Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje, žodinio ir pagreitinto proceso tvarka, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje N. R. (N. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis (duomenys neskelbtini), nedirbantis, studijuojantis, nevedęs, baustas administracine tvarka, neteistas,

kaltinama nusikaltimo, numatytos Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

N. R. 2025 m. vasario 25 d., apie 22.12 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai nustatė jam 1,81 prom. neblaivumą.

Šiais savo veiksmais N. R. padarė nusikaltimą, numatytą 281¹ straipsnio 1 dalyje.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas N. R. nurodė, kad sutinka su jam paskirtu gynėju. Gavo pareiškimą dėl bylos nagrinėjimo pagreitinto proceso tvarka ir jo vertimą, supranta pareiškimo esmę ir sutinka būti teisiamas tuoj pat. Sutinka, kad byla būtų nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka. Savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažįsta visiškai. Jau papasakojo viską kas įvyko tą dieną. Pripažįsta, kad padarė blogą sprendimą. Norėjo paprašyti draugų pagalbos, bet visi tuo metu buvo užsiėmę. Nepaisant to, vairavo atsargiai, vis tiek padarė klaidą vairuodamas išgėręs. Policija rašo, kad bandė jį sustabdyti du kartus, bet iš tikrųjų sustojo po pirmo stabdymo. Šiuo metu studijuoja; pastaruosius 5 mėn. taip pat ieško darbo. Prieš tai dirbo restorane, kuris bankrutavo. Nuomojo automobilį, kad galėtų dirbti kurjeriu, tačiau leidimas išvežioti maistą buvo uždelstas, jo laiku negavo, todėl labai nervinosi, o užvakar sustresavo, atėjo draugai, bandė jį pralinksminti, pakelti nuotaiką. Deja visa tai įvyko, dėl to yra kaltas. Dabar nelabai turi pinigų sumokėti už mokslą, nusipirkti produktų ir mokėti nuomą. Ieško darbo, bet kol kas nieko negavo, galbūt dėl kalbos. Padarė klaidą, dėl kurios labai gailisi. Prašo neskirti jam didelės piniginės baudos, nes dabar nedirba ir jam būtų labai sunku sumokėti už viską. Viskas įvyko 2025 m. vasario 25 d., tarp 21.50-22.10 val. Namuose išgėrė 3 alaus, o po to nuvyko prie Trakų pilies. Tuo metu vairavo draugas, kuris negeria dėl religinių įsitikinimų, po to jam (draugui) paskambino iš mašinų plovyklos ir pasakė, kad turi grįžti į darbą. Bandė paskambinti kitiems draugams, kad atvyktų ir parvežtų jį namo, bet niekas neatsiliepė, o tie kurie atsiliepė sakė, kad jie darbe. Taigi nusprendė vairuoti pats ir pusiaukelėje buvo sustabdytas policijos. Nurodyti tikslios vietos, kur jo blaivus draugas perdavė jam vairuoti automobilį, negali. Policiją pastebėjo veidrodėliuose, privažiavo, atėjo prie mašinos, paprašė vairuotojo pažymėjimo, pasakė, kad yra išgėręs. Garsinio signalo nebuvo. Per pirmą pūtimą buvo apie 1,8 prom., o antro neprisimena, gal šiek tiek daugiau. Alkoholį vartojo prieš 2,5-3 val. iki sulaikymo. Policijos automobilį su įjungtais švyturėliais pamatė iš nugaros pusės, tada sustojo šalikelėje ir pareigūnai prie jo priėjo. Negirdėjo jokių garsiakalbių, tik matė šviesas ir tuo metu iš karto sustojo. Neturėjo jokių ketinimų ir nebandė pabėgti. Jeigu prieš tai būtų žinojęs apie jam gresiančią atsakomybę, niekada gyvenime nebūtų taip pasielgęs. Tikrinant blaivumą jam pasakė iškvėpti orą. Darė taip kelis kartus, o pareigūnai pasakė, kad daro neteisingai. Jo šalyje nėra tokių pareigų ir nežino kaip atlikti tą testą, todėl iškvėpinėjo. Iškvėpė tris kartus, tada pasakė, kad greitai reikia ir tada jau nuskaitė. Planuoja toliau gyventi nurodytu adresu, nes šalia yra universitetas, kuriame studijuoja. Kai nusprendė studijuoti toliau, turėjau santaupų ir dirbo, todėl turėjo už ką pragyventi. Dabar mokėti už mokslą nereikės, bet po 3 mėn. turės sumokėti 3 500 Eur.

