Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

J. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, profesinio išsilavinimo, bedarbis, teistas 2021-08-05 Vilniaus miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalį galutine bausme – 38 MGL (1900 Eur) dydžio bauda,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. L. 2025-03-19 apie 10.20 val. lauke, Naugarduko 57, Vilnius, konflikto metu tyčia kuprine sudavė ne mažiau kaip 4 kartus A. P. į veido bei peties sritis, tokiu būdu padarydamas odos nubrozdinimus kaktoje ir poodinę kraujosruvą kairiame petyje, tuo nežymiai sužalojo nukentėjusiojo A. P. sveikatą.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis J. L. kaltės nepripažino ir parodė, kad išsikvietė taksi į (duomenys neskelbtini). Pradėjus važiuoti, taksistas sustojo kelkraštyje, vieną minutę suvedinėjo adresus. Jis (J. L.) jam gražiai pasakė geriau važiuoti, jis parodys, kur. Taksistas atsakė, kad tai ne jo (J. L.) reikalas. Važiavo toliau. Privažiavo Švitrigailos gatvę. Degė žalias šviesoforo signalas, taksistas įjungė laisvą bėgį ir nevažiavo. Pasakė taksistui važiuoti, šis atsakė, kad jam neaiškintų. Kai pravažiavo sankryžą, jis paprašė taksisto jį išleisti. Taksistas už sankryžos sustojo ir jį išleido. Jis (J. L.) sėdėjo gale; numetė vieną eurą ant sėdynės ir išlipo, nesakė nė vieno žodžio. Taksistas jį pavijo ir stvėrė, pradėjo stumdytis ir rėkti, kad sumokėtų dar du eurus. Jo (J. L.) kaltė, kad ištraukė tuos eurus iš kuprinės ir numetė. Tada taksistas jam trenkė į krūtinę ir puolė jį. Jis tik gynėsi su kuprine, nepuolė taksisto ir nesivijo. Kai gynėsi su kuprine, tuo metu jam iškrito dešimt eurų. Taksistas paėmė tuos dešimt eurų ir atšoko. Pasakė, kad tie pinigai jam už kelionę. Jis (J. L.) pasakė, kad iškvies policiją. Kai atvažiavo policija, pasakė, kad taksistas tegul atiduoda jam pinigus ir nebus jokių pretenzijų, jis nerašys jokio pareiškimo. Policija pasakė, kad jie negali jo apieškoti. Taksistas jam neatidavė tų dešimt eurų. Pareiškimo neparašė, nes nebuvo dėl ko. Jis gyvenime tokių dalykų nėra daręs. Tyrėja pasakė, kad jam reikės atsakyti, kad vis tiek turi duoti parodymus. Tyrėja sakė, kad ten stovėjo kameros ir kad jie viską matys. Jis viską pasakė, tyrėja viską užrašė. Jam pasakė, kad bus 600 eurų bauda. Jam sustojo pasaulis. Šiuo metu jis taupo pinigus sąnariui. Pasakė, kad nieko nepasirašinės. Paskui jis paskambino nukentėjusiajam ir pasakė, kad jis pats turi spręsti. Nukentėjusysis net buvo sutikęs atsiimti pareiškimą. Tyrėja jam pasakė, kad jis teistas, todėl bus metai lygtinai. Nieko nesuprato. Nežino, ar P. buvo padaryti odos nubrozdinimai. Jis nukentėjusiojo nepuolė, tik mosavo kuprine. Į A. P. nubrozdinimus neatkreipė dėmesio. Nukentėjusysis stvėrė jį už krūtinės, sudavė smūgį. Jis (J. L.) atšoko, jam tikrai netrenkė, tik mosavo kuprine. Nežiūrėjo, ar jam į veidą taiko. Nukentėjusysis jam trenkė ir stvėrė jį. Kai tyrėja pasakė apie tuos 600 eurų, tai jam jau nebuvo svarbu, kas ten teisus. Jis paskambino A. ir atsiprašė, pasakė, kad pinigų neturi. Galbūt jis buvo neteisus, tačiau jis tik gynėsi.

