Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

2020 m. gegužės 28 d. vykusio teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis E. A. savo kaltę dėl jam inkriminuojamo nusikaltimo pripažino. Apklausiamas parodė 2020 m. sausio 4 d. kartu su sugyventine V. V. nuėję pas T. B. į svečius. Ten buvo L. G. ir T. B., pastarieji abu išgėrinėjo (buvo jau pakankamai apgirtę). Iki tol jis nepažinojo L. G., susipažino kaip tik tą dieną. Su V. prisėdo prie jų, pradėjo išgėrinėti, viskas buvo normalu. Neužilgo atėjo R. K., jis atnešė butelį degtinės, po ko išgertuvės tęsėsi. Po kiek laiko kilo konfliktas, kadangi L. G. ėmė reikalauti kalbėti su juo lietuviškai. Kaltinamasis siūlė jam kalbėti lietuviškai, o jis tuo tarpu būtų kalbėjęs rusiškai. Tada kažką pasakė V. V., po ko nukentėjusysis pasidarė agresyvus ir ranka trenkė jai per veidą, tada V. savo ruožtu sudavė nukentėjusiajam atgal. Kaltinamasis ėmė sakyti L. G., ką šis daro, tačiau tada nukentėjusysis ranka sudavė jam (E. A.) į akį (vėliau atsirado kraujosruva). Reaguodamas kaltinamasis nurodė sudavęs atgal, pataikė į veido sritį. Nors smūgis nebuvo stiprus, tačiau L. G. neišlaikė ir dėl girtumo atsidūrė ant grindų. Kaltinamasis tuo tarpu paėjo toliau, į buto koridorių, o prie nukentėjusiojo priėjo R. K., matė, kaip jis pakėlė koją, norėdamas spirti, tačiau nėra tikras, ar pataikė. Perskaičius ikiteisminiame tyrime duotuose parodymuose nurodytą aplinkybę, kad R. K. visgi spyrė, kaltinamasis E. A. patvirtino, kad tie parodymai tikslesni. Po spyrio L. G. atsigulė ant grindų (prieš tai ant jų sėdėjo). Paskui R. K. paėmė nukentėjusįjį už drabužių, norėjo išstumti iš buto, nes pyko, kam šis atvažiavo pas sugyventinę R. B., pragėrinėja jos pinigus. Tada kaltinamasis norėjo pakelti nukentėjusįjį nuo grindų, L. G. kažkaip atsikėlė ir, būnant koridoriuje, ėmė šaukti, kad nekenčia rusų, po ko vėl trenkė į lūpą. Pajutęs skausmą, kaltinamasis sugriebė L. G. už marškinių bei, norėdamas šį apraminti, ranka du kartus trenkė į pilvą, šonkaulius, šaukdamas liepė dingti iš čia. Po šių suduotų smūgių nukentėjusysis nukritęs nebuvo, jis atsidarė duris ir norėjo išeiti iš buto, tačiau greičiausiai kojomis kažkaip užkliuvo už slenksčio ir nusirito laiptais žemyn prie įėjimo į laiptinę. Paties nusiritimo momento jis (E. A.) nematė, tačiau, priėjęs prie durų ir pasižiūrėjęs pro jas, pamatė laiptų apačioje sėdintį nukentėjusįjį. Jei šis būtų gulėjęs, būtų ėjęs pasižiūrėti, ar viskas gerai, nereikia greitosios, bet L. G. sėdėjo, dar bandė atsistoti, kažką murmėjo. Priėjęs R. K. uždarė duris ir jie grįžo atgal į kambarį, kur toliau visi ėmė gerti. Daugmaž po 5 min. į duris pasibeldė kaimynė, kuri liepė pasiimti savo draugą, sakė, kad jis prišlapino visą laiptinę. Išėjo į laiptinę, matė L. G. sėdintį, atsirėmus į sieną, jis kažką murmėjo, tačiau nebuvo galima suprasti ką; buvo apsišlapinęs. Kaltinamojo teigimu, nukentėjusysis buvo stipriai girtas, todėl nesuprato jo žodžių. Jis, V. V. ir R. K. nusileido į apačią, norėdami parsivesti L. G. Nukentėjusysis pats nebesugebėjo grįžti, nes buvo labai girtas; jei ne girtumas, būtų buvęs normalios būsenos (pats kvėpavo, kažką šnekėjo ir pan.). Parnešę į butą, L. G. paguldė į lovą (ant nugaros), užklojo. Atsimena, kad T. B. dar atnešė pagalvę, sakė „atsigulsi, pamiegosi, rytoj išvažiuosi namo“. Ar jie nukentėjusįjį nurenginėjo, nebeatsimena, bet greičiausiai šis liko gulėti apsirengęs. Atsimena, kad buvo su kelnėmis. Paguldę L. G., dar truputį pabuvo pas T. B. ir tada su V. V. išėjo namo (tiksliau, pas dėdę). Po kiek laiko atėjo R. K., abu su juo dar išgėrė, o išėjus R. K. su V. V. nuėjo miegoti. Atsibudę vakare vėl nusprendė nueiti pas T. B. išgerti. Kai atėjo (buvo praėjusios kokios 4 – 5 valandos nuo išėjimo), duris atidaręs R. K. pasakė „turime lavoną“. Iš pradžių tuo nepatikėjo, galvojo, kad šis juokauja. Tada nuėjo į kambarį, rado gulintį L. G., jis buvo išrengtas, negyvas, visas išbalęs (iš pažiūros atrodė, kad miega). Kaltinamasis neneigdamas suduotų smūgių nukentėjusiajam į pilvo sritį, apklausiamas pabrėžė nenorėjęs nužudyti L. G.. Net nepagalvojo, kad taip gali atsitikti. Jei būtų supratęs, kaip viskas rimta, būtų iškvietęs greitąją pagalbą. Įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio; būdamas blaivas, nebūtų sudavęs, būtų apsisukęs ir išėjęs. Civilinį ieškinį pripažįsta. Esant galimybei, prašo sumažinti neturtinę žalą (konkrečiai iki kokios sumos, nenurodė). 2020 m. birželio 25 d. teismo posėdyje kaltinamasis E. A. papildydamas parodė, kad L. G. elgėsi agresyviai, jis gynė savo merginą V. V., kuriai nukentėjusysis trenkė. L. G. buvo stipriai neblaivus, šaukė „rusai – fašistai“. Priešingai nei 2020 m. gegužės 28 d. posėdyje, kaltinamasis ėmė teigti, kad išgertas alkoholis jo veiksmams jokios įtakos neturėjo (buvo išgėręs dvi stiklines alaus ir 4 stikliukus degtinės). Ir būdamas blaivas, būtų trenkęs nukentėjusiajam, kuris sudavė jo (kaltinamojo) merginai (sugyventinei), dėl ko gynėsi. Negali paaiškinti, kodėl ankstesniame posėdyje dėl šios aplinkybės išreiškė kitokią poziciją. Dar ir dabar yra šoke, matyt, ne taip suprato teismo klausimą (5 t., b. l. 9-17).