2025 m. vasario 25 d. vyresniosios tyrėjos V. M. tarnybiniame pranešime dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo nurodoma, kad 2025 m. vasario 25 d., apie 22.12 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., N. R., gim. (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 1,81 prom. etilo alkoholio koncentracija (b. l. 1).

2025 m. vasario 25 d. apžiūros protokole nurodoma, kad Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. apžiūrimas sidabrinės spalvos automobilis „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Išorinė automobilio dalis yra tvarkinga, jokių automobilio apgadinimų nesimato, atidarius viruotojo dureles porankyje matomos alaus skardinės „Calsberg“. Atidarius galines kairės pusės dureles, taip pat matomos alaus skardinės „Calsberg“. Automobilis tvarkingas (b. l. 9-15).

2025 m. vasario 25 d. vyr. patrulio D. J. tarnybiniame pranešime nurodoma, kad dirbant kartu su vyr. patruliu M. K. gavo iškvietimą iš budėtojo OVS, kad pranešėjas važiuoja paskui automobilį „Toyota“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris nesaugiai manevruoja. Važiuoja nuo (duomenys neskelbtini). Sujungta su VPK. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. pastebėjo važiuojantį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris pavojingai manevravo po kelią. Sustabdžius minėto automobilio vairuotoją R. N., gim. (duomenys neskelbtini), jam, pirmu putimu, nustatytas 1.81 prom. girtumo laipsnis, antruoju – 1.90 prom. Iš vairuotojo jautėsi alkoholio kvapas, paklausus ar vairuotojas vartojo alkoholinius gėrimus atsakė, kad nevartojo, tada pasakius, jog bus tikrinamas blaivumas jis sutiko, tačiau tik po keliolikos kartų sugebėjo papusti į alkotesterį. Jam išlipus iš automobilio, pastebėti nekoordinuoti R. N. judesiai. R. N. sulaikytas 22.12 val. (b. l. 19).

2025 m. vasario 25 d. neblaivumo nustatymo akte nurodoma, kad 2025 m. vasario 25 d., 22.30 val., Vilniuje, N. R., gim. (duomenys neskelbtini), vyr. patrulis M. K. nustatė neblaivumo požymius – iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba ir nekoordinuoti judesiai. Įvertinus bendrą N. R. būklę, nustatyta, kad ji negali eiti tiesia linija (pėda po pėdos); negali stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs). N. R. nurodė, kad alkoholio nevartojo. Neblaivumo patikrinimas atliktas prietaisu Alcotest 6810 Nr. ARFM-0451, sertifikato Nr. 2262210. Pirmuoju tikrinimu 22.12 val. nustatytas 1,81 prom. neblaivumas. Antruoju tikrinimu 22.30 val. nustatytas 1.90 prom. neblaivumas. N. R. nenurodė, ar sutinka su tikrinimo rezultatais (b. l. 20).

2025 m. vasario 25 d. alkotesterio Nr. ARFM-0451 neblaivumo patikrinimo kvite nurodoma, kad 2025 m. vasario 25 d., 22.12 val., N. R., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,81 prom. neblaivumas. N. R. pasirašė neblaivumo patikrinimo kvite (b. l. 21).

2025 m. vasario 25 d. alkotesterio Nr. ARFM-0451 neblaivumo patikrinimo kvite nurodoma, kad 2025 m. vasario 25 d., 22.30 val., N. R., gim. (duomenys neskelbtini), nustatytas 1,90 prom. neblaivumas. N. R. pasirašė neblaivumo patikrinimo kvite (b. l. 21).

2025 m. sausio 21 d. patikros sertifikate Nr. 2262210 nurodoma, kad alkotesterio Nr. ARFM-0451 patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. liepos 21 d. (b. l. 22).

VĮ „Regitra“ pažymoje apie transporto priemone „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) be kita ko nurodoma, kad minėtos transporto priemonės savininkas yra MB „J.“, į. k. (duomenys neskelbtini) (b. l. 23).

VšĮ „Emprekis“ pažymoje dėl vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje nurodoma, kad lengvojo automobilio pavadinimu: „TOYOTA Yaris 1.3 Linea Luna“; kategorija: M1-AB; kėbulo tipas: hečbekas; pavarų dėžė: mech.; varantieji ratai: priekiniai; durų skaičius: 3; kuras: benzinas; variklio darbinis tūris: 1 299 cm³; variklio galia: 63 KW (86 AG); bendra masė: 135 t; gamybos periodas: 1999-2003; pasirinkti metai: 2000 - vidutinę kainą Lietuvoje (su PVM) sudaro 1 240,00 Eur (b. l. 24).

