Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje A. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, deklaravęs gyvenamą vietą (duomenys neskelbtini), šiuo metu atliekantis laisvės atėmimo bausmę, teistas:

1) 2015 m. birželio 23 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 1 dalį – 4 mėnesių laisvės apribojimu;

2) 2016 m. sausio 27 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį (2 veikos), 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 1 metų ir 9 mėnesių laisvės atėmimu, bausmės vykdymą atidedant 2 metams; 2016 m. balandžio 6 d. nutartimi bausmės vykdymo atidėjimas panaikintas;

3) 2016 m. spalio 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 284 straipsnio 1 dalį – 8 mėnesių laisvės apribojimu; bausmę subendrinus su 2016 m. sausio 27 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 2 metų laisvės atėmimas;

4) 2017 m. gegužės 17 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 9 mėnesių laisvės atėmimu; bausmę subendrinus su 2016 m. spalio 10 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė - 2 metų 4 mėnesių laisvės atėmimas;

5) 2017 m. lapkričio 10 d. Kėdainių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį – 10 mėnesių laisvės atėmimu; bausmę subendrinus su 2017 m. gegužės 17 d. nuosprendžiu, paskirta galutinė bausmė – 2 metų 8 mėnesių laisvės atėmimas;

6) 2019 m. birželio 28 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – 40 parų areštu, bausmę atlikęs;

7) 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal BK 259 straipsnio 2 d. – 26 parų areštu (bausmės neatlikęs);

8) 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi pripažintas Švedijos Karalystės Jotos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis, suderinta bausmė su BK 260 straipsnio 3 dalimi ir nustatyta 6 metų ir 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs,

kaltinamas nusikalstamos veikos, numatytos BK 140 straipsnio 1 dalyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamojo kaltė yra įrodyta nukentėjusiojo A. A. parodymais, kuris apklaustas teisme parodė, kad į butą įėjo trys žmonės. N. V. puolė, sudavė smūgį, jis nukrito ir tada pajuto daug smūgių, vienu metu juto daugiau nei vieną ar du smūgius. Smūgiavo į visą kūną – galvą, šoną, koją. Paskui N. dūrė peiliu į koją. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė teisingas aplinkybes. Žalos niekas neatlygino. Ikiteisminio tyrimo metu nurodė analogiškas aplinkybes, kad į butą įbėgo trys asmenys - broliai N. ir A. V. bei vienas nepažįstamas vaikinas, kurie jį sumušė – sudavė į galvą ir veidą 20 smūgių, o jam pargriuvus, įspyrė į nugarą ties juosmeniu dešinėje pusėje, į kairę ranką ir į kairę koją. Vienu metu juto suduodamus ne vieną ir ne du smūgius. O prieš tai N. V. dar jam dūrė į dešinę koją, daiktu panašiu į peilį. Teismas, vertindamas nukentėjusiojo parodymus, pažymi, kad nukentėjusiojo parodymai dėl patirto fizinio smurto tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisiamajame posėdyje, buvo iš esmės vienodi, nuoseklūs ir logiški. Jokių duomenų, kad nukentėjusysis įvykio metu nesuprato įvykio situacijos, nėra. Be to, byloje nebuvo nustatytas joks logiškas pagrindas, dėl ko nukentėjusysis siektų apkalbėti kaltinamąjį ir tyčia melagingai apkaltinti jį padarius kriminalinį nusikaltimą. Iš nukentėjusiojo elgesio teismo posėdžio metu, jo duodamų parodymų, yra akivaizdu, jog nukentėjusysis yra įbaugintas kaltinamojo. Nukentėjusysis teisme, kaltinamojo akivaizdoje jautė baimę, stresą, didelį nesaugumo jausmą, verkė. Teismas vertina ir tiki nukentėjusiojo parodymais duotais ikiteisminio tyrimo metu, nes jis patvirtino, kad parodymai teisingi. Įvertintina ir tai, kad įvykio vakarą nukentėjusysis analogiškas sumušimo aplinkybes nurodė ir savo artimiesiems – broliui ir mamai, kurie prisiekę dėl atsakomybės už melagingų parodymų davimą, patvirtino, kad A. A. buvo sumuštas. Nukentėjusiojo nurodyta aplinkybė, jog jis vienu metu juto suduodamus ne vieną ir ne du smūgius, suduodamus ne vieno asmens patvirtina, jog vienu metu jį mušė ne vienas asmuo.

