- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2021-10-11
- Bylos Nr.
- e2VP-20528-454/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-09754-2017-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Artūras Šafronas
- Pareiškėjas
- V. O.
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. O. pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio gyvenamojo būsto, suinteresuoti asmenys antstolis Regimantas Budreika, akcinė bendrovė „Kauno energija“.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja V. O. (toliau – pareiškėja) kreipėsi į teismą prašydama neišieškoti skolos iš paskutinio gyvenamojo būsto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Pareiškėja nurodė, kad antstolis Regimantas Budreika vykdo išieškojimus už jos įsiskolinimus AB „Kauno energija“, vykdomosiose bylose Nr. 0085/13/01198, 0085/16/00860, 0085/17/01698, 0085/20/01267. Skola su palūkanomis ir vykdymo išlaidomis 2021 m. birželio 28 d. yra 4 060,37 Eur. Visa eilė antstolių areštavo jai asmeninės nuosavybės teise priklausantį vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini). Antstolis Regimantas Budreika informavo ją, kad vienintelis jai priklausantis gyvenamasis būstas bus parduotas iš varžytynių ir patarė kreiptis į teismą, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio būsto. Tai yra vienintelė jos gyvenamoji vieta, vienintelis gyvenamasis būstas, kitos vietos, kur galėtų gyventi neturi, yra vieniša, išsituokusi, turi dukrą, kuri yra savarankiška, gyvena atskirai. Jeigu iš jos bus atimta ši vienintelė vieta, kur gali prisiglausti, atsidurs gatvėje. Atėmus iš jos šį itin mažos vertės būstą, kreditoriams būtų padengta itin maža skolos dalis, jiems naudos nebūtų, o jai buto netekimas esminis. Jos turtinė padėtis yra labai sunki, jau nuo 2008 m. balandžio 30 d. yra neįgali, šiuo metu jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis, turi įvairiausių ligų, jos pajamos yra 143,00 Eur šalpos neįgalumo pensija. Ji nevengia mokėti skolos ir moka ją pagal galimybes. Jau du metai moka išieškotojui einamuosius mokesčius pagal pateikiamas sąskaitas. Prašo, atsižvelgiant į jos labai sunkią turtinę padėtį bei šalių interesų pusiausvyrą nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, esančio (duomenys neskelbtini), gyvybiškai reikalingo jai gyventi.
Atsiliepimas
Suinteresuoti asmenys nepateikė teismui atsiliepimų į pareiškimą, informuoti tinkamai.
Pareiškimą dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto nutarta nagrinėti rašytinio proceso tvarka (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 593 straipsnio 3 dalis).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
iš pateiktų rašytinių įrodymų byloje nustatyta, kad pareiškėja nuosavybės teise valdo vieno kambario butą, esantį (duomenys neskelbtini).
Antstolis Regimantas Budreika vykdo išieškojimus pagal pareiškėjos įsiskolinimus AB „Kauno energija“, vykdomosiose bylose Nr. 0085/13/01198, 0085/16/00860, 0085/17/01698, 0085/20/01267.
Pareiškėjos priklausantis paskutinis būstas, kuriame ji gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas.
Skola su palūkanomis ir vykdymo išlaidomis 2021 m. birželio 28 d. yra 4 060,37 Eur.
Pareiškėjos pajamos yra 143,00 Eur šalpos neįgalumo pensija.
Pareiškėja yra neįgali, šiuo metu jai nustatytas 35 procentų darbingumo lygis.
Pareiškėja pateikė mokėjimo dokumentus ir nurodė, kad ji nevengia mokėti skolos ir moka ją pagal galimybes. Jau du metai moka išieškotojui einamuosius mokesčius pagal pateikiamas sąskaitas.
