- Teismas
- Alytaus apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-10-22
- Bylos Nr.
- e2-338-922/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01427-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Loreta Janiulytė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- A. B., E. S., H. S., J. S., M. L., S. S.
- Advokatai
- Stanislovas Raulušaitis, Jolita Urbaitytė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
- 3.1.7.6Bylinėjimosi išlaidų paskirstymas
- 3.2.6.5Galutinis sprendimas
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovams J. S., H. S., M. L., E. S., S. S., A. B. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė A. M. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu (2024-01-25, DOK-3853) prašo nustatyti naudojimosi žemės ūkio paskirties žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2022-06-14 ir 2022-06-15 parengtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektinių siūlymų planus: ieškovei paskiriant naudotis sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ (4-5-6-7-8-9-4), o atsakovams J. S., H. S., M. L. ir E. S. skirti naudotis sklypo dalimi, šiame plane pažymėta indeksu „B“ (1-2-3-4-9-10-11-1); taip pat ieškovei paskiriant naudotis sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ (taškai 1-2-5-6-1), o atsakovams skirti naudotis sklypo dalimi, šiame plane pažymėta indeksu „A“ (taškai 2-3-4-5-2), bei priteisti iš atsakovų J. S., H. S., M. L. ir E. S. bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodė, kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso 372/777 dalys žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 135/270 dalys žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Kitos šių žemės sklypų dalys (t. y. atitinkamai 405/ 777 ir 135/270) viešajame registre yra įregistruotos jos tetos A. S. vardu. (duomenys neskelbtini) A. S. mirė. Jai mirus, Varėnos rajono 2-ajame notarų biure (duomenys neskelbtini) buvo užvesta paveldėjimo byla, kurioje palikėjos palikimą priėmė jos vaikai, t. y. šioje byloje atsakovais esantys J. S., H. S., M. L., E. S., S. S., A. B. ir tokiu būdu jie tapo aukščiau minėtų žemės sklypų bendrasavininkiais. Ilgą laiką (t. y. tiek iki A. S. mirties, tiek ir po jos) jie, bendrasavininkiai, abiem priklausančiais sklypais naudojosi pagal žodiniu būdu nustatytą tvarką ir jokio rašytinio, notarine tvarka patvirtinto susitarimo nebuvo sudarę. Vis tik laikui bėgant tapo aišku, kad rašytinės formos susitarimo tarp bendrasavininkių nebuvimas ieškovei gali tapti kliūtimi, jei ateityje nuspręstų savo turimą žemės sklypo dalį perleisti kitam įgijėjui, todėl siekdama įteisinti susiklosčiusią faktinę padėtį, ieškovė kreipėsi į atsakovus dėl galimybės sudaryti notarinę naudojimosi jiems priklausiančiais sklypais tvarkos sutartį bei ją įregistruoti viešajame registre. Tačiau atsakovai, motyvuodami tuo, jog galiojanti faktinė naudojimosi tvarka jiems nėra priimtina, nes jų sklypo dalyje, skirtingai nei ieškovės, nėra prieigos prie bendro valstybinio kelio ir tai apsunkina jų galimybes patekti į jį (ir iš jo), dėl to jų naudojamo sklypo dalis yra mažiau patogi ir tuo pačiu kaip turto objektas mažiau patraukli, su pasiūlymu nesutiko. Į ieškovės mėginimus sužinoti, kokia tvarka jiems būtų priimtina, atsakovai nieko nepaaiškino, dar po kurio laiko bendravimą su ieškove nutraukė. Todėl, esant tokiai situacijai, naudojimasis bendrąja nuosavybe (žemės sklypais), toliau vyko įprastu būdu. Vis tik ieškovei, kaip šio turto bendrasavininkei, tokia neapibrėžta padėtis nepriimtina, kadangi buvo suinteresuota, jog jų, visų bendrasavininkių, naudojimosi žemės sklypais tvarka būtų oficialiai įteisinta bei įregistruota viešajame registre. Todėl atsižvelgdama į atsakovų išsakytus pageidavimus ir siekdama abipusio interesų užtikrinimo, ieškovė kreipėsi į žemės kadastrinius matavimus atliekančią bendrovę UAB „(duomenys neskelbtini)“ dėl aukščiau minėtų žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) projektinių planų su siūloma naudojimosi jais nustatymo tvarka parengimo. Jos iniciatyva buvo parengti naudojimosi šiais žemės sklypais planai, pagal kuriuos atsakovai, įgyvendindami savo nuosavybės teises į sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų teisę naudotis sklypo dalimi, plane M 1:2000 pažymėta indeksu „B“ (t. y. į savo naudojamą sklypo dalį jie galėtų patekti tiesiai iš valstybinio keliuko ir jiems nebereikėtų važiuoti per ieškovės naudojamą sklypo dalį), o ieškovė turėtų teisę naudotis sklypo dalimi, šiame plane pažymėta indeksu „A“. Dėl siūlomos naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkos pažymėtina, kad atsakovai naudotųsi sklypo dalimi, plane M1:2000 pažymėta indeksu „A“, o ji naudotųsi plane indeksu „B “pažymėtąja sklypo dalimi. Parengus aukščiau minėtus projektinius siūlymus, visiems bendraturčiams buvo išsiųsti pranešimai, prašant per nustatytąjį terminą pateikti savo nuomonę naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo klausimu bei susipažinimui su siūloma tvarka buvo pridėti UAB „(duomenys neskelbtini)“ parengti planai. Tačiau nustatytajam laikui pasibaigus, atsakymai iš atsakovų nebuvo gauti (kiti šio turto bendrasavininkiai – S. S. ir A. B. nurodė, kad su ieškovės siūloma tvarka sutinka), dėl to mano, kad atsakovai klausimą tarpusavio sutarimu spręsti nėra linkę. Atsižvelgiant į tai, kad atsakovai gera valia spręsti naudojimosi žemės sklypais tvarkos ir jos įregistravimo viešajame registre klausimą atsisako bei tokiu būdu yra pažeidžiami ieškovės, kaip šio turto bendrasavininkės, interesai, dėl to ieškovė priversta ginti savo pažeistas teises reikšdama aukščiau išdėstytus reikalavimus. Nurodo, kad ieškovės pateiktu projektiniu siūlymu prašoma nustatyti žemės sklypų naudojimosi tvarka užtikrina visų bendraturčių interesų pusiausvyros principą, užkerta kelią galimiems ginčams bei konfliktams ateityje kilti, yra racionali ir tarnaujanti geresniam nuosavybės valdymui, be to, ji yra parengta įvertinus ir atsižvelgus į visas aplinkybes, susijusias su bendraturčių esminiu interesu naudotis jiems priklausančia nuosavybe. Pažymėjo, kad atsakovų naudojimui atitektų ne skirtingo, o to paties vertingumo savo naudingosiomis savybėmis žemės sklypo dalys bei tokio paties dydžio, kokiu ir šiuo metu jie naudojasi, be to, ieškovės pateiktas projektinis siūlymas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypais nustatymo yra parengtas atsižvelgus į daugkartinius atsakovų pageidavimus turėti galimybę iš savo sklypo dalies nekliudomai patekti į bendro naudojimo kelią, todėl šis siūlymas visiškai atitinka jų norus bei interesus, be to, atskiro privažiavimo prie bendro kelio buvimas padidina šios atsakovams skiriamos naudotis žemės sklypo dalies naudingąsias savybes.
Teismo posėdžio metu ieškovė ir jos atstovė patikslintus ieškinio reikalavimus palaikė pilnai patikslintame ieškinyje išdėstytais motyvais ir pagrindais. Papildomai nurodė, kad viduryje ginčo sklypo yra ieškovei priklausanti namų valda (sodyba), į kurią pateko sodybos statiniai, sodas, kiemas, bet per klaidą nepateko nuolat taršai naudojamas žemės plotas ir šulinio apsaugos zona, todėl jeigu būtų nustatyta, kad pagal parengtą planą ginčo sklypo A dalimi naudojasi atsakovai, ieškovei nebūtų įmanoma 20 metrų spinduliu apie šulinį esančioje A dalyje sukontroliuoti nuomininkų (ūkininkų) pilamų pesticidų, trąšų ir kitų priemonių, kas galėtų būti šulinio vandens užteršimo priežastimi. Be to pažymėjo, kad ieškovė planuoja tiek šulinį, tiek daržą įtraukti į savo namų valdą, ir kai bus nustatyta ginčo sklypo naudojimosi tvarka, ji rengs žemės pertvarkymo projektą. Taip pat nurodė, kad atsakovai siūlo neracionaliai išdėstyti sklypo dalis, o jų pateiktas ginčo sklypo naudojimosi tvarka projektas (pateiktas 2024-01-03, DOK-345) neužantspauduotas, nepasirašytas matininko, su begale klaidų, neatitikimų.
Atsiliepimas
Atsakovai J. S., H. S., M. L. ir E. S. pateikė atsiliepimą į pradinį ieškovės ieškinį (2023-11-06, DOK-44923), kuriuo prašė atmesti pradinį ieškinį, kadangi jis nepagrįstas. Nurodė neprieštaraujantys, kad būtų nustatyta naudojimosi žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 2,7 ha., ieškovei paskiriant naudotis sklypo, dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ (taškai 1-2-5-6-1),o atsakovams skirti naudotis sklypo dalimi, šiame plane pažymėta indeksu „A“ (taškai 2-3-4-5-2), tačiau nesutinkantys su ieškovės prašymu, kad būtų nustatyta naudojimosi žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 7,77 ha., ieškovei paskiriant naudotis sklypo, dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ (4-5-6-7-8-9-4), o atsakovams skirti naudotis sklypo dalimis, šiame plane. Būtent atsakovų tėvai ir seneliai dirbo ir prižiūrėjo žemės sklypo A dalį, o ne B. Būtent žemės sklypo A dalis yra prižiūrėta ir dirbama, o B dalis yra krūmais apaugusi vieta, šabakštynas, brūzgynas, neprižiūrėta, nors būtent ieškovė buvo atsakinga už minėto žemės sklypo B dalies priežiūrą. Naudojimosi žemės sklypu nustatymas pagal ieškovės siūlomą planą akivaizdžiai pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus ir neatitinka faktinės situacijos. Teismui patvirtinus žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą planą, ieškovė įgytų teisę naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią iš esmės naudojo ir prižiūrėjo tik atsakovai, o tai iš esmės pažeidžia ir sąžiningumo principą.
