Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Albina Rimdeikaitė, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. G.-S. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės M. G.-S. prašymą atsakovui M. K. dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio pateikimo, išvadą teikianti institucija Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno apskrities Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

7. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Ši taisyklė taikoma ir atskirųjų skundų dėl teismo priimtų nutarčių nagrinėjimo tvarkai (CPK 338 straipsnis). Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde išdėstytais motyvais, o taip pat absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.

8. Byloje nagrinėjamas klausimas dėl teismo nutarties, – kuria teismas netenkino ieškovės prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo (išlaikymo ir bendravimo tvarkos pakeitimo) iki ieškinio padavimo teisme, – teisėtumo ir pagrįstumo.

9. CPK 144 straipsnio 1 dalis numato, kad teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, jeigu šie asmenys tikėtinai pagrindžia savo ieškinio reikalavimą ir nesiėmus šių priemonių teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti neįmanomas. Teismas šeimos bylose, atsižvelgdamas į vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas, iš jų – nustatyti laikiną nepilnamečių vaikų gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 2 punktas), priteisti iš tėvų laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 straipsnio 2 dalies 4 punktas). Teismas gali taikyti 3.65 straipsnyje numatytas laikinąsias apsaugos priemones visais atvejais, kai konstatuoja tam pakankamą pagrindą – aplinkybes, kurios patvirtina, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių bus pakenkta turtinėms ar asmeninėms neturtinėms nepilnamečio vaiko ar vieno sutuoktinio teisėms (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011 m. balandžio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-216/2011; kt.).

10. CPK 147 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta teisė suinteresuotiems asmenims pateikti rašytinį prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio teismui pareiškimo dienos. Šioje įstatymo nuostatoje taip pat numatyti tam tikri reikalavimai, susiję su tokio pobūdžio prašymo pareiškimu. Įstatymas, visų pirma, numato, kad pareiškėjas, prašantis taikyti tokias priemones iki ieškinio pateikimo, pagrįstu rašytiniu prašymu privalo nurodyti priežastis, dėl kurių ieškinys nebuvo pareikštas kartu su šiuo prašymu, taip pat pateikti įrodymus, patvirtinančius grėsmę pareiškėjo interesams.

11. Teismų praktikoje išaiškinta, kad kai laikinąsias apsaugos priemones prašoma taikyti nepareiškus ieškinio, teismas šį klausimą turi spręsti dar neturėdamas visų duomenų, koks bus ieškinys, kokie bus visi byloje dalyvaujantys asmenys ir pan., todėl šioje proceso stadijoje turi iš esmės labai mažai duomenų apie kylantį ar jau kilusį teisinį ginčą. Laikinosiomis apsaugos priemonėmis iki ieškinio pareiškimo siekiama užtikrinti, kad ieškovas galėtų tinkamai pasirengti bylai bei pradėti procesą, o atsakovui nebūtų sudarytos sąlygos iki ieškinio pareiškimo atlikti veiksmus, kurie sukliudytų būsimo galimo jam nepalankaus teismo sprendimo įvykdymą ar padidintų žalą (Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. birželio 4 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-760-183/2015; 2015 m. balandžio 2 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. e2-449-464/2015).

12. Taigi, nagrinėjamu atveju šios priemonės gali būti taikomos nustačius, kad ieškinys dėl pateisinamų priežasčių negali būti paduotas iš karto, ir įrodymais yra patvirtinta grėsmė nepilnamečių vaikų ir vieno iš sutuoktinių turtinėms ar asmeninėms neturtinėms teisėms, o taip pat egzistuoja bendrieji laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagrindai – tikimybė, jog ateityje galbūt kils grėsmė dėl to, jog nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių, būsimo galimo palankaus ieškovui teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti neįmanomas.