Pareiškėja taip pat nurodė, kad antstolis Regimantas Budreika informavo ją, kad vienintelis jai priklausantis gyvenamasis būstas bus parduotas iš varžytynių ir patarė kreiptis į teismą, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio būsto. Pareiškėjos teigimu, butas yra vienintelė jos gyvenamoji vieta, vienintelis gyvenamasis būstas, kitos vietos, kur galėtų gyventi neturi, yra vieniša, išsituokusi, turi dukrą, kuri yra savarankiška, gyvena atskirai. Jeigu iš jos bus atimta ši vienintelė vieta, kur gali prisiglausti, atsidurs gatvėje. Atėmus iš jos šį itin mažos vertės būstą, kreditoriams būtų padengta itin maža skolos dalis, jiems naudos nebūtų, o jai buto netekimas esminis. Jos turtinė padėtis yra labai sunki. Prašo, atsižvelgiant į jos labai sunkią turtinę padėtį bei šalių interesų pusiausvyrą nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio buto, gyvybiškai reikalingo jai gyventi.
CPK 663 straipsnio 4 dalyje reglamentuojami apribojimai išieškoti iš paskutinio fizinio asmens būsto ir šio apribojimo taikymo sąlygos. Kasacinis teismas, aiškindamas šią teisės normą, yra konstatavęs, kad šios normos nuostatos skirtos nepilnamečių vaikų, invalidų (neįgaliųjų) ir socialiai remtinų asmenų teisei į paskutinį gyvenamąjį būstą apsaugoti; ji taikytina esant tokioms sąlygoms: 1) skolininko skola atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas; 2) dėl to skolininkui pritaikyta priverstinio išieškojimo priemonė – paskutinio buto, gyvenamojo namo ar jo dalies, būtino skolininkui ir jo šeimos nariams gyventi, areštas; 3) skolininkas ar jo šeimos nariai yra invalidai (neįgalieji), socialiai remtini asmenys arba turi nepilnamečių vaikų; 4) skolininkas ar jo šeimos nariai yra padavę apylinkės teismui prašymą nenukreipti išieškojimo į butą, gyvenamąjį namą ar jo dalį, būtinus šiems asmenims gyventi; 5) skola nepadengta dėl skolininko sunkios materialinės padėties. Jeigu vykdomojoje byloje yra pirmos trys CPK 663 straipsnio 4 dalies taikymo sąlygos, antstolis, vykdydamas CPK 634 straipsnio 2 dalyje nustatytą pareigą, privalo išaiškinti skolininkui teisę prašyti taikyti CPK 663 straipsnio 4 dalyje nustatytą apribojimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2009 m. gegužės 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-218/2009; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2007 m. gruodžio 3 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-525/2007). CPK 663 straipsnio 4 dalies nuostatos vertintinos kaip viena iš nepilnamečių vaikų, invalidų ir socialiai remtinų asmenų procesinių garantijų – pagal galimybes apsaugoti juos nuo paskutinio gyvenamojo būsto praradimo. Ši procesinė garantija taikytina, jeigu skolininkas skolos nepadengia dėl materialinės padėties (neturi lėšų bei kito turto skolai padengti) ir nepiktnaudžiauja šia teise (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-572/2016).
Taigi šioje normoje, atsižvelgiant į atsiradusios skolos prigimtį, nustatyta išimtis, kada galima riboti išieškojimą iš paskutinio fizinio asmens būsto. Pagal CPK 663 straipsnio 4 dalį išieškojimo iš paskutinio būsto ribojimas taikytinas tuo atveju, jei skola atsiranda dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas.
Teismo sprendimo vykdymas yra baigiamoji teismo proceso stadija; tinkamas įstatymų taikymas, vykdant teismo sprendimus, yra vienas civilinio proceso tikslų, vykdymo procese turi būti paisoma skolininko ir išieškotojo teisėtų interesų.
Išieškoti iš skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, galima tik tuo atveju, kai išieškotina suma ir vykdymo išlaidos viršija keturis tūkstančius eurų. Šioje dalyje nustatytas apribojimas netaikomas, jeigu skolininkui priklausančio paskutinio būsto, kuriame jis gyvena, vertė yra mažesnė negu išieškotina suma ir vykdymo išlaidos (CPK 663 straipsnio 3 dalis).
Šiuo atveju matyti, kad būsto vertė yra mažesnė negu išieškotina suma.