2025 m. vasario 26 d. apklaustas liudytojas D. V. parodė, kad jam liudytojo teisės yra išaiškintos. Jis yra MB „J.“ įgaliotas atstovas, ši įmonė užsiima automobilių nuoma, nuomoja 9 automobilius, tarp kurių ir „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilis priklauso jų įmonei. 2025 m. sausio 23 d. N. R. pasirašė „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nuomos sutartį. Nuomininkas kas savaitę mokėjo sutartą mokestį – 65,00 Eur; nuomą mokėjo tvarkingai. Apie tai, kad jų automobilį vairavo neblaivus nuomininkas, sužinojo iš policijos. Pretenzijų dėl automobilio neturi. Daugiau nieko papasakoti negali (b. l. 30-31).

2025 m. vasario 26 d. apklaustas liudytojas M. K. parodė, kad jis dirba patruliu (duomenys neskelbtini). 2025 m. vasario 25 d. dirbo kartu su patruliu D. J.. 2025 m. vasario 25 d., apie 21.53 val. iš Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad automobilio „Toyota Prius“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuotojas nesaugiai manevruoja, galimai yra neblaivus, važiuoja nuo (duomenys neskelbtini) pusės. Budėtojui bendraujant telefonu su pranešėju jiems buvo perduota informacija radijo ryšio priemonėmis kur minėtas automobilis važiuoja. Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g. link (duomenys neskelbtini) k., primoje kelio eismo juostoje pastebėjo minėtą automobilį, kuris važiavo šiek tiek vingiuodamas po eismo juostą. Įjungus specialiuosius šviesos signalus ir garsinį signalą pradėjo stabdyti šį automobilį, tačiau vairuotojas nestojo, todėl per garsiakalbį nurodė vairuotojui sustoti kelkraštyje, tai pakartojo du kartus ir tik tuomet vairuotojas sustojo. Jis su kolega priėjo prie nurodyto automobilio, kuriame buvo du asmenys, vairuotojas ir keleivis. Iš automobilio salono sklido stiprus alkoholio kvapas, todėl vairuotojo buvo paklausta, ar jis vartojo alkoholį, šis atsakė, kad nevartojo. Kaip vėliau paaiškėjo, automobilį vairavo (duomenys neskelbtini) pilietis, kuris jiems pateikė leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje ir prisistatė kaip N. R., gim. (duomenys neskelbtini). Jiems bendraujant su N. R., pastebėjo jo nekoordinuotus judesius, kalbėjo nerišliai. Kadangi jiems kilo įtarimas, kad vairuotojas yra neblaivus, pasiūlė pasitikrinti blaivumą alkoholio kiekio matuokliu. Iš pradžių vairuotojas apžiojo alkoholio kiekio matuoklio šiaudelį ir nepūtė į jį. Visgi po kurio laiko asmuo nusiramino ir 22.12 val. jam buvo nustatytas 1,81 prom. girtumas. Pamatęs alkoholio kiekio matuoklio rodmenis N. R. pasakė, kad vis gi jis išgėrė vieną alaus. Po kurio laiko 22.30 val. patikrinus vairuotojo blaivumą antrą kartą jam buvo nustatytas 1,90 prom. girtumas. Vairuotojas buvo sulaikytas. Automobilis nuvarytas į saugojimo aikštelę, esančią Minsko pl. 21, Vilnius. Įvykio vietoje buvo ir asmuo, kuris pranešė apie šį įvykį, tai D. S., kuris paaiškino, kad labai skuba ir parašyti paaiškinamą neturi laiko. Daugiau apie šį įvykį nieko pasakyti negali (b. l. 35-37).

