmokėti sąskaitas.

3. 2024 m. sausio 29 d. ieškovė pateikė patikslintą ieškinį.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

4. Klaipėdos apylinkės teismas 2024 m. vasario 5 d. nutartimi ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinį atsakovei UAB ,,G. K.“ laikė nepaduotu ir grąžino ieškovei. Teismo motyvai:

4.1. Nurodė, kad 2024 m. sausio 12 d. nutartimi ieškovė taip pat buvo įpareigota pateikti įrodymus, pagrindžiančius tai, jog ieškovė kreipėsi raštu į atsakovę su raginimu geranoriškai apmokėti sąskaitas, tačiau ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu šių duomenų nepateikė.

4.2. Pažymėjo, jog iš teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad 2024 m. sausio 30 d., kitą dieną, kai teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl ieškinio trūkumų šalinimo, Klaipėdos apygardos teismui buvo pateiktas ieškovės AB „Klaipėdos vanduo“ ieškinys, kurio pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2-383-538/2024. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš to paties atsakovo AB „G. K.“ pagal tą pačią 2022 m. gruodžio 28 d. Laikinąją nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P04-202200047 skolą už sąskaitas, išrašytas 2023 m. vasario 28 d., 2023 m. kovo 31 d., 2023 m. balandžio 30 d., t. y. ieškinys grindžiamas tais pačiais faktiniais duomenimis – ieškinio pagrindas ir šalys yra tapačios, ieškinio reikalavimas reiškiamas tos pačios 2022 m. gruodžio 28 d. Laikinosios nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P04-202200047 pagrindu. Pažymėjo, kad, vadovaujantis proceso operatyvumo, koncentracijos principais, ieškovė vadovaudamasi ta pačia sutartimi ir siekdama prisiteisti skolą, kylančią iš tos pačios sutarties tiktai už skirtingus mėnesius, turi teisę kreiptis su vienu ieškiniu dėl skolos priteisimo pagal tą pačią Laikinąją nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį dėl visų sąskaitų faktūrų.

4.3. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinys dėl skolos priteisimo priimtas nebuvo, civilinė byla neiškelta, ieškovė teismo nustatytu terminu visų teismo 2024 m. sausio 12 d. nutartyje nurodytų ieškinio trūkumų nepašalino, taip pat nustatė, kad ieškovė kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą su ieškiniu, kuriuo prašoma priteisti skolą iš to paties atsakovo, ir ieškinys grindžiamas tais pačiais faktiniais duomenimis, todėl pripažino, kad yra pagrindas ieškinį laikyti nepaduotu.

III. Atskirojo skundo argumentai

5. Atskiruoju skundu ieškovė AB „Klaipėdos vanduo“ (toliau ir – apeliantė) prašo Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais pagrindiniais argumentais:

5.1. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nurodė, jog ieškovė nepašalino 2024 m. sausio 12 d. nutartimi nustatytų trūkumų – nepateikė įrodymų, pagrindžiančių tai, jog ieškovė kreipėsi raštu į atsakovę su raginimu geranoriškai apmokėti sąskaitas.

5.2. Nurodo, jog tai, kad ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu nepateikė įrodymų dėl atsakovės priimtų ir deklaruotų neapmokėtų sąskaitų faktūrų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos posistemio, nesuteikia pagrindo pirmosios instancijos teismui šią aplinkybę traktuoti kaip patikslinto ieškinio trūkumą.

5.3. Nurodo, kad tai, jog Klaipėdos apygardos teismui 2024 m. sausio 30 d. buvo pateiktas ieškovės ieškinys atsakovei, kildinamas iš tos pačios 2022 m. gruodžio 28 d. Laikinosios nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P04-202200047, nesuteikia pirmosios instancijos teismui teisės nė vienu iš skundžiamoje nutartyje nurodytu pagrindu (CPK 115 str., 138 str., 290 str., 291 str.) laikyti ieškinį ir patikslintą ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį ieškovei. Taip pat nesuteikia pirmosios instancijos teismui pagrindo konstatuoti kokių nors ieškovės civilinėje byloje pateikto ieškinio ir (ar) patikslinto ieškinio trūkumų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Atskirasis skundas tenkintinas.

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, argumentai ir išvados

Dėl atskirojo skundo nagrinėjimo ribų ir ginčo esmės

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

7. CPK 336 straipsnis nustato, jog apeliacinės instancijos teismas atskirąjį skundą nagrinėja rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai šį skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad šiuo atveju skundui išnagrinėti pakanka byloje esančios rašytinės bylos medžiagos.

8. Nagrinėjamos bylos apeliacijos objektą sudaro pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovės ieškinys dėl skolos priteisimo laikytas nepaduotu, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Dėl ieškinio laikymo nepaduotu ir grąžinimo jį padavusiam asmeniui, nepašalinus trūkumų

9. CPK 5 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas suinteresuotas asmuo turi teisę įstatyme nustatyta tvarka kreiptis į teismą tam, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Teisė į teismą turi būti įgyvendinama laikantis įstatyme nustatytos tvarkos.

10. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymima, kad civilinio proceso įstatymo nuostatose nustatyta ieškiniui daug formalių reikalavimų, tačiau iš esmės ieškinį sudaro du reikalavimai – ieškinio dalykas ir pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010; 2013 m. gegužės 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-302/2013). Ieškinio dalyku suprantamas ieškovo per teismą atsakovui pareikštas materialusis teisinis reikalavimas (CPK 135 straipsnio 1 dalies 4 punktas). Ieškinio pagrindas – tai faktinės aplinkybės, kuriomis ieškovas grindžia savo materialųjį teisinį reikalavimą, t. y. ieškinio dalyką (CPK 135 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Tuo tarpu ieškinio priėmimo stadijoje teismas turi nustatyti tik procesinio teisinio pobūdžio faktus, t. y. patikrinti, ar asmuo turi procesinę teisę kreiptis į teismą ir ar šią teisę įgyvendina tinkamai (CPK 137 straipsnis), kad perspektyvoje vienas iš civilinio proceso tikslų – kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių (CPK 2 straipsnis) – būtų įgyvendintas nepaneigiant asmens pažeistų teisių gynybos, teisingumo, koncentracijos ir ekonomiškumo bei kitų civilinio proceso principų. Jeigu procesiniai dokumentai neatitinka jų formai ir turiniui keliamų reikalavimų, teismas priima nutartį ir nustato pakankamą terminą trūkumams pašalinti (CPK 115 straipsnio 2 dalis).

11. Taigi priėmimo stadijoje teismo sprendžiami klausimai yra išimtinai procesinio teisinio pobūdžio, t. y. sprendžiama, ar asmuo turi teisę kreiptis į teismą ir ar jis šią teisę įgyvendina laikydamasis proceso įstatymų nustatytos tvarkos. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kada dėl netinkamo ieškinio dalyko ar pagrindo formulavimo apskritai iš pareikšto ieškinio yra neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-380/2008).

12. Remiantis bylos duomenimis nustatyta, kad 2024 m. sausio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nustatė ieškovei 7 dienų terminą pateikto ieškinio trūkumams pašalinti. Nurodė, kad ieškovė, teikdama ieškinį, privalo pateikti įrodymus, patvirtinančius ieškinyje išdėstytas aplinkybes (CPK 135 straipsnio 1 dalies 3 punktas), todėl ieškovė įpareigota pateikti teismui skaičiavimo pagrindimo ir tyrimų ėminių duomenis bei kitus (jeigu yra), ieškinio aplinkybes pagrindžiančius, įrodymus. Be to, pažymėjo, kad ieškovė nurodė, jog, suėjus neapmokėtų sąskaitų apmokėjimo terminui, ieškovė nuolat geranoriškai ragino atsakovę atsiskaityti su ieškove, tačiau įrodymų, pagrindžiančių tai, jog ieškovė kreipėsi raštu į atsakovę su raginimu geranoriškai apmokėti sąskaitas, nepateikė, todėl ieškovė įpareigota šiuos duomenis pateikti teismui. Jokių kitų trūkumų pirmosios instancijos teismas nenustatė.

13. Ieškovė, nepraleisdama pirmosios instancijos teismo nustatyto papildomo termino, 2024 m. sausio 29 d. pateikė teismui pareiškimą dėl pareikšto ieškinio trūkumų pašalinimo bei patikslintą ieškinį. 2024 m. vasario 5 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas nutarė ieškovės ieškinį atsakovei dėl skolos priteisimo laikyti nepaduotu ir grąžinti jį ieškovei. Pirmosios instancijos teismas skundžiamoje nutartyje nurodė, kad ieškovė buvo įpareigota pateikti įrodymus, pagrindžiančius tai, jog ieškovė kreipėsi raštu į atsakovę su raginimu geranoriškai apmokėti sąskaitas, tačiau ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu šių duomenų nepateikė. Apeliacinės instancijos teismui susipažinus su ieškovės 2024 m. sausio 29 d. pateiktu teismui pareiškimu dėl pareikšto ieškinio trūkumų pašalinimo bei patikslintu ieškiniu, matyti, kad ieškovė tokį įrodymą pateikė – 2023 m. rugpjūčio 11 d. priminimas dėl įsiskolinimo apmokėjimo (11 priedas), kuriame aiškiai detalizuotos atsakovės ieškovei neapmokėtos sąskaitos, tarp kurių matoma tiek 2023 m. gegužės 31 d. sąskaita VP Nr. 0065096, tiek 2023 m. birželio 30 d. sąskaita VP Nr. 0065549, todėl tokia pirmosios instancijos teismo išvada vertintina kaip nepagrįsta ir prieštaraujanti byloje esantiems įrodymas.