Atsakovas E. S. pateiktu atsiliepimu (2024-02-06, DOK-5819) prašė atmesti patikslintą ieškinį, kadangi pateiktas patikslintas ieškinys nepagrįstas. Nurodė, kad ginčo sklypų bendraturčiai nesusitarę dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, ar žemės sklypų atidalinimo. Ieškovė nagrinėjamoje byloje prašo nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypais pagal jos pasiūlytą tvarką. Nurodė neprieštaraujantis, kad būtų nustatyta žemės ūkio paskirties žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 2,7 ha tvarka, ieškovei paskiriant naudotis sklypo, dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ (taškai 1-2-5-6-1),o atsakovams skirti naudotis sklypo dalimi, šiame plane pažymėta indeksu „A“ (taškai 2-3-4-5-2). Pažymėjo, kad jis visą gyvenimą su žemės ūkio technika dirba ir prižiūri žemės sklypo dalį, pažymėtą indeksu A. Anksčiau šią žemę prižiūrėjo jo tėvai ir seneliai. Ieškovė visada naudojosi žemės sklypo dalimi, pažymėta indeksu B. Tik ji atsakinga, kad šiuo metu B indeksu pažymėta sklypo dalis yra apaugusi krūmais ir neprižiūrėta. Nurodė, kad naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymas pagal ieškovės siūlomą planą akivaizdžiai pažeidžia jo teises ir teisėtus interesus. Teismui patvirtinus ieškovės prašomą žemės sklypų naudojimosi tvarką, ieškovė įgytų teisę naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią iš esmės naudojo ir prižiūrėjo tik atsakovai, o tai iš esmės pažeidžia ir sąžiningumo principą. Abu jų bendrąja daline nuosavybe valdomi žemės sklypai yra žemės ūkio paskirties – sklypo, kurio unikalus Nr(duomenys neskelbtini), plotas 2,7 ha, o žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 7,77 ha ploto. Nėra galimas naudojimosi tvarkos nustatymas pagal ieškovės pateiktus planus, nes ieškovė nesiekia užkirsti kelio konfliktams kilti ateityje, tačiau sudaro sąlygas ir toliau gilinti konfliktą tarp bendraturčių, todėl manytina, kad būtinas ne naudojimosi tvarkos nustatymas, o atidalijimas iš bendrosios dalinės nuosavybės suformuojant atskirus turtinius vienetus.
Atsakovas H. S. pateiktu atsiliepimu (2024-07-08, DOK- 26947) prašė atmesti ieškovės patikslintą ieškinį ir nustatyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2024-06-10 M. K. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą M 1:2000, ir priskirti naudotis asmeniškai atsakovams J. S., M. L., E. S., S. S. ir A. B. žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu A (6-7-8-9-13-4-5-6) o ieškovei naudotis asmeniškai žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu B (1-2-3-4-13-10-11-12-1), bei priteisti iš ieškovės atsakovo H. S. naudai bylinėjimosi išlaidas.
Teismo posėdžio metu atsakovai E. S., H. S., J. S., M. L. palaikė atsiliepimuose išdėstytas pozicijas, patikslintą ieškinį prašė atmesti kaip nepagrįstą, taip pat prašė nustatyti naudojimosi tvarką žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal atsakovų pateiktą patikslintą planą.
Atsakovo H. S. atstovas prašė atmesti patikslintą ieškinį, teismo iniciatyva patvirtinti naudojimosi tvarką žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), pagal atsakovų pateiktą patikslintą planą. Pažymėjo, kad ginčas yra dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, žemė nėra atidalijama. Ieškovė neįrodė kuo jai netiko nusistovėjusi tvarka, nepagrindė kam dabar reikia keisti naudojimosi tvarką.
Atsakovo E. S. atstovas pritarė atsakovo H. S. atstovo išsakytai pozicijai. Papildomai nurodė, kad atsakovų motina naudojo kairėje pusėje esančią A sklypo dalį, ją dirbo ir prižiūrėjo, kuri po jos mirties liko atsakovams, taip pat nurodė, kad ieškovė nepagrindė kodėl jai reikėtų nustayti naudotis kairėje pusėje esančia A sklypo dalimi.
Atsakovas S. S. pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2024-02-06, DOK-5699) sutiko su patikslintu ieškiniu, tačiau teismo posėdžio metu pritarė atsakovo H. S. ir jo atstovo išsakytai pozicijai.
Atsakovė A. B. pateiktu atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2024-01-30, DOK-4636) sutiko su patikslintu ieškiniu, tačiau teismo posėdžio metu pritarė atsakovų bei jų atstovų išsakytai pozicijai.