Kaltinamojo kaltę smurtavus nukentėjusiojo atžvilgiu patvirtina ir byloje surinkti bei ištirti įrodymai: ikiteisminis tyrimas pradėtas pagal nukentėjusiojo pareiškimą apie sumušimą; įvykio vietos apžiūros protokole užfiksuotos kambaryje rastos raudonos spalvos dėmės panašios į kraują; asmens apžiūros protokole užfiksuota, kad nukentėjusiojo veidas ir galva su kraujosruvomis ir mėlynėmis, akys sutinę, ant nugaros, kairės rankos ir kairės kojos yra nubrozdinimai, kraujosruvos, ant dešinės kojos yra apsitraukusi, šašu pasidengusi, žaizdelė. Tai, kad nukentėjęs buvo sužalotas, patvirtina ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. G 1622/2020(02), kurioje konstatuota, kad A. A. konstatuota padaryta durtinė-pjautinė žaizdelė dešinėje šlaunyje, poodinės kraujosruvos abiejų akių vokuose, dešiniame kelyje, kairiame žaste, kraujosruvos po kairės akies obuolio jungine, lūpų gleivinėje, odos nubrozdinimai nosyje, apatinės lūpos kairėje, pasmakrės dešinėje, juosmens dešinėje, dešinėje šlaunyje, nosies sumušimas. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2020 m. liepos 10 d. Akla durtinė - pjautinė žaizdelė dešinėje šlaunyje padaryta aštriu duriančiu pjaunančiu daiktu, paveikus dešinę šlaunį. Sužalojimai padaryti ne mažiau devynių trauminių poveikių pasėkoje. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, sužalojimai sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis A. V. kaltinamas padaręs nusikaltimą veikdamas kartu su N. V. ir D. Z., t. y. asmeniu - N. V. (kuris jau nuteistas 2022 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu (2 t., b. l. 130-144)) ir asmeniu, kuris pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo ir kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą bylą, paskelbta įtariamojo D. Z. paieška (2 t., b. l. 155). Šiuo nuosprendžiu būtų apkaltinti asmenys, kurių byla konkrečiu atveju nenagrinėjama, nes N. V. atžvilgiu jau yra priimtas apkaltinamasis nuosprendis, o D. Z. atžvilgiu vyksta ikiteisminis tyrimas ir Lietuvos Respublikos Konstitucijos 31 str. 1 d. numato, jog asmuo laikomas nekaltu kol jo kaltumas neįrodytas įstatymo numatyta tvarka ir pripažintas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu. Teismas tikslina šią aplinkybę (BPK 305 str.) ir laiko, kad šiame nusikaltime A. V. dalyvavo veikdamas kartu su N. V. (kuris nuteistas 2022 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu) ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, nes asmuo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, (paskelbta jo paieška). Patikslinus minėtą aplinkybę įstatymas nepažeidžiamas, faktinės bylos aplinkybės nesikeičia, kaltinamojo teisės nesuvaržomos. Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis A. V. veikė kartu su asmeniu, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta į atskirą bylą, bei N. V., kuris buvo pripažintas kaltu 2022 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu. Taip pat minėtu teismo nuosprendžiu nustatyta, kad nusikaltime dalyvavo 3 asmenys. Tai, kad į butą įėjo N. V., A. V. ir D. Z. ir kitų asmenų nebuvo patvirtina, ne tik nukentėjusiojo, liudytojų parodymai, bet ir pats kaltinamasis A. V. šios aplinkybės neginčija. Byloje nustatytais duomenimis neabejotina, kad tiek kaltinamojo, tiek N. V., tiek ir asmens, kurio atžvilgiu baudžiamoji byla išskirta, veiksmai buvo nukreipti į bendrą tikslą.