14. Be to, pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi nurodė, jog patikslinto ieškinio 6 lape ieškovė nurodo, kad neapmokėtas sąskaitas atsakovė yra priėmusi ir deklaravusi Valstybinės mokesčių inspekcijos elektroninių sąskaitų faktūrų posistemyje, tačiau šių duomenų ieškovė pirmosios instancijos teismui kartu su patikslintu ieškiniu nepateikė.

15. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad 2024 m. sausio 12 d. nutartimi pirmosios instancijos teismas tokio trūkumo ieškovei iš viso nenustatė, todėl darytina išvada, kad nebuvo pagrindo ginčijama nutartimi konstatuoti, kad šis trūkumas nebuvo pašalintas. Be to, sutiktina su apeliante, jog pateiktame patikslintame ieškinyje ieškovė aiškiai ir konkrečiai išdėstė santykių tarp ginčo šalių atsiradimo ir vystymosi faktines aplinkybes – aiškiai ir nedviprasmiškai suformavo ir teismui nurodė faktinį ieškinio pagrindą, faktines aplinkybes bei konkrečiai ieškovės pažeistas ar ginčijamas teises, kurias patikslintu ieškiniu ieškovė siekia teismine tvarka apginti, o tai, kad ieškovė kartu su patikslintu ieškiniu nepateikė įrodymų dėl atsakovės priimtų ir deklaruotų neapmokėtų sąskaitų faktūrų iš Valstybinės mokesčių inspekcijos posistemio, nesuteikia pagrindo pirmosios instancijos teismui šią aplinkybę traktuoti kaip patikslinto ieškinio trūkumą.

14. Apeliacinės instancijos teismas įvertinęs ieškovės pirminį ir patikslintą ieškinį pažymi, kad šiuo atveju ieškovė patikslintame ieškinyje yra nurodžiusi faktines aplinkybes, kuriomis grindžia savo pareikštą reikalavimą, ir pateikė tai, jos nuomone, pagrindžiančius įrodymus. Taigi aplinkybes dėl pareikšto ieškinio pagrįstumo pirmosios instancijos teismas turi aiškintis bylą nagrinėdamas iš esmės, bet ne bylos iškėlimo stadijoje. Todėl šiuo atveju pirmiau paminėti teismo argumentai dėl to, kokius įrodymus turi pateikti ieškovė, nesudaro pagrindo atsisakyti priimti patikslinto ieškovės ieškinio. Įstatyme nustatyta ieškovo pareiga dar iki kreipiantis su ieškiniu į teismą suformuluoti ieškinio pagrindą ir dalyką negali būti aiškinama taip, kad iš ieškovo kreipimosi į teismą momentu būtų pareikalauta įrodyti pareikšto reikalavimo pagrįstumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. vasario 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-43/2010). Todėl, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, šioje proceso stadijoje iš ieškovės negali būti reikalaujama, kad ji pagrįstų savo keliamus reikalavimus konkrečiais įrodymais. Priešingu atveju, nustačius ieškovei įpareigojimą pateikti atitinkamus įrodymus jau ieškinio priėmimo stadijoje, ieškovei galėtų būti iš esmės pasunkinta galimybė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, jeigu, pavyzdžiui, ieškovė, teikdama ieškinį, tokiais įrodymais nedisponuotų. Tokio pobūdžio klausimai turėtų būti sprendžiami ne pasitelkiant trūkumų šalinimo institutą, bet parengiamojo teismo posėdžio metu, kur, iškvietus šalis, jos gali būti apklaustos siekiant išsiaiškinti ginčo esmę ir netgi visiškai suformuluoti šalių reikalavimų ir atsikirtimų turinį. Ieškinio trūkumų šalinimo institutas gali būti taikomas tada, kai, netinkamai suformulavus ieškinio dalyką ar pagrindą, iš pareikšto ieškinio neaiškus ieškovo reikalavimas, jo pagrindas ar ribos ir dėl šių aplinkybių teismo procesas apskritai negali būti pradėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. sausio 9 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-20-313/2016 15 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika).

15. Taigi šiuo atveju apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad ieškinio priėmimo stadijoje nėra nusprendžiama dėl įrodymų įrodomosios reikšmės, teismas šiuos įrodymus vertina priimdamas sprendimą, o ieškovas ieškinyje turi tik nurodyti, bet ne įrodyti faktinį ieškinio pagrindą.