13. Iš bylos ir teismų informacinės sistemos LITEKO duomenų nustatyta, kad Kauno apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 28 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. 2YT-27689-944/2019 tenkintas pareiškimas ir patvirtinta šalių (ieškovės ir atsakovo) sutartis dėl santuokos nutraukimo pasekmių. Šia nutartimi bendru šalių sutarimu nutraukta M. K. (pasikeitusi pavardė G. – S.) ir M. K. (duomenys neskelbtini) sudaryta santuoka. Šalys susitarė, kad nepilnamečio vaiko M. K. nuolatinė gyvenamoji vieta lieka kartu su motina M. K.. M. K. įsipareigojo kiekvieną mėnesį skirti nepilnamečiam vaikui M. K. po 140 Eur sumą iki jos pilnametystės (indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka). Šią sumą M. K. įsipareigojo perversti į M. K. atsiskaitomąją sąskaitą (duomenys neskelbtini), AB „Swedbank“, už einamąjį mėnesį iki 20 dienos kiekvieną mėnesį, o M. K. įsipareigojo šias lėšas skirti išimtinai nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti. Nepilnamečio vaiko M. K. (gim. (duomenys neskelbtini)) išlaikymui skirtų lėšų tvarkytoja uzufrukto teise skiriama M. K.. Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (Sprendimo 6 p.). Dėl bendravimo tvarkos susitarė taip: Šalys susitaria dėl tokios bendravimo su nepilnamečiais vaikais tvarkos: savaitgaliais – penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais (Sprendimo 7 p.).

14. Ieškovė reiškė prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio padavimo dienos, nurodydama, kad iš esmės pasikeitė faktinės aplinkybės ir situacija, dėl ko egzistuoja objektyvus pagrindas pakeisti vaiko ir atsakovo teismo sprendimu, kuriuo patvirtinta Sutartis, nustatytą bendravimo tvarką bei priteistą išlaikymo dydį. Nurodė, kad 2025 m. vasario 22 d. atsakovas smurtiniais veiksmais užpuolė ieškovės sutuoktinį A. S. dukters akivaizdoje. Anksčiau mergaitė bendraudavo su tėčiu, kadangi jis gyvena ir dirba užsienyje, jam grįžus, mergaitė laukdavo susitikimų, tačiau po nurodyto įvykio dukters elgesys pasikeitė, ji verkė, tapo uždara, mergaitės elgesys nėra pastovus, impulsyvus. Kol vyksta ikiteisminis tyrimas atsakovo atžvilgiu ir nėra priimtas joks procesinis sprendimas, yra reali grėsmė pakenkti mažametės dukros interesams, kuri po minėto įvykio jaučia didelę baimę ir nerimą, yra susikausčiusi bei sutrikusi dėl atsakovo atliktų smurtinių veiksmų jos patėvio A. S. atžvilgiu. Šiai dienai dukra bijo atsakovo, todėl būtina apsaugoti prioritetinius dukros interesus ir sudaryti jai saugios aplinkos sąlygas.

15. Apeliacinės instancijos teismas vertina, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė laikinųjų apsaugos priemonių iki ieškinio pareiškimo institutą reglamentuojančias teisės normas ir pagrįstai netenkino prašymo dėl laikinųjų apsaugo priemonių taikymo – išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos nustatymo (esamo laikino pakeitimo).

16. Pažymėtina, kad tiek teisės aktuose ir teismų praktikoje egzistuoja bendras principas, kad pagrindas keisti vaiko gyvenamąją vietą, išlaikymo dydį, bendravimo tvarką ir kt. iš esmės yra tada, kai pasikeičia tam tikros aplinkybės, sudarančios pagrindą pagrįstam kitimui. Nurodytoms aplinkybės pagrįsti turi būti pateikiami jas pagrindžiantys įrodymai.

