Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Rūta Petkuvienė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuotojo asmens V. A. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. A. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolis Dalius Traigys, M. S., V. A..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

3. Antstolis D. Traigys skundo netenkino ir 2020 m. balandžio 27 d. patvarkymu skundą persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui.

4. Antstolis nurodė, kad skolininkas V. A. 2015 m. liepos 1 d. notaro patvirtintu įgaliojimu yra įgaliojęs V. A. atlikti plataus pobūdžio atstovavimo veiksmus, įskaitant teisę disponuoti skolininkui priklausančiu turtu, gauti pinigus už parduotą turtą, atstovauti antstolių kontorose, mokėti pinigus į antstolių depozitinę sąskaitą. V. A. skolininko vardu sudarė nekilnojamojo turto sandorius, tačiau pinigines lėšas pagal šiuos sandorius gavo ne skolininkas V. A., bet įgaliotinis V. A.. V. A. piniginėmis lėšomis disponuoja V. A., kuris vengia skolininko vardu įvykdyti prievolę. Skolininko sveikatos būklė tokia nuo 1990 m., ši aplinkybė egzistavo tiek vykstant teismo procesui, tiek advokatui sudarant atstovavimo sutartį, todėl vykdomosios bylos sustabdymas pažeistų tiek išieškotojos, tiek skolininko interesus. Vykdymo proceso pradžioje nežinant skolininko veiklos pobūdžio, įvertinus aplinkybes, kad oficialiai skolininko gaunamos pajamos per mėnesį sudaro 280 Eur, gaunamų iš VSDFV, išieškotina suma konkrečiu atveju laikytina didelė, todėl buvo surašytas turto arešto aktas, kuriuo areštuotas skolininkui priklausantis turtas. Antstolio patvarkymas dėl išskaitų negali būti vykdomas, nes skolininkui yra mokamos tik šalpos išmokos, iš kurių išieškojimas negalimas. Gavus šią informaciją bei įgaliojimo kopiją, buvo patikrinta informacija apie skolininko vardu turėtą turtą bei nustatytos aplinkybės, kad buvo sudarytos trys pirkimo-pardavimo sutartys, kurių įrašymo metu skolininką atstovavo bei lėšas už parduotą turtą (86 750 Eur) gavo įgaliotas asmuo V. A.. Nustačius šias aplinkybes, antstolis vadovavosi CPK 664 straipsnio nuostata dėl išieškojimo iš fizinio asmens eiliškumo ir 2020 m. balandžio 9 d. priėmė skundžiamą patvarkymą Nr. S-TTA-295/2020 dėl turtinių teisių arešto, kuriuo buvo areštuotos skolininko turtinės teisės išieškotinos sumos dydžiui į lėšas, gautas pardavus skolininkui priklausiusį turtą, o prievolės skolininkui V. A. nurodyta prievolę įvykdyti į antstolio depozitinę sąskaitą. Įgaliotam asmeniui nevykdant antstolio patvarkymo ir nesant kitos galimybės įvykdyti teismo sprendimą, vykdymo procese bus sprendžiamas klausimas dėl išieškojimo iš skolininko nekilnojamojo turto. Šioje vykdymo stadijoje skolininko turtas nebuvo vertinamas, nes turto vertei nustatyti bus kviečiami ekspertai.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarčių esmė

12. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad pareiškėjas V. A. yra pripažintas neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tame tarpe ir turtinių ir neturtinių teisių gynimo teismuose srityje, o jo globėja paskirta T. A. raštu nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje neperims pareiškėjo V. A. teisių ir pareigų, t.y., neves už globotinį (pareiškėją) bylos, pareiškėjo V. A. skundą dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų paliko nenagrinėtą, o civilinę bylą nutraukė.

14. Teismas, spręsdamas dėl bylinėjimosi išlaidų paskirstymo, įvertino faktinę situaciją dėl tikrojo dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumo skundo dėl antstolio veiksmų išnagrinėjimo teisiniu rezultatu. Teismo vertinimu, nors formaliai skundas dėl antstolio veiksmų buvo paduotas skolininko V. A. vardu, tačiau faktiškai skundo patenkinimas didžiausią įtaką turėjo turėti suinteresuoto asmens V. A., disponuojančio socialiai pažeidžiamo V. A. piniginėmis lėšomis, interesams.