Teismo posėdyje liudytoju apklaustas E. M. nurodė, kad (duomenys neskelbtini) matininkas G. parengė gražinamos natūra žemės valdos planą pagal ieškovės tėvo ir atsakovų motinos norą, ir ši planą pasirašė atsakovų mama, sklypas dirbamas skersai, t. y. nuo vidurio iki miško atsakovų dalis, nuo vidurio iki kelio ieškovės dalis, tokia yra dabartinė naudojimosi sklypu tvarka ir tokį susitarimą priėmė šalių tėvai. Taip pat nurodė, kad jo motina turi savo interesų, kuriuos ji gina. Atsakovams nėra skirtumo kurią sklypo dalį imti, nes jie ten neturi pastatų, o jo motina turi kitą sklypą, keturis pastatus, šulinį, taip pat motina nori apsaugoti 20 metrų šulinio apsaugos zoną, bei plėsti sodybą.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. B. nurodė, kad jis šiuo metu ieškovei priklausančią žemę dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų, kai dar buvo gyva ieškovės motina, ir dirba sklypo dalį, kurioje yra pastatai (sodyba). Nuo kokių (duomenys neskelbtini) metų, kai reikėjo deklaruoti žemę, jis sudarė deklaruojamos žemės nuomos sutartį. Kai jis pradėjo dirbti žemę, dar kitos žemės dalies niekas nedirbo. Jis dirba tą žemės plotą nuo kelio iki sklypo vidurio, o nuo vidurio iki miško ne jis dirba. Prie šulinio visa laiką buvo daržas, prie šulinio esančią žemę jis aria. Ieškovei priklausanti sodyba yra viduryje sklypo. Šulinys nuo kelio kairėje pusėje stovi, dešinėje pusėje yra sodas, o iš krašto miškelis – beržynas. Jis aria ir tą dalį žemės, esančią tarp sodo ir miškelio. Prieš kelią eina kito ūkininko L. laukai, kuris suversdavo akmenis ant rubežiaus. Ūkininkas L. dirba žemę, esančią prie miško ir važiuoja pamiške, kraštu, ten kelio nėra. Aplinkui jis dirba tas žemes, todėl jokio skirtumo kaip ten važiuoti. Neprisimena kas 2005 metais pakeitė žemės naudojimosi planą.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. L. nurodė, kad anksčiau, dar iki nepriklausomybės, ginčo sklypą ieškovės tėvai ir atsakovų tėvai dirbo išilgai, atsakovų tėvai dirbo kairėje pusėje, nuo kelio žiūrint, esančią žemę, o dabar atsakovų dalį dirba ūkininkas L. Nurodė, kad kai jis dar pas tėvus gyveno ((duomenys neskelbtini)metais), jis matė, kad atsakovų tėvai dirbo kairėje pusėje, nuo kelio žiūrint, esančią žemę.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. L. nurodė, kad jis šiuo metu atsakovams priklausančią žemę dirba nuo (duomenys neskelbtini) metų, kai dar tiek ieškovės, tiek atsakovų tėvai gyvi buvo ir dirbo žemę įstrižai, o nuo (duomenys neskelbtini) metų pradėjo dirbti žemę skersai, nurodė, kad iš pradžių jis dirbo visą po nepriklausomybės atkurtą žemės sklypą, o vėliau jis buvo informuotas, kad yra dar vienas žemės savininkas, ir ieškovės tėvo paprašytas jis dirbo žemės dalį, esančią prie namų.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Byloje pateiktais duomenimis bei dalyvaujančių byloje asmenų paaiškinimais nustatyta, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso 372/777 dalys žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 135/270 dalys žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Kitos šių žemės sklypų dalys (t. y. atitinkamai 405/ 777 ir 135/270) viešajame registre yra įregistruotos A. S. vardu, kuri (duomenys neskelbtini) mirė. A. S. mirus, Varėnos rajono 2-ajame notarų biure 2009-05-04 buvo užvesta paveldėjimo byla, kurioje palikėjos A. S. palikimą priėmė jos vaikai – atsakovai J. S., H. S., M. L., E. S., S. S., A. B., kurie tokiu būdu tapo žemės sklypų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiais.
Ilgą laiką (t. y. tiek iki A. S. mirties, tiek ir po jos) bendrasavininkiai, abiem priklausančiais sklypais naudojosi pagal žodiniu būdu nustatytą tvarką ir jokio rašytinio, notarine tvarka patvirtinto susitarimo nebuvo sudarę.
Ieškovė, įgyvendindama įstatymo nustatytą savo, kaip nekilnojamojo daikto bendraturčio teisę, prašo nustatyti žemės sklypų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką, kad galėtų įgyvendinti savo, kaip daikto savininko, interesus. Pagal 2022-06-14 ir 2022-06-15 parengtus UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektinių siūlymų planus numatoma, kad ieškovė naudosis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, plane pažymėta indeksu „A“, (4-5-6-7-8-9-4), atsakovai naudosis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ (1-2-3-4-9-10-11-1), taip pat ieškovė naudosis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, plane pažymėta „B“ (taškai 1-2-5-6-1), atsakovai naudosis žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi pažymėta indeksu „A“, (taškai (2-3-4-5-2).
Atsakovai neprieštarauja ir sutinka su ieškovės siūloma žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarka, t. y. sutinka, kad pagal 2022-06-14 ir 2022-06-15 parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ projektinio pasiūlymo planą ieškovė naudotųsi žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi, plane pažymėta „B“ (taškai 1-2-5-6-1), atsakovai naudotųsi žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) dalimi pažymėta indeksu „A“, (taškai (2-3-4-5-2). Šioje dalyje ginčo tarp šalių nėra.
Akivaizdu, kad tarp šalių ginčas yra būtent dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas) naudojimosi tvarkos nustatymo.
Atsakovai prašo nustatyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2024-06-10 M. K. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą M 1:2000, ir priskirti naudotis asmeniškai atsakovams J. S., M. L., E. S., S. S. ir A. B. žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu A (6-7-8-9-13-4-5-6) o ieškovei naudotis asmeniškai žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu B (1-2-3-4-13-10-11-12-1).
