Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų nutartis

2021-04-13 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-153-604/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmai
Dokumentas
Nutartis
Data
2021-04-13
Bylos Nr.
II-153-604/2021
Teisminio proceso Nr.
4-39-3-00038-2021-5
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Palikti nutarimą nepakeistą ir skundo nepatenkinti
Teisėjas
Marjan Gerasimovič (pirm.)
Pažeidėjas
E. M.
Institucija
Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų raj. PK
Advokatai
Dovydas Raišutis
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-153-604/2021Teisminio proceso Nr. 4-39-3-00038-2021-5Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.3.; 16.9.4.2.; 21.10.4.; (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2021 m. balandžio 13 d.Šalčininkai
Vilniaus regiono apylinkės teismo Šalčininkų rūmų teisėjas Marjan Gerasimovič,sekretoriaujant Renatai Botkinai,

dalyvaujant skundą padavusiam administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui E. M., jo atstovui advokato padėjėjui Dovydui Raišučiui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto asmens E. M. skundą dėl Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2021-02-04 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR_N-250-2021.

Aprašomoji dalis

Teismas Nustatė:

Šalies argumentai

E. M. pateikė teisme skundą prašydamas pakeisti Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2021-02-04 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR_N-250-2021 - perkvalifikuoti jo padarytą veiką į ANK 420 straipsnio 1 dalį, paskiriant jam 230 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę - specialiosios teisės (teisės vairuoti transporto priemones) atėmimą 3 mėnesiams, kitoje nutarimo dalyje prašo paskirtą nuobaudą sušvelninti arba jos neskirti.

Institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato atstovas į bylos nagrinėjimą neatvyko, apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką pranešta tinkamai, pateikė teismui atsiliepimą, kuriame prašo E. M. skundo netenkinti ir priimtą nutarimą palikti nepakeistą. Todėl byla nagrinėjama institucijos, kurios pareigūnas atliko administracinio nusižengimo tyrimą, atstovui nedalyvaujant (ANK 629 straipsnio 1 dalis, 630 straipsnio 1 dalis, 639 straipsnis).

