Šiaulių apygardos teismo nutartis, e2A-590-569/2021

Teismas: Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2021-11-03
Bylos Nr.: e2A-590-569/2021
Teisminio proceso Nr.: 2-35-3-01414-2020-7
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Vilija Valantienė, Lina Muchtarovienė, Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė
Atsakovas: uždarosios akcinės bendrovės „Didysis tyrulis“
Ieškovas: uždarosios akcinės bendrovės „Rukona“

Kategorijos

Civilinė byla Nr. e2A-590-569/2021 Teisminio proceso Nr. 2-35-3-01414-2020-7 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.2.1.3; 2.2.1.5; 3.3.1.14; 3.3.1.20 (S)

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2021 m. lapkričio 3 d.Šiauliai

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos teisėjų Jurgos Kramanauskaitės-Butkuvienės, Linos Muchtarovienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Vilijos Valantienės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Didysis tyrulis“ apeliacinį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Rukona“ ieškinį atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Didysis Tyrulis“ dėl skolos ir palūkanų priteisimo bei atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Didysis Tyrulis“ priešieškinį ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Rukona“ dėl medienos kainos sumažinimo ir permokos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Rukona“ kreipėsi į teismą ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovės UAB „Didysis tyrulis“ 15112,89 Eur skolą, 1478,56 Eur kompensacines palūkanas, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį, ir turėtas bylinėjimosi išlaidas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

2. Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmai 2021 m. gegužės 31 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, priešieškinį atmetė. Priteisė iš atsakovės UAB „Didysis Tyrulis“ ieškovei UAB „Rukona“ 15112,89 Eur skolą, 1478,56 Eur kompensacines palūkanas, 8 procentų metines palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2020-09-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 40,00 Eur skolos išieškojimo išlaidas pagal Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 7 straipsnį, bylinėjimosi išlaidas: 373,00 Eur žyminį mokestį ir 600,00 Eur advokato išlaidas. Priteisė iš atsakovės UAB „Didysis Tyrulis“ valstybės naudai 28,20 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų.

3. Teismas pažymėjo, kad tarp šalių nėra kilusio ginčo dėl susitarimo kokios drėgmės medieną turėjo būti pateikta. Šalys sutinka, kad turėjo būti pateikta 20 procentų drėgmės ąžuolo mediena.

4. Teismas pažymėjo, kad, atsakovės teigimu, ji 2019-08-30 patikrino ieškovės pateiktos medienos drėgmės lygį ir nustatė neatitikimus (drėgmės lygį nuo 46 iki 52 procentų). Tam patvirtinti atsakovė pateikė 2019-08-30 Medienos drėgmės patikrinimo aktą (toliau – Aktas). Teismas nustatė, kad Aktas yra surašytas vienašališkai atsakovės darbuotojų, t. y. patikrinime nedalyvavo jokia trečioji šalis, kuri būtų nesuinteresuota rezultatais (antstolis ar kitas savo srities nepriklausomas ekspertas). Atsakovė, tikrinant medienos drėgmės kiekį, nepakvietė ieškovės atstovo, nors Akto surašymo data yra ir medienos partijos pristatymo data, tai pagrindžia 2019-08-30 PVM sąskaita faktūra NR. (duomenys neskelbtini), kuri pasirašyta medienos pristatymo dieną. Atsakovė negrąžino medienos kaip nekokybiškos. Duomenų, kad atsakovė šio Akto kopiją nedelsiant būtų įteikusi ieškovei, į bylą pateikta nėra. Ieškovė šio Akto kopiją gavo tik su atsakovės 2021-01-04 atsiliepimu, t. y. po beveik 1,5 metų po jo sudarymo datos. Atsižvelgęs į išdėstytas aplinkybes, teismas kritiškai vertino 2019-08-30 Medienos drėgmės patikros aktą ir juo nesivadovavo, kadangi tai yra atsakovės vienašališkai surašytas aktas, kuris per protingą terminą nebuvo pateiktas ieškovei, abejonių kelia ir jo surašymo laikas bei jame nurodytos aplinkybės.

5. Teismas sprendė, kad dėl tokio atsakovės neveikimo nebeįmanoma objektyviai nustatyti ieškovės pateiktos medienos drėgmės kiekio, nes mediena nėra identifikuotina skiriamaisiais bruožais, remtis atsakovės tariamos produkcijos nuotraukomis negalima taip pat dėl tos pačios priežasties. Mediena ilgą laiką stovėjo lauke ir drėgmės lygio matavimai šiandien neturės jokios reikšmės, nes medienos drėgmei įtakos turi ir aplinkos veiksniai ir jis pastoviai gali kisti.