2025 m. vasario 26 d. apklaustas įtariamuoju N. R. parodė, kad pranešimas apie įtarimą jam išverstas į anglų kalbą, jis supranta kuo jis įtariamas, savo kaltę pripažįsta visiškai. Psichiatrinėse įstaigose negydytas, priklausomybės ligų įskaitoje neregistruotas. Alkoholiui ir narkotikams priklausomybės neturi. Lietuvoje gyvena nuo 2024 m. rugsėjo 5 d., studijuoja magistrantūroje (duomenys neskelbtini). Šiuo metu niekur nedirba, gyvena iš santaupų, tačiau šiuo metu ieškosi darbo. 2025 m. vasario 25 d. vakare, apie 19 val.. susitiko su draugu D., kitų jo duomenų nežino, D. atėjo pas jį į namus, esančius (duomenys neskelbtini), jie gėrė alų, kiek tiksliai išgėrė, nežino, kartu buvo kitas jo draugas S., kuris alkoholio nevartojo. Tuomet jie su draugu D. ir S. nusprendė šiek tiek pasivažinėti su jo išsinuomotu automobiliu „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Automobilį išsinuomojo įmonėje, bet neprisimena pavadinimo, nes planavo dirbti kurjeriu, išvežioti maistą. Jo draugas S. vairavo jo išsinuomotą automobilį, kadangi jis negėrė. Jie nuvažiavo į Trakų pilį. Jiems važinėjant po Trakus, jo draugui S. paskambino pastarojo draugas, kuris nurodė, kad jam reikia grįžti į darbą. Jie visi grįžo netoli jo namų ir S. sustojęs šalikelėje. Tuomet jis (N. R.) sėdo vairuoti automobilį „Toyota Yaris“. Važiavo link savo namų, jis ieškojo vietos kur priparkuoti automobilį. Kai jis važiavo link savo namų, jį sustabdė policijos pareigūnai, kurie nurodė pasitikrinti neblaivumą, o po to jį sulaikė. Labai gailisi dėl to, kad vairavo išgėręs, negali atsakyti, kodėl taip pasielgė, supranta, kad suklydo ir dėl to labai gailisi. Žinojo, kad pagal Lietuvos įstatymus negalima vairuoti esant neblaiviam. Jam išaiškinta kas yra bylos užbaigimas supaprastinto proceso tvarka, jei yra galimybė norėtų ikiteisminį tyrimą užbaigti supaprastinto proceso tvarka. Nepageidauja, kad teismo posėdyje būtų apklausiami liudytojai, kaip minėjo pripažįsta savo kaltę visiškai (b. l. 60-63).

Prie bylos medžiagos taip pat pridėta CD laikmena, kurioje įkeltas BBC garso įrašas ir pareigūnų kūno kamerų įrašai. Vokas į kurį įdėta minėta CD laikmena prisegtas prie galinio bylos virželio.

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

Įstatymų leidėjas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje nustatė atsakomybę tam, kas vairuoja motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba moka praktinio vairavimo būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas, arba vengia neblaivumo patikrinimo, kai jam nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartoja alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatyta 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas. Šios straipsnio sudėties objektas (saugoma vertybė) – kelių transporto eismo saugumas, kuris gali būti pažeistas alternatyviais būdais (alternatyviomis veikomis): 1) motorinių transporto priemonių, traktorių ar savaeigę mašiną vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas būnant neblaiviam, kai nustatytas 1,51 ir daugiau prom. neblaivumas; 2) vairavusio neblaivumo patikrinimo vengimas, kai nustatyti neblaivumo požymiai; 3) alkoholio vartojimas po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo nustačius 1.51 ir daugiau prom. neblaivumą. Nagrinėjamo straipsnio sudėtis yra formalioji, todėl jokių padarinių 281¹ straipsnio 1 dalies dispozicija nenumato, o priežastinio ryšio požymis nenustatomas. Nusikalstamos veikos subjektas yra bendras – 16 metų sulaukęs, pakaltinamas, fizinis asmuo. Pažymėtina, kad nusikalstamos veikos sudėtis gali būti įgyvendinta esant ir tyčinei, ir neatsargiai kaltės formai.

Byloje surinkti duomenys, kurie teismo vertinimu, vadovaujantis BPK 20 straipsnio 1, 3 ir 4 dalies nuostatomis, pripažintini liečiamasi, leistinais ir patikimais įrodymais (BPC garso įrašas ir pareigūnų body kamerų vaizdo įrašai, pareigūnų tarnybiniai pranešimai, ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų parodymai, o taip pat pačio N. R. parodymai), nustatyta, kad N. R. įvykdė BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą prokuroro pareiškime nurodytomis aplinkybėmis. Byloje įrodyta, kad N. R., 2025 m. vasario 25 d., apie 22.12 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini) g., pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai policijos pareigūnai nustatė jam 1,81 prom. neblaivumą.

