Kauno apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo V. K. įstatyminei atstovei R. K. ir jos atstovei advokatei Daivai Jurevičienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo V. K., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. K., ieškinį atsakovei D. K., tretiesiems asmenims Kauno miesto 17-ojo notarų biuro notarei R. I., R. B. dėl privalomosios palikimo dalies nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

Teismo posėdžio metu ieškovo V. K. atstovė advokatė Daiva Jurevičienė prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad ieškovas yra neįgalus nuo vaikystės dėl silpnaprotystės, jis pripažintas neveiksniu. Ieškovo tėvas mirė ieškovo vaikystėje. Senelis A. K., po sūnaus mirties jautė pareigą rūpintis savo vaikaičiu-ieškovu, rėmė jį pinigais, drabužiais. Tokia A. K. kaip senelio pareiga numatyta ir įstatyme, kuomet tėvai negali pasirūpinti savo vaikais. Ieškovas turi teisę į privalomąją – ¼ palikimo dalį.

Teismo posėdžio metu ieškovo V. K. atstovė pagal įstatymą R. K. prašė ieškinį tenkinti. Papildomai paaiškino, kad A. K. bendravo su V. K., ieškovas senelį lankydavo, senelis kas mėnesį vaikaitį remdavo pinigais.

Teismo posėdžio metu trečiasis asmuo R. B. prašė ieškinį tenkinti. Paaiškino, kad A. K. visą laiką teikė išlaikymą V. K., rėmė maistu, kartais jam pačiam duodavo pinigus, vėliau perdavo per ją. Kai senelis buvo sveikesnis, pats atvažiuodavo pas V. K.. V. K. nuo vaikystės gauna pašalpą, tačiau labai mažą, todėl visa šeima – motina, ji, senelis prisidėjo prie jo išlaikymo.

Ieškovas. V. K. į teismo posėdį neatvyko, dėl neveiksnumo teismo posėdžio metu jį atstovauja įstatyminė atstovė (CPK 38 str. 4 d.).

Trečiasis asmuo R. I. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai (b.l. 46).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Ištyrus įrodymus nustatytos sekančios, bylos nagrinėjimui reikšmingos aplinkybės (CPK 270 str. 4 d. 1 p.):

- ieškovas V. K. yra A. K., mirusio 2012-01-06, vaikaitis (2 t., b.l. 55).

- A. K. 2005-06-13 testamentu, patvirtintu Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarės R. I., jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo ir pastatų dalį, (duomenys neskelbtini)ir piniginį indėlį su palūkanomis, esantį AB banko „Hansabankas“ sąskaitoje Nr., (duomenys neskelbtini) po mirties paliko D. K. (b.l. 2 t., 53).

- Po A. K. mirties jo palikimą notaro biure priėmė įpėdinis pagal įstatymą V. K., įpėdinė pagal testamentą D. K., įpėdinė pagal įstatymą – R. B. (2 t., b.l. 54, 55, 56, 58)

- ieškovas nuo vaikystės serga psichine liga – paranoidine šizofrenija, turi lengvą protinį atsilikimą (1 t., 25-44, 59-62), laikotarpiu nuo 2009-10-15 iki 2011-07-14 periodiškai gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės III psichiatrijos skyriuje (1 t., b.l. 45, 46-47, 48, 49, 50). Nuo 2010-08-20 iki 2032-09-08 jam nustatytas nedarbingumo lygis – nedarbingas, nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis (1 t., b.l. 20-21, 22, 23, 24).

- ieškovui valstybinio socialinio draudimo maitintojo netekimo pensijos mokėjimas nutrauktas nuo 2010-09-01 (1 t., b.l. 32).

- 2012-09-26 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovas V. K. pripažintas neveiksniu (1 t., b.l. 48-49).

Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalį palikėjo vaikai, kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau. Paveldėjimas pagal įstatymą yra paveldimų teisių perėmimo būdas, kurio įgyvendinimą lemia ne palikėjo valia, bet paveldėjimo teisės normų nuostatos. Šios nuostatos grindžiamos konstituciniais privačios nuosavybės, šeimos, kaip valstybės pagrindo, interesų apsaugos, teisingumo principais. Tokios nuostatos atitinka nusistovėjusią paveldimo turto socialiai teisingo paskirstymo sampratą, pagrįstą šeimos, giminystės ir palikėjo artimųjų materialinio aprūpinimo užtikrinimo idėjomis. Paveldėjimo pagal įstatymą atveju įpėdinių teisė pretenduoti į palikimą susieta su CK 5.11 straipsnyje imperatyviai nustatytomis įpėdinių eilėmis. Šios paveldėjimo tvarkos negali pakeisti nei įpėdiniai, nei teismas. Pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo vaikai (įvaikiai), o palikėjo vaikaičiai - antros eilės įpėdiniai (CK 5.11 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktai). Antros eilės įpėdiniai paveldi pagal įstatymą tiktai nesant pirmos eilės įpėdinių ar jiems nepriėmus ar atsisakius palikimo, taip pat tuo atveju, kai iš visų pirmos eilės įpėdinių atimta paveldėjimo teisė. CK 5.11 straipsnio 1 dalyje nustatytas asmenų sąrašas turi būti aiškinamas atsižvelgiant į CK 5.12 straipsnio nuostatas. CK 5.12 straipsnyje nustatyta vaikaičio teisė paveldėti atstovavimo teise, t. y. vaikaičiai pagal įstatymą paveldėjimo santykiuose atstovauja mirusiam savo tėvui ar motinai. Nors vaikaičiai pagal CK 5.11 straipsnio 1 dalies 2 punktą paveldi kaip antros eilės įpėdiniai, bet atstovavimo teise jie gali paveldėti kartu su pirmos eilės įpėdiniais, jeigu nėra gyvų jų tėvų, kurie būdami gyvi tokią teisę turėtų.

CK 5.20 straipsnio 1 dalis yra specialioji teisės norma, nustatanti bendrosios normos išimtį, taikytina paveldėjimo pagal testamentą atveju, kai palikėjas testamente išreikšta valia nesuteikė paveldėjimo teisės asmeniui, turinčiam teisę į privalomą palikimo dalį. Pagal CK 5.20 straipsnio 1 dalies nuostatas joje išvardytiems asmenims paveldėjimo pagal testamentą atveju suteikiama teisė paveldėti dalį to turto, į kurį jie būtų įgiję teisę nesant testamento – paveldėjimo pagal įstatymą būdu. Taigi teisė į palikimo privalomąją dalį priklauso nuo būtinos sąlygos – kad, nesant testamento, asmuo būtų įgijęs teisę paveldėti pagal įstatymą. Teismas sprendžia, kad palikėjo vaikaitis, būdamas antros eilės įstatyminis įpėdinis, tačiau vadovaujantis CK 5.12 straipsnio pagrindu, turintis teisę paveldėti atstovavimo teise kartu su pirmos eilės įpėdiniais, CK 5.20 straipsnio 1 dalies pagrindu turi teisę pretenduoti į privalomąją palikimo dalį, nes jei palikėjas nebūtų sudaręs testamento, ieškovas kartu su atsakove D. K., kuri yra pirmos eilės įpėdinė, būtų paveldėjęs dalį palikėjo turto. Teismas sprendžia, kad toks CK 5.20 straipsnio aiškinimas atitinka paveldimo turto socialiai teisingo paskirstymo sampratą, pagrįstą būtinybe teisę paveldėti visų pirma suteikiant tai asmenų kategorijai, kurie, mirus palikėjui, paprastai būna labiau socialiai pažeidžiami: pirmos eilės įpėdiniai, t. y. palikėjo vaikai, bei kartu su pirmos eilės įpėdiniais paveldintys atstovavimo teise vaikaičiai, kurie turi mažiau galimybių materialiai apsirūpinti: įsigyti būtinoms reikmėms tenkinti reikalingo turto, sukaupti santaupų, jie paprastai turi mažesnes valstybės socialines garantijas, dar neįgiję išsilavinimo ir kt.

Pagal kasacinio teismo praktiką CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyta teisė į privalomąją palikimo dalį siejama ne su viena ar keliomis aplinkybėmis, susijusiomis su asmens, pretenduojančio į privalomąją palikimo dalį, amžiumi, sveikatos būkle, darbingumu ar pajamomis, o su būtinumu leistinomis įrodinėjimo priemonėmis įrodyti objektyviai sumažėjusias asmens galimybes įsidarbinti, kitais būdais gauti pajamų, taip pat su kitomis faktinėmis aplinkybėmis, iš kurių visumos galima padaryti išvadą, kad palikėjo mirties dieną asmuo neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009-05-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-173/2009).

Byloje esantys įrodymai ir ieškovo bei jo atstovių paaiškinimai matyti, kad A. K. mirties dieną ieškovas pragyveno iš socialinės šalpos pensijos, taip pat buvo išlaikomas motinos. Šias aplinkybes patvirtino ir ieškovo įstatyminė atstovė R. K. bei trečiasis asmuo R. B. – ieškovo sesuo. Ieškovo atstovės teismo posėdžio metu nurodė, kad A. K. būtent dėl sunkios V. K. turtinės padėties teikė išlaikymą ieškovui, tačiau ši aplinkybė nėra patvirtinta jokiais įrodymais. Byloje apklaustos liudytojos V. T. bei L. M. nurodė, kad senelis padėjo vaikaičiui, tačiau jokių konkrečių aplinkybių, kokiu būdu buvo teiktas išlaikymas, kokio dydžio, kokiu periodiškumu, liudytojos nepatvirtino. Ieškovo atstovė nurodė, kad A. K., teikdamas išlaikymą ieškovui, vykdė ir įstatymu nustatytą pareigą, tačiau teismas atkreipia dėmesį į tai, kad CK 3.237 straipsnio 2 dalis nustato, kad seneliai, turintys galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingus savo nepilnamečius vaikaičius, jei šie neturi tėvų arba negali gauti iš jų išlaikymo, o šiuo atveju ieškovas ir būdamas nepilnamečiu ir dabar gyvena su motina, kuri jį išlaiko, iki nepilnametystės gavo maitintojo netekimo pensiją.

