Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rasos Gudžiūnienės, Romualdos Janovičienės ir Egidijos Tamošiūnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. G. prašymą dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2T-39-370/2019, pradėtoje pagal pareiškėjos T. J. (T. A. J. (G.) prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Baltijsko (Baltijskij) rajono 2-osios apylinkės teismo taikos teisėjo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą už akių (jo dalį) dėl išlaikymo vaikui priteisimo iš suinteresuoto asmens A. G. (A. I. G.),

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

5. Prašyme atkreipiamas dėmesys, kad pareiškėjos teismui pateiktas Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Baltijsko (Baltijskij) rajono 2-osios apylinkės teismo taikos teisėjo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimo už akių vertimas yra netikslus – sprendimo rezoliucinėje dalyje klaidingai nurodytas laikotarpis, nuo kurio skaičiuojamas išlaikymo priteisimo terminas, ir tai gali turėti įtakos pareiškėjo turtiniams interesams.

8. T. J. teigimu, prašymas grindžiamas išimtinai formaliais pagrindais (dėl T. J. tapatybės, dėl pareiškėjo pavardės rašymo ir sprendime už akių padaryto rašymo apsirikimo), kurie gali būti pašalinti kitais įstatyme numatytais būdais, o ne taikant proceso atnaujinimo institutą. Be to, pareiškėjas nutarties, kuria pripažinta ir leista vykdyti užsienio teismo sprendimą pagal T. J. prašymą, iš esmės neginčija.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Dėl termino atsiliepimui pateikti atnaujinimo

9. T. J. prašymas atnaujinti procesą ir teismo nutartis, kuria pareiškėja informuota apie bylos inicijavimą ir pasiūlyta pateikti atsiliepimą į prašymą, buvo išsiųsta 2019 m. liepos 25 d. tarpininkaujant Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai (b. l. 42). 2020 m. balandžio 24 d. Lietuvos apeliaciniame teisme gautas pranešimas apie tai, kad procesiniai dokumentai T. J. asmeniškai buvo įteikti 2019 m. gruodžio 5 d. (b. l. 103). Atsiliepimas į pareiškėjo A. G. prašymą atnaujinti procesą teisme buvo gautas 2020 m. balandžio 28 d. (b. l. 126).

10. Teisėjų kolegija pažymi, kad 2019 m. rugpjūčio 28 d. teismo nutartimi atsiliepimui pateikti buvo nustatytas keturiolikos dienų terminas, skaičiuojamas nuo teismo pranešimo apie bylos nagrinėjimą įteikimo dienos (b. l. 43-44). T. J. atsiliepimą pateikė praleidusi teismo nustatytą terminą. Tačiau teisėjų kolegija, atsižvelgdama į tai, kad byloje sprendžiami su vaiko interesais susiję klausimai, į tai, kad bylos nagrinėjimas, nesant duomenų apie tai, ar T. J. yra tinkamai informuota apie bylos inicijavimą, buvo atidėtas penkis kartus, bei įvertinusi tai, kad suinteresuotas asmuo, siekdamas pasinaudoti teise būti išklausytam byloje, sudarė teisinių paslaugų sutartį ir atstovaujamas profesionalaus teisininko pateikė atsiliepimą, kuriame išdėstė argumentuotus nesutikimo su prašymu motyvus, atnaujina 2019 m. rugpjūčio 28 d. nutartimi nustatytą terminą ir priima T. J. pateiktą atsiliepimą kartu su priedais.

Dėl prašyme atnaujinti procesą nurodytų pagrindų

11. Teismo sprendimo teisinė galia suponuoja jo nekintamumą, teismo sprendimo pagrindu atsiradusių teisinių santykių stabilumą, tačiau galimi atvejai, kai po bylos išsprendimo paaiškėja naujų teisinių ar faktinių aplinkybių, turinčių įtakos teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui. Būtent tokiai situacijai įstatymų leidėjas ir įtvirtino proceso atnaujinimo institutą. Tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje teisėje, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotoje teisės aiškinimo ir taikymo praktikoje proceso atnaujinimo institutas vertinamas kaip ekstraordinarus būdas įsiteisėjusiems teismų sprendimams peržiūrėti, t. y. jo taikymas galimas tik esant konkrečiai įstatymo apibrėžtiems pagrindams, kurie dėl objektyvių ar subjektyvių priežasčių negalėjo būti patikrinti instancine tvarka (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. rugpjūčio 21 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-473-684/2015).