Perklausius BPC pateiktą garso įrašą, nustatyta, kad D. S. pranešė BPC apie pastebėtą „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilį, kurio vairuotojas važiuoja labai įtartinai, t. y. blaškosi po kelią, važiuoja labai lėtai antra juosta, nekreipia dėmesio į kitus eismo dalyvius ir pan. Neužilgo minėtą automobilį sustabdė vyr. patrulis M. K. ir D. J.. Peržiūrėjus pareigūnų kūno kamerų įrašus matyti, kad minėtame automobilyje sėdėjo du vyrai. Tiriamo įvykio metu automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairavo N. R., gim. (duomenys neskelbtini). Kadangi vyr. patruliui M. K. ir D. J., dėl iš automobilio sklindančio alkoholio kvapo, iškilo įtarimų, kad N. R. yra neblaivus, pareigūnai nusprendė patikrinti vairuotojo neblaivumą alkotesteriu „Alcotest 6810“ Nr. ARFM-0451. Pažymėtina, kad minėto alkotesterio patikros sertifikatas galioja iki 2025 m. liepos 21 d., todėl pagrindo abejoti jo rodmenimis iš esmės nėra. Prie bylos medžiagos pridėti neblaivumo patikrinimo kvitai patvirtina, kad N. R. vairavo „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas. Paminėtina, kad pareigūnų nustatytas N. R. neblaivumas (pirmuoju putimu – 1,81 prom., antruoju putimu – 1,90 prom.) taip pat matomas pareigūnų kūno kamerų įrašuose. Ikiteisminio tyrimo ir teisminio bylos nagrinėjimo metu apklaustas N. R. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir savo kaltės neginčijo – nurodė, kad tiriamo įvykio dieną iš tikrųjų vartojo alkoholį ir savavališkai nusprendė vairuoti automobilį būdamas tokioje būsenoje. Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendžia, kad byloje yra nustatyti visi objektyvieji BK 281¹ straipsnio 1 dalies sudėties požymiai.

Byloje nustatyti objektyvūs BK 281¹ straipsnio 1 dalies požymiai, o taip pat pačio kaltinamojo N. R. parodymai patvirtina, kad nusikalstamos veikos padarymo metu jis suvokė pavojingą savo veikos pobūdį, t. y. priešingumą įstatymui ir neigiamą socialinę reikšmę, ir nepaisant to vis tiek norėjo taip veikti. N. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad tiriamo įvykio dieną bandė susisiekti su kitais savo draugais, kurie galėtų jį parvežti iki namų, tačiau niekas jam nepagelbėjo. Teismo vertinimu, ši N. R. parodymų dalis patvirtina, kad jis suprato, jog tuo metu dėl savo neblaivumo negalėjo vairuoti automobilio. Remdamasis šiais motyvais, teismas sprendžia, kad byloje nustatyti subjektyvieji N. R. įvykdyto BK 281¹ straipsnio 1 dalies nusikaltimo požymiai – tiesioginė tyčia.

Taigi atsižvelgdamas į aukščiau išdėstytus argumentus, teismas konstatuoja, kad N. R. veika teisingai kvalifikuota pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalies sudėtį.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad N. R. padarė vieną nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,81 prom. neblaivumas. Taigi jis turi būti patrauktas baudžiamojon atsakomybėn laikantis BK nustatyto teisinio reguliavimo. Minėto straipsnio sankcijoje yra nustatytos 3 bausmės rūšys – bauda, areštas ir laisvės atėmimas iki 1 metų.

BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą.

BK 61 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį ir nustato skiriamos bausmės dydį. Tačiau Aukščiausiojo Teismo nutartyse nuolat pabrėžiama: „Individualizuojant bausmę, visoms šioms aplinkybėms turi būti skiriama vienoda teisinė reikšmė, nė vienai iš jų neturi būti suteikiama išskirtinė dominuojanti reikšmė.“ (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-111-976/2024, 2K-218-628/2024, 2K-9-387/2025).

BK 64 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad jeigu kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas paprastai skiria jam minimalią straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę arba su laisvės atėmimu nesusijusią bausmę. Esant šios dalies pirmame sakinyje nustatytoms sąlygoms, teismas gali skirti didesnę nei minimalią sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytą laisvės atėmimo bausmę, tačiau tokį savo sprendimą privalo motyvuoti.

