Vilniaus apygardos teismo nutartis

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo M. S. dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutarties, kuria teismas netenkino ieškovo M. S. prašymo dėl termino atnaujinimo ir atsisakė priimti atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gridinta“ reiškiamą ieškinį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas atskirajame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas ir neperžengus skundo ribų būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (CPK 320 straipsnio 2 dalis, 338 straipsnis).

7. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs atskirąjį skundą, absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalies 1–7 punktuose, taip pat pagrindų peržengti atskirojo skundo ribas nenustatė (CPK 329, 338 straipsniai).

8. Apeliacijos objektą sudaro nutarties, kuria neatnaujintas terminas ieškiniui pareikšti ir ieškinį atsisakyta priimti, pagrįstumo ir teisėtumo patikrinimas.

Dėl atskirojo skundo argumentų

9. Pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 231 straipsnio 1 dalį, darbo ginčo šaliai nesutinkant su DGK sprendimu, taip pat DGK priėmus sprendimą atsisakyti atnaujinti praleistą terminą kreiptis į DGK su prašymu išnagrinėti darbo ginčą dėl teisės, darbo ginčo šalis per vieną mėnesį nuo DGK sprendimo priėmimo dienos turi teisę pareikšti ieškinį dėl darbo ginčo dėl teisės išnagrinėjimo teisme, vadovaudamasi CPK nuostatomis. Pagal DK 231 straipsnio 2 dalį šio straipsnio 1 dalyje numatytas praleistas ieškinio pareiškimo terminas gali būti atnaujintas teismo, jeigu nurodytas termino praleidimo priežastis teismas pripažįsta svarbiomis. Pagal CPK 78 straipsnio 1 dalį asmenims, praleidusiems įstatymų nustatytą ar teismo paskirtą terminą dėl priežasčių, kurias teismas pripažįsta svarbiomis, praleistas terminas gali būti atnaujinamas. Teismas turi teisę atnaujinti praleistą terminą ir savo iniciatyva, kai iš turimos medžiagos matyti, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.

10. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas siejamas su veiksmų atlikimu teisme. Aptariamas terminas yra universalus ir nėra siejamas su konkretaus materialiojo teisinio reikalavimo rūšimi. DK 231 straipsnio 1 dalyje nustatytas vieno mėnesio terminas yra procesinis terminas (DK 5, 16 straipsniai), kuriam taikomos CPK VII skyriaus „Procesiniai terminai“ normų nuostatos dėl procesinių terminų taikymo ir skaičiavimo, išskyrus DK ir kitų įstatymų nustatytas išimtis (DK 5 straipsniai, 16 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. lapkričio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-426-701/2015, 2021 m. balandžio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-123-823/2021). Teismas, spręsdamas dėl termino praleidimo priežasties svarbos, turi, be kita ko, atsižvelgti į tai, jog kiekvienam asmeniui turi būti užtikrinta teisė į teisingą teismą. Teismas įvertina pareiškėjo nurodomas subjektyvias termino praleidimo priežastis kartu su egzistavusiomis objektyviomis aplinkybėmis, dėl kurių visumos daroma išvada, ar iš tikrųjų egzistavo termino praleidimo svarbios priežastys (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 22 d. nutartis byloje Nr. e3K-3-80-403/2019).

11. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas termino atnaujinimo ieškiniui pareikšti klausimą, vertino, kad ieškovo nurodomos termino pareikšti ieškinį praleidimo priežastys (ieškovo faktinė gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), silpna sveikata, dėl kurios ieškovas negalėjo naudotis elektroninių ryšių priemonėmis ar telefonais; ilgos trukmės tinkamo juristo ir vertėjo paieškos; lietuvių kalbos nemokėjimas bei Lietuvos teisės nežinojimas) nesudaro pagrindo terminą atnaujinti. Apeliacinės instancijos teismas šiai pirmosios instancijos teismo išvadai pritaria.