12. CPK 812 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad byloje dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo galima atnaujinti procesą. Prašymas atnaujinti procesą byloje dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo nagrinėjamas CPK III dalies XVIII skyriaus nuostatų tvarka, todėl ir šios kategorijos bylose atnaujinti procesą byloje galima tik konstatavus bent vieną iš CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytų pagrindų, kurių sąrašas yra baigtinis.

13. Šioje byloje pareiškėjas, prašydamas atnaujinti procesą byloje dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo ir vykdymo, remiasi CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 ir 9 punktuose nurodytais pagrindais.

Dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto pagrindu

14. CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte nurodyta, kad procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pirmosios instancijos teismo sprendime (nutartyje, įsakyme ar nutarime) yra padaryta aiški teisės normos taikymo klaida, kuri galėjo turėti įtakos priimant neteisėtą sprendimą (nutartį, įsakymą ar nutarimą), ir sprendimas (nutartis, įsakymas ar nutarimas) nebuvo peržiūrėtas apeliacine tvarka. Kasacinis teismas, aiškindamas CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punktą, yra nurodęs, kad aiški teisės taikymo klaida, kaip pagrindas atnaujinti civilinę bylą, gali būti imperatyviosios teisės normos netaikymas, vienareikšmiškos teisės normos nuostatos prasmės išaiškinimas netinkamai; neginčijamai neprotingas vertinamojo pobūdžio aplinkybių įvertinimas ir panašūs atvejai. Jeigu kuri nors teisės norma taikoma teismui naudojantis diskrecijos teise įvertinant bylos faktines aplinkybes, tai aiški teisės normos taikymo klaida gali būti pripažinta išimtiniu atveju, neginčijamai nustačius, kad teismas be jokio pateisinimo peržengė diskrecijos ribas ir dėl to teismo sprendimas yra aiškiai nepagrįstas ir neteisėtas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-360/2014). Kai procesą prašoma atnaujinti dėl esminės teisės taikymo klaidos, teismas turi įvertinti pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kuriomis jis grindžia CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkte įvardytą proceso atnaujinimo pagrindą; šis pareiškėjo nurodytas pagrindas ir jį pagrindžiančios aplinkybės turi būti analizuojamos visų bylos aplinkybių kontekste ir tokios analizės pagrindu daroma išvada, ar pareiškėjo nurodomas proceso atnaujinimo pagrindas iš tikrųjų leidžia abejoti įsiteisėjusių teismų procesinių sprendimų teisėtumu ir pagrįstumu. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad klaida turi būti ne tik aiški, bet ir esminė, t. y. tokia, kuri daro sprendimą (nutartį) neteisėtą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. lapkričio 25 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-565/2013).

15. Nagrinėjamu atveju pareiškėjas A. G. teigia, kad Lietuvos apeliacinis teismas civilinėje byloje Nr. 2T-39-370/2019 priėmęs pareiškėjos T. J. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Baltijsko (Baltijskij) rajono 2-osios apylinkės teismo taikos teisėjo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą už akių (jo dalį) ir pripažinęs bei leidęs Lietuvos Respublikos teritorijoje jį vykdyti, neįvertino CPK 111 ir 135 straipsnio reikalavimų, kurie įpareigoja patikrinti ar besikreipiantis į teismą asmuo turi tokią teisę. Pareiškėjo teigimu, civilinėje byloje, kurios procesą prašoma atnaujinti, nėra pateikta duomenų ir įrodymų, kad pareiškėja T. J. yra nepilnamečio vaiko, kurio išlaikymui iš A. G. yra priteistas išlaikymas, įstatyminė atstovė ir kad jos santuokinė pavardė buvo „G.“.