Įvertinęs byloje nustatytus objektyviuosius fakultatyviuosius nusikalstamos veikos sudėties požymius, teismas sprendžia, kad N. R. įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnis yra vidutinis. N. R. automobilį vairavo mieste, kur paprastai yra pakankamai intensyvus eismas. Nepaisant to, kad N. R. nustatytas neblaivumas ženkliai neviršijo įstatyme nustatytos 1,51 prom. ribos, tačiau iš antro neblaivumo patikrinimo rezultato matyti, kad jo neblaivumas didėjo. Kartu, reikia pažymėti, kad N. R. sukėlė realų pavojų kitiems eismo dalyviams, nes iki jo vairuojamą automobilį sustabdė pareigūnai, jis blaškėsi po visas eismo juostas, važiavo per lėtai, dėl ko vienas iš eismo dalyvių net nusprendė pranešti apie tai policijai. Kaltinamojo elgesys nusikaltimo padarymo metu taip pat parodo didesnį jo asmenybės pavojingumą. Iš pareigūnų duotų parodymų matyti, kad N. R. iš karto automobilio nesustabdė, o pirmo neblaivumo patikrinimo metu nepūtė į alkotesterį. Byloje taip pat nustatyta, kad N. R. nusikaltimą padarė tiesiogine tyčia, nes nusprendė savarankiškai parvažiuoti namo neblaivus. Bylos medžiagos duomenimis N. R. anksčiau neteistas, vieną kartą baustas administracine tvarka už KET pažeidimą pagal ANK 415 straipsnio 1 dalį (paskirtą baudą apmokėjo). Šiuo metu jis nedirba, tačiau aktyviai ieško darbo pasiūlymų. Taip pat N. R. šuo metu studijuoja universitete ir savarankiškai moka už savo studijas. N. R. savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo pripažino ir nuoširdžiai galėjosi, kas pripažintina jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (BK 60 straipsnio 1 dalies 1-13 punktas).

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad pagal BK 55 straipsnio nuostatą, asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su areštu arba terminuotu laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas arešto arba terminuoto laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą. Nepaisant to, kad N. R. anksčiau neteistas, teismas sprendžia, jam neskirti švelniausios bausmės rūšies, nes šiuo metu N. R. turi finansinių sunkumų. Teismo posėdžio metu jis parodė, kad turi mokėti už buto nuomą, studijas ir kitas pragyvenimo išlaidas, bet šiuo metu stabilaus pajamų šaltinio neturi. Teismo vertinimu, jeigu N. R. bus paskirta baudos bausmė, jis nepagrįstai ir neproporcingai apsunkins jo ir taip sudėtingą finansinę padėtį. Kartu, reikia pažymėti, kad nusikaltimo padarymo metu N. R. vairavo jam nepriklausantį automobilį, dėl ko byloje yra sprendžiamas klausimas dėl jo vertės konfiskavimo, t. y. 1 240,00 Eur.

Taigi atsižvelgdamas į aukščiau išvardintų aplinkybių visumą, susijusių su N. R. padarytu nusikaltimu, taip pat į BK 55 straipsnio ir 61 straipsnio 2 dalies nuostatas, BK 41 straipsnio 1 dalyje nustatytą bausmės paskirtį, teismas sprendžia, kad N. R. turi būti paskirta 60 parų arešto bausmė. Teismo vertinimu toks bausmės dydis yra teisingas ir proporcingas įvykdytam nusikaltimui, todėl įgyvendins BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyta bausmės paskirtį.

Dėl to, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kaltinamasis savo kaltę pripažino visiškai, kaltinamajam paskirta bausmė, vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1-2 dalimis, mažintina vienu trečdaliu, t. y. N. R. skirtina galutinė – 40 parų arešto bausmė. Vadovaujantis BK 66 straipsniu 1 ir 2 dalimi teismas taip pat įskaito į N. R. paskirtą bausmę 2 paras išbūtas laikinajame sulaikyme (nuo 2025 m. vasario 25 d. 22.12 val. iki 2025 m. vasario 27 d. 14.00 val.), prilyginant jas 2 įvykdytoms arešto paroms.

Teismo vertinimu, nagrinėjamoje byloje yra pakankamas pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti be realaus arešto bausmės atlikimo, todėl yra pagrindas taikyti BK 75 straipsnio nuostatas, atidedant N. R. paskirto arešto vykdymą 7 mėnesiams (BK 75 straipsnio 1 dalis), netaikant intensyvios priežiūros. Teismas kaltinamąjį N. R. įpareigoja (BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktas) bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) pradėti dirbti arba tęsti studija; 2) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

BK 68 straipsnio 1 dalies nuostatomis, teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (teise vairuoti kelių, oro ar vandens transporto priemones, teise laikyti ir nešioti ginklą, teise medžioti, teise žvejoti ir pan.) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki septynerių metų (BK 68 straipsnio 2 dalis).