Pagal CK 4.75 straipsnio 1 dalį, bendrosios nuosavybės teisės objektu naudojamasi bendraturčių sutarimu. Ši nuostata įpareigoja bendraturčius, įgyvendinant savo teises, išnaudoti visas galimybes suderinti savo valią dėl bendro daikto, nesiekti savo interesų apsaugos kito bendraturčio teisių suvaržymo sąskaita ir aktyviai ieškoti priimtiniausio abiem šalims sprendimo būdo, taip pat ir vykstant ginčui teisme. CK 4.81 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nekilnojamojo daikto bendraturčių teisė tarpusavio susitarimu nustatyti tvarką, pagal kurią bus naudojamasi nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis, atsižvelgiant į jų dalis, turimas bendrosios dalinės nuosavybės teise. Bendraturčiams dėl naudojimosi tvarkos nesusitarus, ji nustatoma teismo tvarka pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį.
Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad tuo atveju, kai bendraturčių ginčą dėl bendrosios dalinės nuosavybės teisės įgyvendinimo sprendžia teismas, kiti bendraturčiai gali ginčyti ne bendraturčio siekiamą įgyvendinti ar apginti įstatymo suteiktą teisę, susijusią su bendru daiktu, bet jos įgyvendinimo būdą ar sąlygas, ir įrodinėti, kad besikreipusio į teismą teisminės gynybos bendraturčio pasirinktas teisės įgyvendinimo būdas ar sąlygos pažeistų jų teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003, 2004 m. lapkričio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604, 2009 m. kovo 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-132/2009, 2012 m. birželio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-267/2012). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vienodą teismų praktiką šios kategorijos bylose, išaiškino, kad siūlomoje naudojimosi bendru daiktu tvarkoje turi būti išlaikyta bendraturčių interesų pusiausvyra, garantuojanti, kad nė vieno bendraturčio teisės nustatant naudojimosi tvarką nebus pažeistos ir bus kuo mažiau apribotos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. vasario 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-85/2006; 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu. Jeigu dėl to nesutariama, tai kilęs ginčas išsprendžiamas teismo (CK 4.75 straipsnio 1 dalis). Vienas iš šių teisių įgyvendinimo būdų yra žemės sklypo kaip nekilnojamojo daikto naudojimosi tvarkos nustatymas (CK 4.81 straipsnio 1 dalis). Ji nustatoma daikto bendraturčių tarpusavio susitarimu arba teismo tvarka. Naudojimosi tvarka patvirtinama, kai joje apibrėžiama, kuriomis nekilnojamojo daikto konkrečiomis dalimis naudosis bendraturčiai, t. y. nustatant naudojimosi bendru turtu tvarką, bendraturčiui paskiriama naudotis nekilnojamojo daikto konkreti dalis. Žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo atveju tai turi būti tiksliai nustatyta sklypo dalis. Ji nustatoma aiškiai parodant žemėtvarkos projekte bendraturčiui tenkančios dalies dydį ir išsidėstymą, pavaizduojant jo dalį atskiriančią ribą. Ji turi būti nubrėžta tokiu būdu, kad šalims ir teismui būtų galima nustatyti jos faktinę vietą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-106-611/2020).
Bylos nagrinėjimo metu ir ieškovė bei jos atstovė, ir atsakovai bei jų atstovai nurodė, kad šalys bandė susitarti geranoriškai dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, tačiau joms tai nepavyko. Todėl akivaizdu, kad teismas turi išspręsti tarp šalių kilusį ginčą dėl to, ar žemės sklypo naudojimosi tvarka gali būti nustatyta pagal ieškovės siūlomą žemės sklypo planą (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
Ieškovė tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodžiusi, kad pateiktu projektiniu siūlymu prašoma nustatyti ginčo sklypo naudojimosi tvarka užtikrina visų bendraturčių interesų pusiausvyros principą, užkerta kelią galimiems ginčams bei konfliktams ateityje kilti, yra racionali ir tarnaujanti geresniam nuosavybės valdymui, be to, parengta įvertinus ir atsižvelgus į visas aplinkybes, susijusias su bendraturčių esminiu interesu naudotis jiems priklausančia nuosavybe. Taip pat pažymėjusi, kad atsakovų naudojimui atitektų ne skirtingo, o to paties vertingumo savo naudingosiomis savybėmis ginčo sklypo dalis bei tokio paties dydžio, kokiu ir šiuo metu jie naudojasi, be to, ieškovės pateiktas projektinis siūlymas dėl naudojimosi tvarkos nustatymo yra parengtas atsižvelgus į daugkartinius atsakovų pageidavimus turėti galimybę iš savo sklypo dalies nekliudomai patekti į bendro naudojimo kelią, todėl šis siūlymas visiškai atitinka jų norus bei interesus, be to, atskiro privažiavimo prie bendro kelio buvimas padidina atsakovams skiriamo naudotis žemės sklypo dalies naudingąsias savybes. Bylos nagrinėjimo metu ieškovė nurodė, kad viduryje sklypo yra jai priklausanti namų valda (sodyba), į kurią pateko sodybos statiniai, sodas, kiemas, bet per klaidą nepateko nuolat taršai naudojamas žemės plotas ir šulinio apsaugos zona, todėl jeigu būtų nustatyta, kad pagal parengtą planą ginčo sklypo A dalimi naudojasi atsakovai, ieškovei nebūtų įmanoma 20 metrų spinduliu apie šulinį esančioje A dalyje sukontroliuoti nuomininkų (ūkininkų) pilamų pesticidų, trąšų ir kitų priemonių, kas galėtų būti šulinio vandens užteršimo priežastimi. Be to pažymėjo, kad ji planuoja tiek šulinį, tiek daržą įtraukti į savo namų valdą, ir kai bus nustatyta ginčo sklypo naudojimosi tvarka, ji rengs žemės pertvarkymo projektą. Nurodė, kad atsakovai siūlo neracionaliai išdėstyti sklypo dalis, o jų pateiktas ginčo sklypo naudojimosi tvarka projektas (pateiktas 2024-01-03, DOK-345) neužantspauduotas, nepasirašytas matininko, su begale klaidų, neatitikimų. Tokias pačias aplinkybes nurodė teismo posėdyje liudytoju apklaustas ieškovės sūnus E. M.. Liudytojas E. M. taip pat nurodė, kad (duomenys neskelbtini) matininkas G. parengė gražinamos natūra žemės valdos planą pagal ieškovės tėvo ir atsakovų motinos norą, ir šį planą pasirašė atsakovų mama, ir sklypas buvo dirbamas skersai, t. y. nuo vidurio iki miško atsakovų dalis, nuo vidurio iki kelio ieškovės dalis, tokia yra dabartinė naudojimosi sklypu tvarka ir tokį susitarimą priėmė šalių tėvai.