6. Teismas pažymėjo, kad atsakovė pateikė 2021-01-27 iš UAB „Rukona“ gautos ąžuolo medienos kokybės KMRP objekte Įvertinimo aktą (toliau - 2021-01-27 Aktas). Tačiau atsakovės priešieškinyje pateiktos aplinkybės prieštarauja 2021-01-27 iš UAB „Rukona“ gautos ąžuolo medienos kokybės 2021-01-27 Aktui. Atsakovė teigia, kad patikrinimas vyko ir aktas surašytas 2019-10-22, tačiau akto data yra nurodyta - 2021-01-27. Šis 2012-01-27 Aktas neturi jokių lydinčiųjų dokumentų, todėl teismas sprendė, kad aktui pagrįsti atsakovė neatliko jokių matavimų ar nepadarė nuotraukų.

7. Teismas darė išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog iš ieškovės gavo netinkamos kokybės medienos (ąžuolo) ruošinius, todėl atsakovės UAB „Didysis tyrulis“ priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.

8. Teismas pažymėjo, kad atsakovė priėmė medienos ruošinius ir ėmėsi iš jų gaminti gaminius bei nereiškė jokių pretenzijų iki 2020-06-02, t. y. iki gaunant UAB „Legal Balance“ pretenziją.

9. Teismas atkreipė dėmesį, kad byloje nėra duomenų, jog šių gaminių gamybai buvo panaudota būtent ieškovės pateikta mediena. Byloje nėra duomenų apie tai, kad atsakovė, priimdama medieną ar vėliau, paaiškėjus jos trūkumams, per protingą terminą būtų apie tai informavusi ieškovę ir pasinaudojusi kažkuria iš CK 6.334 straipsnio 1 dalyje numatytų teisių. Nėra duomenų, kad iki sąskaitų apmokėjimo termino pabaigos atsakovė būtų pareiškusi pretenzijas ieškovei dėl įsigytos medienos kokybės. Įrodymų, kad surašytas medienos defektinis aktas buvo įteiktas ieškovei, į bylą pateikta nėra. Taip pat nėra įrodymų, patvirtinančių atsakovės atstovo paaiškinimus, kad su ieškovės atstovu dėl užfiksuotų medienos drėgmės viršijimų buvo bendraujama telefonu.

10. Teismas vertino, kad, atsakovei neįrodžius, jog ieškovės jai pateikta ąžuolo medienos produkcija buvo nekokybiška, kad ji per protingą laiką apie tai ieškovę informavo, kad nekokybišką medieną ieškovei grąžino, teismas sprendė, kad ieškinys yra pagrįstas, todėl tenkintinas visiškai.

11. Teismas pažymėjo, kad ieškovė, remiantis Mokėjimų, atliekamų pagal komercinius sandorius, vėlavimo prevencijos įstatymo 2 straipsnio 5 dalimi, prašo priteisti iš atsakovės 8 procentų palūkanas, kurios sudaro 1478,56 Eur. Ieškovė šiam reikalavimui pagrįsti ieškinyje pateikė palūkanų skaičiavimo lentelę, kurioje aiškiai detalizuota, už kokį laikotarpį prašoma priteisti nurodytą sumą, todėl teismas vertino, kad nurodytas reikalavimas yra pagrįstas.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimų į apeliacinį skundą esmė

12. Apeliaciniu skundu atsakovė UAB „Didysis tyrulis“ (toliau – ir apeliantė) prašo Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – ieškovės UAB „Rukona“ ieškinį atmesti, atsakovės priešieškinį tenkinti – priteisti atsakovei iš ieškovės 9 685,96 Eur ir bylinėjimosi išlaidas. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

12.1. Teismas pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas bei netinkamai aiškino ir taikė įstatymą. Teismas nagrinėjo bylą be atsakovės, dėl to neturėjo galimybės apklausti liudytojų ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodeksą (toliau – CPK) – nesivadovavo asmenų lygybės įstatymui ir teismui principo (CPK 6 straipsnis). Teismas nesiėmė priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, tai yra pažeidė kooperacijos principą (CPK 8 straipsnis), pažeidė rungimosi principą – užkirto kelią atsakovei bylai svarbias aplinkybes įrodinėti liudytojų parodymais (CPK 12 straipsnis), pažeidė atsakovės teisę laisvai disponuoti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, byla buvo išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant ir neapklausus liudytojų, kurie šioje byloje yra labai svarbūs (CPK 13 straipsnis).

12.2. Atsakovės direktorius pagal visas CPK normas prieš bylos nagrinėjimą pateikė teismui prašymą atidėti bylos nagrinėjimą dėl ligos. Teismas privalėjo įvertinti, kad byloje yra atsakovės priešieškinys ir dėl to būtina apklausti liudytojus, kuriuos apklausti prašė atsakovės įmonės vadovas ir tokį prašymą teismas turėjo tenkinti ir privalėjo atsakovės direktoriaus neatvykimą į teismo posėdį dėl ligos pripažinti svarbia priežastimi bei bylos nagrinėjimą atidėti ir suteikti galimybę atsakovei dalyvaujant apklausti liudytojus – A. Š., K. M., J. D., K. G., A. R., R. B. ir N. B..

