Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Erikos Misiūnienės, teisėjų Irmos Čuchraj, Žydrūno Bertašiaus, rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą, iškeltą pagal R. A. ieškinį atsakovui A. L., išvadą teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl bendravimo su vaiku tvarkos ir išlaikymo dydžio pakeitimo bei pagal atsakovo A. L. patikslintą priešieškinį ieškovei R. A., išvadą teikianti institucija – Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius, dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo priteisimo ir vaiko pavardės pakeitimo, ir atsakovo apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-08 sprendimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė kreipėsi į Klaipėdos miesto apylinkės teismą su ieškiniu, prašydama pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-12 sprendimu nustatytą A. L. ir nepilnamečio M. A. bendravimo tvarką, nustatant, kad A. L. bendrauja su sūnumi M. A. šia tvarka:

- iki vaikas pradės lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, A. L. su nepilnamečiu M. A. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Nustatytu laiku A. L. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą;

- iki vaikas pradės lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, A. L. su nepilnamečiu M. A. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienos savaitės vieną darbo dieną pasirinktai nuo tos dienos 10.00. iki 19.00, nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Apie konkrečią dieną, kurią A. L. pageidauja bendrauti su vaiku, A. L. privalo informuoti R. A. prieš dvi kalendorines dienas iki numatyto bendravimo laiko;

- vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, A. L. su nepilnamečiu M. A. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Nustatytu laiku A. L. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą;

- vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, A. L. su nepilnamečiu M. A. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienos savaitės vieną darbo dieną pasirinktinai nuo tos dienos 17.00 val. iki 21.00 val., nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš mokyklos ar paruošiamosios klasės, vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Apie konkrečią dieną, kurią A. L. pageidauja bendrauti su vaiku, A. L. privalo informuoti R. A. prieš dvi kalendorines dienas iki numatyto bendravimo laiko;

- A. L. su nepilnamečiu M. A. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų neporinių metų šv. Kūčių ir abi šv. Kalėdų dienas nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos. Nustatytu laiku A. L. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Kiekvienų porinių metu šv. Kūčių ir abi šv. Kalėdų dienas vaikas švenčia su motina R. A.;

- A. L. su nepilnamečiu M. A. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų porinių metų gruodžio 31-ąją ir kitą dieną sausio 1-ąją nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos. Nustatytu laiku A. L. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Kiekvienų neporinių metų gruodžio 31-ąją ir kitą dieną sausio 1-ąją vaikas švenčia su motina R. A.;

- A. L. su nepilnamečiu M. A. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų porinių metų abi šv. Velykų dienas nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos. Nustatytu laiku A. L. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Kiekvienų neporinių metų abi šv. Velykų dienas vaikas švenčia su motina R. A.;

- A. L. su nepilnamečiu M. A. turi teise bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų neporinių metų spalio 31-ąją ir lapkričio 1-ąją nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos. Nustatytu laiku A. L. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Kiekvienų porinių metų spalio 31-ąją ir lapkričio 1-ąją vaikas švenčia su motina R. A.;

- A. L. su nepilnamečiu M. A. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų porinių metų vaiko gimimo dieną, t. y., birželio 19 dieną, nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Kiekvienų neporinių metų savo gimimo dieną, t. y., birželio 19 dieną, vaikas švenčia su motina R. A.;

- A. L. su nepilnamečiu M. A. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Kiekvienų metų Motinos dieną vaikas švenčia su motina R. A.;

- bendravimo tvarka, nustatyta dėl šv. Kūčių, šv. Kalėdų, šv. Velykų, Naujųjų metų, Visų šventųjų dienos, Vėlinių, vaiko gimimo dienos, Tėvo ir Motinos dienos, taikoma ir iki tada, kol vaikas pradės lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, ir vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę;

- vaikui išvykus nuolatos gyventi į užsienį, iki vaikas pradės lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, A. L. turi teisę M. A. parsivežti bendrauti į Lietuvą ir Lietuvoje bendrauti su vaiku nedalyvaujant vaiko motinai dvi savaites žiemos sezono metu bei vieną mėnesį vasaros sezono metu, informavęs R. A. apie numatomą atostogų laiką prieš vieną mėnesį. Konkretus bendravimo pradžios ir pabaigos laikas derinamas abipusiu sutarimu, atsižvelgiant į lėktuvų, keltų, traukinių ar kt. išvykimo / parvykimo laiką. M. A. ir A. L. susitikimų išlaidas apmoka A. L.;

- vaikui išvykus nuolatos gyventi į užsienį ir užsienyje pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, A. L. turi teisę M. A. parsivežti bendrauti į Lietuvą ir Lietuvoje bendrauti su vaiku nedalyvaujant vaiko motinai po savaitę laiko vaiko žiemos ir pavasario atostogų metu bei mėnesį vaiko vasaros atostogų metu, informavęs R. A. apie numatomą atostogų laiką prieš vieną mėnesį. Konkretus bendravimo pradžios ir pabaigos laikas derinamas abipusiu sutarimu, atsižvelgiant į lėktuvų, keltų, traukinių ar kt. išvykimo / parvykimo laiką. M. A. ir A. L. susitikimų išlaidas apmoka A. L..

Be to, ieškovė prašė padidinti iš atsakovo priteistą vaiko išlaikymą iki 150,00 Eur per mėnesį nuo 2015-02-01 iki vaiko pilnametystės 2030-06-19 imtinai, indeksuojant išmokas LR Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, priteisti iš atsakovo visas patirtas bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2013-06-12 nutartimi patvirtino tarp šalių sudarytą taikos sutartį, kuria vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su ieškove, atsakovas vaiko išlaikymui įsipareigojo teikti po 86,89 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų bei po 28,96 Eur per mėnesį vaiko gyvybės draudimo įmokoms mokėti. Taikos sutartimi taip pat nustatyta atsakovo bendravimo su vaiku tvarka. Paaiškino, jog atsakovas nustatytos tvarkos tinkamai nesilaiko, todėl tokia bendravimo tvarka nebeatitinka vaiko interesų. Nurodė, jog neatmeta galimybės vaikui paaugus išvykti gyventi ir dirbti į užsienį, todėl esama bendravimo tvarka taptų išvis neįgyvendinama. Mano, kad dėl nurodytų aplinkybių yra pagrindas pakeisti 2013-06-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą atsakovo bendravimo su vaiku tvarką. Be to, nurodė, kad vaikas sparčiai auga, vystosi, todėl anksčiau nustatyto išlaikymo nepakanka net minimaliems vaiko poreikiams tenkinti.