Teismas skolininko ar jo šeimos narių prašymu po to, kai skolininkui priklausantis paskutinis būstas, kuriame jis gyvena, išieškant sumas, nesumokėtas už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, yra areštuotas, gali nustatyti, kad iš šio būsto nebūtų išieškoma. Tai teismas gali nustatyti atsižvelgdamas į vaikų, neįgaliųjų ir socialiai remtinų asmenų materialinę padėtį, interesus ir būtinumą gyventi šiame būste (CPK 663 straipsnio 4 dalis). Taigi, ši teisės norma yra dispozityvi ir teismas kiekvienu konkrečiu atveju pagal byloje nustatytas faktines bylos aplinkybes turi įvertinti, ar yra faktinis ir teisinis pagrindas taikyti šią teisės normą.
Pagal Europos žmogaus teisių teismo (toliau – EŽTT) praktiką, Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – Konvencijos) 8 straipsnyje nėra aiškiai įtvirtintos teisės būti aprūpintam būstu (namais) (žr., pvz., EŽTT didžiosios kolegijos 2001 m. sausio 18 d. sprendimą byloje Chapman prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 27238/95, par. 99; 2001 m. sausio 18 d. didžiosios kolegijos sprendimą byloje J. S. prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 25154/94, par. 106; kt.), taigi valstybės neturi pozityviosios pareigos visiems asmenims suteikti gyvenamąją vietą, joms taip pat nenustatomas draudimas nukreipti išieškojimą į paskutinį asmens būstą ir galiausiai iškeldinti asmenį iš gyvenamųjų patalpų. Konvencijos garantuojamas ir EŽTT praktikoje nuosekliai plėtojamas reikalavimas, sprendžiant šiuos klausimus, užtikrinti taikomos priemonės proporcingumo ir pagrįstumo svarstymą nepriklausomame teisme atitinkamų Konvencijos 8 straipsnio principų kontekste (žr., pvz., EŽTT 2008 m. gegužės 13 d. sprendimą byloje McCann prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 19009/04, par. 50; 2009 m. sausio 15 d. sprendimą byloje Ćosić prieš Kroatiją, peticijos Nr. 28261/06; kt.). Tinkamam Konvencijos suteikiamos teisės į būstą užtikrinimui svarbu nustatyti, ar šios teisės ribojimai proporcingi siekiamam teisėtam tikslui. Vertinant taikomos priemonės proporcingumo klausimą, gali būti svarbūs įvairūs aspektai – iškeldinamų asmenų pažeidžiamumo laipsnis (sveikatos būklė, amžius, nepilnamečiai vaikai), gyvenimo atitinkamame būste trukmė, kito būsto neturėjimas, nuomos mokesčio mokėjimas, tvarkingos kaimynystės užtikrinimas, kito reikšmingo intereso į būstą nebuvimas, iškeldinimu suinteresuoto subjekto pozicija iškeldinamojo atžvilgiu (kokį laikotarpį ignoruotas teisių pažeidimas), valstybės įsipareigojimų suteikti kitą būstą nesilaikymas ir (ar) pan. (žr., pvz., EŽTT 2012 m. gegužės 29 d. sprendimą byloje Bjedov prieš Kroatiją, peticijos Nr. 42150/09; 2007 m. spalio 9 d. sprendimą byloje Stankova prieš Slovakiją, peticijos Nr. 7205/02; 2013 m. rugsėjo 24 d. sprendimą byloje Pinnock ir Walker prieš Jungtinę Karalystę, peticijos Nr. 31673/11) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. kovo 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116-701-2017, 34 punktas; Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2021 m. liepos 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-1846-864/2021).
Pažymėtina, kad teismai, spręsdami neįgaliųjų ir kitų socialiai remtinų asmenų teisių ir teisėtų interesų gynimo klausimus, turi būti aktyvūs (CPK 179 straipsnio 2 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-527/2006, 2014 m. spalio 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2014). To reikalauja viešasis interesas. Šiuo atveju teismas, spręsdamas skolininkės prašymą turėjo pakankamai įrodymų ir vertino vykdomus išieškojimus iš skolininkės, remdamasis antstolio pateiktais duomenimis, taip pat Lietuvos teismų informacinės LITEKO sistemos duomenimis.