17. Šiuo atveju ieškovei ir atsakovui dar 2019 metais nutraukus santuoką, pagrindas inicijuoti bylą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki ieškinio, o tuo pačiu perspektyvoje teikti ieškinį dėl išlaikymo dydžio ir bendravimo tvarkos pakeitimo, kilo po 2025 m. vasario 22 d. įvykių, kai atsakovas ieškovės sutuoktinio A. S. atžvilgiu panaudojo smurtinius veiksmus, kurie buvo įgyvendinti mažamečio vaiko akivaizdoje. Dėl nurodytų veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Dėl bendravimo tvarkos

18. Dėl bendravimo tvarkos pakeitimo ieškovė prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti jos nurodytą bendravimo tvarką argumentavimo iš esmės atsakovo smurtiniais veiksmais prieš ieškovės dabartinį sutuoktinį, kurie atlikti dukters akivaizdoje.

19. Nurodė, kad atsakovas faktiškai gyvena užsienyje, t. y. Olandijoje, atitinkamai ieškovė, atsižvelgdama į dukters saugumą, užtikrinant jos teises ir teisėtus interesus, siūlo nustatyti tokią laikiną bendravimo tvarką: nustatyti laikiną bendravimo tvarką iki bus priimtas procesinis sprendimas Ikiteisminiame tyrime ir / ar, Ikiteisminio tyrimo medžiagą perdavus į teismą, baudžiamojoje byloje, nustatant, kad atsakovas su dukra bendrauja 2 kartus per mėnesį, dieną (-as) ir vietą pasirinkęs pagal savo pageidavimą ir iš anksto, bet ne vėliau kaip prieš 5 dienas, suderinęs su ieškove dėl planuojamo susitikimo. Atsakovas susitikti ir bendrauti su dukra gali iki 2 valandų, dalyvaujant kartu ieškovei, atsižvelgiant į dukros norą, emocinę būseną (jei dukra nurodo, kad pavargo ir nebenori bendrauti su tėvu, tėvas į šį norą privalo atsižvelgti). Ieškovė įsipareigoja sudaryti sąlygas atsakovui bendrauti su dukra.

20. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad visus klausimus, susijusius su vaikų auklėjimu, sprendžia abu tėvai tarpusavio susitarimu (CK 3.165 straipsnio 3 dalis), nes vaiko saugumui ir ugdymui užtikrinti reikalingas tėvų bendradarbiavimas tarpusavyje ir su vaiku. Būtent todėl tėvai turi siekti spręsti visus su vaiku susijusius klausimus taikiai. Tuo tikslu tėvai į pagalbą gali pasitelkti tarpininkus, mediatorius, psichologus ir pan., nes tik tėvų tarpusavyje rastas sprendimas, kaip geriausiai auklėti vaiką, galės būti geranoriškai vykdomas ir geriausiai atitiks vaiko interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. vasario 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-16-706/2016).

21. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 3 dalis). Teismas nustato skyrium gyvenančio tėvo ar motinos bendravimo su vaiku tvarką, atsižvelgdamas į vaiko interesus ir sudarydamas galimybę skyrium gyvenančiam tėvui ar motinai maksimaliai dalyvauti auklėjant vaiką; minimalus bendravimas gali būti nustatomas tik tuomet, jei nuolatinis maksimalus bendravimas kenkia vaiko interesams (CK 3.175 straipsnio 2 dalis).

22. Vaiko interesų svarba pabrėžiama ir Vaiko teisių konvencijoje (3, 9, 18 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 punktą tėvai, kiti vaiko atstovai pagal įstatymą, valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, nevyriausybinės organizacijos, kiti fiziniai ir juridiniai asmenys privalo vadovautis geriausių vaiko interesų prioriteto principu. Tai reiškia, kad priimant sprendimus ar imantis bet kokių veiksmų, susijusių su vaiku, svarbiausia – geriausi vaiko interesai. Šis principas taikomas remiantis konkrečia individualaus vaiko situacija, vertinant ir nustatant, kas naudingiausia vaikui artimiausiu metu ir ateityje, atsižvelgiant į vaiko nuomonę, jo identiškumą, šeimos aplinkos ir šeimos ryšių išsaugojimą ir santykių palaikymą, vaiko poreikių, atitinkančių jo amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrinančių tinkamą vaiko raidą, tenkinimą, fizinį ir psichinį saugumą, vaiko teisės į sveikatą ir mokslą užtikrinimą bei kitus specialius vaiko poreikius. Vaikui turi būti teikiama tokia apsauga, kokios reikia jo gerovei, taikant visą įmanomą koordinuotą kompleksinę pagalbą.

