Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartis

viešajame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų E. S. (E. S.), E. N. J. (E. N. J.), O. K., Teodoro M. S. (T. M. S.) pareiškimą dėl praleisto įstatymo nustatyto termino atnaujinimo, suinteresuoti asmenys valstybės įmonė Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Po motinos E. B. mirties liko nekilnojamasis turtas: 1) butas/patalpa su rūsiu 2,90 kv. m, unikalus numeris; (duomenys neskelbtini); 2) žemės sklypas, 0,9600 ha, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); 3) pastatas-gyvenamasis namas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini) 4) 0,4200 ha žemės sklypas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); 5) 0,4000 ha žemės sklypas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini); 6) 0,8600 ha žemės sklypas, unikalus numeris: (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad E. B. skolų neturėjo.

Pareiškėjai O. K. ir T. M. S. gyvena ir dirba užsienyje. Iki motinos E. B. mirties ir po jos mirties namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini) gyvena pareiškėjai E. S. ir nepilnametis E. N. J.. E. S. moka buto ir namo komunalinius mokesčius, prižiūri ir remontuoja butą, namus. Rūpinasi žemės sklypais – leidžiu kaimynams nusišienauti žolę, ganyti gyvulius.

Nepilnamečio E. N. J. tėvas yra E. J., gyvenantis užsienyje. Mirus motinai E. B., neliko nepilnamečio E. N. J. įstatyminio atstovo. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 13-238 „Dėl vaiko laikinosios rūpybos nustatymo“ nepilnamečiui E. N. J., gimusiam 2005 m. vasario 27 d., nuo 2020 m. vasario 25 d. buvo nustatyta vaiko laikinoji rūpyba. Vaiko rūpintoju paskirtas E. S.. Nustatyta vaiko laikinosios rūpybos vieta: (duomenys neskelbtini). Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių skyrius 2020 m. rugpjūčio 11 d. išdavė Vaiko globėjo (rūpintojo) atstovavimo teisę patvirtinančią pažymą Nr. 3GP-72, kurioje nurodyta, kad E. S. yra paskirtas nepilnamečio E. N. J. laikinuoju rūpintoju pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. 13-238, ir turi visas teises atstovauti rūpinamam nepilnamečiui. Pažyma galioja iki 2020 m. lapkričio 3 d. įskaitytinai. Nepilnametis E. N. J. išreiškė norą būti paimtas iš tėvo, nori gyventi ir būti globojamas brolio E. S..

Teismo posėdžio metu pareiškėjas E. S. prašė pareiškimą tenkinti, nurodė, kad per teisės aktuose įtvirtintą terminą dėl palikimo priėmimo nesikreipė į teismą iš esmės dėl teisinių žinių stokos, tam įtakos turėjo ir šalyje paskelbtas karantinas. Taip pat ilgai laukė brolių atsako dėl likusio mamos palikimo, kadangi mamos valia buvo tokia, jog visas likęs turtas būtų padalintas lygiai visiems broliams ir, jei bus galimybė, sodyba nebūtų parduota. Šiuo metu E. S. šeimos sodyboje gyvena kartu su broliu E. J., iki tol minėtoje sodyboje gyveno ir jų mama. Mirus mamai E. S. reikėjo rūpintis ir likusiu ūkiu, ir nepilnamečiu broliu. Finansiškai labai padeda E. J. tėtis, su kuriuo E. S. sutarė, jog jis taps brolio globėju, kadangi įstatyminis atstovas – tėtis, negalėjo ir iki šiol negali juo pasirūpinti.

Liudytoja A. P. teismo posėdžio metu patvirtino, jog pareiškėjo E. S. šeimą pažįsta seniai, šeima buvo aktyvi bendruomenės reikaluose, dalyvaudavo šeimos šventėse. E. S. šeimą apibūdina labai teigiamai. Po E. B. mirties šeimos sodyboje liko gyventi E. S. ir E. J.. E. S. apibūdina kaip labai pavyzdingą, anksti subrendusį jauną žmogų, kuris puikiai rūpinasi tiek likusiais namais, tiek nepilnamečiu broliu. E. S. pasiryžimas tapti nepilnamečio brolio globėju, kad broliui nebūtų didesnė trauma po mamos mirties keisti gyvenamąją vietą, rodo jo pasiryžimą rūpintis broliu ir jo gerove.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT) teismui atsiliepimo nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas visiškai

Byloje sprendžiamas paveldėjimo teisinių santykių ir praleisto termino atnaujinimo, bei leidimo išdavimo klausimas.

