Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui Vilniaus miesto savivaldybei, atstovaujamai Vilniaus miesto savivaldybės administracijos, dėl žalos atlyginimo, trečiasis asmuo – UAB „Grinda“.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

3. Dėl automobilio apgadinimo Ieškovas draudimo sutarties pagrindu išmokėjo 621,71 EUR dydžio išmoką už transporto priemonės sugadinimus. Nuostolio suma apskaičiuota remiantis Audatex kompiuterine programa, skirta automobilio remonto sąmatoms sudaryti. Sąmatoje apskaičiuota nuostolio suma yra 756,51 EUR, iš kurios išskaičiuojama besąlyginė išskaita, kuri sudaro 100,00 EUR ir dalių būklės pagerinimas (nusidėvėjimas), kuris sudaro 34,80 EUR. Viso išmokėta draudimo išmokos suma, įvertinus besąlyginę išskaitą ir nusidėvėjimą, yra 621,71 EUR.

6. Taigi būtent UAB „Grinda“ ginčo įvykio metu, atliko (duomenys neskelbtini) priežiūrą, veikė kaip šios gatvės valdytoja. Sudaryta Sutartis įrodo, kad buvo tinkamai rūpintasi miesto gatvėmis ir vadovaudamasi teisės aktų nuostatomis, perduota jas valdyti šios srities profesionalams. Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamos bylos atveju, nėra pagrindo teigti esant Atsakovės neteisėtų veiksmų (ar neveikimo), kurie galėjo lemti žalos atsiradimą ginčo automobiliui įvažiavus į kelyje buvusią duobę. Ieškovas neįrodė, jog Atsakovė būtų nesilaikiusi ar pažeidusi teisės norminius aktus, Atsakovės neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nustatyti nėra pagrindo, taigi nėra ir jokio teisinio pagrindo priteisti žalos atlyginimą. Be kita ko, Ieškovas neįrodė Atsakovės neteisėtus veiksmus, nes nėra aiški konkreti įvykio vieta, konkreti duobė, į kurią neva buvo įvažiuota, Automobilio faktinė būsena (pažymėtina, kad transporto priemonės fotonuotraukos padarytos ne įvykio vietoje, o autoservise) iškart po minimo įvykio. Ieškovas į nagrinėjamą civilinę bylą nėra pateikęs fotonuotraukų iš įvykio vietos, įvykio koordinačių, įvykio schemų, kurios leistų objektyviai vertinti patį įvykį, jo aplinkybes. Nenustačius šių aplinkybių byloje, Atsakovė negali vertinti savo galimos atsakomybės dėl įvykio. Ieškovas nekonkretizuoja tikslios įvykio vietos, todėl negalima sutikti, jog Ieškovas įrodė Atsakovės neteisėtus veiksmus, nes nėra aiški konkreti įvykio vieta, konkreti duobė, į kurią buvo įvažiuota, Automobilio faktinė būsena iškart po minimo įvykio. Manytina, kad šiuo atveju privalo būti vertinami ir minėti Ieškovo pasyvūs veiksmai, kuriais Ieškovas galimai siekė palengvinti sau įrodinėjimo naštą, tačiau apsunkino įrodinėjimą Atsakovei. Policijos komisariato tarnybiniame pranešime visiškai nėra duomenų apie automobilio greitį įvykio metu, apie duobės skersmens dydį bei gylį, įvykio konkreti vieta (koordinatės) ir kitas reikšmingas aplinkybes, galėjusias lemti paties Automobilio vairuotojo atsakomybę dėl įvykio. Ieškovo pateikta 2019-02-06 Vilniaus apskrities VPK pažyma yra neišsami, o dokumentų patvirtinančių, jog vairuotojas nepažeidė kelių eismo taisyklių, Ieškovas nepateikė. Atsižvelgiant į visas išdėstytas aplinkybes, daro išvadą, kad siekdamas pagrįsti žalos faktą bei dydį, Ieškovas nesilaikė teisės aktų reikalavimų, todėl laikytina, jog jis neįrodė prašomos priteisti žalos nagrinėjamoje civilinėje byloje. Be to, siekdamas įrodyti Atsakovės veiksmų neteisėtumą, Ieškovas apsiribojo abstraktaus pobūdžio pastebėjimais, nenurodė, kaip konkrečiai pasireiškė Atsakovo darbuotojų nerūpestingumas ir neatidumas organizuojant (duomenys neskelbtini) priežiūrą. Ieškovas neįrodė, jog Atsakovas būtų nesilaikęs ar pažeidęs teisės norminius aktus, Atsakovės neteisėtų veiksmų nagrinėjamu atveju nustatyti nėra pagrindo, taigi, nėra ir jokio teisinio pagrindo priteisti ginčytiną žalos atlyginimą.