16. Teisėjų kolegija, pasisakydama dėl nurodyto pagrindo, kuriuo grindžiamas prašymas atnaujinti procesą, išaiškina, kad CPK 811 straipsnio 1 dalis nustato, kad dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo į Lietuvos apeliacinį teismą turi teisę kreiptis bet kuris asmuo, turintis byloje teisinį suinteresuotumą. Prašymai dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo turi atitikti bendruosius procesiniams dokumentams keliamus reikalavimus. Aptariamo straipsnio 2 dalis papildomai numato, kad kartu su prašymu dėl užsienio teismo sprendimo pripažinimo pareiškėjas turi pateikti prašomą pripažinti užsienio teismo sprendimą ir šio sprendimo įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą vertimą į lietuvių kalbą, patvirtinimą, kad sprendimas yra įsiteisėjęs, taip pat įrodymus, kad šaliai, kuri nedalyvavo nagrinėjant bylą, buvo tinkamai pranešta apie civilinės bylos nagrinėjimo vietą ir laiką. Atkreiptinas dėmesys, kad analogiškus reikalavimus nustato ir Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos 1992 m. liepos 21 d. sutarties „Dėl teisinės pagalbos ir teisinių santykių civilinėse, šeimos ir baudžiamosiose bylose“ (toliau – Tarptautinė sutartis) 52 straipsnis. Šiame straipsnyje nurodyti susitariančiosios šalies kompetentingam teismui su prašymu dėl užsienio valstybės teismo sprendimo pripažinimo pateikiami dokumentai. Remiantis Tarptautinės sutarties nuostatomis, prie prašymo būtina pridėti: 1) teismo patvirtintą sprendimo nuorašą, oficialų dokumentą apie sprendimo įsiteisėjimą, jeigu tai nėra aišku iš paties sprendimo teksto; 2) dokumentą, patvirtinantį, kad atsakovui, nedalyvavusiam procese, buvo laiku ir nustatyta forma bent vieną kartą įteiktas šaukimas į teismą; 3) šio straipsnio 1 ir 2 punktuose nurodytų dokumentų patvirtinti vertimai.

17. Teisėjų kolegija, susipažinusi su civilinės bylos Nr. 2T-39-370/2019 medžiaga nustatė, kad teismas, priimdamas pareiškėjos prašymą pripažinti ir leisti Lietuvos Respublikos teritorijoje vykdyti Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Baltijsko (Baltijskij) rajono 2-osios apylinkės teismo taikos teisėjo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimo už akių dalį, įvertino jo atitikimą tiek bendriesiems reikalavimams, keliamiems procesiniams dokumentams, tiek ir Tarptautinėje sutartyje bei CPK 811 straipsnio 2 dalyje nustatytiems specialiesiems reikalavimams. Civilinės bylos Nr. 2T-39-370/2019 duomenys patvirtina, kad kartu su prašymu pareiškėja pateikė Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Baltijsko (Baltijskij) rajono 2-osios apylinkės teismo taikos teisėjo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimo už akių kopiją, minėto teismo pažymą apie nurodyto teismo sprendimo įsiteisėjimą bei pažymą, kad suinteresuotam asmeniui laiku ir tinkamai pranešta apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą bei kad jam įteikta ieškinio kopija, ir šių dokumentų vertimą į lietuvių kalbą (civilinės bylos Nr. 2T-39-370/2019 b. l. 4–7, 10-12). Užsienio valstybių sprendimų pripažinimo institutas yra grindžiamas nuostata, pagal kurią užsienio teismų sprendimai pripažįstami neperžiūrint jų esmės, t. y. teisėtumo ir pagrįstumo (CPK 810 straipsnio 4 dalis). Kasacinio teismo praktikoje konstatuota, kad, esant tarptautinei dvišalei sutarčiai dėl teisinės pagalbos, užsienio teismo sprendimo pripažinimo procedūra reiškia ne ką kitą, kaip patikrinimą, ar nėra teismo sprendimo nepripažinimo pagrindų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr.3K-3-375/2009). Šiuo atveju teismui nagrinėjusiam T. J. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Baltijsko (Baltijskij) rajono 2-osios apylinkės teismo taikos teisėjo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą už akių dalį dėl išlaikymo priteisimo, nebuvo pagrindo abejoti prašymą pateikusio asmens teise teikti tokį prašymą, kadangi tiek teismui pateiktame prašyme, tiek ir teismo sprendime, kurį buvo prašoma pripažinti ir leisti vykdyti, nurodyti duomenys sutapo (pareiškėjos vardas, pavardė ir tėvavardis, gyvenamoji vieta). Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad remiantis Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Baltijsko (Baltijskij) rajono 2-osios apylinkės teismo pažyma, vaiko išlaikymo išieškojimas iš A. G. buvo vykdomas Rusijos Federacijoje (civilinės bylos Nr. 2T-39-370/2019 b. l. 8-9) ir pareiškėjui abejonių dėl subjekto, kuriam turi būti mokamas vaikui priteistas išlaikymas ir jo teisių atstovauti nepilnametį vaiką, nekilo. Abejones, kad civilinės bylos Nr. 2T-39-370/2019 nagrinėjimą inicijavo tam teisę turintis asmuo, pašalina ir T. J. kartu su atsiliepimu Lietuvos apeliaciniam teismui pateikti įrodymai – santuokos liudijimo kopija, patvirtinanti, kad 2013 m. spalio 11 d. sudarius santuoką T. G. pavardė buvo pakeista į „J.“.

18. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs šios bylos teisinius ir faktinius aspektus, kilusio ginčo pobūdį bei jį reglamentuojančias teisės normas, daro išvadą, kad šioje byloje nėra pagrindo tenkinti pareiškėjo prašymą atnaujinti procesą, grindžiamą CPK 366 straipsnio 1 dalies 9 punkto dalies nuostatomis, kadangi pareiškėjas neįrodė, o teisėjų kolegija nenustatė aiškios teisės normos taikymo klaidos, kuri galėjo turėti įtakos priimant sprendimą.

Dėl prašymo atnaujinti procesą CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto pagrindu

19. Pareiškėjas A. G. prašymą atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2T-39-370/2019, grindžia ir CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodytu pagrindu (naujai paaiškėjusia esmine bylos aplinkybe, kuri nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu). Kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę pareiškėjas nurodo tai, kad jo atstovas teikė atsiliepimą į T. J. prašymą pripažinti ir leisti vykdyti Lietuvos Respublikoje Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Baltijsko (Baltijskij) rajono 2-osios apylinkės teismo taikos teisėjo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimą už akių, tačiau dėl techninių kliūčių atsiliepimas į prašymą nebuvo išsiųstas ir pareiškėjui nebuvo žinoma, kad teismas civilinėje byloje Nr. 2T-39-370/2019 prašymą išnagrinės nesant jo atsiliepimo.

20. Vadovaujantis nuosekliai formuojama kasacinio teismo praktika, pagal CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis pripažįstamos tik tokios aplinkybės, kurios: 1) buvo nagrinėjant bylą ir priimant sprendimą; 2) pareiškėjui nebuvo ir negalėjo būti žinomos; 3) pareiškėjui tapo žinomos jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) turi esminę reikšmę bylai, t. y. jeigu jos būtų buvusios žinomos nagrinėjant bylą, būtų buvęs priimtas visai kitas sprendimas. Spręsdamas, ar naujai paaiškėjusi aplinkybė buvo žinoma arba galėjo būti žinoma pareiškėjui, teismas vertina ne tik subjektyviuosius, bet ir objektyviuosius sužinojimo kriterijus. Taigi, siekiant įsitikinti, ar aplinkybės laikomos naujai paaiškėjusiomis, be kita ko, reikia nustatyti ir vieną iš jų požymių – ar aplinkybė nebuvo ir negalėjo būti žinoma pareiškėjui. Siekiant nustatyti, ar aplinkybės galėjo būti žinomos pareiškėjui, svarbu nustatyti, ar, esant tokioms sąlygoms, kokios buvo nagrinėjant bylą, asmuo ėmėsi reikiamų priemonių, kad jas sužinotų, be to, ar ne dėl pareiškėjo kaltės nebuvo galimybės anksčiau pateikti jų teismui. Aplinkybė, kad pati ginčo šalis nerūpestingai įgyvendino savo procesines teises ir dėl to tam tikros aplinkybės nebuvo nustatytos, negali būti pripažinta pakankamu pagrindu atnaujinti procesą dėl naujai paaiškėjusių aplinkybių (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. liepos 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. e3K-3-272-1075/2018, 24 punktas).

