- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-09-01
- Bylos Nr.
- e2S-1060-163/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-06-3-03365-2016-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Alona Romanovienė
- Suinteresuotas asmuo
- D. G., G. G.
- Pareiškėjas
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Pranešėja Alona Romanovienė Civilinė byla Nr. e2S-1060-163/2016
2016 m. rugsėjo 1 d.
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Alona Romanovienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi suinteresuoto asmens D. G. atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutarties civilinėje byloje pagal pareiškėjos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos pareiškimą dėl skolininko turto dalies bendrojoje nuosavybėje nustatymo, suinteresuoti asmenys G. G., D. G., antstolė Brigita Tamkevičienė,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM) kreipėsi į teismą su prašymu nustatyti skolininko G. G. dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje su suinteresuotu asmeniu D. G., nustatant, kad 1/2 viso D. G. gaunamo darbo užmokesčio ir kitų pajamų priklauso G. G..
Žemesnės instancijos teismas
Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-20 nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino ir nustatė, kad suinteresuotam asmeniui (skolininkui) G. G. priklauso 1/2 dalis D. G. pajamų, gaunamų po santuokos sudarymo iš darbo ar intelektinės veiklos, dividendų, taip pat pensijų, pašalpų bei kitokių išmokų, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Suinteresuotas asmuo D. G. atkreipė dėmesį, kad vykdomojoje byloje vykdomas administracinės baudos išieškojimas yra asmeninė jos sutuoktinio G. G. prievolė, todėl nėra teisinio pagrindo išieškoti skolininko skolą iš bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės. Teismas, atmesdamas šį suinteresuoto asmens D. G. argumentą, nurodė, kad skolininko G. G. prievolė pagal administracinėje byloje 2004-12-22 išduotą vykdomąjį raštą yra asmeninė jo prievolė, kas reiškia, kad skola išieškoma ne iš bendrosios jungtinės nuosavybės, o iš skolininkui tenkančios turto dalies bendroje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje. Taigi byloje įvertinęs tą faktą, kad skolininkas yra sudaręs santuoką su suinteresuotu asmeniu D. G., bei vadovaudamasis LR CPK 666 ir 667 straipsniais, konstatavo, kad pareiškėja pagrįstai kreipėsi į teismą dėl skolininko turto dalies nustatymo sutuoktinių bendrojoje jungtinėje nuosavybėje. Teismas taip pat pažymėjo, kad nustatant skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, skola išieškoma ne iš asmeninės suinteresuoto asmens D. G. turto dalies, bet iš skolininkui priklausančios turto dalies, esančios bendrojoje jungtinėje nuosavybėje (LR CK 3.88 str.).
Šalies argumentai
Suinteresuotas asmuo D. G. pateikė atskirąjį skundą, juo prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-20 nutartį ir atmesti pareiškėjos VMI prie LR FM prašymą dėl skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje nustatymo, suėjus vykdymo proceso senaties terminui. Apeliantė nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo stabdyti bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėtas skundas dėl vykdymo veiksmų teisėtumo ir vykdomosios bylos nutraukimo suėjus vykdymo senaties terminui. Apeliantė teigia, kad administracinės baudos išieškojimas iš skolininko yra vykdomas daugiau kaip 11 metų, o teismų praktikoje pripažįstama, kad tam tikrą laiką administracinės nuobaudos, kaip apkaltinamojo nuosprendžio, neįvykdžius, jos vykdymas netenka prasmės, nes jis neatlieka įstatyme įtvirtintų valstybės taikomų poveikio priemonių funkcijų, nesiekia įstatyme nustatytų tikslų. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje numatyta, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl atžvilgiu buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Taigi įvertinus tą aplinkybę, kad LR ATPK nenustato administracinės nuobaudos vykdymo senaties terminų, pagal analogiją gali būti vadovaujamasi LR BK numatytomis taisyklėmis. LR BK 96 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nesužengimą.