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

8. Teismo posėdžio metu Ieškovo atstovas nurodė, kad palaiko ieškinio reikalavimus. Teigia, kad papildomų įrodymų dėl ratų sugadinimo nepateikė ir neteikia, iš draudėjo negavo jokių atsakymų. Sutiko baigti bylos nagrinėjimą su tokiais įrodymais, kurie yra byloje. Nuotraukose prie padangos matosi prietaisas, kuris matuoja protektoriaus gylį, tai reiškia, kad tos padangos buvo mažai nusidėvėjusios, jos buvo beveik naujos ir sugadinimai buvo padaryti užvažiavus ant kliūties. Tikėtina, kad padangos galėjo būti įvažiavusios į duobę. Su tokiomis padangomis negalėjo būti eksploatuojamas automobilis. Policija patvirtino, kad buvo sugadintas vienas automobilio ratas. Policijos pareigūnai galėjo nepamatyti, nepastebėti ir užfiksuoti ratų sugadinimų. Policija eismo įvykio vietoje negali visada nustatyti sugadinimų. Policija buvo atvažiavusi į eismo įvykio vietą, tačiau neužpildė eismo įvykio schemos. Nuotraukų po eismo įvykio nuotraukų nedarė. Ieškovas neturėtų įrodinėti tos aplinkybės, kokie buvo rangos teisiniai santykiai tarp Atsakovo ir Trečiojo asmens, nežino, kada buvo duoti užsakymai, ar tinkamai vykdė sutartį. Pakanka įrodyti kelio trūkumo faktą. Automobilis buvo važiuojantis, eksploatuojamas ir, tikėtina, kad trūkumų nebuvo, tuomet eismo įvykis įvyko prietemoje, draudėjas apie eismo įvykį pranešė policijai. Draudėjo paaiškinimai, policijos sprendimas, servisas konstatavo, kad automobilio ratai yra sugadinti. Eismo įvykio aplinkybes turi tirti ne Ieškovas, bet policija, todėl nežino, kodėl nepildė eismo įvykio schemos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

11. Nagrinėjamu atveju Ieškovas ieškinio reikalavimą priteisti iš Atsakovo žalos atlyginimą grindžia tuo, kad Atsakovas, kaip valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme, yra atsakingas už kelio dangos defektais padarytą žalą. Atsakovas, nesutikdamas su ieškinio reikalavimais, nurodo, kad negali būti atsakingas už dėl kelio trūkumų kilusią žalą, nes sutartimi perdavė (duomenys neskelbtini) gatves, valdyti UAB „Grinda“, kuri ir turi būti laiko faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme (tai buvo numatyta 2018-10-29 Pirkimo sutarties 16.11 p.). Be to, Ieškovas nepagrindė civilinės atsakomybės sąlygų, priežastinio ryšio buvimo, žalos dydžio.

Dėl atsakovo tinkamumo nagrinėjamoje byloje.

12. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.266 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad žalą, padarytą dėl pastatų, statinių, įrenginių ar kitokių konstrukcijų, įskaitant kelius, sugriuvimo ar dėl kitokių jų trūkumų, privalo atlyginti šių objektų savininkas (valdytojas). Šioje teisės normoje įtvirtinta objektyvioji (griežtoji) atsakomybė už dėl statinių trūkumo padarytą žalą taikoma statinio savininkui arba valdytojui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas CK 6.266 straipsnio aiškinimo ir taikymo praktiką, yra išaiškinęs, kad asmuo, viešame registre nurodytas kaip statinio savininkas (valdytojas) ir siekiantis paneigti statinio valdymo prezumpciją, turi įrodyti, kad kitas asmuo savarankiškai įgyvendina statinio valdymą, nes tokiu atveju atsakomybė taikoma ne jam, o kitam asmeniui. Sutartimi kitam asmeniui perdavus tik statinio techninės priežiūros, veikiant pagal užsakovo nurodymus, teisę, statinio valdymas tokiam asmeniui nepereina (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-105/687/2016; 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Taigi, tuo atveju, kai viešame registre nurodytas statinio savininkas (valdytojas) siekia paneigti statinio valdymo prezumpciją ir taip ginčija savo atsakomybę už statinio defektais padarytą žalą, būtina nustatyti, ar konkrečia sutartimi daikto valdymas CK 6.266 straipsnio prasme buvo perleistas kitam asmeniui.

13. Sprendžiant, ar buvo perleista statinio valdymo teisė griežtosios atsakomybės taikymo prasme, reikia nustatyti, ar valdytojui perduota teisinė ir faktinė pareiga užtikrinti pastato saugumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206-701/2018). Kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kad statinys perduodamas kitam asmeniui savarankiškai valdyti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. lapkričio 16 d. apžvalga „Atskiri griežtosios deliktinės atsakomybės atvejai Lietuvos kasacinėje jurisprudencijoje“ Nr. AC-48-1). Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo šiam objektui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017).

14. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl to, kad Atsakovas yra kelio ruožo, kuriame, kaip nurodo Ieškovas, buvo kelio dangos defektas ir įvyko eismo įvykis, savininkas. Atsakovas, ginčydamas savo, kaip kelio savininko ir valdytojo atsakomybę už kelio defektu transporto priemonei padarytą žalą, teigė, kad Sutartimi buvo perdavusi (duomenys neskelbtini) gatves valdyti trečiajam asmeniui UAB ,,Grinda“, kuri ir turi būti laikoma faktiniu gatvių valdytoju CK 6.266 straipsnio prasme. Šiuos teiginius atsakovas grindė 2018-10-29 tarp Atsakovo ir UAB ,,Grinda“ sudarytos sutarties 16.11 papunkčiu.

15. Kasacinio teismo praktikoje yra įtvirtinti kriterijai, kada kitas asmuo pripažintinas statinio valdytoju CK 6.266 straipsnio pagrindu tuo atveju, kai statinio savininkas (valdytojas) nurodo, kad pagal sutartį atsakomybė už statinio konstrukcijos defektą tenka kitam asmeniui. Teismas, konstatuodamas statinio valdymą, turi tirti sutarties turinį, aiškinti jos sąlygas pagal sutarties pažodinę reikšmę, jos sudarymo ir vykdymo aplinkybes ir nustatyti, ar sudaryta sutartimi kitam asmeniui buvo perduota objekto, dėl kurio atsirado žalos, valdymo, ar tik techninės priežiūros teisė (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. vasario 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017). Teismas, spręsdamas dėl sutarties sąlygų turinio, aiškina jas vadovaudamasis CK 6.193 straipsnyje nustatytomis sutarčių aiškinimo taisyklėmis, taip pat remdamasis CK 1.5 straipsnyje įtvirtintais bendraisiais teisės principais. Pagal CK 6.193 straipsnio 1 dalį sutartys turi būti aiškinamos sąžiningai, pirmiausia nagrinėjami tikrieji sutarties šalių ketinimai, derinant šį subjektyvų sutarties aiškinimo principą su jos teksto lingvistine analize (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 29 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-548-248/2016; 2011 m. lapkričio 8 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-431/2011; 2017 m. vasario 3 d. nutartį civilinėje byloje Nr. e3K-3-27-701/2017; ir jose nurodytą kasacinio teismo praktiką).

