- Teismas
- Klaipėdos apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2019-02-20
- Bylos Nr.
- 2A-95-642/2019
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Erinija Kazlauskienė, Danutė Žvinklytė, Giedrė Seselskytė
- Atsakovas
- I. J.
- Ieškovas
- A. R.
- Kategorijos
- 2.6.10.2.4.2Neturtinė žala
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Erinijos Kazlauskienės, Giedrės Seselskytės, Danutės Žvinklytės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovės I. J. apeliacinį skundą dėl Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo A. R. ieškinį atsakovei I. J., trečiasis asmuo uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Palangos vandenys“, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I. Ginčo esmė
1. ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovės 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimą bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad jam nuosavybės teise priklauso butas, esantis (duomenys neskelbtini). 2017 m. spalio 13 d. iš buto, adresu (duomenys neskelbtini), savininkės atsakovės gavo pranešimą-raginimą, apie tai, kad 2017 m. spalio 2 d. trūko vandentiekio vamzdis, kuriuo yra tiekiamas vanduo į jo ir atsakovės butus. Patvinus kiemui, atsakovė iškvietė UAB „Palangos vandenys“ avarinę tarnybą, kuri uždarė vandens tiekimą į namą, (duomenys neskelbtini) bei paaiškino, kad vamzdynas priklauso namo bendraturčiams ir jie turi remontuotis patys savo sąskaita. Atsakovė paprašė gedimus sutvarkyti bendraturčių sąskaita, darbų kaina 37,51 Eur, kadangi vandens linija yra bendra, ieškovas turi sumokėti 18,76 Euro iki spalio 25 d., o nesumokėjus atsakovė nutrauks vandens tiekimą į ieškovo butą, nes uždarymo sklendė yra jos bute. 2017 m. spalio 24 d. ieškovas gavo įspėjimą, kad nesumokėjus susidariusios skolos iki 2017 m. lapkričio 1 d. bus nutrauktas geriamojo vandens tiekimas, o 2017 m. lapkričio 2 d. šiuos veiksmus atsakovė įvykdė. Nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d., iki kol UAB „Palangos vandenys“ panaikino pažeidimus ir atstatė vandens tiekimą, ieškovas neturėjo vandens.
2. Dėl atsakovės neteisėtų veiksmų savavališkai nutraukus vandens tiekimą į ieškovo butą, ieškovas patyrė turtinę žalą. Jis ilgą laiką neturėjo vandens, pirko jį parduotuvėje, prausėsi viešuosiuose tualetuose, dėl to patyrė dvasinių išgyvenimų, stresą ir pažeminimą. Nurodė, kad serga cukriniu diabetu, jam yra nustatyta akių glaukoma, reikalingas papildomas gydymas diabeto profilaktikai, po įvykio pablogėjo sveikata, paūmėja cukrinio diabeto simptomai. Stresas tęsiasi iki šiol, nes ginčas yra teisme.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
3. Plungės apylinkės teismas Palangos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies ir priteisė ieškovui iš atsakovės 300 Eur neturtinės žalos atlyginimą ir paskirstė bylinėjimosi išlaidas. Teismas sprendimą grindė šiais motyvais:
3.1. Teismas nustatė, kad geriamojo vandens tiekimas į ieškovui priklausantį butą buvo nutrauktas dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, t. y. vykdant jos 2017 m. spalio 24 d. įspėjimą nutraukti vandens tiekimą, jeigu ieškovas neapmokės pusę UAB „Palangos vandenys“ sąskaitoje nurodytos sumos už gedimų šalinimą.
3.2. Atsakovė dėl savavališkų veiksmų buvo nubausta 2017 m. lapkričio 24 d. nutarimu ir jai paskirta 8 Eur bauda, šio nutarimo ji neskundė, taigi savo kaltę pripažino.
3.3. Teismas pažymėjo, kad nors buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo turi teisę imtis būtinų priemonių, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai, tačiau panaudoti savigyną ginant savo civilines teises leidžiama tik Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CK) nustatytais atvejais. Atsakovė, ieškovui atsisakius apmokėti savo dalį išlaidų, dėl jų priteisimo turėjo teisę kreiptis į teismą, o ne imtis pati spręsti, kaip apginti savo teises ir nutraukti geriamojo vandens tiekimą ieškovui.