Atsiliepimas
VMI prie LR FM pateikė atsiliepimą į atskirąjį skundą, juo prašo atmesti apeliantės atskirąjį skundą ir pirmosios instancijos teismo nutartį palikti nepakeistą. Pareiškėja atsiliepime nurodo, kad apeliantė su skolininku jau buvo pateikę skundą dėl antstolio veiksmų ir vykdomosios bylos nutraukimo, suėjus senaties terminui, tačiau pirmosios instancijos teismas atmetė suinteresuotų asmenų skundą. Taip pat pareiškėja pažymi, kad tai neužkerta kelio nustatyti skolininkui priklausančios dalies bendrojoje jungtinėje nuosavybėje.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (LR CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (LR CPK 329, 338 str.).
Byloje nagrinėjamas klausimas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje nuosavybėje, ginčijamas pagrindas tai atlikti, kadangi yra suėjęs vykdymo proceso senaties terminas.
Byloje nustatyta, kad antstolė Brigita Tamkevičienė vykdo vykdomąją bylą Nr. 0005/05/00273, pradėtą pagal 2004-12-22 Klaipėdos miesto apylinkės teismo išduotą vykdomąjį raštą Nr. A-6-339-39/2004, dėl 579,24 Eur baudos išieškojimo iš skolininko G. G. išieškotojos VMI prie FM naudai. Klaipėdos miesto apylinkės teismas išieškotojos prašymu nustatė skolininko dalį bendrojoje jungtinėje nuosavybėje siekiant išieškoti skolą iš skolininko.
Apeliantė pateikė atskirąjį skundą, juo nurodo, kad pirmosios instancijos teismas turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą, iki bus išnagrinėtas skundas dėl vykdymo veiksmų teisėtumo ir vykdomosios bylos nutraukimo, suėjus vykdymo senaties terminui.
Pagal CPK 163 straipsnio 3 punktą teismas privalo sustabdyti bylą, kai negalima nagrinėti tos bylos tol, kol bus išspręsta kita byla, nagrinėjama civiline, baudžiamąja ar administracine tvarka. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teisės aiškinimo ir taikymo praktiką, CPK 163 straipsnio 3 punkte įtvirtintas privalomojo civilinės bylos sustabdymo pagrindas taikomas tada, kai tarp nagrinėjamos civilinės bylos ir teisinio rezultato kitoje neišnagrinėtoje byloje (kitose neišnagrinėtose bylose) yra tiesioginis prejudicinis ryšys, t. y. kai kitoje byloje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje. Taigi civilinės bylos nagrinėjimas šiuo pagrindu sustabdomas tada, kai dvi ar daugiau neišnagrinėtų bylų yra taip susijusios, kad kitoje byloje nustatyti faktai turės įrodomąją, prejudicinę ar privalomąją galią sustabdytai bylai. Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad negalimumas išnagrinėti civilinę bylą, iki bus išnagrinėta kita byla, paaiškinamas tuo, kad teismas pats negali nustatyti faktų, kurie nustatinėjami kitoje byloje, kurioje nustatyti faktai turės teisinės reikšmės priimant teismo sprendimą nagrinėjamoje byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2015 m. liepos 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-459-611/2015).
Iš LITEKO teismų informacinės sistemos matyti, kad 2016-04-26 Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2016-04-26 priėmė nutartį (c. b. 2-6316-838/2016), ja atmetė pareiškėjų skundą dėl antstolės Brigitos Tamkevičienės veiksmų, kuriuo jie prašė panaikinti 2016-03-08 antstolės padėjėjos turto arešto aktą vykdomojoje byloje Nr. 0005/05/00273 dėl 579,28 Eur išieškojimo iš skolininko G. G. išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, kuriuo areštuotas D. G. gaunamas UAB „Norfos mažmena“ darbo užmokestis, mokamas skolininko G. G. sutuoktinei, nutraukti vykdomąją bylą suėjus senaties terminui, taip pat spręsti klausimą dėl paskirtos baudos išieškojimo pakeitimo viešaisiais darbais. Ši nutartis nebuvo peržiūrėta apeliacine tvarka ir yra įsiteisėjusi. Taip pat 2016-07-14 Klaipėdos miesto apylinkės teismas atmetė pareiškėjų skundą dėl antstolės Marijos Blauert veiksmų (c. b. 2YT-9176-911/2016), kuriuo jie prašė nutraukti vykdomųjų bylų Nr. 0108/04/00129, 0108/04/00495, 0108/04/00496, 0108/04/00497, 0108/04/00551, 0108/05/00028 vykdymo procesą suėjus senaties terminui. Nutartis nėra įsiteisėjusi, ji išsiųsta į apeliacinės instancijos teismą.