Ikiteisminiame tyrime pirmos apklausos, vykusios 2020 m sausio 16 d., metu E. A. kaltės nepripažino, neigė konfliktavęs su nukentėjusiuoju L. G., tvirtino pastarojo nemušęs, kas užfiksuota įtariamojo apklausos protokole (3 t., b. l. 132-134), Vis dėlto apklausiamas papildomai E. A. poziciją pakeitė, pripažino kaltę ir parodė 2020 m. sausio 4 d., per pietus, su V. V. užėję pas T. B. T. sėdėjo su L. G. Jis (E. A.) su V. atsinešė 2 butelius alaus (vieno litro talpos). Iš karto po jų atėjo R. K., jis atnešė butelį spirito. Visi pradėjo išgėrinėti, viskas buvo gerai. Nežino, kas pasidarė, gal L. per daug išgėrė, jis pradėjo reikalauti, kad jie su juo kalbėtų lietuviškai. Jis (E. A.) sakė L. kalbėti lietuviškai, pasiūlė kiekvienam kalbėti savo kalba, visi viską supranta, visi susikalbės. Vis dėlto L. G. reikalavo kalbėti lietuviškai. Visiems sėdint svetainėje prie stalo, V. kažką pasakė L., po ko jis (E. A.) pamatė, kaip L. atsistojo ir priėjo prie V. V. atsistojo priešais L. Pamatė, kaip L. dešinės rankos delnu vieną kartą sudavė V. per skruostą. Nuo smūgio ji nenukrito, pati dešine ranka (delnu) vieną sykį atgal sudavė L. per veidą. Nuo jos smūgio L. nenukrito. Tada jis (E. A.) atsistojo, pradėjo šaukti, ką L. G. daro. Tuo metu šis (L. G.) pasisuko į jį ir dešinės rankos kumščiu sudavė jam į kairę akį. Po suduoto smūgio jam (E. A.) po kaire akimi buvo mėlynė. Jis (E. A.) pradėjo rėkti, ką L. G. daro, gal išprotėjo. L. G. pradėjo šaukti „nekenčiu rusų“. Kai L. G. sudavė kumščiu į akį, jis (E. A.) dešinės rankos delnu taip pat sudavė L. G. per veidą. Sudavė nestipriai, liepė apsiraminti. Nuo smūgio L. atsisėdo ant grindų. Pastarajam atsisėdus, jis (E. A.) pasitraukė iš kambario į koridorių. Tada prie L. priėjo R. K., pradėjo šaukti, kam šis čia atėjo, dar muštynes sukėlė, atvažiavo T. koją gydyti, gal dar kitą vietą pagydys. Matė, kaip R. K. užsimojo koja ir spyrė. Kur spirdamas pataikė, nematė, gal į galvą. Matė tik tai, kad po to, kai R. K. spyrė, L. G. atsigulė ant nugaros. Nežino, kaip buvo, bet lyg R. K. paėmė L. už rūbų, pakėlė ir išstūmė iš kambario link jo. R. K. šaukė, kad L. varytų iš čia. E. A. tuo metu stovėjo koridoriuje. Kai R. K. išstūmė L. G. iš kambario, šis ėjo link jo ir užsimojęs dešinės rankos kumščiu sudavė jam (E. A.) per lūpą. Jis supyko, stvėrė kaire ranka L. G. už marškinių prie jo kaklo, o dešinės rankos kumščiu sudavė jam du smūgius į pilvą. Kaip jam pasirodė, sudavė į šoną prie šonkaulių. Sudavęs tuos du smūgius į pilvą, pastūmė L. G. link durų, pasakė necenzūriniais žodžiais varyti iš namų. Kadangi nukentėjusįjį pastūmė link durų, matė, kaip jis lyg bėgte atsidūrė prie durų ir, jas atidaręs, gal užkliuvo už slenksčio, krito nuo laiptų. Konkrečiai nematė, kaip L. G. nukrito nuo laiptų, tik matė, kaip pastarasis kliuvo kojomis už slenksčio ir krito link laiptų. Jis (E. A.) priėjo prie durų, pažiūrėjo, ar nukentėjusysis gyvas. Pamatė, kad L. sėdėjo prie įėjimo į laiptinę durų (sėdėjo šonu, bandė lyg keltis, atrodė, kad jam viskas gerai). Tuo metu priėjo R. K., pasakė, kam tas L. čia reikalingas, tegu važiuoja, iš kur atvažiavęs, bei užrakino buto duris. Po 5 minučių į duris pradėjo belsti kaimynė, šaukdama liepė pasiimti „savo pijoką, nes visą laiptinę apsisios“. T. priėjo prie jų, paprašė partempti L. į butą, kad šis miegotų lovoje. Jis (E. A.), V. V. ir R. K. nuėjo į laiptinę. L. pusiau gulimoje padėtyje buvo toje vietoje, kurioje matė jį nukritusį. Tiksliai neprisimena, kaip kėlė L.;, jam atrodo, jis laikė už pažastų, o V. V. su R. K. – už kojų, taip atnešė į butą. Jautė šlapimo kvapą, išmatų kvapo nebuvo. Matė, kad L. buvo sąmoningas, kažką burbėjo, bet nesuprato ką (galvojo, jog girtas burba ir tiek). Nepamena, ar tempiant L. G. į butą, nusismaukė jo kelnės. Pamena, kad pasodino L. miegamajame ant lovos, T. padavė pagalvę, liepė jį paguldyti. Kai jau pasodino ant lovos, V. V. su R. K. išėjo į svetainę toliau gerti. Kartu su T. paguldė L. ant lovos, T. dar jį užklojo ir nuėjo atgal į kambarį gerti. Kai su V. V. tos pačios dienos vakare vėl atėjo pas T. B., R. K. pasakė, kad lavonas namuose. Jis nepatikėjo, galvojo gal L. miega. Užėjęs pamatė, kad L. G. tikrai negyvas. Niekas nenorėjo L. G. nužudyti, pastarasis pats sukėlė konfliktą dėl lietuvių kabos. Pasidarė agresyvus, sudavė V. V. ir jam (E. A.). Sudavęs nukentėjusiajam į pilvą, negalvojo, kad šis gali dėlto mirti. Sudavė smūgius, norėdamas pamokyti, kad daugiau nekeltų muštynių. Nebuvo piktas, nenorėjo nukentėjusiojo žudyti, labai gailisi, dėl to kas atsitiko (t. 3, b. l. 137-138).

Analogiškus parodymus E. A. davė ir apklausiamas pas ikiteisminio tyrimo teisėją, patvirtino konflikto metu du kartus sudavęs nukentėjusiajam L. G. į kairę pilvo pusę (3 t., b. l. 142-143), 2020 m. kovo 24 d. apklausos metu dar kartą prisipažino kaltu sudavęs smūgius, pabrėždamas, jog nenorėjo nukentėjusiojo nužudyti. Smūgiavo ne į gyvybiškai svarbias vietas, negalėjo numatyti, kad L. G. gali mirti (3 t., b. l. 155).

Savo parodymus apie tai, kaip sudavė nukentėjusiajam L. G. per šoną, pilvą, E. A. patvirtino atliekant parodymų patikrinimą vietoje (3 t., b. l. 161-18).

Teisiamojo posėdžio metu apklausta nukentėjusioji J. U. parodė, jog nukentėjusysis L. G. buvo jos vienintelis brolis, daugiau brolių ir seserų neturi. Apie tris mėnesius iki įvykio brolis išvyko į Vilnių, iki tol gyveno su tėvu. Nukentėjusioji apklausiama neslėpė, kad L. G. gyvenimo būdas nebuvo teigiamas, pastarasis turėjo bėdų su alkoholiu, dažnai girtuokliavo, susirasdavo tai vieną, tai kitą sugyventinę. Bandė pastarajam padėti, tačiau jis buvo suaugęs žmogus, kažką pakeisti buvo beprasmiška. Nepaisant visko, jų, kaip brolio ir sesers, ryšys buvo pakankamai geras, artimas (ir apsikabindavo, ir vienas kitą mažybiniais žodžiais vadindavo), tik kai jis „užgerdavo“, nebepalaikydavo su pastaruoju kontakto. Kai būdavo negėrimo laikotarpis, tada abu matydavosi, stengdavosi jam padėti. Paskutinius metus L. G. gėrė dažnai, dėl ko abu bendravo nedaug. Žino, kad jis į Vilnių išvyko pas draugę, pabendraudavo telefonu, taip pat per „Messenger“, „Skype“ programėles. Paskutinį kartą bendravo praėjusių metų gruodžio mėn. pradžioje, o gruodžio 27 d. paskambino brolio sugyventinė, pasakė, kad tarp jų įvyko konfliktas, L. G. buvo uždarytas. Daugiau apie brolį nieko nežinojo, telefonu bandė jo ieškoti, tačiau nesėkmingai; skambino buvusiai sugyventinei, tačiau ši nieko apie L. G. nežinojo ir nenorėjo žinoti. Vieną dieną paskambino kažkoks vyriškis, pasakė esantis brolio draugas, aiškino, kad brolis girtas guli stotyje Vilniuje, ji prašė perduoti telefono ragelį broliui, bet skambinantysis neleido pakalbėti. Daugiau nieko apie brolį nežinojo, kamavo bloga nuojauta, nes anksčiau tokių dingimų nebūdavo; ji netgi ėjo savo mieste į policiją, teiravosi, ką turėtų daryti. Jai patarė kol kas palaukti, nerašyti pareiškimo. Po to ji kaip tik sulaukė tyrėjo iš Vilniaus skambučio, jos paprašė atvažiuoti atpažinti kūną. Negalėjo patikėti tokia žinia, net padėjo telefono ragelį. To, kad brolis būtų nekentęs kitakalbių, niekada nebuvo pastebėjusi, L. G. gerai mokėjo rusų kalbą. Pati nematė ir tiksliai negali pasakyti, tačiau, kiek girdėjo, pastarasis yra pavartojęs smurtą prieš sugyventines (jei būdavo alkoholis, pasitaikydavo ir smurtas). Dėl brolio nužudymo patyrė didelį sukrėtimą, palaiko ikiteisminio tyrimo metu pareikštą civilinį ieškinį. Neturtinę žalą vertina 50 000 Eur suma (prarado vienintelį brolį, po jo nužudymo stipriai išgyveno, per savaitę neteko 10 kg svorio, iki pat šiol negali atsigauti psichologiškai, kamuoja nuolatinė baimė). Turtinę žalą įvertino 3 090 Eur suma, ją detalizavo civiliniame ieškinyje (4 t., b. l. 163-172).

