- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-07-12
- Bylos Nr.
- e2-1189-324/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-56-3-00721-2016-5
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Virginija Gudynienė
- Ieškovas
- A. S.
- Atsakovas
- H. V., E. K.
- Trečiasis asmuo
- E. S.
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Virginija Gudynienė, sekretoriaujant Robertai Janeliūnienei,
dalyvaujant ieškovui A. S., jo atstovei advokatei S. Ž., atsakovei H. V., atsakovų H. V. ir E. K. atstovui advokatui L. Š., trečiajam asmeniui E. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo A. S. patikslintą ieškinį atsakovams H. V. ir E. K. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir piniginių lėšų priteisimo, dalyvaujant trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, E. S., ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas pateikė patikslintą ieškinį, kuriame prašo pripažinti negaliojančiomis nuo sudarymo momento 2015-10-12 pinigų dovanojimo sutartį ir 2015-11-15 pinigų dovanojimo sutartį, sudarytas tarp A. S. ir atsakovės H. V., pagal kurias atsakovei buvo padovanota 29 000,00 Eur, taikyti restituciją, 29 000,00 Eur sumą, paveldėtiną paveldėjimo byloje Nr. 7/2016, priteisiant iš H. V. A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), naudai; 2015-10-30 pinigų dovanojimo sutartį ir 2015-11-30 pinigų dovanojimo sutartį, sudarytas tarp A. S. ir atsakovo E. K., pagal kurias E. K. buvo padovanota 29 000,00 Eur, taikyti restituciją, 29 000,00 Eur sumą, paveldėtiną paveldėjimo byloje Nr. 7/2016, priteisiant iš E. K. A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), naudai; priteisti iš atsakovės H. V. A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), naudai 12190,00 Eur be pagrindo įgytų piniginių lėšų, paveldėtinų paveldėjimo byloje Nr. 7/2016; priteisti iš atsakovo E. K. A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), naudai 5 900,00 Eur be pagrindo įgytų piniginių lėšų, paveldėtinų paveldėjimo byloje Nr. 7/2016; priteisti iš atsakovų ieškovui bylinėjimosi išlaidas.
Palaikydami savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ieškovas ir jo atstovė paaiškino, kad po motinos A. S. mirties jos vaikai – ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo E. S. – priėmė palikimą. A. S. dėl prastos sveikatos ir amžiaus Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-22 nutartimi buvo nustatyta rūpyba, rūpintoja paskirta atsakovė, su kuria A. S. gyveno ir kuri tvarkė visus motinos finansinius reikalus, turėjo prieigą prie visų jos banko sąskaitų. Nors motina turėjo pinigų ir nekilnojamojo turto, po jos mirties paaiškėjo, kad pinigų ir kito turto nėra, išskyrus dalį žemės sklypo. 2013-04-14 sudaryta rentos sutartimi atsakovės sūnui M. V. buvo perleistas A. S. nuosavybės teise priklausantis butas, esantis (duomenys neskelbtini), kuris 2010-08-10 testamentu buvo paliktas M. V. ir trečiojo asmens dukrai I. S.. 2013-12-11 Kanadoje mirus A. S. seseriai A. A., 2015-10-01 ji gavo jai priklausančią A. A. palikimo dalį 90 851,30 Eur, pervestą į sąskaitą AB DNB banke. Be šių lėšų, A. S. kiekvieną mėnesį papildomai gaudavo daugiau nei 400,00 Eur išmokų, kurios visos buvo išgrynintos, jomis buvo apmokami įvairūs pirkiniai, suteiktos paslaugos, jų visiškai pakako patenkinti pačios A. S. poreikius, ją išlaikyti. Iš A. S. banko sąskaitos 2015-10-01 – 2016-01-12 laikotarpiu buvo išgryninta 84 690 Eur piniginių lėšų suma. Pagal keturias dovanojimo sutartis atsakovams buvo padovanota 58000 Eur suma, t. y. 4 kartus po 14 500,00 Eur, E. K. dviem pavedimais po 2950,00 Eur pervesta 5 900,00 Eur, o atsakovė išgrynino ir be jokių sutarčių pasisavino 12 190,00 Eur sumą. Atsižvelgiant į tai, kad ginčijamomis dovanojimo sutartimis atsakovams ir M. V. 2015-12-24 dovanojimo sutartimi buvo padovanota iš viso 72500 Eur, ieškovas laiko, jog skirtumą 12 190,00 Eur (84690-72500) atsakovė pasisavino be pagrindo, atsakovas be pagrindo banko pavedimu gavo 5 900,00 Eur A. S. priklausančių piniginių lėšų. Ieškovas įrodinėja, kad atsakovė H. V., pasinaudodama savo kaip rūpintojos padėtimi, t. y. aplinkybe, jog galėjo valdyti A. S. banko sąskaitas, išgrynino visas A. S. asmeninėje AB DNB banko sąskaitoje buvusias pinigines lėšas, įskaitant ir po jos sesers mirties paveldėtą palikimą. Atsakovei 2014-04-04 buvo išduotas įgaliojimas tik A. S. sesers A. A. palikimo priėmimo A. S. naudai ir su tuo susijusių procedūrų atlikimui. Atsakovė