Šalies argumentai

Skunde E. M. nurodė, teisme paaiškino, kad Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariate jam buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas už tai, kad jis 2020-11-30 apie 12.43 val. vairuodamas automobilį „Jaguar“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas Vilniaus m., Liepkalnio g., nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, taip pat kad baigdamas lenkti jis galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei bei kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, lenkė priekyje važiavusį automobilį sankryžoje, pažymėtoje pirmumo kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, tęsdamas judėjimą įkalnėje, esant blogam matomumui, lenkė dar vieną priekyje važiavusį automobilį „Skoda Octavia“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), sudarydamas pavojingą situaciją staigiai sumažino važiavimo greitį ir kirsdamas siaurą ištisinę liniją, įvažiavo į lenkiamo automobilio eismo juostą nepalikdamas saugaus tarpo ir šono ir nesilaikydamas saugaus atstumo, važiuodamas priešais automobilį „Skoda Octavia“, v. n. ž. (duomenys neskelbtini), tyčia, be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų paspaudė stabdį, dėl ko lenkiamo automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai spausti stabdį tam, kad išvengtų susidūrimo ir užtikrintų eismo, savo ir kitų žmonių saugumą, taip pat sustabdytas policijos pareigūno ir sėdėdamas prie automobilio vairo, esant įjungtam automobiliui varikliui, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Ginčijamu nutarimu pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį jam paskirta subendrinta 450 Eur bauda bei teisės vairuoti transporto priemones atėmimas 12 mėnesių. Su ginčijamu nutarimu nesutinka, mano, kad jis surašytas neteisėtai. Nurodė, kad jo veiksmai neteisingai ir neteisėtai kvalifikuojami kaip chuliganiškas vairavimas, kadangi neatliko vairavimo veiksmų vedamas chuliganiškų paskatų. Įvykio dieną važiavo link namų, ne darbo reikalais, neskubėjo. Pripažįsta, jog atliko du lenkimo manevrus, vieną kurių atliko sankryžoje, aplenkė du automobilius kirsdamas ištisinę liniją ir po paskutinio lenkimo manevro stabdį paspaudė dėl to, kad norėjo užbaigti lenkimo manevrą, grįžti į savo eismo juostą ir sumažinti automobilio greitį. Lenkimo manevrus atliko važiuodamas leistinu greičiu. Mano, kad antros lenkiamos transporto priemonės vairuotojas (policijos pareigūnas) lenkimo metu tyčia padidino greitį tam, kad neįleistų jo į savo eismo juostą. Kelio ženklinimą toje vietoje žino, kadangi dažnai važinėja šiuo keliu. Jo veiksmai turi būti kvalifikuojami pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, skirta maksimali 230 Eur bauda ir nustatytas minimalus 3 mėnesių teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminas. Tokia nuobauda būtų suprantama, logiška ir visiškai pateisinama (adekvati) šiuo atveju. ANK 420 straipsnio 2 dalyje nustatyta administracinė atsakomybė atsiranda nustačius tyčią ir chuliganiškas paskatas. Chuliganiškumo jo veiksmuose nebuvo, apie tai sužinojo, kuomet jam po kelių savaičių nuo įvykio policijos komisariate buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas. Skiriant nuobaudą, nebuvo įvertintos aplinkybės, kad jis prisipažino padaręs administracinį nusižengimą ir nuoširdžiai gailisi, kad sunkinančių aplinkybių nebuvo nustatyta, kad nors ir turi galiojančių administracinių pažeidimų, tačiau jie nėra itin šiurkštūs, tapatinami su chuliganiško vairuotojo paveikslu, kad yra įmonės direktorius, atsakingas žmogus, suvokė savo netinkamo elgesio esmę, labai gailisi dėl įvykio. Įsipareigoja ateityje elgtis atsakingai bei vertinti savo elgesio padarinius aplinkiniams, visuomenės. Visos išdėstytos aplinkybės leidžia tvirtinti, kad jis nėra linkęs pažeidinėti įstatymų reikalavimus, ateityje gerbs bendro gyvenimo taisykles. Mano, kad šios aplinkybės yra išskirtinės ir suteikia pagrindą taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį. Taip pat nesutinka su ginčijamo nutarimo dalimi, kuria jis nubaustas pagal ANK 417 straipsnio 3 dalį už naudojimąsi mobiliojo ryšio priemone esant įjungtam automobilio varikliui. Mano, kad šioje dalyje nutarimas surašytas tik formaliais pagrindais. Pažymėjo, kad buvo tinkamai sustojęs ir laukė, kol pareigūnas surašys jam protokolą. Paėmė telefoną tam, kad pasitikrintų praleistus skambučius. Be to, pažeidimo padarymo dieną buvo šalta, todėl variklio negesino. Šiuo konkrečiu atveju grėsmės eismo saugumui nebuvo, kadangi automobilis stovėjo. Vairuodamas automobilį telefonu nesinaudojo. Telefonas nebuvo naudojamas transporto priemonės judėjimo ar pasiruošimo judėti momentu. Taip pat pažymėjo, kad individualizuodama nuobaudą už šį nusižengimą, institucija paskyrė jam neproporcingą nuobaudą. Jo padaryta veika jokių neigiamų pasekmių valstybės interesams, jos finansų sistemai nekėlė ir nesukėlė.