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji J. U. parodė su broliu L. G. dėl pastarojo gyvenimo būdo bendravusi nedažnai. Brolis išgėrinėjo, ne vieną kartą buvo sėdėjęs kalėjime. Vilniuje L. G. gyveno ne daugiau kaip 3 mėn. Žino, kad iki Naujųjų metų (2020 m.) pastarasis gyveno su moterimi A. G. Pastarosios niekada nėra mačiusi, bendravo tik per „Messenger“ programą. Iš šios programos paskutinį kartą jai skambino ir brolis, tai buvo 2019 m. gruodžio 17 d., minėjo tądien gavęs laišką iš Sodros. Daugiau vienas kitam nebeskambino. Vėliau iš A. G. sužinojo, kad brolis ją sumušė, buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, L. G. sulaikytas dviem paroms. Kai jį išleido, L. G. kelias dienas pagyveno nakvynės namuose (nežino, kuriuose). A. G. taip pat nežinojo, kur šis gyveno. Bandė išsiaiškinti, kas atsitiko, ieškojo brolio, bet jo telefonas buvo išjungtas (numerį sužinojo iš A. G.). 2020 m. sausio 6 d. su ja (J. U.) susisiekė policijos pareigūnai ir pranešė apie brolio mirtį. Pati net nežino, kur buvo rastas pastarojo kūnas. L. G. neturėjo draugų Vilniuje, nežino, pas ką ir su kuo jis buvo (duomenys neskelbtini) kaime. T. B. nepažįsta. Broliui dėl išgertuvių būdavo epilepsijos priepuolių, pati yra mačiusi, kaip jis krito nuo girtuoklinės epilepsijos. Ar brolis vartojo narkotikus, nežino (1 t., b. l. 191-192).

Teisiamajame posėdyje apklaustas kaip liudytojas S. V. (S. V.) parodė, jog 2020 m. sausio 4 d. vakare ėjo į lauką parūkyti. Leisdamasis link išėjimo, prie laiptinės durų pamatė gulintį žmogų. Vyriškis gulėjo ant dešiniojo šono, jo kelnės buvo nusmukusios. Vilkėjo kažkokius viršutinius rūbus, gal striukę, tačiau buvo be batų, tik su kojinėmis. Kiek atsimena, sužalojimų nesimatė, tik veide, prie nosies, atrodo, buvo truputį kruvina. Be to, šalia gulinčio vyro buvo šlapia, jautėsi šlapimo kvapas. Jis (liudytojas S. V.) praėjo pro tą vyriškį, lauke parūkė, o kai paskui užėjo į laiptinę, pamatė, kad tas vyras tebeguli, tačiau šalia jo stovėjo kaimynė T. B. (pastarosios ir liudytojo butai yra šalia). Kaimynė buvo girta, nuo jos sklido alkoholio kvapas. Jis liepė pastarajai pasiimti tą vyriškį, kad šis negulėtų laiptinėje. T. B. tą vyrą pajudino, klausė, ko šis guli, tačiau vyras nieko neatsakė. Taip pat laiptinėje buvo dar viena mergina (V. V.), ji stovėjo aukščiau ant laiptų, matė, kaip ji nusileido žemyn padėti T. Kas toliau vyko laiptinėje, liudytojas S. V. teigė nestebėjęs, sugrįžo į savo butą. Minėtą dieną kaltinamojo nematė, jokių garsų/konfliktų iš T. B. buto negirdėjo. Teismui perskaičius liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, S. V. patvirtino, kad jie surašyti teisingai (4 t., b. l. 163-172).

