Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Rima Bražinskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjos L. Z. prašymą dėl proceso atnaujinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2017-01-23 Lietuvos valstybės archyvo pažymoje „apie gyvenimą Lietuvoje" yra duomenų, patikslinančių faktą, kad V. Z. nuolat gyveno Vilkeliškių kaime. Taigi akivaizdu, jog šis įrodymas tiesiogiai ir nedviprasmiškai patvirtina V. Z. nuolatinio gyvenimo Vilkeliškių kaime faktą. Antra, sekančios teikiamos teismui pažymos taip pat tiesiogiai ir nedviprasmiškai liudija V. Z. nuolatinį gyvenimą Vilkeliškių kaime: 1926-02-15 Vilniaus-Trakų apskrities Riešės valsčiaus savivaldybės pažyma Nr. 289, 1935-10-09 V. Z. prašymas dėl pilietybės suteikimo, 1935-09-14 Riešės valsčiaus savivaldybės Vilniaus Trakų apskrities pažyma Nr. 587-Z, 1935-12-19 Riešės valsčiaus savivaldybės Vilniaus Trakų apskrities pažyma Nr. 142.

Motyvuojamoji dalis

Prašymas dėl proceso atnaujinimo atmestinas.

Proceso atnaujinimas - išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, nurodo, kad proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t.y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-7-362/2007; nutartis Nr.3K-3-499/2008; nutartis Nr.3K-3-561/2008).

Pareiškėja prašymą atnaujinti procesą grindžia CPK 366 str. 1 d. 2 p., numatančiu, kad pagrindas atnaujinti procesą yra tuo atveju, kai naujai paaiškėja esminių bylos aplinkybių, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu.

Proceso atnaujinimas - išimtinė įsiteisėjusių teismų sprendimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės forma. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas vieningą teismų praktiką, nurodo, kad proceso atnaujinimo institutas taikomas tada, kai suinteresuotas asmuo neturi galimybės apginti pažeistų teisių ir teisėtų interesų kitais teismų sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės, t.y. instancinės sistemos, būdais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr.3K-7-362/2007; nutartis Nr.3K-3-499/2008; nutartis Nr.3K-3-561/2008).

CPK XVIII skyrius reglamentuoja proceso atnaujinimą. CPK 366 str. numatyti proceso atnaujinimo pagrindai. Pagal LAT praktikoje suformuluotą taisyklę, CPK 366 str. l d. 2 p. prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios atitinka šiuos požymius: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t.y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų priimtas visai kitas sprendimas (LAT 2005 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2005; 2008 m. sausio 21 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-57/2008; 2009 m. gruodžio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-598/2009; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2011 ir kt.). Naujai paaiškėjusių aplinkybių esminės reikšmės bylai pobūdis suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių bylos duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada dėl ginčo išsprendimo, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai (LAT 2010 m. gegužės 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-183/2010; 2010 m. birželio l d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-250/2010; 2011 m. gegužės 3 d. nutartis civilinėje Nr. 3K-3-192/2011). Jeigu prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės neatitinka nors vieno iš naujai paaiškėjusių aplinkybių požymio, jos negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio l d. 2 p. prasme. Pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą civilinėje byloje šiuo pagrindu, turi įrodyti, kad jo nurodomos aplinkybės atitinka visus pirmiau nurodytus kriterijus (CPK 369 str. 2 d.). Pagrindinis kriterijus, apibūdinantis naujai paaiškėjusią esminę bylos aplinkybę, yra reikalavimas, kad tokia aplinkybė būtų egzistavusi bylos, kurios procesą prašoma atnaujinti, nagrinėjimo metu. Esant tokiai aplinkybei, svarbu, kad ji ne tik nebuvo, bet ir negalėjo būti žinoma bylos nagrinėjimo metu asmeniui, kuris remiasi šia aplinkybe prašyme dėl proceso atnaujinimo, t. y. turi būti vertinami ne tik subjektyvūs, bet ir objektyvūs sužinojimo kriterijai, tačiau ne bet kokia naujai paaiškėjusi aplinkybė yra reikalavimo dėl proceso atnaujinimo pagrindas, o tik tokia, kuri turi esminę reikšmę bylai. Esminis naujos aplinkybės pobūdis turi būti suprantamas kaip žymus konkrečių faktinių duomenų skirtumas nuo anksčiau turėtųjų, kurį nustačius turėtų keistis priimtu ir įsiteisėjusiu teismo sprendimu jau konstatuotų faktų ir proceso šalių ginčijamo materialinio teisinio santykio teisinė kvalifikacija, o kartu ir įsiteisėjusio teismo sprendimo išvada, ją pagrindžiantys faktiniai ir teisiniai argumentai. Tai reiškia, kad dėl naujų duomenų gavimo būtų pagrindas panaikinti jau priimtus teismo sprendimus ir reikalavimus išspręsti kitaip patenkintus reikalavimus atmesti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies), nepatenkintus reikalavimus patenkinti (visus ar keletą, visiškai ar iš dalies) arba teismo sprendimą pakeisti. Jeigu prašyme nurodytos aplinkybės neatitinka šių reikalavimų, jos negali būti vertinamos kaip proceso atnaujinimo pagrindas užbaigtoje civilinėje byloje.