12.3. Teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovė neįrodė, jog ieškovės pateikta produkcija buvo nekokybiška ir kad ji per protingą terminą apie tai ieškovės neinformavo.

12.4. Teismas, nagrinėdamas bylą neapklausęs liudytojų ir visiškai neišsiaiškinęs aplinkybių, pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles, nurodytas CPK 185 straipsnyje, tai yra netinkamai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus ir, kad lengviau būtų priimti sprendimą, esančius įrodymus be liudytojų apklausos, įvertino ieškovės naudai.

12.5. Teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo detaliau išsiaiškinti klausimą dėl nekokybiškos medienos. Liko neišsiaiškinta, ar ieškovė iš viso galėjo parduoti atsakovei kokybiškus ąžuolo medienos ruošinius išdžiovintus iki 20 proc. drėgmės, nes praėjus tam tikram laikui atsakovė mano, kad ieškovė medienos džiovinimo darbus vykdo niekaip neįteisintoje, be atitinkamo šiam technologiniam statiniui reikalingo techninio projekto įrengtoje džiovykloje.

Atsiliepimas

12.6. Teismas nepagrįstai netaikė ir neaiškino LR Prekybos įstatymo (Nr. 1-747) nuostatų. Ieškovė atsiliepime į atsakovės priešieškinį nurodė, kad šalys susitarė, jog ąžuolo medienos ruošiniai bus parduodami tokios kokybės: medienos ruošiniai išdžiovinti iki 20 proc. drėgmės. Pagal šią sąlygą ieškovė tai privalėjo nurodyti išrašomose PVM sąskaitose faktūrose, tačiau to nenurodė, tuo grubiai pažeisdama LR Prekybos įstatymo 40 str. normą.

12.7. Teismas taip pat nepagrįstai netaikė ir neaiškino šių materialinės teisės normų: Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.333 straipsnio 1 dalies, kuri numato, kad daikto pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jei pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Šiuo atveju pardavėjas turi atsakyti už medienos trūkumus, nes pardavė nedžiovintą medieną ir turi atsakyti iki galutinio aktavimo atsakovės vykdomame objekte; CK 6.338 straipsnio 2 dalies, kurioje nustatytas 2 metų terminas reikalavimui dėl daikto kokybės pareikšti. Šiuo atveju atsakovė nėra praleidusi 2 metų termino, 2020 m. birželio 2 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl nekokybiškos medienos ir nuostolių atlyginimo. Todėl teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovė nepareiškė pretenzijos per protingą terminą.

13. Atsiliepimu į apeliacinį skundą ieškovė UAB „Rukona“ prašo apeliacinį skundą atmesti kaip nepagristą ir palikti Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmu 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą nepakeistą. Atsiliepimas į apeliacinį skundą grindžiamas šiais argumentais:

13.1. Atsakovė 2021-05-10 pateikė prašymą nukelti bylos nagrinėjimą vienam mėnesiui, nes atsakovės atstovas negalės atvykti į posėdį dėl ligos. Teismas atsisakė tenkinti šį prašymą savo 2021-05-31 sprendimu, išnagrinėjęs aplinkybių visetą padarė išvadą, kad atsakovė yra nesąžininga proceso dalyvė ir vilkina bylos nagrinėjimą. Pirmiausia pažymėtina, kad ieškinys prieš atsakovę gautas teisme 2020-10-27, o byla turėjo būti nagrinėjama iš esmės tik 2021-05-11, t. y. beveik po šešių mėnesių. To priežastimi yra pastovūs atsakovės prašymai nukelti procesinius terminus dėl atsakovės atstovo ligos. Teismas 2021-01-11 buvo pasiūlęs skirti nagrinėti bylą nuotoliniu būdu, tačiau dėl atsakovės prašymo posėdis buvo atidėtas ir paskirtas nagrinėti byla žodinio proceso tvarka. Kitaip tariant, jei teismas būtų tenkinęs atsakovės prašymą, bylos pasiruošimo nagrinėti stadija būtų trukusi mažiausiai 7 mėnesius, o tai pažeidžia civilinio proceso operatyvumo, efektyvumo ir ekonomiško principus. Atsakovės visi išvardinti principai ir teisės yra be abejonės svarbios, tačiau jie negali sudaryti proceso šaliai, kuri yra nesąžininga, galimybės vilkinti procesą.

