- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2023-05-31
- Bylos Nr.
- 1A-333-1049/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 1-03-2-00449-2022-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Algirdas Jaliniauskas, Indrė Averkienė, Audrius Meilutis
- Nuteistasis
- A. V.
- Nukentėjusysis
- A. A.
- Advokatai
- Aidas Mažeika
- Kategorijos
- 1.1.8.10.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Indrės Averkienės, Algirdo Jaliniausko ir Audriaus Meilučio (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. V. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžio, kuriuo A. V. pripažintas kaltu padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 1 dalyje ir jam paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 ir 9 dalimis ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausme ir paskirta 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.
Vadovaujantis 63 straipsnio 3 dalimi, 6 ir 9 dalimis ši subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi, kuria pripažintas Š. K. J. apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis ir nustatyta 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir A. V. paskirta galutinė subendrinta bausmė – 7 (septyneri) metai laisvės atėmimo.
Bausmės pradžią nuspręsta skaičiuoti nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. kovo 9 d.
Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityta pagal 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamąjį įsakymą ir 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartį atlikta bausmės dalis su visais nurodytais įskaitymais.
Iš A. V. solidariai su N. V., iš kurio žalos atlyginimas nukentėjusiajam priteistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-143-336/2022, priteista nukentėjusiajam A. A. 500,00 (penki šimtai) eurų neturtinės žalos atlyginimui.
Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 13 d. nutartimi ištaisyta rašymo apsirikimo klaida Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendyje, kuriuo A. V. pripažintas kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nurodant, kad vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 ir 9 dalimis ši bausmė apėmimo būdu subendrinta su 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausme ir paskirta 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė bei vadovaujantis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 6 ir 9 dalimis ši subendrinta bausmė visiško sudėjimo būdu subendrinta su 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi, kuria pripažintas Š. K. Jotos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis ir nustatyta 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir A. V. paskira galutinė subendrinta bausmė – 7 (septyneri) metai laisvės atėmimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. V. nuteistas už tai, kad veikdamas kartu su N. V. (nuteistas 2022 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu) ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, nes asmuo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, (paskelbta jo paieška), 2020 m. liepos 10 d. apie 19.00 val., V. A. nuomojamame bute, esančiame (duomenys neskelbtini), N. V. tyčia smogus peiliu vieną kartą A. A. į dešinę koją, bendrais veiksmais su N. V. ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą sudavė nukentėjusiajam dvidešimt smūgių kumščiais į galvą, tris kartus įspyrė parkritusiam nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, taip smurtaudami, bendrais veiksmais, sukėlė A. A. fizinį skausmą ir padarė aklą durtinę - pjautinę žaizdelę dešinėje šlaunyje, poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, dešiniajame kelyje, kairiame žaste, kraujosruvą po kairės akies obuolio jungine, lūpų gleivinėje, odos nubrozdinimą nosyje, apatinės lūpos kairėje, pasmakrės dešinėje, juosmens dešinėje, dešinėje šlaunyje, nosies sumušimą, tai yra nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais A. V. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.
2. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmai, įvertinę teisiamojo posėdžio metu apklaustų nuteistojo A. V., nukentėjusiojo A. A., liudytojų V. A., D. S. (A.) parodymus ir ištyrę byloje esančius rašytinius įrodymus – nukentėjusiojo pareiškimą apie sumušimą; įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotus duomenis, Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvadą Nr. G1622/2020(02), sprendė, kad nors A. V. savo kaltės nepripažino, tačiau jis veikdamas kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, bei N. V., kuris buvo pripažintas kaltu 2022 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu, nukentėjusiajam padarė nežymų sveikatos sutrikdymą.
II. Apeliacinio skundo argumentai bei proceso dalyvių prašymai
3. Apeliaciniame skunde nuteistojo A. V. gynėjas advokatas Aidas Mažeika prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 9 d. apkaltinamąjį nuosprendį ir priimti naują – išteisinamąjį, o netenkinus šio prašymo, pakeisti – vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi ir 5 dalies 2 punktu A. V. galutinę subendrintą bausmę paskirti – 6 (šešerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės atėmimo.