Atsakovai E. S., H. S., J. S., M. L. tiek pateiktuose atsiliepimuose, tiek bylos nagrinėjimo metu nurodė, kad naudojimosi ginčo sklypu nustatymas pagal ieškovės siūlomą planą akivaizdžiai pažeidžia jų teises ir teisėtus interesus ir neatitinka faktinės situacijos, nes būtent atsakovų tėvai ir seneliai dirbo ir prižiūrėjo ginčo sklypo A dalį. Ginčo sklypo A dalis yra prižiūrėta ir dirbama, o B dalis yra krūmais apaugusi vieta, šabakštynas, brūzgynas, neprižiūrėta, nors būtent ieškovė buvo atsakinga už minėto žemės sklypo B dalies priežiūrą. Atsakovų nurodytas aplinkybes bylos nagrinėjimo metu palaikė ir atsakovai A. B. ir S. S..
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas V. B. nurodė, kad jis šiuo metu ieškovei priklausančią žemę dirba nuo 1995 metų, kai dar buvo gyva ieškovės motina, ir dirba sklypo dalį, kurioje yra pastatai (sodyba), o būtent nurodė: “<…>dirbu nuo 1995 metų tą žemę, A. žemę dirbau ten, kur pastatai ir dabar ten dirbu<…>”.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. L. nurodė, kad anksčiau, dar iki nepriklausomybės, ginčo sklypą ieškovės tėvai ir atsakovų tėvai dirbo išilgai, atsakovų tėvai dirbo kairėje pusėje, nuo kelio žiūrint, esančią žemę, o būtent nurodė: “<…> anksčiau dirbo išilgai, gretimai buvo mano tėvų miškas, todėl matydavau, nuo kelio žiūrint tiesiai, nuo miško J. žemę dirbo išilgai, būtent kairę pusę, žiūrint nuo kelio. Išilgai miško dirbdavo jie, ten kairėje pusėje dirbo atsakovai <…>”.
Teismo posėdyje apklaustas liudytojas S. L. nurodė, kad jis šiuo metu atsakovams priklausančią žemę dirba nuo 1995 metų, kai dar tiek ieškovės, tiek atsakovų tėvai gyvi buvo ir dirbo žemę įstrižai, o nuo 2005 metų pradėjo dirbti žemę skersai, nurodė, kad iš pradžių jis dirbo visą po nepriklausomybės atkurtą žemės sklypą, o vėliau buvo informuotas, kad yra dar vienas žemės savininkas, ir ieškovės tėvo paprašytas jis dirbo žemės dalį, esančią prie namų, būtent nurodė: <...> išilgai buvo plotas ir aš 3-4 metus dirbau, po kiek laiko jie atėję sako, kad daugiau neišnuomos, nes pusseserė yra, ir aš palikau tą dalį, bet klausė ar galiu dirbti žemę prie namų, kai buvo išilgai, o vėliau jie nusprendė dirbti skersai. Atgavę nuosavybę jie pasidalino žemę išilgai, o vėliau jie nutarė skersai dirbti <...> Skersai dirbti žemę pradėjo nuo 2005 metų. <...> pradėjau dirbti žemę, kai ir vienos, ir kitos pusės tėvai gyvi buvo ir dirbo įstrižai. Tėvukas ieškovės, kai atsimatavo, jis net nedalyvavo, jis prašė, kad dirbčiau prie pat namų, sutikau <...>“.
Taigi, liudytojai S. L. bei S. L. patvirtino atsakovų nurodytą aplinkybę, kad iki susitarimo dirbti ginčo sklypą skersai, šalių tėvai, t. y., ieškovės tėvas bei atsakovų motina buvo sutarę dirbti ginčo sklypą įstrižai, o būtent ginčo sklypo A dalį dirbo ir prižiūrėjo atsakovų tėvai, o ginčo sklypo B dalį – ieškovės tėvai. Nors liudytojas V. B. ir nenurodė, kad ieškovės tėvas bei atsakovų motina buvo sutarę dirbti ginčo sklypą įstrižai, tačiau patvirtino, kad visą laiką, t. y. nuo 1995 metų jis dirbo sklypo dalį, kurioje yra pastatai (sodyba). Nors ieškovė bei jos atstovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėja aplinkybę, kad tarp šalių buvo tik žodinis susitarimas dirbti žemę skersai, tačiau šią aplinkybę paneigia liudytojų S. L. bei S. L. nurodytos aplinkybės. Pirmiau nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pradinis bendras šalių, t. y. ieškovės tėvo bei atsakovų motinos, žodinis susitarimas buvo dirbti ginčo sklypą įstrižai, o būtent ginčo sklypo A dalį dirbo atsakovų tėvai, o B dalį – ieškovės tėvai, ir tik vėliau buvo nutarta žemę dirbti išilgai.