16. Iš bylos medžiagos nustatyta, kad Vilniaus miesto savivaldybės administracija (Užsakovas) ir UAB ,,Grinda“ (Rangovas) 2018-10-29 Pirkimo sutartį (toliau tekste – ir Sutartis), pagal kurią Rangovas įsipareigojo atlikti (duomenys neskelbtini) gatvių ir kiemų dangos remonto bei priežiūros darbus, o Užsakovas įsipareigojo sudaryti Rangovui būtinas darbams atlikti sąlygas, priimti darbų rezultatą ir sumokėti už faktiškai atliktus darbus pagal Rangovo pasiūlytus įkainius, nurodytus Sutarties 2 priede (Sutarties 1 punktas).

17. Sutarties 16.1 punkte Rangovas įsipareigojo darbus atlikti tinkamai, kokybiškai ir laiku, gavus raštišką Užsakovo užsakymą, kuriam nurodyta darbų atlikimo vieta, apimtis, darbų atlikimo terminas, per kurį darbai turi būti atlikti. Sutarties 16.11 punkte numatyta, kad Rangovas įsipareigoja nuolat vesti jam perduodamų eksploatuoti gatvių ir kiemų dangos stebėseną. Rangovas privalo defektus, kurie kelia grėsmę eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, nedelsiant pažymėti gairelėmis, aptverti ir nedelsiant šalinti (taisyti) bei apie šią aplinkybę informuoti Užsakovą. Rangovas nuo Sutarties pasirašymo dienos iki Sutarties galiojimo pabaigos yra laikomas gatvių ir kiemų dangos (duomenys neskelbtini) valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį bei CK 6.270 str. 2 d. ir įsipareigoja atlyginti užsakovui ir/ar tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (arba) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės. Tuo atveju, jei tretieji asmenys dėl žalos, atsiradusios dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, patirtų nuostolių, kuriuos teismas priteistų iš Užsakovo, Užsakovas savo pasirinkimu turi teisę mažinti mokėjimus Rangovui pagal šią Sutartį už atliktus darbus suma, lygia priteistiems nuostoliams, arba reikalauti, kad Rangovas per 30 kalendorinių dienų nuo pareikalavimo Užsakovui sumokėtų kompensaciją, lygią priteistiems nuostoliams.

18. Kitais atvejais, kurie nekelia grėsmės eismo dalyvių, transporto priemonių ir pan. saugumui, Rangovas apie pastebėtus eksploatuojamų gatvių ir kiemų dangos defektus turi informuoti Užsakovą ir darbus atlikti pagal jo pateiktą raštišką užsakymą (Sutarties 3 priedas) ir jame nurodytas apimtis (Sutarties 16.12 punktas).

19. Taigi įvertinus Sutarties nuostatų turinį, darytina išvada, kad trečiasis asmuo UAB „Grinda“ pagal Sutartį neįgijo teisės savarankiškai spręsti dėl ūkinio bei fizinio poveikio darymo keliui, o tik įsipareigojo atlikti techninės priežiūros darbus. Iš Sutarties turinio nėra pagrindo spręsti, kad trečiasis asmuo savarankiškai įgyvendina priskirtų prižiūrėti kelių valdymą bei yra gatvės (kelio) valdytojas, nes be Užsakovo užsakymo galimi tik defektų, keliančių grėsmę eismo saugumui, šalinimo darbai. Trečiasis asmuo su Atsakove sudarytos Sutarties pagrindu privalo veikti tik pagal Atsakovės nurodymus bei laikydamasis jos nustatytų taisyklių, o ne savo nuožiūra. Taigi įvertinus Sutarties nuostatų turinį, nėra pagrindo išvadai, kad Rangovas priskirtų prižiūrėti kelių valdymą įgyvendino savarankiškai (CK 6.193 straipsnis). Priešingai, kelių remonto darbai gali būti atlikti tik savivaldybės raštiško užsakymo pagrindu.