15. Teismo įsitikinimu, suinteresuoto asmens (išieškotojos) M. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš skolininko neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų. Teismas nurodė, kad iš byloje turimų duomenų apie V. A. psichikos būklę matyti, kad V. A. gebėjimai tinkamai suprasti jo vardu inicijuotos civilinės bylos esmę buvo abejotini. Tą patvirtina Vilniaus miesto apylinkės teismo procesiniai sprendimai, priimti civilinėse bylose Nr. e2YT-16772-545/2020 (teisminio proceso Nr. 3-68-3-11546-2020-0) ir Nr. e2YT-38473-545/2020, kuriais pareiškėjas V. A. buvo pripažintas neveiksniu tam tikroje srityje, jam buvo nustatyta globa, jo globėja bei turto administratore paskiriant T. A..

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

19. Apeliacinėje byloje kilo ginčas dėl to, ar pagrįstai pirmosios instancijos teismas paliko nenagrinėtą pareiškėjo V. A. skundą dėl antstolio veiksmų ir civilinę bylą nutraukė, bei priteisė išieškotojai M. S. jos patirtas bylinėjimosi išlaidų iš suinteresuoto asmens V. A..

Dėl naujų įrodymų priėmimo

20. Pagal CPK 314 straipsnį apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau.

21. Suinteresuotas asmuo kartu su atskiruoju skundu pateikė naują rašytinį įrodymą – T. A. apklausos protokolą, prašo priimti šį teikiamą naują įrodymą, kadangi tokio įrodymo būtinybė iškilo vėliau – susipažinus su skundžiamomis nutartimis.

22. Teismas, atsižvelgdamas į tai, kad šio įrodymo priėmimas neužvilkins bylos nagrinėjimo, byloje dalyvaujantiems asmenims teikiamas naujas įrodymas yra žinomas (įteiktas kartu su atskiruoju skundu, išieškotoja taip pat yra pateikusi nuomonę dėl jo priėmimo), siekdamas teisingai išnagrinėti bylą, sprendžia teikiamą naują rašytinį įrodymą priimti ir jį vertinti kartu su kitais byloje esančiais įrodymais.

Dėl bylos nutraukimo

23. Suinteresuoto asmens V. A. teigimu, pirmosios instancijos teismas visiškai priešingai suvokė T. A. išreikštą valią dėl jos globotinio atstovavimo nagrinėjamoje byloje, dėl ko neteisėtai paliko pareiškimą dėl antstolio veiksmų nenagrinėtą.

24. Kaip matyti iš skundžiamos nutarties motyvų, teismas civilinę bylą nutraukė nustatęs, kad pareiškėjas V. A. yra pripažintas neveiksniu turtinių ir asmeninių neturtinių santykių srityse, tame tarpe ir turtinių ir neturtinių teisių gynimo teismuose srityje, o jo globėja paskirta T. A. raštu nurodė, kad nagrinėjamoje civilinėje byloje neperims pareiškėjo V. A. teisių ir pareigų, t. y. neves už globotinį (pareiškėją) bylos.

25. Teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis, pareiškėjas V. A. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. lapkričio 16 d. sprendimu (civ. b. Nr. e2YT-16772-545/2020) buvo pripažintas neveiksniu, sprendimui įsiteisėjus (2020 m. gruodžio 17 d.), jis įgijo neveiksnaus asmens statusą ir prarado galimybę pats įgyvendinti procesines teises. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. gruodžio 17 d. nutartimi V. A. įsteigta globa, T. A. paskirta V. A. globėja bei turto administratore (civilinė byla Nr. e2YT-38473-545/2020)

26. Iš bylos duomenų matyti, kad pareiškėjo globėja T. A. 2021 sausio 17 d. kreipėsi į teismą el. paštu (b.l.104, DOK-10670), kuriame nurodė: „Sutinku atstovauti V. A. interesus teisme ir perimti byloje jo teises ir pareigas. Prašau anuliuoti (atšaukti) V. A. skundą dėl antstolio veiksmų (antstolis Dalius Traigys) <....> ir jam (antstoliui – teismo pastaba) jokių pretenzijų ir skundų neturiu, jis darbą atliko gerai <...> manau, kad kitos bylos nereikia nagrinėti. Ačiū“.

27. Pirmosios instancijos teismas 2021 m. sausio 26 d. pranešimu papildomai nustatė terminą pareiškėjo globėjai informuoti teismą, ar atsisako skundo dėl antstolio Daliaus Traigio veiksmų ir ar žinomos yra skundo atsisakymo pasekmės. T. A. 2021 m. sausio 27 d. el. laiške nurodė, kad teismo pranešimą gavo, taip pat informavo, kad daugiau jokių pretenzijų antstoliui neturi ir daugiau į teismą nesikreips, nes nėra prasmės (DOK-70011).