Apklausta ikiteisminio tyrimo metu liudytoja V. V. parodė tvirtinanti parodymus, duotus įtariamosios apklausos metu pas ikiteisminio tyrimo tesėją, taip pat parodė 2020 m. sausio 4 d. kartu su savo sugyventiniu E. A. nusprendę nueiti pas T. B. išgerti, turėjo du butelius alaus (1 l talpos). Paėmę minėtą alų, nuėjo pas T., pas ją buvo L. G. T. ir L. buvo girti, atrodo, pastarieji gėrė degtinę. Liudytoja L. G. matė pirmą kartą, T. pasakė jį sutikusi stotyje, teigė, kad pastarasis atvažiavo gydyti jai koją, yra gydytojas. Vėliau sužinojo, kad tas L. jau ne pirmą dieną buvo pas T., nakvojo pas ją, atvažiavo pas T. 2020 m. sausio 3 d. Jie sėdo prie T. ir L. išgėrinėti, gal po 5 min. atėjo T. sugyventinis R. K., jis atnešė 0,5 l talpos degtinės butelį, juokais pasakė atnešęs spirito. Jis sėdo prie jų išgėrinėti. Jie visi gėrė, bendravo. L. G. pradėjo prašyti, kad jie kalbėtų lietuviškai. Kas penkias minutes kartojo kalbėti lietuviškai. Jam buvo paaiškinta, kad E. ir T. blogai kalba lietuviškai; nežino, ar R. kalbėjo lietuviškai. Sakė, kad jie kalbės rusiškai, o jis (L. G.) tegu kalba lietuviškai. Po kiek laiko, gal praėjus valandai (galėjo būti 13 val.), ji (liudytoja V. V.) pradėjo su L. ginčytis dėl to, kad šis įkyriai liepė kalbėti lietuviškai, o jie nesutiko. Jis susinervino, apėjo aplink stalą, priėjo prie jos. Ji atsistojo ir jie vėl vienas ant kito šaukė. Tada L. G. jai vieną kartą delnu pliaukštelėjo per veidą, o ji (V. V.) pliaukštelėjo delnu jam atgal (per veidą). Tada atsistojo E. ir taip pat pradėjo ginčytis su L., po ko šis (L. G.) delnu vieną kartą sudavė per veidą. Reaguodamas E. sudavė L. atgal per veidą delnu vieną kartą. L. pasitraukė kelis žingsnius atgal ir nukrito (nukrito ne nuo smūgio, o tiesiog neišlaikęs pusiausvyros). Nukrito ant šono, atsigulė ant nugaros. Nežino, ar krisdamas susimušė, bet toje vietoje, kurioje pastarasis gulėjo, nebuvo kur susimušti. Tada prie jo priėjo R. K. ir koja prilietė prie galvos, šaukdamas, kad šis atvažiavo koją gydyti, gali ir T. „ten“ pagydyti, atvažiavo už T. pinigus gerti, T. jam cigaretes perka. R. prie L. priėjo iš galvos pusės, koja buvo prilietęs pakaušį. L. nebuvo praradęs sąmonės, R. nestipriai sudavė jam per galvą. Tada E. sušaukė L. eiti iš čia. Ji matė, kaip L. atsistojo, jo veide, galvoje kraujo nebuvo. Atsistojęs L. ėjo link išėjimo durų, o E. ėjo iš paskos uždaryti duris. Ji (V. V.), T. ir R. liko kambaryje, toliau sėdo prie stalo, nematė, kas vyko koridoriuje. Tik išgirdo, kaip L. su E. pradėjo ginčytis. Dėl ko ginčijosi, nežino, tik girdėjo, kad vienas ant kito šaukė. E. necenzūriniais žodžiais šaukė, kad L. eitų lauk, šaukė, kad šis lietuvis, L. irgi šaukė, girdėjo šaukiant, kad jis (E. A.) rusas, keikėsi. Išgirdo muštynių garsus, buvo ir duslūs garsai ir pliaukštelėjimai (atrodė, kad delnais muštų per veidą). Taip pat suprato, kad kažkuris iš jų trenkėsi į spintą (sprendė iš garso). Jie mušėsi neilgai, gal apie minutę. Kiek vienas kitam smūgių sudavė, nežino, nematė. Kur jie vienas kitą mušė, taip pat nematė. T. jai pasakė neiti pas juos, patys išsiaiškins, todėl jos abi ir R. sėdėjo ir toliau gėrė alkoholį. Kai nutilo muštynių garsai, į kambarį užėjo E., jo veide po akimi pamatė mėlynę. E. nieko nesakė, kas atsitiko. Ji atsistojo ir nuėjo pažiūrėti į koridorių. Pamatė, kaip L. stovėjo prie įėjimo į butą durų, norėjo atidaryti duris. Jis stovėjo nugarą į ją, nematė, ar jo veidas buvo sumuštas, ar ne. L. atidarė duris, bandė išeiti ir, ji nesuprato dėl ko, ar tai jis užkliuvo koja už slenksčio, ar dėl to, kad neišlaikė pusiausvyros, jis krito nuo laiptų. Kaip L. nukrito nuo laiptų, nematė, tik girdėjo garsą. Laiptai buvo po kairę pusę, L. kaip tik krito į kairę pusę. Grįžo į kambarį ir jie keturiese toliau gėrė. Tada išgirdo, kaip laiptinėje pradėjo šauti kaimynė, kad pasiimtų L.. T. nuėjo į laiptinę pažiūrėti, ji nuėjo iš paskos. Matė, kaip L. gulėjo galva žemyn ant laiptų. Liudytojos V. V. teigimu, ji su T. nutempė L. į pačią apačią, padėjo prie įėjimo į laiptinę durų. Laukė E., nes jos dviese negalėjo pakelti L. L. kažką bandė pasakyti, bet buvo stipriai išgėręs, todėl ji nesuprato, ką šis norėjo pasakyti. Tuo metu, kai su T. traukė L. žemyn nuo laiptų ir padėjo prie įėjimo į laiptinę durų, jautė nuo pastarojo sklindantį išmatų kvapą. Ar jo kūne buvo kraujo, nepamena, nekreipė dėmesio. Kai L. gulėjo prie įėjimo į laiptinę durų, į laiptinę užėjo kaimynas, kuris peržengė per L. kojas ir nuėjo namo. Ji pakvietė E., atėjo dar R. E. paėmė L. iš nugaros pusės už pažastų, ji (V. V.) ir R. paėmė L. už kojų (jis už vienos, ji už kitos) ir taip laikydami nunešė jį pas T. į butą. Kai užnešė į buto koridorių, stovėjo T., kuri norėjo užrakinti buto duris. Jie paleido kojas, E. vienas vilko L. link kambario. Kai E. tempė L., šiam iki kelių nusismaukė kelnės. Ji su R. praėję T., paėmė L. už kojų ir nunešė į miegamąjį. Kadangi ten mažai vietos, paleido L. kojas, matė, kad E. norėjo guldyti L. į lovą. L. buvo sąmoningas, kažką sakė. Niekas jo nenurenginėjo. Į kambarį užėjo T., tada ji su R. išėjo iš kambario ir nuėjo toliau gerti. Girdėjo, kaip T. liepė guldyti L. Į kambarį sugrįžo E., po kiek laiko atėjo ir T., kuri pasakė, kad L. po galva padėjo pagalvę. Jie kalbėjo, gėrė. Girdėjo, kaip L. burbėjo kažką. R. dar pajuokavo, sakė „T., tave kviečia“. Jie visi pasijuokė, nekreipė dėmesio, toliau keturiese gėrė. Praėjus gal 10 min. nuo to, kai buvo paguldytas L. G., T. pasakė einanti miegoti ir visi išsiskirstė. Ji (V. V.) su E. atsistojo ir išėjo iš buto. Pas L. į kambarį neužėjo, nežiūrėjo, kaip jis. Kartu su E. grįžo pas jos dėdę namo ir užmigo. Pabudo nuo to, kad ją kažkas pažadino. Atėjo R., turėjo butelį degtinės. Išgėrė po porą stikliukų. R. įpylė jiems į stiklinę degtinės ir pasakė, kad eina namo (nesuprato, ar pas save namo, ar pas T.). Kai R. išėjo, su E. išgėrė tą degtinę ir toliau nuėjo miegoti. Kai atsibudo, jau buvo tamsu, vakaras. Nusprendė vėl eiti pas T. Kai priėjo prie jos namų, pamatė, kad T. jau sėdėjo pareigūnų automobilyje. Užėjo į vidų, R. buvo virtuvėje. E. paklausė, kodėl T. pareigūnų automobilyje ir R. pasakė, kad pas ją namuose lavonas. Jie nepatikėjo, ėjo pažiūrėti. Stovėdama koridoriuje, matė tik L. kojas; koja buvo su kojine. E. nuėjo arčiau, pasakė „tikrai lavonas, tuoj apklausinės“. Tada jie apsisuko ir išėjo. E. jai dar pasakė, kad L. buvo tik su trumpikėmis. Tuo metu, kai atėjo pas T. į butą, L. vilkėjo marškinius ar megztinį, buvo su kelnėmis. Jį taip paguldė į lovą, nenurenginėjo. Kur buvo L. drabužiai, nežino. Liudytojos teigimu, kitą dieną ji su E. A. užėjo pas T., klausė, kas atsitiko. T. galvojo, dėl ko L. galėjo mirti, sakė, kad jo širdis buvo silpna, gėrė, dėl to ir mirė. Praėjus dar porai dienų, užėjo pas T., pas ją gėrė. T. pasakė, kad L. mirė nuo sumušimų. Kadangi buvo tik pliaukštelėjimai, R. spyrė per galvą, su E. L. koridoriuje mušėsi, jie išsigando, pradėjo visi tartis sakyti, kad nebuvo jokio konflikto, tik sėdėjo ir gėrė, L. vienas ėjo parūkyti, krito nuo laiptų, o jie pastarąjį tik užnešė namo. Niekam nereikėjo problemų, tarėsi sakyti, kad L. pats krito. Tarėsi ji, E., T. ir R. Liudytoja patvirtino delnu trenkusi L. G. per skruostą, E. L. trenkė delnu per skruostą, nuo smūgio šis krito, priėjęs R. koja spyrė L. į galvą. Toliau E. vienas su L. mušėsi buto koridoriuje, nematė, kuris kur sudavė smūgius. Buvo ir duslūs garsai, ir pliaukštelėjimai, mušėsi apie minutę (2 t., b. l. 34-36).

Parodymų patikrinimo vietoje metu liudytoja V. V. patvirtino savo duotus parodymus (3 t., b. l. 37-55).

