- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2025-02-04
- Bylos Nr.
- e2A-293-896/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 2-51-3-01427-2023-2
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Tomas Romeika, Edvardas Paliokas, Jurgita Sujetienė
- Ieškovas
- A. M.
- Atsakovas
- J. S., H. S., M. L., E. S., S. S., A. B.
- Advokatai
- Jolita Urbaitytė
- Kategorijos
- 2.4.2.9.1Bendrosios dalinės nuosavybės teisė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Edvardo Palioko, Tomo Romeikos (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Jurgitos Sujetienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. M. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-338-922/2024 pagal ieškovės A. M. patikslintą ieškinį atsakovams J. S., H. S., M. L., E. S., S. S., A. B. dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė A. M. (toliau – ieškovė) patikslintu ieškiniu (2024-01-25, DOK-3853) prašė nustatyti naudojimosi žemės ūkio paskirties žemės sklypais, esančiais (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2022 m. birželio 14 d. ir 2022 m. birželio 15 d. parengtus UAB „Dzūkijos matininkai“ projektinių siūlymų planus: ieškovei paskiriant naudotis sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ (4-5-6-7-8-9-4), o atsakovams J. S., H. S., M. L. ir E. S. skirti naudotis sklypo dalimi, šiame plane pažymėta indeksu „B“ (1-2-3-4-9-10-11-1); taip pat ieškovei paskiriant naudotis sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ (taškai 1-2-5-6-1), o atsakovams skirti naudotis sklypo dalimi, šiame plane pažymėta indeksu „A“ (taškai 2-3-4-5-2), bei priteisti iš atsakovų J. S., H. S., M. L. ir E. S. bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė tiek ieškinyje, tiek patikslintame ieškinyje nurodė, kad jai bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso 372/777 dalys žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 135/270 dalys žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Kitos šių žemės sklypų dalys (t. y. atitinkamai 405/ 777 ir 135/270) viešajame registre yra įregistruotos jos tetos A. S. vardu. (duomenys neskelbtini) A. S. mirė. Jai mirus, Varėnos rajono 2-ajame notarų biure 2009 m. gegužės 4 d. buvo užvesta paveldėjimo byla, kurioje palikėjos palikimą priėmė jos vaikai, t. y. šioje byloje atsakovais esantys J. S., H. S., M. L., E. S., S. S., A. B. ir tokiu būdu jie tapo aukščiau minėtų žemės sklypų bendrasavininkiais. Ilgą laiką (t. y. tiek iki A. S. mirties, tiek ir po jos) jie, bendrasavininkiai, abiem priklausančiais sklypais naudojosi pagal žodiniu būdu nustatytą tvarką ir jokio rašytinio, notarine tvarka patvirtinto susitarimo nebuvo sudarę. Ieškovė kreipėsi į atsakovus dėl galimybės sudaryti notarinę naudojimosi jiems priklausiančiais sklypais tvarkos sutartį bei ją įregistruoti viešajame registre. Tačiau atsakovai, motyvuodami tuo, jog galiojanti faktinė naudojimosi tvarka jiems nėra priimtina, nes jų sklypo dalyje, skirtingai nei ieškovės, nėra prieigos prie bendro valstybinio kelio ir tai apsunkina jų galimybes patekti į jį (ir iš jo), dėl to jų naudojamo sklypo dalis yra mažiau patogi ir tuo pačiu kaip turto objektas mažiau patraukli, su pasiūlymu nesutiko. Į ieškovės mėginimus sužinoti, kokia tvarka jiems būtų priimtina, atsakovai nieko nepaaiškino, dar po kurio laiko bendravimą su ieškove nutraukė. Todėl, atsižvelgdama į atsakovų išsakytus pageidavimus ir siekdama abipusio interesų užtikrinimo, ieškovė kreipėsi į žemės kadastrinius matavimus atliekančią bendrovę UAB „Dzūkijos matininkai“ dėl aukščiau minėtų žemės sklypų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini)) projektinių planų su siūloma naudojimosi jais nustatymo tvarka parengimo. Jos iniciatyva buvo parengti naudojimosi šiais žemės sklypais planai, pagal kuriuos atsakovai, įgyvendindami savo nuosavybės teises į sklypą, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), turėtų teisę naudotis sklypo dalimi, plane M 1:2000 pažymėta indeksu „B“ (t. y. į savo naudojamą sklypo dalį jie galėtų patekti tiesiai iš valstybinio keliuko ir jiems nebereikėtų važiuoti per ieškovės naudojamą sklypo dalį), o ieškovė turėtų teisę naudotis sklypo dalimi, šiame plane pažymėta indeksu „A“. Dėl siūlomos naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarkos atsakovai naudotųsi sklypo dalimi, plane M1:2000 pažymėta indeksu „A“, o ji naudotųsi plane indeksu „B“ pažymėtąja sklypo dalimi. Parengus aukščiau minėtus projektinius siūlymus, visiems bendraturčiams buvo išsiųsti pranešimai, prašant per nustatytąjį terminą pateikti savo nuomonę naudojimosi žemės sklypais tvarkos nustatymo klausimu bei susipažinimui su siūloma tvarka buvo pridėti UAB „Dzūkijos matininkai“ parengti planai. Tačiau nustatytajam laikui pasibaigus, atsakymai iš atsakovų nebuvo gauti (kiti šio turto bendrasavininkiai – S. S. ir A. B. nurodė, kad su ieškovės siūloma tvarka sutinka), dėl to mano, kad atsakovai klausimą tarpusavio sutarimu spręsti nėra linkę. Ieškovės pateiktu projektiniu siūlymu prašoma nustatyti žemės sklypų naudojimosi tvarka užtikrina visų bendraturčių interesų pusiausvyros principą, užkerta kelią galimiems ginčams bei konfliktams ateityje kilti, yra racionali ir tarnaujanti geresniam nuosavybės valdymui, be to, ji yra parengta įvertinus ir atsižvelgus į visas aplinkybes, susijusias su bendraturčių esminiu interesu naudotis jiems priklausančia nuosavybe. Atsakovų naudojimui atitektų ne skirtingo, o to paties vertingumo savo naudingosiomis savybėmis žemės sklypo dalys bei tokio paties dydžio, kokiu ir šiuo metu jie naudojasi, be to, ieškovės pateiktas projektinis siūlymas dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypais nustatymo yra parengtas atsižvelgus į daugkartinius atsakovų pageidavimus turėti galimybę iš savo sklypo dalies nekliudomai patekti į bendro naudojimo kelią, todėl šis siūlymas visiškai atitinka jų norus bei interesus, be to, atskiro privažiavimo prie bendro kelio buvimas padidina šios atsakovams skiriamos naudotis žemės sklypo dalies naudingąsias savybes.