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi ginčijamą nutarimą, Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariatas atsiliepime nurodė, kad 2021-02-04 nutarimu E. M. nubaustas pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį ir 417 straipsnio 3 dalį už tai, kad 2020-11-30 apie 12.43 val. Vilniuje, Liepkalnio g. vairuodamas automobilį „Jaguar“ v. n. ž. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, taip pat kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei bei kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, lenkė priekyje važiavusį automobilį sankryžoje, pažymėtoje pirmumo kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, tęsdamas judėjimą įkalnėje, esant blogam matomumui, lenkė dar vieną priekyje važiavusį automobilį „Skoda Octavia,“ v. n. ž. (duomenys neskelbtini), sudarydamas pavojingą situaciją staigiai sumažino važiavimo greitį ir kirsdamas siaurą ištisinę liniją įvažiavo į lenkiamo automobilio eismo juostą, nepalikdamas saugaus tarpo ir šono ir nesilaikydamas saugaus atstumo, važiuodamas priešais automobilį „Skoda Octavia,“ v. n. ž. (duomenys neskelbtini), tyčia, be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų paspaudė stabdį, dėl ko lenkiamo automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai spausti stabdį tam, kad išvengtų susidūrimo ir užtikrintų eismo, savo ir kitų žmonių saugumą. Tokiais savo veiksmais E. M. sukėlė realų pavojų savo ir kitų žmonių saugumui, t. y. vairavo chuliganiškai, rodydamas nepagarbą kitų žmonių ir visuomenės interesams, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį įjuos. Taip pat sustabdytas policijos pareigūno E. M. sėdėdamas prie automobilio vairo, esant įjungtam automobilio varikliui, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Kvalifikuojant veiką pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį, būtina nustatyti, kad transporto priemonės vairuotojas padarė Kelių eismo taisyklių pažeidimą. Administracinio nusižengimo protokole nurodyta, kad E. M. padarė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 20, 126, 136.3, 136.5, 140.1, 140.3, 3 priedo 1.1 punktų pažeidimus. Nagrinėjamu atveju E. M. elgesys buvo ne tik pavojingas, bet ir chuliganiškas. E. M. pripažįsta, jog stabdė vairuojamą automobilį, tačiau tai buvo priverstas daryti dėl to, kad priešpriešiais važiavo automobilis. Tačiau iš byloje esančio vaizdo įrašo matyti, kad automobilio „Jaguar“ vairuotojo tyčinis staigus stabdymas nors ir buvo vienkartinis, tačiau atliktas pavojingame kelio ruože, esant pakankamai intensyviam eismui. Taip E. M. pažeidė kelių eismo taisyklių 135.4. punkto, draudžiančio staigiai stabdyti, jeigu tai nebūtina eismo saugumui, reikalavimus, sąmoningai sudarydamas pavojingą situaciją iš paskos važiavusiam eismo dalyviui, nesilaikė nurodytų Kelių eismo taisyklių reikalavimų, vairavo sukeldamas pavojų ne tik savo, bet ir jam iš paskos važiavusio automobilio vairuotojo saugumui, o kartu ir kitiems eismo dalyviams, ir toks E. M. elgesys, kai tam nebuvo jokio pagrindo, galėjo nulemti transporto priemonių susidūrimą. Eismo įvykis neįvyko dėl iš paskos važiavusio automobilio „Skoda Octavia“ vairuotojo greitos reakcijos. Tai rodo E. M. chuliganiškas paskatas, nepagarbą kitiems eismo dalyviams. Vairuodamas automobilį, staigiai stabdydamas ir manevruodamas, E. M. kėlė realų pavojų tiek savo, tiek iš paskos važiavusio automobilio bei kitų eismo dalyvių saugumui. Tokie E. M. veiksmai padaryti tyčia, sąmoningai siekiant parodyti savo išskirtinumą ir nepagarbą kelių eismo saugumo tvarkai ir kitų eismo dalyvių saugumui bei vertintini kaip chuliganiški, atitinkantys ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtį. Nekyla abejonių, kad E. M., atlikęs anksčiau nurodytus veiksmus, suprato, kad vairuoja chuliganiškai ir kelia pavojų eismo saugumui, ir norėjo taip elgtis.

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas.