3.1. Skunde pabrėžiama, pirmosios instancijos teismo apkaltinamasis nuosprendis A. V. atžvilgiu grindžiamas abejotinais jo kaltės įrodymais (nukentėjusiojo nuomone, spėjimu), jis priimtas vadovaujantis prielaidomis, visos abejonės ir neaiškumai yra aiškinami jo nenaudai, todėl nuosprendis negali būti laikomas teisėtu ir pagrįstu, jis turi būti panaikintas ir priimtas naujas – išteisinamasis.
3.2. Apeliantas cituodamas parodymus, pritaria apylinkės teismo vertinimui, kad nukentėjusiojo A. A. parodymai dėl patirto fizinio smurto tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški. Tačiau gynėjas pabrėžia, kad šiuose nuosekliuose, logiškuose, teismo posėdžiuose patvirtintuose ikiteisminio tyrimo metu duotuose parodymuose nukentėjusysis niekuomet kategoriškai neteigė, kad A. V. būtų jam sudavęs smūgius. Nukentėjusysis nuosekliai aiškino, kad smūgius ir spyrius juto, tačiau nematė kas juos sudavė, kad jam smūgius sudavė visi trys asmenys tik mano, jam galėjo atrodyti, kad jis tuo metu galėjo nukentėti nuo visų trijų asmenų, jam atrodė taip, kad jį mušė trys asmenys, sakė, kad smūgiavo visi, tačiau jis nematė, tik juto smūgius, jam atrodė, kad jį mušė visi trys asmenys, pirmas jam sudavė N. V., o paskui nieko nematė, tik juto smūgius. Todėl yra logiška, kad tokią nuomonę, bet ne faktą, jis išsakė ir savo artimiesiems iš karto po įvykio, o šie ją patvirtino apklausų metu. Apeliantas pažymi tai, kad A. V. parodymai dėl esminių bylos aplinkybių neprieštarauja nukentėjusiojo parodymams.
3.3. Gynėjo teigimu, nors skundžiamame nuosprendyje nurodyta, kad nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė, jog jis vienu metu juto suduodamus ne vieną ir ne du smūgius, suduodamus ne vieno asmens patvirtina, jog vienu metu jį mušė ne vienas asmuo, tačiau stovėdamas vienas žmogus gali suduoti mažiausiai tris smūgius vienu metu trimis galūnėmis, todėl tokia teismo motyvacija prieštarauja elementariai žmogaus anatomijai.
3.4. Apeliantas skunde atkreipia dėmesį į netrukus po įvykio, duotus N. V. parodymus, kurs jis nurodė, kad kilus konfliktui tarp jo ir nukentėjusiojo, pastarajam sudavė smūgius rankomis ir kojomis. Smūgiuojant kojomis brolis A. V. jį bandė atitraukti nuo nukentėjusiojo. A. V. jokių smūgių nesudavė (t. 2, b. l. 110–111). Gynėjas pažymi ir tai, kad dėl smūgių skaičiaus kaltinimas šioje dalyje suformuluotas remiantis tik nukentėjusiojo parodymais, tačiau Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje Nr. G 1622/2020(02) nurodyta, kad A. A. sužalojimai padaryti ne mažiau 9 trauminių poveikių pasėkoje. Vienas iš trauminių poveikių yra akla durtinė–pjautinė žaizdelė dešinėje šlaunyje, todėl sužalojimai nukentėjusiajam galėjo būti padaryti ir 8 trauminiais poveikiais (smūgiais rankomis ir kojomis), o toks trauminių poveikių skaičius gerokai artimesnis N. V., nei A. A. parodymams.
3.5. Skunde nurodoma ir tai, kad jei apeliacinės instancijos teismui atsisakius priimti išteisinamąjį nuosprendį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, jog pirmos instancijos teismas netinkamai subendrino A. V. paskirtas bausmes ir ši klaida turi būti ištaisyta bylą išnagrinėjus apeliacine tvarka. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai skundžiamu nuosprendžiu paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis) apėmimo būdu subendrino su bausme, paskirta 2020 m. rugpjūčio 4 d. teismo baudžiamuoju įsakymu už baudžiamąjį nusižengimą (BK 259 straipsnio 2 dalis), tačiau nepagrįstai šią subendrintą bausmę subendrino visiško sudėjimo būdu su 2022 m. rugsėjo 1 d. nutartimi paskirta bausme. Nusikaltimas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje priskiriamas prie nesunkių (BK 11 straipsnio 3 dalis), tuo tarpu numatytas BK 260 straipsnio 3 dalyje numatytas nusikaltimas priskiriamas prie labai sunkių (BK 11 straipsnio 6 dalis). Šie du nusikaltimai yra net per tris pakopas pagal sunkumo laipsnį, todėl neabejotinai konstatuotina, jog jie labai skiriasi pagal pavojingumą. Dėl šios priežasties A. V. galutinė subendrinta bausmė už nusikaltimus, numatytus BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 260 straipsnio 3 dalyje turėjo būti sudėtos apėmimo būdu ir galutinė subendrinta bausmė paskirta 6 (šešeri) metai 6 (šeši) mėnesiai laisvės atėmimo.