Atsiliepimas
Atsakovai J. S., H. S., M. L. ir E. S. pateikė atsiliepimą į pradinį ieškovės ieškinį, kuriuo prašė atmesti pradinį ieškinį, kadangi jis nepagrįstas. Nurodė neprieštaraujantys, kad būtų nustatyta naudojimosi žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 2,7 ha., ieškovei paskiriant naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ (taškai 1-2-5-6-1), o atsakovams skirti naudotis sklypo dalimi, šiame plane pažymėta indeksu „A“ (taškai 2-3-4-5-2), tačiau nesutinkantys su ieškovės prašymu, kad būtų nustatyta naudojimosi žemės ūkio paskirties žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas 7,77 ha., ieškovei paskiriant naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ (4-5-6-7-8-9-4), o atsakovams skirti naudotis sklypo dalimis, šiame plane pažymėta „B“. Būtent atsakovų tėvai ir seneliai dirbo ir prižiūrėjo žemės sklypo A dalį, o ne B. Būtent žemės sklypo A dalis yra prižiūrėta ir dirbama, o B dalis yra krūmais apaugusi vieta, šabakštynas, brūzgynas, neprižiūrėta, nors būtent ieškovė buvo atsakinga už minėto žemės sklypo B dalies priežiūrą. Naudojimosi žemės sklypu nustatymas pagal ieškovės siūlomą planą akivaizdžiai pažeidžia atsakovų teises ir teisėtus interesus ir neatitinka faktinės situacijos. Teismui patvirtinus žemės sklypu naudojimosi tvarką pagal jos pateiktą planą, ieškovė įgytų teisę naudotis ta žemės sklypo dalimi, kurią iš esmės naudojo ir prižiūrėjo tik atsakovai, o tai iš esmės pažeidžia ir sąžiningumo principą.
Atsakovai E. S. ir H. S. prašė atmesti ieškovės patikslintą ieškinį, kadangi pateiktas patikslintas ieškinys nepagrįstas, ir nustatyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2024 m. birželio 10 d. M. K. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą M 1:2000, ir priskirti naudotis asmeniškai atsakovams J. S., M. L., E. S., S. S. ir A. B. žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu A (6-7-8-9-13-4-5-6), o ieškovei naudotis asmeniškai žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu B (1-2-3-4-13-10-11-12-1), bei priteisti iš ieškovės atsakovo H. S. naudai bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Alytaus apylinkės teismas 2024 m. spalio 22 d. sprendimu ieškinį patenkino iš dalies; nustatė naudojimosi žemės ūkio paskirties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2022 m. birželio 14 d. ir 2022 m. birželio 15 d. parengtą UAB „Dzūkijos matininkai“ žemės sklypo naudojimosi tvarkos nustatymo planą: ieškovei A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „B“ (taškai 1-2-5-6-1), o atsakovams J. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), H. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), M. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), E. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), S. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), skirti naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu „A“ (taškai 2-3-4-5-2). Kitoje dalyje ieškinį dėl naudojimosi žemės ūkio paskirties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), atmetė. Nustatė naudojimosi žemės ūkio paskirties žemės sklypu, esančiu (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarką pagal 2024 m. birželio 10 d. M. K. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą: atsakovams J. S., gimusiai (duomenys neskelbtini), H. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), M. L., gimusiai (duomenys neskelbtini), E. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), S. S., gimusiam (duomenys neskelbtini), A. B., gimusiai (duomenys neskelbtini), paskiriant naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu A (taškai 6-7-8-9-13-4-5-6), o ieškovei A. M., gimusiai (duomenys neskelbtini), paskyrė naudotis sklypo dalimi, plane pažymėta indeksu B (taškai 1-2-3-4-13-10-11-12-1). Neatskiriama šio sprendimo dalimi laikė ieškovės A. M. pateiktą UAB „Dzūkijos matininkai“ 2022 m. birželio 14 d. ir 2022 m. birželio 15 d. parengtą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą bei atsakovo H. S. pateiktą M. K. 2024 m. birželio 10 d. parengtą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą. Priteisė valstybei iš atsakovų J. S., H. S., M. L., E. S., S. S., A. B. 565,42 Eur, t. y., iš kiekvieno po 94,24 Eur ieškovei A. M. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė ieškovei A. M. iš atsakovų J. S., H. S., M. L., E. S., S. S., A. B. 27,25 Eur, t. y., iš kiekvieno po 4,54 Eur sumokėto žyminio mokesčio. Priteisė valstybei iš atsakovų J. S., H. S., M. L., E. S., S. S., A. B. 27,25 Eur, t. y. iš kiekvieno po 4,54 Eur žyminio mokesčio valstybei. Priteisė iš ieškovės A. M. 371,88 Eur atsakovui E. S. teiktos antrinės teisinės pagalbos išlaidų. Priteisė iš ieškovės A. M. atsakovui H. S. 181,50 Eur atsakovo H. S. turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisė iš ieškovės A. M. 68,79 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei. Priteisė iš atsakovų J. S., H. S., M. L., E. S., S. S., A. B. 68,79 Eur, t. y. iš kiekvieno po 11,47 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei.