13.2. Atsakovė mano, jog yra svarbu išsiaiškinti, kokiu būdu ir kur ieškovė džiovina medieną, tačiau tai nėra svarbi įrodinėtina aplinkybė pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį. Atsakovė turi įrodyti, kad džiovinta mediena neatitiko sutartos kokybės - 20 proc. drėgmės lygį, iki jos perdavimo jai. Šios aplinkybės atsakovė ne tik kad nesugebėjo įrodyti savo pateiktais įrodymais, bet ir yra pati atsakinga už tai, kad šių aplinkybių jai objektyviai įrodyti šiai dienai nebėra įmanoma. Pažymėtina, kad medienos džiovinimo procesas ir džiovyklų įrengimo reikalavimai, nėra imperatyviai reglamentuoti įstatymų, todėl atsakovės teiginiai apie „džiovinimo taisyklių nesilaikymą“ yra nepagrįsti. Darbo saugos ir priešgaisrinių reikalavimų atitikimas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, nes neturi jokio priežastinio ryšio su pateiktos atsakovei medienos kokybe.

13.3. Atsakovės LR Prekybos įstatymo 40 str. minėjimas neturi jokios reikšmės, nes įstatymas yra negaliojantis ir, jei ir būtų galiojantis, jis nėra pritaikytinas šiai bylai. Kitas argumentas apie medienos apskaitos žurnalą yra nepagrįstas, nes nėra įstatyminio imperatyvo tokį turėti ir tai neturi reikšmės bylai, nes nėra kilusio ginčo dėl medienos kiekio, yra kilęs ginčas dėl jos kokybės.

13.4. Ieškovė nėra atsakovės kitų sutartinių santykių dalyvė ir neprisiėmė papildomų pareigų ir nedavė papildomų garantijų atsakovei, todėl turėtų būti taikomos CK normos, tai yra prekių trūkumai, kurie atsirado po prekių perdavimo momento yra atsakovės atsakomybė.

13.5. Atsakovės pasirinkimas teikti pretenzijas po metų po tariamai džiovintos medienos trūkumų išaiškėjimo yra ne protingas terminas, nes medienos drėgmės lygis yra įtakojamas aplinkos ir jos apdirbimo proceso bei mediena nėra identifikuotina skiriamais bruožais, todėl atsakovė neturi kaip įrodyti, kad būtent jos pagaminti brokuoti lauko baldai yra iš ieškovės pagamintos medienos.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuo ja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

14. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai ir absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųsto teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuojant skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis. (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis).

15. Byloje kilo ginčas dėl pirkimo kainos sumažinimo už parduotą netinkamos kokybės daiktą.

Dėl naujų įrodymų

16. Apeliacinės instancijos teismas atsakovės prašymu 2021 m. spalio 4 d. nutartimi įpareigojo ieškovę UAB „Rukona“ pateikti teismui medienos džiovyklos dokumentus: projektą; pasą; medienos džiovinimo žurnalą. Ieškovė informavo apeliacinės instancijos teismą, kad minėtų dokumentų neturi, todėl jų pateikti negali. Tačiau pateikė Nekilnojamojo turto registro duomenų bazės išrašą ir el. laiško ir pranešimo dėl planinio priešgaisrinio techninio patikrinimo kopijas.

17. CPK 314 straipsnyje nurodyta, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme, išskyrus atvejus, kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai juos atsisakė priimti ar kai šių įrodymų pateikimo būtinybė iškilo vėliau. Teisėjų kolegijos vertinimu ieškovės pateikti nauji įrodymai neturės įtakos sprendžiant šalių ginčą, be to, ieškovė nepaneigė aplinkybių, kad turėjo galimybę šiuos įrodymus pateikti pirmosios instancijos teismui. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija nevertina ieškovės pateiktų naujų įrodymų.

Dėl žodinio bylos nagrinėjimo

18. Atsakovė apeliacinės instancijos teismo atsakovė prašo į teismo posėdį iškviesti liudytojus, nes atsakovė prašė tai padaryti pirmosios instancijos teismo, bet į jos prašymą nebuvo atsižvelgta. Nurodo, kad šie liudytojai svarbūs, nes tiesiogiai dalyvavo perkant ir priimant iš ieškovės ąžuolo medienos ruošinius, tiesiogiai dalyvavo šios medienos sandėliavime, apdirbime ir montavime objekte. Taip pat jie tiesiogiai dalyvavo ir taisant suskilinėjusius ruošinius, keičiant jų atskiras dalis tinkamomis.