3.4. Teismas padarė išvadą, kad ieškovas patyrė stresą, dvasinius išgyvenimus ir nepatogumus, kad dėl atsakovės veiksmų ieškovas patyrė neturtinę žalą. Jo patirtas stresas dėl nutraukto vandens tiekimo galėjo turėti įtakos ligos paūmėjimui, nes po šio įvykio jo sveikatos rodikliai tapo prastesni, tačiau ieškovo pateikti duomenys apie pablogėjusią sveikatą neleidžia daryti vienareikšmės išvados, kad sveikata pablogėjo išimtinai dėl atsakovės veiksmų. Teismas įvertino ir tai, kad ieškovas nevykdė savo pareigos prisidėti prie bendro turto išlaikymo, ilgą laiką nesikreipė į UAB „Palangos vandenys“ dėl vandens tiekimo atstatymo. Jei ieškovas būtų ėmęsis tinkamų priemonių, nebūtų patyręs ilgalaikių nepatogumų dėl nutraukto vandens tiekimo, tokiais veiksmais jis pats iš dalies prisidėjo prie žalos atsiradimo, be to, nėra duomenų apie patirtą turtinę žalą. Teismas, spręsdamas dėl patirtos neturtinės žalos dydžio įvertino tai, kad atsakovė tyčia nutraukė vandens tiekimą ieškovui, nesiekė ginčo išspręsti taikiai, teismas įvertino ir į atsakovės amžių, neįgalumą.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai
4. Apeliaciniu skundu atsakovė I. J. prašo pirmosios instancijos teismo 2018 m. birželio 4 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti. Skundą grindžia šiais argumentais:
4.1. Teismas rėmėsi neįrodytomis ir nepagrįstomis ieškovo prielaidomis apie jo patirtą neturtinę žalą. Ieškovas teigė, kad visa neturtinė žala susijusi su tuo, kad nutraukus vandens tiekimą į jo butą jis patyrė stresą ir dėl to paūmėjo cukrinis diabetas, jam reikalingas sanatorinis gydymas, tačiau jis neįrodė priežastinio ryšio tarp šių veiksmų. Be to, nėra jokių mokslinių duomenų, kad dėl patirto streso gali kilti cukrinio diabeto komplikacijos.
4.2. Ieškovas neįrodė, kad jam reikalingas sanatorinis gydymas, o tik pateikė sanatorijos kainoraštį. Nepateikti jokie medicininiai duomenys apie sanatorinio gydymo būtinybę ir apie tai, kad jis dėl to patirs 3000 Eur žalą.
Atsiliepimas
5. Ieškovas A. R. atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad teismas teisingai nustatė, kad yra visos deliktinės atsakomybės sąlygos ir pagrindas priteisti ieškovui neturtinę žalą: atsakovė pripažinta kalta dėl vandens atjungimo, dėl tokių veiksmų ieškovas patyrė žalą, jam paūmėjo sveikatos problemos, turėjo nepatogumų kasdieniniame gyvenime, patyrė dvasinius išgyvenimus ir stresą. Visi šie veiksmai sąlygojo neturtinės žalos padarymą.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo argumentai ir išaiškinimai
Apeliacinis skundas netenkintinas.
6. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau - (CPK) 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina pirmosios instancijos teismo priimto sprendimo tik apskųstos dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniuose skunduose nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis), todėl bylą nagrinėja neperžengdamas apeliacinio skundo ribų.
7. Pagal CPK 321 straipsnio 1 dalį apeliaciniai skundai nagrinėjami rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinio skundo bei atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentus, sprendžia, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka.
8. Byloje kilo ginčas dėl neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas teigė, kad dėl neteisėtų atsakovės veiksmų – savavališko vandens tiekimo nutraukimo į jo butą, jis patyrė neturtinę žalą, pasireiškusią dvasiniais išgyvenimais, stresu, pažeminimu bei sveikatos pablogėjimu. Atsakovė nesutikdama su ieškovo reikalavimais teigia, kad vandens nutraukimo sukeltas stresas ieškovui negalėjo sukelti sveikatos pablogėjimo, nes tarp jų nėra priežastinio ryšio. Taigi apeliantė nekvestionuoja teismo sprendimu konstatuotų jos neteisėtų veiksmų, kaltės ar ieškovo patirtų neigiamų išgyvenimų, tik teigia, kad tarp jos veiksmų ir pablogėjusios ieškovo sveikatos nėra priežastinio ryšio, nepateikti tai pagrindžiantys įrodymai. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija revizuoja teismo sprendimo dalį, kuria konstatuota, kad ieškovas patyrė neturtinę žalą dėl atsakovės neteisėtų veiksmų.