Teismas nustatė, kad ieškovei bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis priklauso 372/777 dalys žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) ir 135/270 dalys žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančių (duomenys neskelbtini). Kitos šių žemės sklypų dalys (t. y. atitinkamai 405/777 ir 135/270) viešajame registre yra įregistruotos A. S. vardu, kuri (duomenys neskelbtini) mirė. A. S. mirus, Varėnos rajono 2-ajame notarų biure 2009 m. gegužės 4 d. buvo užvesta paveldėjimo byla, kurioje palikėjos A. S. palikimą priėmė jos vaikai – atsakovai J. S., H. S., M. L., E. S., S. S., A. B., kurie tokiu būdu tapo žemės sklypų: unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) ir unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini) bendrasavininkiais.
Tarp šalių ginčas kilo dėl žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ginčo sklypas) naudojimosi tvarkos nustatymo. Atsakovai prašė nustatyti žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarką pagal 2024 m. birželio 10 d. M. K. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą M 1:2000 ir priskirti naudotis asmeniškai atsakovams J. S., M. L., E. S., S. S. ir A. B. žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu A (6-7-8-9-13-4-5-6), o ieškovei naudotis asmeniškai žemės sklypo dalį pažymėtą indeksu B (1-2-3-4-13-10-11-12-1).
Teismas nurodė, kad liudytojai S. L. bei S. L. patvirtino atsakovų nurodytą aplinkybę, kad iki susitarimo dirbti ginčo sklypą skersai, šalių tėvai, t. y. ieškovės tėvas bei atsakovų motina buvo sutarę dirbti ginčo sklypą įstrižai, o būtent ginčo sklypo A dalį dirbo ir prižiūrėjo atsakovų tėvai, o ginčo sklypo B dalį – ieškovės tėvai. Nors liudytojas V. B. ir nenurodė, kad ieškovės tėvas bei atsakovų motina buvo sutarę dirbti ginčo sklypą įstrižai, tačiau patvirtino, kad visą laiką, t. y. nuo 1995 metų jis dirbo sklypo dalį, kurioje yra pastatai (sodyba). Nors ieškovė bei jos atstovė bylos nagrinėjimo metu įrodinėja aplinkybę, kad tarp šalių buvo tik žodinis susitarimas dirbti žemę skersai, tačiau šią aplinkybę paneigia liudytojų S. L. bei S. L. nurodytos aplinkybės. Pirmiau nustatytos aplinkybės sudaro pagrindą išvadai, kad pradinis bendras šalių, t. y. ieškovės tėvo bei atsakovų motinos, žodinis susitarimas buvo dirbti ginčo sklypą įstrižai, o būtent ginčo sklypo A dalį dirbo atsakovų tėvai, o B dalį – ieškovės tėvai, ir tik vėliau buvo nutarta žemę dirbti išilgai.
Šalių paaiškinimais teismas nustatė, kad ieškovės pateikta naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka pradinės nusistovėjusios faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos, kurią žodžiu buvo nusistatę dar šalių tėvai, ieškovės siūloma žemės naudojimosi tvarka iš esmės keičia nusistovėjusią ilgalaikę faktinę naudojimosi tvarką, galiojusią iki susitarimo dirbti žemę skersai. Taip pat akivaizdu, kad susitarimas – dirbti žemę skersai, nėra tinkamas, kadangi atsakovams suvaržomas privažiavimas prie dalinės nuosavybės teise valdomo sklypo. Ieškovė siūlė atsakovams naudotis ginčo sklypo B dalimi ir tai vertintina kaip faktinės naudojimosi žemės sklypu tvarkos, susiklosčiusios iki susitarimo dirbti žemę skersai ir šalims tapusios aktualia nuo 2005 metų, pakeitimas iš esmės pagrįstas tik ieškovės interesais. Teismas padarė išvadą, kad ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi ginčo sklypu tvarka nėra tinkama, neatitinka racionalumo ir patogumo principų, neužtikrina abiejų bendraturčių interesų vienodai tinkamomis sąlygomis naudotis jiems atskirai priskirtinomis žemės sklypo dalimis. Tokia Žemės sklypo naudojimosi tvarka nepadėtų šalims geriau valdyti jų nuosavybę.
Atsiliepimas
Teismas pažymėjo tai, kad atsakovas H. S. su atsiliepimu į patikslintą ieškinį (2024-09-18, DOK-36321) yra pateikęs 2024 m. birželio 10 d. M. K. parengtą Žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą. Bylos nagrinėjimo metu atsakovai bei jų atstovai prašė teismo nustatyti ginčo sklypo naudojimosi tvarką pagal 2024 m. birželio 10 d. M. K. parengtą Žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą. Ieškovė bei jos atstovė bylos nagrinėjimo metu nesutiko, kad naudojimosi tvarka ginčo sklypu būtų nustatyta pagal 2024 m. birželio 10 d. M. K. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos tarp bendraturčių nustatymo planą.
Žemesnės instancijos teismas
Nors bylos nagrinėjimo metu ieškovė teigė, kad jeigu būtų nustatyta, kad pagal parengtą planą ginčo sklypo A dalimi naudojasi atsakovai, ieškovei nebūtų įmanoma 20 metrų spinduliu apie šulinį esančioje A dalyje sukontroliuoti nuomininkų (ūkininkų) pilamų pesticidų, trąšų ir kitų priemonių, kas galėtų būti šulinio vandens užteršimo priežastimi, bei pažymėjo, kad planuojanti rengti žemės pertvarkymo projektą. Iš į bylą pateiktų nuotraukų akivaizdžiai matyti, kad ginčo sklypo žemė yra dirbama prie pat namų ir sklype esančio šulinio. Liudytojas V. B. patvirtino, kad jis nuo 1995 metų dirba ginčo sklypo dalį, esančią prie pat namų, aria žemę prie pat šulinio. Taigi, ieškovė nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad kitų bendraturčių (atsakovų) siūlomas ginčo sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), naudojimosi būdas ar sąlygos pažeistų ieškovės teises ar teisėtus interesus į bendrą daiktą.