19. Teisėjų kolegija pažymi, kad CPK 321 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta bendra taisyklė, jog apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio kodekso 322 straipsnyje nurodytas išimtis. Pagal CPK 322 straipsnį, apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jeigu bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas būtinas. Dalyvaujantys byloje asmenys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba prisidėjime prie apeliacinio skundo gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau šis prašymas teismui nėra privalomas. Toks apeliacinio skundo nagrinėjimo proceso teisinis reglamentavimas reiškia, kad apeliacinis skundas žodinio proceso tvarka yra nagrinėjamas tik tuomet, kai teismas nusprendžia dėl tokio nagrinėjimo būtinumo. Nagrinėjamu atveju atsakovė prašo apklausti liudytojais savo darbuotojus, kurie dalyvavo perkant ir priimant iš ieškovės ąžuolo medienos ruošinius, tiesiogiai dalyvavo šios medienos sandėliavime, apdirbime ir montavime. Teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovė nepateikė duomenų, kad šie liudytojai turi kokių specialių žinių dėl medienos kokybės vertinimo. Teisėjų kolegija konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju apeliantės skundui išspręsti pakanka byloje esančios medžiagos, apeliaciniame skunde ir atsiliepime į jį aiškiai išdėstytos visos aplinkybės ir argumentai, todėl asmeniškai išklausyti šalis ar kviesti į bylą liudytojus, nėra būtinybės, todėl šis apeliantės prašymas netenkintinas.

Faktinės bylos aplinkybės

20. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovę UAB „Didysis tyrulis“ ir ieškovę UAB „Rukona“ siejo ilgalaikiai medienos ruošinių pirkimo - pardavimo santykiai. Atsakovei iš viso buvo perduota medienos ruošinių už 45064,45 Eur sumą. Neapmokėta suma už ieškovės pateiktos medienos ruošinius - 15112,89 Eur. Atsakovė yra neatsiskaičiusi pagal šias PVM sąskaitas faktūras už jai pateiktus medienos ruošinius: 1) 2019-07-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 9809,84 Eur sumai. Atsakovė 2020-07-08 sumokėjo 2104,00 Eur, todėl likusi neapmokėta dalis yra 6000,00 Eur (mokėjimo terminas 2019-07-09); 2) 2019-07-25 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 1414,00 Eur (mokėjimo terminas 2019-07-26) sumai; 3) 2019-08-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 1528,80 Eur sumai (mokėjimo terminas 2019-08-08); 4) 2019-08-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) išrašytą 728,00 Eur sumai (mokėjimo terminas 2019-08-14); 5) 2019-08-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 941,64 Eur sumai (mokėjimo terminas 2019-08-17); 6) 2019-08-26 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 1008,00 Eur sumai (mokėjimo terminas 2019-08-27); 7) 2019-08-22 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 889,00 Eur sumai (mokėjimo terminas 2019-08-23); 8) 2019-08-30 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 853,20 Eur sumai (mokėjimo terminas 2019-08-30); 9) 2019-09-13 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 973,00 Eur sumai (mokėjimo terminas 2019-09-13); 10) 2019-10-08 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 210,00 Eur sumai (mokėjimo terminas 2019-10-09); 11) 2019-10-16 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini) išrašytą 255,50 Eur sumai (mokėjimo terminas 2019-10-16); 12) 2020-02-10 PVM sąskaitą faktūrą Nr. (duomenys neskelbtini), išrašytą 311,75 Eur sumai (mokėjimo terminas 2019-02-20).

21. Atsakovė 2020-06-02 pareiškė ieškovei Reikalavimą dėl UAB „Didysis Tyrulis“ patirtų nuostolių. Reikalavime nurodė, kad jai pateikti medienos ruošiniai (gaminiai) neatitiko iš anksto kokybės aptartų reikalavimų – neišdžiovinti medienos ruošiniai iki 20 procentų drėgmės lygio, dėl to atsakovė patyrė žalą. Atsakovė nurodė, kad iš medienos ruošinių pagaminti gaminiai pradėjo plyšinėti ir deformuotis po kelių mėnesių, o patikrinus medienos ruošinių drėgmę buvo nustatyta, kad ji siekia 50, o kai kur 60 procentų drėgmės koncentraciją. Atsakovė byloje pateikė priešieškinį, kuriuo prašė sumažinti ieškovės parduotos medienos bendrą kainą netinkamos medienos (ąžuolo) ruošinių verte – 20265,00 Eur, t. y. nuo 45063,85 iki 24798,00 Eur ir priteisti iš ieškovės 9685,96 Eur atsakovės naudai permokėtą sumą.