Šalių paaiškinimais nustatyta, kad ieškovės pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka pradinės nusistovėjusios faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kurią žodžiu buvo nusistatę dar šalių tėvai, ieškovės siūloma žemės naudojimosi tvarka iš esmės keičia nusistovėjusią ilgalaikę faktinę naudojimosi tvarką, galiojusią iki susitarimo dirbti žemę skersai. Taip pat akivaizdu, kad susitarimas – dirbti žemę skersai, nėra tinkamas, kadangi atsakovams suvaržomas privažiavimas prie dalinės nuosavybės teise valdomo sklypo. Ieškovė siūlo atsakovams naudotis ginčo sklypo B dalimi ir tai vertintina kaip faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos, susiklosčiusios iki susitarimo dirbti žemę skersai ir šalims tapusios aktualia nuo 2005 metų, pakeitimas iš esmės pagrįstas tik ieškovės interesais.
Pirmiau nustatytos faktinės aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi ginčo sklypu tvarka nėra tinkama, neatitinka racionalumo ir patogumo principų, neužtikrina abiejų bendraturčių interesų vienodai tinkamomis sąlygomis naudotis jiems atskirai priskirtinomis žemės sklypo dalimis. Tokia Žemės sklypo naudojimosi tvarka nepadėtų šalims geriau valdyti jų nuosavybę.
Pažymėtina tai, kad atsakovas H. S. su atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2024-09-18, DOK-36321) yra pateikęs 2024-06-10 M. K. parengtą Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai bei jų atstovai prašė teismo nustatyti ginčo sklypo naudojimosi tvarką pagal 2024-06-10 M. K. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą.
Ieškovė bei jos atstovė bylos nagrinėjimo metu nesutiko, kad naudojimosi tvarka ginčo sklypu būtų nustatyta pagal 2024-06-10 M. K. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos.
Pagal kasacinio teismo praktiką, spręsdamas bendraturčių ginčą dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės ir naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo teismas turi teisę nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir priimti sprendimą pagal savo iniciatyva ir neprieštaraujant ginčo šalims gautą atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo projektą. Įgyvendindamas šią teisę teismas privalo vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnio 4 dalis), siekti šalių interesų pusiausvyros. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009).
Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad jeigu būtų nustatyta, kad pagal parengtą planą ginčo sklypo A dalimi naudojasi atsakovai, ieškovei nebūtų įmanoma 20 metrų spinduliu apie šulinį esančioje A dalyje sukontroliuoti nuomininkų (ūkininkų) pilamų pesticidų, trąšų ir kitų priemonių, kas galėtų būti šulinio vandens užteršimo priežastimi, bei pažymėjo, kad planuojanti rengti žemės pertvarkymo projektą. Iš į bylą pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad ginčo sklypo žemė yra dirbama prie pat namų ir sklype esančio šulinio. Liudytojas V. B. patvirtino, kad jis nuo 1995 metų dirba ginčo sklypo dalį, esančią prie pat namų, aria žemę prie pat šulinio. Taigi, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kitų bendraturčių (atsakovų) siūlomas ginčo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi būdas ar sąlygos pažeistų ieškovės teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą.
Atsižvelgiant į tai, atsakovų pateikta naudojimosi ginčo sklypu tvarka atitinka pradinę nusistovėjusią faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, dėl kurios žodžiu buvo susitarę dar šalių tėvai, todėl naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarka nustatoma pagal 2024-06-10 M. K. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.
Atsižvelgiant į tai, kad ieškinio reikalavimai yra susijęs su žemės sklypų naudojimosi tvarkos nustatymu, kurios yra pažymėtos konkrečiuose planuose, neatskiriama šio sprendimo dalimi yra laikytini: ieškovės kartu su patikslintu ieškiniu (2024-01-25, DOK-3853) pateiktas UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-06-14 ir 2022-06-15 parengtas žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planas bei atsakovo H. S. kartu su atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2024-09-18, DOK-36321) pateiktas M. K. 2024-06-10 parengtas žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planas.
Teismas nepasisako dėl argumentų, kurie yra nesusiję su ieškinio reikalavimais. Kasacinio teismo praktikoje pripažįstama, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010).
Kadangi nustatoma naudojimosi žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dėl kurio su ieškiniu kreipėsi ieškovė, naudojimosi tvarka pagal ieškovės pateiktą planą, o ginčo sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), dėl kurio su ieškiniu kreipėsi ieškovė, naudojimosi tvarka nustatoma pagal atsakovų pateiktą planą, teismas laiko, kad ieškinys tenkinamas iš dalies ir ieškovės reikalavimai tenkinami 50 procentų.