Atsakovas A. L. atsiliepime į ieškinį nurodė, jog nesutinka su ieškinyje išdėstytomis aplinkybėmis, ir prašė ieškinį atmesti. Nurodė, kad po 2013-06-12 teismo nutarties priėmimo šiuo metu vykdoma bendravimo su nepilnamečiu vaiku tvarka visiškai atitinka nepilnamečio vaiko interesus bendrauti su abiem tėvais, tuo labiau tokia tvarka yra įgyvendinama, o ieškovės prašoma nustatyti bendravimo tvarka pažeidžia tiek vaiko, tiek atsakovo interesus rūpintis bei auklėti savo sūnų. Ieškovė nepateikė argumentų ir įrodymų, pagrindžiančių šiuo metu vykdomos bendravimo tvarkos pakeitimo būtinumą, nustatant minimalią atsakovo bendravimo su vaikui tvarką. Duomenų apie tai, kad atsakovo bendravimas su sūnumi pagal šiuo metu nustatytą bendravimo tvarką kenktų nepilnamečio vaiko priežiūros, auklėjimo ir ugdymo procesui, jo interesams, nėra. Ieškovė taip pat nepateikė jokių objektyvių ir svarių įrodymų apie planuojamą išvykimą gyventi ir (ar) dirbti į užsienį ir su tuo susijusį būtinumą keisti vaiko nuolatinę gyvenamąją vietą, todėl tik prielaidomis grįsta galimybė ieškovei ateityje išvykti į užsienį nesudaro pagrindo šiuo metu keisti susiklosčiusios atsakovo bendravimo su vaiku tvarkos. Nurodė, kad kiekvieną mėnesį vaiko išlaikymui tiesiogiai skiria vidutiniškai po 197,07 Eur, todėl didinti priteistą išlaikymą nėra pagrindo. Nurodo, kad ieškovė kartu su ieškiniu nepateikė jokių įrodymų apie tai, kad sūnui nuo Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-12 nutarties priėmimo atsirado specialiųjų poreikių sveikatai, priežiūrai ir pan., dėl ko išlaikymo dydis turėtų būti priteistas didesnis. Vaikas nelanko mokyklos, neturi specialiųjų poreikių sveikatai ir priežiūrai, daugumą maisto produktų, drabužių, žaislų, baldų, kitų reikmenų perka atsakovas, dėl ko ieškovė kas mėnesį nepatiria didesnių išlaidų vaikui nei 2013-06-13 teismo nutarties priėmimo metu. Be to, nurodė, kad atsakovas kiekvieną mėnesį patiria papildomų vaiko išlaikymo išlaidų, tiesiogiai mokėdamas už vaiko darželį, pirkdamas vaikui mėsą, vaisius, kitą maistą, drabužius, batus, žaislus, vaistus, higienos priemones, baldus ir kitus vaikui reikalingus reikmenis.

Atsakovas pateikė teismui priešieškinį, kuriuo prašė pakeisti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2013-06-12 nutartimi civilinėje byloje Nr. N2-1087-676/2013, kuria buvo patvirtinta tarp A. L. ir R. A. sudaryta taikos sutartis, nustatytą nepilnamečio vaiko M. A. gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su vaiko tėvu, atsakovu A. L.; pakeitus nepilnamečio vaiko M. A. gyvenamąją vietą ir ją nustačius su tėvu, nustatyti nepilnamečio vaiko bendravimo su jo motina R. A. bendravimo tvarką:

- R. A. su nepilnamečiu sūnumi M. A. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko tėvui A. L. kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10 val. iki sekmadienio 18 val., nustatytu laiku R. A. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą jo tėvui A. L.;

- R. A. su nepilnamečiu sūnumi M. A. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko tėvui A. L. kiekvienų neporinių metų šv. Kūčių ir šv. Kalėdų dienas, R. A. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos šv. Kūčių dieną 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą jo tėvui A. L. šv. Kalėdų antrą dieną 18 val.;

- R. A. su nepilnamečiu sūnumi M. A. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko tėvui A. L. kiekvienų porinių metų gruodžio 31-ąją ir kitą dieną sausio 1-ąją, R. A. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos gruodžio 31-osios 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą jo tėvui A. L. sausio 1-osios 18 val.;

- R. A. su nepilnamečiu sūnumi M. A. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko tėvui A. L. kiekvienų porinių metų abi šv. Velykų dienas, R. A. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos pirmosios šv. Velykų dienos 10 val. ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą jo tėvui A. L. antrosios šv. Velykų dienos 18 val.;

- R. A. su nepilnamečiu sūnumi M. A. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko tėvui A. L. kiekvienų porinių metų vaiko gimimo dieną, t. y. birželio 19-ąją, nuo 10 val. iki 18 val. R. A. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą jo tėvui A. L. iki 18 val.;

- R. A. su nepilnamečiu sūnumi M. A., nepaisant anksčiau nurodytos bendravimo tvarkos, turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko tėvui A. L. kiekvienų metų Motinos dieną, t. y. pirmąjį kiekvienų metų gegužės sekmadienį, nuo 10 val. iki 18 val., nustatytu laiku R. A. pasiima vaiką iš jo gyvenamosios vietos ir grąžina vaiką į jo gyvenamąją vietą jo tėvui A. L..

Be to, prašė priteisti iš ieškovės R. A. nepilnamečio vaiko M. A. naudai 150 eurų dydžio išlaikymą, mokamą periodinėmis išmokomis, iki vaikas sulauks pilnametystės; nepilnamečio vaiko M. A. gimimo įraše esančią vaiko pavardę A. pakeisti į pavardę L., priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad tarp atsakovo ir jo vaiko M. A. susiformavo itin glaudus ryšys, tėvas su sūnumi kartu leidžia laiką kur kas dažniau, nei nustatyta teismo sprendimu, todėl bendravimo tvarkos pakeitimas, kaip to prašo R. A., pakenktų vaiko psichikai ir padarytų vaikui dar didesnę žalą. Tiek nepilnametis vaikas M. A., tiek atsakovas šiuo metu nebeįsivaizduoja nė dienos vienas be kito. Nurodė, kad vaikas dėl neaiškių priežasčių nuolat serga, turi raidos sutrikimų, dėl ko jam reikalinga papildoma priežiūra ir pagalba. Priešingai nei A. L., kuris deda visas įmanomas pastangas, kad jo sūnaus būklė pagerėtų ir jis augtų aplinkoje, kur jaustųsi saugus ir mylimas, ieškovė ne tik savo vaiko ugdymu nesirūpina tinkamai, tačiau ir neužtikrina tinkamos socialinės aplinkos, dėl ko, atsakovo manymu, jo sūnui atsiradę sveikatos sutrikimai paūmėjo. Ieškovė R. A. kartu su vaiku gyvena jos tėvų bute. Atsakovo manymu, ši aplinka absoliučiai nėra tinkama ne tik mažamečiui, tačiau ir bet kokio amžiaus vaikui augti, nes sūnui matant vartojamas alkoholis, kalbama necenzūriniais žodžiais, rūkoma ir kt. Todėl mano, kad yra atsiradęs pakankamas teisinis pagrindas pakeisti teismo sprendimu nustatytą ginčo šalių sūnaus gyvenamąją vietą ir ją nustatyti su vaiko tėvu, atsakovu A. L.. Kadangi materialiai prie vaiko išlaikymo turėtų prisidėti abu tėvai, mano, kad 150 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų išlaikymo dydis atitiktų vaiko poreikius bei būtų proporcingas šalių turtinei padėčiai. Be kita ko, nurodo, kad nuo tada, kai atsakovas pradėjo aktyviai dalyvauti savo sūnaus gyvenime, vesti jį pas gydytojus, į darželį bei į kitas įstaigas, kur reikėdavo nurodyti vaiko vardą bei pavardę, A. L. susiduria su nuolatiniais klausimais, ar atsakovas yra vaiko tėvas, kas yra vaiko tėvas, kodėl vaikui nėra suteikta tėvo pavardė ir pan. Gyvenimas tam tikrose srityse vyksta iš esmės pagal visuomenėje susiklosčiusias tradicijas, o paprotys yra tas, kad vaikui, turinčiam tėvą, yra suteikiama būtent tėvo pavardė. Priešinga situacija nėra suprantama, netoleruojama ir kelianti aplinkinių priešiškumą. Nors šiuo metu ginčo šalių sūnus yra dar mažas ir to nesupranta, tačiau A. L. yra įsitikinęs, kad vaikui paūgėjus, kai šis pradės lankyti mokyklą, jis taip pat susidurs su nuolatiniais klausimais, kodėl jo ir jo tėvo pavardės yra skirtingos, todėl prašo vaiko pavardę pakeisti.