Atsižvelgęs į tai, kad atsakovų pateikta naudojimosi ginčo sklypu tvarka atitinka pradinę nusistovėjusią faktinę naudojimosi žemės sklypu tvarką, dėl kurios žodžiu buvo susitarę dar šalių tėvai, todėl naudojimosi žemės sklypu, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), tvarką teismas nustatė pagal 2024 m. birželio 10 d. M. K. parengtą žemės sklypo naudojimosi tvarkos planą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į jį teisiniai argumentai
Apeliaciniu skundu ieškovė A. M., atstovaujama advokatės Jolitos Urbaitytės, prašo Alytaus apylinkės teismo 2024 n. spalio 22 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo, priteisti iš atsakovų ieškovės naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. Pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 176 str., 183 str. 1 d., 185 str. 1 d. įtvirtintas įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles. Atsakovai viso proceso metu jokių konkrečių duomenų ar įrodymų, kad toks susitarimas tarp jų tėvų tikrai egzistavo nepateikė. Priešingai, visų atsakovų paaiškinimai buvo itin chaotiški, fragmentiški bei prieštaringi ir iš esmės kalbėjo ne apie susitarimą dėl sklypo A dalies naudojimo, o apie vykusį naudojimąsi kažkokia žemės dalimi, be to, nei vienas jų nenurodė tikslaus šio naudojimosi pradžios momento (konkrečių metų) bei jo trukmės. Atsakovas S. S. nurodė: <...> nežinau, kas kaip dirbo, kas nuomavo <...> (2024-07-12 posėdis, 00.54.49min.), atsakovė A. B. (2024-07-12 posėdis, įrašas nuo 01.05.33 min.) paaiškino, kad nuo tėvo laidotuvių kaime nesilankė, todėl nežino situacijos. Panašius parodymus davė J. S., nurodžiusi, kad apie sklypo naudojimą apskritai nieko nežino (minėjo, kad ūkininkai dėl to tarėsi tarpusavyje). Atsakovų paaiškinimai dėl naudojimosi sklypu nebuvo nei tikslūs, nei vienodi, dėl ko teismas jais grįsti jų interesus tenkinantį sprendimą negalėjo. Atsižvelgiant į tai konstatuotina, kad apylinkės teismo sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas. Byloje be šių liudytojų buvo apklausti dar ir ieškovė, liudytojas E. M. bei liudytojas V. B., tačiau nei vieno šių asmenų paaiškinimai teismo sprendime nebuvo ištirti, išanalizuoti ir įvertinti, t. y. dėl šių liudytojų parodymų teismas nepasisakė. Be to, liudytojų S. L. ir S. L. parodymais byloje buvo nustatytos tariamai reikšmingos bylos aplinkybės iš tikrųjų neatitinka tikrovės. S. L. teismui jokių duomenų apie tariamai tarp ieškovės tėvo ir atsakovų motinos buvusį susitarimą, sudarytą iki susitarimo žemę dirbti skersai, nesuteikė. Jis tik paaiškino, kad yra matęs atsakovų motiną dirbant lauke, kairėje pusėje, žiūrint nuo kelio, tačiau jis taip pat paaiškino ir tai, kad tai buvo gal apie 1980 metus, o gal ir anksčiau. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad jo patvirtinta aplinkybė galimai egzistavo dar iki nuosavybės teisių į žemę šalims sugrąžinimo, yra aišku, kad jo duoti paaiškinimai su ginčo laikotarpiu (t. y. laikotarpiu, buvusiu po nuosavybės teisių atkūrimo) ir ginčo dalyku nieko bendra neturi. Teismas spręsdamas bylą rėmėsi tik žodiniais šių asmenų parodymais, o rašytiniai įrodymai jam pateikti nebuvo. Liudytojas S. L. nuo pat ieškinio teismui pateikimo dienos nuolat teikė tikrovės neatitinkančius paaiškinimus, dėl ko jais tikėti nėra pagrindo. Tiek atsakovų, tiek ir liudytojo S. L. pozicija ginčo klausimu niekuomet nebuvo nuosekli, priešingai, ji buvo kaitaliojama pagal situaciją, siekiant suklaidinti teismą.
Žemesnės instancijos teismas
1.2. Teismas nepagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – ir LAT) 2009 m. rugsėjo 28 d. nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-353/2009, atmesdamas ieškovės ieškinio reikalavimą dėl jos siūlomos naudojimosi ginčo sklypu tvarkos nustatymo ir tenkindamas atsakovų atsiliepime suformuluotą reikalavimą. Kasacinio teismo išnagrinėtos bylos ir nagrinėjamos bylos faktinės aplinkybės yra skirtingos. LAT išnagrinėtoje kasacinėje byloje buvo sprendžiamas ginčas, kuriame, viena šalių reiškė reikalavimą dėl atsidalijimo, o kita - dėl naudojimosi tvarkos nustatymo, byloje buvo konstatuotas atidalijimo pagal vienos iš šalių prašymą negalimumas, nes juo buvo paliekama šalims dalis bendro naudojimo statinių ir įrangos, kas atidalijimo atveju nėra įstatymiškai įmanoma. Šioje civilinėje byloje nei pagal vieną iš bylos šalių naudojimosi tvarkos nustatymo projektų (planų), jokių teisinio pobūdžio kliūčių jų įgyvendinimui nebuvo nustatyta. Pagal LAT nutartyje suformuluotą taisyklę teismo teisė nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir priimti sprendimą pagal savo iniciatyva gautą atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo projektą yra galima tik tuo atveju, kai ginčo šalys tam neprieštarauja. Ieškovė naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo planui, kurį pagal teismo siūlymą parengė atsakovai ir kuris teismui buvo pateiktas 2024 m. rugsėjo mėn., kategoriškai nesutiko ir šiai savo pozicijai patvirtinti į bylą pateikė raštišką savo nesutikimą. Todėl, įvertinus šią aplinkybę, yra aišku, kad šios būtinosios sąlygos (t. y. bylos šalies sutikimui) nesant, teismas neturėjo teisinio pagrindo nukrypti nuo šalių pareikštų reikalavimų ir priimti sprendimą pagal jo pasiūlytą naudojimosi tvarką.