23. Bendravimo tvarkos nustatymo (pakeitimo) klausimas vertintinas prioritetinių vaiko interesų apimtyje, tačiau bendravimo tvarkos nustatymas yra ir skyrium nuo vaiko gyvenančio vieno iš tėvų teisių užtikrinimas, kadangi net tėvams ir negyvenant kartu, jie abu lygiomis teisėmis turi prisidėti prie vaiko auklėjimo, išlaikymo ir kt. Bendravimo tvarkos nustatymas užtikrina tiek vaiko, tiek skyrium gyvenančio vieno iš tėvų interesus (tuo pačiu net tik teisę, bet ir pareigą). Prioritetinis vaiko interesų užtikrinimas, sprendžiant dėl bendravimo tvarkos nustatymo, suprantamas kaip sveika ir saugi aplinka ir sąlygos, tenkinančios vaiko individualius poreikius, kurie atitinka vaiko amžių, vystymąsi, gebėjimus ir brandą bei užtikrina tinkamą vaiko raidą ir auklėjimą. Būtent įgyvendinant prioritetinį vaiko intereso principą, konkrečios situacijos aplinkybių kontekste, sprendžiama dėl bendravimo tvarkos nustatymo apimties.

24. Pagal 2019 m. lapkričio 28 d. teismo sprendimu numatytą bendravimo tvarką šalys susitarė, kad atsakovas su nepilnamečiu vaiku bendrauja savaitgaliais - penktadieniais, šeštadieniais, sekmadieniais. Kadangi atsakovas gyvena Olandijoje, todėl suprantama, kad tokia bendravimo tvarka objektyviai buvo ir / ar galėjo būti įgyvendinama tik tada, kai jis grįždavo į Lietuvą. Iš pateiktų duomenų suprantama, kad vaikas geranoriškai bendraudavo su tėvu, laukdavo su juo susitikimų, tačiau, kaip nurodo, šiuo metu dėl 2025 m. vasario 22 d. vykdytų atsakovo smurtinių veiksmų mergaitės patėvio atžvilgiu, vaiko elgesys pasikeitė.

25. Apeliacinės instancijos teismas sprendžiamo klausimo aspektu pažymi vieną svarbiausių aplinkybių, t. y. pačių šalių santykius ir jų įtaką vaiko interesams. Tarp šalių įtempti ir konfliktiniai santykiai, į konfliktą neretai įtraukia vaikus, kurie tėvų (ar vieno iš jų) paveikti įgyja tam iš tėvų didesnį prielankumą. Šiuo atveju į šalių santykius įsitraukė ir ieškovės sutuoktinis. Konfliktiniai ir įtempti šalių santykiai ir negebėjimas konstruktyviai spręsti klausimus, susijusius su vaiku, siekiant ne vaiko, o išimtinai ambicingų interesų užtikrinimo, yra akivaizdžiai žalingas vaikui, neigiamai veikia vaiko emocinę ir psichologinę būseną.

26. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nors dėl smurtinių atsakovo veiksmų pradėtas ikiteisminis tyrimas, tačiau vien tik ši aplinkybė neleidžia daryti išvados dėl atsakovo impulsyvios, agresyvios ir smurtauti linkusios asmenybės charakterio savybių, kurios būtų žalingos ar nesaugios vaikui (atsakovo dukrai). Priešingai, iš pateiktų duomenų galima suprasti, kad ieškovės sutuoktinio ir atsakovo toks smurtinis kontaktas įvyko pirmą kartą, dėl įvykio atliekamas ikiteisminis tyrimas. Iš Valstybinės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos 2025 m. kovo 5 d. Vaiko situacijos vertinimo sprendimo matyti, jog mergaitė nurodė, kad mušėsi abu (tėtis ir patėvis), su tėčiu sutaria gerai, važiuoja į kalnus slidinėti, eina į žaidimų kambarius, baseiną, kas leidžia daryti išvadą, kad atsakovas rūpinosi dukra, siekia su ja bendrauti ir turiningai leisti laisvalaikį, nėra duomenų, kad dėl atsakovo elgesio nepilnamečiui vaikui su juo būtų buvę nesaugu.