Teisme apklausta kaip liudytoja T. B. parodė, jog nukentėjusįjį L. G. sutiko 2020 m. sausio 3 d., stoties rajone. Ji buvo išgėrusi, užėjusi į kioską šalia stoties dar išgėrė stiklinę vyno, išeidama pargriuvo. Atsistoti padėjo ten buvęs nukentėjusysis, kuris padavė jai ranką, prisistatė esantis gydytojas (anesteziologas – traumatologas), klausė, ar jai stipriai skauda koją. Atsakė negalinti paeiti. Nukentėjusysis paaiškino tuo metu kaip gydytojas nedirbantis, sakė, jog „turi biuletenį“, dėl ko niekur negali apžiūrėti jos kojos, paklausė, kur ji gyvena. Ji atsakė, kad (duomenys neskelbtini) ir tada nukentėjusysis pasakė ,,galim nuvažiuoti pas jus“. Taksi automobiliu kartu su nukentėjusiuoju ir dar vienu vyriškiu pargrįžo į namus, tačiau neturėjo rakto ir negalėjo įeiti į vidų, o sugyventinio tuo metu nebuvo. Paprašė kaimyno L. K. paskambinti jos sugyventiniui R. K., kad šis grįžtų ir atvežtų raktą. L. K. paskambino pastarajam, pasakė, kad šis greičiau grįžtų. Kartu su nukentėjusiuoju buvęs vyriškis nelaukė raktų, pasakė, kad neturi laiko ir išvažiavo. Sugrįžus R. K. užėjo į namus. Neužilgo jos sugyventinis vėl išvažiavo, nes turėjo dirbti, o ji (T. B.) pasisiūlė nukentėjusįjį pavaišinti, galvojo, kad šis yra gydytojas. Klausė, ką pastarasis valgytų, L. G. sakė, jog kažką suvalgytų, labiau norėjo sriubos. Tuomet ji nuėjo į parduotuvę, kurioje nupirko cigarečių, du butelius degtinės, o L. G. dar paprašė dviejų butelių alaus. Grįžusi prikepė mėsos, bet L. G. iš karto pradėjo gerti alų. Tada jie išgėrė degtinės. Klausė, kada jis apžiūrės jos koją, bet L. G. sakė prastai besijaučiantis. Paskui atėjo S. J., kuri atsisėdo šalia nukentėjusiojo, buvo užsukęs ir kaimynas R. K. (jis tai ateidavo, tai išeidavo), jie visi vartojo alkoholį (išgėrė 2 butelius degtinės, 0,5 l talpos, L. G. dar buvo išgėręs du butelius alaus), rūkė ir nebebuvo kada apžiūrėti koją, L. G. tik pasakė, kad jai reikės padaryti protezą. Atsimena, kad kažkuriuo metu L. G. buvo apsipykęs su S. J., kam ši kalbėjo rusiškai. Pastarasis aiškino, kaip ši, turėdama lietuvišką pavardę, nekalba lietuviškai, o S. J. sakė, kad nekalbės ir tiek. Tai buvo tik toks apsižodžiavimas, joks didesnis konfliktas nekilo. Tą vakarą L. G. niekur nebeišvažiavo. Liudytojos teigimu, nukentėjusysis jai pasipasakojo, kad neturi šeimos, neturi žmonos, su seserimi mažai bendrauja, tarp jų buvo kažkokie nesusipratimai. Sakė, kad jam liūdna, yra vienas. Kitą dieną, t. y. sausio 4 d., liudytojos namuose vėl vyko išgertuvės, jos prasidėjo iš pat ryto. Iš pradžių buvo ji (T. B.), jos sugyventinis R. K., nukentėjusysis L. G., momentais užsukdavo kaimynas L. K., S. J. tą dieną jos namuose nesilankė. Vėliau, apie 14 val. – 15 val., atėjo kaltinamasis E. A. kartu su V. V. Visi po truputį vartojo alkoholį. Kiek atsimena, buvo du buteliai vyno (po 0,5 l talpos), degtinės butelis (0,7 l talpos), kažkiek alaus. Pati buvo apsvaigusi, todėl pagrindinių įvykių neatsimena, be to, jų ir nematė. Pusiau miegodama girdėjo, kaip L. G. liepė kalbėti lietuviškai. Kas toliau vyko, kas kokius veiksmus atliko, negali pasakyti. Kaip nukentėjusysis atsidūrė laiptinėje, taip pat nežino. Pamena tik, kad jai bemiegant atėjo kaimynė ir paprašė sutvarkyti laiptinę. Kadangi tą dieną buvo jos (T. B.) eilė tvarkyti laiptinę, pagalvojo, jog kaimynė dėl to liepia eiti tvarkytis. Pasakė pastarajai, kad šiandien sutvarkyti nepajėgs, pažadėjo tą padaryti rytoj vietoj kaimynės. Ar buvo išėjusi į laiptinę ir joje matė gulintį L. G., pasakyti negali. Nukentėjusiojo į butą netempė, bent jau to neatsimena. Jei liudytojai tvirtina kitaip, galimai taip ir buvo, tačiau ji (T. B.) tokių aplinkybių neatsimena. Gerai pamena tik tai, kad jai begulint atėjo L. K. ir jos sugyventinis bei pasakė „T., pažiūrėk, kas pas tave miegamajame guli“. Atėjusi į miegamąjį pamatė lovoje gulintį L. G., jis buvo tik su trumpikėmis. Jo dantys, protezai buvo išlindę, veido srity sumušimai, nosis sužalota, kraujo nesimatė. Labai išsigando, puolė nukentėjusįjį gelbėti, darė jam dirbtinį kvėpavimą, bet L. K. jai pasakė, kad šis yra nebegyvas. Nežino, kas nukentėjusiajam atsitiko, viskas buvo kaip siaubo filme. L. G. kelnės voliojosi miegamajame, striukė buvo kambaryje (prie radijo centro), batus rado laiptinėje, prie pašto dėžutės. Nesuprato, kodėl nukentėjusiojo drabužiai išmėtyti, jis pats tik su trumpikėmis, ji pastarojo tikrai nenurenginėjo. Vėliau E. A. jai papasakojo kad L. G. jam sudavė į veidą, po ko kaltinamasis kumščiu trenkė nukentėjusiajam į pilvą ir šoną. Pripažįsta, kad iš pradžių buvo sugalvoję papasakoti policijai, kad L. G. lauke sumušė kažkas kitas. Apskritai šiuo metu aplinkybes atsimena netiksliai, viską ką galėjo nurodė apklausiama 2020 m. kovo 10 d., prašo vadovautis tais jos parodymais (teismui juos perskaičius, patvirtino kaip surašytus teisingai). Taip pat liudytoja T. B. pažymėjo, kad L. G. daug rūkė, parūkius jo elgesys keisdavosi (tapo kažkoks nenormalus, nukentėjusysis voliojosi, buvo sunku suprasti). To, kad L. G. būtų vartojęs kokius nors vaistus, nepastebėjo (5 t., b. l. 9-17).

Ikiteisminiame tyrime 2020 m. sausio 4 d. apklausos metu liudytoja T. B. tvirtino, kad 2020 m. sausio 3 d. vykusių išgertuvių metu L. G. visą laiką skundėsi, kad jam skauda širdį, apie 20.00 val., jis išėjo į lauką parūkyti, už 20 min. grįžo kraujuojančia nosimi. L. G. sakė, kad jam berūkant nepažįstamas vyras trenkė į nosį. Kitą dieną atsikėlę vėl po truputį išgėrinėjo, nukentėjusysis visą laiką skundėsi, kad jam bloga. Vienu metu paliko jį kambaryje, apie 19.00 val. užėjo paklausti, ar šis nori valgyti/išgerti, bet pastarasis nieko neatsakė. Ji pradėjo jį judinti, bet L. neatsibudo, po ko suprato, kad jis miršta, pradėjo daryti jam dirbtinį kvėpavimą ir širdies masažą. Supratusi, kad pati nesugeba atgaivinti, paskambino 112 (2 t., b. l. 47-50). Apklausiama 2020 m. kovo 10 d. liudytoja T. B. vis dėlto parodė kitas aplinkybes, t. y. 2020 m. sausio 3 d. užėjo į stotį, kur kioske nusipirko stiklinę vyno ir jį išgėrė. Netoli kiosko sėdėjo du vyrai, vienas iš jų buvo L. G., kito nepažįsta, apibūdinti negali. Išeidama iš kiosko, užsikabino ir suklupo. Tuomet L. G. ir tas su juo buvęs vyras jai padėjo atsistoti. L. G. pasakė, kad yra gydytojas, bet „biuletenyje“, negali dirbti, pasiūlė padėti jai namuose. Jie pakvietė taksi ir trise nuvažiavo pas ją namo. Atvažiavus negalėjo patekti į namus, kadangi neturėjo raktų, jie buvo pas R. K., kurio nebuvo namuose. Tuomet užėjo pas L. K., kad šis paskambintų R. Kartu su L. G. buvęs vyras pasakė važiuojantis namo ir išėjo link stoties. Pas L. K. nebuvo užėję, L. su L. lauke parūkė ir atėjo R. Pastarasis pasakė, kad buvo užėjęs į parduotuvę, nupirko butelį degtinės. Tada L. ir R. užėjo pas ją į namus. Bute R. atidarė degtinės butelį, bet pasakė, kad pats negali gerti, dar turi eiti pas darbdavį. R. išėjus, L. G. pasakė neturintis nuotaikos ją gydyti, paprašė sriubos. Nubėgusi į parduotuvę, nupirko du butelius degtinės ir grįžusi ėmė su L. G. išgėrinėti. Užėjo L. K., šis irgi su jais šiek tiek išgėrė. Po kiek laiko dar užėjo L. K. draugė S. J., dar vėliau namo sugrįžo R. K. Tuomet visi sėdėjo, po kiek laiko L. K. išėjo namo, liko S., L. ir R.. Liudytojos T. B. teigimu, L. su S. dviese dažnai ėjo rūkyti, buvo kažkur dingę dviese. Kaip visi išsiskyrė, nepamena, buvo girta. Tą vakarą niekas nesipyko. Paryčiais L. vienas grįžo namo, atsigulė miegoti. 2020 m. sausio 4 d. atsikėlę vėl išgėrė. Maždaug apie 11-12 val. pas ją užėjo V. V. ir E. A.. Nepamena, ar jie turėjo alkoholio, greičiausia turėjo. Taip pat atėjo R.. Jie visi, t. y. ji (T. B.), L. G., R. K., V. V. ir E. A., sėdėjo kambaryje, išgėrinėjo. Pamena, kad L. G. sakė kalbėti su juo lietuviškai. Ji pati su juo kalbėjo lietuviškai, L. jai jokių pretenzijų nereiškė. Visi kiti kalbėjo rusiškai. Pamena, kad pradėjo ginčytis dėl tos kalbos, kam su juo nekalbėjo lietuviškai. Ji liepė baigti ginčytis, prašė jos namuose nedaryti konfliktų. Kas vyko toliau, liudytoja T. B. teigė neatsimenanti, buvo išgėrusi. Kiek sužinojo akistatos su E. A. metu, namuose kilo muštynės. Kiek pati prisimena, L. G. prašė kalbėti su juo lietuviškai. Dar kai pas ją namuose buvo S. J., L. G. su ja buvo susiginčijęs dėl kalbos. Kitą dieną, kai jau sėdėjo su R. K., V. V. ir E. A., L. G. pradėjo vėl sakyti, kad kalbėtų lietuviškai ir dėl to kilo konfliktas. Su kuo L. G. pradėjo konfliktuoti dėl kalbos, negali pasakyti, nepamena. Bet kiek pažįsta iš kompanijos, labiau linkusi konfliktuoti yra V. V., dėl ko, T. B. manymu, L. G. ir V. V. galėjo pradėti tą konfliktą dėl kalbos. Kas įvyko toliau, neatsimena. Iš E. A. sužinojo, kad L. G. sudavė jam (E. A.) per veidą ir šis L. G. sudavė kumščiu per šoną, pilvą. Pamena, jog kaimynė šaukė eiti tvarkyti, manė, kad tai jos (T. B.) eilė tvarkyti laiptinę. Pamena kaimynei atsakiusi, jog neturi jėgų tvarkytis laiptinėje, prašė atleisti. Pati neprisimena, kad ji būtų kėlusi L. G. laiptinėje. Tik atsimena, kad R. K. jai pasakė „T., kelkis, eik pažiūrėk, kas ten pas tave“. Klausė, kas gali būti, tik L. guli, o R. K. pasakė pažiūrėti, koks jis yra. Pamena, kad atėjo L. K., kuris, pažiūrėjęs į L. G., pasakė, kad šis negyvas. Ji dar bandė daryti L. G. dirbtinį kvėpavimą, šaukė, ką daryti. Liepė L. K. iškviesti greitąją ir policiją. Pamatė, kad L. G. rūbai buvo bute išmėtyti. Kas jį nurengė, nežino. L. G. gulėjo lovoje, buvo tik su trumpikėmis. Kaip pastarasis atsidūrė lovoje, neprisimena. Ieškojo L. G. batų, kažkas pasakė, kad sportbačiai laiptinėje, prie pašto dėžučių. Namuose buvo tik ji ir R. K., dar buvo atėjęs L. K. Jokių kitų aplinkybių neprisimena, buvo stipriai apsvaigusi nuo alkoholio (2 t., b. l. 41-43).

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaip liudytojas R. K. (R. K.) parodė, kad į jų (R. K. ir jo sugyventinės T. B.) namus nukentėjusysis L. G. taksi automobiliu atvažiavo su T. B.. Kartu buvo dar vienas vyras, tačiau jis išvažiavo. Kokia tai buvo diena, dabar jau nebeatsimena. Atvažiavus nukentėjusiajam, namuose prasidėjo išgertuvės. Netrukus atėjo kaltinamasis E. A. kartu su V. V., visi gėrė alkoholį. Liudytojo teigimu, jis namuose neliko, išėjo, tačiau paskui sugrįžo. Paklaustas dėl įvykio dieną kilusio konflikto, liudytojas R. K. teigė nieko tiksliai neatsimenantis. Galvoja, kad lauke kilo kažkokios muštynės. Jis pats į lauką nėjo, ten buvo tik rūkantys. Nukentėjusysis L. G. konfliktavo su rūkančiais dėl lietuvių kalbos. Jis pykosi su kaltinamuoju ir V. V. Kiek girdėjo, L. G. trenkė V. V., o ši jam atgal, mano, kad mušėsi ir E. A.. Vis dėlto pats nieko konkrečiai nematė, nežino, kas tiksliai su kuo mušėsi ir kur sudavė, neigia parkritusiam nukentėjusiajam spyręs į galvą. Kaip namuose atsirado lavonas, nežino. Kai jis (R. K.) grįžo į namus, juose ir rado nukentėjusiojo lavoną. L. G. gulėjo lovoje, tik su trumpikėmis, drabužiai mėtėsi ant grindų. Sužalojimų ant nukentėjusiojo kūno nematė. T. B. miegojo vienoje lovoje, o nukentėjusiojo kūnas – kitoje. Patį įvykį atsimena sunkiai, tikslesnius parodymus davė apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu, tvirtina tuos parodymus (jie teisiamojo posėdžio metu buvo perskaityti balsu) (5 t., b. l. 9-17).

Ikiteisminiame tyrime liudytojas R. K. parodė, kad 2020 m. sausio 3 d. T. B. namo parvažiavo su L. G. T. minėjo, kad buvo dar vienas vyras, bet išvažiavo namo. T. ir L. G. sakė, kad jis (L. G.) yra gydytojas, gydys T. koją. Kai T. atvažiavo su L. G., jis (R. K.) dirbo, turėjo buto raktus. Grįžęs namo, atrakino duris. L. G. ir T. užėjo į butą, paruošė stalą, o jis (R. K.) vėl išėjo. Kelintą valandą grįžo pas T. namo, nepamena. Jam sugrįžus, buvo T., L. G., kaimynas L. K. Visi išgėrė degtinės (kiek išgėrė alkoholio, neprisimena). Pamena, kad L. K. išgėrė ir išėjo namo. Dar buvo atėjusi L. K. draugė S. J. Matė, kad L. sėdėjo su S., buvo apsikabinę, jie dažnai ėjo prie laiptinės rūkyti. Nepamena kelinta buvo valanda, kai jį (R. K.) pažįstamas pavežė namo, neliko nakvoti pas T. Pas pastarąją pasiliko L. G. ir S.. Ar buvo atėję E. A. su V. V., nepamena. Kitą dieną, t. y. 2020 m. sausio 4 d. atėjus pas T., rado L. G., užėjo L. K. išgerti. Po kiek laiko atėjo E. A. su V. V. Kiek pasėdėjęs, L. K. išėjo namo. Liko jis (R. K.), L. G., T. ir V. su E. Toliau gėrė. Matė, kad L., V. ir E. ėjo rūkyti prie laiptinės. Pamena, kad berūkant L. su E. susipyko dėl to, kad L. liepė kalbėti lietuviškai. Tiksliai nepamena, kur prasidėjo konfliktas. Akistatos su E. A. metu iš jo girdėjo, kad konfliktas prasidėjo namuose. Liudytojo teigimu, jis pats buvo išgėręs, todėl gerai neprisimena visko. Pamena, kad vaikščiojo rūkyti, pykosi dėl tos kalbos. Kilo žodinis konfliktas, bet nematė, kad kas muštųsi. Dėl girtumo gali visų aplinkybių neprisiminti. Pamena, kad buvo įjungtas televizorius, girdėjo triukšmą, sklindantį iš laiptinės. Buvo balsai, bet nesuprato, ką šaukė. Mano toliau tęsė konfliktą dėl to, kad L. liepė kalbėti lietuviškai, o visi kalbėjo rusiškai. Jis pats lietuviškai nemoka kalbėti. Pamena, kad L. ir jam sakė kalbėti lietuviškai. Pasakė jam, kad tik rusiškai gali kalbėti ir tiek. Jis prie jo nesikabino dėl kalbos. Buvo išgėręs, visų aplinkybių neprisimena. Ankstesnės apklausos metu jis minėjo, kad tą dieną buvo S., tačiau jam atrodo, kad S. tą dieną vis dėlto nebuvo. Pamena, kad buvo tik V. ir E. Toliau pamena, kad po viso konflikto L. G. gulėjo lovoje. Kas, kada ir kodėl jį paguldė, nieko neprisimena. Nelabai pamena matęs, kad L. kas nors neštų. Matė tik tai, jog pastarasis (L. G.) gulėjo lovoje, buvo be sąmonės. Atsimena, kad L. K. atbėgo su T., tikrino L. pulsą, kvėpavimą. L. K. pažiūrėjęs pasakė, kad L. G. jau negyvas, šaltas, liepė kviesti policiją ir lavonvežius. V. ir E. bute nebuvo. Tik per akistatą su E. A. sužinojo, kad bute buvo prasidėjusios muštynės tarp L. ir E. Jis pats (R. K.) tų muštynių neprisimena (2 t., b. l. 38-39).