4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti jame išdėstytais motyvais. Prokurorė nurodė, kad A. V. dėl nežymaus A. A. sveikatos sutrikdymo nuteistas pagrįsta, tačiau sutiko su apeliacinio skundo dalimi dėl netinkamo bausmių subendrinimo ir prašė nuteistojo gynėjo apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir argumentai
Nuteistojo A. V. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinis skundas tenkinamas iš dalies.
5. Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis BPK 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą patikrina tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti. Nuteistojo A. V. gynėjas apeliaciniame skunde nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu įrodymų vertinimu ir teismo išvadomis dėl A. V. kaltės padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, ir mano, kad nuteistojo atžvilgiu turi būti priimtas išteisinamasis nuosprendis. Taip pat apeliantas, atmetus apeliacinio skundo dalį dėl išteisinamojo nuosprendžio priėmimo, prašo peržiūrėti nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo.
Dėl įrodymų vertinimo
6. Teisėjų kolegija pažymi, kad pagal BPK 305 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostatas, teismas savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatytomis įrodymų vertinimo taisyklėmis, tai yra – įrodymais gali būti tik tokie duomenys, kurie patvirtina arba paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai teisingai išspręsti. Įrodymų pripažinimo, tyrimo ir vertinimo bendrosios nuostatos yra įtvirtintos BPK 20 ir 301 straipsniuose, tačiau baudžiamojo proceso įstatymas nenumato taisyklių ir metodų, kurie reglamentuotų patį įrodymų vertinimo procesą. Įrodymų vertinimas iš esmės yra subjektyvus loginis procesas, kuris vyksta pagal Baudžiamojo proceso kodekso normų sistemą, o teisminis nagrinėjimas ir baigiamojo akto motyvai yra ypatingas argumentacijos atvejis, kuriame derinami faktiniai duomenys ir loginės taisyklės. Esminis reikalavimas šiam loginiam procesui yra išsamus ir nešališkas visų bylos aplinkybių išnagrinėjimas vadovaujantis įstatymu. Svarbi įrodymų vertinimo sąlyga – turi būti vertinamas tiek kiekvienas įrodymas atskirai, tiek įrodymų visuma, nei vienas įrodymas iš anksto nėra svarbesnis už kitą, nepriklausomai nuo įrodymų šaltinio (kaltinamojo, liudytojo, nukentėjusiojo parodymai, rašytiniai įrodymai ir pan.). Pažymėtina ir tai, kad pagal BPK 20 straipsnio 5 dalį teisėjai įrodymus įvertina pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu, ir tai leidžia pagrįstai konstatuoti, kad įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, o teismo proceso dalyvių pateiktų pasiūlymų ar versijų atmetimas savaime baudžiamojo proceso įstatymo normų nepažeidžia, jei teismo sprendimas motyvuotas ir neprieštaringas, o išvados pagrįstos byloje surinktų ir ištirtų įrodymų visuma (Lietuvos Aukščiausio Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-89/2014).
7. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija, nesutikdama su apelianto apeliacinio skundo argumentais, patikrinusi ir įvertinusi baudžiamosios bylos medžiagą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai, visapusiškai ir nešališkai ištyrė byloje esančius įrodymus, jų visetą bei iš esmės padarė pagrįstas išvadas, neprieštaraujančias byloje nustatytoms faktinėms aplinkybėms dėl nuteistojo A. V. padarytų konkrečių nusikalstamų veiksmų ir jų apimties, jas teisiškai įvertino. Nors apeliaciniame skunde teigiama, kad teismo išvados dėl A. V. nusikalstamų veiksmų yra nepagrįstos, tačiau iš nuosprendžio matyti, kad teismas įvertino visų byloje esančių įrodymų visetą, detaliai argumentavo, dėl kokių priežasčių vienus įrodymus atmeta, o kitų ne, ir padarė visiškai pagrįstą išvadą, kad A. V. įvykdė jam inkriminuojamą veiką. Šiuo atveju pirmosios instancijos teismas įrodymus vertino pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Bendrųjų įrodymų vertinimo taisyklių, tiriant ir vertinant įrodymus, taikymo pažeidimų teisėjų kolegija nenustatė.
8. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. V. savo kaltės dėl inkriminuotos nusikalstamos veikos nepripažino nei ikiteisminio tyrimo metu, nei pirmosios instancijos teisme, tačiau pažymėtina, kad pagal teismų praktiką kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne vien tik kaltininko paaiškinimais, kaip jis suvokė bei vertino savo daromų veiksmų ar neveikimo pobūdį, padarinius ir t. t., bet ir pagal išorinius (objektyviuosius) nusikalstamos veikos požymius: atliktus veiksmus, jų pobūdį, būdą, pastangas juos padarant, situaciją, kuri buvo juos padarant, ir pan. Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu A. V. nurodė, kad tikslios įvykio datos neatsimena, bet galėjo būti 2020 m. liepos 10 d., su broliu N. ir D. Z., užėjo pas V. A. atsigerti arbatos. Besisvečiuojant, iš kariuomenės sugrįžo A. A.. Brolis N. V. nuėjo į kitą kambarį pasikalbėti su A. A.. N. V. buvo piktas, kad A. A. tarnauja kariuomenėje. Begeriant arbatą išgirdo, kad pokalbis peraugo į muštynes. Jis su D. Z. nuėjo į tą kambarį, kuriame matė A. A. stovintį gynybinėje padėtyje – buvo užsidengęs veidą ir nieko nematė, o N. V. jį puolė kumščiais. Todėl mano, kad nukentėjusysis girdėdamas juos ateinančius, manė, kad ir jie mušė. Po to su broliu N. V. išėjo iš buto, o D. Z. pasiliko (4 t., b. l. 157–158). Iš esmės analogiškas aplinkybes A. V. nurodė ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas įtariamuoju.
9. Nuteistojo A. V. gynėjas apeliaciniame skunde nurodė, kad nors nukentėjusiojo A. A. parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, tačiau nukentėjusysis nei vienos apklausos metu kategoriškai netvirtino, jog jam smūgius sudavė ir A. V.. Teisėjų kolegija, įvertinusi nukentėjusiojo A. A. parodymus duotus pirmosios instancijos teisme ir ikiteisminio tyrimo metu, kuriuos nukentėjusysis patvirtino teisiamojo posėdžio metu, atmeta gynėjo skundo argumentus kaip nepagrįstus. Iš tiesų pirmosios instancijos teismo posėdžio metu nukentėjusysis A. A. duodamas parodymus, abejojo ar jam smūgius sudavė ir A. V., tačiau iš posėdžių salės pašalinus kaltinamąjį ir jo motiną, teismui vadovaujantis BPK 276 straipsnio 4 dalies nuostatomis perskaičius nukentėjusiojo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu (1 t., b. l. 126–127, 132–134), jis patvirtino savo parodymus duotus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad jį mušė visi trys asmenys bei tai, kad jis bijo A. V., nenori turėti problemų (4 t., b. l. 169–170). Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis nurodė, kad 2020 m. liepos 10 d. apie 17.30 val., grįžo pas brolį V. A., nes tuo metu atlikinėjo privalomąją karo tarnybą. Apie 18.30 val. V. A. išėjo iš buto, jis liko vienas. Apie 19.00 val. išgirdo kaip atsidaro buto durys ir pamatė į butą užeinančius tris asmenis. Pirma ėjo jam nepažįstamas vaikinas, o jam iš paskos N. ir A. V.. Nepažįstamasis bandė suduoti smūgį pirmas, tačiau nepataikė, tuomet N. V. dūrė peiliu į dešinę koją virš kelio. Jam pajutus stiprų skausmą ir susilenkus, visi trys asmenys bendrai sudavė apie 20 smūgių rankomis į galvą ir veidą, o jam parkritus įspyrė į nugarą ties juosmeniu, vieną kartą į kairę ranką ir kairę koją. Asmens parodymų atpažinti iš pateiktų nuotraukų metu A. A. atpažino visus tris jį sumušusius asmenis, taip pat ir A. V. (1 t., 139–14, 148–154, 157–163).