Ieškovė atsiliepimu į priešieškinį su juo nesutiko ir nurodė, kad tais atvejais, kai R. A. dėl darbo ar kitų priežasčių negali prižiūrėti vaiko, jai tai padaryti padeda jos tėvai, su kuriais ji kartu gyvena trijų kambarių bute. Vaikų lopšelis-darželis „(duomenys neskelbtini)“ yra netoli namų. Atsakovas A. L. gyvena vieno kambario bute, kuris nepriklauso atsakovui nuosavybės teise. Atsakovas, taikos sutartimi sutikdamas, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, žinojo, kur vaikas gyvens ir kokia ieškovė yra motina. Atsakovas, teigdamas, jog vaikas gyvena asocialioje aplinkoje, neprideda jokių tai patvirtinančių įrodymų. Byloje taip pat nėra duomenų, kad atsakovas kada nors būtų kreipęsis į kompetentingas institucijas dėl ieškovės netinkamo motinos valdžios panaudojimo ar vaiko nepriežiūros. Todėl mano, kad šis reikalavimas nepagrįstas ir atmestinas, todėl turėtų būti atmesti ir reikalavimai dėl bendravimo tvarkos bei išlaikymo priteisimo iš ieškovės. Nurodė, jog vaikas su dabartine pavarde gyvena jau beveik trejus metus ir jokių objektyvių priežasčių tą pavardę keisti nėra, išskyrus asmenines atsakovo ambicijas.

Klaipėdos miesto apylinkės teismas 2015-12-08 priėmė sprendimą, juo ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė. Pakeitė 2013-06-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi nustatytą A. L. bendravimo su nepilnamečiu vaiku M. A., gim. 2012-06-19, tvarką ir ją nustatė tokią:

- iki vaikas pradės lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, A. L. su nepilnamečiu M. A. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Nustatytu laiku A. L. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą;

- iki vaikas pradės lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, A. L. su nepilnamečiu M. A. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienos savaitės vieną darbo dieną pasirinktai nuo tos dienos 10.00. iki 19.00, nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Apie konkrečią dieną, kurią A. L. pageidauja bendrauti su vaiku, A. L. privalo informuoti R. A. prieš dvi kalendorines dienas iki numatyto bendravimo laiko;

- vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, A. L. su nepilnamečiu M. A. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kas antrą savaitgalį nuo šeštadienio 10.00 val. iki sekmadienio 18.00 val. Nustatytu laiku A. L. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą;

- vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, A. L. su nepilnamečiu M. A. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienos savaitės vieną darbo dieną pasirinktinai nuo tos dienos 17.00 val. iki 21.00 val., nustatytu laiku pasiimdamas vaiką iš mokyklos ar paruošiamosios klasės, vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžindamas vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Apie konkrečią dieną, kurią A. L. pageidauja bendrauti su vaiku, A. L. privalo informuoti R. A. prieš dvi kalendorines dienas iki numatyto bendravimo laiko;

- A. L. su nepilnamečiu M. A. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų neporinių metų šv. Kūčių ir abi šv. Kalėdų dienas nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos. Nustatytu laiku A. L. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Kiekvienų porinių metu šv. Kūčių ir abi šv. Kalėdų dienas vaikas švenčia su motina R. A.;

- A. L. su nepilnamečiu M. A. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų porinių metų gruodžio 31-ąją ir kitą dieną sausio 1-ąją nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos. Nustatytu laiku A. L. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Kiekvienų neporinių metų gruodžio 31-ąją ir kitą dieną sausio 1-ąją vaikas švenčia su motina R. A.;

- A. L. su nepilnamečiu M. A. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų porinių metų abi šv. Velykų dienas nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos. Nustatytu laiku A. L. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Kiekvienų neporinių metų abi šv. Velykų dienas vaikas švenčia su motina R. A.;

- A. L. su nepilnamečiu M. A. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų neporinių metų spalio 31-ąją ir lapkričio 1-ąją nuo 10.00 val. pirmos buvimo su vaiku dienos iki 18.00 val. paskutinės buvimo su vaiku dienos. Nustatytu laiku A. L. pasiima vaiką iš vaiko gyvenamosios ar kitos sutartos vietos ir nustatytu laiku grąžina vaiką į jo gyvenamąją ar kitą sutartą vietą. Kiekvienų porinių metų spalio 31-ąją ir lapkričio 1-ąją vaikas švenčia su motina R. A.;

- A. L. su nepilnamečiu M. A. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų porinių metų vaiko gimimo dieną, t. y. birželio 19 dieną, nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Kiekvienų neporinių metų savo gimimo dieną, t. y. birželio 19 dieną, vaikas švenčia su motina R. A.;

- A. L. su nepilnamečiu M. A. turi teisę bendrauti nedalyvaujant vaiko motinai kiekvienų metų Tėvo dieną nuo 10.00 val. iki 18.00 val. Kiekvienų metų Motinos dieną vaikas švenčia su motina R. A.;

- bendravimo tvarka, nustatyta dėl šv. Kūčių, šv. Kalėdų, šv. Velykų, Naujųjų metų, Visų šventųjų dienos, Vėlinių, vaiko gimimo dienos, Tėvo ir Motinos dienos, taikoma ir iki tada, kol vaikas pradės lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, ir vaikui pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę.

Be to, teismas padidino 2013-06-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi iš atsakovo A. L. priteistą nepilnamečiam vaikui M. A. išlaikymą iki 150,00 Eur kasmėnesinių periodinių išmokų nuo ieškinio pateikimo teisme dienos – 2015-02-09 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnamečio M. A. materialinio išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skyrė jo motiną R. A.. Kitą ieškinio dalį atmetė. Priteisė iš atsakovo A. L. 1240,75 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovei R. A.. Priteisė iš atsakovo A. L. 15,00 Eur žyminio mokesčio į valstybės biudžetą. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad ieškovė užtikrina vaikui tinkamas gyvenimo sąlygas, vaiko interesus labiau atitinka gyvenimas su mama. Teismas, atsižvelgdamas į tarp šalių kilusį ginčą dėl bendravimo su vaiku tvarkos, sprendė, kad yra pagrindas ją keisti. Pažymėjo, kad abiejų šalių siūloma bendravimo su vaiku tvarka iš esmės yra analogiška. Todėl tenkino ieškovės prašyma nustatyti bendravimo su vaiku tvarką, išskyrus prašymo dalį, kurioje ieškovė prašo nustatyti bendravimo tvarką, jai su vaiku išvykus gyventi į užsienį. Mano, kad nesant objektyvių duomenų apie ieškovės ketinimus išvykti į užsienį, nėra jokio pagrindo spręsti dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku jai išvykus. Teismas, nustatęs, kad šalių nepilnametis vaikas yra 3 metų amžiaus, lanko darželį, turi raidos sutrikimų, šalių poziciją dėl vaikui būtino išlaikymo dydžio, sprendė, kad būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti, t. y. patenkinti jo poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, darželiui, poilsiui, ugdymui, per mėnesį turėtų pakakti 300 Eur sumos. Atkreipė šalių dėmesį, kad pirmiausia turi būti tenkinami būtinieji vaiko poreikiai, o tik jei yra pakankamai ar papildomų lėšų, gali būti tenkinami ir papildomi vaiko poreikiai. Sprendė, kad šalių galimybės teikti vaikui išlaikymą yra vienodos, todėl laikė ieškovės reikalavimą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo visiškai pagrįstu. Pasisakydamas apie reikalavimą dėl vaiko pavardės pakeitimo, teismas atkreipė dėmesį, kad vaikas jau ketvirtus metus gyvena pavarde A., šia pavarde yra registruotas gydymo įstaigose, darželyje, atsakovas iki šiol sutiko, jog vaikas turėtų mamos pavardę. Todėl teismas sprendė, kad nenustatyta aiškiai pasikeitusių faktinių aplinkybių, kurioms egzistuojant būtų pagrindas pakeisti vaiko pavardę, nepažeidžiant jo interesų.

Apeliaciniu skundu atsakovas prašo panaikinti Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-08 sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, priešieškinį tenkinti, atitinkamai perskirstyti bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias teisės normas, – vadovavosi vien tik institucijos, teikiančios išvadą byloje, pateikta išvada, nevertino atsakovo dėstomų aplinkybių ir jas pagrindžiančių įrodymų, rėmėsi įrodymais nepagrįstomis aplinkybėmis. Pažymi, kad vaiku, jo sveikata rūpinasi daugiausia pats, ieškovė vaiku pasirūpinti tinkamai negali. Pabrėžia, kad būta atvejų, kuomet vaiko akivaizdoje buvo vartojamas fizinis smurtas prieš tėvą. Teigia, kad yra pastebėjęs fizinio smurto žymių ant vaiko kūno. Mano, kad vaiko gyvenamosios vietos nustatymas labiausiai atitiks vaiko interesus. Pažymi, kad bendravimo su vaiku tvarkos pakeitimas yra būtinas, siekiant apsaugoti vaiko teises ir teisėtus interesus, nes dabartinė tvarka jų neužtikrina, – vaiko bendravimas su tėvu yra apribotas, dėl to vaikas patyria neigiamas emocijas, nutrūksta tarp vaiko ir tėvo susiformavęs psichologinis ryšis. Pabrėžia, kad jo siūloma nustatyti bendravimo tvarka yra tokia, kokią ieškovė galėtų įgyvendinti. Teigia, kad dėl vaiko dabartinės pavardės atsakovas sutiko tik dėl to, kad būtų greičiau pasibaigęs prieš tai buvęs tarp šalių teisminis ginčas. Tačiau tikruosius vaiko interesus atitiktų tėvo, t. y. atsakovo, pavardės suteikimas. Taip pat teigia, kad negali teikti pirmosios instancijos teismo nustatyto išlaikymo dydžio, nes yra pablogėjusi atsakovo turtinė padėtis, finansinės galimybės. Mano, kad pirmosios instancijos teismui pakeitus išlaikymo vaikui dydį, ieškovė išvengė savo pareigos prisidėti prie vaiko išlaikymo, juo rūpinasi išimtinai atsakovas.

Ieškovė pateikė atsiliepimą į atsakovo apeliacinį skundą, juo su skundu nesutinka, prašo atmesti ir palikti pirmosios instancijos teismo sprendimą nepakeistą. Teigia, kad bylos nagrinėjimo metu nenustatyta jokių aplinkybių, sudarančių pagrindą keisti vaiko gyvenamąją vietą. Mano, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas labiausiai užtikrina nepilnamečio vaiko interesus. Pažymi, kad teismo nustatyta bendravimo su vaiku tvarka yra pagrįsta, nes atsakovas iki tol nustatytos tvarkos nesilaikė. Teigia, kad nėra jokių priežasčių dėl vaiko pavardės pakeitimo. Dabartinė pavardė yra aiški, neturi neigiamų sąsajų, su ja vaikas gyvena jau trejus metus. Mano, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padidino išlaikymo vaikui dydį, nes pasikeitė minimalios mėnesinės algos dydis, išaugo vaiko poreikiai.

Atsakovas pateikė teismui prašymą dėl papildomų įrodymų pridėjimo. Nurodė, kad papildomi įrodymai yra būtini apeliacinio skundo aplinkybėms pagrįsti. Pažymėjo, kad minėti įrodymai yra reikalingi tinkamam bylos išnagrinėjimui.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina tik apskųstos teismo sprendimo dalies teisėtumą ir pagrįstumą ir tik analizuodamas apeliaciniame skunde išdėstytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis (CPK 320 str. 2 d.). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 str.).

CPK 321 str. 1 d. nustatyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus šio Kodekso 322 str. nurodytas išimtis. Apeliacinis skundas nagrinėjamas žodinio proceso tvarka, jei bylą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad žodinis nagrinėjimas yra būtinas (CPK 322 str.). Teisėjų kolegija, atsižvelgdama į byloje esančius rašytinius įrodymus, į bylos nagrinėjimo dalyką, šalių procesiniuose dokumentuose bei paaiškinimuose teismui nurodytas aplinkybes bei argumentus, daro išvadą, jog nėra pagrindo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka. Skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo įvertinimas gali būti pasiektas rašytinio proceso priemonėmis.

Atsakovas apeliacinės instancijos teismui 2016-03-09 pateikė paaiškinimą su naujais įrodymais: 2016-02-05 paciento, patyrusio traumą, apžiūros aktu, 2016-02-23 pranešimu apie pradėtą ikteisminį tyrimą, nuotraukomis.

CPK 314 straipsnyje reglamentuojamas naujų įrodymų apeliacinės instancijos teisme pateikimas. Pagal bendrąją taisyklę teikti naujus įrodymus apeliacinės instancijos teismui draudžiama. Tačiau šis draudimas neabsoliutus. Nauji įrodymai gali būti pateikiami: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. CPK 306 straipsnio 3 dalyje reglamentuojama naujų įrodymų pateikimo tvarka – jie turi būti pateikiami kartu su apeliaciniu skundu, nurodant motyvus, kodėl įrodymai nebuvo pateikti anksčiau. Apeliantas nurodo, jog dėl objektyvių priežasčių to negalėjo padaryti, tačiau jo paaiškinimas dėl vaiko negydymo, nuotraukos privalėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui ar su apeliaciniu skundu. Atsakovas naujus įrodymus pateikė po savo apeliacinio skundo ir ieškovės atsiliepimo į apeliacinį skundą pateikimo, pagrįstų priežasčių, dėl kurių jis minėtų įrodymų negalėjo pateikti pirmosios instancijos teisme ar kartu su savo apeliaciniu skundu, nenurodė. Konstatuotina, kad atsakovo apeliacinės instancijos teismui pateikti papildomi įrodymai galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teisme ar kartu su apeliaciniu skundu. Šių įrodymų pateikimas šioje bylos nagrinėjimo stadijoje laikytinas atsakovo siekiu vilkinti bylos nagrinėjimą. Atsižvelgdamas į šias aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujai pateiktus įrodymus ir grąžina juos pateikusiai šaliai. Teismas šios kategorijos bylose yra aktyvus, tačiau susipažinus su šiais įrodymais ir paaiškinimu darytina išvada, jog įrodymai dėl atsakovo sumušimo, ikiteisminio tyrimo yra išimtinai jo ir ieškovės teisiniai ginčai, o pateiktos nuotraukos naujų ieškovės buitinių, jos darbo sąlygų neįrodo. Aplinkybes ir įrodymus dėl atsakovo sumušimo apeliantas nurodo apeliaciniame skunde, todėl naujų įrodymų priėmimas ir jų pateikimas prieš teismo posėdį užvilkins bylos nagrinėjimą.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo

Byloje nustatyta, jog 2013-06-12 taikos sutartimi 2012-06-19 gimusio šalių sūnaus gyvenamąją vietą šalys susitarė nustatyti su ieškove – vaiko mama. Bylos nagrinėjimo apeliacinės instancijos teisme vaikas yra 3,5 metų amžiaus, šalys byloje nurodo aplinkybę, jog jų vaikas yra gydomas dėl kalbos sutrikimų, todėl vaiko nuomonės išklausymas šioje byloje yra neįmanomas. Šią aplinkybę konstatavo ir vaiko teisių apsaugos institucija 2015-10-15 rašte, tai patvirtina ir 2015-09-30 išrašas iš dieninio stacionaro kortelės. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 12 straipsniu teismas ir kitos institucijos įpareigojamos, spręsdamos ginčus dėl vaikų, išklausyti vaiką, sugebantį išreikšti savo nuomonę. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencija, kaip ir nacionalinis įstatymas (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 23 straipsnis 4 dalis), nenustato vaiko amžiaus ribų dėl vaiko apklausos; sprendžiant ginčus dėl vaiko gyvenamosios vietos tėvams gyvenant skyrium, pirmiausia turi būti atsižvelgiama į vaiko, galinčio pareikšti savo nuomonę, interesus bei pageidavimus, su kuriuo iš tėvų jis norėtų kartu gyventi (CK 3.174 straipsnio 2 dalis).

CK 3.169 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta, kad, pasikeitus aplinkybėms ar vienam iš tėvų, su kuriuo buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta, atidavus vaiką auginti ir gyventi kartu su kitais asmenimis, antrasis iš tėvų gali reikšti pakartotinį ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, pasisakant šios normos aiškinimo ir taikymo klausimais, nurodyta, kad, pareiškus ieškinį dėl vaiko gyvenamosios vietos su vienu iš tėvų pakeitimo, antrasis iš tėvų turi įrodyti, kad iš esmės pasikeitė aplinkybės, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, ar vaikas buvo atiduotas gyventi kartu su kitais asmenimis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003; 2003 m. kovo 12 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2003; 2005 m. balandžio 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-242/2005). Koks aplinkybių, dėl kurių buvo nustatyta vaiko gyvenamoji vieta su vienu iš tėvų, pasikeitimas vertintinas kaip esminis, t. y. sudarantis pakankamą pagrindą spręsti klausimą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo; Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje konkrečiai neapibrėžiama, tačiau pateikiama jo pavyzdžių: tėvo, su kuriuo gyvena vaikas, elgesio, materialiosios padėties pasikeitimas, pablogėjęs vaiko auklėjimas, kito iš tėvų materialiosios padėties pagerėjimas (žr. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2001 m. kovo 19 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-334/2001); vaiko norų pasikeitimas (atsižvelgiant į vaiko amžių ir brandumą) (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 5 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-207/2003); kitos aplinkybės, dėl kurių esminio pasikeitimo sprendžiama kiekvienoje konkrečioje byloje. Pažymėtina, kad tais atvejais, kai reikalaujama nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, su kuriuo vaikas iki reikalavimo pareiškimo kartu negyveno, keičiant vaiko šeimos aplinką būtina nustatyti, jog esanti aplinka jam tapo nesaugi, nebeatitinka reikalavimų sveiko vaiko normaliam vystymuisi, o tokia aplinka jam būtų sukurta pakeitus vaiko gyvenamąją vietą nustatant ją su kitu iš jo tėvų (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. gegužės 10 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-320/2006; 2008 m. spalio 22 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-506/2008; 2010 m. vasario 1 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje Nr. 3K-3-24/2010). Aplinkos, kurioje gyvena vaikas, stabilumas yra reikšmingas vaiko psichologinei būklei įtaką turintis veiksnys, todėl, kai vaikas daugiau kaip vienerius metus gyvena tam tikroje aplinkoje, jos pakeitimo galimybė turi būti įvertinama ypač atidžiai. Be to, sprendžiant ginčą dėl teismo nustatytos vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, pagal šalių pateiktus duomenis būtina įvertinti kiekvieno iš tėvų šeimos aplinkos sąlygas – tiek tas, kuriose vaikas gyvena teismo sprendimo priėmimo momentu, tiek tas, kuriose jam tektų gyventi, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su kitu tėvu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. balandžio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-195/2011).

Nagrinėjamoje byloje pirmosios instancijos teismas tyrė ir vertino, kurio iš tėvų šeimos aplinkos bei materialinės sąlygos tinkamesnės 2012 m. gimusiam šalių sūnui augti, su kuriuo iš jų gyvendamas jis bus geriau prižiūrėtas. Atsakovas, kreipdamasi 2015-09-15 su patikslintu priešieškiniu į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo, nurodė iš esmės naujas aplinkybes, kodėl ankstesnis taikus susitarimas turėtų būti pakeistas: vaikas faktiškai gyvena su atsakovu ir yra jo išlaikomas, ieškovės naktinis darbas bei jos planas išvažiuoti dirbti į užsienį, ieškovės apgaulė dėl vaiko pavardės ir asociali aplinka, kurioje vaikas gyvena su ieškove. Tačiau pirmosios instancijos teismas, nekeisdamas vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, pagrįstai atsižvelgė į esminę vaiko interesus užtikrinančią aplinkybę – vaiko gyvenamosios aplinkos stabilumą, įvertinęs vaiko sveikatos būklę, nes vaiko interesus kiekvienoje byloje būtina individualizuoti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. kovo 20 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-49/2009). Paminėtos atsakovo aplinkybės dėl vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo yra paneigtos rašytiniais įrodymais dėl ieškovės dalyvavimo vaiko auklėjime, gydyme, taip pat vaiko teisių apsaugos institucijos išvada dėl ieškovės buities ir gyvenimo sąlygų, kurios pripažintos tinkamomis vaikui augti ieškovės tėvų 3 kambarių bute, kur ieškovei su vaiku yra skirtas atskiras kambarys. Atkreiptinas dėmesys, jog 2013-06-12 taikos sutarties patvirtinimo metu ieškovė gyveno tomis pačiomis sąlygomis tame pačiame bute su tėvais, tai, kad šios bylos nagrinėjimo metu vaikas faktiškai gyvena su tėvu, yra neįrodyta. Tai, kad vaikas užmigęs pasilieka pas atsakovą, nelaikytina pagrindu pakeisti vaiko gyvenamąją vietą, o įrodo aplinkybę, kad abu tėvai tokioje situacijoje elgiasi vadovaudamiesi vaiko interesais, t. y. sutaria netraumuodami vaiko. Ieškovės pamaininis darbas taip pat nėra pagrindas pakeisti jo gyvenamąją vietą, nes vaiko priežiūrą naktinės pamainos metu užtikrina ieškovės tėvai – vaiko seneliai. Byloje įrodyta suaugusiųjų konfliktinė situacija vaiko akivaizdoje akivaizdžiai paveikia vaiką, vaiko gyvenamosios vietos, kur jis gyveno nuo pat gimimo, pakeitimas gali turėti neigiamos įtakos vaiko psichologinei būsenai. Pažymėtina, kad savaime vieno iš tėvų geresnių materialinių sąlygų išlaikyti vaiką turėjimas nevertintinas kaip pakankamas pagrindas nustatyti vaiko gyvenamąją vietą su juo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, kurioje pasisakyta dėl gyvenimo sąlygų, kai sprendžiamas gyvenamosios vietos nustatymo su vienu iš tėvų klausimas, išaiškinta, kad vieno iš jų geresnės materialinės sąlygos, kai antrojo jos taip pat pakankamos, negali turėti lemiamos reikšmės; svarbu yra tai, kad kito iš tėvų atitinkamai materialiai remiamas vaikas galėtų deramai augti ir tobulėti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2005 m. kovo 30 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-176/2005). Byloje nustatyta, kad šalių materialinė padėtis yra tolygi (ieškovei nereikia nuomotis būsto, atsakovas jį nuomojasi, tačiau jo darbo režimas yra geresnis). Apeliaciniame skunde nurodomi motyvai dėl atsakovo geresnio rūpinimosi vaiko sveikata nėra pagrindas pakeisti jo gyvenamąją vietą, nes byloje nustatyta, jog abu tėvai rūpinasi vaiko sveikata jį gydydami, kai vienas tėvas toje srityje nuveikė daugiau, kitam tėvui nebūtina kartoti įvykdyto gydymo proceso. Svarbu, kad šios bylos šalys vadovaudamosi vaiko interesais nekonfliktuotų. Byloje neįrodyta, jog yra pagrindas vaiko interesais pakeisti jo nustatytą gyvenamąją vietą, todėl tenkinti šios apeliacinio skundo dalies nėra teisinio pagrindo.

Dėl bendravimo tvarkos nustatymo

CK 3.175 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką. Vaiko bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarkos nustatymas nėra savitikslis, ja visų pirma siekiama išlaikyti, atkurti, jei jis yra nutrūkęs ar susilpnėjęs, vaiko ryšį su skyrium gyvenančiu vaiko tėvu (motina), nes, kaip pažymėta pirmiau, vaiko, kaip visavertės asmenybės, raidai reikalinga abiejų tėvų parama ir rūpestis, žinojimas, kad jis abiem tėvams yra vienodai svarbus, kad abu tėvai jam yra vienodai prieinami ir lankstūs, t. y. esantys šalia vaiko tada, kada jam labiausiai reikia. Būtent dėl to teismas turi skatinti pačius tėvus susitarti dėl labiausiai vaiko poreikius atitinkančios bendravimo tvarkos, o jei tai nepavyksta, nustatyti tokią bendravimo tvarką, kuri geriausiai užtikrintų vaiko interesus ir būtų realiai vykdoma.

Netenkinus atsakovo reikalavimo pakeisti vaiko gyvenamąją vietą nėra pagrindo nustatyti vaiko bendravimo tvarką su ieškove pagal atsakovo priešieškinio reikalavimus.

Nepagrįsti šios apeliacinio skundo dalies motyvai, jog pakeista atsakovo bendravimo su vaiku tvarka iš esmės apribojo atsakovo teisę bendrauti su vaiku. Byloje šalys 2013-06-12 taikos sutartimi buvo nustačiusios bendravimo su vaiku tvarką, atsakovas su tokia tvarka sutiko. Pirmosios instancijos teismas iš esmės pakeitė šią tvarką nustatydamas, jog atsakovas privalo vaiką grąžinti į ieškovės namus iki sekmadienio 18 val., o kai vaikas pradės lankyti mokyklą ar paruošiamąją klasę, iki 19 val. Byloje nustatyta, jog vaikas pasilikdamas iki 21 val. pas atsakovą užmiega ir šalys dėl to konfliktuoja, todėl akivaizdu, jog vaiko interesais turi būti pašalintos bet kokios priežastys, sukeliančios tėvų konfliktines situacijas, ir užtikrintas jo dienos režimo laikymasis. Taikos sutartyje buvo aptartos platesnės vaiko gimtadienio švenčių šventimo tradicijos su abiem tėvais ir vaiko tėvų giminaičiais, tačiau byloje nustačius, jog šalys nuolat kreipiasi į ikiteisminio tyrimo institucijas, ši tvarka buvo pakoreguota, nes ji neįgyvendinama dėl šalių konfliktų. Nepagrįstai pirmosios instancijos teismas nenustatė šalių taikos sutartyje nustatytos bendravimo su vaiku tvarkos vienam iš tėvų išvykstant į užsienį, todėl ši sprendimo dalis papildytina, nes akivaizdu, jog dėl vaiko išvykimo kiekvienas iš tėvų privalo būti informuotas. Atkreiptinas dėmesys, jog pirmosios instancijos teismas neįtraukė į teismo sprendimo rezoliucinę dalį ieškinyje suformuluotų ieškovės punktų dėl bendravimo tvarkos su vaiku vaiko tėvams išvykus į užsienį, todėl ši sprendimo dalis patikslintina. Be to, nustatytinos šalių taikos sutartyje nurodytos aplinkybės dėl kiekvieno iš tėvų pareigos informuoti apie numatomą išvykimą į užsienį tiek dėl darbo, tiek atostogoms su vaiku ar dėl gyvenamosios vietos pakeitimo. Toks informavimas atitinka vaiko interesus, nes atsakovas siekia tinkamai vykdyti tėvo pareigas ir bendrauti su vaiku, todėl 2013-06-12 Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutartimi patvirtintos šalių sutarties 5.9 p. paliktinas galioti. Taikos sutartyje šalys buvo susitarusios, kad keisdama gyvenamąją vietą, R. A. neturi teisės palikti vaiko savo tėvų ar kitų asmenų globai, ieškovui A. L. esant gyvam, ši taikos sutarties sąlyga negali būti panaikinama, nes byloje įrodyta, jog atsakovas siekia bendravimo su vaiku, juo rūpinasi, teikia pagalbą jį slaugydamas, todėl ieškovei išvykus šalių vaiko priežiūros patikėjimas atsakovui nepažeis vaiko teisių.

CPK 376 straipsnyje įtvirtinta teismo pareiga šeimos bylose būti aktyviam. Pagal šio straipsnio 1–4 dalis aktyvus teismas reiškia ne tik teismo teisę savo iniciatyva rinkti įrodymus, tačiau ir pareigą siekti, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai, imtis priemonių sutaikyti šalis (CK 3.64 straipsnis, CPK 384 straipsnio 3 dalis), teisę peržengti pareikštų reikalavimų ribas, taikyti alternatyvų asmens (ar vaiko) teisių ar teisėtų interesų gynimo būdą (CK 3.183 straipsnio 2 dalis) ir specialias laikinąsias apsaugos priemones, išvardytas CK 3.65 straipsnio 2 dalyje. Nurodytos įstatymo nuostatos yra vienos iš dispozityvumo ir rungimosi principų išimčių ir aiškinamos kaip suteikiančios teismui galimybę, esant būtinybei, veikti savo iniciatyva. CPK 376 straipsnio nuostatos nuosekliai įgyvendinamos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje. Kasacinis teismas yra pasisakęs, kad kiekvienu atveju, kada nagrinėjamoje byloje egzistuoja su vaiko teisėmis ir interesais susijęs elementas, t. y. šeimos teisinių santykių elementas, vaiko teisių ir interesų apsaugai skirtinas ypatingas dėmesys, o teismas, nagrinėdamas tokią bylą, yra aktyvus, kiek reikia, kad būtų apsaugotos vaikų teisės ir interesai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. kovo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-98/2007).

Kitais šios apeliacinio skundo dalies motyvais keisti ar naikinti teismo sprendimo dalies nėra teisinio pagrindo.

Dėl vaiko pavardės pakeitimo

Apeliaciniame skunde atsakovas nurodo, jog sudarant 2013-06-12 taikos sutartį pridėtoje civilinėje byloje toks susitarimas neatitiko jo tikrosios valios, jis buvo priverstas tai padaryti sūnaus interesais. Be to, nurodo, kad Lietuvoje yra susiformavęs paprotys vaikui turėti tėvo pavardę. Tačiau paminėti motyvai šiuo atveju nesudaro pagrindo pakeisti šalių sūnaus pavardę, įrašytą jo gimimo liudijime.

Vaiko pavardės suteikimo nuostatas reglamentuoja Civilinio kodekso 3.167 straipsnis, kurio 2 dalyje numatyta, kad tuo atveju, kai vaiko tėvų pavardės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo ar motinos pavardė tėvų susitarimu, o jei tėvai nesusitaria – teismo nutartimi. Civilinės metrikacijos taisyklių 33.1 punkte nurodyta, kad registruojant vaiko gimimą, jei tėvų pavardės ir (ar) tautybės skirtingos, vaikui suteikiama tėvo arba motinos pavardė ir (ar) tautybė tėvų susitarimu. Pridėtoje civilinėje byloje (t. 1, b. l. 10) šalių 2012-04-11 pareiškimas įrodo, jog šalys buvo sutarusios dėl atsakovo pavardės suteikimo vaikui gimus, tačiau vaiko gimimo liudijimas (t. 1, b. l. 40) įrodo, jog ieškovė vaikui suteikė savo pavardę ir įrašas apie vaiko tėvą padarytas 2013-05-21. Ši aplinkybė buvo konstatuota pridėtos civilinės bylos 2013-06-12 nutartyje, kuria patvirtinta šalių taikos sutartis. Šios nutarties 2 p. įrodo, jog šalys, sudarydamos taikos sutartį, išsamiai aptarė vaiko pavardės klausimus ir atsakovas sutiko, jog vaiko pavardė būtų palikta motinos – A., todėl byloje įrodyta, kad atsakovas savo pareiškimą dėl pavardės suteikimo atšaukė, byloje nėra pagrindo padaryti išvados, jog jis sutiko su vaiko pavarde A. dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų – klaidingai išreikštos jo valios, spaudimo. Atkreiptinas dėmesys, jog šis punktas yra išsamus, jį sudaro keletas sąlygų, susijusių su galimybe pakeisti pavardę. Be to, įvertintinas ir išsamus ir didelės apimties taikos sutarties tekstas, leidžiantis padaryti išvadą, kad šalys derėjosi, ieškojo įvairių savo elgesio dėl vaiko variantų. Byloje nėra jokių įrodymų dėl atsakovo klaidingos valios, spaudimo jam.

Vaiko vardas, pavardė, tautybė keičiami, vadovaujantis Asmens vardo, pavardės, tautybės keitimo taisyklių nustatytais pagrindais ir tvarka, patvirtinta teisingumo ministro 2008 m. spalio 29 d. įsakymu Nr. 1R-415 (CK 3.167 straipsnio 4 dalis). Šių taisyklių 15 punkte nustatyta, kad nepilnamečių vaikų pavardes keisti leidžiama, jeigu pavardes keičia abu tėvai arba vienas iš turimų tėvų. Kai pavardę keičia tik vienas iš tėvų, nepilnamečio vaiko pavardė keičiama, jei pateikiamas kito iš turimų tėvų rašytinis sutikimas ir vaiko, jeigu jam yra suėję 10 metų, rašytinis sutikimas. Šalių sūnus gimė joms nesant santuokoje, todėl, registruojant gimimą, ieškovės pageidavimu vaikui buvo suteikta motinos pavardė. Motinos pavardė nėra keičiama. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, tėvystės pripažinimo teismine tvarka faktas taip pat nesudaro pagrindo pakeisti vaiko pavardę.

Teismas, spręsdamas ginčą dėl vaiko pavardės pakeitimo, privalo atsižvelgti į Vaiko teisių konvencijos 8 straipsnyje nustatytą valstybės pareigą užtikrinti vaiko teisę į savo identiškumo išsaugojimą – valstybės dalyvės įsipareigoja gerbti vaiko teisę išsaugoti savo identiškumą, įskaitant pilietybę, vardą ir šeimos ryšius, kaip tai numatyta įstatymu, neleisdamos neteisėto kišimosi. Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis įpareigoja, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, elgtis taip, kad svarbiausia būtų vaiko interesai.

Atsakovas remiasi papročio aplinkybe ir nurodo, jog tėvo pavardės suteikimas vaiko interesus atitiks labiau nei motinos pavardė. Tačiau taikos sutarties tekstas įrodo, jog jis sudarant taikos sutartį papročio aplinkybe nesirėmė ir šis taikos sutarties punktas suformuluotas taip, kad vaikas ateityje pats galėtų apsispręsti dėl pavardės pakeitimo. Pažymėtina, kad toks paprotys susijęs su atvejais, kai vaikas gimsta tėvams gyvenant santuokoje. Nagrinėjamu atveju vaiko gimimą užregistravo motina, vaikas su ja gyvena, ketvirtus metus turi jos pavardę, šalių bendras gyvenimas nesusiklostė. Nėra aiškiai pasikeitusių aplinkybių, sudarančių pagrindą pakeisti vaiko pavardę. Atsakovas kaip vaiko tėvas yra nurodytas jo gimimo liudijime, jis rūpinasi vaiku, bendrauja su juo. Tai užtikrina, jog šalių sūnus žinos savo tėvo tapatybę, o jo ryšiams su tėvu pavardės pakeitimas įtakos neturės, kaip ši aplinkybė nelėmė jų bendravimo iki ginčo iškilimo. Esant tokioms faktinėms aplinkybėms, atsakovo reikalavimą dėl pavardės pakeitimo pirmosios instancijos teismas atmetė pagrįstai.