Teisiamajame posėdyje apklaustas ekspertas Jūris Plenta patvirtino specialisto išvadas Nr. M 35/2020 (01) ir Nr. pM 2/2020 (01), surašytas kolegės K. Ginčienės (šiuo metu esančios vaiko priežiūros atostogose). Atsakydamas į klausimus, ekspertas parodė, jog, kaip ir nurodyta specialisto išvadoje, pagrindinė nukentėjusiojo L. G. mirties priežastis buvo būtent pilvo sumušimas, pasireiškęs poodine kraujosruva pilve, minkštųjų audinių kraujosruva pilve, plonžarnės pasaito plyšimu, kas komplikavosi vidiniu nukraujavimu į pilvo ertmę. Sužalojimai, pilvo sumušimas rodo, kad buvo trauminis smūgis į pilvą, kurio metu buvo padarytos minkštųjų audinių kraujosruva, taip pat ir poodinė, pasaito plyšimas ir prasidėjo kraujavimas. Praėjus tam tikram laikui įvyko nukraujavimas ir L. G. mirė. Pilvo sumušimas dėl pasaito sužalojimo kvalifikuojamas sunkiu sveikatos sutrikdymu. Praktikoje mirties priežasčių dėl pasaito plyšimo pasitaiko, tokių atvejų eksperto praktikoje yra buvęs ne vienas. Nukentėjusiojo girtumas turėjo įtakos ta prasme, kad būdamas tokiame apsvaigimo laipsnyje žmogus yra atsipalaidavęs, ne taip sureaguoja į bet kurį trauminį poveikį, pilvo raumenys buvo atpalaiduoti, į smūgį nukentėjusysis nesureagavo suspausdamas (sutraukdamas) pilvo raumenis, dėl ko smūgis koncentravosi visa jėga į pasaitą ir šis plyšo. Paprastai žmogus reaguodamas sutraukia pilvo raumenis ir to yra išvengiama. Ekspertas taip pat pažymėjo, kad iš bylos medžiagos (įvykio vietos apžiūros, parodymų patikrinimo vietoje) matyti, kaip kaltinamasis rodė L. G. suduodamus smūgius į pilvą. Atkreiptinas dėmesys, kad žmogus stovi priremtas prie sienos, nuo smūgio nebuvo kūnui kur sujudėti, jis visą energiją sugėrė pilvo siena, pilvo pasaitu ir taip įvyko nelaimė. Taigi apibendrindamas ekspertas pažymėjo, kad nukentėjusiajam nustatytos 4,11 promilės alkoholio turėjo įtakos ta prasme, kad nukentėjusysis buvo relaksuotas, atsipalaidavęs, o tai reiškia, kad smūgis lengviau praėjo į vidaus organus (pilvo siena nesugėrė smūgių). Kas liečia išvados M35/2020 (01) 5 punkte nurodytas aplinkybes dėl lavono kraujyje rasto diazepamo ir nordazepamo (pastarasis yra diazepamo skilimo produktas), tai jų terapinės dozės buvo minimalios ir toksiškumo nesukėlė. Medikamentas tik paskatino (sustiprino) alkoholio poveikį organizmui ir daugiau jokios įtakos neturėjo. Išvados Nr. M35/2020 (01) 8 punkte kolegė nurodė, jog „poodinės kraujosruvos pilve lokalizacija nebūdinga griuvimui, tačiau pasiekiama nukentėjusiojo ranka“, kas nereiškia, kad nukentėjusysis kraujosruvas pasidarė pats. Neginčytina, kad nurodyta kūno sritis yra pasiekiama ranka, tačiau svarbiausia, jog nustatytas sužalojimas nebūdingas griuvimui. Reiktų ypatingų specifinių sąlygų, nors iš bylos medžiagos matyti, kad vietoje, kurioje vyko grumtynės, susistumdymas, tokių paviršių (objektų), su kuriais kontaktuodamas galėjo pasidaryti sužalojimus, nėra. Ekspertas J. Plenta pažymėjo galintis teigti dar kategoriškiau, t. y. nukentėjusysis griūdamas pats taip susižaloti negalėjo; nors kūno vieta ir pasiekiama ranka, tačiau pats sau tokių sužalojimų pasidaryti negalėjo.

Taip pat ekspertas J. Plenta parodė, kad nukentėjusiajam laiku suteikus medicininę pagalbą būtų buvusi galimybė pastarąjį išgelbėti. Jei nukentėjusysis būtų iš karto pristatytas į medicinos įstaigą, jam būtų sustabdytas kraujavimas, didelė tikimybė, kad L. G. būtų išgelbėtas, nors pats sužalojimas vis tiek būtų išlikęs sunkus. Suprantama, jog dėl besaikio alkoholio vartojimo (tą rodo vidaus organų pokyčiai, t. y. kepenų suriebėjimas ir pan.) pastarajam galėjo kilti įvairios komplikacijos, dėl ko neatmestina, kad galėjo kilti ir panašios pasekmės. Be to, ekspertas nurodė, kad toks nukraujavimas įvyksta per keliolika – keliasdešimt minučių, du litrai prikraujavimo įvyksta per 4-6 valandas, gali būti iki paros. Bendra išvada – nuo kelių – keliasdešimties minučių iki kelių valandų. Nukentėjusysis dėl tokio sužalojimo galėjo atsikelti, apsirengti, apsiversti, kadangi mirtis ištinka ne iš karto, t. y. praeina keliolika – keliasdešimt minučių, iki kelių valandų ir per šį laikotarpį nukentėjusysis galėjo atlikti sąmoningus veiksmus (nusirengti, apsirengti). Tuo pačiu ekspertas atkreipė dėmesį, kad alkoholis veikia ir kaip anestetikas (nuskausminantis), todėl alkoholis galėjo padėti ilgiau atlikti sąmoningus veiksmus (5 t., b. l. 9-17)

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 276 straipsnio 1 dalies 1 tvarka, teisiamajame posėdyje buvo balsu perskaityti ikiteisminiame tyrime duoti liudytojo L. K. parodymai, kuriuose užfiksuota, kad 2020 m. sausio 4 d., apie 10 val., jis matė, kaip T. namo grįžo kartu su dviem vyrais, vienas iš jų buvo nukentėjusysis L. G., kito asmens duomenų nežino, nelabai jį įsidėmėjo. Tas kitas vyras nepasiliko, iš karto išvažiavo namo, jis pastarajam dar pasakė, kur yra traukinių stotis. T. paaiškino, kad tie vyrai yra gydytojai; tas, kuris išvažiavo neva chirurgas, o pasilikęs L. G. – anesteziologas. L. G. matomose kūno dalyse sužalojimų nepastebėjo. L. G. pasiliko pas T., ji sakė, kad šis gydys jai koją. T. ir L. buvo stipriai neblaivūs, trečiasis asmuo nebuvo girtas. Matė, kaip T. su L. G. nuėjo pas save namo, o tas trečias su jais buvęs vyras – į traukinį. Būdamas namuose, pro langą matė, kaip T. viena ėjo parduotuvę. Ji nešėsi rankose krepšį, su kuriuo visada eina apsipirkti, todėl suprato, kad ji ėjo į parduotuvę. Nematė, kaip ji grįžo. Gal po valandos jam į duris paskambino T., pakvietė užeiti pas save. Kartu su T. nuėjo pas ją namo. Pamatė jos svetainės kambaryje visą kompaniją: buvo T., R. K., S. J. Jie visi išgėrinėjo. Pamatęs tokią kompaniją, kurioje visi buvo girti, vienas per kitą šaukė, garsiai kalbėjo, jis (L. K.) apsisukęs išėjo namo. Gal po 10 min. pas jį namo atėjo S., pasakė, kad pas T. atėjo išgėrinėti V. V. ir jos draugas E. A. Jis pats (L. K.) nematė, kaip pastarieji atėjo, nes buvo savo namuose. V. su E. prieš tai turėjo konfliktą su S., buvo ją sumušę, atnešę ją naktį numetė jam po langais. Dėl šio incidento S. nesikreipė į policiją, bet pas T. atėjus V. ir E. atėjo pas jį namo ir buvo kartu. Po kiek laiko S. paskambino jos motina, pakvietė ją pas save, todėl ši išvyko pas mamą; daugiau nebuvo atėjusi pas jį namo. Atrodo, tą dieną S. sukonfliktavo su motina ir ši iškvietė greitąją, S. buvo išvežta į psichiatrijos ligoninę (taip jam kitą dieną pasakojo S., kai ją išleido iš ligoninės). Kai S. išvažiavo, jis buvo namuose, nebuvo niekur išėjęs. Jo (L. K.) ir T. butai šalia, tačiau jis sėdėjo tolesniame kambaryje, negirdėjo, ar buvo triukšmas T. bute. Kažkur apie 16 val. užėjo T., prašė vėl ateiti pas ją, ji visa drebėjo, buvo išsigandusi. Buvo labai girta, vos stovėjo ant kojų. Jis nuėjo į jos butą, bet jame nieko nebuvo; T. jam pirštu parodė į miegamojo kambario pusę. Nuėjęs į miegamąjį, pamatė lovoje gulintį L. G. Pastarasis gulėjo be rūbų, tik su apatiniais. Priėjęs pažiūrėjo, veidas nebuvo kruvinas, atrodė, lyg būtų nuplautas. Jo rūbai gulėjo kambaryje ant kėdės. L. G. atėjo vilkėdamas tamsios spalvos striukę, megztinį, kelnes, avėjo kedais. Viskas gulėjo kambaryje. Jis pačiupinėjo kaklą, jis buvo šaltas. Pasakė T. kviesti policiją ir lavonvežius, nes jis miręs. T. šaukė „kas čia bus, kas bus“, buvo išsigandusi. Pasakė jam skambinti, nes ji negali kalbėti. T. buvo girta, negalėjo paaiškinti, kas atsitiko. Jis kvietė pareigūnus. Tuo metu pas T. užėjo R. K., jis irgi buvo girtas. Pasakė buvęs kaime pas darbdavį. Jis pasakojo, kad irgi gėrė su visa kompanija, taip pat ir L. Apie įvykį nieko neužsiminė, nežino, ar R. K. matė, kaip buvo sumuštas L. G. Praėjus porai dienų, T. B. pasakė, kad sausio 4 d. jis (L. K.) su L. ir S. buvo išėję kartu parūkyti prie namo. Jis pradėjo su ja ginčytis, nurodė su pastaraisiais apskritai negėręs, o išėjęs namo. Kadangi T. sakė nesąmones, jį apkalbėjo, nenorėjo su ja bendrauti ir iki šiol nėra bendravęs. Matė, kad ji toliau gėrė savo bute su R. V. ir E. daugiau nematė. Žino, kad jie slapstėsi. Kitą dieną kalbėjo su kaimynu S. V. Jo paklausė, ar šis matė, kaip vakar išvežė lavoną iš T. buto. S. V. atsakė matęs, kaip tas L. stovėjo laiptinėje ir šluostėsi kraują nuo veido. Dar minėjo, kad jo žmona R. V. laiptinėje išvalė kraują (kaimynai V. yra namo komendantai). Kas sumušė L. G., L. K. teigė nežinantis, jis nukentėjusiojo nemušė, pats buvo blaivus (2 t., b. l. 188-190).