10. Netikėti nukentėjusiojo A. A. parodymais pirmosios instancijos teismas neturėjo jokio pagrindo. Tai, kad jo atžvilgiu smurtą vartojo visi trys asmenys, nukentėjusysis A. A. nurodė ir savo artimiesiems – broliui V. A. bei mamai D. S. (buvusi pavardė A.). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas V. A. patvirtino savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir nurodė, kad įvykio metu jo bute nebuvo, jis arbatos su A. V. negėrė. Įvykio dieną iš privalomosios karo tarnybos pas jį į butą grįžo brolis, kurį bute paliko vieną, nes apie 18.30 val. išvyko į gimtadienį. Apie 20.00 val. savo telefone rado praleistą brolio skambutį ir SMS žinutę. Paskambo broliui, kuris verkdamas papasakojo, kad jį sužalojo N. V., jo brolis A. V. ir vaikinas vardu D.. Liepė A. A. kvieti policiją, tačiau jis to nepadarė. Kitą dieną matė brolį, buvo sutinusi galva, užtinę akys bei dūris į šlaunį (4 t., b. l. 169–170). Pirmosios instancijos teismo posėdžio metu liudytoja D. S. (buvusi pavardė A.) nurodė, kad sūnus A. A. jai sakė, jog jį sumušė trys asmenys, tai yra N. V., jo brolis bei dar vienas asmuo vardu D. (4 t., b. l. 170).
11. Tai, kad nukentėjusiajam A. A. įvykio dieną buvo nesunkiai sutrikdyta sveikata patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos specialisto išvada Nr. G 1622/2020(02), kurioje A. A. konstatuota akla durtinė-pjautinė žaizdelė dešinėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešiniajame kelyje, kairiame žaste, kraujosruvos po kairės akies obuolio jungine, lūpų gleivinėje, odos nubrozdinimai nosyje, apatinės lūpos kairėje, pasmakrės dešinėje, juosmens dešinėje, dešinėje šlaunyje, nosies sumušimas. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą ir galėjo būti padaryti užduotyje (kaltinime) nurodytu laiku, t. y. 2020 m. liepos 10 d. Akla durtinė - pjautinė žaizdelė dešinėje šlaunyje padaryta aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu, o kiti nurodyti sužalojimai padaryti kietais bukais daiktais, kuo galėjo būti ranka, koja ar kitas panašaus pobūdžio kietas bukas daiktas, ne mažiau devynių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai sukėlė fizinį skausmą (2 t., b. l. 9–13).
12. Nuoseklūs nukentėjusiojo A. A., liudytojo V. A. parodymai paneigia nuteistojo A. V. parodymus, kad įvykio metu jis svečiavosi pas V. A., gėrė arbatą, o išgirdęs, kad N. V. mušasi su A. A., ėjo jų išskirti. Tiek nukentėjusiojo, tiek ir liudytojo parodymais nustatyta, kad apie 19 val. bute V. A. nebuvo, jis jau buvo išvykęs į gimtadienį. Sprendžiant A. V. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 140 straipsnio 1 dalį klausimą svarbu paminėti ir tai, kad analizuojamu atveju jis veikė bendrininkų grupėje kartu su N. V., kuris pripažintas kaltu ir nuteistas 2022 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu ir asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirtą į atskirą ikiteisminį tyrimą, nes asmuo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo. Byloje nustatytais duomenimis neabejotina, kad tiek A. V., tiek N. V. ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirtą į atskirą ikiteisminį tyrimą, veiksmai buvo nukreipti į bendrą tikslą. Nors bendrininkavimas yra tyčinis kelių tarpusavyje susitarusių asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką, tačiau, nėra būtina, kad kiekvienas bendravykdytojas atliktų visus nusikaltimo objektyviąją pusę sudarančius veiksmus. Svarbu tai, kad asmenys būtų susitarę veikti bendrai ir siekti realizuoti bendrus nusikalstamus ketinimus. Pažymėtina, kad susitarti galima tiek iš anksto, tiek ir bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje iki pabaigiant nusikaltimą, taip pat ne tik žodžiais, bet ir konkliudentiniais veiksmais. Toks susitarimas gali įvykti bet kurioje stadijoje, iki bus pasiektas norimas rezultatas. Bendrininkų valios sujungimas ir prisijungimo prie jau daromo nusikaltimo, nesant išankstinio susitarimo, yra įmanomas iki nusikaltimui pasibaigiant, t. y. iki realizuojant visus objektyvųjį požymį – veiką – sudarančius veiksmus. Kiekvieno bendrininko veiksmai turi būti reikšmingi bendrai nusikalstamai veikai, jei bendrininkas neatliktų savo veiksmų, bendro nusikaltimo įvykdymas iš esmės pasunkėtų. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuteistajam A. V. ir kitiems dviems asmenimis užėjus į butą iš karto buvo pradėtas smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu. Nepažystamasis asmuo, vardu D., pirmasis bandė suduoti A. A. smūgį, to nepavykus padaryti N. V. nukentėjusiajam peiliu sužalojo koją. Nukentėjusiajam susirietus, visi trys asmenys sudavė smūgius nukentėjusiajam rankomis ir kojomis. Tokie A. V., N. V. ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirtą į atskirą ikiteisminį tyrimą veiksmai laikytini kaip bendrininkų, kadangi jie suvokė, kad veikė bendrai, savo veiksmais palengvino bendro tikslo – nukentėjusiojo sužalojimo – įgyvendinimo procesą, visi tokių jų veiksmų tikėjosi ir jiems neprieštaravo, todėl, darytina išvada, kad A. V., vykdydamas jam inkriminuojamus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, veikė bendrininkų grupėje. Priešinai nei nurodo gynėjas savo apeliaciniame skunde, nėra pagrindo abejoti pirmosios instancijos teismo nustatytomis aplinkybėmis dėl nukentėjusiajam A. A. suduotų smūgių skaičiaus rankomis. Teisėjų kolegija sutinka su nuteistojo A. V. gynėjo apeliacinio skundo argumentu, kad specialisto išvadoje nurodyta, kad nukentėjusiajam konstatuoti sužalojimai galėjo būti padaryti 9 trauminių poveikių pasėkoje, tačiau tai nepaneigia nuoseklių nukentėjusiojo A. A. parodymų apie suduotų smūgių skaičių.
13. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija daro išvadą, kad nuteistojo A. V. gynėjo apeliaciniame skunde nurodyti motyvai nepaneigia apylinkės teismo padarytų išvadų dėl jo kaltės padarius nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje. Kaip jau minėta, įrodymų vertinimas ir jais pagrįstų išvadų byloje sprendžiamais klausimais darymas yra teismo, priimančio baigiamąjį aktą, prerogatyva, todėl tai, kad teismas padarė kitokias išvadas ir priėmė kitokį procesinį sprendimą nei tikėjosi nuteistasis ir jo gynėjas, savaime nereiškia, kad buvo pažeistos baudžiamojo proceso įstatymo nuostatos ir padarytos neteisingos teismo išvados.
Dėl bausmių subendrinimo
14. Nuteistojo A. V. gynėjas apeliaciniame skunde, be kita ko, kelia klausimą ir dėl bausmių subendrinimo. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, pirmosios instancijos teismas skundžiamu nuosprendžiu A. V. už jo padarytą nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje paskyręs 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją, vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 9 dalimi apėmimo būdu subendrino su 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausme. Nors nuosprendžiu nustatydamas subendrintos bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas padarė klaidą, tačiau 2023 m. kovo 13 d. nutartimi ją ištaisė. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad pirmosios instancijos teismas subendrintą bausmę, taikant visišką bausmių sudėjimo principą, tai yra vadovaudamasis BK 63 straipsnio 3 dalimi, 6 dalimi ir 9 dalimi subendrino su 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi, kuria pripažintas Š. K. J. apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis ir nustatyta 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, ir paskyrė A. V. galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynerius) metus laisvės atėmimo. Gynėjo nuomone, nagrinėjamu atveju pirmosios instancijos teismas turėjo taikyti ne bausmių visiško sudėjimo būdą, o bausmes apimti, kadangi nusikaltimai priskiriami skirtingoms kategorijoms ir labai skiriasi pagal pavojingumą.
15. Pagal BK 63 straipsnį bausmės gali būti bendrinamos apėmimo bei visiško arba dalinio sudėjimo būdais. Bausmių bendrinimo apėmimo būdu atvejai yra nurodyti BK 63 straipsnio 5 dalyje ir pagal šią normą teismai bausmių apėmimą taiko tais atvejais, kai yra idealioji nusikalstamų veikų sutaptis (BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktas), arba kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ar kategorijoms pagal BK 10 ar 11 straipsnius (BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punktas), arba kai už vieną nusikalstamą veiką paskirta dvidešimties metų laisvės atėmimo bausmė arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos (BK 63 straipsnio 5 dalies 3 punktas).
16. Pirmosios instancijos teismas, pagrįstai skundžiamu Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžiu A. V. paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę už nesunkų nusikaltimą (BK 140 straipsnio 1 dalis, BK 11 straipsnio 3 dalis), vadovaudamasis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 dalimi, 9 dalimi, tai yra apėmimo būdu, subendrino su 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu už baudžiamąją nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje paskirta 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausme. Tačiau, teisėjų kolegijos vertinimu, šią subendrintą bausmę bendrindamas su 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi, kuria pripažintas Š. K. J. apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis ir nustatyta 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, nepagrįstai taikė visišką bausmių sudėjimo būdą. Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismas parinkdamas visišką bausmių sudėjimo būdą, numatytą BK 63 straipsnio 3 dalyje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir toks bausmių subendrinimas nepagrįstai sunkina nuteistojo A. V. teisinę padėtį, kadangi bausmės turėjo būti apimamos.
17. Aiškinant BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkte nurodytą bausmių apėmimo taikymo pagrindą, teismų praktikoje pažymima, kad padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą BK 63 straipsnio 5 dalies 2 punkto prasme tais atvejais, kai jos priskiriamos skirtingoms kategorijoms per vieną ar kelias (pvz., nesunkus ir sunkus, apysunkis ir labai sunkus nusikaltimas) arba viena nusikalstamų veikų yra baudžiamasis nusižengimas, o kita – apysunkis, sunkus ar labai sunkus nusikaltimas. Jeigu nusikalstamos veikos priskiriamos tai pačiai ar gretimoms kategorijoms (atitinkamai nesunkus ir apysunkis, apysunkis ir sunkus, sunkus ir labai sunkus nusikaltimai), bausmės bendrinamos sudėjimo būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-9/2010, 2K-474/2010, 2K-70/2011, 2K-162-719/2020, 2K-69-788/2023).
18. Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi pripažintas Š. K. J. apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis, suderinta bausmė su BK 260 straipsnio 3 dalimi ir nustatyta 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė. BK 260 straipsnio 3 dalyje numatyta nusikalstama veika priskiriama labai sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 6 dalis). Skundžiamu pirmosios instancijos teismo nuosprendžiu A. V. nuteistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą (BK 11 straipsnio 3 dalis), o 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 259 straipsnio 2 dalyje. Taigi A. V. padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims (baudžiamasis nusižengimas, nesunkus nusikaltimas ir labai sunkus nusikaltimas). Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, bendrindamas nuteistajam A. V. pagal kelis nuosprendžius paskirtas bausmes, netinkamai taikė baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmių skyrimą, kai padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims, todėl paskyrė neteisingą galutinę bausmę (BPK 328 straipsnio 1 punktas, 2 punktas). Esant šioms aplinkybėms keičiama skundžiamo Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalis dėl bausmių subendrinimo ir atitinkamai nustatytinas galutinės subendrintos bausmės dydis – 6 (šešeri) metai 6 (šeši) mėnesiai terminuoto laisvės atėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu,
nusprendžia:
nuteistojo A. V. gynėjo advokato Aido Mažeikos apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Pakeisti Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį dėl bausmių bendrinimo:
vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 9 dalimi, A. V. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžiu, už nusikalstamą veiką numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, paskirtą 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę subendrinti su 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 26 (dvidešimt šešių) parų arešto bausme, bei 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi, kuria pripažintas Š. K. J. apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis, nustatyta 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme, griežtesne 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausme apimant švelnesnes – tai yra 26 (dvidešimt šešių) parų arešto ir 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmes ir paskirti galutinę subendrintą – 6 (šešerių) metų 6 (šešių) mėnesių terminuoto laisvės atėmimo bausmę.
Kitą Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2023 m. kovo 9 d. nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.
Šis Kauno apygardos teismo nuosprendis įsiteisėja nuo jo priėmimo dienos.