Ginčijamu 2021-02-04 nutarimu E. M. pripažintas kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje, padarymo, skiriant galutinę subendrintą administracinę nuobaudą – 450 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių, už tai, kad jis 2020-11-30 apie 12.43 val. Vilniuje, Liepkalnio g. vairuodamas automobilį „Jaguar“ v. n. ž. (duomenys neskelbtini) nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekeltų pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ir jų turto saugumui, prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešiais atvažiuojančioms transporto priemonėms, taip pat kad baigdamas lenkti jis galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei bei kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės, lenkė priekyje važiavusį automobilį sankryžoje, pažymėtoje pirmumo kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“, tęsdamas judėjimą įkalnėje, esant blogam matomumui, lenkė dar vieną priekyje važiavusį automobilį „Skoda Octavia,“ v. n. ž. (duomenys neskelbtini), sudarydamas pavojingą situaciją staigiai sumažino važiavimo greitį ir kirsdamas siaurą ištisinę liniją įvažiavo į lenkiamo automobilio eismo juostą nepalikdamas saugaus tarpo ir šono ir nesilaikydamas saugaus atstumo, važiuodamas priešais automobilį „Skoda Octavia,“ v. n. ž. (duomenys neskelbtini), tyčia, be jokios priežasties, iš chuliganiškų paskatų paspaudė stabdį, dėl ko lenkiamo automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai spausti stabdį tam, kad išvengtų susidūrimo ir užtikrintų eismo, savo ir kitų žmonių saugumą. Tokiais savo veiksmais E. M. sukėlė realų pavojų savo ir kitų žmonių saugumui, t. y. vairavo chuliganiškai, rodydamas nepagarbą kitų žmonių ir visuomenės interesams, paniekindamas elementarias moralės bei elgesio normas, siekdamas priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Taip pat sustabdytas policijos pareigūno E. M. sėdėdamas prie automobilio vairo, esant įjungtam automobilio varikliui, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Tokiu būdu E. M. padarė Kelių eismo taisyklių 4, 9, 20, 126, 136.3, 136.5, 140.1, 140.3, 3 priedo 1.1 p. nuostatas.

Dėl ANK 417 straipsnio 3 dalies taikymo.

ANK 417 straipsnio 3 dalyje (įstatymo redakcija nuo 2020-01-01) numatyta atsakomybė už draudimo vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, kai jomis naudojamasi rankomis (išskyrus atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas), nesilaikymą, kas užtraukia baudą vairuotojams nuo 60 iki 90 eurų. Be to, pagal ANK 417 straipsnio 8 dalį už 417 straipsnio 3 dalyje numatytą administracinį nusižengimą gali būti skiriamas teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 1 iki 3 mėnesių.

Nagrinėjamu atveju savo kaltę dėl ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymo E. M. iš esmės pripažino, šį jo padarytą nusižengimą papildomai patvirtina ir byloje esantys duomenys, jog E. M. būdamas sustabdytas tikrinančio policijos pareigūno ir sėdėdamas prie automobilio vairo, esant įjungtam automobilio varikliui, rankomis naudojosi mobiliojo ryšio priemone. Draudimą motorinių transporto priemonių vairuotojams naudotis mobiliojo ryšio priemonėmis, jeigu jomis naudojamasi rankomis, išskyrus tuos atvejus, kai stovinčios transporto priemonės variklis išjungtas, numato Kelių eismo taisyklių 20 punktas. Išimties, jog aptariamas draudimas nėra taikomas policijos pareigūno vykdomo transporto priemonių tikrinimo metu, įstatymas nenumato. Taigi, šioje ginčijamo nutarimo dalyje E. M. veika yra tinkamai kvalifikuota kaip ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas nusižengimas. Nors E. M. skunde nurodė, kad šis jo nusižengimas jokių neigiamų padarinių nesukėlė, teismas pažymi, kad aptariamoje situacijoje pakanka konstatuoti Kelių eismo taisyklių 20 punkte numatyto draudimo nesilaikymo faktą, o tuo tarpu padariniai nėra būtinas šio nusižengimo požymis. Už šio nusižengimo padarymą E. M. skirta 80 Eur bauda be administracinio poveikio priemonės - teisės vairuoti transporto priemones - atėmimo. Teismo vertinimu, administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, nepažeidžiant ANK 34 straipsnio 2 dalyje numatytų administracinės nuobaudos skyrimo taisyklių, skirta nepergriežta, artima vidurkiui, atsižvelgiant į E. M. vieną atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis pripažino padaręs šį administracinį nusižengimą ir gailisi (ANK 35 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bei į vieną atsakomybę sunkinančią aplinkybę, jog jis aptariamą nusižengimą padarė pakartotinai (ANK 36 straipsnio 1 dalies 12 punktas), kadangi 2020-05-18 nutarimu baustas pagal ANK 417 straipsnio 2 dalį ir paskirtą baudą sumokėjo 2020-07-15, tai yra aptariamą nusižengimą padarė nepraėjus vieneriems metams po administracinės nuobaudos įvykdymo. Todėl šioje dalyje ginčijamas nutarimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu. Teismas taip pat neįžvelgia pagrindo E. M. už ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatyto nusižengimo padarymą švelninti paskirtą baudą arba visai neskirti administracinės nuobaudos ANK 34 straipsnio 6 dalies pagrindu. Pažymėtina, kad pagal ANK 34 straipsnio 6 dalį administracinė nuobauda gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, liudijančių asmens, kuriam taikoma administracinė nuobauda ir administracinio poveikio priemonė, naudai. Nagrinėjamoje situacijoje nors ir E. M. padarytas ANK 417 straipsnio 3 dalyje numatytas administracinis nusižengimas nustatytomis aplinkybėmis nėra itin pavojingas ir šiurkštus, tačiau iš administracinių nusižengimų registro duomenų matyti, kad E. M. praeityje ne kartą baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, kas neigiamai apibūdina E. M. asmenybę, be to, aptariamo nusižengimo kontekste nustatyta ne tik jo atsakomybę lengvinanti, bet ir sunkinanti aplinkybė. Taigi, sąlygų taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalį ir švelninti E. M. atsakomybę šioje nutarimo dalyje neįžvelgtina.