20. Juo labiau, pagal Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 12 straipsnio 3 dalį, juridiniams asmenims savivaldybių turtas patikėjimo teise gali būti perduodamas pagal turto patikėjimo sutartį savivaldybių funkcijoms įgyvendinti ir tik tais atvejais, kai šie juridiniai asmenys pagal įstatymus gali atlikti savivaldybių funkcijas. Sprendimą dėl turto perdavimo patikėjimo teise kitiems juridiniams asmenims priima savivaldybės taryba. Byloje nėra įrodymų, kad Sutartis dėl (duomenys neskelbtini) gatvių priežiūros ir remonto būtų buvusi sudaryta Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priėmus sprendimą gatvių ir jų dalių valdytojo teises perduoti trečiajam asmeniui (CPK 178 straipsnis). CK 6.266 straipsnio nuostatų pagrindu kitiems asmenims negali būti perduota valdymo teisė į savivaldybei nuosavybės teise priklausantį turtą (Vilniaus apygardos teismo 2017-11-16 sprendimas, priimtas civilinėje byloje Nr. e2A-1531-590/2017).

21. Aplinkybė, kad Sutartyje yra įrašyta nuostata, kad Rangovas yra kelio valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme ir įsipareigojo atlyginti nuostolius dėl netinkamos kelių priežiūros, savaime nėra pagrindas daryti priešingą išvadą. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad vien tik sutarties nuostatos, kad Rangovas yra laikomas gatvių ir kiemų dangos valdytoju pagal CK 6.266 straipsnį ir privalo atlyginti tretiesiems asmenims padarytą žalą, atsiradusią dėl netinkamos gatvių ir kiemų dangos priežiūros ir remonto ir (ar) netinkamos gatvių ir kiemų dangos būklės, savaime neįrodo, kad Rangovas yra kelio ir jame esančių įrenginių valdytojas. Reikia analizuoti šalių sudarytą sutartį kompleksiškai, vertinant, ar rangovui yra suteikta teisė savarankiškai, savo nuožiūra valdyti kelius, daryti fizinį poveikį, ar jam yra priskirta tik techninės priežiūros funkcija (Vilniaus apygardos teismo 2019-04-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2A-503-560/2019).

22. Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, įvertinęs Sutarties nuostatų visumą, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamu atveju Atsakovo ir Trečiojo asmens Sutartis turi būti vertinama kaip susitarimas dėl kelių techninės priežiūros darbų vykdymo, įskaitant stebėseną ir eismo saugumui keliančių defektų pašalinimą. Dėl to spręstina, kad Sutartimi kelių valdymo teisė nebuvo perduota Rangovui ir jų valdytojas CK 6.266 straipsnio prasme yra Atsakovas.

Dėl civilinės atsakomybės sąlygų pagal CK 6.266 straipsnį.

23. Statinio, pastato ar kitokios konstrukcijos, įskaitant kelius, valdymas pagal CK 6.266 straipsnį suprantamas kaip objekto turėjimas savo žinioje ir teisė daryti jam ūkinį bei fizinį poveikį. Valdytoju gali būti laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą. CK 6.266 straipsnyje įtvirtintu objektyviosios civilinės atsakomybės atveju nustatytinos civilinės atsakomybės sąlygos: įstatyme nurodyto objekto, kuris sugriuvo ar turėjo kitokių trūkumų, valdymo faktas; žalos asmeniui padarymas; įstatyme nurodyto objekto sugriuvimo ar kitokių trūkumų ir padarytos žalos priežastinis ryšys. Kaltė šiuo atveju yra formaliai pašalinta iš civilinės atsakomybės sąlygų. Veiksmų neteisėtumas nesiejamas su daikto valdytojo veikimu ar neveikimu ir jo rūpestingumo klausimas nekeliamas, užtenka objektyvaus daikto su trūkumais valdymo fakto.

24. Nagrinėjamoje byloje, Ieškovo teigimu, (duomenys neskelbtini) įvyko eismo įvykis, kurio metu, automobiliui įvažiavus į duobę, nepažymėtą kelio ženklais, buvo apgadintas automobilis (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Automobilis). Remiantis į bylą pateikta Transporto priemonių draudimo liudijimo sutartimi Serija LD Nr. (duomenys neskelbtini), Automobilis buvo apdraustas B „Lietuvos draudimas“ transporto priemonių savanoriškuoju (KASKO) draudimu, draudėjas – R. J.