1.3. Teismas visiškai neatsižvelgė, jog atsakovai apie jiems bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausančio sklypo (ar jo dalies) tikrąją žemėnaudą, jos laikotarpius ir trukmę bei kitas svarbias aplinkybes nieko konkretaus nežinojo ir teismui to nurodyti negalėjo. Teismas nekreipė dėmesio į tai, kad teikdami paaiškinimus apie savo tariamą naudojimąsi ginčo sklypu, jie nuolat kalbėdavo apie naudojimąsi, kuris vyko tarybiniais metais (jie aiškino apie „kolchozo“, „ruso“ laikus). Akivaizdu, kad atsakovų paaiškinimai apie tarybiniais laikais vykusią žemėnaudą nėra susiję su šios bylos nagrinėjamu dalyku (nuosavybės teise pagrįsta žemėnauda) ir niekaip su ja nekoreliuoja, kadangi tarybiniais laikais, kuomet žemė buvo išimtinė valstybės nuosavybė, ginčo sklypas (ar jo dalis) nei atsakovams, nei jų motinai nuosavybės teise nepriklausė - jie buvo valdomi kolūkio patikėjimo teise, o atsakovai buvo tik kolūkiui priklausiusios žemės naudotojai bei naudojosi tik jiems išskirtu pasodybiniu žemės plotu prie trobesių, apie tai davė paaiškinimus E. S., S. L.. Teismas nagrinėjamoje byloje privalėjo vadovautis teisiniais santykiais, susiklosčiusiais tarp šalių, jiems naudojantis bendrąja nuosavybe, jau po nuosavybės teisių į žemę jiems atkūrimo, ir savo sprendime apie šią aplinkybę aiškiai pasisakyti (t. y. nurodyti nuo kelintų metų atsakovai ir ieškovė naudojosi jiems priklausančiu ginčo sklypu). Teismo sprendime joks konkretus laikotarpis, su kuriuo yra siejamas bylos šalių naudojimasis sklypu, nėra nurodytas. Tai, kad atsakovai ginčo sklypo dalimi, kaip pasodybiniu sklypu, naudojosi dar tarybiniais metais, jokių privilegijų jiems nesukuria, kadangi šis laikotarpis su jų nuosavybės teisėmis į sklypą nėra susijęs.
Atsiliepimas
1.4. Atsakovams nepareiškus savarankiško reikalavimo savo interesams apginti, teismas neturėjo teisės tenkinti jų atsiliepime pareikšto reikalavimo dėl jų interesus atitinkančios naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo. Teismas, patenkindamas reikalavimą, kuris negalėjo būti tenkinamas, viršijo jam įstatymu suteiktos kompetencijos ribas, peržengė ieškiniu nustatytas bylos nagrinėjimo ribas ir tokiu būdu šiurkščiai pažeidė imperatyvias CPK nuostatas. Teismas savarankišką reikalavimą byloje išsprendė jo neapmokestinęs žyminiu mokesčiu ir taip sudarė nepriemoką valstybės biudžetui.
1.5. Teismas visiškai neįvertino aplinkybės, jog visiškai šalia atsakovams paskirtos naudotis A sklypo dalies ribos yra ieškovei nuosavybės teise priklausantis kiemo statinys (šulinys), kuriam pagal galiojančius teisės aktus būtina 20 m. apsaugos zona ir kurios ji kaip savininkė, negalės užtikrinti, dėl atsakovams paskirtoje naudotis sklypo dalyje nuolat vykdytinų žemės ūkio darbai, įvairios technikos važinėjimo, trąšų pylimo, dėl ko gali kilti pavojus gruntinių vandenų užteršimui. Teismas taip nevertino ieškovės argumentų apie tai, kad jos ieškinyje pasiūlyta tvarka yra išties aktuali (šioje dalyje yra suformuota jos namų valda, kurioje yra įvairūs statiniai ir įrenginiai (šulinys)), o atsakovai jokio objektyvaus būtinumo naudotis būtent sklypo „A“ dalimi neturi, t. y. šioje dalyje nėra jiems nuosavybės teise priklausančių statinių ar įrenginių, namų valda jiems taip pat nėra suformuota. Dėl šios priežasties atsakovų interesai tikrai niekaip nenukentėtų, jei jų naudojimui būtų buvusi paskirta sklypo dalis „B“, juolab, kad žemės ūkio darbams dirbti žemės lokacija - dešinė ar kairė sklypo pusė - nėra svarbi. Dėl atsakovų teiginių apie skirtingą šio sklypo dalių žemės naudingumo koeficientą, ieškovė paaiškino, jog viso žemės sklypo naudingumas yra vienodas, o kadangi atsakovai šią aplinkybę paneigiančių įrodymų į bylą nepateikė ir viso proceso eigoje jos neįrodinėjo, ji laiko, jog ginčo šiuo pagrindu byloje nėra.
Atsiliepime į ieškovės A. M. apeliacinį skundą atsakovai E. S., S. S. ir A. B. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovų naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi šie argumentai:
1.6. Ieškovė neneigė pačios aplinkybės, jog žemės sklypas anksčiau buvo dirbamas taip, kaip nurodė patys atsakovai ir liudytojai, bei tokia naudojimosi žemės sklypu tvarka, kokia buvo patvirtinta teismo sprendimu. Priešingai, ieškovė šį faktą pripažino, tik teigė, jog neva tai neturėjo jokios teisinės reikšmės, nes buvo senai..., t. y. iki tol kol ji savavališkai prieš kitų bendrasavininkių interesus nusprendė žemės sklypą dirbti skersai, neleisdama atsakovams prieiti ir privažiuoti nuo bendro naudojimo kelio prie savo sklypo dalies. Kas teismo pagrįstai buvo laikoma neteisėta ir bendrasavininkių interesus pažeidžiančia naudojimosi tvarka.