Dėl ANK 420 straipsnio 2 dalies taikymo.

ANK 420 straipsnio 2 dalyje (įstatymo redakcija nuo 2020-01-01) numatyta atsakomybė už chuliganišką vairavimą. Pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį chuliganiškas vairavimas yra suprantamas kaip pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui keliantis Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų. Taigi, asmuo už chuliganišką vairavimą gali būti patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 420 straipsnio 2 dalį tuo atveju, kai yra nustatytos chuliganiškos paskatos, padarytas bent vienas Kelių eismo taisyklių pažeidimas, toks vairavimas kelia pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Teismų praktikoje chuliganiškos paskatos suprantamos kaip tam tikros veikos darymo priežastys, kai veika daroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai asmens elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant pasirodyti prieš aplinkinius, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys atnaujintose administracinių teisės pažeidimų bylose Nr. 2AT-50-788/2016, 2AT-64-942/2017, 2AT-7-976/2018). Taip pat teismų praktikoje chuliganiškomis paskatomis paprastai pripažįstami atvejai, kai asmuo, dalyvaudamas viešajame eisme – kelyje, arba automobilių stovėjimo aikštelėje ar žmonių susibūrimo vietoje savo pavojingu kitų asmenų ar jų turtui elgesiu siekia atkreipti aplinkinių dėmesį, sąmoningai pabrėždamas kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymą bei atsargumo, saugumo ir pagarbos kitų eismo dalyvių turtui bei asmeniui ignoravimą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-72-2014); pavojingais eismo saugumui veiksmais, tenkindamas savo interesus, demonstruoja savo išskirtinumą ir nepagarbą kitiems eismo dalyviams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-16-489/2017). Teismų praktikoje pažymėta ir tai, kad nesaugus manevravimas gali būti vienas iš chuliganiško vairavimo požymių, jis turi būti vertinamas kitų bylos aplinkybių kontekste, atsižvelgiant į bylos aplinkybių visumą, leidžiančią spręsti apie vairuotojo tyčios ir jo paskatų turinį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-4-511/2018). Konstatuojant chuliganiškas paskatas remiamasi ne tik asmens, traukiamo atsakomybėn, paaiškinimais, tačiau ir objektyviomis aplinkybėmis, iš kurių sprendžiama dėl chuliganiškų paskatų buvimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis atnaujintoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 2AT-7-976-2018).