9. Iš byloje esančių įrodymų nustatyta, kad ieškovui priklausančiam butui, adresu (duomenys neskelbtini) nuo 2017 m. lapkričio 2 d. iki 2017 m. lapkričio 17 d. buvo nutrauktas vandens tiekimas. Iš Administracinių nusižengimų registro duomenų nustatyta, kad atsakovė administracinio nusižengimo byloje Nr. (duomenys neskelbtini) buvo nubausta administracine tvarka 8 Eur bauda už tai, kad 2017 m. lapkričio 2 d. savavališkai užsuko bendro naudojimo vandens sklendę, esančią jos buto rūsyje, tokiais veiksmais nutraukdama vandens tiekimą ieškovui (b. l. 57). Vandens tiekimas atstatytas 2017 m. lapkričio 17 d. (b. l. 24). Iš Palangos asmens sveikatos priežiūros centro rašto nustatyta, kad ieškovas 2017 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į gydytoją dėl blogos savijautos, pablogėjusios cukrinio diabeto kontrolės (b. l. 64), 2017 m. gruodžio 4 d. Klaipėdos Jūrininkų ligoninės gydytojo konsultanto išraše nurodyta, kad ieškovas patyrė psichologinį stresą (b. l. 65).
10. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalimi, neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. CK 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama tik įstatymų nustatytais atvejais, taip pat nustatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Pažymėtina, kad įstatyme neįtvirtinta neturtinės žalos prezumpcija, todėl neturtinės žalos atlyginimas gali būti priteisiamas tik tuo atveju, jeigu įrodytas ir nustatytas tokios žalos patyrimo faktas, taip pat kitos būtinosios atsakomybės sąlygos. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl neturtinės žalos atlyginimo, yra išaiškinęs, kad konstatavęs įstatymo saugomos asmens teisės ar teisėto intereso pažeidimą teismas gali įpareigoti atlyginti neturtinę žalą, tačiau vien neturtinės teisės ar vertybės pažeidimas faktiškai nereiškia ir neturtinės žalos padarymo, t. y. neturtinei žalai atlyginti už neturtinių vertybių pažeidimą būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos (neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys, kaltė ir žala) (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. liepos 7 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-356-701/2016).
11. Kasacinio teismo praktikoje pažymima, kad neturtinė žala nėra bet koks, net menkiausio laipsnio asmeniui padarytas neigiamas poveikis; jis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑337/2006; 2016 m. gruodžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-540-916/2016). Esminiai neturtinės žalos nustatymo kriterijai yra nukentėjusiajam teisės pažeidimo sukelti neigiami padariniai, kurie nustatomi pirmiausia atsižvelgiant į pažeistų vertybių specifiką, pažeidimo pobūdį ir pažeidimo aplinkybes, pažeidimo sunkumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. liepos 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-417/2013).
12. Nagrinėjamu atveju neturtinės žalos reikalavimas iš esmės yra siejamas su ieškovo patirtu stresu, sveikatos būklės pablogėjimu – nekontroliuojamu tapusiu cukriniu diabetu, būtinu reabilitaciniu gydymu, nepatogumais ir išgyvenimais dėl atsakovės savavališkai nutraukto vandens tiekimo. Apeliantė teigia, kad nepateikta jokių įrodymų, kad ieškovo patirtas stresas galėjo sąlygoti ieškovui diagnozuoto cukrinio diabeto pablogėjimą. Teisėjų kolegija su šia apeliantės nuostata nesutinka. Visų pirma, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs į bylą pateiktus medicininius dokumentus bei atsižvelgęs į ieškovo šeimos gydytojos paaiškinimus, konstatavo, kad ieškovo patirtas stresas, kurį sukėlė atsakovės neteisėti veiksmai atjungiant vandenį, galėjo turėti įtakos ligos paūmėjimui, tačiau tai nebuvo vienintelė reikšminga priežastis, nes sveikatos pablogėjimą įtakojo ir kiti faktoriai, tokie kaip lėtinės ligos, gyvenimo būdas, genetika, vaistų vartojimas ir pan. Taigi pirmosios instancijos teismas nekonstatavo, kad išimtinai tik dėl atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovo patirtas stresas sukėlė cukrinio diabeto būklės pablogėjimą. Neturtinė žala ieškovui pasireiškė pablogėjusia emocine būkle, stresu, dvasiniais išgyvenimais bei nepatogumais, kuriuos sąlygojo neteisėti atsakovės veiksmai.
13. Teisėjų kolegija sutinka su teismo išvada, kad neteisėtas geriamojo vandens tiekimo nutraukimas sukelia nepatogumus, papildomus rūpesčius, ypač asmeniui turinčiam rimtų sveikatos bėdų. Savavališkas vandens nutraukimas truko net 15 dienų, taigi ieškovo patirti išgyvenimai ir rūpesčiai buvo ilgalaikiai. Įvertintina ir tai, kad atsakovė savo pažeidimo nepašalino gera valia, o vandens tiekimas buvo atstatytas tik po ieškovo kreipimosi į UAB „Palangos vandenys“. Tokie atsakovės sąmoningi neteisėti veiksmai buvo trunkamojo pobūdžio, priklausę išimtinai nuo atsakovės valios. Akivaizdu ir tai, kad jeigu atsakovė nebūtų savavališkai ir neteisėtai, dėl itin nedidelės 18,76 Eur skolos nutraukusi geriamojo vandens teikimo, ieškovas nebūtų patyręs jokių nepatogumų, susijusius su elementaria higiena (turėjo naudotis viešaisiais tualetais) bei būtinais fiziologiniais poreikiais (priverstinis geriamojo vandens pirkimas pakuotėse) ir atitinkamai nebūtų išgyvenęs stresinės situacijos dėl susidariusių nepatogumų. Duomenis apie pablogėjusią sveikatą bei įtampą užfiksuoti 2017 m. lapkričio 22 d. kreipimesi į gydytojus bei 2017 m. gruodžio 4 d. gydytojo išraše (b. l. 64-65), t. y. jau po atsakovės neteisėtų veiksmų. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, kad ieškovas dėl atsakovės veiksmų patyrė neturtinę žalą, kuri teismo teisingai buvo įvertinta pinigais.
14. Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, žalą padariusio asmens turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Šis kriterijų sąrašas nėra baigtinis, todėl kiekvienu konkrečiu atveju teismas, nustatydamas atlygintiną neturtinės žalos dydį, turi įvertinti visą reikšmingų aplinkybių kompleksą, nustatyti teisingą ir protingą kompensaciją nukentėjusiajam, įvertinus ir kaltojo asmens interesus, siekiant teisingos ir protingos interesų pusiausvyros(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288/2014 ir joje nurodyta kasacinio teismo praktika).
15. Apeliantė teigia, kad ieškovas neįrodė, jog dėl pablogėjusios sveikatos jam būtinas sanatorinis gydymas, kurio vertė 3000 Eur. Šis skundo argumentas atmestinas kaip nepagrįstas. Visų pirma, nagrinėjamu atveju ieškovas turtinės žalos fakto neįrodinėjo ir neteigė, kad 3000 Eur kainuos jam būtinas sanatorinis gydymas. Ieškovas teigė, kad patyrė neturtinę žalą, kurią jis įvertino 3000 Eur. Tuo tarpu pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad ieškovas neįrodė, jog sveikata pablogėjo ir cukrinis diabetas po atsakovės veiksmų tapo nekontroliuojamas išimtinai tik dėl neteisėtų atsakovės veiksmų, taigi neįrodžius esminių sveikatos sutrikimų nėra pagrindo priteisti prašomos 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo ir sprendė, kad ieškovui priteistina 300 Eur neturtinė žala. Su tokia teismo išvada teisėjų kolegija sutinka ir pažymi, kad ieškovo patirta neturtinė žala pasireiškė trunkamaisiais emociniais išgyvenimais, patirtu stresu, papildomais nepatogumais bei rūpesčiais dėl neteisėtai nutraukto geriamojo vandens tiekimo. Įvertinus ieškovo sveikatos būklę bei patirto streso įtaką ligotam asmeniui, neabejotina, kad neturtinė žala buvo padaryta ir ji turi būti atlyginta.
16. Pirmosios instancijos teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, teisingai įvertino tai, kad žala padaryta tyčiniais atsakovės veiksmais, ginčo nesiekta išspręsti taikiai, taip pat pagrįstai atsižvelgė į atsakovės amžių, sveikatos būklę, jos turtinę padėtį bei paties ieškovo dalinį prisidėjimą prie to, kad geriamojo vandens tiekimas buvo atstatytas tik po 15 dienų. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas neturtinės žalos dydis visiškai atitinka CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtintus kriterijus bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus.
Dėl procesinės bylos baigties
17. Esant nurodytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija konstatuoja, kad apeliacinio skundo motyvai nesudaro pagrindo panaikinti skundžiamą pirmosios instancijos teismo sprendimą, teismo sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, dėl to paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme
18. Atmetus apeliacinį skundą, atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos (CPK 93 straipsnio 1 dalis).
19. Ieškovas apeliacinės instancijos teisme turėjo 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti (b. l. 107-109). Šios išlaidos yra teisėtos ir pagrįstos, neviršija teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio nustatytų dydžių, dėl to atmetus atsakovės apeliacinį skundą, ieškovo turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš atsakovės (CPK 93, 98 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija
nutaria:
Plungės apylinkės teismo Palangos rūmų 2018 m. birželio 4 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš atsakovės I. J., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančios (duomenys neskelbtini), ieškovui A. R., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenančiam (duomenys neskelbtini), 300 Eur išlaidų advokato pagalbai apeliacinės instancijos teisme apmokėti.