Jis važiavo į vairavimo egzaminą. Buvo blaivus. Kuprinė buvo ant peties. Nukentėjusysis jį pavijo ir stvėrė iš nugaros, pradėjo rėkti, kad duotų du eurus. Jis numetė nukentėjusiajam tuos pinigus. Tada nukentėjusysis jam trenkė į krūtinę. Stvėrė už peties. Jam iškrito dešimt eurų. Nematė, kaip jie iškrito. Jis nieko nekaltina. Tyrėja nukentėjusiajam paskambino ir pasakė, kad šis atsiėmė pareiškimą, tačiau jis (J. L.) yra teistas. Vien dėl tų 600 eurų, čia jam yra kosmosas. Jis per mėnesį gauna 170 eurų. Atsiprašė nukentėjusiojo, kaip ten kas buvo, tai nesiginčija. Paskambino ir atsiprašė. Nukentėjusysis jo neatsiprašė, tačiau jis to ir nereikalavo. Jis jau 3 metus negeria. Jis nukentėjusiojo nei puolė, nei traukė. Kuprinė buvo ant peties, tai tas ir gaunasi (pataikė į veidą).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusysis A. P. parodė, kad gavo užsakymą (duomenys neskelbtini) gatvėje. Įsėdo pilietis. Susivedė maršrutą, pradėjo važiuoti, Naugarduko gatvėje pradėjo mirksėti žalias šviesoforo signalas. Jis (A. P.) pamatė, kad nespės, nes ten plati gatvė. Kaltinamasis jam pasakė spausti ir važiuoti, jis (A. P.) atsakė, kad baudų nemokės. Kaltinamasis pasakė, kad nori išlipti. Jis sustojo, o kaltinamasis numetė jam ant sėdynės eurą ir išlipo iš mašinos. Jis (A. P.) išlipo iš mašinos ir pasakė, kad jis turi sumokėti tris eurus. Kai kaltinamasis atsisuko, suprato, kad turi laikytis atstumo, ir laikėsi atstumo.

Kaltinamasis numetė dar vieną eurą ant žemės. Jis (A. P.) pakėlė tuos pinigus, tačiau juos numetė vėl. Pasakė kaltinamajam pinigus pakelti ir pasakė, kad iškvies policiją. Šis pasakė, kad policiją iškvies pats. Į policiją paskambino ir jis (A. P.). Laikė nuo jo distanciją. Tada kaltinamasis nusiėmė kuprinę ir mosikavo su ja aukštyn ir žemyn, suko tą kuprinę ratu. Jam (A. P.) kliuvo, jis to nesitikėjo. Tada atvažiavo policija. Smurtas buvo panaudotas pačioje pabaigoje, policija jau buvo iškviesta. Jis norėjo, kad kaltinamasis nepabėgtų. Jie stovėjo vienas priešais kitą. Lokacijos nekeitė. Kaltinamasis jam sudavė tris ar keturis kartus. Nežino, kokiu tikslu jam sudavė. Kada tie dešimt eurų iškrito, nežino. Čia gal kažkokia kaltinamojo taktika. Gali būti, kad policija buvo iškviesta po smūgių.

Kaltinamasis jam skambino, atsiprašinėjo. Jis (A. P.) nėra piktybinis, tačiau atsakomybė turi būti. Ieškinys yra neesminis dalykas. Jam buvo padarytas sužalojimas kaktoje. Tik paskui pajuto, kad ant kairio peties yra mėlynė. Nedarbingumo neėmė, čia ne tas variantas. Porą dienų jautėsi blogai, buvo nesavas. Kaltinamojo už atlapų nestvėrė. Suprato, kad turi laikytis atstumo, tačiau tas nepadėjo. Ieškinį palaiko.

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas kaip įtariamasis J. L. parodė, kad 2025-03-19 išsikvietė taksi automobilį, nes norėjo nuvažiuoti į „Regitrą“. Taksi atvyko prie jo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Taksi vairuotojas buvo agresyviai nusiteikęs, paklausė, kur reikia važiuoti, nors užsakydamas taksi jis buvo nurodęs adresą. Jis taksistui buvo malonus, nes visuomet draugiškai bendrauja. Taksistas truputį pavažiavo ir sustojo Naugarduko gatvėje susivesti adresą, tai truko apie 5 min. Tuomet jis taksistui pasakė „gal važiuosim?“, o šis nemaloniu tonu atsakė „neaiškink“. Susivedęs adresą pradėjo važiuoti, sankryžoje degė žalias šviesoforo signalas, bet taksistas pradėjo mažinti greitį, nors automobilių priekyje nebuvo, iki šviesoforo buvo apie 10-15 m. Kai šviesoforas pradėjo mirksėti, sustojo, nors laisvai galėjo spėti pravažiuoti. Tuomet jis paklausė, kodėl nevažiavo kai degė žalia, o šis atsakė „neaiškink“, „tu už mane baudų nemokėsi“. Taksistas į jį kreipėsi „tu“, jam pasirodė, kad tai nemandagu, nes jie buvo nepažįstami. Po šių žodžių paprašė, kad jį išleistų, nes nenorėjo toliau tęsti kelionės. Kai taksistas sustojo, jis ant priekinės keleivio sėdynės padėjo eurą ir išlipo iš automobilio. Taksistas jį pasivijo, tarp jų buvo atstumas maždaug per ištiestą ranką. Taksistas jam pasakė mokėti 3 Eur, jis atsakė, kad nemokės, nes ant sėdynės jau padėjo eurą. Po to pagalvojęs iš kuprinės išsiėmė 2 Eur, t. y. eurą ir 2 monetas po 50 cnt, šiuos pinigus jis numetė taksistui po kojomis, nes jautėsi supykęs dėl tokio bendravimo. Jam traukiant iš kuprinės pinigus iškrito 10 Eur kupiūra, taksistas ją paėmė ir įsidėjo sau į kelnių kišenę. Jis liepė taksistui grąžinti pinigus, tačiau jis tapo agresyvus ir pradėjo eiti link jo ir jam pasirodė, kad tuoj jį puls. Tuomet jis pradėjo mosikuoti savo kuprine, kurią laikė rankoje, bet neketino jo žaloti ar trenkti, tik bandė apsiginti, nes nežinojo, ką šis darys. Jis pasimosikavo kuprine, bet taksistui netrenkė. Nusprendė kviesti policiją, kadangi nežinojo, kuo viskas pasibaigs. Vienoj rankoj laikydamas telefoną skambino 112, o kitą ranką, kurioje buvo kuprinė, laikė ištiestą, kad taksistas prie jo nepriartėtų. Kai jis iškvietė policiją, taksistas apsiramino, po to pats bandė kviesti, o jis stovėjo ir žiūrėjo, kad taksistas nepersidėtų jo pinigų kitur. Jis pasiėmė nuo žemės savo pinigus, rado tik 1 Eur ir 50 cnt. Atvykus policijai taksistas 10 Eur jam negrąžino, o policija atsisakė apžiūrėti taksistą. Jis taksistui nesudavė jokių smūgių (b. l. 69-71).