Žemesnės instancijos teismas

Nagrinėjamoje situacijoje policijos pareigūno A. G. tarnybiniu pranešimu ir vaizdo įrašu, o taip pat ir E. M. paaiškinimu nustatyta, kad 2020-11-30 Vilniaus mieste, Liepkalnio gatvėje vairuodamas automobilį E. M. vienu metu ir paeiliui padarė kelis Kelių eismo taisyklių pažeidimus: prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad lenkimui būtina eismo juostos dalis yra laisva ir nebus kliudoma priešpriešais atvažiuojančioms transporto priemonėms (Kelių eismo taisyklių 136.3 punktas), prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad baigdamas lenkti, jis galės grįžti į savo eismo juostą nesukliudydamas lenkiamai transporto priemonei (Kelių eismo taisyklių 136.4 punktas) prieš pradėdamas lenkti neįsitikino, kad lenkiant bus užtikrintas saugus atstumas nuo lenkiamos transporto priemonės (Kelių eismo taisyklių 136.5 punktas), lenkė priekyje važiavusį automobilį sankryžoje, pažymėtoje pirmumo kelio ženklu Nr. 201 „Pagrindinis kelias“ (Kelių eismo taisyklių 140.1 punktas), tęsdamas judėjimą įkalnėje, esant blogam matomumui, lenkė dar vieną priekyje važiavusį automobilį „Skoda Octavia,“ v. n. ž. (duomenys neskelbtini) (Kelių eismo taisyklių 140.3 punktas) sudarydamas pavojingą situaciją staigiai sumažino važiavimo greitį ir kirsdamas siaurą ištisinę liniją (Kelių eismo taisyklių 3 priedo 1.1 p.) įvažiavo į lenkiamo automobilio eismo juostą, nepalikdamas saugaus tarpo ir šono ir nesilaikydamas saugaus atstumo paspaudė stabdį, dėl ko lenkiamo automobilio vairuotojas buvo priverstas staigiai spausti stabdį tam, kad išvengtų susidūrimo ir užtikrintų eismo, savo ir kitų žmonių saugumą (Kelių eismo taisyklių 4, 9 ir 126 punktai).

Aptariamoje situacijoje taip pat nustatyta, kad E. M. Kelių eismo taisykles pažeidė važiuodamas viena iš judresnių Vilniaus miesto gatvių, kurioje eismo intensyvumas paprastai yra didesnis. Pažeidimų padarymo metu važiavimo sąlygos dėl drėgnos kelio dangos ir iškritusio sniego nebuvo palankios saugiam vairavimui. Kelių eismo taisykles E. M. pažeidė lenkimo metu, kuomet yra didinamas vairuojamos transporto priemonės greitis ir priartėjama prie kitų judančių transporto priemonių. Lenkimo manevrą E. M. atliko neleistinoje vietoje, lenkė kelias transporto priemones vienu metu esant blogam matomumui. Kelių eismo taisyklių pažeidimų darymo metu eisme be E. M. dalyvavo ir kitos, tiek E. M. kryptimi, tiek priešpriešiais važiuojančios transporto priemonės, kurių vairuotojai dėl neteisėtų E. M. veiksmų privalėjo sulėtinti greitį siekdami išvengti susidūrimo su E. M. vairuojama transporto priemone ir sunkesnių pasekmių. Dėl išvardintų aplinkybių teismui nekyla abejonių dėl to, kad E. M. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai yra itin pavojingi, keliantys potencialią grėsmę tiek paties E. M., tiek kitų eismo dalyvių ir eismo saugumui. Pavojingumo fakto E. M. neneigia, tą iš esmės liudija skunde suformuluotas prašymas jo padarytą veiką perkvalifikuoti pagal ANK 420 straipsnio 1 dalį, numatančią atsakomybę būtent už pavojingą vairavimą. Padarytų Kelių eismo taisyklių pažeidimų pavojingumo nemažina ir ta aplinkybė, kad buvo išvengta neigiamų padarinių. Aptariamoje situacijoje pakanka konstatuoti Kelių eismo taisyklių pažeidimo ir jo pavojingumo faktą, tai yra pavojingą vairuotojo elgesį, neatitinkantį Kelių eismo taisyklių reikalavimų, o tuo tarp pasekmės nėra būtinas šio nusižengimo požymis. Pasekmių būvimas šiuo atveju galėtų nulemti kaltininkui tik griežtesnę atsakomybę.

Įvertinus byloje turimus įrodymus, teismui taip pat visiškai nekyla abejonių dėl to, kad Kelių eismo taisykles E. M. pažeidė iš chuliganiškų paskatų. Kaip nustatyta anksčiau, E. M. vairavimas, o būtent jo atliktas lenkimo manevras, nuo jo pradžios iki pabaigos buvo nesaugus ir pavojingas. Nustatytos bylos aplinkybės taip pat rodo ir tai, kad E. M. Kelių eismo taisykles pažeidė ne dėl susiklosčiusių objektyvių aplinkybių, ne dėl neišvengiamo poreikio taip elgtis. Byloje nustatyta, kad kelio ženklų ir ženklinimo, draudžiančių atlikti tam tikrus veiksmus, šiuo atveju – lenkti kitas transporto priemones, E. M. negalėjo nepastebėti. Teismo posėdžio metu E. M. patvirtino, kad kelio ženklai ir ženklinimas atkarpoje, kurioje buvo užfiksuoti E. M. padaryti Kelių eismo taisyklių pažeidimai, yra jam puikiai žinomi. Objektyvių, pateisinamų aplinkybių, dėl kurių buvo atlikti dviejų transporto priemonių lenkimo manevras draudžiamoje vietoje ir vėlesni su lenkimu susiję veiksmai (staigus stabdymas ir kt.), E. M. teismo posėdžio metu negalėjo nurodyti, teisinosi iš esmės tik savo vairavimo temperamentu, kas, teismo vertinimu, jo elgesio visiškai negali objektyviai pateisinti. Lenkimo manevro pradžioje draudžiamoje vietoje išvažiavęs į priešpriešinio eismo juostą E. M. turėjo matyti, kad priekyje jo ta pačia kryptimi važiuoja kelios transporto priemonės, o priešpriešiais link jo artėja trečias automobilis, tačiau tokioje situacijoje jis nepasirinko sprendimo sugrįžti į savo eismo juostą, o lenkė ta pačia kryptimi važiuojančias abi transporto priemones, dėl ko antro lenkiamo automobilio ir priešpriešiais atvažiuojančio automobilio vairuotojai turėjo sulėtinti važiavimo greitį siekdami išvengti skaudžių pasekmių. Šios aplinkybės rodo E. M. sąmoningą Kelių eismo taisyklių nepaisymo demonstravimą kitų eismo dalyvių akivaizdoje. Kaip minėta anksčiau, teismų praktikoje taip pat laikomasi nuostatos, kad nesaugus, pavojingas manevravimas tenkinant išskirtinai savo interesus ar be jokios dingsties, o taip pat ir kelių eismo saugumo taisyklių nesilaikymo sąmoningas pabrėžimas bei atsargumo ir saugumo sąmoningas ignoravimas yra chuliganiško vairavimo požymiai.

Atsižvelgiant į nustatytų aplinkybių visumą, darytina išvada, kad E. M. kaltė yra visiškai įrodyta byloje surinktais duomenimis, veika tinkamai kvalifikuota kaip ANK 420 straipsnio 2 dalyje numatytas nusižengimas, administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, skirta nepergriežta, minimali, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimą ir sunkinančių nebuvimą, taip pat nustatant nepergriežtą, minimalų administracinio poveikio priemonės – specialios teisės atėmimo - taikymo terminą.

Pateiktas E. M. skundas netenkintinas, ginčijamas nutarimas paliktinas nepakeistas aukščiau išdėstytais motyvais.

Skundo netenkinus, E. M. prašymas dėl proceso (atstovavimo) išlaidų atlyginimo taip pat netenkinamas (ANK 666 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Nutaria:

E. M. skundo netenkinti.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Šalčininkų rajono policijos komisariato 2021-02-04 nutarimą administracinio nusižengimo byloje Nr. 97-ANR_N-250-2021, kuriuo E. M. pripažintas kaltu dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 417 straipsnio 3 dalyje ir 420 straipsnio 2 dalyje, padarymo, skiriant subendrintą administracinę nuobaudą – 450 Eur baudą ir administracinio poveikio priemonę – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 12 mėnesių, palikti nepakeistą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per bet kuriuos Vilniaus regiono apylinkės teismo rūmus.

Teisėjas Marjan Gerasimovič