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos Sunkių nusikaltimų tyrimo valdybos 2-ojo skyriaus vyriausiojo tyrėjo B. Blank 2020 m. vasario 3 d. tarnybiniame pranešime nurodyta, kad L. K. mirė (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 23).

2020 m. sausio 4 d. įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuota, kad buvo apžiūrimas butas, esantis (duomenys neskelbtini). Butas yra pirmame aukšte (iš viso du aukštai). Buto durys yra pakilus laiptais į pirmą aukštą po dešinę. Buto durys medinės, duryse viena spyna, spyna nesulaužyta. Butas dviejų kambarių. Tik užėjus į butą, jame yra virtuvė, tiesiai kambarys Nr. 1, kuris yra pereinamas. Perėjus kambarį, jame yra durys į kitą kambarį Nr. 2. Virtuvė yra L raidės formos. Virtuvėje po dešine yra spintelė su kriaukle, šaldytuvas bei dujinė viryklė. Kampe stovi apvalus stalas, ant kurio mėtosi įvairūs nešvarūs indai, maisto likučiai, tuščias pusės litro talpos degtinės butelis. Virtuvėje betvarkė. Užėjus į kambarį Nr. 1, po dešine matyti medinė sekcija, joje sustatyti įvairūs puodeliai, statulėlės, paveikslai. Ant žemės margas kilimas, du foteliai bei du pufai. Per vidurį stovi staltiese apdengtas stalas, ant jo sudėti įvairūs nešvarūs puodeliai, maisto likučiai. Ant vieno iš fotelio sėdi girtas vyriškis, kuris nesugeba ištarti nei žodžio. Užėjus į kambarį Nr. 2 po dešine matyti lova, tiesiai nuo įėjimo fotelis, ant kurio numesti įvairūs rūbai, jų kišenėse nieko nerasta. Dešiniame kampe stovi staliukas, ant jo televizorius bei dvi tuščios skardinė nuo „Tauro“ alaus. Tarp fotelio bei staliuko su televizoriumi stovi maža spintelė, ant kurios guli peilis bei gabalas dešros. Po kaire puse stovi medinė sekcija. Kambaryje Nr. 2 lovoje ant nugaros guli 40-46 metų amžiaus vyriškos lyties lavonas, kurio ilgis apie 180 cm, liekno sudėjimo, praktiškai nuogas. Ant lavono yra pilkos spalvos suplėšytos kelnaitės, ant dešinės kojos užmauta kojinė. Dešinė ranka padėta ant pilvo, kairė guli ant lovos. Ant lavono dešinio peties yra tatuiruotė „Skorpionas“, maždaug 8x8 cm dydžio. Lavono akys užmerktos, plaukai juodi trumpi, apie 3 dienas neskusta barzda. Iš lavono nosies matyti nedaug išbėgęs ir sukrešėjęs kraujas. Ant lavono kaires kojos kelio yra nubrozdinimas. Bute grumtynių pėdsakų nesimato. Vyriškos lyties lavonas supakuotas, antspauduojamas plomba „POLICIJA 117426“ (1 t., b. l. 81-91).

2020 m. sausio 13 d. apžiūros protokole užfiksuota, apžiūros objektas yra namo Nr. 4, esančio (duomenys neskelbtini), laiptinė. Įėjimas į laiptinę iš namo kiemo pusės. Įeinamos į laiptinę durys yra metalinės, atidaromos į lauką. Apžiūros metu laiptinės durys be išorinių apgadinimų ir laužymo žymių. Įėjus į laiptinę iš kairės matome įėjimą į rūsį, iš dešinės laiptai į pirmą aukštą, 8 (aštuonios) pakopos. Apdirbant pakopų paviršių chemine medžiaga „Bluestar“ ir išjungus šviesą, ant laiptų pakopų paviršiaus matyti šviesą atspindinčios netaisyklingos formos, įvairaus dydžio dėmės. Nuo minėtų dėmių paimta nuoplova, kuri įpakuota į konteinerį, įpakuotą kuris į voką. Ant voko atliktas aiškinamasis užrašas, vokas užklijuotas plomba Nr. 082070. Nurodytų dėmių takelis veda nuo įėjimo į laiptinę link buvo Nr. 4 durų (1 t., b. l. 94-99).

2020 m. sausio 17 d. apžiūros protokolu buvo apžiūrėta namo Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), laiptinė. Įėjimas į laiptinę iš namo kiemo pusės. Įėjimo į laiptinę durys metalinės, atidaromos į lauko pusę. Užėjus į laiptinę, yra aikštelė (tarp įėjimo į laiptinę durų ir rūsio durų). Tiesiai yra dar vienos durys, už jų laiptai į viršų. Aikštelės kairėje pusėje – durys į rūsį, durys rakinamos pakabinama spyna. Aikštelės išmatavimai – 2,18 m ilgio, 1,20 m pločio. Toliau praeinama pro duris, esančias tiesiai nuo įėjimo į laiptinę durų. Matyti, kad yra laiptai, vedantys į namo pirmo aukšto aikštelę. Nuo durų iki pirmo laiptelio yra 0,62 m atstumas, aikštelės plotis – 0,96 m. Pirmo laiptelio aukštis 10 cm, kitų – 14 cm. Laiptelių ilgis 90 cm, plotis 30 cm. Visų laiptelių ilgis iki pirmo aukšto laiptinės aikštelės yra 2 m. Laiptų kairėje pusėje yra betoniniai turėklai, kurių viršuje pritvirtinta medinė dalis. Betoninės turėklų dalies aukštis 0,89 m, medinės turėklų dalies aukštis 9 cm. Turėklo plotis pirmo aukšto aikštelėje yra 26 cm. Daugiau tyrimui reikšmingų duomenų neužfiksuota (1 t., b. l. 100-105).

2020 m. sausio 9 d. lavono parodymo atpažinti protokole užfiksuota, kad J. U. pagal veido bruožus atpažino savo brolį L. G., gimusį (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 106-107).

Tuo pačiu paminėtina, kad liudytoja V. V. parodė, jog kaltinamojo E. A. ir nukentėjusiojo L. G. konfliktas iš kambario persikėlė į koridorių, ji girdėjo duslius muštynių garsus, pliaukštelėjimus, viskas tęsėsi apie minutę (2 t., b. l. 34-36; 4 t., b. l. 185-193). Apklausiama liudytoja T. B., kuri įvykio metu nors ir buvo stipriai neblaivi ir paties konflikto tarp kaltinamojo bei nukentėjusiojo nebeatsiminė, patvirtino, kad jai E. A. prisipažino sudavęs nukentėjusiajam per pilvą, šoną (2 t., b. l. 41-43; 5 t., b. l. 9-17).

Kaltinamasis E. A., proceso metu pripažindamas smūgių sudavimą nukentėjusiajam į pilvo sritį, kaskart akcentavo tokiais savo veiksmais neturėjęs tikslo ir nenorėjęs nužudyti L. G.. Baigiant nagrinėti bylą iš kaltinamojo pusės buvo išsakyti teiginiai, kad nukentėjusysis jį išprovokavo, pirmas sudavė jo sugyventinei. Kaltinamojo gynėjas atitinkamai reiškė prašymą E. A. veiksmus perkvalifikuoti iš BK 129 straipsnio 1 dalies į BK 130 straipsnį, akcentuodamas tai, jog nukentėjusysis, pavartojęs smurtą prieš kaltinamojo sugyventinę bei patį kaltinamąjį, privertė E. A. susijaudinti ir pastarasis dėl neteisėto bei provokuojančio nukentėjusiojo elgesio sudavė L. G. smūgius.