dėl leidimo dovanoti rūpintiniui priklausiančias pinigines lėšas nėra kreipusis į teismą, teismo leidimas tam nebuvo išduotas. Dovanojimo sutartys prieštarauja imperatyvioms CK 3.244 straipsnio 2 dalies ir 4 dalies nuostatoms, be to, jos turi būti vertinamos kaip vienas sandoris, nes sudarytos su tais pačiais asmenimis viena po kitos. Dovanojimo sandoriai negalioja ir dėl notarinės formos nesilaikymo (CK 1.93 straipsnio 3 dalis), nes faktiškai dovanota suma viršijo 14 500,00 Eur (padovanota po 29 000 Eur). Motina galėdavo išeiti iš namų, apsipirkdavo, niekas netrukdė nueiti ir pas notarą, nebūtų reikėję nuiminėti pinigų. Motina viską fiksavo pas notarą, buvo taupi, o šiuo atveju švaistėsi. Įstatymų reikalavimų dėl sutarčių formos ji negalėjo žinoti, nes nesinaudojo kompiuteriu, buvo baigusi 4 klases, tik skaitė ir rašė. Iki 2015-10-30 nuimta daugiau nei 30 000 Eur suma, o padovanota mažiau. A. S. esant garbaus amžiaus ir prastos sveikatos būklės, dovanojimo sutartis sudarius prieš pat A. S. mirtį išimtinai tik rūpintojos H. V. ir jos vaikų naudai, jos prieštarauja gerai moralei, (motina vienodai mylėjo visus vaikus), galimai yra sudarytos apgaulės būdu, atsakovei piktnaudžiaujant rūpintojos padėtimi, siekiant sandorius nuslėpti. Nėra įrodymų, kad atsakovė išgrynintus pinigus A. S. perdavė. Ji buvo paveikta atsakovės, užrakinta namuose, (nuo kada – negali pasakyti), atjungtas telefonas. Neturėdama kontakto su išore, motina buvo lengvai pažeidžiama. Gal ji ir nežinojo apie gautus palikimo pinigus, tokios kalbos su ja nebuvo, nesakė juos gavusi. JAV gyvenęs brolis E. su ja bendravo telefonu. Ieškovas ją aplankė 2015 m. lapkričio mėn. ir prieš Kalėdas, atvykimo laiką turėjo suderinti su atsakove. Rūpyba buvo įforminta tik tada, kai paaiškėjo palikimas. Ieškovas motiną prižiūrėjo iki 2012-10-09, jo name (duomenys neskelbtini) motina gyveno 24 metus, po to ji gyveno savo bute su anūku M. V., su atsakove ji gyveno nuo 2014 m. sausio vidurio. Kad motina reanimacijoje, sužinojęs tik po trijų parų per brolį iš JAV. Pinigai tuomet jau buvo nuimti, tai įrodo atsakovės 2015-12-04 laiškas jo žmonai J..
Atsiliepimas
Atsakovė H. V. su ieškiniu nesutiko. Palaikydama savo pateiktuose procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus ji ir atstovas paaiškino, kad A. S. rūpyba buvo nustatyta kaip veiksniam asmeniui dėl senatvės ir apsunkinto gebėjimo susitvarkyti buitinius reikalus, tačiau nebuvo apribotas jos veiksnumas, visus savo turtinius reikalus A. S. sprendė savarankiškai, jos turto administravimo klausimas teisme nebuvo sprendžiamas, turto administratorius nepaskirtas. A. S. turėjo sveikatos problemų, jai buvo reikalinga nuolatinė priežiūra, tačiau jos psichinė sveikata buvo pakankamai gera, atitiko jos amžių. Laišką broliui apie jos kaip seno žmogaus elgseną, dėl ko atsakovė turėjo dažnai valyti būstą, rašė tam, kad brolis suprastų, jog seną žmogų prižiūrėti nėra lengva, tikėjosi užuojautos. A. S. suprato savo veiksmus ir juos valdė, pati priiminėjo sprendimus dėl savo turto ir pajamų, pati juos valdė. Atsiradus sesers A. palikimui, A. S. išdavė atsakovei įgaliojimą tvarkyti visus paveldėjimo reikalus. 2015-10-01 jai gavus pirmąją palikimo dalį, A. S. paprašė išgryninti visus į banko sąskaitą pervestus pinigus, sužinoti, kokią sumą galima padovanoti nesikreipiant į notarą, kad nereikėtų mokėti papildomo mokesčio ir pas jį vykti, bei parengti pinigų dovanojimui reikalingas sutartis. Kadangi norėjo pinigus dovanoti ne vienam asmeniui, pageidavo daug tokių sutarčių egzempliorių, jas prašė parengti anūko E. K.. A. S. visą gyvenimą buvo valdingo būdo, norėjo, kad viskas būtų įforminta raštiškai. Pinigų dovanoti pavedimais nenorėjo dėl to, kad mėgo grynuosius; kaip senas žmogus, pageidavo turėti juos savo rankose ir pati įteikti pirmiausiai tiems, kurie ją prižiūrėjo ir buvo jai artimiausi. Pinigus laikė komodoje, sukaupusi 14500 Eur padovanodavo. Dėl normalių motinos – dukters santykių atsakovei į galvą neatėjo prašyti pakvitavimų perduodant motinai pinigus, juos atiduodavo kartu su išgryninimo čekiais. Iš nepadovanotų pinigų apie 5550 Eur sumoje A. S. finansavo savo buto, esančio (duomenys neskelbtini), remontą (išlaidas įrodo čekiai, PVM sąskaitos faktūros, remontą – fotonuotraukos, remontą dariusių liudytojų parodymai), pinigus per kelis mėnesius dalimis pati perdavė A. V. (buvusiam atsakovės sutuoktiniui), ne kartą nedidelėmis sumomis yra be jokių dokumentų davusi (padovanojusi) pinigų tiek savo anūkams, tiek ir atsakovei, naudojo savo reikmėms – pirko šventinius drabužius, batus ir kitus daiktus anūko M. V. bažnytinės santuokos ceremonijai, ta pačia proga dovanojo jam dailininkės S. J. tapytą paveikslą „Dviese“, dovanai pirko Sausio 13-osios jubiliejaus proga „Monetų namų“ išleistą sidabrinę monetą, banko paslaugos 278,03 Eur ir kt. Prieš mirtį ligoninėje A. S. nurodė atsakovei paimti banko sąskaitoje ir komodoje paliktus grynuosius pinigus ir, jei numirtų, panaudoti laidotuvėms, taip pat nurodė skirti 500 Eur ieškovo vaikams kelionės išlaidoms iš Anglijos padengti, jei jie atvyks į laidotuves („jei neišsikapstysiu, reikės laidotuvėms“). Atsakovė komodoje rado 3700 Eur, iš banko sąskaitos A. S. pavedimu 2016-01-12 išgrynino 1120 Eur. Šiuos pinigus panaudojo laidotuvėms ir kapo priežiūros išlaidoms. Ieškovo vaikai į laidotuves neatvyko, atvyko trečiojo asmens dukra I., kuriai 500 Eur ir buvo atiduota. 4013,67 sumokėta už laidotuves ir kapo sutvarkymą, 6426,32 Eur išleista buto remontui, 1204,98 yra kitos minėtos asmeninės A. S. išlaidos, 306,33 yra atsakovės žinioje esantis likutis. 2016-01-10 atsakovė A. S. nurodymu iš jos sąskaitos pervedė anūkui E. K. dovanų 5900 Eur. Rašytinės sutarties neformino, nes negi lakstys iš ligoninės popieriaus lapų, kai tokia motinos sveikata. 2016-01-09 motina buvo kontaktiška, sveikata pablogėjo tik po pietų, 2016-01-08 buvo prijungtas deguonies tiekimas, tačiau su tuo įrenginiu motina galėjo ir kalbėti, ir valgyti. Abu atsakovės vaikai visą laiką ligoninėje buvo šalia. Atsakovės santykiai su broliais nebuvo geri, kaip ir A. S., nes ieškovas ją išmetė iš jos pačios namų (duomenys neskelbtini), A. S. teko išsikelti į butą. Apie tai, kad motina ligoninėje, ieškovas žinojo nuo 2016-01-09. Apie tai, kad gavo pinigų, nesakyti broliams liepė pati A. S., nes, pastarosios teigimu, tada reikės ne motinos, o pinigų. Dėl tos pačios priežasties broliams nesakiusi ir apie motinos padovanotus pinigus. A. S. dovanojimo sutartis sudarė asmeniškai, o CK 3.244 straipsnio nuostatos yra taikomas tik tais atvejais, kai sandorius sudaro rūpintojas, atstovaudamas savo rūpintinį. Dovanojimo sutartims nebuvo privaloma notarinė forma, kadangi A. S. dovanojo pinigus po 14 500,00 Eur ne tik dėl to, kad išvengtų vykimo pas notarą ir notaro paslaugų mokesčių, bet ir todėl, kad nenorėjo ir negalėjo padovanoti atsakovams numatytos pinigų sumos visos iš karto, kadangi jos faktiškai neturėjo, juos pirmiausiai reikėjo A. S. paliepimu paimti iš banko sąskaitos. Kiti vaikai – A. ir E. bei jų vaikai – nesirūpino A. S. ir nepadėjo jai sunkiu laikotarpiu. Paveldint pagal įstatymą, palikimas įpėdiniams tenka lygiomis dalimis, dėl ko ieškovas neturi teisės reikšti reikalavimų dėl viso palikimą sudarančio turto. Įsiteisėjus byloje priimtai Kauno apygardos teismo 2017-05-05 sprendimo daliai, joje nustatyti faktai dėl neįrodyto A. S. galimo suklydimo, savo veiksmų nesupratimo ar jai darytos įtakos, spaudimo ar apgaulės naudojimo (CK 1.90, 1.89, 1.91 straipsniai), todėl tai negali būti iš naujo kvestionuojama. Tai, kad 2015-10-30 A. S. teoriškai galėjo turėti 19720 Eur, o E. K. padovanojo 14500 Eur, nereiškia, jog ji siekė išvengti notarinio tvirtinimo – ji tiesiog naudojo tuos pačius dovanojimo sutarties blankus, kurių prašė parengti E. K.. Dėl tos pačios priežasties tas pačias sumas padovanojo ir kitomis dovanojimo sutartimis, be to, 2015-10-30, 2015-11-15 ir 2015-11-30 neturėjo didesnės pinigų sumos, nei padovanojo. Tuo laikotarpiu (2015 m. spalio – gruodžio mėnesiais) ji patyrė išlaidų buto remontui. Faktą, kad ji kontroliavo pinigų apyvartą banko sąskaitoje ir laisvai savo pinigais disponavo, patvirtina A. S. sudarytos pinigų dovanojimo sutartys; po jos mirties rasti 3700 eurų grynųjų pinigų; liudytojo A. K. V. parodymai (2017-02-01 teismo posėdžio garso įrašas nuo 04:59:25) dėl jo susitarimų su A. S. atlikti buto remontą, tiesiogiai gaunant apmokėjimą iš A. S. už išlaidas medžiagoms ir už atliktus darbus; liudytojo R. A. parodymai, kuriais jis patvirtino vykdęs A. S prašymą prisidėti prie A. V. atliekamo remonto bute atliekant reikalingus elektros darbus ir tiesiogiai gavęs už tai atlyginimą; po A. S. mirties tarp jos daiktų rasti įvairūs kvitai, čekiai ir sąskaitos, pagrindžiantys buto remonto išlaidas (t. 3 b. l. 98-114); po A. S. mirties tarp jos daiktų rasti bankomatų kvitai su pinigų likučio informacija (t. 3, b. l. 94-96).
Atsakovas E. K. į teismo posėdį neatvyko, jo atstovas palaikė atsiliepime į ieškovo A. S. patikslintą ieškinį nurodytus argumentus, prašo ieškinį atmesti ir priteisti bylinėjimosi išlaidas. Atsiliepime nurodoma, kad su A. S. sudarytos 2015-10-30 ir 2015-11-30 dovanojimo sutartys yra ne per rūpintoją atsakovę H. V., bet tiesiogiai su A. S., kuri buvo veiksni ir laisva sudaryti sandorius su bet kuriuo asmeniu, tame tarpe su rūpintoja ar jos (tuo pačiu ir savo) artimaisiais giminaičiais. Paties rūpintinio tiesiogiai sudaromiems sandoriams teismo leidimo nereikia. Jis nežinojo ir negalėjo numatyti, kad A. S., praėjus kiek laiko, jam ir vėl padovanos tokią pačią pinigų sumą. Pati A. S. pasirinko konkrečias pinigų sumas, su juo šių klausimų nederino, sandorius ji sudarinėjo grynais pinigais, pirmosios dovanojimo sutarties dieną A. S. neturėjo 29 000,00 Eur sumos. Ieškovas neįrodė aplinkybių, kad minėti sandoriai buvo sudaryti apgaule, juolab, kad sudarant sandorius nei jis, nei atsakovė H. V. nedalyvavo ir jokios įtakos A. S. nedarė. A. S. veiksmai, dovanojant jam 5 900,00 Eur sumą, nebuvo netikėti ar nelogiški, kadangi ir anksčiau A. S. yra dovanojusi jam dar didesnes pinigų sumas. Pinigai buvo pervesti iš A. S. banko sąskaitos į atsakovo E. K. banko sąskaitą kaip dovana, kas nurodyta ir banko sąskaitos išraše. Motyvuodamas tuo, kad teismo posėdyje ieškovo advokatė darė jam psichologinį spaudimą, nuolat klaidino, specialiai painiojo, kad teismas suabejotų jo parodymais, 2017-04-10 raštu paaiškino, kad 2015 m. spalio mėn. (dienos neprisimena), atvykus aplankyti močiutės, ji paprašė atvežti daug pinigų dovanojimo sutarčių, nurodė, kad jų suma būtų 14500 Eur, kad būtų galima dovanoti be notaro ir mokėti už jo paslaugas, be kurių galima apsieiti, be to, nenorėjo vargintis dėl sveikatos (dusulio, kojų skausmo). Internete rado kelis pinigų dovanojimo sutarčių pavyzdžius, vieną atsisiuntęs pakoregavo taip, kad tiktų mamai ir sūnui, mamai ir dukrai, močiutei ir anūkui bei anūkei. Visų variantų padarė po kelias kopijas, gavosi apie 20 lapų, kad močiutė galėtų pasirinkti, kokių norės (t. 3 b. l. 117). Dovanojimo pavedimu sandorio formos trūkumai nedaro sandorio niekinio – sandoris gali būti tik nuginčytas, tačiau ieškovas šio sandorio neginčija, ignoruoja jį tvirtindamas, kad sandorio nebuvo, o pinigus E. K. gavo be pagrindo. Šiuo atveju teismas negali ex officio konstatuoti sandorio negaliojimo.
Trečiasis asmuo E. S. yra ieškovo pusėje. Paaiškino, kad atsakovė motiną nuo sūnų buvo izoliavusi, kad nesužinotų apie pinigus. Nors ji tai neigia, iš 2015-09-21 elektroninio laiško matyti, kad prižiūrinčiam motiną žmogui neleido kelti telefono ragelio, telefonu atsiliepdavo tik atsakovė. Motina būdavo arba užrakinta namie, arba jai neleidžiama atsiliepti telefonu, atidaryti durų. Kad dovanojimo nebuvo, įrodo atsakovės laiškas, jog pinigai visiems po mamos mirties priklausys. Atsakovė klausė, kaip padalinti, kai pinigai ateis. Kadangi gyveno Amerikoje, 19 metų neturėjo galimybės jos aplankyti. Motinai skambindavęs kas antrą savaitgalį, tačiau nei karto nekalbėjo su ja viena, atsakovė stovėdavo šalia ir komentuodavo. Motina negalėjo atsakovams padovanoti pinigų, nes nieko jam apie tai nesakė, o juk su ja kalbėdavęs apie viską po pusvalandį, valandą. Kalbant motinai turėdavęs išaiškinti, koks esąs E.. Ji aiškiai kalbėdavo tik apie tremtį, partizanus, savo senelius, jo vaikystę, kartais būdavo „prašviesėjusi“. Motina nėra jam pasakiusi, kad palikimo pinigai „atėjo“. Gyvenimu pas atsakovę tiesiogiai nesuskundė, gal bijojo, nes abi yra karingos, praeityje yra mušęsi. Motinai padėti nereikėjo, nes ji gaudavo gerą pensiją. Jos pinigus pasiglemžė atsakovė, todėl nėra ko prisidėti, be to, normaliose šeimose motiną prižiūri dukra.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies.
Bylos nagrinėjimo metu iš šalių, jų atstovų paaiškinimų ir rašytinių įrodymų nustatyta, kad ieškovas, atsakovė ir trečiasis asmuo yra A. S., mirusios (duomenys neskelbtini), vaikai, atsakovas E. K. – atsakovės sūnus. A. S. Kauno miesto apylinkės teismo 2010-06-22 nutartimi buvo nustatyta rūpyba, rūpintoja paskirta atsakovė. (duomenys neskelbtini) Kanadoje mirė A. S. sesuo A. A.. 2015-07-01 – 2015-11-30 jos turto administratoriaus ataskaita patvirtina, kad 2015 m. A. S. turėjo gauti 1/10 dalį palikimo, kas sudaro 110 673,48 Kanados dolerių. Iš A. S. DNB, AB banko sąskaitos išrašo matyti, jog 2015-10-01 A. S. buvo pervesta palikimo dalis 90 851,30 Eur. Šios sąskaitos išrašai patvirtina, jog 2015-10-01– 2016-01-12 bankomatuose buvo išgryninta 84 690 Eur, 2016-01-10 5 900 Eur pervesti E. K. (du kartus po 2950 Eur), 261,30 Eur sumokėta už banko paslaugas aptarnaujant sąskaitą, 2016-01-14 duomenimis sąskaita tuščia (t. 1 b. l. 65-90). A. S. palikimą pagal įstatymą notaro biuro biurui pateiktais pareiškimais priėmė vaikai.
A. S. 2013-04-16 rentos sutartimi perleido jai priklausantį butą, esantį (duomenys neskelbtini), atsakovės sūnui M. V.; pagal rašytines 2015-10-12 ir 2015-11-15 pinigų dovanojimo sutartis atsakovei padovanojo po 14 500,00 Eur sumą, pagal rašytines 2015-10-30 ir 2015-11-30 pinigų dovanojimo sutartis atsakovui E. K. padovanojo po 14 500,00 Eur sumą; pagal rašytinę 2015-12-24 pinigų dovanojimo sutartį M. V. padovanojo 14 500,00 Eur sumą. Šiuos sandorius ieškovas pirminiu ieškiniu ginčijo tais pačiais pagrindais, kaip ir nagrinėjamame patikslintame ieškinyje. Kauno apygardos teismas 2017-05-05 priimtu sprendimu ieškinį atmetė, Lietuvos apeliacinis teismas 2018-04-26 nutartimi sprendimą paliko nepakeistą. Išnagrinėjęs bylą kasacine tvarka, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2019-01-15 nutartimi nutarė panaikinti Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-04-26 nutarties ir Kauno apygardos teismo 2017-05-05 sprendimo dalis, kuriomis atmesti ieškinio reikalavimai dėl 2015-10-12, 2015-11-15 dovanojimo sutarčių, pagal kurias H. V. buvo padovanota 29 000 Eur, pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, 2015-10-30 ir 2015-11-30 dovanojimo sutarčių, pagal kurias E. K. buvo padovanota 29 000 Eur, pripažinimo negaliojančiomis ir restitucijos taikymo, priteisimo iš H. V. A. S. naudai 13 290 Eur be pagrindo įgytų lėšų, taip pat priteisimo iš E. K. A. S. naudai 5900 Eur be pagrindo įgytų lėšų, paskirstytos bylinėjimosi išlaidos, ir perduoti šias bylos dalis iš naujo nagrinėti Kauno apygardos teismui. Kitas Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2018-04-26 nutarties ir Kauno apygardos teismo 2017-05-05 sprendimo dalis palikti nepakeistas.
Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netyrė ir nevertino visų nutarties 49 punkte nurodytų svarbių aplinkybių, siekdami nustatyti 2015-10-12, 2015-11-15, 2015-10-30, 2015-11-30 dovanojimo sutarčių galiojimą, nepasisakė dėl ieškovo reikalavimų priteisti iš H. V. ir E. K. be pagrindo įgytas lėšas. Nutarties 49 punkte teisėjų kolegija pažymėjo, kad siekiant išsiaiškinti dovanojimo sandorių teisėtumą turi būti tiriami ir vertinami tikrieji šalių ketinimai bei sutarčių sudarymo aplinkybės. Turi būti vertinamas laikotarpis, per kurį buvo sudaromi sandoriai, A. S. finansinės galimybės sandorių sudarymo metu, t. y. ar tuo metu ji turėjo visą pinigų sumą, kurią dviem sutartimis galiausiai padovanojo H. V. ir E. K., ar A. S. nepadovanojo (neperdavė) apdovanotiesiems iš karto visos pinigų sumos ir tik vėliau sudarė rašytines sutartis. Nustačius, kad A. S. turėjo finansinių galimybių padovanoti iš karto visą pinigų sumą, turėtų būti įvertinama, kokios aplinkybės lėmė, kad šalys sudarė ne vieną, bet kelias sutartis, kuriomis A. S. padovanojo, o H. V. bei E. K. priėmė tokią pinigų sumą, kuri CK nustatyta kaip maksimali suma, kurios dovanojimo sutartys gali būti sudaromos rašytine, o ne notarine forma. Pažymėjo, jog geros moralės neatitinka ir asmens veiksmai, kuriais yra sąmoningai išskaidoma dovanotina pinigų suma vien tam, kad būtų išvengta įstatymo reikalaujamos sutarties notarinės formos laikymosi. Šie veiksmai ne visada gali būti susiję su įstatymų reikalaujamos sandorio formos nesilaikymo pažeidimu (tada sandoris būtų negaliojantis pagal CK 1.93 straipsnio 3 dalį), bet jie gali būti teismo vertinami kaip neatitinkantys viešosios tvarkos ar geros moralės, o tai sudaro pagrindą taikyti CK 1.81 straipsnį. Nurodė kasacinio teismo išaiškinimus, kad, remiantis CK 1.81 straipsniu, turi būti įrodyta, kad pagrindinis ir vienintelis sutarties šalių ketinimas buvo skirtas pasiekti tikslui, priešingam viešajai tvarkai ar gerai moralei. Tokius šalių ketinimus, jeigu jie nėra akivaizdūs, privalo įrodyti sutartį ginčijantis asmuo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015-12-28 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-689-695/2015; 2018-03-30 nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-3-122-969/2018 72 punktas ir jame nurodyta kasacinio teismo praktika). Dėl kitų ieškinio pagrindų ir pirmosios instancijos teismo vertinimų nurodė, jog tai, kad A. S. nebuvo išdavusi įgaliojimo H. V. tvarkyti jos lėšas, nereiškia, kad tarp jų nebuvo susiklosčiusių sutartinių atstovavimo teisinių santykių. Atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei tai, kad A. S. nurodydavo H. V. paimti iš jos sąskaitos lėšas, darytina išvada, kad tarp jų buvo sudaryta žodinė pavedimo sutartis, t. y. susitarimas sudarytas jų vidiniuose atstovavimo santykiuose. Šiuo pagrindu H. V. buvo perduota A. S. banko kortelė, suteikta informacija apie jos banko kortelės kodus ir suteikta teisė paimti iš sąskaitos lėšas. Disponavimas iš sąskaitos paimtomis lėšomis priklausė pačiai A. S., kaip ir bet kuriam kitam veiksniam asmeniui. Kadangi ginčo dovanojimo sandorius sudarė A. S. pati, šių veiksmų atlikti H. V. nebuvo įgaliojusi, todėl jiems nėra taikomos CK 3.279 straipsnio, taip pat CK 3.244 straipsnio nuostatos. Dėl to kasacinio skundo argumentai, susiję su CK 3.244 straipsnio taikymu ginčo dovanojimo sutartims, atmesti kaip nepagrįsti. Taip pat kasacinis teismas konstatavo, kad pirmosios instancijos teismai pasisakė ir dėl CK 1.91 straipsnyje įtvirtintų sandorio negaliojimo pagrindų buvimo nagrinėjamu atveju, pažymėdami, kad byloje nustatytos aplinkybės nesudarė pagrindo spręsti, jog A. S., gyvendama su atsakove H. V., jos ar kitų atsakovų buvo apgaudinėjama ar jai buvo daroma neteisėta įtaka, t. y. kad dėl atsakovų neteisėtų veiksmų sudarant sandorius buvo iškreipta A. S. valia ar kad sandoriai sudaryti nepalankiomis sąlygomis. Tokiam faktinių aplinkybių vertinimui apeliacinės instancijos teismas iš esmės pritarė, savo nutartį motyvuodamas ir CK 1.89 straipsnio netaikymu.
Vadovaujantis šiomis nuorodomis bei CPK 362 straipsnyje įtvirtintu kasacinio teismo nutartyje išdėstytų išaiškinimų privalomumu teismui, iš naujo nagrinėjančiam bylą, teismas vertina ieškovų ieškinio pagrindus, susijusius su dovanojimo sutarčių ginčijimu dėl jų formos ir atitikties geros moralės reikalavimams bei pasisako dėl ieškinio sugrąžinti nepagrįstai įgytas pinigines lėšas.
Dėl rašytine forma sudarytų dovanojimo sandorių
Teismas sprendžia, kad ieškovas neįrodė, jog dovanodama pinigus maksimaliomis rašytine forma įstatymo leidžiamomis sumomis, A. S. siekė tikslo, priešingo viešajai tvarkai ar gerai moralei.
Tai, kad A. S. tikrasis ketinimas buvo pinigus padovanoti rašytiniuose dovanojimo sandoriuose nurodytiems asmenims, patvirtina sutarčių turinys, jos pačios ranka padaryti įrašai identifikuojant save, įvardijant apdovanojamus asmenis ir sumas bei sutartis pasirašant (t. 1 b. l. 183). Nesutiktina su ieškovu, kad dovanojamos sumos išskaidymas į mažesnes, įstatymo leistinas dovanoti rašytine forma pinigų sumas, šiuo atveju prilygsta įstatymo reikalaujamos notarinės formos pažeidimui. Įstatymų leidėjas neįpareigoja sandorį sudaryti notarine forma, jei, atsižvelgiant į jo sumą, galima rašytinė sandorio forma. Nėra jokios pagrįstos vados atmesti atsakovės paaiškinimus apie A. S. valią dovanojamas pinigų sumas išskaidyti į leidžiamas dovanoti rašytine forma būtent tam, kad nereikėtų kreiptis į notarą, kas bet kokiu atveju būna susiję su papildomomis laiko, organizacinėmis ir materialinėmis sąnaudomis (mokesčiais). Atsižvelgiant į dovanotojos amžių ir nestiprią sveikatą, ką liudija jai paskirta rūpyba bei sandorių sudarymas likus vos daugiau nei trims mėnesiams iki mirties, skaičiuojant nuo pirmojo sandorio, toks pageidavimas neprieštarauja protingumo principui. Šiam principui bei gerai moralei neprieštarauja ir senyvo žmogaus, nesinaudojančio įvairiomis technologijomis piniginėms operacijoms atlikti, pageidavimas matyti dovanojamus pinigus, juos pačiam skaičiuoti ir įteikti pirmiausiai apdovanojamiems artimiausiems ją prižiūrintiems asmenims (kartu gyvenančiai dukrai ir jos vaikams), o ne keliolika metų nematytam JAV gyvenančiam sūnui, su kuriuo bendraujama tik telefonu, ar vyriausiam sūnui, aplankančiam kartą per mėnesį, su kuriuo kartu gyvenant pačios A. S. namuose šalių nurodomoje (duomenys neskelbtini) nebuvo išvengta konfliktinės bendro gyvenimo baigties (apie žeminančią padėtį, gyvenant kartu su anyta, paliudijo ieškovo sutuoktinė, konfliktinius šeimos santykius rodo ir šalių šeimų susirašinėjimas), ar užsienyje gyvenantiems jos nelankantiems pastarųjų vaikams. Be to, minėta, jog su dovanotojos valia susiję ieškinio pagrindai pakartotinai nevertintini. Pažymėtina, jog abi šalys ir trečiasis asmuo pripažino A. S. buvus itin valdingo būdo, todėl, įvertinus pirmiau minėtus kriterijus, jos pageidavimas pačiai turėti ir dovanoti grynus pinigus negali būti traktuojamas kaip viešosios tvarkos pažeidimas net ir atsižvelgiant į galimai brangesnį už notaro paslaugas pinigų išgryninimą.
Kita vertus, DNB, AB banko sąskaitų išrašai, ieškinyje ir patikslintuose ieškiniuose nurodytos faktinės aplinkybės bei atsakovų pateikta piniginių operacijų A. S. banko sąskaitoje išklotinė t. 6 b. l. 45-48 pagrindžia, jog 2015-10-01–2015-10-12 laikotarpiu buvo išgryninta 14 930 Eur, 2015-10-13 – 2015-10-29 laikotarpiu 19 290 Eur, 2015-11-01– 2015-11-14 laikotarpiu 15 000 Eur, 2015-11-01– 2015-11-14 laikotarpiu 15 000 Eur, 2015-11-16– 2015-11-30 laikotarpiu 13550 Eur. Tai reiškia, kad 2015-10-12 sandorio sudarymo metu ji galėjo turėti 430 Eur didesnę sumą, nei padovanojo, 2015-10-30 sandorio sudarymo metu galėjo turėti 5520 Eur daugiau, nei padovanojo (19290-14500+430), 2015-11-15 sandorio sudarymo metu galėjo turėti 6020 Eur daugiau, nei padovanojo (15000-14500+5520), 2015-11-30 sandorio sudarymo metu galėjo turėti 5070 Eur daugiau, nei padovanojo (13550+6020-14500). Tokiu būdu matyti, jog nei vieno sandorio sudarymo metu ji neturėjo faktiškai atsakovams padovanotos sumos po 29 000 Eur, be to, atsižvelgiant į nenuginčytą A. S. valią dovanoti po sumą, kurios perleidimui nebūtina notarinė forma, sandorių sudarymo metu galėtos turėti atitinkamai 430, 5520, 6020 ir 5070 Eur didesnės sumos, nei buvo padovanotos pagal rašytines sutartis, negali būti vertinamas kaip vertybiniu požiūriu smerktinas elgesys. Kartu su kitais išdėstytais argumentais tai sudaro pagrindą atmesti ieškinį dėl aptartų dovanojimo sutarčių nuginčijimo pagal CK 1.81 straipsnį.
Dėl be pagrindo įgytų piniginių lėšų grąžinimo
Pareiga grąžinti be pagrindo įgytą turtą reglamentuota CK 6.237 straipsnyje, pagal kurio 1 dalį asmuo, kuris be teisinio pagrindo savo veiksmais ar kitokiu būdu tyčia ar dėl neatsargumo įgijo tai, ko jis negalėjo ar neturėjo gauti, privalo visa tai grąžinti asmeniui, kurio sąskaita tai buvo įgyta, išskyrus šio kodekso nustatytas išimtis. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad, tenkinant ieškinį dėl nepagrįsto praturtėjimo (actio de in rem verso), turi būti nustatytos nepagrįsto praturtėjimo prielaidos. Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų. Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių. Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo. Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.). Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį. Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos. Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 26 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje UAB „Redco“ v. AB „Šiaulių bankas“, bylos Nr. 3K-3-196/2011).
Atsakovas E. K. ginčijamą 5900 Eur sumą iš A. S. yra įgijęs banko pavedime nurodytu pagrindu, t.y. gavo dovanų, todėl atmestinas ieškovo reikalavimas juos priteisti kaip gautus be teisinio pagrindo. Iš faktinių ieškinį grindžiančių aplinkybių matyti, jog ieškovas šį dovanojimo sandorį ginčija remdamasis A. S. penkios dienos iki mirties buvusia sveikatos būkle motyvuojamu dovanotojos valios padovanoti anūkui nurodytą pinigų sumą nebuvimu. Teismo vertinimu, pastarasis ieškinio pagrindas nėra įrodytas, nes medicininiai dokumentai nepatvirtina A. S. visiškai nesąmoningos būklės pavedimo dieną 2016-01-09 ar anksčiau, byloje nebuvo pareikštas prašymas paskirti ekspertizę pastarajam ieškinio pagrindui įrodyti, tačiau teismas sprendžia, jog ieškovai įrodė kitą faktinį pinigų įgijimo pagrindą – dovanotojos pavedimo rūpintojai sudaryti tokį sandorį nebuvimą. Byloje prejudicine kasacine tvarka konstatuota, kad, atsižvelgiant į byloje nustatytas aplinkybes bei tai, kad A. S. nurodydavo H. V. paimti iš jos sąskaitos lėšas, darytina išvada, jog tarp jų buvo sudaryta žodinė pavedimo sutartis, t. y. susitarimas sudarytas jų vidiniuose atstovavimo santykiuose. Šiuo pagrindu H. V. buvo perduota A. S. banko kortelė, suteikta informacija apie jos banko kortelės kodus ir suteikta teisė paimti iš sąskaitos lėšas. Disponavimas iš sąskaitos paimtomis lėšomis priklausė pačiai A. S., kaip ir bet kuriam kitam veiksniam asmeniui. Kadangi rašytinius dovanojimo sandorius A. S. sudarė pati, šių veiksmų atlikti H. V. nebuvo įgaliojusi, todėl jiems nėra taikomos CK 3.279 straipsnio, taip pat CK 3.244 straipsnio nuostatos, ir priešingai – nesant sutarties tarp rūpintojo ir rūpintinio, taikytinas CK 3.244 straipsnio 4 dalyje įtvirtintas draudimas sudaryti sandorius su rūpintojo artimaisiais giminaičiais, išskyrus atvejus, kai turtas tam asmeniui yra dovanojamas ar perduodamas neatlygintinai naudotis, jeigu tai atitinka rūpintinio interesus (CK 3.279 straipsnio 5 dalis) (CPK 182 straipsnio 2 punktas). Kadangi atsakovei A. S. išduotas įgaliojimas suteikė teisę atlikti tik palikimo priėmimo veiksmus, tačiau nesuteikė teisės valdyti A. S. asmenines lėšas, atsakovės paaiškinimas apie A. S. žodinį pavedimą atlikti piniginių lėšų dovanojimo pervedimą neįrodo jos valios padovanoti atsakovui E. K. 5900 Eur. Priešingas aiškinimas galėtų būti traktuojamas kaip veiksnaus asmens, kuriam nustatyta rūpyba, veiksnumo apribojimas. Toks sandoris pripažintinas negaliojančiu, remiantis pirmiau nurodytomis rūpybą reglamentuojančiomis CK normomis bei CK 1.92 straipsniu. Taikytina, restitucija, priteisiant iš atsakovo E. K. į A. S. palikimo sudėtį 5900 Eur (CK 1.78 straipsnio 2 dalis, 6.145, 6.146 straipsniai).
Ieškovo reikalavimas priteisti iš atsakovės likusios jos išgrynintos A. S. priklausančios pinigų sumos dalį 12190 Eur kaip nepagrįstai įgytą turtą tenkintinas iš dalies.
Dėl to, kad atsakovė paėmė iš A. S. sąskaitos nurodomą sumą, ginčo nėra. Prejudicine tvarka nustatyta, jog tarp jų buvo sudaryta žodinė pavedimo sutartis, t. y. susitarimas sudarytas jų vidiniuose atstovavimo santykiuose. Šiuo pagrindu H. V. buvo perduota A. S. banko kortelė, suteikta informacija apie jos banko kortelės kodus ir suteikta teisė paimti iš sąskaitos lėšas. Disponavimas iš sąskaitos paimtomis lėšomis priklausė pačiai A. S. Banko sąskaitos išrašas rodo, jog 2015-10-01 – 2016-01-12 laikotarpiu buvo išgryninta 84 690 Eur piniginių lėšų suma. Rašytinės dovanojimo sutartys patvirtina, kad atsakovė A. S. perdavė padovanotą sumą 72500 Eur. Skirtumas tarp jos ir paimtos sumos sudaro 12190 Eur. Įrodyti, kad A. S. turėjo galimybę šiomis lėšomis disponuoti, yra atsakovės pareiga, nes, siejant su pinigų padovanojimo faktu, žodinis pavedimo susitarimas pagrindžia tik jos teisę pinigus iš sąskaitos paimti, o notariškai patvirtintu įgaliojimu daugiau, nei palikimo priėmimo veiksmų atlikimas, atsakovei įgalinimų nesuteikta.
Tokių įrodymų ji nepateikė. Atmestini jos paaiškinimai apie ginčo sumos dalies panaudojimą buto remontui. Butas priklausė ne A. S., o M. V., teikusiam įrodymus apie langų, durų pirkimą, parduotuvės „Senukai“ prekių įsigijimą, buto fotonuotraukas iki ir po remonto. Visų pirma, ieškovui ginčijant remonto faktą, tie duomenys neįrodo konkretaus buto suremontavimo ir sąsajų tarp šio fakto bei nurodytų prekių įsigijimo; antra, nėra įrodymų, jog už tas prekes sumokėta A. S. duotais pinigais iš paveldėto turto; trečia, remonto finansavimą atsakovė grindė tuo, jog A. S. ketino į jį sugrįžti gyventi, ką visiškai paneigia buto perleidimo sandoris, jai nustatytos rūpybos faktas bei sveikatos būklė; ketvirta, remonto darbus teigusio atlikus liudytojo M. V. parodymai gavus iš A. S. 6000 Eur nėra leistinas tokios sumos įrodymas pagal CK 1.73 straipsnio 1 dalies 1 punktą. Atsakovei neįrodžius ginčo sumos perdavimo A. S., atmestini jos paaiškinimai apie dalies pinigų panaudojimą anūko vestuvėms, drabužiams, monetai ir kt. Pažymėtina, jog A. S. pragyveno iš senatvės pensijos, todėl galimos išlaidos vestuvėms nebūtinai neišvengiamai sietinos tik su paveldėtų piniginių lėšų panaudojimu. Banko paslaugų išlaidos yra įvertintos, apskaičiuojant išgrynintą pinigų sumą (CPK 185 straipsnis).
Atsakovė pripažįsta, jog savo žinioje turi 306,33 Eur A. S. pinigų likutį, rašytiniais įrodymais pagrindė 4013,67 Eur išlaidas už A. S. laidotuves ir kapo sutvarkymą (t. 3 b. l. 75-83) (to ieškovas neginčija), taip pat nėra ginčo dėl to, kad, vykdydama mirusiosios valią, jos anūkei I. S. per laidotuves iš A. S. pinigų davė 500 Eur. 4013,67 Eur ir 500 Eur sumas minusavus iš be teisinio pagrindo įgytų 12190 Eur, iš atsakovės į A. S. palikimo sudėtį priteistina 7676,33 Eur (12190-4513,67) (CK 5.59 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 6.237 straipsnio 1 dalis).
Vadovaujantis nurodytais argumentais, iš atsakovo į A. S. palikimo, kurio paveldėjimas tvarkomas Kauno miesto 22-ojo notarų biuro notarės Z. R., sudėtį priteistina 5900 Eur, iš atsakovės – 7676,33 Eur. Kadangi paveldėjimo teisės liudijimai šalims ir trečiajam asmeniui dar nėra išduoti ir nėra žinomas paveldimo turto pasidalijimo būdas, šios sumos priteistinos į notarų biuro depozitinę sąskaitą. Atsižvelgiant į patenkintą ieškinio reikalavimų dalį, paskirstytinos bylinėjimosi išlaidas (CPK 93, 96 straipsniai).
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 263 straipsniais, 269 straipsnio 1 dalimi, 270 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovės H. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 7676,33 (septynis tūkstančius šešis šimtus septyniasdešimt tris Eur 33 ct) Eur nepagrįstai gautų lėšų į A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2016 m. sausio 14 d., palikimo sudėtį.
Pripažinti negaliojančia 5900 Eur piniginių lėšų dovanojimo sutartį, sudarytą tarp A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 2019 m. sausio 9 d. banko pavedimu akcinėje bendrovėje DNB esančioje A. S. sąskaitoje (duomenys neskelbtini). Taikyti restituciją ir priteisti iš atsakovo E. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 5900 (penkis tūkstančius devynis šimtus) į A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimo sudėtį.
Nustatyti, kad priteistos sumos sumokėtinos į A. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) palikimo paveldėjimo bylą tvarkančio Kauno miesto 22-ojo notarų biuro depozitinę sąskaitą.
Likusius ieškinio reikalavimus atmesti.
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti apskųstas Lietuvos apeliaciniam teismui per Kauno apygardos teismą.