Dėl procesinių teisės normų pažeidimo

22. Apeliantė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė procesinės ir materialinės teisės normas bei netinkamai aiškino ir taikė įstatymą. Teismas nagrinėjo bylą be atsakovės, dėl to neturėjo galimybės apklausti liudytojų ir taip pažeidė civilinio proceso kodeksą – nesivadovavo asmenų lygybės įstatymui ir teismui principu (CPK 6 str.). Teismas nesiėmė priemonių, kad byla būtų tinkamai išnagrinėta, tai yra pažeidė kooperacijos principą (CPK 8 str.), pažeidė rungimosi principą – užkirto kelią atsakovei ir bylai svarbiomis aplinkybes įrodinėti liudytojų parodymais (CPK 12 str.). Pažeidė atsakovės teisę laisvai disponuoti jai priklausančiomis procesinėmis teisėmis, byla buvo išnagrinėta atsakovės atstovui nedalyvaujant ir neapklausus liudytojų, kurie šioje byloje yra labai svarbūs (CPK 13 str.). Teisėjų kolegija su šiais apeliacinio skundo argumentais nesutinka.

23. Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovės atstovas į posėdį, kuriame byla buvo išnagrinėta iš esmės, neatvyko. Posėdžio išvakarėse teisme buvo gautas atsakovės atstovo R. N. prašymas atidėti bylos nagrinėjimą 1 mėnesiui, nurodant, jog posėdyje dalyvauti negalės, nes gydosi, o su advokatu sutartis nėra sudaryta. Pažymėtina, jog ieškinys teisme gautas 2020-10-27. Atsakovės atstovas ne vieną kartą teikė į bylą prašymus atidėti bylos nagrinėjimą. Pirmosios instancijos teismas šiuos atsakovės atstovo prašymus tenkino. 2021-01-11 nutartimi teismas bylą skyrė nagrinėti nuotoliniu būdu, tačiau, atsakovės atstovui prašant, posėdį atidėjo ir kitą posėdį skyrė nagrinėti žodinio proceso tvarka. 2021-03-03 nutartimi pirmosios instancijos teismas atsakovės atstovui išaiškino, kad jis turi pareiga pasirūpinti tinkamu atsakovės atstovavimu byloje ir buvo išaiškinta įstatyme numatyta šalių pareiga joms priklausančiomis teisėmis naudotis sąžiningai, siekti, kad byla būtų išnagrinėta greitai ir teisingai. Atsakovės atstovas į 2021-04-05 teismo posėdį atvyko, tačiau paprašė atidėti bylos nagrinėjimą, nurodydamas, kad jis pats turi nedarbingumą, o advokatas E. O. į posėdį negali atvykti. Teismas ir tą kartą atsakovės atstovo prašymą tenkino ir bylos nagrinėjimą atidėjo. 2021-05-10 atsakovės atstovo prašyme atidėti teismo posėdį 1 mėnesiui atsakovės atstovas nurodė, kad atstovavimo sutartis su advokatu nėra sudaryta. Tai reiškia, kad po ne vieno bylos nagrinėjimo atidėjimo atsakovės atstovo prašymu jis taip ir nepasirūpino tinkamu atsakovės atstovavimu.

24. Teisėjų kolegija pažymi, kad dalyvaujantys byloje asmenys privalo sąžiningai naudotis ir nepiktnaudžiauti jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis, rūpintis greitu bylos išnagrinėjimu, rūpestingai ir laiku, atsižvelgdami į proceso eigą, pateikti teismui įrodymus ir argumentus, kuriais grindžiami jų reikalavimai ar atsikirtimai (CPK 7 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad teismas turi imtis CPK nustatytų priemonių, kad būtų užkirstas kelias procesui vilkinti, ir siekti, kad byla būtų išnagrinėta teismo vieno posėdžio metu. Nagrinėjamu atveju ieškinys teisme gautas 2020-10-27, o byla išnagrinėta iš esmės tik 2021-05-11, t. y. beveik po šešių mėnesių. Atsižvelgusi į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija sprendžia, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas atsakovės atstovo veiksmus vertino kaip proceso vilkinimą ir nutarė bylą nagrinėti atsakovės atstovui nedalyvaujant. Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas 2021-04-15 protokoline nutartimi nutarė iškviesti atsakovės prašomus liudytojus, jiems buvo išsiųsti teismo šaukimai atvykti į 2021-05-11 teismo posėdį, tačiau liudytojai neatvyko. Atsakovė, būdama suinteresuota liudytojų apklausa teismo posėdyje, taip pat galėjo pasirūpinti, kad minėti liudytojai atvyktų į teismo posėdį, tačiau nei atsakovės atstovas, nei liudytojai į teismo posėdį neatvyko. Teisėjų kolegijos vertinimu pirmosios instancijos teismas nepažeidė civilinio proceso operatyvumo, efektyvumo ir ekonomiško, kooperacijos, asmenų lygybės įstatymui ir teismui, rungimosi principų.

Dėl materialinės teisės normų pažeidimo

25. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą neapklausęs liudytojų ir visiškai neišsiaiškinęs aplinkybių, pažeidė įrodymų įvertinimo taisykles, nurodytas CPK 185 straipsnyje, tai yra netinkamai ir neobjektyviai įvertino byloje esančius įrodymus.

26. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę dalyvaujantys civiliniame teisiniame ginče asmenys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (CPK 12 straipsnis, 178 straipsnis). Įrodinėjimo tikslas, kurio turi siekti civilinės bylos dalyviai ir bylą nagrinėjantis teismas - teismo įsitikinimas, kad tam tikros aplinkybės, susijusios su ginčo dalyku, egzistuoja arba neegzistuoja (CPK 176 straipsnio 1 dalis). Įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą reglamentuojančių civilinio proceso teisės normų aiškinimo ir taikymo praktika suformuota ir išplėtota daugelyje kasacinio teismo nutarčių. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad įrodymų vertinimas pagal CPK 185 straipsnį reiškia, jog bet kokios informacijos įrodomąją vertę nustato teismas pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. sausio 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-87-969/2017, ir kt.). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuluotoje praktikoje pripažįstama, kad civiliniame procese įrodymų pakankamumo klausimas sprendžiamas vadovaujantis tikimybių pusiausvyros principu, kas reiškia, kad nėra reikalaujama šimtaprocentinio teismo įsitikinimo. Išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo, negu kad jo nebuvo. Teismas turi įvertinti ne tik kiekvieno įrodymo įrodomąją reikšmę, bet ir įrodymų visetą, ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. gegužės 11 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-229-916/2017; ir kt.).

27. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos aplinkybių ir įrodymų visumą, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas šių pagrindinių įrodymų vertinimo principų laikėsi ir nuo suformuotos teismų praktikos nenukrypo, o apeliacinio skundo argumentai šiuo aspektu vertinti nepagrįstais. Teisėjų kolegijos vertinimu tai, kad pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje esančius įrodymus, padarė kitokias išvadas, nei tikėjosi apeliantė, nesuponuoja išvados, jog skundžiamas sprendimas yra nepagristas, ar to, kad teismas nevisapusiškai įvertino bylos aplinkybes.

28. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog atsakovė neįrodė, kad ieškovės pateikta produkcija buvo nekokybiška ir kad ji per protingą terminą apie tai ieškovės neinformavo. Teismas, nagrinėdamas bylą, turėjo detaliau išsiaiškinti klausimą dėl nekokybiškos medienos. Liko neišsiaiškinta, ar ieškovė iš viso galėjo parduoti atsakovei kokybiškus ąžuolo medienos ruošinius, išdžiovintus iki 20 proc. drėgmės. Šiuos apeliacinio skundo argumentus teisėjų kolegija vertina nepagrįstais.

29. Byloje nustatyta, jog šalys buvo susitarusios, kad ieškovė atsakovei turėjo parduoti 20 procentų drėgmės ąžuolo medieną. Atsakovė teigia, kad ieškovė jai pateikė netinkamos kokybės medieną, t. y. neatitiko sutartos kokybės – 20 proc. drėgmės lygį.

30. CK 6.333 straipsnio 1 dalis numato, kad pardavėjas privalo perduoti pirkėjui daiktus, kurių kokybė atitinka pirkimo-pardavimo sutarties sąlygas bei daiktų kokybę nustatančių dokumentų reikalavimus. Pardavėjas atsako už daiktų trūkumus, jeigu pirkėjas įrodo, kad jie atsirado iki daiktų perdavimo arba dėl priežasčių, atsiradusių iki daiktų perdavimo. Vadovaujantis CK 6.333 straipsnio 1 d. atsakovė turi įrodyti, kad džiovinta mediena neatitiko šalių sutartos kokybės – 20 proc. drėgmės lygį iki jos perdavimo jai. Šiuo atveju pritartina ieškovės argumentams, kad atsakovė mano, jog byloje yra svarbu išsiaiškinti, kokiu būdu ir kur ieškovė džiovina mediena, tačiau tai nėra svarbi įrodinėtina aplinkybė pagal CK 6.333 straipsnio 1 dalį.

31. Atsakovė nurodo, kad jau 2019 m. vasarą pradėjo pastebėti medienos trūkumus, tačiau tik 2019-08-30 patikrino ieškovės pateiktos medienos drėgmės lygį ir nustatė neatitikimus (drėgmės lygį nuo 46 iki 52 procentų). Tam patvirtinti atsakovė pateikė 2019-08-30 Medienos drėgmės patikrinimo aktą. Teisėjų kolegija pažymi, kad Aktas yra surašytas vienašališkai atsakovės darbuotojų. Sudarant minėtą Aktą, nedalyvavo jokia trečioji šalis, kuri būtų nesuinteresuota rezultatais. Atsakovė, tikrinant medienos drėgmės kiekį, nepakvietė ieškovės atstovo. Aktas po surašymo nebuvo pateiktas ieškovei. Prie Akto nėra pridėta jokių papildomų įrodymų, kurie galėtų patvirtinti Akte nurodomas aplinkybes. Pažymėtina, jog toks vienašališkai surašytas aktas gali būti laikomas pakankamu įrodymu tik tuo atveju, jei jis būtų pasirašytas abiejų šalių arba jame nurodyti duomenys būtų patvirtinami kitais rašytiniais įrodymais. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija vertina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas šiuo Aktu nesivadovavo.