12. Remiantis bylos medžiaga nustatyta, kad Klaipėdos darbo ginčų komisija 2023 m. spalio 24 d. sprendimu nutraukė darbo ginčo dėl teisės nagrinėjimą, Vilniaus darbo ginčų komisija 2024 m. sausio 16 d. sprendimu atsisakė nagrinėti ieškovo prašymą atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Gridinta“ nurodant, kad prašymas su tokiais pačiais reikalavimais jau buvo gautas ir išnagrinėtas darbo ginčų komisijoje. Ieškovas ieškiniu prašė teismo panaikinti Vilniaus darbo ginčų komisijos 2024 m. sausio 16 d. sprendimo ir Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2023 m. spalio 24 d. sprendimo dalis dėl darbo ginčo nagrinėjimo nutraukimo ieškovo darbo byloje. Ieškinys pateiktas praleidus atitinkamai keturis su puse mėnesio ir pusantro mėnesio. Be to, kaip teisingai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, ieškovas ieškiniu prašo atnaujinti terminą tik dėl Klaipėdos darbo ginčų komisijos sprendimo, tačiau termino pareikšti ieškinį dėl Vilniaus darbo ginčų komisijos sprendimo, neprašo.

13. Teismas visų pirma pažymi, kad ieškovas termino praleidimo priežastimis nurodo silpną sveikatą, ilgos trukmės juristo ir vertėjo paieškas, tačiau nei pirmosios, nei apeliacinės instancijos teismui nepateikė jokių tai patvirtinančių įrodymų (CPK 178 straipsnis). Apeliantas taip pat nurodo, kad terminą pareikšti ieškinį praleido dėl lietuvių kalbos nemokėjimo bei Lietuvos teisės nežinojimo, tačiau apeliacinės instancijos teismas vertina, jog nurodytos aplinkybės nesuponuoja išvados, kad ieškovas dėl to negalėjo ginti savo teisių savalaikiai kreipiantis į teismą. Remiantis Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko duomenimis (CPK 179 straipsnio 3 dalis) nustatyta, kad ieškovas siekė realizuoti savo teisę į teisminę gynybą dėl Klaipėdos darbo ginčų komisijos 2023 m. spalio 24 d. sprendimo dar 2023 m. lapkričio 21 d. Klaipėdos apylinkės teisme nagrinėjamoje civilinėje byloje Nr. 2-11286-1048/2023. Minėtoje byloje, kaip ir šioje byloje, ieškovą atstovavo advokatas Kazys Rakauskas. Taigi apeliantą (ieškovą) atstovavo advokatas, kuris yra šios srities profesionalas, todėl teismo vertinimu, tiek advokatui, tiek ir ieškovui turėjo būti žinomos teisės normos, reglamentuojančios procesinio termino praleidimo pasekmes (CPK 185 straipsnis). Byloje nustatyta, kad Klaipėdos apylinkės teismas 2023 m. lapkričio 28 d. nutartimi, be kita ko, nutarė pasiūlyti ieškovams dėl priimto Darbo ginčų komisijos sprendimo kreiptis į Darbo ginčų komisiją bei į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Teismo vertinimu, tai, jog ieškovas ieškinį Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškė praleidęs keturis su puse mėnesio ir pusantro mėnesio nuo ginčijamų Darbo ginčų komisijos sprendimų priėmimo, šiuo atveju negali būti laikomas atidžiu, operatyviu ir rūpestingu elgesiu. Atsižvelgiant į tai, teismas vertina, kad nėra pagrindo ieškovo nurodomas aplinkybes pripažinti pateisinančiomis termino pareikšti ieškinį teisme praleidimą.

14. Dėl kitų atskirojo skundo argumentų apeliacinės instancijos teismas nepasisako, nes jie nedaro įtakos skundžiamos nutarties teisėtumui ir pagrįstumui. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010, 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010).

15. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai išanalizavo ir įvertino ginčo faktines aplinkybes, o atskirajame skunde nurodyti argumentai nesudaro pagrindo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 14 d. nutartį panaikinti arba pakeisti. Todėl pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Apelianto (ieškovo) M. S. atskirąjį skundą atmesti.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. balandžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.