- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-02-27
- Bylos Nr.
- 1-75-635/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-94-1-00864-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Daiva Jazbutienė
- Nukentėjusysis
- L. P., P. P., T. P.
- Kaltinamasis
- V. P.
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
V. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, nedirbantis, gyv. (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 5 d.,
Aprašomoji dalis
nustatė:
V. P., vairuodamas kelių transporto priemonę, pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) reikalavimus: KET 28 punktą, nurodantį, kad transporto priemonių vairuotojai privalo kelyje visada elgtis taip, kad nesukeltų pavojaus kitiems eismo dalyviams ir nesudarytų kliūčių jų eismui, KET 106 punktą, nurodantį, kad, prieš pradėdamas važiuoti, prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, KET 119 punktą, nurodantį, kad, važiuodamas atbulas, vairuotojas privalo duoti kelią kitiems eismo dalyviams, tai yra, 2013 m. rugsėjo 21d. apie 11.50 val., Šilutės m., Cintjoniškių gatvėje, netoli namo Nr. 11, prie Šilutės turgavietės, važiuodamas automobiliu „Opel Omega“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), atbuline eiga, partrenkė į kelio važiuojamąją dalį išėjusią pėsčiąją I. P. ir ant jos užvažiavo. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji I. P. mirė.
Kaltinamasis V. P. kaltu prisipažino ir parodė, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje, savo automobiliu ruošėsi išvažiuoti iš automobilių stovėjimo vietos, esančios prie turgaus. Prieš važiuodamas atbuline eiga, pasižiūrėjo per veidrodėlius, tačiau kliūties išvažiuoti nematė ir važiuodamas atbuline eiga, pajuto smūgį ir iš karto sustabdė automobilį. Negali paaiškinti, kodėl po to pavažiavo pirmyn, mano todėl, kad buvo pasimetęs. Prisipažįsta kaltas, tačiau mano, kad ir nukentėjusioji nebuvo pakankamai atsargi. Civilinius ieškinius pripažįsta iš dalies. Mano, kad neturtinės žalos dydis vienam asmeniui galėtų siekti apie 5000 litų. Prašo neatimti teisės vairuoti, nes šiuo metu turi gauti vairuotojo darbą, tokiu būdu galėtų greičiau atlyginti turtinę žalą nukentėjusiesiems, be to, augina mažametį vaiką, kurį taip pat išlaiko.
Įrodymai ištirti ir paskelbti vadovaujantis BPK 273 str. , 291 str.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo prisipažinimo, jo kaltumas įrodytas šiais duomenimis:
Nukentėjusieji P. P., T. P. ir L. P. apklausti dėl civilinio ieškinio dydžio pagrindimo parodė: P. P. ir L. P. po mamos I. P. mirties išgyveno dėl netekties, be to jų tėtis L. P. nepajėgdamas vienas prižiūrėti sodybą, turėjo išsikelti iš sodybos, kur praėjo jų vaikystė, kas taip pat sukėlė išgyvenimus ir stresą, todėl neturtinei žalai atlyginti prašo po 15 000 litų. P. P. reiškia civilinį ieškinį dėl 11 428, 85 Lt turtinės žalos ir nurodo, kad šią sumą sudaro laidojimo išlaidos bei numatomos išlaidos apie 5000 Lt paminklui pastatyti. Sutinka su draudimo paskaičiuota suma dėl pačių laidojimo išlaidų dydžio. L. P. paaiškino, kad su žmona I. P. pragyveno apie 50 metų. Iš esmės žmona rūpinosi juo, prižiūrėjo bei abu rūpinosi sodyba. Dabar likęs vienas nebepajėgdamas prižiūrėti sodybą, buvo priverstas išsikelti iš sodybos, labai išgyveno dėl žmonos žūties, todėl neturtinę žalą dėl žmonos netekties įvertina 30 000 Lt.
Įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota įvykio vieta Šilutės m. Cintjoniškių g., ties pastatu Nr. 11 ir stovintis automobilis „Opel Omega“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bei nuo automobilio galo 3, 6 m atstumu esanti 1, 1 m ilgio šliuožimo žymė apie (b.l. 5-11).
Daikto apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėjus automobilį „Opel Omega“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) po autoįvykio, automobilio sugadinimų, techninių gedimų nenustatyta (b.l.12-14).