25. Teismo vertinimu, ištyrus byloje esančius įrodymus, išklausius ginčo šalių atstovų paaiškinimus teismo posėdžio metu, nagrinėjamoje byloje nėra įrodytas priežastinis ryšys tarp kelio trūkumų ir padarytos žalos Automobiliui. Taip pat nėra įrodyta pati eismo įvykio fakto aplinkybė.

26. Ieškovas, įrodinėdamas žalos kilimo aplinkybę, be kita ko, remiasi šiais į bylą pateiktais įrodymais: Vilniaus apskrities VPK 2019-02-06 nutarimu, 2019-07-04 transporto priemonės techninės apžiūros aktu, fotonuotraukomis.

27. Visų pirma, atkreiptinas dėmesys, kad visi įrodymai, kuriais vadovaujasi Ieškovas, iš esmės yra paremti tik Automobilio vairuotojo paaiškinimais Ieškovui (policijai ir pan.), kuris išmokėjo draudimo išmoką vairuotojui. Kitų objektyvių įrodymų, ar apskritai buvo eismo įvykis, jei ir buvo – kokia eismo įvykio eiga, duomenų apie kelio duobės (duobių) faktą, nagrinėjamoje byloje nėra pateikta. Priešingai, tiek byloje esantys įrodymai, tiek Ieškovo teismo posėdžio metu pateikti paaiškinimai yra nenuoseklūs, dėl ko teismui nėra teisinio ir faktinio pagrindo pripažinti, kad, visų pirma, apskritai buvo eismo įvykis, antra, atsiradusi žala yra eismo įvykio pasekmė.

28. Pats Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu pripažino, kad Ieškovas turi įrodyti kelio trūkumo faktą. Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamoje byloje Ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių faktines aplinkybes, susijusias su eismo įvykiu, kurios leistų įvertinti patį įvykį ir jo aplinkybes. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu taip pat nekonkretizavo tikslios įvykio vietos, įvykio eigos. Priešingai, teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo kelios duobės, vėliau patvirtino, kad nežino, kiek buvo duobių. Policijos pažymoje, esančioje byloje, apibūdinant eismo įvykį, nurodyta, kad Automobilis įvažiavo į duobę. Taigi šiuo atveju nėra aišku, ar apskritai buvo kelio duobė, ar kelios duobės, ar jos buvo aptvertos ir pan. Ieškovas į nagrinėjamą bylą, nors ir buvo įpareigotas, nepateikė fotonuotraukų iš įvykio vietos, nėra įvykio vietos koordinačių, įvykio schemos, kurios objektyviai sudarytų pagrindą spręsti apie buvusį įvykį, jo aplinkybes. Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu nekonkretizavo tikslios įvykio vietos, ar buvo viena, ar kelios duobės, neįvardinta konkreti duobė, į kurią buvo įvažiuota ir pan.

29. Antra, Į bylą taip pat nėra pateikta nei vieno įrodymo (fotonuotraukos ir pan.) apie Automobilio faktinę būklę iš karto po aptariamo įvykio. Taigi šiuo atveju nėra objektyvių įrodymų, remiantis kuriais teismui būtų pagrindas spręsti apie tokius Automobilio sugadinimus, kuriuos galima būtų įvertinti kaip transporto priemonės mechaninio susidūrimo įvažiavus į duobę, o ne natūralaus transporto priemonės (atskirų jos dalių, padangų, ratlankių ir pan.) nusidėvėjimo pasekmę. Priešingai, iš į bylą pateiktų fotonuotraukų matyti, kad ratlankiuose yra įbrėžimai. Iš paties Ieškovo į bylą pateikto 2019-07-04 transporto priemonės apžiūros akto matyti, kad Ieškovo vertintojas, atlikęs Automobilio apžiūrą, pažymėjo, kad serviso meistro teigimu, priekiniai ratlankiai kreivi, reikia lyginti, dažyti, gal ratlankis su padanga, kliento teigimu, apgadinti šio įvykio metu. Visi keturi ratlankiai turi sugadinimų, kurie nesusiję su įvykiu (apibrozdinimai). Taigi, kaip matyti, minimame transporto priemonės apžiūros akte pažymėta, kad ratlankiai turi sugadinimų, kurie nesusiję su įvykiu (apibrozdinimai). Kita vertus, pats aktas užpildytas taip, kad jame nurodyti teiginiai yra hipotetinio pobūdžio, t. y. „gal ratlankis su padanga, kliento teigimu, apgadinti šio įvykio metu“. Be to, kaip jau minėta, šis teiginys yra paremtas ir vairuotojo paaiškinimu, spėjimu, kad galbūt ratas apgadintas šio įvykio metu. Kitų duomenų, pavyzdžiui, liudininkų, galėjusių patvirtinti apie eismo įvykio faktines aplinkybes, byloje taip pat nėra.