Kadangi N. R., vairuodama automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kai jam nustatytas vidutinis – 1,81 prom. neblaivumas, grubiai pažeidė KET, elgėsi pavojingai, todėl kartu su bausme jai taikytina BK 68 straipsnyje numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise (teise vairuoti kelių transporto priemones). Nustatydamas terminą, teismas atsižvelgia į nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą bei jos įvykdymo aplinkybes: kaltinamasis vairavo transporto priemonę, būdama vidutinio sunkumo neblaivumo būsenos, vakare, tamsiu paros metu (apie 22.00 val.), Vilniaus mieste, kur bet kuriuo metu gali pasirodyti žmonės, praėjus pakankamai trumpam laikui po to, kai vartojo alkoholinius gėrimus, šiais savo veiksmais sukeldamas realų pavojų savo ir kitų eismo dalyvių sveikatai bei turtui ir tik laimingo atsitiktinumo dėka išvengė sunkesnių pasekmių. Kita vertus, kaltinamasis neteistas, savo kaltę pripažino, nuoširdžiai gailisi dėl savo veiksmų. Įvertinęs šias aplinkybes, teismas nustato, kad baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas naudotis teise vairuoti kelių transporto priemones taikytina 1 metams ir 6 mėnesiams, šį terminą skaičiuojant nuo kardomosios priemonės – specialios teisės sustabdymo paskyrimo dienos, t. y. nuo 2025 m. vasario 26 d. Pažymėtina, jog kaltinamasis nagrinėjamo įvykio metu buvo žinoma apie tai, jog teisė vairuoti transporto priemones jam yra reikalinga savo asmeniniams bei kitiems poreikiams patenkinti, tačiau ši aplinkybė nesulaikė kaltinamosios nuo nusikalstamos veikos įvykdymo. Teismo vertinimu, nustatytas terminas yra proporcingas įvykdytai nusikalstamai veikai bei kaltinamosios asmenybei.

BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punkte ir 72 straipsnyje numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas, t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas BK uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas, o kaltininkui priklausantis konfiskuotinas turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais (BK 72 straipsnio 2, 3 dalys). Kai konfiskuotinas turtas priklauso tretiesiems asmenims, teismas iš kaltininko ar kitų šio straipsnio 4 dalyje nurodytų asmenų išieško konfiskuotino turto vertę atitinkančią pinigų sumą (BK 72 straipsnio 5 dalis).

Byloje nustatyta, kad kaltinamasis N. R. nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, įvykdė vairuodamas jam nepriklausantį automobilį „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) VĮ „Regitra“ pažymoje nurodyta, kad transporto priemonės savininkas yra MB „J.“. Nustačius, kad transporto priemonė yra nusikalstamos veikos padarymo priemonė, jos konfiskavimas yra privalomas. Kadangi nagrinėjamu atveju minėtas automobilis nuosavybės teise priklauso ne kaltinamajam, o MB „J.“, o BK 72 straipsnio 4 dalyje numatytų sąlygų nenustatyta, iš kaltinamojo Valstybės naudai išieškotina šio automobilio vertę atitinkanti pinigų suma (BK 72 straipsnio 5 dalis)

Pagal byloje esančios VšĮ „Emprekis“ pažymos duomenis, automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vidutinė rinkos kaina Lietuvoje įvykio metu buvo 1 240 Eur, todėl teismas sprendžia šią sumą konfiskuoti.

Nagrinėjamoje byloje, vadovaujantis BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktu, kaltinamąjį N. R. ginti parinkta advokatė J. D..

2025 m. vasario 27 d. Vilniaus miesto apylinkės teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Išteklių administravimo skyriaus pažyma Nr. APD-2025-02553 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodoma 2025 m. vasario 26 d. gautas advokatės J. D. prašymas Nr. ATP-2025-09311 apskaičiuoti antrinės teisinės pagalbos išlaidų dydį, teikiant antrinę teisinę pagalbą N. R. pagal 2025 m. vasario 26 d. sprendimą Nr. KPD-2025-02558. Valstybės naudai priteistina antrinės teisinės pagalbos išlaidų suma – 135.42 Eur.

Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Pažymėtina, kad BPK 106 straipsnio 2 dalies pakeitimas susijęs su tuo, jog pirmiausia asmeniui turi būti suteikta teisė pačiam pasirinkti gynėją, o valstybės teikiama teisinė pagalba turi būti užtikrinta tik kai asmuo savo teise pasirinkti gynėją nepasinaudojo, tačiau advokato pagalba jam yra reikalinga. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą, esant įstatyme numatytiems pagrindams (BPK 51 straipsnio 1 dalies 3 ir 9 punktas), todėl nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, gynėjo dalyvavimas byloje buvo būtinas kaip pakankama ir veiksminga procesinė garantija, užtikrinanti asmens, kaltinamo padarius nusikalstamą veiką, teisę į gynybą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstytą, teismas mano, jog nagrinėjamu atveju valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų išieškojimas nesuderinamas su procesine kaltinamosios teise į gynybą ir turtine padėtimi, todėl antrinės teisinės pagalbos išlaidos iš N. R. nepriteistinos.

Dėl kitų klausimų

N. R. ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas (vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini); vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas (duomenys neskelbtini); pasas (duomenys neskelbtini) išduotas (duomenys neskelbtini), specialios teisės sustabdymas – paliktinos galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus, panaikintinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi, 313 straipsniu,

nusprendžia:

N. R. (N. R.) pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 60 (šešiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu N. R. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam galutinę 40 (keturiasdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsnio 2 dalimi į N. R. paskirtą bausmę įskaityti 2 paras išbūtas laikinajame sulaikyme (nuo 2025 m. vasario 25 d. 22.12 val. iki 2025 m. vasario 27 d. 14.00 val.), prilyginant jas 2 įvykdytoms arešto paroms.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 ir 5 dalies 5, 7, 8 ir 10 punktu, N. R. paskirtos arešto bausmės vykdymą atidėti 7 (septyniems) mėnesiams, nenustatant intensyvios priežiūros, įpareigojant N. R.: 1) pradėti dirbti arba tęsti studijas; 2) neišeiti iš namų nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su darbu arba mokymusi; 3) neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo; 4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio įsiteisėjimo.

Vadovaujantis BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktu, 68 straipsniu, N. R. paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise – teise vairuoti kelių transporto priemones, 1 (vieneriems) metams 6 (šešiems) mėnesiams, terminą skaičiuojant nuo specialiosios teisės sustabdymo dienos, tai yra nuo 2025 m. vasario 26 d.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalies 7 punktu, 72 straipsnio 5 dalimi, paskirti N. R. baudžiamojo poveikio priemonę – išieškoti iš N. R. valstybės naudai automobilio „Toyota Yaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vertę atitinkančią pinigų sumą – 1 240,00 Eur (vieną tūkstantį du šimtus keturiasdešimt eurų).

Netenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo.

N. R. paskirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą (vairuotojo pažymėjimas (duomenys neskelbtini), išduotas (duomenys neskelbtini); vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas (duomenys neskelbtini); pasas Nr. (duomenys neskelbtini) išduotas (duomenys neskelbtini), specialios teisės sustabdymą – palikti nepakeistas iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o jam įsiteisėjus – panaikinti.

Kompaktinę laikmeną – palikti saugoti prie bylos kaip nusikalstamos veikos tyrimo medžiagą.

Išaiškinti N. R., kad bausmės vykdymo atidėjimo vykdymo tvarką ir sąlygas reglamentuoja Lietuvos Respublikos probacijos įstatymas. Nuteistieji, kuriems paskirtas bausmės vykdymo atidėjimas, privalo:

1) susisiekti su probacijos tarnyba per penkias darbo dienas nuo teismo nuosprendžio, kuriuo paskirta probacija, įsiteisėjimo dienos (Rytų Lietuvos skyrius, Kareivių g. 1, Vilnius, tel. +370 672 88 430, +370 672 94 080; el. paštas: rytu.skyrius@probacija.lt);

2) atvykti į probacijos tarnybą šios tarnybos šaukime nurodytą dieną;

3) vykdyti probacijos sąlygas ir individualiame probuojamojo priežiūros plane nustatytas priemones, padedančias įvykdyti probacijos sąlygas, informuoti probuotoją apie jų vykdymą ir (ar) pateikti tai patvirtinančius dokumentus;

4) pranešti probuotojui apie savo gyvenamąją, darbo ar mokymosi vietą, išvykimą už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų.

Išaiškinti nuteistajam, kad tuo atveju, jeigu probuojamasis probacijos vykdymo laikotarpiu:

1) dėl pateisinamų priežasčių per teismo nustatytą laiką neįvykdo probacijos sąlygų, jis šias probacijos sąlygas privalo įvykdyti iki bausmės vykdymo atidėjimo ar likusios bausmės laiko pabaigos;

2) probacijos tarnybos teikimu teismas gali priimti sprendimą panaikinti nuteistajam bausmės vykdymo atidėjimą ir vykdyti pagal nuosprendį paskirtą bausmę arba panaikinti lygtinį paleidimą iš laisvės atėmimo vietų įstaigos ir vykdyti likusią bausmės dalį, jeigu probacijos vykdymo metu probacijos tarnyba nustatė nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikos arba žalos kitiems asmenims rizikos padidėjimą ir yra pakankamas pagrindas manyti, kad probacijos tikslas nebus pasiektas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.