Medicinos specialisto išvadoje Nr. M 656/13(03) nurodyta, kad I. P. mirė 2013-09-21, 14.50 val. nuo eismo įvykio metu padarytų dauginių sunkių kūno sužalojimų, išsivysčius šokui bei ūmiam kvėpavimo funkcijos nepakankamumui. Eismo įvykio metu I. P. padaryti sužalojimai – abiejų gaktikaulių abiejų šakų lūžiai, dešinės pusės II, III, IV, V, VI, VII, VIII ir kairės pusės II, III, IV, V, VI, VII, VIII, IX šonkaulių lūžiai, dešinio žastikaulio galvos lūžis, šlaplės plyšimas, didelės kraujosruvos dubens minkštuosiuose audiniuose, užpilvaplėveliniame tarpe, kraujosruvos nugaros raumenyse, krūtinės ląstos kairiame šoniniame paviršiuje ir dešinės šlaunies užpakalinės grupės raumenyse, odos nubrozdinimai ir poodinės kraujosruvos dešinės šlaunies šoniniame bei priekiniame paviršiuje, kairio klubo ir kairės šlaunies šoniniame paviršiuje, poodinė kraujosruva dešinio klubakaulio sparno srityje, poodinės kraujosruvos kairio žasto šoniniame paviršiuje, dilbio ir kairės plaštakos nugariniame paviršiuje, odos nubrozdinimai dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje ir abiejų kelių sąnarių priekiniame paviršiuje bei dešinės šoninės kulkšnies srityje, poodinė kraujosruva dešinėje pėdoje. Šie sužalojimai gauti nuo kūno sumušimo bei suspaudimo, automobiliui partrenkus pėsčiąją ir užvažiavus ant dubens bei krūtinės ląstos (b.l. 17-23).
Liudytojos D. V., ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokole užfiksuota, kad ji parodė jog kaltinime nurodytu laiku su sūnumis V. ir A. P., dukra L. V. atvyko į Šilutės turgų. Apie 12 val. išėjus iš turgaus, visi susėdo į automobilį, vairavo automobilį V. P. ir prieš pradedant važiuoti visi pasižiūrėjo pro veidrodėlius ar nieko nėra už automobilio galo. Sūnus V. P. pradėjo važiuoti atbuline eiga. Staiga išgirdo kažkokį garsą, V. P. sustabdė automobilį, tada pavažiavo į priekį ir išlipo iš automobilio, kur už jo galo ant asfalto pamatė gulinčią moterį. (b.l. 45).
Liudytojų A. P. (b.l. 46) ir L. J. (b.l. 47) ikiteisminio tyrimo metu apklausos protokole užfiksuotos analogiškos įvykio aplinkybės.
Liudytojų S. P. (b.l. 48), Teresės D. R. (b.l.49) E. B. (b.l. 50), Marijos B. S. (b.l. 51) apklausos ikiteisminio tyrimo metu protokoluose užfiksuota, kad jie patvirtino įvykio aplinkybes dėl to, kad kaltinime nurodytu laiku ir vietoje kaltinamojo vairuojamas automobilis, važiuodamas atbuline eiga partrenkė I. P..
Žemesnės instancijos teismas
Kaltinamasis kaltu prisipažįsta, be jo paties parodymų jo kaltę patvirtina byloje surinkti, ištirti įrodymai – įvykio vietos apžiūros protokolas, specialisto išvada dėl I. P. mirties, liudytojų parodymai. Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytus faktinius duomenis pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, ir laikydamas juos įrodymais (BPK 20 str.), konstatuoja, kad kaltinamojo V. P. kaltė įvykdžius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra įrodyta. V. P. vairuodamas kelių transporto priemonę dėl nusikalstamo nerūpestingumo pažeidė kelių eismo saugumo taisykles ir dėl to kilo eismo įvykis, kurio metu žuvo žmogus. Jo veika teisingai kvalifikuojama pagal Lietuvos Respublikos BK 281 straipsnio 5 dalį.
Dėl bausmės
Skirdamas bausmę kaltinamajam V. P. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais Lietuvos Respublikos BK 54 straipsnyje.
Kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi ją įvykdęs (BK 59 str. 1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Kaltinamasis V. P. nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo teistas (b.l. 87-88), padarė vieną neatsargų nusikaltimą (BK 16 str. 3 d.), yra baustas administracine tvarka (b.l.80-84), UAB „Šilutės psichikos sveikatos ir psichoterapijos centras“ psichiatro ir priklausomybių įskaitose neįrašytas (b.l. 79), už blogą elgesį seniūnijoje nesvarstytas (b.l.77). Esant šioms aplinkybėms, teismas mano, kad bausmės tikslus bus galima pasiekti paskiriant kaltinamajam laisvės atėmimą, atidedant jos vykdymą (BK 41, 75 str.).
Kadangi kaltinamasis prisipažino kaltu pagal pareikštą kaltinimą ir baudžiamoji byla išnagrinėta atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 64¹ str. jam skiriamos bausmės dydis sumažintinas vienu trečdaliu
Kadangi kaltinamasis nusikalto naudodamasis jam suteikta specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, nusikalstamos veikos pasekmės labai sunkios, turi galiojančių administracinių nuobaudų, jam skirtina baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis šia specialia teise (BK 67 str. 1 d., 2 d. 1 p., 68 str.). Parenkant šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą taip pat atsižvelgtina į aukščiau nurodytas aplinkybes ir į tai, kad V. P. transporto priemonę blaivus.
Dėl civilinio ieškinio
Nukentėjusieji ir civiliniai ieškovai apreiškė civilinius ieškinius: L. P. 30 000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, T. P. 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, P. P. 15 000 Lt neturtinei žalai atlyginti, 11 428, 85 t Lt turtinei žalai atlyginti. P. P. nurodė, kad 5500 litų sudaro turtinė žala paminklo pastatymui, likusi dalis tiesioginės laidojimo išlaidos.
Nukentėjusieji nurodė, kad T. P. ir P. P. dėl staigios mamos ir L. P. dėl sutuoktinės staigios mirties patyrė didžiulį sukrėtimą, dvasinius išgyvenimus.
Kaltinamasis V. P. ieškinį pripažįsta iš dalies. Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo pripažįsta, tačiau nurodo, kad prašoma priteisti neturtinė žala yra per didelė, jis nepajėgus atlyginti tokio dydžio žalą, kadangi šiuo metu nedirba, yra registruotas darbo biržoje.
Kaltinamojo V. P. įvykio metu vairuoto automobilio Opel Omega valst Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė buvo apdrausta Ergo Insurance SE Lietuvos filialo(b.l. 113). Byloje civiliniu atsakovu patraukto Ergo Insurance SE 2014-01-28 pranešime Nr. 05-0397 nurodyta, kad remiantis LR Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo sudarytos draudimo sutarties Nr. 02-2197908 ribose ieškinį dėl nukentėjusiųjų patirtos žalos iš esmės pripažįsta, prašo bylą nagrinėti civilinio atsakovo atstovui nedalyvaujant. Nurodo, kad pagal pateiktus laidojimą patvirtinančius dokumentus, atėmus savivaldybės mokamą 1040 Lt laidojimo pašalpą bei išlaidas alkoholiui, yra paskaičiuota 4406,08 Lt su laidojimu susijusi nuostolių suma. Neturtinės žalos dydžio atlyginimui draudimo sutarties ribos yra 5000 EUR (17264 Lt), nepaisant kiek yra nukentėjusiųjų. Prašo ieškinį tenkinti nurodytomis apimtimis.
Civilinis ieškinys tenkintinas iš dalies.
Kaltinamasis neginčija turtinės žalos dydžio. Civilinis atsakovas Ergo Insurance SE, sutinka dėl 4006,08 Lt su laidojimu susijusios sumos priteisimo, nepriskaičiuojant išlaidų išleistų religinėms apeigoms (giedojusiems asmenims - 450 Lt, bažnyčiai - 330 Lt). Civilinis ieškovas nepateikė religines išlaidas pagrindžiančių finansinių dokumentų, iš esmės sutinka su civilinio atsakovo paskaičiuota tiesiogiai su laidotuvėmis susijusių išlaidų suma, todėl ši paskaičiuota draudimo suma ir priteistina. Be to, civilinis ieškovas P. P. prašo priteisti ir 5500 Lt paminko ir paminklo pamato pastatymui ir teismo posėdžio metu patvirtino, kad tai yra būsimos išlaidos, jas pagrindžiančių dokumentų nepateikė, todėl teismas neturi galimybės nustatyti šių išlaidų dydžio ir ieškinys dėl jo dydžio šioje dalyje paliktinas nagrinėti civilinio proceso tvarka.
Lietuvos Respublikos CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl teisės normų, reglamentuojančių neturtinės žalos atlyginimą, yra ne kartą pažymėjęs, kad neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti pritaikytas visa apimtimi. Neturtinė žala yra dvasinė skriauda, kurią tik sąlygiškai galima įvertinti ir kompensuoti materialiai. Teisinga kompensacija už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus reiškia tokios piniginės satisfakcijos, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo patirtą dvasinį sielvartą, kitokius neturtinių vertybių pažeidimus, parinkimą (kasacinė nutartis Nr. 3K-3-103/2009). Neturtinės žalos dydžio įrodinėjimo specifika yra ta, kad jos dydį kiekvieną kartą nustato teismas remdamasis trimis pagrindais: vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d., 6.282 str.); atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo reikšmingais pripažintus kriterijus; pagal bylos aplinkybes atsižvelgdamas į jau suformuotą teismų praktiką.
Akivaizdu, kad dėl netikėtos motinos, sutuoktinės žūties, sutuoktinis ir sūnūs patyrė neturtinę žalą – dvasinius išgyvenimus, sukrėtimą. Nukentėjusieji nurodė, kad dvasiniai išgyvenimai išliko iki šiol. Nors sūnūs kartu su mama nebegyveno, tačiau jų ryšys buvo labai artimas, sutuoktiniui teko keisti gyvenamąją vietą. Nustatant neturtinės žalos dydį atsižvelgtina ir į tai, kad neturtinė žala buvo padaryta neatsargiais kaltinamojo veiksmais, t.y. kai nukentėjusiesiems sąmoningai nesiekiama sukelti dvasinių išgyvenimų ir kančių, padaroma mažesnė neturtinė žala nei tyčinės veikos atveju. Nustatant neturtinės žalos dydį ir siekiant teismo sprendimu protingos abiejų šalių interesų pusiausvyros, atsižvelgiama į tai, kad kaltinamasis V. P. nedirba, šiuo metu pajamų ir turto neturi, registruotas darbo biržoje, tačiau yra jaunas, darbingo amžiaus, nėra neįgalus, todėl jo galimybės ateityje įsidarbinti ir uždirbti yra realios.
Nustatant neturtinės žalos dydį šioje byloje būtina atsižvelgti ir į teismų praktiką analogiškose bylose. Kasacinio teismo praktikoje neturtinė žala tokio pobūdžio bylose yra įvertinama nuo 15 000 litų (kasacinės nutartys Nr. 2K-272/2011, Nr. 2K-90/2012) iki 85 000 litų (kasacinė nutartis 2K-185/2012). Buvo priteista ir didesnių sumų – 150 000 litų, 120 000 litų (kasacinė nutartis 2K-353/2009) bei 100 000 litų (kasacinė nutartis 2K-422/2009), tačiau jų faktinės aplinkybės iš esmės skiriasi nuo nagrinėjamos bylos t.y. skiriasi žuvusiųjų ir sužalotų asmenų skaičiumi. Teismas, vadovaudamasis CK 6.250 str. 2 d. nustatytais kriterijais ir įvertinęs visas reikšmingas aplinkybes, konstatuoja, kad neturtinės žalos dydis dėl I. P. žūties nustatytinas 45 000 litų. Pagal Lietuvos Respublikos Transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo 11 str. 1d. 3p. draudimo suma dėl vieno eismo įvykio Lietuvos Respublikos teritorijoje, nepaisant to, kiek yra nukentėjusių trečiųjų asmenų, yra 5000 eurų dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ši dalis – 5000 eurų( 17264 litai) neturtinei žalai atlyginti pagal draudimo sutartį civiliniams ieškovams priteistini iš atsakovo Ergo Insurance kiekvienam nukentėjusiajam po 5754,66 litus, likusi dalis 27 736 litai priteistina iš kaltinamojo nukentėjusiesiems proporcingai pagal jų patirtą žalą - L. P. – 13868 litai, T. P. ir P. P. po 6934 litus. Likusioje dalyje nukentėjusiųjų civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 302 str., 303 str. 2d. teismas
nusprendžia:
V. P. pripažinti kaltu pagal Lietuvos Respublikos BK 281 str. 5 d. dėl ir paskirti laisvės atėmimą trims (3) metams.
Vadovaujantis BK 64¹ str. šią bausmę sumažinti 1/3 ir nustatyti dviejų (2) metų laisvės atėmimo bausmę.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1d., 2d. 5p., 8p. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti dvejiems (2) metams, įpareigojant bausmės vykdymo atidėjimo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono ) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo, nuo nuosprendžio įsiteisėjimo per 2 mėnesius pradėti dirbti arba registruotis darbo biržoje.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BK 75 str.4d., 67 str. 2d. 3p., 68 str. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę uždrausti naudotis teise vairuoti transporto priemones vieneriems (1) metams.
Kaltinamajam V. P. paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.
P. P. civilinį ieškinį dėl turtinės žalos( laidojimo išlaidų) tenkinti iš dalies ir priteisti P. P. 4406,08 litus iš civilinio atsakovo Ergo Insurance SE, įmonės kodas 10017013,veikiančios per Lietuvos filialą (kodas 302912288).
Ieškinio dalį dėl turtinės žalos atlyginimo pastatant paminklą palikti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
L. P., P. P. ir T. P. ieškinius dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.
Priteisti L. P., P. P. ir T. P. kiekvienam po 5754,66 litus iš civilinio atsakovo Ergo Insurance SE, įmonės kodas 10017013,veikiančios per Lietuvos filialą(kodas 302912288).
Priteisti iš kaltinamojo V. P. nukentėjusiesiems L. P. - 13868 litus, P. P. ir T. P. kiekvienam po 6934 litus.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant Šilutės rajono apylinkės teismui.