Atsižvelgus į tai, kad šios bylos apeliacijos objektas yra teismo nutartis, kuria teismas nustatė skolininko turto dalį bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, tačiau apeliantė teigia, kad teismas turėjo sustabdyti bylos nagrinėjimą iki kitoje byloje bus išspręstas klausimas dėl antstolio veiksmų vykdomojoje byloje, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo nutartimi, jog nagrinėjamu atveju skolininko turto dalies nustatymas bendrojoje jungtinėje nuosavybėje neturi esminės reikšmės civilinėje byloje, kurioje nagrinėjamas klausimas dėl antstolio veiksmų. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad išieškojimą iš teismo nustatytos skolininko turto dalies bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje atlieka antstolis, o ne teismas, todėl vykdomojoje byloje nustačius, jog nėra teisinio pagrindo antstoliui išieškoti skolos iš skolininko, išieškojimas iš skolininko turto dalies nebus vykdomas.
Dėl teisės išieškoti iš skolininko turto dalies
Apeliantė nurodo, kad LR CPK nustato, kad vykdant išieškojimą iš fizinių asmenų, išieškojimas negali būti nukreipiamas į pinigų sumą, neviršijančią Vyriausybės nustatytos vienos minimaliosios mėnesinės algos (MMA), o pripažinus G. G. nuosavybės teisę į 1/2 dalį apeliantės gaunamo darbo užmokesčio, šią sumą sudaro 249,56 Eur.
Pažymėtina, kad nagrinėjamu atveju atskirasis skundas yra paduotas dėl 2016-04-20 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarties, kurioje buvo nagrinėjamas pareiškimas dėl skolininko turto dalies nustatymo bendrojoje jungtinėje sutuoktinių nuosavybėje, o ne dėl antstolio veiksmų išieškant turtą iš skolininko turto dalies, todėl apeliantės argumentas, jog nėra teisinio pagrindo vykdyti išieškojimą iš skolininko turto dalies, nėra susijęs su pirmosios instancijos teismo nutarties objektu. Tačiau apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad CPK 668 straipsnis, reglamentuojantis išieškojimą iš turto, yra aktualus tik išieškant iš skolininko turto, inter alia, pinigų sumas, kurių išieškojimo CPK LI skyriaus normos nereglamentuoja. Prie tokių pinigų sumų, kaip turto rūšies, priskirtinos ir lėšos, likusios iš darbo užmokesčio bei kitų pajamų po CPK 736 straipsnyje nurodytų išskaitų išieškojimo. Būtent tokių lėšų bendrai sumai gali būti taikomas CPK 668 straipsnio 1 dalyje nustatytas ribojimas, t. y. negalima išieškoti iš jos, jei ji neviršija vieno MMA (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2016 m. kovo 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-154-313/2016).
Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta anksčiau, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino byloje susiklosčiusias aplinkybes bei pateiktus įrodymus, todėl priėmė pagrįstą ir teisėtą procesinį sprendimą byloje. Taigi nėra pagrindo keisti ar naikinti pirmosios instancijos teismo nutarties apeliantės nurodytų atskirojo skundo argumentų pagrindu (LR CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 336–339 straipsniais, apeliacinės instancijos teismas
nutaria:
palikti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 20 d. nutartį nepakeistą.