Ieškovei šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Vilniaus skyriaus 2022-12-01 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 50 proc. pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės teiktos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje – 1130,83 Eur (pagal 2024-10-02 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)), taip pat ieškovė 2023-10-17 yra sumokėjusi 50 procentų žyminio mokesčio – 54,50 Eur. Ieškinį patenkinus iš dalies, iš atsakovų priteistina: valstybei proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (50 proc.) – 565,42 Eur išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą, t. y., iš kiekvieno atsakovo po 94,24 Eur; ieškovei, proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (50 proc.), priteistina 27,25 Eur sumokėto žyminio mokesčio, t. y., iš kiekvieno atsakovo po 4,54 Eur žyminio mokesčio; taip pat priteistina 27,25 Eur mokėtino žyminio mokesčio šioje byloje, nuo kurio mokėjimo ieškovė buvo atleista, t. y. iš kiekvieno atsakovo po 4,54 Eur žyminio mokesčio (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 96, 98, 99 straipsniai).
Atsakovui E. S. šioje byloje Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Antrinės valstybės garantuojamos teisinės pagalbos ir mediacijos paslaugų administravimo skyriaus 2024-01-10 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) buvo suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. pagalbos teikimo išlaidų. Valstybės teiktos teisinės pagalbos išlaidos šioje byloje – 743,75 Eur (pagal 2024-09-12 pažymą Nr. (duomenys neskelbtini)), ieškinį patenkinus iš dalies, iš ieškovės priteistina valstybei proporcingai atmestų reikalavimų daliai (50 proc.) – 371,88 Eur išlaidų už atsakovui E. S. suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Valstybė šioje byloje patyrė 137,58 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės atžvilgiu patenkinta 50 procentų ieškovės reikalavimų, o 50 procentų reikalavimų atmesta, todėl iš ieškovės priteistina 68,79 Eur, iš atsakovų priteistina 68,79 Eur, t. y., iš kiekvieno atsakovo po 11,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93, 96, 98, 99, 259, 260, 263-270 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Nustatyti naudojimosi žemės ūkio paskirties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2022-06-14 ir 2022-06-15 parengtą UAB „(duomenys neskelbtini)“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: ieškovei A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ (taškai 1-2-5-6-1), o atsakovams J. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), H. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), M. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), E. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), S. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), skirti naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ (taškai 2-3-4-5-2).
Kitoje dalyje ieškinį dėl naudojimosi žemės ūkio paskirties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atmesti.
Nustatyti naudojimosi žemės ūkio paskirties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2024-06-10 M. K. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą: atsakovams J. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), H. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), M. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), E. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), S. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A (taškai 6-7-8-9-13-4-5-6) o ieškovei A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), skirti naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B (taškai 1-2-3-4-13-10-11-12-1).
Neatskiriama šio sprendimo dalimi laikyti ieškovės A. M. pateiktą UAB „(duomenys neskelbtini)“ 2022-06-14 ir 2022-06-15 parengtą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą bei atsakovo H. S. pateiktą M. K. 2024-06-10 parengtą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą.
Priteisti valstybei iš atsakovų J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), H. S., gimusio (duomenys neskelbtini), M. L., gimusios (duomenys neskelbtini), E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), 565,42 Eur (penkis šimtus šešiasdešimt penkis eurus 42 ct), t. y., iš kiekvieno po 94,24 Eur (devyniasdešimt keturis eurus 24 ct) ieškovei A. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5630).
Priteisti ieškovei A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), iš atsakovų J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), H. S., gimusio (duomenys neskelbtini), M. L., gimusios (duomenys neskelbtini), E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), 27,25 Eur (dvidešimt septynis eurus 25 ct), t. y., iš kiekvieno po 4,54 Eur (keturis eurus 54 ct) sumokėto žyminio mokesčio.
Priteisti valstybei iš atsakovų J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), H. S., gimusio (duomenys neskelbtini), M. L., gimusios (duomenys neskelbtini), E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), 27,25 Eur (dvidešimt septynis eurus 25 ct), t. y., iš kiekvieno po 4,54 Eur (keturis eurus 54 ct) žyminio mokesčio valstybei (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5660).
Priteisti iš ieškovės A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), 371,88 Eur (tris šimtus septyniasdešimt vieną eurą 88 ct) atsakovui E. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, kodas: 188659752, surenkamoji sąskaita atitinkamoje banko įstaigoje, įmokos kodas: 5630).
Priteisti iš ieškovės A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), atsakovui H. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), 181,50 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt vieną eurą 50 ct) atsakovo H. S. turėtų bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti iš ieškovės A. M., gimusios (duomenys neskelbtini), 68,79 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 79 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Priteisti iš atsakovų J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), H. S., gimusio (duomenys neskelbtini), M. L., gimusios (duomenys neskelbtini), E. S., gimusio (duomenys neskelbtini), S. S., gimusio (duomenys neskelbtini), A. B., gimusios (duomenys neskelbtini), 68,79 Eur (šešiasdešimt aštuonis eurus 79 ct), t. y., iš kiekvieno po 11,47 Eur (vienuolika eurų 47 ct) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.
Bylinėjimosi išlaidos – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (procesinių dokumentų siuntimo išlaidos), mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, vieną iš biudžeto pajamų surenkamųjų sąskaitų, mokėjimo dokumente nurodant įmokos kodą – 5662, mokėjimo paskirtį – išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Alytaus apylinkės teismo Varėnos rūmus.