27. Ieškovė prašymui pagrįsti pateikė vaizdo įrašą, iš kurio matyti (kaip nurodo ieškovė) 2025 m. vasario 22 d. tarp atsakovo ir ieškovės sutuoktinio įvykęs fizinis konfliktas. Tačiau matyti, kad (kaip suprantama) vaizdo įrašas darytas iš anksto numačius fiksuoti ieškovės sutuoktinio ir atsakovo susitikimą (tuo pačiu ir pirmą jų smurtinį kontaktą), iš pradžių pokalbis tarp vyrų vyko be fizinio kontakto ir smurtinių veiksmų, tik ieškovės sutuoktiniui išleidus mergaitę iš laiptinės (mergaitei išėjus iš laiptinės susitikti su atsakovu), galimai įvyko žodinis konfliktas ar kt., kuris peraugo į smurtinius veiksmus. Taigi pateiktas tik vaizdo įrašas, tačiau koks ieškovės sutuoktinio ir atsakovo susitikimo bei pokalbio tikslas / priežastys, koks jo turinys, kokios aplinkybės lėmė staigų atsakovo elgesio pasikeitimą ir kiti vaizdo įraše fiksuoti epizodai, nesant ikiteisminio tyrimo galutinio rezultato, neleidžia daryti vienareikšmiškos išvados dėl atsakovo asmenybės ir jo elgesio, iš esmės sukeliančio mažamečiui vaikų nesaugumą ar darančio jam žalą. Sutiktina, kad vaikui mačius tėčio (atsakovo) ir patėvio fizinį susirėmimą, kuris, kaip suprantama, nėra įprastas reiškinys, vaikas, dėl netikėtų jam išvysti aplinkybių, natūralu, kad tuo metu galėjo būti psichologiškai paveiktas ar sukrėstas. Tačiau, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nurodytos aplinkybės negali riboti atsakovo ir vaiko bendravimo (kuris dėl atsakovo gyvenimo ne Lietuvoje numanoma ir taip nėra intensyvus), tokiu būdu sudarant nepagrįstas sąlygas susilpninti vaiko ir tėvo ryšį, kai turėtų būti priešingai - atkurti vaiko pasitikėjimą tėvu, stiprinti saugumo jausmą ir tarpusavio santykius. Teismo vertinimu, šiuo atveju į šalių konfliktinius santykius įsitraukus ir ieškovės sutuoktiniui, būtų galima daryti išvadą, kad ieškovė, jos sutuoktinis ir atsakovas kartu pažeidė vaiko teisę į emociškai ramias gyvenimo sąlygas.

28. Apeliacinės instancijos teismas, įvertinęs bylos medžiagą, atsižvelgęs į tai, jog byloje nėra pagrįstų duomenų, kad atsakovas netinkamai rūpintųsi ir auklėtų nepilnametį vaiką ar kad nepilnamečiui vaikui su tėvu iš esmės būtų nesaugu, apibendrinęs tai, kas išdėstyta, sprendžia, kad nėra pagrindo taikyti laikinąsias apsaugos priemones, pakeičiant teismo nutartimi patvirtintą bendravimo tvarką.