30. Apskritai, nagrinėjamoje byloje Ieškovas neįrodė, kokias pasekmes sukėlė eismo įvykis, t. y. ar buvo sugadinti ratlankiai/ratlankis, kiek jų buvo sugadinta, ar buvo sugadinta padanga ir pan. Šiame kontekste į bylą pateikti paaiškinimai ir įrodymai yra prieštaringi. Pavyzdžiui, 2019-02-06 Vilniaus apskrities VPK pažymoje prie transporto priemonių sugadinimo nurodyti sugadinimai – priekinis dešinės pusės ratas. Tuo tarpu į bylą pateiktuose 2021-02-23 Ieškovo paaiškinimuose (DOK-36623) teismui nurodyta, kad Ieškovas išmokėjo draudimo išmoką už sugadintas dvi padangas, trijų ratlankių remontą ir ratų suvedimą. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad į bylą pateiktos fotonuotraukos yra darytos ne eismo įvykio vietoje, o autoservise. Taigi šiuo atveju nėra įrodyta, kokias pasekmes Automobiliui sukėlė automobiliui kelio duobė, jei ji iš tiesų šiuo atveju buvo. Be to, kelia abejonių ir tai, kokiu būdu viena kelio duobė (jei ir buvo viena kelio duobė) galėjo sugadinti tris ratlankius.

31. Teismui kilus abejonių, ar iš tiesų padangų/ratlankių atliktas remontas yra Ieškovo minimo įvažiavimo į duobę pasekmė, teismas įpareigojo Ieškovą pateikti aukščiau nurodytas aplinkybes patvirtinančius įrodymus, t. y. fotonuotraukas iš karto po įvykio, eismo įvykio schemą, tarnybinius pranešimus (pranešimą) ir pan. Tačiau Ieškovas šias faktines aplinkybes pagrindžiančių įrodymų teismui nepateikė. Taigi nagrinėjamoje byloje konstatuotina, kad nėra įrodyta (Ieškovo atstovas teismo posėdžio metu negalėjo paaiškinti), kokia buvo eismo įvykio schema, koks konkrečiai įvykis įvyko, apskritai ar kelyje buvo duobė, ar kelios duobės, kur jos buvo, kokie buvo Automobilio sugadinimai (ar ratlankiai, ar padanga/padangos ir pan.), ir ar sugadinimai yra Ieškovo minimo įvykio pasekmė.

32. Taigi nagrinėjamoje byloje nesant pakankamų įrodymų, kad transporto priemonės (padangų (padangos)/ratlankių (ratlankio) sugadinimai (nubrozdinimai) yra būtent eismo įvykio pasekmė, teismui nėra pagrindo vertinti, kad Ieškovas įrodė priežastinį ryšį tarp eismo įvykio ir kilusių pasekmių. Esant nurodytam, Ieškovo ieškinys atmestinas kaip nepagrįstas ir neįrodytas (CPK 178 straipsnis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

33. Civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalis numato, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinį atmetus, Ieškovo bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos. Atsakovas ir Trečiasis asmuo bylinėjimosi išlaidas patvirtinančių įrodymų teismui nepateikė.

34. Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, neviršija 5,00 EUR sumos, todėl šios išlaidos iš Ieškovo į valstybės biudžetą nėra priteisiamos (CPK 88 str. 1 d. 3 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 268-270 straipsniais,

nusprendžia:

atmesti ieškovo akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.