Papildomos apklausos metu įtariamasis J. L. parodė, kad savo kaltės visiškai nepripažįsta. Atsisakė duoti parodymus bei atsakyti į atskirus klausimus (b. l. 78-79).

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis A. P. parodė, kad pagal individualios veiklos pažymą jis dirba taksistu. 2025-03-19 apie 10.10 val. per programėlę gavo pranešimą paimti klientą iš (duomenys neskelbtini) ir nuvežti į Lentvario g. 7, Vilnius. Nuvykęs nurodytu adresu paėmė vyrą, važiuojant Naugarduko gatve, sankryžoje pamatęs mirksintį šviesoforo signalą, pradėjo stabdyti automobilį „Dacia“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), ir sustojo prie „Stop“ linijos. Klientas jam sakė, kad turėtų padidinti greitį ir pravažiuoti, o jis klientui atsakė, kad baudas reikės pačiam susimokėti. Užsidegus žaliam šviesoforo signalui pradėjo važiuoti, tačiau klientas pasakė jam sustoti prie pastato, esančio Naugarduko 57. Jis sustojo, klientas numetė 1 Eur jam ant priekinės keleivio sėdynės. Jis klientui pasakė, kad minimali pravažiavimo kaina yra 3 Eur, tačiau klientas į jo pastabą nereagavo ir išlipo iš automobilio. Jis taip pat išlipo ir ėjo iš paskos sakydamas, kad jis privalo atsiskaityti. Klientas numetė jam dar 1,50 Eur ant žemės ir pasakė, kad „čia tavo pinigai“. Bandė klientui paaiškinti, kad jis privalo atsiskaityti, bet klientas neklausė ir bandė pasišalinti. Tuomet jis pabandė prieiti arčiau, tačiau klientas jam 3 kartus sudavė kuprine, kurią laikė rankoje, į veidą. Po suduotų smūgių jis juto fizinį skausmą. Kadangi savo mobilųjį telefoną buvo palikęs automobilyje, paprašė žmonių, kad šie iškviestų policiją, tačiau niekas nereagavo. Po kurio laiko klientas pats iškvietė policiją. Atvykę policijos pareigūnai jį ir klientą rado įvykio vietoje. Jis su klientu į grumtynes nesileido, nes po kliento suduotų smūgių atsitraukė saugiu atstumu ir žodžiu jį įspėjo, kad daugiau taip nedarytų (b. l. 10-16).

Papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. P. parodė, kad 2025-03-19 kai jis išlipo iš automobilio ir nuėjo paskui klientą bei paaiškino, kad turi atsiskaityti už paslaugas, šis numetė ant žemės 1,50 Eur ir pasakė, kad „čia tavo pinigai“. Jis bandė paaiškinti, kad dar klientas turi sumokėti 2 Eur, nes naudojosi taksi paslaugomis, tačiau šis bandė pasišalinti. Klientas rankoje laikė juodos spalvos kuprinę ir kai jis pabandė prieiti prie kliento arčiau, pradėjo kuprine trankyti jam per veidą. Galimai trankė dešine ranka, negali tiksliai nurodyti, kiek smūgių buvo suduota, bet galimai 3-4. Nuo smūgių bandė dengtis veidą rankomis. Kuprinė buvo nemaža, todėl galėjo pataikyti ir į pečius. Jis juto fizinį skausmą, grįžęs namo jautė skausmą kairiame petyje. Jis buvo nuvykęs specialisto apžiūrai pagal paskirtą tyrėjo užduotį. Taigi asmuo jam sudavė 4 smūgius kuprine į veidą ir kairį petį, jis juto fizinį skausmą. Skausmą jis vertina 5 balais iš 10. Jis pateikė 600 Eur civilinį ieškinį, nes įvykio metu patyrė šoką, kad buvo sumuštas žmonių akivaizdoje, ir pažeminimą, kad jam pinigai buvo numesti ant žemės. Patyrė nemažą stresą, tą patį vakarą ir kelias dienas po to prastai miegojo, vis galvojo apie įvykį, bijojo, kad situacija gali pasikartoti. Jis su klientu buvo malonus ir draugiškas kaip ir visada, bet tokie kliento veiksmai jam buvo nepriimtini (b. l. 34-36).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Specialisto išvadoje Nr. G 986/2025 (01) nurodoma, kad A. P. nustatyta odos nubrozdinimai kaktoje ir poodinė kraujosruva kairiame petyje. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu (-ais), paros laikotarpiu iki apžiūros. Sužalojimai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Esant įprastinėms sąlygoms tokių sužalojimų metu gali būti jaučiamas fizinis skausmas. Sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Neatmetama galimybė, kad sužalojimai galėjo būti padaryti ir užduotyje nenurodytomis aplinkybėmis (b. l. 44).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėtas vaizdo įrašas, kuris buvo atliktas įvykio vietos apžiūros metu fiksuojant BODYCAM. Vaizdo įraše pavadinimu PSS-20250319-103602UTC+0200 matoma, kad policijos pareigūnų ekipažas atvažiuoja į atvirą vietovę, kur matosi judri automobilių gatvė, o šalimais vyras Nr. 1, dėvintis tamsios spalvos striukę ir tamsios spalvos kelnes, asmens veido kūno kamera nefiksuoja. Šalimais stovi vyras Nr. 2, dėvintis mėlynos spalvos striukę ir pilkos spalvos sportines kelnes, ant pečių užsidėjęs juodos spalvos kuprinę, asmens veido nesimato. Policijos pareigūnė bendrauja su vyru Nr. 1, kuris prisistato kaip vairuotojas, o šalia stovintis asmuo – keleivis. Vyras Nr. 1 toliau pasakoja apie įvykio aplinkybes, nurodo, kad važiavo iš (duomenys neskelbtini) pusės, į Lentvario. Ir tam šviesofore pradėjo mirksėti geltona šviesa, jisai (keleivis) sako „varyk“. Vairuotojas atsakė, ar baudas jis mokės; sustojo. Kai užsidegė žalias, keleivis nurodė sustoti sustojime. Metė eurą ir išlipo iš mašinos. Eurą metė ant sėdynės. Vairuotojas klausia pareigūnės, jam nėra prakirsta niekur? (Asmens veido nesimato, bet asmuo pakėlęs rankas kažkur ties veido zona). Girdimas pareigūnės atsakymas, kad matosi, truputį prakirsta. Vairuotojas paaiškina, kad čia jį mušė („dubasino“) su kuprine. Greitosios atsisako. Pasakoja, kad metė eurą ant sėdynės, kuris tebeguli. Jis iššoko paskui, sakė susimokėti tris eurus ir viskas. Čia keleivio vaidinimai, jis keleivio nelietė, o šis jam su kuprine. Įrašo laiku 02 min. 15 sek. užfiksuotas vyro Nr. 1 veidas, ant kaktos kairės pusės matosi raudonos spalvos dėmės. Įrašo laiku 02 min. 38 sek. vyras Nr. 1 nurodo, kad jis (keleivis) jam trenkė kelis kartus. Nori rašyti pareiškimą. Vyras Nr. 2 pasakoja, kad jis, būdamas jau lauke, norėjo ištraukti iš kuprinės pinigus taksistui, tačiau jam iškrito netyčia 10 Eur. Taksistas tuos pinigus griebė ir dabar neatiduoda. Pareigūnė užduoda klausimą, ar taksistas puolė tada, kai bandė pagriebt nuo žemės tuos 10 Eur. Vyras Nr. 2 atsako, kad ne, jisai paėmė 10 eurų, kai pareikalavo grąžinti, vairuotojas puolė ant jo, sakydamas, kad čia už kelionę. Vyras Nr. 2 teigia, kad pas taksistą yra jo 10 eurų, ir yra įsitikinęs, kad pas taksistą kišenėje jie guli. Pareigūnė prieina prie taksisto ir klausia, kas dėl tų 10 eurų. Taksistas atsako, kad nebuvo išvis jokių 10 eurų, gali žiūrėt, tikrinti, čia va jo piniginė (prasisega kišenę ir parodo piniginę) (b. l. 47-48).

Iš daiktų apžiūros protokolo matyti, kad apžiūrėta kuprinė, kurią pateikė J. L. Pridėtos fotonuotraukos. Po apžiūros kuprinė grąžinta teisėtam savininkui (b. l. 49-52, 53-55, 56).

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Šiuo nusikaltimu kėsinamasi į asmens sveikatą. Objektyviai jis pasireiškia fizinio smurto prieš asmenį naudojimu (mušimu, kitokiu smurtavimu), padariniais – fizinio skausmo sukėlimu arba nežymiu sužalojimu ar trumpu susargdinimu, priežastiniu ryšiu tarp veikos ir padarinių; subjektyviai – tiesiogine ar netiesiogine tyčia – suprantant, kad dėl konkretaus fizinio smurto – pavojingos veikos – gali kilti atitinkami padariniai (fizinis skausmas asmeniui, jo nežymus sužalojimas ar trumpalaikis susargdinimas), ir jų siekiant, arba nors ir nesiekiant šių konkrečių padarinių, bet sąmoningai leidžiant jiems atsirasti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-152-693/2016).

Kaltinamasis J. L. kaltės nepripažino, teigė, kad jis norėjo apsiginti nuo nukentėjusiojo puolimo. Nurodė, kad nukentėjusysis su juo bendravo nemandagiai, delsė važiuoti, todėl jis paprašė jį išleisti. Sustojus už sankryžos, jis numetė taksistui eurą ant priekinės sėdynės ir išlipo. Nukentėjusysis išlipo paskui jį, prisiartino prie jo, rėkė, kad sumokėtų du eurus, stvėrė už atlapų, sudavė į krūtinę, todėl jis ir ėmė mosikuoti kuprine. Jis numetė nukentėjusiajam du eurus. Tuo metu, kai gynėsi kuprine, jam iškrito dešimt eurų. Taksistas paėmė tuos dešimt eurų ir atšoko. Pasakė, kad tie pinigai jam už kelionę.

Teismas neturi pagrindo vadovautis kaltinamojo parodymais, nes jie paneigti byloje surinktais įrodymais. Pirma, kaltinamasis tik teisme pirmą kartą paminėjo apie tai, kad nukentėjusysis jam sudavė į krūtinę. Ikiteisminio tyrimo metu tokios aplinkybės nenurodė. Antra, nors kaltinamasis neigė sudavęs bent vieną smūgį, tačiau tai, kad A. P. buvo padarytas nubrozdinimas, patvirtina ne tik nukentėjusiojo A. P. parodymai, teismo medicinos specialisto atliktas nukentėjusiojo apžiūros rezultatas, bet ir vaizdo įrašas.

Kaip nurodė A. P., kaltinamasis reikalavo greičiau važiuoti, nors jau mirksėjo žalios spalvos šviesoforo signalas. Kai jis nesutiko, kaltinamasis pageidavo išlipti. Sustojus kaltinamasis numetė ant sėdynės vieną eurą ir išlipo. Tada jis taip pat išlipo, ėjo paskui kaltinamąjį ir reikalavo susimokėti dar du eurus. Nebuvo priartėjęs prie kaltinamojo, laikėsi atstumo. Kaltinamasis numetė dar vieną eurą ant žemės. Jis (A. P.) reikalavo pinigus pakelti. Tuomet kaltinamasis nusiėmė kuprinę ir ėmė ja mosikuoti, sudavė jam kuprine į veidą. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. davė iš esmės analogiškus parodymus, nurodė, kad kaltinamasis jam sudavė kuprine į veidą, galėjo pataikyti ir į petį, buvo suduoti 3-4 smūgiai. Jis juto skausmą, po to kelias dienas blogai jautėsi. Teismo medicinos specialisto išvada patvirtina, kad apžiūrėjus A. P. kitą dieną po įvykio, jo kaktoje, 4 cm į kairę nuo vidurio linijos, 1,5 cm aukščiau antakio viršutinio krašto yra trys (0,7x0,2 cm, 0,2x0,5 cm, 0,8x0,3 cm) odos nubrozdinimai, pasidengę šviesiai rusvu, aplinkinės odos lygio šašu, apie juos oda iki 0,2 cm pločio juostele paraudusi. Kairio peties išoriniame paviršiuje yra 1,5x1 cm rusvai violetinė, menko spalvos intensyvumo poodinė kraujosruva. Konstatuota, kad sužalojimai padaryti mažiausiai keturiais trauminiais poveikiais. Neatmetama, kad padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis (t. y. nagrinėjamo įvykio metu). Kvalifikuota nežymiu sveikatos sutrikdymu. Galiausiai, teisiamajame posėdyje buvo peržiūrėtas pareigūnų kūno kamerų vaizdo įrašas, kuris, nors ir nėra kokybiškas bei informatyvus – filmavimo zona apima tik asmenų kojas bei torsus, veidų iš viso nesimato, išskyrus vieną trumpą momentą, kuomet nukentėjusysis įsėda į automobilį. Vis tik šios akimirkos pakanka pastebėti kraują ant nukentėjusiojo kaktos. Byloje surašytas Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokolas, kuriame išsamiai aprašyta įvykio vieta (gatvė), kuri dar ir nufotografuota, paimti nukentėjusiojo paaiškinimai, tačiau apie nukentėjusiojo išvaizdą (ar objektyviai matomi kokie nors sužalojimai) visiškai neužsiminta ir jo veidas (kakta) nenufotografuotas, nors savo paaiškinimuose jis kalba būtent apie fizinį smurtą. Tačiau, atsižvelgus į tai, kad vaizdo įraše yra akimirką užfiksuotas nukentėjusiojo veidas, ant kaktos matyti kraujas, taip pat įraše girdėti policijos pareigūnės patvirtinimas, kad matosi, jog A. P. kakta truputį prakirsta, darytina išvada, kad byloje surinkti ir aptarti įrodymai sutampa ir papildo vienas kitą, kiekvienas atskirai ir visumoje patvirtina, kad J. L. kaltė padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą yra visiškai įrodyta, A. P. nustatyti sužalojimai buvo padaryti nagrinėjamo įvykio metu.

BK 28 straipsnis įtvirtina asmens teisę į būtinąją gintį, kurią jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi (BK 28 straipsnio 2 dalis).

Vertinant, ar konkretaus įvykio metu egzistavo būtinosios ginties situacija, būtina išsiaiškinti, ar nukentėjusiojo veiksmai įvykio metu laikytini akivaizdžiu, realiu ir pavojingu kėsinimusi; tokio kėsinimosi pradžios ir pabaigos momentą; smūgių, suduotų nukentėjusiajam, momentą; besiginančiojo kaltės formą ir rūšį; taip pat būtina patikrinti, ar gynyba atitiko kėsinimosi pobūdį bei pavojingumą (kasacinė nutartis Nr. 2K-492-942/2015). Kėsinimosi pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuoliko ir besiginančiojo jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-142-303/2021). Kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje, ir akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar yra tiesioginė jo pradėjimo grėsmė. Kėsinimosi akivaizdumas siejamas su tuo, kad reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-59/2010, 2K-9-719/2018).

Kaltinamasis akcentavo, kad jis kuprine mosikavo norėdamas apsiginti nuo nukentėjusiojo puolimo. Tokie jo argumentai visiškai nepagrįsti. Kaip minėta, apie nukentėjusiojo suduotą smūgį jis užsiminė tik teisme, sužalojimai nustatyti ne kaltinamajam, o nukentėjusiajam, kas sudaro pagrindą kaltinamojo parodymus vertinti kritiškai. Tuo metu nukentėjusiojo parodymai yra nuoseklūs, patvirtinti kitais aptartais įrodymais, todėl laikytini patikimais ir objektyviais, jais netikėti pagrindo nėra. Dėl neva iš jo (J. L.) pagrobtų pinigų jis pareiškimo nerašė; be to, tokia aplinkybė neatitinka pavojingo kėsinimosi sąvokos ir nesuteikia teisės panaudoti fizinį smurtą kito asmens atžvilgiu. Nukentėjusysis dar ikiteisminio tyrimo metu paaiškino, kad jo telefonas liko automobilyje, jis negalėjo grįžti, nes kaltinamasis būtų pasišalinęs nesusimokėjęs; tad ta aplinkybė, kad policiją iškvietė kaltinamasis, niekuo neįrodo, jog tai kaltinamajam reikėjo pagalbos. Reikalavimas susimokėti už kelionę nagrinėjamoje situacijoje laikytinas pagrįstu, pats kaltinamasis neneigė, kad sumokėjo tik dalį įsėdimo mokesčio; tokį reikalavimą, išsakytą žodžiu, laikyti pavojingu ir realiu kėsinimusi, nuo kurio reikėtų gintis smurtu, nėra jokio pagrindo. Kitų aplinkybių kaltinamasis nenurodė, jų ir nenustatyta, todėl nenustatyta, kad nukentėjusiojo veiksmai įvykio dieną gali būti vertinami kaip pavojingas, realus ir akivaizdus kėsinimasis. Taigi kaltinamojo argumentai paneigti kitais byloje surinktais įrodymais.

BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, siekiant sukelti fizinį skausmą, kankinti, nežymiai sužaloti ar trumpam susargdinti, arba netiesiogine tyčia, t. y. sąmoningai leidžiant kilti tokiems padariniams. Esant netiesioginei tyčiai, kaltininkas suvokia pavojingą nusikalstamos veikos pobūdį, taip pat tai, kad jo veikos pavojingi padariniai yra labai tikėtini ar net neišvengiami ir, nors tokių padarinių nesiekia bei jų nenori, neatsisako ir nekeičia savo pavojingo elgesio. Tiesioginės tyčios atveju jis tokių padarinių nori. Byloje nustatyta, kad nukentėjusysis A. P. jokių pavojingų ir neteisėtų veiksmų kaltinamojo J. L. atžvilgiu neatliko. Tuo metu kaltinamojo veiksmai, t. y. ne mažiau keturių smūgių sudavimas į žmogaus veido ir peties sritis, – nesudaro pagrindo abejoti, kad J. L. suvokė savo veiksmų pavojingumą, jog tokiais veiksmais neišvengiamai sukels nukentėjusiajam bent fizinį skausmą, galimai sveikatos sutrikdymą, ir to siekė. Todėl darytina išvada, kad veikė tiesiogine tyčia. Jo veika kvalifikuojama pagal kilusias pasekmes. Specialisto išvadoje konstatuota, kad A. P. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas, todėl kaltinamojo veiksmai atitinka BK 140 straipsnio 1 dalyje numatyto nusikaltimo sudėtį.

Atsižvelgiant į aptartas nustatytas faktines aplinkybes konstatuotina, kad yra įrodyta, jog kaltinime nurodytoje vietoje ir laiku, kilus žodiniam konfliktui, J. L. tyčia kuprine sudavė ne mažiau kaip 4 kartus A. P. į veido bei peties sritis, tokiu būdu padarydamas odos nubrozdinimus kaktoje ir poodinę kraujosruvą kairiame petyje, tuo nežymiai sužalojo nukentėjusiojo A. P. sveikatą.

Dėl bausmės

Už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

Kaltinamojo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas bausmę J. L., teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 straipsnis), į tai, kad kaltinamasis padarė tyčinį smurtinį nesunkų nusikaltimą. Jis Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021-08-05 baudžiamuoju įsakymu teistas už nesunkaus nusikaltimo padarymą, jam paskirta bausmė – bauda (b. l. 87-88). Vadovaujantis BK 97 straipsnio 3 dalies a punktu, teistumą turinčiais laikomi asmenys, nuteisti už tyčinius nusikaltimus ir realiai atlikę paskirtą bausmę – bausmės atlikimo laikotarpiu ir po bausmės atlikimo arba atleidimo nuo bausmės atlikimo – 3 metus, jeigu jie nuteisti už nesunkų nusikaltimą. Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro duomenimis, paskirtą baudą J. L. sumokėjo, vadinasi, bausmę atliko, 2023-08-24, taigi nuo šios datos ir skaičiuojamas trejų metų teistumo terminas. Darytina išvada, kad nagrinėjamą nusikalstamą veiką J. L. padarė neišnykus teistumui. Jis nedirba (b. l. 86), nurodo turintis neįgalumą; per 5 metus yra 5 kartus baustas administracine tvarka už įvairaus pobūdžio administracinius nusižengimus (tačiau visi teisės pažeidimai padaryti dar 2020-2022 metais), visas baudas sumokėjo (b. l. 89-90). Šios aplinkybės iš esmės teigiamai apibūdina kaltinamąjį. Kadangi J. L. nurodo turintis 50 procentų neįgalumą, skirti viešuosius darbus netikslinga, jam skirtina bausmė – laisvės apribojimas, terminą nustatant mažesnį nei vidurkis, įpareigojant dalyvauti elgesio pataisos programoje, dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje, per bausmės laikotarpį atlyginti nukentėjusiajam padarytą neturtinę žalą (48 straipsnio 4 dalies 1, 3, 4 punktai). Jis teistas, tačiau už kitokio pobūdžio nusikaltimą, įtakotą alkoholio vartojimo; duomenų apie naujus teisės pažeidimus ar kad jis linkęs smurtauti ir toks elgesys pasikartojantis, nenustatyta, tad skirti intensyvią priežiūrą, griežtesnę bausmę ar ilgesnį bausmės terminą pagrindo nėra. Taip pat atsižvelgtina, kad nusikalstama veika padaryta dieną, t. y. niekaip nesusijusi su nusikaltimų darymu nakties metu, todėl skirti įpareigojimą nakties metu būti namuose netikslinga ir būtų neproporcinga.

Ikiteisminio tyrimo metu J. L. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (b. l. 80-82) nuosprendžiui įsiteisėjus naikintina.

Dėl civilinio ieškinio

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.263 (toliau – ir CK) straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Pagal šio straipsnio 2 dalį, žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Deliktinė civilinė atsakomybė – turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos padarymo neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti, arba pažeidus bendro pobūdžio pareigas elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.245 straipsnio 4 dalis, 6.246 straipsnis).

Nukentėjusysis A. P. pareiškė civilinį ieškinį, kuriuo prašo priteisti 600 eurų neturtinės žalos atlyginimo, kadangi dėl įvykio patyrė stresą ir baimę (b. l. 37). Ikiteisminio tyrimo metu nurodė, kad įvykio metu patyrė šoką, kad buvo sumuštas žmonių akivaizdoje, ir pažeminimą, kad jam pinigai buvo numesti ant žemės. Patyrė nemažą stresą, tą patį vakarą ir kelias dienas po to prastai miegojo, vis galvojo apie įvykį, bijojo, kad situacija gali pasikartoti. Jis su klientu buvo malonus ir draugiškas kaip ir visada, bet tokie kliento veiksmai jam buvo nepriimtini. Teisminio nagrinėjimo metu nukentėjusysis ieškinį palaikė.

Kaltinamasis J. L. su ieškiniu nesutiko. Nurodė, kad visiškai neturi pinigų, yra neįgalus, taupo pinigus operacijai.

CK 6.250 straipsnis nustato, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų numatytais atvejais. Teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, privalo atsižvelgti į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens turtinę padėtį; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Kasacinio teismo praktikoje pasisakyta, kad nustatant neturtinės žalos dydį asmens sužalojimo atveju įvertinamas ne tik pats sveikatos sutrikdymo sunkumas, bet ir jo pobūdis, trukmė, pasveikimo galimybė, liekamieji reiškiniai, asmens turėtų galimybių praradimas. Pasekmės vertinamos ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks tolimesnį nukentėjusiojo gyvenimą. Jeigu pasekmės susijusios su dideliais asmens sveikatos pakenkimais, rimtų sužalojimų sukėlimu, kentėjimais nuo fizinio skausmo, yra lydimos nerimo dėl sveikatos ateityje, jeigu jos susiję su ateities intervencijomis ar kitokiu poveikiu žmogaus kūnui dėl pasekmių šalinimo (operacijomis, specialiomis procedūromis ir kt.), tai yra esminis neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-68/2008).

Teismas neabejoja, kad dėl neteisėtų kaltinamojo veiksmų nukentėjusysis patyrė fizinį skausmą ir pažeminimą, tačiau visgi teismas pažymi, jog sveikata nukentėjusiajam buvo sutrikdyta nežymiai, jokių duomenų apie tai, kad dėl patirtų išgyvenimų, skausmo itin pablogėjo jo sveikata ar gali pablogėti ateityje, nenustatyta. Byloje nėra duomenų, kad buvo ženkliai apribotos jo bendravimo galimybės, kad gijimas truko ilgai. Liekamųjų reiškinių dėl sužalojimo nekilo, lūžių ar kitų sunkesnių padarinių nebuvo. Todėl teismas vertina, kad ieškinyje nurodyta 600 eurų neturtinė žala neatitinka realiai patirtos žalos, todėl mažintina.

Pagal formuojamą teismų praktiką priteisiamos neturtinės žalos sumos fizinio skausmo, tyčinio nežymaus sveikatos sutrikdymo atvejais skirtingos (pvz., kasacinės instancijos teismo nutartys bylose Nr. 2K-99-507/2015 (priteista 434,43 Eur už sukeltą fizinį skausmą dėl galvos sumušimo), Nr. 2K-201-697/2015 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl pakaušio sumušimo, kraujosruvų veide, priteista 289,62 Eur), Nr. 2K-393-489/2017 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl žaizdos veido srityje, priteista 300 Eur), 2K-347-976/2018 (nežymus sveikatos sutrikdymas dėl daugybinių kraujosruvų veide, žaste, šlaunyje, priteista 500 Eur), Nr. 2K-109-976/2018 (nežymus sveikatos sutrikdymas, padarytas papurškus į akis dujų, priteista 1 000 Eur) Nr. 2K-130-387/2023 (nenustatytu skaičiumi smūgių į veidą padaryta plėštinė žaizda smakre, kvalifikuojama nežymiu sveikatos sutrikdymu, priteista 400 Eur), Nr. 2K-101-511/2023 (4 smūgiais į veidą padarytos kraujosruvas kairio smilkinio priekinėje dalyje, kairės akies vokuose, kairės akies obuolio junginėje, nosies kairėje bei kairėje ir dešinėje plaštakose ir kt., priteista 500 Eur) ir kt.).

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, kaltinimu inkriminuojamų smurtinių veiksmų pobūdį (keturi smūgiai kuprine į veido ir peties sritis), nukentėjusiajam kaltinamojo veiksmais sukeltas pasekmes (trys odos nubrozdinimai kaktoje ir poodinė kraujosruva kairiame petyje) ir dėl to patirtus trumpalaikio pobūdžio fizinius nepatogumus, taip pat į emocinius išgyvenimus, bei vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, teismų praktika panašaus pobūdžio bylose, neturtinės žalos dydis mažintinas ir nukentėjusiajam A. P. iš J. L. priteistina 250 Eur suma neturtinei žalai atlyginti.

Dėl daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Skaitmeninė laikmena su vaizdo ir garso įrašais paliktina saugoti baudžiamojoje byloje (BPK 94 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297-298, 301-305, 307 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

J. L. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam bausmę – laisvės apribojimą 5 (penkiems) mėnesiams, be intensyvios priežiūros, įpareigojant jį bausmės laikotarpiu:

- dalyvauti elgesio pataisos programoje;

- dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje;

- atlyginti nukentėjusiajam A. P. padarytą neturtinę žalą (250 Eur).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Nukentėjusiojo A. P. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies. Priteisti A. P. iš J. L. 250 Eur (du šimtus penkiasdešimt eurų) neturtinės žalos atlyginimo. Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Skaitmeninę laikmeną su vaizdine medžiaga nuosprendžiui įsiteisėjus palikti saugoti baudžiamojoje byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.