28. Įvertinęs nurodytų pareiškėjo globėjos 2021 m. sausio 18 d. ir 2021 m. sausio 27 d. el. laiškų turinį, apeliacinės instancijos teismas pripažįsta, kad jie patvirtina ir įrodo, kad pareiškėjo įstatyminė atstovė (globėja) T. A. perėmusi pareiškėjo procesines teises nepalaiko pareiškėjo skundo dėl antstolio veiksmų, siekia, kad teisminis procesas būtų nutrauktas, todėl teismo procesinis veiksmas nutraukti civilinę bylą, pradėtą pagal pareiškėjo skundą dėl antstolių veiksmų, atitiko pareiškėjo įstatyminės atstovės valią. Suinteresuotas asmuo atskirajame skunde selektyviai akcentuodamas tik vieną pareiškėjo globėjos sakinį – „sutinku atstovauti V. A. interesus teisme ir perimti byloje jo teises ir pareigas“ nepagrindė, jog pareiškėjo globėja siekė tęsti pareiškėjo pradėtą teisminį procesą.

29. Taip pat apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad skundą dėl antstolio veiksmų pateikė pareiškėjo atstovas – advokatas M. R. 2020 m. balandžio 20 d., t. y. kai Vilniaus miesto apylinkės teisme dar nebuvo nagrinėjamas pareiškimas dėl pareiškėjo pripažinimo neveiksniu. Skundžiama pirmosios instancijos teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartis išsiųsta pareiškėjo V. A. atstovui advokatui M. R.. Bylos duomenimis, nei pareiškėjo advokatas, nei pareiškėjo įstatyminė atstovė (globėja) T. A. nepateikė atskirojo skundo dėl 2021 m. vasario 8 d. nutarties, kuria pareiškėjo V. A. skundas dėl antstolio veiksmų paliktas nenagrinėtas. Todėl atskirojo skundo argumentai, kad teismas priešingai suvokė pareiškėjo globėjos T. A. valią atmetami kaip nepagrįsti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų pirmosios instancijos teisme

30. Bendrąsias bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisykles reglamentuoja CPK 93 straipsnis. Pagal šio straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą; pagal 3 dalį, teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų paskirstymo taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos; šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Taigi šiose normose įtvirtinta taisyklė „pralaimėjusi šalis moka“ ir nustatyta išimčių galimybė.

31. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas. Šalių procesinės teisės ir pareigos išvardytos CPK 42 straipsnio 1 dalyje, o šio straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad šalys joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis privalo naudotis sąžiningai, privalo veikti siekdamos, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai, domėtis nagrinėjamos bylos eiga, pasirūpinti tinkamu atstovavimu, pateikti įrodymus, pranešti teismui apie ketinimą nedalyvauti teismo posėdyje ir nurodyti nedalyvavimo priežastis. (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018 28 punktą; 2019 m. spalio 2 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-274-1075/2019 24 punktą).

32. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2021 m. vasario 17 d. papildoma nutartimi priteisė suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) M. S. iš suinteresuoto asmens V. A. 1120 Eur bylinėjimosi išlaidų motyvuodamas tuo, kad faktiškai skundo patenkinimas didžiausią įtaką turėjo turėti suinteresuoto asmens V. A., disponuojančio socialiai pažeidžiamo V. A. piniginėmis lėšomis, interesams. Pirmosios instancijos teismo įsitikinimu, suinteresuoto asmens (išieškotojos) M. S. patirtų bylinėjimosi išlaidų priteisimas iš skolininko neatitiktų teisingumo ir sąžiningumo principų.

33. Suinteresuotas asmuo V. A., nesutikdamas su 2021 m. vasario 17 d. papildoma nutartimi atskirajame skunde paaiškino, kad neturėjo ir neturi jokio asmeninio suinteresuotumo, susijusio su piniginių lėšų išieškojimu iš V. A.. Atsižvelgiant į tai, kad suinteresuotas asmuo V. A. kartu su pareiškėjo mama ir dabartine globėja T. A. buvo faktinis V. A. globėjas, V. A. byloje atsiliepimą į skundą dėl antstolio veiksmų teikė V. A. interesais, siekdamas, kad teismas apgintų jo faktinio globotinio neįgalaus V. A. teises ir teisėtus interesus. Suinteresuoto asmens teigimu, jis negali būti subjektu, teismo įpareigotu atlyginti kam nors bylinėjimosi išlaidas, kadangi civilinio proceso įstatymas nenumato teisinės galimybės priteisti bylinėjimosi išlaidas iš asmens, kuris apskritai nesikreipė nei į antstolį, nei į teismą su pareiškimu.