21. Šiuo atveju, kaip matyti iš bylos medžiagos, pareiškėjas tiek apie Rusijos Federacijoje vykusį teismo procesą, tiek apie civilinės bylos Nr. 2T-39-370/2019 nagrinėjimą buvo informuotas (civilinės bylos Nr. 2T-39-370/2019 b. l. 6-7, 18), todėl, veikdamas kaip apdairus ir rūpestingas asmuo, turėjo tinkamai pasirūpinti, kad siunčiami procesiniai dokumentai teismui būtų įteikti tinkamai ir laiku, taip užtikrinant savo teisių ir interesų apsaugą. Civilinės bylos Nr. 2T-39-370/2019 medžiaga patvirtina, kad 2019 m. kovo 14 d. nutartis, kuria teismas priėmė T. J. prašymą, paskyrė bylos nagrinėjimo datą ir nustatė terminą A. G. atsiliepimui pateikti, buvo asmeniškai įteikta pareiškėjui 2019 m. kovo 21 d (civilinės bylos Nr. 2T-39-370/2019 b. l. 18). Atsiliepimas nustatytu laiku teismui nebuvo pateiktas ir pareiškėjo nurodomų aplinkybių (kad atsiliepimas nebuvo nepateiktas dėl EPP sistemos trūkumų) Nacionalinės administracijos 2019 m. birželio 12 d. raštas Nr. 4R-956-(1.13) nepatvirtina (rašte teigiama, kad 2019 m. kovo 31 d. nebuvo fiksuota jokių sisteminių Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portalo veikimo sutrikimų) (b. l. 36). Be to, pareiškėjas nenurodo jokių aplinkybių, kurios buvo nurodytos civilinėje byloje Nr. 2T-39-370/2019 teiktame atsiliepime ir kurios, pareiškėjo vertinimu, būtų turėjusios įtakos priimant byloje procesinį sprendimą ar lemtų kitokią bylos nagrinėjimo baigtį, todėl teisėjų kolegija vertina, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodytos aplinkybės negali būti pripažintos naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis CPK 366 straipsnio 1 dalies 2 punkto prasme, turėjusiomis esminę reikšmę bylos išnagrinėjimo rezultatui.

22. Teisėjų kolegija taip pat pažymi, kad pareiškėjo prašyme atnaujinti procesą nurodyti argumentai dėl netinkamo jo pavardės vertimo ir Rusijos Federacijos Kaliningrado srities Baltijsko (Baltijskij) rajono 2-osios apylinkės teismo taikos teisėjo 2013 m. balandžio 25 d. sprendimo už akių rezoliucinės dalies vertimo (klaidingai nurodyta data, nuo kurios pradedamas išieškoti išlaikymas nepilnamečiui vaikui), nevertintini kaip teisiškai reikšmingi ir sudarantys pagrindą atnaujinti procesą, kadangi netikslumai esantys teismo procesiniame sprendime ar rašymo apsirikimai gali būti ištaisomi, nekeičiant sprendimo esmės CPK 276 straipsnio nustatyta tvarka.

Dėl procesinės bylos baigties ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo

23. Teisėjų kolegija, apibendrindama išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad pareiškėjas nepagrindė prašymo dėl proceso atnaujinimo civilinėje byloje Nr. 2T-39-370/2019 CPK 366 straipsnio 1 dalyje 2 ir 9 punktuose nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais, todėl jo prašymas netenkintinas.

24. Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. T. J. pateikė įrodymus apie patirtas 300 Eur išlaidas, kurias sudaro advokato teisinė pagalba rengiant atsiliepimą į prašymą atnaujinti procesą. Prašoma priteisti suma neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) 8.16 punkte nustatyto maksimalaus dydžio, todėl ši suma T. J. priteistina iš pareiškėjo A. G. (CPK 93 straipsnio 1, 2 dalys, 98 straipsnio 1 dalis).

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 370 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atnaujinti terminą atsiliepimui pateikti ir priimti T. J. pateiktą atsiliepimą su priedais.

Atsisakyti atnaujinti procesą civilinėje byloje Nr. 2T-39-370/2019 pagal pareiškėjo A. G. prašymą.

Priteisti iš pareiškėjo A. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), 300 Eur (tris šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų.