- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2013-11-13
- Bylos Nr.
- 2A-2152-601/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 2-05-3-04902-2012-0
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Izolda Nėnienė, Žibutė Budžienė, Evaldas Burzdikas
- Ieškovas
- V. K.
- Atsakovas
- D. K.
- Trečiasis asmuo
- R. B., notarė R
- Kategorijos
- 34.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Žibutės Budžienės, Evaldo Burzdiko (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Izoldos Nėnienės teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. K., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. K., apeliacinį skundą dėl Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo V. K. įstatyminės atstovės R. K. ieškinį atsakovei D. K., tretieji asmenys R. B. ir notarė R. I., dėl privalomojo palikimo dalies nustatymo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Ginčo esmė
Ieškovo įstatyminė atstovė R. K. kreipėsi teismą prašydama – nustatyti ieškovui privalomąją palikimo dalį į mirusio A. K. turtą: žemės sklypą su pastatais, esančius (duomenys neskelbtini), Kleboniškio k. ir į piniginį indėlį su palūkanomis, esantį AB banko „Swedbank“, sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini). Nurodė, kad ieškovo senelis A. K. mirė (duomenys neskelbtini). Palikimą po A. K. mirties priėmė V. K. ir R. B. (įpėdiniai pagal įstatymą), bei D. K. – įpėdinė pagal testamentą. A. K. 2005-06-13 testamentu nuosavybės teise priklausiusį žemės sklypą, pastatus, esančius Kleboniškio k., (duomenys neskelbtini) paliko D. K.. Ieškovas nuo vaikystės neįgalus, 2012-09-26 Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu pripažintas neveiksniu, iki senelio mirties buvo jo išlaikomas. Senelio mirties dieną ieškovui buvo reikalingas senelio išlaikymas dėl psichinės būklės, jam reikalinga nuolatinė globa ir slauga (t. 1, b. l. 3-5).
Pirmosios instancijos ir apeliacinės instancijos teismų sprendimo esmė
Kaišiadorių rajono apylinkės teismas 2013 m. gegužės 16 d. sprendimu ieškovo V. K. ieškinį atmetė (t. 2, b. l. 63-66).
Taip pat panaikino 2012 m. balandžio 19 d. Kauno m. apylinkės teismo nutartimi taikytas laikinąsias apsaugos priemones – panaikinti areštą nekilnojamam turtui – žemės sklypui ir pastatams, esantiems Klebiškio kaime (duomenys neskelbtini), registruotiems atsakovės D. K. ir V. K. vardu bei piniginiam indėliui su palūkanomis, esančiam AB banko „Swedbank“ sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini) ir priteisė iš V. K. 59 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybės naudai.
Teismas nustatė, kad ieškovas yra A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikaitis, kuris 2005-06-13 testamentu, patvirtintu Kauno miesto 17-ojo notaro biuro notarės R. I., jam nuosavybės teise priklausančią žemės sklypo ir pastatų dalį, Klebiškio k., (duomenys neskelbtini), ir piniginį indėlį su palūkanomis, esantį AB banko Hansabankas sąskaitoje Nr. (duomenys neskelbtini), po mirties paliko D. K.. Po A. K. mirties jo palikimą notaro biure priėmė įpėdinis pagal įstatymą V. K., įpėdinė pagal testamentą D. K., įpėdinė pagal įstatymą – R. B.. Ieškovas nuo vaikystės serga psichine liga – paranoidine šizofrenija, turi lengvą protinį atsilikimą, laikotarpiu nuo 2009-10-15 iki 2011-07-14 periodiškai gydėsi VšĮ Respublikinės Kauno ligoninės padalinio Psichiatrijos ligoninės III psichiatrijos skyriuje. Nuo 2010-08-20 iki 2032-09-08 jam nustatytas nedarbingumo lygis –nedarbingas, nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros poreikis. Ieškovui valstybinio socialinio draudimo maitintojo netekimo pensijos mokėjimas nutrauktas nuo 2010-09-01, (duomenys neskelbtini) Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu ieškovas pripažintas neveiksniu. Teismas, vadovavosi CK 5.20, 5.11 ir 5.12 straipsniais. Pažymėjo, kad CK 5.20 straipsnio 1 dalis yra specialioji teisės norma, nustatanti bendrosios normos išimtį, taikytina paveldėjimo pagal testamentą atveju, kai palikėjas testamente išreikšta valia nesuteikė paveldėjimo teisės asmeniui, turinčiam teisę į privalomą palikimo dalį. Teisė į palikimo privalomąją dalį priklauso nuo būtinos sąlygos – kad, nesant testamento, asmuo būtų įgijęs teisę paveldėti pagal įstatymą. Teismas sprendė, kad palikėjo vaikaitis, būdamas antros eilės įstatyminis įpėdinis, tačiau vadovaujantis CK 5.12 straipsnio pagrindu, turintis teisę paveldėti atstovavimo teise kartu su pirmos eilės įpėdiniais, CK 5.20 straipsnio 1 dalies pagrindu turi teisę pretenduoti į privalomąją palikimo dalį, nes, jei palikėjas nebūtų sudaręs testamento, ieškovas kartu su atsakove D. K., kuri yra pirmos eilės įpėdinė, būtų paveldėjęs dalį palikėjo turto. Teismas sprendė, kad toks CK 5.20 straipsnio aiškinimas atitinka paveldimo turto socialiai teisingo paskirstymo sampratą, pagrįstą būtinybe teisę paveldėti visų pirma suteikiant tai asmenų kategorijai, kurie, mirus palikėjui, paprastai būna labiau socialiai pažeidžiami: pirmos eilės įpėdiniai, t. y. palikėjo vaikai, bei kartu su pirmos eilės įpėdiniais paveldintys atstovavimo teise vaikaičiai, kurie turi mažiau galimybių materialiai apsirūpinti: įsigyti būtinoms reikmėms tenkinti reikalingo turto, sukaupti santaupų (jie paprastai turi mažesnes valstybės socialines garantijas, dar neįgiję išsilavinimo ir kt.). Teismas pažymėjo, kad A. K. mirties dieną ieškovas pragyveno iš socialinės šalpos pensijos, taip pat buvo išlaikomas motinos. Tai, kad A. K. (senelis) dėl sunkios V. K. turtinės padėties teikė išlaikymą ieškovui, nėra patvirtinta jokiais įrodymais – nepatvirtinta, kokiu būdu buvo teiktas išlaikymas, kokio dydžio, kokiu periodiškumu. Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad CK 3.237 straipsnio 2 dalis nustatyta, kad seneliai, turintys galimybę, privalo išlaikyti paramos reikalingus savo nepilnamečius vaikaičius, jei šie neturi tėvų arba negali gauti iš jų išlaikymo, kai šiuo atveju ieškovas tiek būdamas nepilnamečiu, tiek dabar gyvena su motina, kuri jį išlaiko, iki nepilnametystės gavo maitintojo netekimo pensiją. Teismas pažymėjo, kad sprendžiant dėl išlaikymo CK 5.20 str. 1 d. prasme turi būti atsižvelgiama ne tik į poreikį būti išlaikomam, bet ir į faktą, kad asmuo negali savęs išlaikyti, nėra išlaikomas ar neturi teisės įgyvendinant socialines garantijas. Klausimas dėl išlaikymo reikalingumo sprendžiamas teismui įvertinus visas palikimo atsiradimo dieną atitinkamo asmens gautas pajamas, galimybes jų gauti, turėtą turtą ir turtines teises, taip pat tokio asmens konkrečius poreikius, sudarančius būtinų gyvenimo reikmių visumą. Teismas nurodė, kad taip pat būtina atsižvelgti į tai, kad asmens sveikatos būklė, jo socialinis statusas saistomas tam tikrų teisių – gauti pašalpą, pensiją, kitą socialinę paramą. Ieškovas yra pasinaudojęs savo teise gauti invalidumo (netekto) darbingumo pensiją dar iki senelio mirties dienos – pensija jam buvo paskirta 2010-08-01. Teismas pažymėjo, kad neturi galimybės vertinti, ar ieškovo socialinė padėtis senelio mirties dieną buvo tokia sunki, kad buvo reikalingas ir senelio išlaikymas, ieškovas nepateikė jokių duomenų, kokio dydžio šalpos pensija neįgaliajam buvo 2012 metų pradžioje, kokio dydžio išlaikymą teikė jo motina. Teismas sprendė, kad byloje nėra duomenų, jog ieškovas pasinaudojo kitomis Socialinių paslaugų įstatymo nustatytomis socialinėmis paslaugomis, nepateikė jokių įrodymų, apie tai, kad jis A. K. mirties dieną negalėjo pragyventi iš turimos pensijos, iš viso nenurodė bei nepagrindė pragyvenimui reikalingų išlaidų dydžio, nepateikė įrodymų apie tai, kad jokio kito turto neturi. Todėl teismas darė išvadą, kad nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad ieškovas (mirusiojo vaikaitis) atitinka CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatytus išlaikymo iš senelio A. K. palikimo reikalingumo kriterijus.
Šalies argumentai
Ieškovas (apeliantas), atstovaujamas įstatyminės atstovės, patikslintu apeliaciniu skundu prašo Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą. Taip pat prašė priteisti iš atsakovės D. K., ieškovo atstovės, R. K., naudai patirtas bylinėjimosi išlaidas (t. 2, b. l. 82-85).
Motyvuose nurodė:
Sprendimas yra priimtas vienpusiškai, neišanalizavus visų byloje esančių įrodymų, šalių paaiškinimų bei neatsižvelgiant į susidariusias aplinkybes, pateiktus dokumentinius įrodymus, liudytojų paaiškinimus. Teismas skundžiamame sprendime teisingai nurodo formuojamą LAT praktiką dėl teisės į privalomąją palikimo dalį, tačiau neteisingai vertino byloje esančius įrodymus bei proceso dalyvių paaiškinimus. Nepagrįstai nurodoma, kad iš byloje esančių įrodymų ir ieškovo bei jo atstovių paaiškinimų matyti, kad A. K. mirties dieną ieškovas pragyveno iš socialinės šalpos pensijos, taip pat buvo išlaikomas motinos. Tai, kad (pasak teismo) nebuvo nurodyta kokio dydžio, kokiu periodiškumu buvo teiktas išlaikymas, nepaneigia aplinkybės, kad išlaikymas ieškovui buvo teikiamas. Palikėjo mirties dieną ieškovas buvo nedarbingas dėl neįgalumo ir neturėjo pakankamai pajamų būtinoms gyvenimo reikmėms. Teismas visiškai nevertino įstatyminės atstovės gaunamo neįgalumo pensijos dydžio (gaunamų pajamų 337,15 Lt per mėnesį) bei ieškovo gaunamos socialinės šalpos pensijos (356,35 Lt per mėnesį), kurių neužtenka būtinoms gyvenimo reikmėms. Taip pat neįvertino visų palikimo atsiradimo dieną ieškovo gautų pajamų ir galimybės jų gauti, ieškovo konkrečių poreikių, sudarančių būtinų gyvenimo reikmių visumą. Teismas nevertino, kad iš gaunamų pajamų atstovė neturėjo galimybės išlaikyti ieškovo bei neatsižvelgė į ieškovo atstovės sunkią sveikatos būklę (nustatytas specialus nuolatinės slaugos poreikis).Teismas nepagrįstai nurodė, kad ieškovas nepateikė jokių duomenų, kokio dydžio šalpos pensija neįgaliajam buvo 2012 metų pradžioje, kokio dydžio išlaikymą teikė jo motina, kadangi teismui buvo pateikta pažyma apie šalpos pensijos dydį neįgaliajam. Tai, kad ieškovo pažymoje neatsispindėjo 2012 m. pradžios šalpos pensijos dydis, nepaneigia aplinkybės, jog ieškovas gaudavo ir tebegauna šalpos neįgaliajam pensiją, gaunamos pajamos yra labai nedidelės ir jų nepakanka būtinoms gyvenimo reikmėms patenkinti.Teismas neatsižvelgė į tai, kad sprendžiant, ar asmeniui reikalingas išlaikymas CK 5.20 str. 1 d. prasme, turi būti atsižvelgiama ne tik į poreikį būti išlaikomam, bet ir į faktą, ar asmuo negali savęs išlaikyti, nėra laikomas ar neturi teisės įgyvendinant socialines garantijas. Ieškovas atitinka CK 5.20 str. 1 d. nustatytą įpėdinio subjektiškumo kriterijų.