34. Remiantis CPK 442 straipsnio 6 punktu, bylos dėl antstolių veiksmų nagrinėjamos ypatingosios teisenos tvarka. Bendra taisyklė, įtvirtinta CPK 443 straipsnio 6 dalyje, kad dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos. Tačiau tais atvejais, kai dalyvaujančių byloje asmenų suinteresuotumas bylos baigtimi yra skirtingas arba jų interesai yra priešingi, teismas gali proporcingai padalyti turėtas bylinėjimosi išlaidas arba jų atlyginimą priteisti iš dalyvavusio byloje asmens, kurio pareiškimas atmestas.

35. Šiuo atveju civilinė byla, pradėta pagal pareiškėjo V. A. skundą dėl antstolio veiksmų. Suinteresuotais asmenimis byloje nurodyti asmenys M. S., V. A., T. A., Vilniaus apygardos prokuratūra. Civilinė byla nutraukta, paskirtai pareiškėjo V. A. globėjai T. A. nurodžius, kad nepalaiko skundo.

36. Kai byla baigiama nepriimant teismo sprendimo dėl ginčo esmės, teismas bylinėjimosi išlaidas paskirsto atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos (CPK 94 straipsnio 1 dalis). Lietuvos Aukščiausiasis Teismas formuoja praktiką, kad, civilinę bylą nutraukus, bylinėjimosi išlaidos paskirstomos remiantis priežasties teorija; lemiamą reikšmę turi ne galutinio teismo sprendimo priėmimas, o procesinis šalių elgesys, įvertinus bylinėjimosi išlaidų susidarymo priežastingumą, šalių apdairumą, rūpestingumą atliekant procesinius veiksmus, taip pat ir ieškinio padavimą ir kt. Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 1.1, 6.263 straipsnius, kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu ar neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos, tačiau taip pat vadovautis ir teisingumo bei sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis) (žr. pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. lapkričio 5 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-214/2014; 2017 m. gruodžio 20 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-454-969/2017).

37. Šalies procesinis elgesys – tai jos veiksmai (neveikimas) bylos nagrinėjimo teisme metu. Šalies tinkamo elgesio apibrėžtis pateikta CPK 93 straipsnio 4 dalyje: šalies procesinis elgesys laikomas tinkamu, jeigu ji sąžiningai naudojosi procesinėmis teisėmis ir sąžiningai atliko procesines pareigas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gruodžio 31 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-518-248/2018, 28 punktas ir kt.). Vertindamas šalies procesinį elgesį teismas turi atsižvelgti, ar buvo galimybė šį ginčą spręsti neteisminiu keliu ir šalis juo pasinaudojo, ar šalis pagrįstai pradėjo procesą, t. y. ar kreipimosi į teismą metu ji tinkamai pasinaudojo visa jos turima ir jai prieinama informacija, ar pasirūpino tinkamu atstovavimu ir pateikė visus reikalingus įrodymus ieškiniui pagrįsti, ar buvo aktyvi, bendradarbiaujanti ir dėjo pastangas greitai ir teisingai išnagrinėti bylą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. vasario 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-41-1075/2020).

38. Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad visais atvejais bylinėjimosi išlaidų paskirstymo klausimas, kaip ir bet kuris kitas klausimas, iškilęs civiliniame procese, turi būti sprendžiamas vadovaujantis ir teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, CPK 3 straipsnio 1 dalis).

39. Teismų praktikoje akcentuojama, kad, sprendžiant klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, svarbią reikšmę turi kaltė (atsakomybė) dėl proceso. Pagal ją sprendžiama, kam turėtų tekti bylinėjimosi išlaidų atlyginimo našta. Nagrinėjamoje byloje nustatytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog formaliai byla buvo pradėta pagal pareiškėjo V. A., kuris bylos nagrinėjimo metu buvo pripažintas neveiksniu skundą. Įvertinus pareiškėjo sveikatos būklę, abejotina, ar pareiškėjas gebėjo tinkamai suprasti jo vardu inicijuotos civilinės bylos esmę bei pasirinkti atstovą – advokatą M. R., kuris apeliacinės instancijos teisme atstovauja ir apeliantą. Pareiškėjas ginčijo antstolio 2020 m. balandžio 9 d. patvarkymą Nr. S-TTA-295/2020 dėl turtinių teisių arešto, kuriuo antstolis, be kita ko, nurodė suinteresuotam asmeniui V. A. pervesti pinigines lėšas, išmokėtinas V. A., į antstolio depozitinę sąskaitą, taip pat įpareigojo pranešti antstoliui – ar privalo išmokėti skolininkui pinigų sumas bei nurodyti, kokiu pagrindu ir per kokį terminą, o taip pat pateikti antstoliui apmokėjimo dokumentų kopijas, kurios patvirtintų, kad V. A. yra atsiskaitęs su V. A. pagal 2018 m. gegužės 11 d. sudarytą pirkimo pardavimo sutartį, 2017 m. gruodžio 20 d. sudarytą pirkimo pardavimo sutartį, 2016 m. gruodžio 15 d. sudarytą pirkimo-pardavimo sutartį.