Be to, teismas atkreipia dėmesį į tai, kad sprendžiant ar asmeniui reikalingas išlaikymas CK 5.20 straipsnio 1 dalies prasme, turi būti atsižvelgiama ne tik į poreikį būti išlaikomam, bet ir į faktą, ar asmuo negali savęs išlaikyti, nėra išlaikomas ar neturi teisės įgyvendinant socialines garantijas. Kasacinis teismas yra nurodęs, kad nedarbingumo dėl neįgalumo požymis rodo įpėdinio atitiktį CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytam subjektiškumo kriterijui, tačiau įrodinėjimo dalykas neapribojamas vien šiuo faktu; būtina įrodyti, kad palikėjo mirties dieną nedarbingas dėl neįgalumo palikėjo vaikas (ar vaikaitis) neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms ir objektyvios galimybės tokių pajamų gauti, nepretenduodamas į palikimo dalį, todėl buvo reikalingas palikėjo išlaikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gruodžio 7 d. nutartyje, priimtoje civilinėje byloje A. R. v. N. J., bylos Nr. 3K-3-501/2010). Taigi, klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Vertinant būtina atsižvelgti į tai, kad asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas saistomas tam tikrų teisių: gauti pašalpą, pensiją, kitą socialinę paramą. Ieškovas yra pasinaudojęs savo teise gauti invalidumo/netekto darbingumo pensiją dar iki senelio mirties dienos – pensija jam buvo paskirta 2010-08-01. Tačiau vertinti, ar ieškovo socialinė padėtis senelio mirties dieną buvo tokia sunki, kad buvo reikalingas ir senelio išlaikymas, teismas neturi galimybės – ieškovas nepateikė jokių duomenų, kokio dydžio šalpos pensija neįgaliajam buvo 2012 metų pradžioje, kokio dydžio išlaikymą teikė jo motina. Byloje duomenų, kad ieškovas pasinaudojo kitomis LR Socialinių paslaugų įstatymo nustatytomis socialinėmis paslaugomis, nėra. Taip pat ieškovas nepateikė jokių įrodymų, apie tai, kad jis A. K. mirties dieną negalėjo pragyventi iš turimos pensijos, iš viso nenurodė bei nepagrindė pragyvenimui reikalingų išlaidų dydžio. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų apie tai, kad jokio kito turto neturi. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas- mirusiojo vaikaitis- V. K. atitinka CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus išlaikymo iš senelio- A. K. palikimo reikalingumo kriterijus, todėl ieškinys atmestinas.

Šioje byloje civilinio ieškinio užtikrinimui 2012-04-19 Kauno m. apylinkės teismo nutartimi atsakovei D. K. buvo taikytos laikinosios apsaugos priemonės- buvo areštuotas D. K. nekilnojamasis turtas- žemės sklypas ir pastatai, esantys (duomenys neskelbtini)be piniginis indėlis su palūkanomis, esantis AB banko „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini). Ieškinį atmetus minėta nutartimi taikytos laikomosios apsaugos priemonės- atsakovės D. K. turto areštas panaikintinas.

Be to, ieškinį atmetus, iš ieškovo priteistini 59 Lt pašto išlaidų valstybės naudai (Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 270, str., Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 5.20 str. 1 d.., teismas,-

nusp rendė:

Ieškovo. V. K. ieškinį atmesti.

Panaikinti 2012 m. balandžio 19 d. Kauno m. apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinasias apsaugos priemones: panaikinti areštą nekilnojamam turtui- žemės sklypui ir pastatams, esantiems Klebiškio kaime Šilavoto sen. Prienų rajone, registruotiems atsakovės D. K. ir V. K. vardu bei piniginiam indėliui su palūkanomis, esančiam AB banko „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš V. K. (a.k. (duomenys neskelbtini) 59 Lt (penkiasdešimt devynis litus) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai (pašto išlaidos mokamos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas ,,Swedbank“, įmokos kodas – 5660, paskirtis – žyminis mokestis ir išlaidos susijusios su bylos nagrinėjimu).

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Kaišiadorių rajono apylinkės teismą.