32. Atsakovė į bylą taip pat teikė baldų nuotraukas, kurias atsakovės teigimu pagamino iš ieškovės netinkamos kokybės medienos. Teisėjų kolegijos vertinimu iš pateiktų nuotraukų nėra aišku, ar tai atsakovės gaminti lauko baldai, ar baldai pagaminti būtent iš ieškovės medienos. Pažymėtina, kad mediena neturi identifikacinių požymių, todėl teigti, jog šie lauko baldai yra pagaminti būtent iš ieškovės pateiktos medienos, nėra pagrindo. Taip pat neaišku, kada nuotraukos yra darytos. Pažymėtina, kad tai yra lauko baldai, jų išvaizdai gali tūrėti įtakos ir aplinkos sąlygos.

33. Pažymėtina, kad atsakovė po 2019-08-30 atliktos medienos patikros negražino ieškovei 2019-08-30 pateiktos medienos, bet iš ieškovės dar keturis kartus pirko medienos ruošinius. Mediena buvo priimta - 2019-09-13, 2019-10-08, 2019-10-16 ir 2020-02-10. Tai gali reikšti, jog ieškovės teikiama mediena atsakovę vis tik tenkino.

34. Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai netaikė ir neaiškino LR Prekybos įstatymo (Nr. 1-747) nuostatų. Teisėjų kolegija pažymi, kad šis įstatymas neteko galios 2001-11-28.

35. Įvertinusi visas aptartas aplinkybes, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad atsakovė neįrodė, jog iš ieškovės gavo netinkamos kokybės medienos (ąžuolo) ruošinius.

36. Atsakovė teigia, kad CK 6.338 straipsnio 2 dalyje nustatytas 2 metų terminas reikalavimui dėl daikto kokybės pareikšti. Šiuo atveju, atsakovė nėra praleidusi 2 metų termino, 2020 m. birželio 2 d. pateikė ieškovei pretenziją dėl nekokybiškos medienos ir nuostolių atlyginimo. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai teigė, kad atsakovė nepareiškė pretenzijos per protingą terminą.

37. CK 6.338 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog, kai nenustatytas daikto kokybės garantijos ar tinkamumo naudoti terminas, tai pirkėjas reikalavimus dėl daikto trūkumų gali pareikšti per protingą terminą, bet ne vėliau kaip per dvejus metus nuo daikto perdavimo dienos, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ilgesnio termino. Teisėjų kolegija pažymi, jog pagal šią nuostatą reikalavimai dėl daikto trūkumų turi būti pareikšti visų pirma per protingą terminą. Atsakovė nagrinėjamu atveju pateikė pretenzijas po metų, tai nėra protingas terminas, nes mediena nėra identifikuotina skiriamais bruožais, todėl po tokio laiko tarpo sunku tiksliai nustatyti, jog tai ta pati mediena, be to, medienos drėgmės lygis yra įtakojamas aplinkos ir jos apdirbimo proceso. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, vertintina, jog pagrįstai pirmosios instancijos teismas sprendė, kad šiuo atveju terminas per kurį atsakovės pranešta apie medienos trūkumus yra neprotingas.

38. Apeliacinės instancijos teismo anksčiau nurodytais motyvais atsakyta į esminius apeliacinio skundo argumentus. Kiti apeliacinio skundo argumentai neturi teisinės reikšmės nagrinėjamo klausimo teisingam išsprendimui, todėl teisėjų kolegija dėl jų nepasisako. Pažymėtina, jog teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010).

Dėl procesinės bylos baigties

39. Remiantis išdėstytais argumentais, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pakeisti pirmosios instancijos teismo sprendimą apeliacinio skundo argumentų pagrindu nėra pagrindo, todėl apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

40. Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies, 98 straipsnio nuostatomis bylinėjimosi išlaidos, tarp jų išlaidos advokato pagalbai apmokėti, atlyginamos šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jas priteisiant iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Bylinėjimosi išlaidos, atmetus atsakovės apeliacinį skundą, atsakovei neatlyginamos ir nepriteisiamos (CPK 93 straipsnis). Ieškovė bylinėjimosi išlaidų priteisti neprašo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo Radviliškio rūmų 2021 m. gegužės 31 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Jurga Kramanauskaitė-Butkuvienė Lina Muchtarovienė Vilija Valantienė