Pagal LAT praktikoje suformuluotą taisyklę, CPK 366 str. l d. 2 p. prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Vilniaus miesto apylinkės teismas, priimdamas 2015-06-23 sprendimą, nurodė, kad „pareiškėjos nurodė, kad V. Z. 1934 m. pirko žemę, kurioje statė sau gyvenamąjį namą, kas kelia pagrįstą abejonę apie kokio nors nekilnojamojo turto, paveldėto po jo tėvo J. Z., valdymą tuo metu“ bei „vertinant šioje pažymoje nurodytus duomenis visų byloje surinktų įrodymų visumoje, akivaizdu, kad jie niekaip nepagrindžia pareiškėjų nurodomos faktinės aplinkybės apie V. Z. paveldėjimą visos žemės po J. Z. mirties, pvz., pačios pareiškėjos abstrakčiais parodymais teigė, kad tam tikrą žemės dalį jis ne paveldėjo, o pirko, tuo tarpu šioje pažymoje kalbama apie 3,23 ha, o ne daugiau žemės“. Remiantis išdėstytu, laikytina, kad teismas atmetė pareiškėjos pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tuo pagrindu, kad pareiškėja nesugebėjo įrodyti, kad jos tėvas V. Z. paveldėjo žemę iš savo tėvo J. Z. bei po tėvo mirties 1931-11-01 iki 1940 m. nacionalizacijos nuosavybės teise valdė 3,23 ha žemės Vilkeliškių kaime, esančiame Vilniaus m. savivaldybėje. Apeliacinės instancijos teismas sutiko su pirmosios instancijos teismo sprendimu sutiko, t.y. nusprendė, kad pareiškėjos nesugebėjo įrodyti paveldėjimo fakto.

Pareiškėja prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą įrodinėjo per nuosavybės teisės įgijimo pagrindą, teigdama, kad po pareiškėjos senelio J. Z. mirties jų tėvas V. Z. paveldėjo žemę įstatymo pagrindu bei tikrai valdė ne mažiau nei 3 dešimtines žemės buvusiame Vilkeliškių kaime, šiuo metu esančiame Vilniaus miesto teritorijoje. Pareiškėja, teikdama prašymą dėl proceso atnaujinimo, pateikė įrodymus, kad jos tėvas V. Z. gyveno Vilkeliškių kaime. Tai patvirtina pareiškėjos pateiktos 1926-02-15 Vilniaus-Trakų apskrities Riešės valsčiaus savivaldybės pažyma Nr. 289, 1935-10-09 V. Z. prašymas dėl pilietybės suteikimo, 1935-09-14 Riešės valsčiaus savivaldybės Vilniaus Trakų apskrities pažyma Nr. 587-Z, 1935-12-19 Riešės valsčiaus savivaldybės Vilniaus Trakų apskrities pažyma Nr. 142. Tačiau pateiktos pažymos patvirtina tik tą faktą, kad V. Z. gyveno Vilkeliškių kaime. Pareiškėjos pateiktuose dokumentuose nėra įforminta paveldėjimo teisė ar užregistruoti duomenys, kurie tiesiogiai ir neginčijamai įrodytų paveldėjimo teisės faktą. Be to, kaip išdėstyta 2015-06-23 sprendime, kadangi pareiškėja ir kartu besikreipę asmenys nurodė, kad dalį žemės jų tėvas pirko, lieka neaišku, kokią dalį V. Z. paveldėjo, o kokią pirko.

Pagal LAT praktikoje suformuluotą taisyklę, CPK 366 str. l d. 2 p. prasme naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažintinos tik tokios, kurios pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos. Kadangi pareiškėjos pateikti dokumentai nesuteikia papildomos reikšmingos bylos nagrinėjimui informacijos, nurodytos aplinkybės, kurias ji laiko naujai paaiškėjusiomis, neturėtų įtakos bylos nagrinėjimui ir sprendimo priėmimui, todėl nėra laikytinos itin svarbiomis, kurių pagrindu galėtų būti atnaujintas procesas.

Kita LAT suformuluota taisyklė, kad naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikomos tokios aplinkybės, kurios pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui. Teismas pritaria suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepime išdėstytai nuomonei, kad pareiškėja nenurodė, kodėl teikiamos archyvinės pažymos nebuvo ir negalėjo būti gautos anksčiau.

Teismas, vadovaudamasis išdėstytu, daro išvadą, kad pareiškėja nepateikė duomenų, kurie negalėjo būti žinomi ir pateikti bylos nagrinėjimo metu, civilinės bylos proceso atnaujinimas iš esmės nekeistų priimto teismo procesinio sprendimo, nekeistų šalių teisinės padėties, nesukurtų tolesnių teisinių pasekmių, todėl, vertinant visas bylos aplinkybes, pripažintina, kad neegzistuoja realaus pagrindo, galinčio iš esmės pakeisti bylos baigtį, konstatuotina, kad pareiškėjos L. Z. prašymas atnaujinti procesą yra nepagrįstas, nes šiuo atveju nekyla abejonių dėl civilinės bylos baigties teisingumo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 366, 368, 370 straipsniais,

nutaria:

pareiškėjos L. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) prašymą dėl proceso atnaujinimo atmesti.

Nutartis per 7 dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.