Atsiliepimas
Atsakovė ir tretieji asmenys per teismo nustatytą terminą atsiliepimų į ieškovo V. K., atstovaujamo įstatyminės atstovės R. K., apeliacinį skundą, nepateikė (t. 2, b. l. 96-103).
Motyvuojamoji dalis
Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Apeliacinis skundas atmestinas.
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nurodytų CPK 329 straipsnio 2 dalyje, patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Teismas CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatė, todėl pasisako dėl apeliacinio skundo faktinių bei teisinių pagrindų.
Byloje kilo ginčas - ar apeliantas turi teisę į privalomąją palikimo dalį (CK 5.20 str. 1 d.).
Nustatyta, kad apeliantas (ieškovas) V. K. yra palikėjo A. K., mirusio (duomenys neskelbtini), vaikaitis.
Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad apeliantas turi teisę pretenduoti į privalomąją palikimo dalį, nes jis turi teisę paveldėti palikėjo turtą atstovavimo teise (CK 5.12 str.), tačiau ieškinį atmetė, nenustatęs išlaikymo reikalingumo fakto.
Lietuvos Respublikos CK 5.20 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad palikėjo vaikai (įvaikiai), sutuoktinis, tėvai (įtėviai), kuriems palikėjo mirties dieną reikalingas išlaikymas, paveldi, nepaisant testamento turinio, pusę tos dalies, kuri kiekvienam iš jų tektų paveldint pagal įstatymą (privalomoji dalis), jeigu testamentu neskirta daugiau.
Teisėjų kolegija sprendžia, kad apeliacinis skundas negali būti tenkinamas vien dėl to, kad apeliantas, kaip palikėjo vaikaitis, nepatenka į asmenų ratą, kurie pagal įstatymą turi teisę į privalomąją palikimo dalį. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai, motyvuodamas apelianto turima teise paveldėti atstovavimo teise, išplėtė asmenų, turinčių teisę į privalomąją palikimo dalį, ratą ir pripažino apeliantą turint teisę į privalomąją palikimo dalį. Pažymėtina, kad asmenys, turintys teisę paveldėti atstovavimo teise (CK 5.12 str.), neturi teisės į privalomąją palikimo dalį, kuri yra asmeninė (neatsiejamai susijusi su asmeniu, neperleidžiama) teisė (mirus asmeniui išnyksta). Įstatymas aiškiai apibrėžia asmenų ratą, kuriems, dėl jų labai artimų šeiminių ryšių, suteikia teisę į privalomąją palikimo dalį, t. y. vaikai, sutuoktinis ir tėvai. Vaikaičiai į šį asmenų ratą nėra įtraukti, o plečiamai aiškinti šią įstatymo normą (CK 5.20 str. 1 d.) nėra pagrindo. Šią išvadą iš esmės patvirtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2013 m. sausio 16 d. nutartis Nr. 3K-3-106/2013, kurioje pasisakyta, kad įstatymo leidėjo nustatyta, kad teisę į privalomąją palikimo dalį turi tik CK 5.20 straipsnio 1 dalyje nustatyti asmenys <...>.
Nustačius, jog apeliantas neturi teisės į privalomąją palikimo dalį, kiti apeliacinio skundo argumentai nesvarstytini, kaip neturintys reikšmės teismo sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui.
Esant aukščiau išdėstytoms aplinkybėms, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas, nors ir nepagrįstai nustatė apelianto teisę pretenduoti į privalomąją palikimo dalį, tačiau iš esmės priėmė teisingą sprendimą – ieškinį atmesti, todėl teismo sprendimas paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).
Apeliacinį skundą atmetus, iš apelianto priteistinas 100 Lt žyminis mokestis už apeliacinį skundą, kurio mokėjimas buvo atidėtas iki teismo sprendimo apeliacinėje instancijoje priėmimo.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 331 straipsniu,
nutaria:
Apeliacinį skundą atmesti.
Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. gegužės 16 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Priteisti iš ieškovo V. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 100 Lt (šimtą litų) bylinėjimosi išlaidų valstybei.