Šalies argumentai
1.7. Ieškovės teiginiai dėl liudytojų parodymų prieštaringumo yra visiškai nepagrįsti. Ieškovė skunde cituoja tik ištraukas ištrauktas iš konteksto, kurios niekaip neįtakojo bendro visų šių asmenų paaiškinimų visumos.
1.8. Teismas, priešingai nei teigia ieškovė, pasisakė dėl jos siūlytos naudojimosi tvarkos racionalumo ir pagrįstumo. Teismas nustatė, kad atsakovų interesai dėl to nukentės, o žemės sklypas teisingiau bus naudojamas būtent taip, kaip siūlė atsakovai.
1.9. Būtent ieškovės iki šiol naudotoje dalyje buvo medžiais apaugusi sklypo dalis, kuri nebuvo prižiūrima ir apleista pačios ieškovės, dėl ko ši žemės sklypo dalis negalėjo būti paskirta naudotis būtent atsakovams, nes prieš tai 20 metų tenkino ieškovę ir jos sklypą dirbusį ūkininką.
1.10. Kasacinio teismo suformuluota teisės taikymo taisyklė nebuvo pažeista, nes teismas patvirtino savo iniciatyva gautą, remdamasis šalims žinomą naudojimosi tvarkos planą. Pagal Kasacinio teismo suformuluotą taisyklę teismas gali patvirtinti savo iniciatyva ir neprieštaraujant ginčo šalims gautą atidalijimo ar naudojimosi tvarkos nustatymo projektą, kur neprieštaravimas reiškia ne neprieštaravimą pačiai naudojimosi tvarkai, bet neprieštaravimui dėl tokios tvarkos gavimo. Atsakovų pasiūlyta naudojimosi tvarka buvo priimta į bylą, ieškovė atsakovų siūlomai tvarkos priėmimui neprieštaravo, turėjo galimybę du kartus išreikšti savo nesutikimą jai priskiriamos B sklypo dalies naudojimuisi.
1.11. Ieškovės skundo argumentai dėl tariamos bylos ribų peržengimo atmestini kaip visiškai nepagrįsti. Teismas, tvirtindamas atsakovų naudojimosi tvarkos planą, vadovavosi kasacinio teismo suformuluota teisės taikymo taisykle ir patvirtino savo iniciatyva gautą naudojimosi žemės sklypu planą, todėl jokio procesinio pažeidimo dėl bylos nagrinėjimo ribų peržengimo nepadarė.
Atsiliepimas
Atsiliepime į ieškovės A. M. apeliacinį skundą atsakovas H. S. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovų naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tapatūs argumentai kaip ir atsakovų E. S., S. S. ir A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą.
Atsiliepime į ieškovės A. M. apeliacinį skundą atsakovės J. S. ir M. L. prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti, pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, priteisti iš ieškovės atsakovių naudai visas bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodomi tapatūs argumentai kaip ir atsakovų E. S., S. S. ir A. B. atsiliepime į apeliacinį skundą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Šioje civilinėje byloje absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl apeliacinės instancijos teismas pagal apeliacinio skundo teisiškai reikšmingus argumentus tikrina skundžiamo teismo sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Apeliacijos dalykas – teismo sprendimo, kuriuo nustatyta naudojimosi bendrąja daline nuosavybe žemės sklypu, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), tvarka, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.
Dėl ieškinio ribų (ne)peržengimo
Ieškovė teigia, kad atsakovams nepareiškus savarankiško reikalavimo savo interesams apginti, teismas neturėjo teisės tenkinti jų atsiliepime pareikšto reikalavimo dėl jų interesus atitinkančios naudojimosi sklypu tvarkos nustatymo.
Teisėjų kolegija neturi pagrindo sutikti su tokiu ieškovės argumentu. Nagrinėjamoje byloje atsakovai pareiškė atsiliepimą į ieškinį, kuriame išdėstė materialiojo teisinio pobūdžio atsikirtimus į pareikštą ieškinį dėl naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarkos nustatymo. Civilinio proceso įstatymo ir materialiosios teisės normos (CK 4.75 straipsnio 1 dalis) nenustatyta, jog nustatant naudojimosi bendrąja daline nuosavybe tvarką atsakovas savo poziciją dėl naudojimosi tvarkos nustatymo turėtų išreikšti tik vienu įstatyme įtvirtintu procesiniu dokumentu – priešieškiniu. Teisėjų kolegija negali sutikti su apeliantės argumentais, kad atsakovas, nesutikdamas su ieškiniuose nurodytais naudojimosi tvarkos būdais, turėjo reikšti priešieškinį, o nesant priešieškinio, teismas, parinkdamas kitą atidalijimo būdą nei nurodyta ieškinyje, išėjo už ieškinio reikalavimo ribų. Pažymėtina, kad kasacinis teismas ne kartą nagrinėdamas ginčus dėl atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės, kur paprastai taikomi aukštesni įrodymų parengimo standartai, yra nurodęs, kad atsakovas gali gintis ir pareikšdamas atsiliepimą į ieškinį (pvz.: Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-7/2009).