16. Pirmosios instancijos teismas skundžiama nutartimi taip pat nurodė, jog 2024 m. sausio 30 d., kitą dieną, kai teismui buvo pateiktas pareiškimas dėl ieškinio trūkumų šalinimo, Klaipėdos apygardos teismui buvo pateiktas ieškovės AB ,,Klaipėdos vanduo“ ieškinys, kurio pagrindu užvesta civilinė byla Nr. e2-383-538/2024. Ieškovė ieškiniu prašo priteisti iš tos pačios atsakovės AB „G. K.“ pagal tą pačią 2022 m. gruodžio 28 d. Laikinąją nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį Nr. P04-202200047 skolą už sąskaitas, išrašytas 2023 m. vasario 28 d., 2023 m. kovo 31 d., 2023 m. balandžio 30 d., t. y. ieškinys grindžiamas tais pačiais faktiniais duomenimis – ieškinio pagrindas ir šalys yra tapačios, ieškinio reikalavimas reiškiamas tos pačios 2022 m. gruodžio 28 d. Laikinosios nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo­–pardavimo sutarties Nr. P04-202200047 pagrindu. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad ieškovė vadovaudamasi ta pačia sutartimi ir siekdama prisiteisti skolą, kylančią iš tos pačios sutarties tiktai už skirtingus mėnesius, turi teisę kreiptis su vienu ieškiniu dėl skolos priteisimo pagal tą pačią Laikinąją nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartį dėl visų sąskaitų faktūrų.

17. Apeliacinės instancijos teismas su tokiu pirmosios instancijos teismo vertinimu nesutinka, kadangi ieškovės Klaipėdos apygardos teismui pateiktas ieškinys nesuteikia pirmosios instancijos teismui pagrindo nė vienu iš ginčijamoje nutartyje nurodytų pagrindų (CPK 115 str., 138 str., 290 str., 291 str.) laikyti ieškinį ir patikslintą ieškinį nepaduotu ir grąžinti jį ieškovei ar konstatuoti kokių nors pateikto ieškinio ir (ar) patikslinto ieškinio trūkumų.

18. CPK 13 str. numato, jog šalys ir kiti proceso dalyviai, laikydamiesi šio Kodekso nuostatų, turi teisę laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis. Tai reiškia, jog ieškovė turi teisę pati pasirinkti, kaip pasinaudoti jai suteikiamomis procesinėmis teisėmis ir kaip realizuoti savo teisę į teisminę gynybą, todėl pirmosios instancijos teismas ginčijama nutartimi iš esmės neturi ieškovei nurodyti, kaip šias teises ji turi realizuoti.

19. Susipažinus su Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civiline byla Nr. e2-383-538/2024 nustatyta, kad bylos nėra tapačios ir reikalavimai nesidubliuoja, skiriasi tiek ieškinio dalykas, tiek pagrindas. Tai, kad dalis faktinių aplinkybių, susijusių su 2022 m. gruodžio 28 d. Laikinąja nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P04-202200047, sutampa, nesuteikia pagrindo vertinti tokio ieškovės kreipimosi kaip civilinio proceso principų pažeidimo ir (ar) tapatinti šios nagrinėjamos bylos ir Klaipėdos apygardos teismo nagrinėjamos bylos. Klaipėdos apygardos teisme nagrinėjama civilinė byla Nr. e2-383-538/2024 yra žymiai didesnės apimties (ginčo suma siekia 302 935,18 Eur), joje keliami klausimai, susiję ne tik su nurodyta 2022 m. gruodžio 28 d. Laikinąja nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutartimi Nr. P04-202200047, tačiau ir kitomis sutartimis, ieškovės reikalavimai keliami kitais pagrindais – kitomis sąskaitomis faktūromis (2023 m. vasario 28 d. sąskaita VP0063550, 2023 m. kovo 31 d. sąskaita VP0064103, 2023 m. balandžio 30 d. sąskaita VP0064546, 2023 m. liepos 31 d. sąskaita VP0066007, 2023 m rugpjūčio 31 d. sąskaita VP0066517, 2023 m. rugsėjo 30 d. sąskaita VP0067116), kurios nėra šios civilinės bylos nagrinėjimo dalykas ir (ar) objektas. Apeliacinė instancijos teismo vertinimu, ieškovė kreipdamasi su ieškiniu (patikslintu ieškiniu) ir teikdama atskirąjį ieškinį Klaipėdos apygardos teismui, kildinamą iš tos pačios, t. y. 2022 m. gruodžio 28 d. Laikinosios nuotekų tvarkymo paslaugų pirkimo–pardavimo sutarties Nr. P04-202200047, savo teisėmis naudojasi sąžiningai ir jomis nepiktnaudžiauja.

Dėl procesinės bylos baigties

20. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai aiškino ir taikė teisės normas, reglamentuojančias ieškinio trūkumų šalinimo institutą, todėl skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir ieškinio priėmimo klausimas perduodamas pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (CPK 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 334–339 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo 2024 m. vasario 5 d. nutartį panaikinti ir ieškovės akcinės bendrovės „Klaipėdos vanduo“ ieškinio (patikslinto ieškinio) priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.