Dėl išlaikymo dydžio pakeitimo

29. Dėl mergaitės išlaikymo pakeitimo ieškovė nurodė, kad 140 Eur yra neproporcingai mažas kasdieniams dukros poreikiams tenkinti. Šalių dukros būtiniesiems poreikiams tenkinti vidutiniškai per mėnesį reikia apie 700 Eur, iš šios sumos jau išskaičiavus valstybės gaunamą paramą, kurią sudaro 122,50 Eur. Nurodytos išlaidos apima maistą, išlaidas vaistams, vitaminams, drabužiams, avalynei, higienos ir buities reikmėms, išlaidas komunalinėms paslaugoms apmokėti, išlaidas užklasinei veiklai, darželiui ir kitas išlaidas (pvz. žaislai, pagal vaiko amžiaus grupę pritaikytos lavinimo (pažinimo) priemonės, ilgalaikiai daiktai ir kt.).

30. Nepilnamečiam vaikui priteistino laikino išlaikymo, kaip laikinosios apsaugos priemonės, pagrindinis tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą, o tai ir yra pagrindas taikyti laikinąsias apsaugos priemones. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečio vaiko poreikius ir tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaiko poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Teisminio proceso pradžioje spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teismas nevertina argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaikų poreikiais ir jiems patenkinti reikalinga pinigų suma. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan. Taigi, spręsdamas laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimą teismas neatlieka įrodymų vertinimo, nevertina ir ieškinio ar kito procesinio dokumento reikalavimų pagrįstumo, nepasisako dėl ginčo esmės, teismas tik sprendžia dėl laikinųjų apsaugos priemonių reikalingumo konkrečiu atveju, atsižvelgdamas į šeimos bylų nagrinėjimo ypatumus bei Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 3 ir CK 3.3 straipsnių nuostatuose įtvirtintą prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą.

31. Laikino išlaikymo dydis yra nustatomas tik preliminariai atsižvelgiant į nepilnamečių vaikų poreikius bei tėvų turtinę padėtį, išsamiai nevertinant tėvų finansinių galimybių teikti realius vaikų poreikius atitinkantį išlaikymą, išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai, nes šios aplinkybės yra nustatomos bylą nagrinėjant iš esmės. Taigi, teisminio proceso pradžioje, spręsdamas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, teismas negali vertinti argumentų, susijusių su tėvų galimybėmis teikti vienokio ar kitokio dydžio išlaikymą, vaiko poreikiais ir jiems patenkinti reikalingos pinigų sumos, jie išsamiai bus išnagrinėti bylos nagrinėjimo iš esmės metu, priimant sprendimą byloje, nes, priešingu atveju, tai būtų vertinama kaip pasisakymas dėl bylos esmės neatlikus įrodymų tyrimo ir vertinimo. Klausimai dėl išlaikymo dydžio proporcingumo tėvų turtinei padėčiai bei dėl vaiko būtiniems poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų bus vertinami sprendžiant dėl byloje pareikšto ieškinio reikalavimo priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui vaikui pagrįstumo, todėl apeliacinės instancijos teismas šiuo aspektu išsamiau nepasisako ir tik preliminariai vertina byloje esančius duomenis. Tik išsamaus teisminio nagrinėjimo metu gali ir turi būti atsakyta į klausimą, kokios yra realios vaiko tėvų pajamos, tikroji turtinė padėtis, kokie realūs būtinieji vaiko poreikiai ir pan.

32. Vaiko poreikiai susideda iš tam tikrų aspektų visumos. Dėl vaiko poreikių kriterijaus kasacinis teismas ne vienoje byloje yra nurodęs, kad turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių jo gabumams lavinti, taip pat žaidimams ir panašiai. Sprendžiant dėl vaiko išlaikymo dydžio konkrečiu atveju reikia atsižvelgti į protingus vaiko poreikius, kuriuos lemia jo gabumai, polinkiai ir kt. Taip pat vertinama tėvų turtinė padėtis vaiko poreikiams patenkinti.

33. Šiuo atveju prašyme dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (dėl kurio vyko mediacija ir ji nutraukta šalims nesutarus) nurodoma, kad vaiko poreikiams vidutiniškai per mėnesį reikia apie 700,00 Eur, iš šios sumos jau išskaičiavus valstybės gaunamą paramą, kurią sudaro 122,50 Eur, tai reiškia, kad dabar jau 7 metų vaiko poreikiams kas mėnesį reikia 822,50 Eur. Nurodytos išlaidos apima maistą, išlaidas vaistams, vitaminams, drabužiams, avalynei, higienos ir buities reikmėms, išlaidas komunalinėms paslaugoms apmokėti, išlaidas užklasinei veiklai, darželiui ir kitas išlaidas (pvz. žaislai, pagal vaiko amžiaus grupę pritaikytos lavinimo (pažinimo) priemonės, ilgalaikiai daiktai ir kt.). Tačiau šios aplinkybės ieškovės nurodomos tik deklaratyviai ir pateikiamos kaip nepagrįstas faktas, t. y. nepateikiama jokių objektyvių nurodytas aplinkybes pagrindžiančių įrodymų apie vaiko poreikius, kuriomis remiantis teismas preliminariai galėtų spręsti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo būtinybės.

34. Kaip minėta, tą atskirajame skunde pažymi ir apeliantė, laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslas yra užtikrinti, kad iki teismo sprendimo priėmimo vaikas gautų jo būtinuosius poreikius atitinkantį išlaikymą ir tokiu būdu laikinai sureguliuoti ginčo situaciją. Šiuo atveju vaikas gauna išlaikymą, kas kitų aplinkybių kontekste leidžia daryti išvadą, kad situacija tam tikra apimtimi yra sureguliuota, o kokio dydžio išlaikymas realiai reikalingas nepilnamečiui vaikui jo būtiniesiems poreikiams užtikrinti, ir ar jis atitinka tėvų (šalių) turtinę padėtį ir kt. spręs ginčą iš esmės nagrinėjantis teismas.

35. Be to, pastebėtina aplinkybė, jog ieškovė yra pradėjusi privalomosios mediacijos procesą dėl bendravimo tvarkos, kas rodo, kad šiuo aspektu yra taikaus susitarimo galimybė, o tai reiškia esant realiai tikimybei šalims išspręsti kilusį ginčą taikiu būdu. Be to, apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgdamas į išdėstytus argumentus, įvertinęs tai, kad iki šiol ieškovė ieškinio nėra pareiškusi (Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenys (CPK 179 straipsnio 3 dalis)), taip pat į tai, kad nėra aiški mediacijos proceso baigtis (mediacija nepradėta, nutraukta, ar šalys ginčą išsprendė taikiai, kt.), daro išvadą, kad atsakovo sužinojimas apie ieškovės kreipimąsi į teismą galėtų sukelti tarp šalių papildomas įtampas, konfliktą, atsirastų prielaidos tarp ieškovės ir atsakovo kilti priešpriešai. Tokiu būdu nebūtų pasiektas mediacijos tikslas – šalims sudaryti taikų susitarimą. Pastebėtina, kad šeimos bylose teismas turi pareigą taikyti šalis, mediacijos tikslai negali būti paneigti.

36. Apeliacinės instancijos teismas, atsižvelgęs į tai kas nurodyta, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovė neįrodė, jog nagrinėjamu atveju yra reali grėsmė ginčo šalių vaiko teisėms ir šių teisėtiems interesams, kad egzistuoja aplinkybės, patvirtinančios būtinybę taikyti prašomas laikinąsias apsaugos priemones, neįrodė, kad netaikius laikinųjų apsaugos priemonių ateityje nebus galimybės įvykdyti galimai ieškovei palankaus teismo sprendimo.

37. Kiti atskirojo skundo argumentai neturi įtakos skundžiamos nutarties pagrįstumui, todėl dėl jų apeliacinės instancijos teismas nepasisako. Pažymėtina, jog teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. kovo 14 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-38/2008; 2010 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-252/2010; 2010 m. kovo 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-107/2010 ir kt.).

Kauno apygardos teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338–339 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo 2025 m. balandžio 16 d. nutartį palikti nepakeistą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.