Dėl ginčo esmės
Tarp šalių kilo ginčas dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo. Ieškovė, teikdama reikalavimą dėl naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo, teismui pateikė tokius pagrindinius argumentus: jos prašoma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka atitinka bendraturčių dalis, žemės sklypo dalys lygiavertės savo žemėnauda (susisiekimas su keliu, žemės našumas ir pan.), atsakovai neturi objektyvios būtinybės naudotis žemės sklypo „A“ dalimi (pagal ieškovės pateiktą planą), tuo tarpu ieškovė tokią būtinybę turi, nes į žemės sklypą yra įsiterpusi jai nuosavybės teise priklausanti namų valda, kurioje yra šulinys, kuris yra šalia ginčo žemės sklypo dalies „A“ (pagal ieškovės pateiktą planą) ir tokiu būdu ieškovė galėtų užtikrinti, kad šulinys nebūtų užterštas dėl nuolat vykdytinų žemės ūkio darbų, įvairios technikos važinėjimo, trąšų pylimo, dėl ko gali kilti pavojus gruntinių vandenų užteršimui. Atsakovai, nesutikdami su ieškovės siūloma nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarka, nurodė, kad būtent atsakovų pateiktas naudojimosi žemės sklypu planas atitinka prieš daug metų buvusį susitarimą dėl žemės sklypo naudojimosi tvarkos, kuris vėliau buvo savavališkai pakeistas ieškovės. Be to, ieškovės iki šiol naudotoje dalyje buvo medžiais apaugusi sklypo dalis, kuri nebuvo prižiūrima ir apleista pačios ieškovės, dėl ko ši žemės sklypo dalis negali būti paskirta naudotis atsakovams.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovai įrodė anksčiau buvusį susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu dalių, be to, įvertino, kad ieškovė neįrodė objektyvios būtinybės apsaugoti šulinį nuo užteršimo, todėl naudojimosi tvarką žemės sklypu nustatė pagal atsakovų pateiktą planą.
Teisėjų kolegija, įvertinusi ieškovės ir atsakovų bei liudytojų paaiškinimus teismo posėdyje, susipažinusi su byloje esančiais rašytiniais įrodymais, fotonuotraukomis, sprendžia, kad, nors iš dalies ir sutinka su ieškovės apeliacinio skundo argumentais dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, susijusių su atsakovų įrodinėta buvusia anksčiau galiojusia naudojimosi tvarka, nėra pagrindo panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimo.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad vienas iš naudojimosi žemės sklypu tvarkos nustatymo kriterijų yra faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus. Teisinio reguliavimo apibrėžtumo, pagrįstų lūkesčių ir kiti civilinės teisės principai (CK 1.2, 1.5, kiti straipsniai) bei nuosavybės teisės (kaip daiktinės teisės) prigimtis lemia civilinių teisinių santykių stabilumo siekį. Bendrosios nuosavybės santykiuose šio tikslo siekiama įvairiomis priemonėmis (pavyzdžiui, pirmenybės teise pirkti parduodamas dalis, reikalavimu dalykinius klausimus spręsti bendru sutarimu ir kita). Tačiau vienas iš svarbesnių civilinių santykių stabilumo nustatant bendrosios nuosavybės naudojimo tvarką garantų – teismų praktikoje nusistovėjęs reikalavimas atsižvelgti į susiklosčiusius faktinius bendro daikto naudojimo santykius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. balandžio 9 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-494/2003). Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo išaiškinimą, bendrosios dalinės nuosavybės objekto naudojimo principus labiausiai atitinka tokie pakeitimai, daromi bendraturčių iniciatyva, kuriais kuo mažiau būtų keičiami turto įsigijimo metu šalių valią atitikę susitarimai dėl naudojimo tvarkos. Taip būtų užtikrinta proporcinga bendraturčių teisių apsauga nepažeidžiant teisėtų lūkesčių principo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-563/2007).
Nors pirmosios instancijos teismas nusprendė, kad atsakovai įrodė anksčiau buvusį susitarimą dėl naudojimosi žemės sklypu dalių ir būtent šia aplinkybe rėmėsi priimdamas sprendimą, teisėjų kolegija su tokia išvada nesutinka. Iš byloje nustatytų faktinių aplinkybių akivaizdu, kad pastaruosius mažiausiai 15 metų tarp šalių buvo nusistovėjusi kita naudojimosi ginčo žemės sklypu tvarka, t. y. žemės sklypo dalį, besiribojančią su ieškovės namų valda, nuo kelio iki vidurio žemės sklypo naudojo ieškovė, o žemės sklypo dalį nuo miško iki vidurio žemės sklypo naudojo atsakovai. Taigi, nusistovėjusi naudojimosi žemės sklypo tvarka buvo jį padalinant ne išilgai, kaip pateikta ieškovės ir atsakovų planuose, bet skersai. Nors atsakovai ir teigia, kad ieškovė tokią situaciją sukūrė savavališkai „užgrobdama“ šią žemės sklypo dalį, tačiau, kaip matyti iš atsakovų veiksmų, jiems tokiai tvarka tiko, nes prieštaravimų nereiškė, nes jokių teisinių veiksmų nesiėmė. Kartu spręstina ir tai, kad tokia situacija atsakovų teisių nepažeidė, nes jiems likusi naudotis žemės sklypo dalis ribojasi su žemės sklypu, kuris priklauso ūkininkui, besinuomojančiam iš atsakovų jų naudojamą žemės sklypo dalį ir pastarasis gali netrukdomas į šią dalį patekti per savo sklypą.
Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijus yra svarbus tuo, kad nustatant naudojimosi daiktu tvarką bendraturčiams nereikėtų prisitaikyti prie naujai suteiktų jiems naudotis daikto dalių, nereikėtų į jas investuoti, kad pritaikytų prie savo poreikių ir pan. Todėl nagrinėjamu atveju negalima vertinti, jog kažkada buvusi atsakovų įrodinėjama kitokia naudojimosi daiktu tvarka turi būti atstatyta. Todėl, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo argumentai, nustatant naudojimosi ginčo žemės sklypo tvarką, susiję su anksčiau galiojusia tvarka, nepagrįsti.
Kita vertus, kiekvienu konkrečiu atveju, vadovaudamasis CK 1.5 straipsnyje nurodytais principais, teismas gali nukrypti nuo faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijaus, motyvuodamas kitokį tvarkos nustatymo būdą. Toks naudojimosi tvarkos nustatymas neprieštarauja CK 4.75 straipsniui ir atitinka Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. birželio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-291/2007).