Dėl išlaikymo

Atsakovas šioje apeliacinio skundo dalyje nurodo, jog jis vienas išlaiko sūnų, todėl taikos sutartimi priteistas 86,89 Eur išlaikymas neturėjo būti padidintas iki 150 Eur. Atsiliepime į ieškinį nurodo, kad savo noru skiria vaikui vidutiniškai po 197 Eur kas mėnesį.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, bei tėvų didžiausia atsakomybė už gyvenimo sąlygų, būtinų vaikui vystytis, sudarymą pagal tėvų sugebėjimus ir finansines galimybes. Jei būtinų vaikui vystytis sąlygų sudarymui išlaikymą priteisti objektyviai leidžia tėvų turtinė padėtis, toks pakankamas vaikui išlaikymas ir turi būti priteisiamas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Koks išlaikymo dydis užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, kiekvienu atveju sprendžia teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-71/2010). Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes.

Apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad šioje byloje pirmosios instancijos teismas teisingai aiškino ir taikė išlaikymo nepilnamečiam vaikui dydžio pakeitimą įtvirtinančias teisės normas. CK 3.201 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas gali sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis. Pagal šią teisės normą pagrindas reikalauti keisti nustatytą išlaikymo dydį yra svarbios aplinkybės, patvirtinančios tėvo (motinos) turtinės padėties pablogėjimą ar pagerėjimą arba vaiko poreikių pasikeitimą, kurie turi būti esminiai. Aplinkybės, lemiančios šalių turtinės padėties pasikeitimą iš esmės, yra labai įvairios: tai ir šalių gaunamų pajamų žymus sumažėjimas, papildomų išlaikymo prievolių atsiradimas ar išlaikymo prievolės kitiems asmenims padidėjimas, sveikatos žymus pablogėjimas, dėl ko padidėja tėvo (motinos) būtinos išlaidos, ir kt. Teismas kiekvienu konkrečiu atveju sprendžia, ar vaiko poreikiai pasikeitė tiek, kad yra pagrindas pakeisti išlaikymo dydį. Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams bei jų tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas Šioje byloje teisiškai reikšminga aplinkybė, jog vaikui buvo priteistas išlaikymas 2013 m. birželio mėnesį ypatingai mažas, t. y. 87 Eur, nes atsiliepime atsakovas pripažįsta aplinkybę, jog vidutiniškai skiria po 197 Eur vaikui kas mėnesį. Tuo metu šalys taip sutarė ir vaikas buvo vienerių metų amžiaus, tačiau šiuo metu vaikas eina ketvirtus metus, byloje įrodyta, jog turi raidos sutrikimų, nuolat gyvena su mama, bendrauja su tėčiu, kuris juo rūpinasi, pridėti prie atsakovo atsiliepimo kvitai, jo apskaičiavimas įrodo, jog jis skiria lėšų vaikui, todėl akivaizdu, jog šalims gerai žinomi įprasti tokio amžiaus vaiko poreikiai, nes pats atsakovas juos nurodo, pateikdamas skaičiavimą, ir 300 Eur suma, kurią vaikas gautų iš abiejų tėvų, nelaikytina pernelyg didelė. Kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. balandžio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004, 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009) pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniesiems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas, tačiau šis kriterijus yra tik orientacinis ir taikytinas atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes. Šioje byloje nustatyta, kad šalys ypatingai konfliktuoja, atsakovas lėšas vaikui skiria savo nuožiūra jo bendravimo su vaiku metu, byloje nėra įrodymų, jog šias išlaidas derina su ieškove, byloje įrodyta, jog du mėnesius mokėjo už vaiko darželį, vaiko ligos metu jį prižiūri, tačiau šios bylos kontekste yra būtina užtikrinti stabilias minimalias pajamas, kurias vaikas gautų kiekvieną mėnesį per ieškovę, nes jis nuolat su ja gyvena. Vaiko tėvams ypatingai konfliktuojant gali nukentėti vaiko interesai, nes ieškovės pajamos nėra didelės, t. y. tokios pat kaip ir atsakovo. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovė vaikui teikiamą išlaikymą tvarko uzufrukto teise ir privalo atsiskaityti atsakovui jam pareikalavus. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl sąlygų padidinti priteisto išlaikymo dydį buvimo, teisingai įvertino nepilnamečio sūnaus poreikius ir šalių turtinę padėtį, jų bendravimo pobūdį po taikos sutarties sudarymo, todėl tenkinti apeliacinio skundo dalies jo motyvais nėra teisinio pagrindo.

Paminėtais motyvais darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas iš esmės teisingai pritaikė ir išaiškino materialines teisės normas, todėl apeliacinio skundo motyvais naikinti skundžiamo teismo sprendimo nėra pagrindo, tik jo dalis dėl atsakovo bendravimo tvarkos su vaiku papildytina neišspręstais reikalavimais (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

n u t a r i a:

atsisakyti priimti A. L. paaiškinimą dėl papildomų dokumentų pateikimo ir šį paaiškinimą su priedais grąžinti A. L..

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2015-12-08 sprendimą iš esmės palikti nepakeistą. Papildyti jo dalį dėl A. L. bendravimo tvarkos su sūnumi M. A. nustatymo šiais punktais:

R. A. įsipareigoja raštu ne vėliau kaip prieš 1 mėnesį informuoti A. L. apie planuojamą savo ir (ar) vaiko M. A. gyvenamosios vietos pakeitimą Lietuvos Respublikos teritorijoje (įskaitant Klaipėdos miestą) arba ne vėliau kaip prieš 3 mėnesius – apie planuojamą savo ir vaiko M. A. gyvenamosios vietos pakeitimą už Lietuvos Respublikos teritorijos ribų. Keisdama gyvenamąją vietą, R. A. neturi teisės palikti vaiko savo tėvų ar kitų asmenų globai, ieškovui A. L. esant gyvam.

Dėl planuojamų vaiko atostogų užsienyje A. L. ir R. A. įsipareigoja ne vėliau kaip prieš vieną mėnesį informuoti vienas kitą.

Vaikui išvykus nuolatos gyventi į užsienį, iki vaikas pradės lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę, A. L. turi teisę M. A. parsivežti bendrauti į Lietuvą ir Lietuvoje bendrauti su vaiku nedalyvaujant vaiko motinai dvi savaites žiemos sezono metu bei vieną mėnesį vasaros sezono metu, informavęs R. A. apie numatomą atostogų laiką prieš vieną mėnesį. Konkretus bendravimo pradžios ir pabaigos laikas derinamas abipusiu sutarimu, atsižvelgiant į lėktuvų, keltų, traukinių ar kt. išvykimo / parvykimo laiką. M. A. ir A. L. susitikimų išlaidas apmoka A. L..

Vaikui išvykus nuolatos gyventi į užsienį ir užsienyje pradėjus lankyti mokyklą arba paruošiamąją klasę A. L. turi teisę M. A. parsivežti bendrauti į Lietuvą ir Lietuvoje bendrauti su vaiku nedalyvaujant vaiko motinai po savaitę laiko vaiko žiemos ir pavasario atostogų metu bei mėnesį vaiko vasaros atostogų metu, informavęs R. A. apie numatomą atostogų laiką prieš vieną mėnesį. Konkretus bendravimo pradžios ir pabaigos laikas derinamas abipusiu sutarimu, atsižvelgiant į lėktuvų, keltų, traukinių ar kt. išvykimo / parvykimo laiką. M. A. ir A. L. susitikimų išlaidas apmoka A. L..