40. Iš vykdomosios bylos medžiagos matyti, kad byloje suinteresuotas asmuo V. A., veikdamas pagal skolininko V. A. 2015 m. liepos 1 d. išduotą įgaliojimą, sudarė 2018 m. gegužės 1 d. (v. b. l.48-47), 2017 m. gruodžio 1 d. (v. b. l. 46-45) ir 2016 m. gruodžio 1 d. (v. b. l. 44-43) pirkimo-pardavimo sutartis, pagal kurias pardavė V. A. priklausantį nekilnojamąjį turtą. Už parduotą nekilnojamąjį turtą viso buvo gauta 131 500,00 Eur suma. Iš į bylą pateiktos medžiagos matyti, kad dalis pinigų, t. y. 122,000,00 Eur buvo pervesta į V. A. banko sąskaitą (v. b. l. 66-64).

41. Suinteresuotas asmuo V. A. nepateikė įrodymų, pagrindžiančių jo nurodomas aplinkybes, kad visas pareiškėjui priklausančias lėšas yra perdavęs pareiškėjo globėjai T. A.. Taigi esant šioms nustatytoms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos išvada, kad skundo patenkinimas didžiausią įtaką turėjo turėti suinteresuoto asmens V. A., disponuojančio socialiai pažeidžiamo V. A. piniginėmis lėšomis, interesams. Byloje nėra duomenų, kad suinteresuotas asmuo V. A. būtų įvykdęs šiuos antstolio nurodymus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, suinteresuoto asmens V. A. elgesys neatitinka apdairaus ir rūpestingo asmens elgesio, nes tuo atveju, jeigu suinteresuotas asmuo V. A. būtų įvykdęs antstolio nurodymus, pareiškėjui nereikėtų jų ginčyti teisme, juolab, kad pareiškėjo įstatyminė atstovė T. A. nurodė, kad pretenzijų ir skundų antstoliui neturi (b. l. 104).

42. Taigi byloje dalyvaujančių asmenų patirtos bylinėjimosi išlaidos susidarė dėl suinteresuoto asmens V. A. elgesio (CPK 93 straipsnio 4 dalis), todėl apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė procesinės teisės normas, todėl keisti ar naikinti teisėtos ir pagrįstos nutarties atskirojo skundo argumentais nėra pagrindo. Atskirasis skundas atmetamas, o Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartis kartu su 2021 m. vasario 17 d. papildoma nutartimi paliekama nepakeista (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme

43. Atmetus atskirąjį skundą, bylinėjimosi išlaidos apeliantui neatlyginamos. Išieškotoja M. S. pateikė įrodymus apie 370,00 Eur dydžio išlaidas advokato pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme už atsiliepimo į atskirąjį skundą surašymą. Teisinės pagalbos išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakyme Nr. 1R–85 „Dėl Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio patvirtinimo“ numatyto dydžio (nauja redakcija nuo 2015.03.20), išlaidos yra pagrįstos ir įrodytos (CPK 98 straipsnio 1 dalis), todėl suinteresuoto asmens M. S. prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo tenkinamas. Atmetus suinteresuoto asmens V. A. atskirąjį skundą, iš V. A. išieškotojai M. S. priteistinos išieškotojos apeliacinės instancijos teisme patirtos bylinėjimosi išlaidos – 370,00 Eur (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Vilniaus apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 ir 339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

atmesti suinteresuoto asmens V. A. atskirąjį skundą.

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. vasario 8 d. nutartį kartu su 2021 m. vasario 17 d. papildoma nutartimi palikti nepakeistą.

Priteisti suinteresuotam asmeniui (išieškotojai) M. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš suinteresuoto asmens V. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 370,00 (tris šimtus septyniasdešimt eurų) bylinėjimosi išlaidų, patirtų bylą nagrinėjant apeliacine tvarka.

Ši Vilniaus apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo priėmimo dienos.