Dėl įstatyme nustatyto praleisto termino atnaujinimo

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.1 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad paveldėjimas – tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą. CK 5.2 straipsnio 1 dalyje nustatyti paveldėjimo pagrindai: paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Byloje nėra duomenų, kad palikėja E. B. būtų sudariusi testamentą, todėl palikėjos turtas paveldimas pagal įstatymą.

Paveldint pagal įstatymą pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (tarp jų ir įvaikiai) ir palikėjo vaikai, gimę po jo mirties (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1 punktas), o antros eilės įpėdiniai yra palikėjo tėvai (įtėviai), vaikaičiai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktas). CK 5.11 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių arba jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas terminas, per kurį turi būti priimtas palikimas – 3 mėnesiai nuo palikimo atsiradimo dienos. Pagal CK 5.3 straipsnio 1 dalį palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas. Kadangi palikėja E. B. mirė (duomenys neskelbtini), terminas palikimui priimti baigėsi (duomenys neskelbtini). Iš byloje esančios medžiagos taip pat nustatyta, kad nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo, atsiradusio po E. B. mirties.

CK 5.50 straipsnio 3 dalyje nustatytas 3 mėnesių terminas palikimui priimti nėra naikinamasis. CK 5.57 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad CK 5.50 straipsnyje nustatytą palikimo priėmimo terminą teismas gali atnaujinti, jeigu pripažįsta, kad terminas praleistas dėl svarbių priežasčių. Palikimas gali būti priimamas pasibaigus terminui ir be kreipimosi į teismą, jeigu su tuo sutinka visi kiti priėmę palikimą įpėdiniai. Kadangi nė vienas įpėdinis palikimo nepriėmė per nustatytą terminą, šioje situacijoje įpėdiniui, norinčiam priimti palikimą, būtina kreiptis į teismą.

Kasacinis teismas, formuodamas teismų praktiką termino palikimui priimti atnaujinimo bylose, yra išaiškinęs, kad teismas, nagrinėdamas įpėdinio prašymą dėl termino palikimui priimti pratęsimo, turi: 1) nustatyti, ar egzistavo pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kuriomis jis remiasi kaip svarbiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis priimti palikimą; 2) konstatavęs, kad atitinkamos aplinkybės buvo, teismas turi vertinti, ar jos yra svarbios termino praleidimui pateisinti; 3) teismas turi išsiaiškinti palikimą priėmusių įpėdinių ar kitų suinteresuotų asmenų poziciją dėl termino atnaujinimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (toliau – LAT) 2011 m. birželio 27 d nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-295/2011). LAT taip pat yra nurodęs, kad klausimą, ar konkrečios termino palikimui priimti praleidimo priežastys pripažintinos svarbiomis, ar šios yra pagrindas jį pratęsti, teismai turi spręsti atsižvelgdami į terminų, nustatytų palikimui priimti, paskirtį, teisinius padarinius, konkrečias bylos aplinkybes, byloje dalyvaujančių šalių elgesį, asmens, prašančio pratęsti terminą, teisinį statusą, pareiškėjo elgesį bei kitas reikšmingas aplinkybes, taip pat į protingumo, sąžiningumo bei teisingumo kriterijus (LAT 2012 m. balandžio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-191/2012). LAT nuosekliai formuojamoje teismų praktikoje akcentuoja, kad vertinant pareiškėjo elgesį, būtina atsižvelgti į tai, ar jis buvo pakankamai atidus, sąžiningas ar, priešingai, savo teises įgyvendino nerūpestingai, aplaidžiai; šia prasme kiekvienam konkrečiam atvejui taikytini ne vidutiniai, o individualūs sąžiningo, atidaus bei rūpestingo asmens elgesio standartai (LAT 2011 m. kovo 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-91/2011). LAT šios kategorijos bylose taip pat pažymi, kad terminas palikimui priimti gali būti atnaujinamas tik tokiam įpėdiniui, kuris turėjo valią palikimą priimti, tačiau dėl susidėjusių individualių gyvenimo aplinkybių negalėjo atlikti įstatyme nustatytų palikimo priėmimo veiksmų; nesant realiai sutrukdžiusių kliūčių, laikytina, kad įpėdinis, turėdamas apsisprendimo laisvę, nepareiškė noro priimti palikimą (LAT 2014 m. vasario 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-54/2014 (S).

Nagrinėjamu atveju pareiškėjai O. K. ir T. M. S. dirba ir gyvena užsienyje, E. N. J. yra nepilnametis, todėl E. S. po motinos mirties, manydamas, kad palikimui priimti yra nustatytas šešių mėnesių terminas, pirmiausia rūpinosi nepilnamečio brolio E. N. J., likusio be įstatyminių atstovų, rūpybos klausimais.

Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad pareiškėjų praleistas terminas palikimui priimti atnaujintinas.

Dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu

CK 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad be išankstinio teismo leidimo tėvai neturi teisės savo nepilnamečių vaikų vardu priimti ar atsisakyti priimti palikimą. Prašymai dėl nurodyto leidimo nagrinėjami Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) XXXIX skyriuje nustatyta tvarka. CPK 582 straipsnio 7 dalyje nustatyta, kad kai sprendžiamas klausimas, susijęs su vaiko teisėmis, leidimo išdavimo klausimą teismas turi spręsti atsižvelgdamas išimtinai į vaiko interesus.

Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad nepilnamečio E. N. J., gimusio 2005 m. vasario 27 d., tėvas yra E. J., gyvenantis užsienyje. Mirus motinai E. B., neliko nepilnamečio E. N. J. įstatyminio atstovo. 2020 m. vasario 24 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. eS2-2753-759/2020 buvo patenkintas pareiškėjo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus dėl išdavimo teismo leidimo paimti vaiką E. N. J. iš jo tėvo E. J., mirus vaiko motinai E. B.. 2020 m. vasario 24 d. nutartimi teismas leido Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriui paimti nepilnametį E. N. J. iš jo tėvo E. J., mirus vaiko motinai E. B.. Ukmergės rajono savivaldybės administracijos 2020 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. 13-238 „Dėl vaiko laikinosios rūpybos nustatymo“ nepilnamečiui E. N. J., gimusiam (duomenys neskelbtini), nuo 2020 m. vasario 25 d. buvo nustatyta vaiko laikinoji rūpyba. Vaiko rūpintoju paskirtas E. S.. Nustatyta vaiko laikinosios rūpybos vieta: (duomenys neskelbtini). Valstybės Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus apskrities vaiko teisių skyrius 2020 m. rugpjūčio 11 d. išdavė Vaiko globėjo (rūpintojo) atstovavimo teisę patvirtinančią pažymą Nr. 3GP-72, kurioje nurodyta, kad E. S. yra paskirtas nepilnamečio E. N. J. laikinuoju rūpintoju pagal Ukmergės rajono savivaldybės administracijos direktoriaus 2020 m. vasario 25 d. įsakymą Nr. 13-238, ir turi visas teises atstovauti rūpinamam nepilnamečiui. Nepilnametis E. N. J. išreiškė norą būti paimtas iš tėvo, nori gyventi ir būti globojamas brolio E. S..

Esant tokioms aplinkybėms darytina išvada, kad išdavus teismo leidimą nepilnamečio E. N. J. vardu priimti palikimą, jo teisėti interesai ir teisės nebus pažeisti, todėl leidimas priimti palikimą nepilnamečio E. N. J. vardu išduotinas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.188 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 5.53 straipsnio 2 dalimi, 5.57 straipsnio 1 dalimi, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291 straipsniais, 578 ir 582 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Atnaujinti pareiškėjams E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) E. N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), O. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) T. M. S., asmens kodas, (duomenys neskelbtini) palikimui priimti po motinos E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties.

Trijų mėnesių palikimo priėmimo terminą pradėti skaičiuoti nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos.

Išduoti leidimą E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jo nepilnamečio brolio E. N. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), vardu priimti po E. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) mirties, atsiradusį palikimą.

Ši nutartis, išskyrus nutarties dalį dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu, per 7 (septynias) dienas nuo jos priėmimo gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, atskirąjį skundą paduodant per Vilniaus regiono apylinkės teismo Ukmergės rūmus.

Nutarties dalis dėl leidimo priimti palikimą nepilnamečio vaiko vardu neskundžiama.