Patikrinus duomenis iš antstolių informacinės sistemos nustatyta, kad iš skolininkės išieškomos sumos išieškotojams viršija įstatymo nustatytą sumą, todėl vykdymo procese buvo areštuotas skolininkės butas.
Teismas nustatė, kad yra kelios vykdomosios bylos, kurios yra vykdomos išieškotojos Valstybinės mokesčių inspekcijos naudai, tačiau sumos yra nedidelės. Atsižvelgiant į skolos Valstybinei mokesčių inspekcijai sumas, pripažintina, kad nagrinėjamu atveju įsiskolinimas Valstybinei mokesčių inspekcijai neturi esminės reikšmės nagrinėjamo klausimo išsprendimui (Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus 2019 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e2S-612-883/2019).
Byloje nėra duomenų apie tai, kad pareiškėja turėtų kitą turtą, į kurį būtų galima nukreipti išieškojimą pagal vykdomuosius dokumentus, ar būtų finansiškai pajėgi įvykdyti prievoles kreditoriams (CPK 178 straipsnis, 183 straipsnis). Pareiškėja yra neįgali, gauna šalpos neįgalumo pensiją. Esant šioms aplinkybėms nustatyta, kad skolininkės skolos iš esmės atsirado dėl nesumokėtų mokesčių už sunaudotus energijos išteklius, komunalines ir kitokias paslaugas, pareiškėja skolų negali padengti ne dėl vengimo, bet dėl savo sunkios materialinės padėties. Pareiškėjai yra teikiama antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba. Pareiškėja nurodo, kad iš gaunamų pajamų moka išieškotojui einamuosius mokesčius pagal pateikiamas sąskaitas, todėl po nedideles sumas yra dengiami įsiskolinimai, tai rodo, kad piktybiškumo jos veiksmuose nėra. Teismas nenustatė tokių aplinkybių, dėl ko būtų galima teigti, kad pareiškėja elgėsi nesąžiningai, siekdama apginti savo teises. Pareiškėja stengiasi sumokėti skolas, bent minimaliai tam tikra dalimi moka susidariusius įsiskolinimus.
Pažymėtina, kad skolininkė turi siekti dengti skolą kreditoriams, stengdamasi kiek įmanoma gerinti turtinę padėtį (aktyviau dalyvauti darbo rinkos programose; stengtis įsidarbinti; sudaryti skolų mokėjimo grafiką; minimaliai tam tikra dalimi mokėti susidariusį įsiskolinimą). Šiuo atveju, teismas atkreipia pareiškėjos dėmesį į tai, kad pareiškimo dėl neišieškojimo iš paskutinio būsto tenkinimas nereiškia, kad skolininkė atleidžiama nuo kreditorinių įsipareigojimų vykdymo.
Esant visoms CPK 663 straipsnio 4 dalyje numatytoms sąlygoms, pareiškėjos kaip socialiai remtino asmens statusas, viešasis interesas lemia išieškotojų dispozityvumo ir galimybės nukreipti išieškojimą į paskutinį gyvenamąjį būstą ribojimą, prioritetą suteikiant socialiniam aspektui. Taigi atsižvelgiant į šalies ekonominę situaciją, nurodytus motyvus, atsižvelgiant į tai, kad suinteresuoti asmenys prieštaravimų nepareiškė, bei vadovaujantis teisingumo, protingumo principais, pareiškėjos prašymas tenkintinas (CPK 593, 663 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–292 straipsniais, 593 straipsniu, 663 straipsniu,
nutaria:
pareiškėjos V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) pareiškimą patenkinti.
Nustatyti, kad nebūtų išieškoma iš paskutinio skolininkei V. O., a. k. (duomenys neskelbtini) priklausančio būsto – buto, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini).
Nutartis per 7 (septynias) dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.