Teismas išanalizavęs įrodymų visumą daro išvadą, kad kaltinamasis ir asmenys tai N. V. (kuris nuteistas 2022 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu) ir asmuo, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, nes asmuo pasislėpęs nuo ikiteisminio tyrimo, (paskelbta jo paieška), aktyviai dalyvavo naudojant fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis ir aukščiau nurodyti asmenys veikė kartu, jie suvokė, kad veikė bendrai, savo veiksmais palengvino bendro tikslo – nukentėjusiojo sužalojimo – įgyvendinimo procesą, jis tokių veiksmų tikėjosi ir jiems neprieštaravo, todėl, darytina išvada, kad kaltinamasis darydamas jam inkriminuojamus BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytus veiksmus, veikė kartu su dar dviem asmenimis, tai yra asmeniu N. V., kurio kaltė konstatuota 2022 m. vasario 21 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nuosprendžiu ir asmeniu, kurio atžvilgiu byla išskirta į atskirą ikiteisminį tyrimą, jam pasislėpus nuo ikiteisminio tyrimo.

Dėl bausmės skyrimo.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (turėdamas neišnykusį teistumą) (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Ikiteisminio tyrimo metu prokuroras surašęs kaltinamajam kaltinamąjį aktą nurodė, kad kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nėra. Teisiamojo posėdžio metu taip pat nurodė, kad sunkinančių aplinkybių nėra. Tai yra kaltinamajam A. V. neinkriminavo sunkinančios aplinkybes, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje, todėl teismas, kaltinamajame akte nenurodytą sunkinančią aplinkybę - nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje nepripažįsta sunkinančia aplinkybe, nes ji nebuvo aptarta iš anksto ir apie tai nebuvo pranešta kaltinamajam. Tačiau prokuroro klaida kaltinamajame akte nenurodant ir teisiamojo posėdžio baigiamosiose kalbose neprašant pripažinti BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punkte nustatytos baudžiamąją atsakomybę sunkinančios aplinkybės, tai negali užkirsti kelio teismui šią aplinkybę konstatuoti, jeigu iš kaltinamajame akte nurodytų duomenų galima daryti išvadą, jog ši aplinkybė egzistuoja (LAT nutartis Nr. 2K-304-648/2019). Kaltinamojo teistumai kaltinamajame akte buvo nurodyti, teismas juos irgi nurodė nuosprendyje, nustatydamas aplinkybę, kad teistumas neišnykęs. Taigi, ši aplinkybė kaltinamajam nėra netikėta, todėl teismas jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad nusikalstamą veiką padarė recidyvistas.

Kaltinamasis padarė tyčinį baigtą nesunkų nusikaltimą (BK 11 straipsnio 3 dalis), smurtą panaudojo dėl nepateisinamo pykčio, veikdamas tiesiogine tyčia. Kaltinamasis teistas, bausmės neatlikęs, teistumas neišnykęs, baustas administracinėmis nuobaudomis, baudų nemoka, todėl nuobaudos galioja (4 t., b. l. 26-27, 34), nedirba, Užimtumo tarnyboje neregistruotas, šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę už nusikaltimą padarytą užsienyje. Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, siekiant įgyvendinti bausmės paskirtį, įvertinant tai, kad bausmės tikslai yra ne tik nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, bet ir paveikti jį, kad atlikęs bausmę laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinant teisingumo principo įgyvendinimą, kaltinamajam skirtina BK 140 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta artima vidutiniam dydžiui laisvės atėmimo bausmė (BK 50 straipsnis).

Kaltinamasis nusikalto prieš priimant 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamąjį įsakymą bei 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartį, kuria pripažintas Švedijos Karalystės Jotos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis ir suderinta juo paskirta bausmė, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu (padarytos nusikalstamos veikos labai skiriasi pagal pavojingumą ir priskiriamos skirtingoms nusikalstamų veikų rūšims ir kategorijoms pagal šio kodekso 10 ar 11 straipsnius), 6 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 26 parų arešto bausme ir paskirti subendrintą bausmę 6 metus ir 6 mėnesius. Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis kaltės nepripažino, anksčiau jis teistas, paskutiniu nuosprendžiu (nutartimi) paskirtos bausmės neatlikęs, baustas administracine tvarka, nėra jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių ir yra viena atsakomybę sunkinanti aplinkybė, vadovaujantis 63 straipsnio 3 dalimi, 6 ir 9 dalimis šią subendrintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi, kuria pripažintas Švedijos Karalystės Jotos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis ir nustatyta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir paskirti A. V. galutinę subendrintą laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Dėl civilinio ieškinio.

Nukentėjusysis A. A. byloje pareiškė civilinį ieškinį N. V., A. V. ir D. Z. dėl 1 000,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo (1 t., b. l. 168-170).

Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1-143-336/2022 atskirtoje N. V. atžvilgiu nukentėjusiojo A. A. civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintas iš dalies, ir iš nuteistojo N. V. priteista 500,00 Eur neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam A. A., o likusioje dalyje civilinis ieškinys atmestas.

Atsižvelgiant į tai, kad nusikaltimu nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydis jau yra nustatytas įsiteisėjusiu teismo nuosprendžiu, kuris turi prejudicinę galią, todėl nusikalstamais veiksmais padarytos žalos padarymo faktas, jos dydis bei priežastinis ryšys šioje nagrinėjamoje byloje nekvestionuojamas, tačiau dėl nusikaltimo padarymo pripažinus kaltu ir A. V., pripažintina, kad Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu nukentėjusiajam priteistą 500,00 Eur neturtinę žalą solidariai turi atlyginti ir A. V., nes žala atsirado ir dėl jo kaltų veiksmų.

Dėl kitų procesinių klausimų.

Kaltinamasis šioje byloje laikinai sulaikytas nebuvo. Jam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (4 t., b. l. 1), kuri paliktina galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, nėra.

Dėl proceso išlaidų.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad kaltinamąjį A. V. byloje gynė advokatas Raimundas Gargasas. Byloje pateikta 2023 m. kovo 7 d. pirminė pažyma dėl Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos baudžiamojoje byloje, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, išlaidų Nr. APD-2023-04050, iš kurios matyti, kad antrinės teisinės pagalbos išlaidos sudaro 275,00 Eur. Išlaidos yra pagrįstos būtinu kaltinamojo gynėjo dalyvavimu procese (4 t., b. l. 147). Atsižvelgiant į kaltinamojo materialinę, turtinę padėtį (nedirba, pajamų negauna, turto neturi, atlieka kalėjime 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę), į tai, jog gynėjas byloje dalyvavo ne jo pageidavimu - kaltinamajam gynėjas paskirtas sutinkamai su BPK 51 straipsnio 2 dalimi, atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis įgyvendina savo teisę į gynybą, kuri jokiais būdais negali būti ribojama, o valstybė turi pareigą užtikrinti galimybę šia teise pasinaudoti kiekvienam baudžiamojon atsakomybėn traukiamam asmeniui, nepaisant jo turtinės padėties, o išlaidų antrinės teisinės pagalbos teikimui priteisimas iš kaltinamojo gali būti laikomas ribojančiu kaltinamojo galimybes pasinaudoti baudžiamojo proceso įstatymo garantuojama teise gintis nuo pareikšto kaltinimo, todėl iš kaltinamojo nepriteistinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo ir proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 304–305 straipsniais, 307 straipsniu, 313 straipsniu,

nusprendžia:

A. V. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, 6 ir 9 dalimis šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta 26 parų arešto bausme ir paskirti 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmę bei vadovaujantis 63 straipsnio 3 dalimi, 6 ir 9 dalimis šią subendrintą bausmę visiško sudėjimo būdu subendrinti su 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartimi, kuria pripažintas Švedijos Karalystės Jotos apeliacinio teismo 2022 m. vasario 15 d. nuosprendis ir nustatyta 6 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ir paskirti A. V. galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynių) metų laisvės atėmimo bausmę. Bausmę paskirti atlikti laisvės atėmimo vietų įstaigos parinktoje vietoje.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio šioje byloje paskelbimo dienos, t. y. 2023 m. kovo 9 dienos.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos galutinės laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti pagal 2020 m. rugpjūčio 4 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų baudžiamąjį įsakymą ir 2022 m. rugsėjo 1 d. Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų nutartį atliktą bausmės dalį su visais juose nurodytais įskaitymais.

Nukentėjusiojo A. A. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti A. A. 500,00 Eur (penkių šimtų eurų) neturtinės žalos atlyginimą iš A. V. solidariai su N. V., iš kurio žalos atlyginimas nukentėjusiajam priteistas Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmų 2022 m. vasario 21 d. nuosprendžiu, priimtu baudžiamojoje byloje Nr. 1-143-336/2022.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo ir proceso išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, nepriteistinos.

Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.

Apeliacinis procesas gali vykti žodinio arba rašytinio proceso tvarka. Apeliantas skunde turi nurodyti dėl bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarka.