Kauno apylinkės teismo sprendimas

1. Ieškovas ieškiniu prašė priteisti iš atsakovės 25 200 Eur neturtinės žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bei bylinėjimosi išlaidas.

1.1. Ieškovas ieškinyje nurodė, kad daugiau nei 20 metų gyvena bute, adresu (duomenys neskelbtini), (buvęs Nr.7) Kaunas. Ilgą laiką buvo šio buto nuomininkas, vėliau įsigijo šį butą nuosavybės teise. Kadangi įgijimui pinigų pasiskolino iš giminaičio R. S., vėliau šį butą jam pardavė, o šis leido jam bute gyventi neterminuotai pagal panaudos sutartį.

1.2. Atsakovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaunas, savininkė ir šis butas yra po butu, kuriame gyvena ir juo naudojasi ieškovas. Atsakovė, atstovaujama M. L., 2014-12-05 po buto užliejimo savavališkai užsuko vandenį, uždėjo aklę vandentiekio vamzdyje ir nuo 2014-12-05 bute (duomenys neskelbtini), Kaune, nėra vandens, kas daro gyvenimą itin sudėtingu. Taigi dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, savavališkai uždėtos aklės, vanduo nepatenka per bendrą daugiabučio namo stovą į ieškovo gyvenamą butą ir ieškovas 7 metus gyvena be vandens ir neturi vandens tiekimo į jo gyvenamąjį būstą.

1.3. 2014 m. atsakovė UAB „Miesto administratorius“ (buvusi MB „Miesto administratorius“) bandė apkaltinti ieškovą, jog neva jis apipylė bendrovei nuosavybės teise priklausantį butą, tačiau ši atsakovės versija nepasitvirtino. Priešingai, tiriant šį įvykį, 2014-12-10 buvo surašytas turto sunaikinimo, sugadinimo aktas pagal MB „Miesto administratoriaus” atstovo - direktoriaus M. L., kuris gyvena aplietame bute, aiškinimus, kuriame konstatuota, jog „draudėjo atstovo iniciatyva uždėtos aklės į viršutinio buto vandentiekį”, kas tik patvirtina, kad vandenį užsuko atsakovė. 2017-01-05 Kauno apylinkės teismo sprendimas ir 2017-06-29 Kauno apygardos teismo nutartis paneigia atsakovės aiškinimą apie ieškovo kaltę bei priešingai, įrodo atsakovės nesąžiningus veiksmus, savavališkai atjungiant vandenį ieškovui.

1.4. Dėl minėtų savavališkų atsakovės veiksmų, kurių pasekmėje ieškovas iki šiol neturi vandens tiekimo į butą, jis kreipėsi į teismą, prašydamas apginti jo pažeistas teises. 2019 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-79-375/2019, kuris buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi, teismas tenkino ieškinį ir konstatavo, jog atsakovė savavališkai užsitikrindama vandens tiekimą į savo butą, bet pakeisdama vandentiekio vamzdžio buvimo vietą, nupjaudama vamzdį į ieškovo butą ir uždėdama aklę pažeidė ieškovo teises. Atsakovė atlikusi neteisėtą intervenciją į namo vandentiekio sistemų, atjungė ir pakeitė senąjį vandentiekio stovą nauju, dėl ko buvo atjungtas vandens tiekimas ieškovo butui. Taigi, teismo sprendimu yra konstatuota, jog atsakovė atliko savavališkus ir neteisėtus veiksmus, ko pasekmėje butas, (duomenys neskelbtini), Kaunas, liko be vandens, nėra aprūpinamas vandeniu bei įpareigojo atsakovę pašalinti savavališkai uždėtą aklę vamzdyje, įrengti vandentiekio vamzdį atsakovei nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) Kaunas, į viršutinį ieškovo nuomojamą butą adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, savo lėšomis per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Pažymėtina, kad nors įsiteisėjusiu teismo sprendimu buvo nustatyti atsakovės atstovo M. L. neteisėti veiksmai, kuriais dar 2014 metais buvo nutrauktas vandens tiekimas į ieškovo nuomojamą butą, ir ji buvo įpareigota atkurti vandens tiekimą per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos, atsakovė iki šios dienos nėra įvykdžiusi teismo sprendimo.

1.5. Dėl atsakovės neveikimo ir teismo sprendimo nevykdymo, ieškovas ėmėsi visų įmanomų veiksmų - dar iki ieškinio padavimo Kauno apylinkės teismui, ne kartą kreipėsi į Kauno miesto savivaldybę ir atsakovę, prašydamas pajungti vandenį į butą, siuntė atsakovei rašytinius prašymus, tačiau atsakovė į prašymus nereagavo ir toliau piktybiškai neįjungė vandens tiekimo. Taip pat kreipėsi į Kauno miesto savivaldybės Būsto valdymo skyrių, prašydamas tarpininkauti atstatant vandens pajungimą, imtis priemonių sudrausminti M. L. dėl jo netinkamo elgesio ir įpareigoti šį asmenį leisti atstatyti nupjautą vandens įvadą, tačiau pagalbos nesulaukė.

1.6. Įsiteisėjus teismo 2019-02-18 sprendimui, kurio atsakovė nevykdė, 2019 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo pateiktas vykdyti antstolei Rimai Gražienei ir vykdomas iki šiol. Tačiau atsakovė teismo sprendimo piktybiškai nevykdo. Dar 2019 m. rugpjūčio 26 d. antstolė Rima Gražienė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkės UAB „Miesto administratorius“ vadovui M. L.. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-537-883/2021 paskyrė UAB „Miesto administratorius“ vadovui M. L. 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimą dieną, suinteresuoto asmens M. S. naudai, baudą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d., iki teismo sprendime nurodyto įpareigojimo įvykdymo. Tačiau nepaisant priimtos nutarties dėl baudos skyrimo, atsakovė iki toliau piktybiškai nevykdo nei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2- 79-375/2019, nei moka baudas. Atsakovės vadovui nevykdant įsiteisėjusios teismo nutarties dėl baudos skyrimo, 2021 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą byloje Nr. 2VP-5177-1107/2020, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui R. B.. Pateikus vykdyti šį dokumentą, paaiškėjo, jog M. L. yra skolininkas daugelyje bylų, jam priklausantis turtas yra įkeistas, dėl ko išieškoti prašomu sumų nėra įmanoma. Taigi nepaisant paskirtos baudos, kurios taip pat atsakovės atstovas nemoka, vandens tiekimas vis dar nėra atnaujintas, kas neabejotinai rodo atsakovės piktybiškumą bei teismo sprendimo ir įstatymų ignoravimą.

1.7. Atsakovė iš esmės ėmėsi visų įmanomų veiksmų tam, kad nebūtų vykdomas įsiteisėjęs teismo sprendimas - teikė teismams prašymus atnaujinti procesus dėl pačios sukurtų teisinių prielaidų, siekė sustabdyti bylų nagrinėjimą ir nepaisant ieškovo aktyvių veiksmų, kuriais jis bandė apginti savo teises, bei skirtų baudų atsakovės vadovui M. L., vandens tiekimas į ieškovo naudojamą butą iki šios dienos nėra atstatytas. Jau daugiau negu 7 metus ieškovas neturi galimybės naudotis vandentiekiu, dėl ko jam sudaromos neįmanomos sąlygos gyventi. Atsižvelgiant į tai, kad ieškovas yra seno amžiaus (75 metų), ligotas, invalidas, sunkiai vaikšto, netekęs 80 procentu darbingumo, jam nustatyta specialiųjų poreikių priežiūra, todėl prisinešti reikiamą kiekį vandens buičiai ir kanalizacijai į trečią aukštą jau pasidarė neįmanoma. Dėl neteisėtų atsakovės veiksmų ir įsiteisėjusių teismo sprendimų nevykdymo, gyvenimas minėtame bute be vandens tiekimo pasidarė toks neįmanomas, jog ieškovas buvo priverstas laikinai apleisti butą, kuriame gyveno daugiau negu 20 metų ir persikelti į slaugos namus. Jau vien tokie gyvenimo pokyčiai jam sukėlė itin didelį stresą, dvasinius išgyvenimus dėl ilgą laiką gyvento būsto palikimo ir psichologinės būklės pablogėjimą, tačiau jie nesulyginami su stresu, kurį patyrė gyvendamas be vandens. Tačiau šiuo metu gyvena bute be vandens, nes neturi lėšų nuomotis būstą. Dėl atsakovės savavališkai uždėtos aklės ir to pasekmėje nutraukto vandens tiekimo į ieškovo gyvenamą butą, jis buvo priverstas pirktis vandenį, jį neštis į trečią aukštą. Nesuvokiamai ilgą laiko tarpą (7 metus) patyrė nepatogumus, susijusius su elementaria higiena ir būtinųjų fiziologinių poreikių patenkinimu - negalėjo naudotis tualetu, nusiprausti ar turėti geriamojo vandens. Maža to, prasidėjus COVID-19 sukeltos ligos pandemijai, dėl turimų sveikatos problemų ir seno amžiaus būdamas itin didelėje rizikos grupėje užsikrėsti minėta liga, buvo priverstas vykti į parduotuves ir pirkti vandenį, nors buvo primygtinai rekomenduojama likti namuose ir nesilankyti prekybos vietose. Akivaizdu, jog jei ne neteisėtai atsakovės atliktas vandens tiekimo atjungimas, ieškovas nebūtų patyręs šių nepatogumų, dvasinių išgyvenimų, streso ir pablogėjusios sveikatos.

1.8. Atsakovės veiksmai, savavališkai atjungiant vandens tiekimą ir jo neatnaujinant daugiau kaip 7 metus net po teismo įpareigojimo, yra pažeidžiantys bet kokius teisingumo ir protingumo principus, nežmoniški. Stresą ir nepatogumus ieškovas patiria nepertraukiamai daugiau negu 6 metus, kadangi vandens neturi būtent tokį laiko tarpą, vyksta teisminiai ginčai su atsakove ir net sulaukus palankaus teismo sprendimo, atsakovė nenutraukia savo piktybiškų ir neteisėtų veiksmų. Taigi, dėl neteisėtų ir savavališkų atsakovės veiksmų ieškovo nuomojame bute adresu (duomenys neskelbtini), (buvęs Nr.7) Kaunas, vandens nėra nuo 2014 m. gruodžio 5 d. iki dabar, t.y. vandens tiekimas neatstatytas jau 84 mėnesius. Per šį laikotarpį, kai ieškovas neturi vandens tiekimo, jis patyrė labai didelę neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, stresu, pažeminumu bei sveikatos pablogėjimu, patyrė didelius nepatogumus ir išgyvenimus. Todėl prašo priteisti iš atsakovo po 300 eurų už kiekvieną neteisėtai atjungto vandens tiekimo mėnesį, kas iš viso sudaro 25 200 Eur. Ieškovo vertinimu, jo prašoma priteisti suma už patirtą neturtinę žalą yra tik minimali. Žalą atsakovas padarė tyčiniais veiksmais, savavališkai, neteisėtai ir nepagrįstai nutraukdamas vandens tiekimą į jo gyvenamą būstą, vandens tiekimo neatnaujino net ir esant įsiteisėjusiems teismų sprendimams. Mano, jog jo prašoma priteisti neturtinė žala nėra per didelė ir dėl to, jog analogišku atveju, savavališkai nutraukus vandens tiekimą penkiolikai dienų, Klaipėdos apygardos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo klausimą civilinėje byloje Nr. 2A-95-642/2019, priteisė 300 eurų neturtinę žalą už 15 dienų trukusį savavališką vandens tiekimo nutraukimą, t.y. vertino, jog kiekvieną parą buvo padaryta 20 Eur dydžio neturtinė žala.

Šalies argumentai

2.1. Nurodė, kad jokios dvigubos atsakomybės nėra ir negali būti. Priešingai atsakovės atsiliepimo motyvams, paaiškina, jog dėl savavališkų atsakovės veiksmų, ieškovas kreipėsi į teismą dėl pažeistų teisių gynimo. 2019 m. vasario 18 d. sprendimu civilinėje byloje Nr. e2-79-375/2019, kuris buvo paliktas nepakeistas Kauno apygardos teismo 2019 m. birželio 27 d. nutartimi, teismas tenkino ieškinį ir konstatavo, jog UAB „Miesto administratorius“ atliko savavališkus ir neteisėtus veiksmus, ko pasekmėje butas, (duomenys neskelbtini), Kaunas, liko be vandens, nėra aprūpinamas vandeniu bei įpareigojo atsakovę pašalinti savavališkai uždėtą aklę vamzdyje, įrengti vandentiekio vamzdį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Miesto administratorius“ nuosavybės teise priklausančiame bute (duomenys neskelbtini) Kaunas, į viršutinį ieškovo M. S. nuomojamą butą adresu (duomenys neskelbtini) Kaune, savo lėšomis per 2 savaites nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Tačiau atsakovė įsiteisėjusio teismo sprendimo nevykdė. 2019 m. liepos 17 d. Kauno apylinkės teismas ieškovui išdavė vykdomąjį raštą, kuris buvo pateiktas vykdyti antstolei Rimai Gražienei. Tačiau atsakovė teismo sprendimo piktybiškai nevykdė. Dar 2019 m. rugpjūčio 26 d. antstolė Rima Gražienė surašė sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą ir kreipėsi į teismą dėl baudos skyrimo skolininkės UAB „Miesto administratorius“ vadovui M. L.. Šiaulių apygardos teismas 2021 m. liepos 14 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2S-537-883/2021 paskyrė UAB „Miesto administratorius“ vadovui M. L. 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimą dieną, suinteresuoto asmens M. S. naudai, baudą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d., iki teismo sprendime nurodyto įpareigojimo įvykdymo. Tačiau atsakovė ir toliau piktybiškai nevykdo nei Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2019 m. vasario 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-79-375/2019, nei moka baudas.

2.2. Skolininkės vadovui nevykdant įsiteisėjusios teismo nutarties dėl baudos skyrimo, 2021 m. rugpjūčio 20 d. Kauno apylinkės teismas išdavė vykdomąjį raštą byloje Nr. 2VP-5177-1107/2020, kuris buvo pateiktas vykdyti antstoliui R. B.. Pateikus vykdyti šį dokumentą, paaiškėjo, jog M. L. yra skolininkas daugelyje bylų, jam priklausantis turtas yra įkeistas, dėl ko išieškoti prašomų sumų nėra įmanoma. Taigi nepaisant paskirtos baudos, kurios taip pat įmonės vadovas nemoka, vandens tiekimas vis dar nėra atnaujintas, kas rodo bendrovės vadovo piktavališkumą bei teismo sprendimo ignoravimą.

2.3. Nagrinėjamu atveju, yra visos atsakovės civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti atsakovės veiksmai, kaltė, žalos faktas, priežastinis ryšys su žala – dėl kurių atsirado atsakovės atsakomybė dėl ieškovui. Padarytos neturtinės žalos. Atsakovės neteisėti veiksmai ir kaltė jau yra konstatuoti įsiteisėjusiu Kauno apylinkės teismo 2019-02-18 sprendimu ir turi prejudicinę reikšmę, todėl neturi būti įrodinėjami LR CPK 182 str. 2 p.). Neturtinės žalos reikalavimas iš esmės yra siejamas su ieškovo patirtu stresu, nepatogumais ir dvasiniais išgyvenimais dėl atsakovės savavališkai nutraukto vandens tiekimo, negalėjimo užtikrinti normalių gyvenimo sąlygų itin ilgą laiko tarpą, taip pat ir COVID-19 sukeltos ligos pandemijos metu. Svarbu tai, kad ieškovo patirta neturtinė žala pasireiškė trunkamaisiais emociniais išgyvenimais, papildomais nepatogumais bei itin dideliais rūpesčiais dėl neteisėtai nutraukto geriamojo vandens tiekimo. Ieškovas patyrė didžiules psichologines problemas, kada būdamas ligotas, seno amžiaus, turėdamas invalidumą, buvo priverstas pirktis vandenį daugiau kaip 7 metus, nepaisant to, jog vandens tiekimas į gyvenamą būstą yra vienas esminių ir pagrindinių žmogaus gyvenimui būste būtinų poreikių, dėl ko neabejotina, kad neturtinė žala buvo padaryta ir ji turi būti atlyginta.

2.4. Teismų praktikoje yra konstatuota, kad neteisėtas geriamojo vandens tiekimo nutraukimas sukelia nepatogumus, papildomus rūpesčius, ypač asmeniui turinčiam rimtų sveikatos bėdų. Šiuo atveju, savavališkas vandens nutraukimas trunka jau 84 mėnesių, taigi patirti išgyvenimai ir rūpesčiai yra ilgalaikiai. Įvertintina ir tai, kad atsakovė savo pažeidimo nepašalino nei gera valia, nei įsiteisėjus teismo sprendimui, kuris įpareigoja ją tai padaryti. Tokie atsakovės sąmoningi neteisėti veiksmai yra trunkamojo pobūdžio, priklauso išimtinai nuo atsakovės valios. Jeigu atsakovė nebūtų savavališkai ir neteisėtai nutraukusi geriamojo vandens teikimo, ieškovas nebūtų patyręs jokių nepatogumų, susijusių su elementaria higiena (negalėjimu naudotis tualetu, dušu, vonia) bei būtinais fiziologiniais poreikiais (priverstinis geriamojo vandens pirkimas pakuotėse ir t.t.) ir atitinkamai nebūtų išgyvenęs stresinės situacijos dėl susidariusių nepatogumų, nebūtų priverstas išsikelti iš būsto ir persikelti į slaugos namus, todėl tai laikytina priežastiniu ryšiu tarp atsakovės neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos. Be to, sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo, svarbu įvertinti ir atsakovės elgesį - savavališkas vandens atjungimas seno amžiaus, neįgaliam ir ligotam asmeniui, trunkantis itin ilgą laiką, ignoruojant netgi teismo sprendimus ir įpareigojimus vandenį pajungti, vertintinas kaip visiškai nežmogiškas, neteisingas ir amoralus elgesys.

2.5 Kadangi dėl tyčinių ir neteisėtų atsakovės atliktų veiksmų - savavališko vandens tiekimo nutraukimo į ieškovo gyvenamą butą, ieškovas patyrė didelę neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, stresu, pažeminimu bei sveikatos pablogėjimu, patyrė didelius nepatogumus ir išgyvenimus, dėl ko atsižvelgiant į teisminę praktiką, prašo priteisti tik minimalią ir realių išgyvenimų neatspindinčią sumą neturtinei žalai atlyginti - 300 eurų už kiekvieną neteisėtai atsakovės atjungto vandens tiekimo mėnesį, t.y. 84 mėnesius, viso 25 200 eurų. Mano, jog prašoma priteisti suma už mėnesį neturėto vandens tiekimo nėra per didelė, įvertinus tai, kad žalą atsakovė padarė tyčiniais veiksmais, savavališkai, neteisėtai ir nepagrįstai nutraukdama vandens tiekimą į ieškovo gyvenamą butą, nesiekė ginčo išspręsti taikiai, vandens tiekimo neatnaujino net ir esant įsiteisėjusiems teismo sprendimams. Prašoma priteisti suma už mėnesį neturėto vandens tiekimo nėra per didelė ir dėl to, jog minėtoje Klaipėdos apygardos teismo byloje ieškovui analogiška pinigų suma buvo priteista už dvigubai trumpesnį laiko tarpą, kurį buvo atjungtas vandens tiekimas - 300 eurų už 15 dienų atjungto vandens tiekimo.

3. Ieškovo atstovė teismo posėdžių metu ieškinį palaikė ir prašė jį tenkinti ieškinyje ir dublike išdėstytų aplinkybių pagrindu. Bylos vedimo išlaidų iš atsakovės priteisti neprašo, kadangi bylą veda neatlygintinai. Papildomai paaiškino, kad šios bylos nagrinėjimo eigoje, 2022 m. spalio 20 d. nutartimi, Kauno apylinkės teismas paskyrė atsakovei 30 eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti Kauno apylinkės teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimą dieną suinteresuoto asmens M. S. naudai, baudą skaičiuojant nuo 2021 m. spalio 19 d. iki teismo sprendime nurodyto įpareigojimo įvykdymo. Pažymėjo, kad nutarčiai įsiteisėjus (ją peržiūrėjus apeliacine tvarka ir Kauno apygardos teismui priėmus 2023 m. vasario 2 d. nutartį, kuria 2022 m. spalio 20 d. Kauno apylinkės teismo nutartis palikta nepakeista, atsakovė 2023 m. balandžio 6 d. vandenį į butą, kuriame gyvena ieškovas, pajungė, t.y. įvykdė teismo sprendimą. Tačiau atsakovė jai paskirtos baudos nemoka, turtą yra perleidusi, likęs tik vienas areštuotas butas. Ieškovui buvo išduotas vykdomasis raštas dėl minėtos nutarties nevykdymo, išieškojimą vykdo antstolė. Atsakovei paskirta bauda ir jos išieškojimas nesudaro pagrindo mažinti priteistiną neturtinę žalą, kadangi neturtinės žalos prašo už kitą laikotarpį – nuo 2014 m. gruodžio 5 d. (nuo vandens savavališko užsukimo ir tiekimo nutraukimo) iki ieškinio padavimo, t.y. 2021 m. gruodžio 6 d. Dėl atsakovės prašymo taikyti ieškinio senatį nurodė, kad dėl neturtinės žalos priteisimo sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas negali būti taikomas. Be to, tik teismų sprendimais nustačius prejudicinius faktus, atsirado galimybė kreiptis dėl neturtinės žalos priteisimo.

Šalies argumentai

4.6. Trečia, ieškinyje nurodoma, jog atsakovė teikdama prašymus dėl proceso atnaujinimo pagrindinėje byloje piktybiškai vilkino sprendimo įvykdymą. Tačiau vien tai, jog atsakovė pasinaudojo įstatymų suteikta teise ir kreipėsi į teismą dėl proceso atnaujinimo, nesudaro pagrindo teigti, kad tokiais jos veiksmais buvo siekiama vilkinti teismų priimtų sprendimų vykdymą. Maža to, ieškovas nurodo, jog atsakovė iki šios dienos neva nėra įvykdžiusi teismo sprendimo. Su tokiais ieškovo argumentais atsakovė kategoriškai nesutinka. Pažymėtina, jog teismo sprendimas šiai dienai yra įvykdytas, aklės bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nėra, vandentiekio vamzdis eina į viršutinį ieškovo butą ir jokių kliūčių šiame bute vandens patekimui į ieškovo butą nėra. Šiuo atveju labai svarbu yra ir tai, kad 2019 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismas sprendimu nebuvo atsakovės įpareigojęs dar ir užtikrinti vandens patekimą į ieškovo butą. Atsakovė pagrįstai mano, jog priežastis, kodėl kurios ieškovo bute vandens nėra, yra ne atsakovės neteisėti veiksmai - neva tai uždėta aklė, o todėl, kad namo bendrasis vamzdynas yra netinkamas naudoti ir galimai nesandarus, sutrūnijęs ir paveiktas korozijos, todėl vanduo nebėga. Akivaizdu, jog atsakovė negali būti atsakinga dėl kitų vamzdžių galimų defektų, esančių ne bute adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, ar dėl kitų vandens nepatekimo į ieškovo butą priežasčių.

4.7. Ketvirta, jokiomis įrodinėjimo priemonėmis ieškovas neįrodinėja dėl kokių priežasčių jis prašo būtent tokio dydžio neturtinės žalos, kodėl jis skaičiuoja, jog mėnesinė 300 Eur suma yra teisinga kompensacija jo neva tai patirtai neturtinei žalai padengti. Ieškovas ieškinyje cituoja 2019 m. vasario 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį civ. b. Nr. 2A-95-642/2019 ir prašo ja naudotis kaip precedentu. Ši teismo nutartis negali būti laikoma precedentu dėl kelių aplinkybių, jos ratio decidendi visiškai skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos, t. y. yra visiškai skirtingos bylų faktinės aplinkybės.

4.8. Penkta, ieškovas teigia, jog jis negali gyventi namuose, nes nėra vandens, todėl yra priverstas gyventi slaugos namuose. Iš paties ieškovo pateiktų įrodymų matyti, jog jis slaugos namuose gyvena ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o todėl, kad negali savimi pasirūpinti, nes gyvena vienas. Kartų namuose 2021-08-24 gyvena ne dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, o dėl savo sveikatos būklės, kuri jokiais būdais negali būti siejama su atsakove, tokių tai pagrindžiančių įrodymų nėra. Jau iki dingstant vandeniui ieškovo bute, jis buvo visiškai nedarbingas po persirgtų ligų, vėliau susirgo onkologine liga, po jos nesugeba savimi pasirūpinti, todėl ir yra slaugomas. Kadangi iš bylos duomenų matyti, jog jis nuo 2021-08-24 gyvena slaugos namuose, todėl nesuprantama, kaip jis ten gyvendamas patiria neturtinę žalą dėl atsakovės veiksmų.

4.9. Be to, atsakovės atžvilgiu negali būti taikoma dviguba atsakomybė už tuos pačius veiksmus, o ieškovas negali nepelnytai dvigubai praturtėti atsakovo sąskaita. 2021 m. liepos 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civ. b. Nr. 2S-537-883/2021 paskyrė UAB „Miesto administratorius“ vadovui M. L. 5 Eur baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2019 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą dieną, suinteresuoto asmens M. S. naudai, baudą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d., iki teismo sprendime nurodyto įpareigojimo įvykdymo. Taip pat nors ieškinio teismui pateikimo metu ieškovui buvo žinoma apie kitą Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose užvestą civ. b. Nr. 2VP-3213- 1023/2022 dėl baudos paskyrimo atsakovei, kuri taip pat galimai bus paskirta ieškovo naudai, tačiau sąmoningai apie tai šioje byloje nutyli. Nagrinėjamu atveju susidarytų situacija, kai ieškovas savo atžvilgiu turi priteistą 5 Eur baudą dienai iš atsakovės atstovo M. L. aukščiau nurodytu Šiaulių apygardos teismo nutartimi, dar galimai jo naudai bus priteista bauda iš atsakovo civ. b. Nr. 2VP-3213-1023/2022 negana to, jis dar nori, kad jo naudai būtų priteista neturtinė žala ir šioje byloje. Akivaizdu, jog paskirta bauda civ. b. Nr. 2S-537-883/2021 yra tokios pačios paskirties, kaip ir šioje byloje, t. y. ja siekiama padengti ieškovo patiriamus nepatogumus, to ko siekiama ir šioje byloje neturtinės žalos priteisimu. Minėtos aplinkybės turi teismo būti įvertintos kaip turinčios ypatingą reikšmę šioje byloje.

5. Triplike atsakovas nurodė, kad su ieškovo dublike nurodytais argumentais nesutinka, prašo ieškovo ieškinį atmesti.

5.1. Nurodė, kad nagrinėjamu atveju ieškinio reikalavimai atsakovei yra kildinami deliktinės civilinės atsakomybės pagrindais dėl neturtinės žalos padarymo. Ieškovas reikalaudamas neturtinės žalos atlyginimo, turi įrodyti visas būtinas deliktinės civilinės atsakomybės sąlygas, t. y. neteisėtus veiksmus, žalą (nuostolius), priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, kaltę. Neįrodžius bent vienos iš šių sąlygų, atsakovui civilinė atsakomybė negali būti taikoma. Nors ieškovas atkakliai laikosi pozicijos, kad atsakovės neteisėti veiksmai bei kaltė yra nustatyti 2019-02-18 Kauno apylinkės teismo sprendimu, tačiau vien tai, jog minėtu sprendimu nustatyta, kad atsakovės atstovas neva tai uždėjo aklę į ieškovo gyvenamą butą, nesudaro pagrindo teigti, jog tokie atsakovo veiksmai gali būti vertinami kaip esantys priežastiniame ryšyje su ieškovo nurodoma neturtine žala. Iš 2017-01-02 UAB “Kauno centro būstas” rašto matyti, jog ieškovo bute vandens tiekimas nutrūkęs jau nuo 2014-07-31, todėl ieškinyje nurodytos aplinkybės nėra niekaip susijusios su ieškovo galimybe turėti vandenį ir neturi jokio priežastinio ryšio, kadangi ieškovui vandens tiekimas nutrūko jau anksčiau, t. y. iki turto sugadinimo, sunaikinimo akto surašymo bei jame nurodyto įvykio įvykimo (pagal įsiteisėjusį teismo sprendimą aklė buvo uždėta 2014 m. gruodžio 5 d.). Taigi, priežastis, dėl kurios ieškovo bute nėra vandens, yra ne jos neteisėti veiksmai - neva tai uždėta aklė, o tai, kad namo bendrasis vamzdynas yra netinkamas naudoti ir galimai nesandarus, sutrūnijęs ir paveiktas korozijos, ko pasėkoje vanduo į ieškovo butą ir nepatenka. Aplinkybes, jog vandentiekio vamzdynas yra blogos būklės, neabejotinai patvirtina ir 2014 m. sausio 14 d. defektinis aktas, kuriame ieškovo butas pripažintas avariniu, nustatyta, jog kanalizacijos ir vandentiekio vamzdžiai visiškai susidėvėję, paveikti korozijos, nesandarūs. Taigi prasta vamzdyno būklė nustatyta dar gerokai iki nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų - aklės uždėjimo 2014 m. gruodžio 5 d. Be to, teismas turėtų įvertinti ir tai, jog nuo 2020 m. sausio 21 d. atsakovė nebėra po ieškovo butu esančio buto savininkė, todėl ieškovo kategoriški teiginiai dėl neva tai iki šios dienos besitęsiančių neteisėtų atsakovės veiksmų yra niekuo nepagrįsti.

5.2. Ieškovas įrodinėdamas 25 200 Eur neturtinę žalą, nurodo, jog jam pablogėjo sveikata, jo gyvenimas suprastėjo psichologiškai, jis pradėjo jausti stresą, nerimą ir pažeminimą, dėl kurių negali gyventi pilnaverčio gyvenimo. Tačiau ieškovas jokiomis įrodinėjimo priemonėmis neįrodo, kodėl būtent 25 200 Eur dydžio žalą jis teigia patyręs. Civilinėje atsakomybėje galioja principas, kad kuo aiškesnė ir svarbesnė yra vertybė, tuo stipriau ji ginama. Dėl to, pavyzdžiui, asmens teisės į gyvybę ir sveikatą, kurios savo esme yra absoliučios teisės, vienos iš svarbiausių, nesunkiai pažeidžiamų, ne visada atkuriamų (sveikata) ar neįmanomų atkurti (gyvybė, sveikata) vertybių, ir teisės į privatų gyvenimą, apimanti ir teisę į atvaizdą, garbę ir orumą, bei kitos asmeninės neturtinės teisės, savo esme laikytinos santykinėmis teisėmis, dėl kurių pažeidimo patiriami neigiami padariniai nėra ypač akivaizdaus pobūdžio, todėl negali būti vertinamos vienodai neturtinės žalos atlyginimo taikymo, apimančio ir piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą dydžio nustatymą, prasme. Tokio dydžio neturtinė žala, kokios nagrinėjamu atveju prašo ieškovas, nėra priteisiama net atėmus gyvybę ar sunkiai sutrikdžius sveikatą, kai žmogus yra suluošinamas visam gyvenimui. Todėl prašoma priteisti 25 200 Eur neturtinė žala yra ne tik kad visiškai neadekvati ir niekuo nepagrįsta, bet ir akivaizdžiai prasilenkianti su LR CK 1.5 įtvirtintais sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais. Negana to, iš byloje ieškovo pateiktų medicininių dokumentų matyti, jog dar gerokai iki 2014-12-05 įvykio ieškovas turėjo įvairių sveikatos sutrikimų, kurių pablogėjimą lėmė tokie faktoriai kaip senyvas ieškovo amžius, lėtinės ligos, gyvenimo būdas, genetika, įvairių vaistų vartojimas ir pan., o ne atsakovo neteisėti veiksmai. Vien tik ieškovo paaiškinimų apie dėl atsakovės neteisėtų veiksmų patirtą neturtinę žalą nepakanka, paaiškinimai turi būti patvirtinti kitais tiesioginiais ar netiesioginiais, subjektyviais ar objektyviais įrodymais. Tačiau įvertinus ieškovo pateiktus jo sveikatos būklės įrodymus, akivaizdu, kad nepateikti įrodymai, pagrindžiantys tai, kad ieškovo sveikatos būklės pablogėjimas yra priežastiniu ryšiu susijęs su atsakovės veiksmais, o ieškinyje nurodyti ieškovo psichologinės būklės suprastėjimo, streso, nerimo bei pažeminimo faktai taip pat nepagrįsti jokiais įrodymais, tik jo nurodomomis aplinkybėmis. O tai reiškia, jog ieškovas neįrodė būtinų sąlygų civilinei atsakomybei kilti, priežastinio ryšio tarp jo deklaruojamos neturtinės žalos ir atsakovės neteisėtų veiksmų bei neturtinės žalos ir jos dydžio. Vertinant ieškovui neva tai padarytą žalą ir jos dydį svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog buto adresu (duomenys neskelbtini), Kaunas, nuomininku ieškovas tapo tik 2016 m. kovo 23 d., o šis faktas Nekilnojamojo turto registre įregistruotas ir prieš trečiuosius asmenis išviešintas - 2016 m. balandžio 18 d., tačiau neturtinės žalos reikalaujama nuo 2014 m., kai ieškovas dar nebuvo nei buto nuomininku, nei jo savininku, t. y. kai jokio teisinio pagrindo gyventi šiame bute ieškovas aplamai neturėjo. Sprendimas dėl nuomos įregistravimo su Kauno miesto savivaldybe įsiteisėjo 2016 m. sausio 12 d. Kauno apygardos teismo nutartimi civ. b. Nr. 2A-94- 260/2016, kuriuo buvo paliktas nepakeistas 2015 m. rugsėjo 18 d. Kauno apylinkės teismo sprendimas, tačiau atkreiptinas teismo dėmesys, jog iki įsiteisėjant minėtam sprendimui tebegaliojo dar 1997 m. liepos 9 d. Kauno miesto apylinkės teismo civilinėje byloje Nr. 2-1308-1997 priimtas sprendimas dėl ieškovo iškeldinimo, kas tik patvirtina, jog beveik 20 metų ieškovas bute gyveno ir juo naudojosi neteisėtai. Pagal bendrąjį teisės principą ex injuria jus non oritur (iš ne teisės negali atsirasti teisė) asmens teisėti lūkesčiai gali būti ginami, jeigu jie yra kilę iš teisėto pagrindo. Tai reiškia, jog asmuo gali turėti teisėtų lūkesčių tik dėl teisėtai įgytų teisių ir teisėtų interesų. Todėl akivaizdu, jog savavališkai užėmęs butą ir nebūdamas teisėtu turto naudotoju ar savininku asmuo negali pagrįstai tikėtis, jog jo teisės bus ginamos kaip teisėto turto valdytojo. Šiuo atveju reikia įvertinti ir tai, jog nors ieškovas, kaip jis pats teigia, nuo 2014 m. gruodžio 5 d. žinojo, kad bute vandens tiekimas yra nutrūkęs, tačiau vis tiek aktyviai siekė sudaryti būtent šio buto nuomos sutartį ir likti jame gyventi. Šios aplinkybės leidžia manyti, jog jokių problemų dėl apsirūpinimo vandeniu ieškovui nekilo. Priešingu atveju, minėtoje byloje dėl faktinių nuomos santykių susidarymo ieškovas būtų reikalavęs skirti jam kitą socialinį būstą su nepertraukiamu vandens tiekimu, tačiau tokių aplinkybių nenustatyta. Taigi ieškovas bute iki 2016 m. balandžio 18 d. (kol nebuvo išviešintas jo gyvenimas VĮ Registrų centras) gyveno be teisinio pagrindo, todėl prašyti neturtinės žalos atlyginimo už šį laikotarpį nėra nei teisinio, nei faktinio pagrindo.

5.3. Be to, panaudos sutartis, sudaryta ilgesniam nei vienerių metų terminui turi būti išviešinama, įregistruojant ją VĮ Registrų centras. Kaip matyti iš byloje esančių duomenų, ieškovas 2019 m. kovo 18 d. pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu butą pardavė G. S. ir R. S., o 2019 m. kovo 19 d. tarp jų buvo sudaryta buto panaudos sutartis neterminuotam laikotarpiui, todėl ji turėjo būti įregistruota viešame registre, tam, kad ieškovas galėtų ja remtis. Tačiau pateikta panaudos sutartis nėra įregistruota VĮ Registrų centre, jos sudarymo faktas nėra išviešintas, todėl prieš trečiuosius asmenis, tame tarpe ir prieš atsakovę, ji jokios galios neturi. Neįvykdžius pareigos tinkamai išviešinti sudarytos panaudos sutarties turinį, pati panaudos sutartis, nesant kitų įrodymų, savaime nepatvirtina, jog ieškovas tikrai tame bute gyveno bei gyvena atitinkamu laikotarpiu ir dėl to kaip jis patiria neturtinę žalą, nepatogumus.

5.4. Nors ieškovas teigia, jog jis dėl atsakovės neteisėtų veiksmų jau daugiau nei 7 metus negali naudotis vandeniu, kadangi vanduo neatiteka iki jo buto, jį reikia neštis kibirais, o tai daryti esant pensinio amžiaus yra labai sunku, tačiau reikėtų įvertinti ir tai, jog dėl aukščiau nurodytų aplinkybių yra ir pačio ieškovo kaltės, kas leidžia daryti išvadą, jog ir pats ieškovas ilgą laiką delsdamas kreiptis į teismą (vandens jo teigimu jis neteko 2014 m. gruodžio 5 d., į teismą dėl aklės panaikinimo kreipėsi tik 2018 m. sausio 12 d.) prisidėjo prie galimai patirtų išgyvenimų bei nepatogumų. Dargi teismas turėtų įvertinti ir tai, kad ieškovui virš jo turtą name turintys kaimynai teikė prašymus įsivesti vandentiekį bei kanalizaciją (nuo kurių be jokios abejonės pasijungti galėjo ir pats ieškovas), tačiau su tokiais prašymais ieškovas nesutiko (ir iki dabar galimybės nesudarytos) ir nesudarė tam galimybių, kas rodo, jog ieškovas ir neturėjo tikslo savo bute turėti vandenį ir kanalizaciją, nors galėjo šią problemą išspręsti alternatyviomis priemonėmis.

5.5. Ieškovo nuomone nagrinėjamoje byloje precedentu turėtų būti laikoma 2019 m. vasario 20 d. Klaipėdos apygardos teismo nutartį civ. b. Nr. 2A-95-642/2019. Tačiau su tokiais ieškovo teiginiais negalima sutikti. Ieškovo cituojamos teismo nutarties ratio decidendi visiškai skiriasi nuo šios nagrinėjamos bylos, t. y. faktinės bylos aplinkybės nėra tapačios ar labai panašios, ko pasėkoje aukščiau minėta Klaipėdos apygardos teismo nutartimi kaip teisės precedentu remtis nėra teisinio pagrindo.

5.6. Ieškovas akcentuoja, kad jis dėl atsakovės neteisėtų veiksmų buvo priverstas laikinai apleisti butą, kuriame gyveno daugiau nei 20 metų, ir persikelti gyventi į slaugos namus. Tačiau byloje nėra jokių įrodymų, jog ieškovo dėstomos aplinkybės apie jo gyvenimą slaugos namuose ir pablogėjusią sveikatą yra priežastiniu ryšiu susijusios su atsakovės veiksmais. Byloje paties ieškovo pateikti įrodymai patvirtina, jog minėtuose slaugos namuose ieškovas gyvena ne dėl atsakovės neteisėtų veiksmų, o dėl savo būklės, t. y. dėl to kad gyvendamas vienas negali tinkamai savimi pasirūpinti. Kaip matyti ieškovas jau nuo 2021-08-24 gyvena slaugos namuose, todėl akivaizdu, jog ten gyvendamas jokios neturtinės žalos tikrai nepatiria.

5.7. Dublike teigiama, jog jokios dvigubos atsakovės atsakomybės nėra ir negali būti, tačiau tokie teiginiai yra teisiškai nepagrįsti. Įsiteisėjusia 2021 m. liepos 14 d. Šiaulių apygardos teismo nutartimi civ. b. Nr. 2S-537-883/2021 UAB „Miesto administratorius“ vadovui M. L. yra paskirta 5 Eur bauda už kiekvieną uždelstą įvykdyti 2019 m. vasario 18 d. Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų sprendimą dieną, suinteresuoto asmens M. S. naudai, baudą skaičiuojant nuo 2019 m. rugpjūčio 27 d., iki teismo sprendime nurodyto įpareigojimo įvykdymo. Taip pat šiuo metu Kauno apylinkės teismo Kauno rūmuose civ. b. Nr. 2VP-3213- 1023/2022 yra sprendžiamas klausimas dėl baudos pačiam atsakovui paskyrimo. Pažymėtina, jog pagal LR CPK 771 straipsnio 6 dalį nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Taigi, skiriama bauda kompensuojami išieškotojo praradimai. To paties siekiama ir neturtinės žalos atlyginimo institutu. Todėl akivaizdu, jog atsakovei negali būti taikoma dviguba atsakomybė už tuos pačius veiksmus, kadangi tokiu atveju ieškovas nepelnytai dvigubai praturtėtų atsakovės ir su juo susijusių asmenų sąskaita. Taigi, mano, jog ieškovas neįrodė civilinei atsakomybei kilti būtinų sąlygų: neteisėtų veiksmų, žalos (jos dydžio), priežastinio ryšio, todėl jo ieškinio reikalavimai atmestini kaip nepagrįsti ir neįrodyti.

5.8. Jeigu teismas nuspręstų tenkinti ieškinio reikalavimą dėl neturtinės žalos atlyginimo, jis turėtų būti atmestas dėl ieškinio senaties termino praleidimo. LR CK 1.125 str. 9 d. numatyta, jog sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas taikomas reikalavimams dėl padarytos žalos atlyginimo. Tai reiškia, kad asmuo, kuris mano, kad jo teisės ir teisėti interesai buvo pažeisti, ir jis patyrė tiek turtinės, tiek neturtinės žalos, per trejų metų terminą gali apginti savo pažeistas teises, pareikšdamas reikalavimą teisme. LR CK 1.127 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Teisė į ieškinį atsiranda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Įvertinus ieškovo procesiniuose dokumentuose nurodytus atsakovės neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas neva tai patyrė neturtinę žalą, akivaizdu, kad jo nurodomų neteisėtų veiksmų metu, t. y. vėliausiai 2014 metų žiemą, jis aiškiai žinojo ir turėjo žinoti apie galimą jo teisių pažeidimą ir patirtą neturtinę žalą. Tai reiškia, jog ieškinio senaties terminas vėliausiai suėjo 2017 metų žiemą, tuo tarpu su ieškiniu ieškovas kreipėsi tik 2021 gruodžio 6 d., t. y. praėjus septyniems metams nuo sužinojimo apie galimą jo teisių pažeidimą. Taigi akivaizdu, jog nagrinėjamu atveju yra praleista trijų metų ieškinio senatis reikalavimams dėl neturtinės žalos atlyginimo.

5.9. LR CK 1.127 straipsnio 5 dalyje pateikiama tęstinio pažeidimo ir ieškinio senaties termino jam esant samprata - jeigu pažeidimas yra tęstinis, t. y. jis vyksta kiekvieną dieną (asmuo neatlieka veiksmų, kuriuos privalo atlikti, ar atlieka veiksmus, kurių neturi teisės atlikti, ar nenutraukia kitokio pažeidimo), ieškinio senaties terminas ieškiniams dėl veiksmų ar neveikimo, atliktų tą dieną, prasideda tą kiekvieną dieną. Todėl jeigu nagrinėjamu atveju teismas laikytų, kad ieškovo nurodomas teisių pažeidimas, esantis priežastiniame ryšyje su ieškovo nurodoma žala, yra tęstinio pobūdžio, tai ieškovo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo taikant ieškinio senatį galėtų būti tenkinamas tik už paskutinius trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, t. y. laikotarpiu nuo 2018-12-06 iki 2021-12-06.