Žemesnės instancijos teismas
Šiuo atveju akivaizdu, kad tiek ieškovė, tiek atsakovai mato poreikį nukrypti nuo šiuo metu susiklosčiusios naudojimosi žemės sklypu situacijos, nes ji neužtikrina galimybės atsakovams patekti į jų naudojamą žemė sklypo dalį, kadangi ši dalis nesiriboja su keliu ir ateityje (jeigu nutrūktų jų santykiai su ūkininku, kurio žemė besiriboja su jų naudojama ginčo žemės sklypo dalimi) jie gali susidurti su kliūtimis naudotis nuosavybe, kas lemtų poreikį nustatyti servitutą, teisinius ginčus ir pan.
Kaip jau minėta, ta aplinkybė, kad apeliacinės instancijos teismas pripažino dalį pirmosios instancijos teismo išvadų nepagrįstomis, nėra pagrindas panaikinti ar pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą. Teisėjų kolegija, visų pirma, atkreipia dėmesį į tai, kad visi objektai, kuriuos šalys laiko kaip mažinančius žemės sklypo dalies vertę ir naudingumą, t. y. krūmynai ir medeliai, suversti akmenys (e. bylos apyrašas, 1 t., b. l. 121, 124, 135) yra toje žemės sklypo dalyje, kuria pastaruoju metu naudojosi ieškovė. Taigi, būtent ieškovė laikytina atsakinga už tokią žemės sklypo būklę, ir būtent jai turi tekti su tuo susijusios pasekmės. Ir būtent toks sprendimas atitinka kasacinio teismo praktikoje suformuotą faktinių nuosavybės teisinių santykių stabilumo kriterijų.
Teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo argumentams, kad ieškovė neįrodė objektyvios būtinybės apsaugoti šulinį nuo užteršimo. Visų pirma, nors ieškovė ir nurodė, kad pagal galiojančius teisės aktus būtina 20 m apsaugos zona aplink šulinį, tačiau tokių teisės aktų taip ir nenurodė. Todėl šis ieškovės argumentas laikytinas deklaratyviu. Be to, iš byloje esančių duomenų matyti, kad ieškovė namų valdoje negyvena, ja iš esmės nesinaudoja, o jos tikslas yra šią nuosavybę parduoti. Iš fotonuotraukų (e. bylos apyrašas, 1 t., b. l. 121, 124, 135) matyti, kad namų valdoje esantis šulinys yra apgriuvęs, nėra jokių duomenų, kad jis veikiantis, naudojamas. Be to, kaip matyti, šulinys yra toje pusėje, kuri šiuo metu naudojama ieškovės, ir šalia šulinio esanti žemė yra naudojama žemės ūkio tikslais. Byloje nėra jokių duomenų apie tai, kaip ieškovė šiuo metu saugo gruntinius vandenis nuo nuolat vykdytinų žemės ūkio darbų, įvairios technikos važinėjimo, trąšų pylimo. Jokių kitų argumentų, išskyrus šulinio lokaciją, susijusių su atsakovams priskirtos žemės sklypo dalies naudingumu valdant kartu ir jai priklausančią namų valdą, ieškovė neteikia. Todėl spręstina, kad ieškovė neįrodė, jog būtent ta žemės sklypo dalis, kuri yra artimesnė jai priklausančioje namų valdoje esančiam šuliniui atitiktų naudojimosi daiktu racionalumo (patogumo) ir efektyvumo kriterijų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. lapkričio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1050/2003; kt.). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pagal nustatytą naudojimosi tvarką ieškovės namų valda su jai priskirta naudojimosi žemės sklypu dalimi ribojasi dviem kraštinėmis, kas labiau atitinka sąsajos su namų valda kriterijų. Be to, jeigu, kaip teigia ieškovė, jai nuosavybės teise priklausančiam kiemo statiniui (šuliniui), pagal galiojančius teisės aktus būtina 20 m apsaugos zona, tai būtent atsakovai, siekdami naudotis žemės sklypo dalimi, esančia šalia šulinio, turėjo įsivertinti savo riziką galėti naudotis jiems priskirta dalimi su tam tikrais apribojimais. Tačiau teisėjų kolegija pažymi, kad jokių apribojimų dėl naudojimosi žemės sklypu nėra nustatyta.
Tarp šalių nekyla ginčas, kad naudojimosi žemės sklypu tvarka neatitinka teisėtumo bei adekvatumo dalims bendrojoje nuosavybės teisėje kriterijų, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl šių kriterijų plačiau nepasisako. Teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo nustatyta naudojimosi žemės sklypu tvarka tiek pat atitinka socialinės taikos ir proporcingumo kriterijų, kiek šį kriterijų atitiktų ir ieškovės reikalavimo patenkinimas, todėl šis kriterijus nagrinėjamam ginčui nėra lemiantis.
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
Ieškovės apeliacinio skundo netenkinus, atsakovai įgijo teisę į bylinėjimosi išlaidų, patirtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovas H. S. apeliacinės instancijos teisme patyrė 771,38 Eur išlaidas teisinei pagalbai apmokėti (už atsiliepimo į apeliacinį skundą parengimą). Tai patvirtina 2024 m. gruodžio 13 d. sąskaita už teisines paslaugas ir tos pačios dienos mokėjimo nurodymas (e. bylos 2 t., b. l. 174-175). Nurodyto dydžio bylinėjimosi išlaidos už teisinę pagalbą yra pagrįstos byloje pateiktais rašytiniais įrodymais ir neviršija Rekomendacijose nustatyto maksimalaus jų dydžio, todėl priteistinos iš ieškovės (CPK 93 straipsnis, 98 straipsnis).
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus apylinkės teismo 2024 m. spalio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovės A. M., a. k. (duomenys neskelbtini), 771,38 Eur (septynis šimtus septyniasdešimt vieną eurą 38 ct) bylinėjimosi išlaidas atsakovui H. S., a. k. (duomenys neskelbtini).
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.