Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

2023-10-23 · Civilinė byla Nr. e2YT-17105-845/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2023-10-23
Bylos Nr.
e2YT-17105-845/2023
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-12023-2023-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Lijana Le Huede
Pareiškėjas
R. L.
Suinteresuotas asmuo
A. A.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-17105-845/2023 Teisminio proceso Nr. 2-68-3-12023-2023-4 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5; 3.2.7.1; 3.4.5.19; 3.4.5.20 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2023 m. spalio 23 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Lijana Le Huede,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos R. L. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys A. A., valstybinė įmonė (toliau – VĮ) „Turto bankas“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėja pateikė pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, kuriuo prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po pareiškėjos motinos D. P., mirusios (duomenys neskelbtini), R. L. priėmė palikimą faktiškai pradėdama turtą valdyti.

Pareiškėja nurodė, kad jos motina D. P. mirė (duomenys neskelbtini) Pareiškėjos teigimu, mirusioji su savo vyru Z. P. santuokos metu įsigyjo butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą su sodo namu, esančius (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog pareiškėja su savo tėvais bute, esančiame (duomenys neskelbtini), kartu gyveno nuo maždaug (duomenys neskelbtini) m. Pareiškėjos teigimu, dėl teisinių žinių stokos ji laiku nesikreipė dėl mirusiosios palikimo priėmimo.

Atsiliepimas

Suinteresuotas asmuo A. A. atsiliepime nurodė, kad sutinka su pareiškimu.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ pateikė atsiliepimą, kuriuo prašė pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra. Paaiškino, kad VĮ „Turto bankas“ nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo teisiniuose santykiuose atstovauja valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, tačiau pranešimo apie galimą palikėjos D. P. palikimo perėjimą valstybei nėra gavęs.

Vadovaujantis CPK 153 straipsnio 2 dalimi, 154 straipsnio 1 dalimi, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka. Šalims apie teismo posėdžio vietą ir laiką pranešta tinkamai, CPK 118, 175¹ straipsniuose nustatyta tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjos motina D. P. mirė (duomenys neskelbtini), būdama santuokoje su pareiškėjos tėvu Z. P., kuris mirė (duomenys neskelbtini) Santuokos metu pareiškėjos tėvai įgijo butą, esantį (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypą su sodo namu, esančius (duomenys neskelbtini). Kadangi pareiškėja gyveno kartu su savo tėvais bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ji nekilnojamuoju turtu rūpinosi, jį prižiūrėjo. Pareiškėja į bylą pateikė komunalinių mokesčių mokėjimų kopijas bei įrodymus, liudijančius, kad moka už buto renovaciją. Nurodyti duomenys patvirtina, kad R. L. aktyviais veiksmais išlaikė, rūpinosi mirusiosios nekilnojamuoju turtu. Byloje nustatyta, kad testamentų registre nėra įregistruotų palikėjos D. P. testamentų ir palikimo priėmimo faktų (CPK 179 straipsnio 3 dalis).

Vadovaujantis CK 5.50 straipsnio 2 dalimi, 5.51 straipsniu, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai faktiškai pradėjo valdyti paveldimą turtą arba padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo. CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas įpėdiniams atlikti palikimo priėmimo veiksmus. Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka neatnaujinus, įpėdinis praranda paveldėjimo teisę.

Vadovaujantis CK 5.51 straipsnio 1 dalimi, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą ir paskirti palikimo administratorių ir pan.). Įstatyme įtvirtintas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, 5.51 straipsnio 1 dalis).

Teismas, atsižvelgęs į CK nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus, nustato, ar asmuo priėmė palikimą, pradėjęs jį faktiškai valdyti. Apie tokių veiksmų atlikimą teismas sprendžia iš veiksmų fakto ir veiksmų pobūdžio. Veiksmų faktas reiškia, kad palikimo priėmimo veiksmai yra atlikti faktiškai – įpėdinis perima mirusiojo turtą ir pradeda jį valdyti. Šiuo atveju nereikalaujama, kad įpėdinio atlikti faktinio palikimo priėmimo veiksmai būtų teisiškai įforminti, t. y. įpėdiniui nebūtina kreiptis į notarą su pareiškimu dėl paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo, į teismą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo arba į kitas valstybės institucijas. Veiksmų pobūdis – tai įpėdinio aktyvūs veiksmai, iš kurių matyti, kad jis perimtą turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku (tvarko turtą, juo naudojasi, moka už jį mokesčius, atlieka kitus panašaus pobūdžio veiksmus) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. gruodžio 21 d. nutartis byloje Nr. 3K-3-586/2007; 2009 m. lapkričio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-468/2009; 2011 m. gruodžio 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-484/2011).

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, faktišku pradėjimu valdyti paveldėtą turtą, patvirtinančiu palikimo priėmimą, suprantami įpėdinio veiksmai prižiūrint, valdant palikimo dalyku esantį turtą, naudojantis juo, mokant už jį mokesčius ir pan. (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008-03-07 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-162/2008; 2009-07-31 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-322/2009; kt.). Sprendžiant, ar įpėdinis priėmė palikimą, reikia įvertinti tokio įpėdinio elgesį – jis elgėsi kaip paveldimo turto savininkas ar kaip asmuo, neturintis teisių į palikimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-02-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-152/2006).

Byloje nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad po palikėjos D. P. mirties jos palikimą būtų priėmę kiti asmenys, taip pat nėra duomenų, leidžiančių manyti, kad į palikimą sudarantį turtą kiti asmenys pretenduotų įgyjamosios senaties pagrindu. Iš teismui pateiktų įrodymų matyti, kad po D. P. mirties pareiškėja R. L. mokėjo komunalinius mokesčius už nekilnojamąjį turtą, ji prižiūrėjo ir rūpinosi. Nurodytų aplinkybių visuma sudaro pagrindą spręsti, kad per trijų mėnesių laikotarpį nuo palikimo atsiradimo dienos (nuo palikėjos mirties momento) R. L. faktiškai atliko aktyvius veiksmus ir priėmė palikimą, pradėdama faktiškai jį valdyti, todėl laikoma priėmusia visą palikimą.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja neturi galimybės kitokia negu teismo tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių faktą, kad ji po motinos D. P. mirties priėmė palikimą faktiškai pradėjusi turtą valdyti, todėl šis faktas paveldėjimo tikslais nustatytinas teismo tvarka. Remdamasis nurodytais argumentais, teismas sprendžia, kad pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo yra pagrįstas, todėl tenkintinas (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas pareiškėjai yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimui gauti (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, 448 straipsniu, 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos R. L. pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą po jos motinos D. P., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), faktiškai pradėdama paveldimą turtą valdyti.

Juridinis faktas pareiškėjai R. L., a. k. (duomenys neskelbtini) nustatomas tikslu gauti paveldėjimo teisės liudijimą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Lijana Le Huede