Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Galinos Blaževič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) Nijolios Indreikienės ir Virginijos Lozoraitytės,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo V. J. apeliacinį skundą dėl Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1046-876/2016 pagal ieškovės G. K. ieškinį atsakovui V. J. dėl tėvystės nustatymo, dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, dėl išlaikymo įsiskolinimo priteisimo, išvadą teikianti institucija Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

. Ieškovo pajamos neadekvačios priteistai išlaikymo įsiskolinimo sumai. . Teismas negali priteisti daugiau iš tėvų negu leidžia tėvų turtinė padėtis. Teismas, priteisdamas išlaikymą vaikams, kiekvienu atveju privalo nustatyti visas tėvų gaunamas pajamas, turtą, būtinas išlaidas ir vaiko poreikius

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

11. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant ir faktinę, ir teisinę bylos puses, tai yra, tiriant byloje surinktus įrodymus, taip pat ir priimtus CPK 314 straipsnio tvarka, patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialinės teisės normas. Neatsižvelgdamas į apeliacinio skundo ribas, apeliacinės instancijos teismas taip pat patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnyje nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta (CPK 329 str.). Ši byla nagrinėjama atsakovo pateikto apeliacinio skundo ribose.

12. Nagrinėjamu atveju apeliacijos dalykas – patikrinimas, ar pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino atskirai gyvenančio tėvo turtinę padėtį bei pagrįstai priteisė nepilnamečiams vaikams 6 480 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą už 36 mėnesius, nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d.

13. Atsakovas apeliacinį skundą iš esmės grindžia tuo, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas 6 480 Eur dydžio išlaikymo įsiskolinimą nepilnamečiams vaikams neatsižvelgė į atsakovo prastą turtinę padėtį, išlaikytinius ir pažeidė proporcingumo principą.

Teisėjų kolegija pažymi, kad abiejų tėvų pareiga išlaikyti savo vaikus iki jų pilnametystės yra įtvirtinta Konstitucijos 38 str. 6 d., taip pat nustatyta įstatymuose (CK 3.156 str., 3.192 str. 1 d.). Vaikams teikiamo išlaikymo dydis paprastai nustatomas tėvų susitarimu ir jis priklauso tiek nuo vaikų poreikių, tiek nuo tėvų galimybių šiuos poreikius patenkinti (CK 3.192 str.). Jeigu tėvai nesusitaria ir (ar) vienas iš jų nevykdo šios pareigos, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.53 str. 3 d., 3.59 str., 3.76 str. 1 d., 3.194 str., 3.196 str.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2014 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-260/2014). Išlaikymas priteisiamas vaikui, atsižvelgiant tiek į vaiko būtinuosius poreikius (maistas, apranga, higiena ir pan.), reikalingus visapusiškam vaiko vystymuisi, tiek kreipiant dėmesį į vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgius, gabumų lavinimą ir panašiai, o motina ar tėvas, su kuriuo lieka gyventi vaikai, paskiriamas vaikams skirtų pinigų valdytoju uzufrukto teise (CK 3.185 str. 1 d.). Vaikui skirtas išlaikymas privalo būti naudojamas tik jo interesais (CK 3.203 str. 1 d.).

Paskirstant nustatytą išlaikymo sumą tarp tėvų, pirmiausia vadovaujamasi tuo, kad abu tėvai turi pareigą išlaikyti vaiką ir jų teisės bei pareigos yra lygios, tačiau nuo lygių dalių principo galima nukrypti dėl iš esmės skirtingos turtinės padėties ar kitų svarbių aplinkybių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje V. J. v D. V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010). Tėvų turtinei padėčiai įvertinti svarbu ir tai, kad su vienu iš tėvų lieka vaikas ir jam neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. gegužės 27 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. V. J. v V. J., bylos Nr. 3K-3-243/2010).

14. Dėl atsakovo gaunamų pajamų ir iš atsakovo priteisto įsiskolinimo išlaikymo dydžio.

Bylos duomenimis atsakovas pripažino, kad galėtų vaikams kas mėnesį teikti po 80 Eur išlaikymą. Atsakovo paaiškinimu šiuo metu atsakovas dirba sandėlio darbuotoju ir uždirba 380 Eur per mėnesį, gyvena pas savo motiną, moka mokesčius apie 40 Eur per mėnesį, taip pat moka paskolą bankui, turi santuokoje 2014 m. balandžio16 d. gimusią dukterį M.. Atsakovo paaiškinimu, jis bandė ieškotis geriau apmokamo darbo, tačiau tai jam nepavyko. Atsakovas neturi kitų papildomų pajamų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad orientaciniu kriterijumi, priteisiant vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažintinas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2004 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-259/2004; 2009 m. lapkričio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-495/2009; kt.), mažesnis išlaikymas teismo gali būti priteisiamas tik išskirtiniais atvejais, kai tėvai dėl susiklosčiusios itin sunkios turtinės padėties ar sveikatos būklės objektyviai nėra pajėgūs teikti didesnį išlaikymą. Paprastai minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas vaikui gali būti priteisiamas ir tuo atveju, jei vaiko tėvai nedirba, neturi turto, o jų pajamos yra minimalios. Tokia pozicija paaiškinama tuo, kad CK 3.192 straipsnyje įtvirtinta tėvų pareiga materialiai išlaikyti savo vaikus yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, bloga turtine padėtimi, kitų šeiminių ryšių susiformavimu ar kitomis aplinkybėmis.

Ieškovės paaiškinimu nustatyta, kad ji registruota darbo biržoje, gauna išmoką už vaikus 45,60 Eur, vasaros metu uogauja miškuose, laiko paukščius, sodina daržus, turi įvairių daržovių. Vaikai turi įvairių pomėgių piešia, žaidžia dėlionės, duktė K. rudenį eis į pirmąją klasę, sūnus A. lanko G. gimnazijoje ikimokyklinę klasę.

Pirmosios instancijos teismas kruopščiai įvertino surinktus byloje įrodymus ir labai detaliai nurodė, teismo vertinimu, būtinų vaikų poreikiams kas mėnesį patenkinti minimalių išlaidų dydį kiekvienam vaikui (maistui apie 55 Eur mėnesiui, namo išlaikymui 15 Eur, vaikų aprangai 40 Eur, vaiko vystymosi poreikiams užtikrinti 35 Eur, vaistams vidutiniškai apie 10 Eur, higienos priemonėms apie 15 Eur, laisvalaikio išlaidoms 10 Eur), teismo skaičiavimu šalių vaikų minimaliems poreikiams užtikrinti bendra suma sudaro 180 Eur per mėnesį, po 90 Eur kiekvienam vaikui. Pirmosios instancijos teismo išvada dėl išlaidų vaikų išlaikymui dydžio nustatymo ir, kad ginčo šalys turi prisidėti lygiomis dalimis prie vaikų poreikių tenkinimo yra teisinga (CPK 185 str.).

Nagrinėjamu atveju nesutiktina su apelianto argumentais, jog pirmosios instancijos teismas priteisdamas iš atsakovo po 90 Eur išlaikymą šalių nepilnamečiams vaikams, neatsižvelgė į prastą atsakovo finansinę padėtį bei tai, kad atsakovas neturi galimybės gauti daugiau pajamų. Priešingai, iš skundžiamo sprendimo turinio matyti, jog pirmosios instancijos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad atsakovas šiuo metu gauna 380 Eur pajamų, ieškovės ieškinio visa apimtimi netenkino ir priteisė po 90 Eur t. y., mažesnį nei ieškovės reikalautas (po 120 Eur) išlaikymą kiekvienam iš vaikų. Atkreiptinas dėmesys, jog nuo 2016 m. liepos 1 d. minimali mėnesio alga Lietuvoje yra 380 Eur. Taigi, skundžiamu sprendimu iš atsakovo yra priteistas mažesnis nei teismų praktikoje orientaciniu pripažintas išlaikymo dydis (po 90 Eur kiekvienam vaikui viso 180 Eur) ½ dalis minimalios mėnesio algos dviejų vaikų išlaikymui.

Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais, jog vien ta aplinkybė, kad atsakovas gauna 380 Eur darbo užmokestį, nėra pagrindas pripažinti, kad atsakovas neturi galimybių dirbti ir gauti pajamas, kurių pakaktų patenkinti savo nepilnamečių vaikų ir paties poreikius. Kolegijos vertinimu, pajamų neturėjimas ir negalėjimas įsidarbinti, negali būti teisėtas pagrindas paneigti vaiko teisę gauti bent minimalių poreikių tenkinimui reikalingą išlaikymą. Todėl pirmosios instancijos teismo nustatytas ginčo šalių nepilnamečiams vaikams išlaikymo dydis (90 Eur kiekvienam vaikui) yra protingo dydžio, minimaliai atitinka vaikų poreikius ir atsakovo galimybę teikti tokio dydžio išlaikymą vaikams. Teisėjų kolegija nekartoja pirmosios instancijos teismo argumentų, jiems pritaria ir laiko teisingais.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas priteistino išlaikymo įsiskolinimo dydį šalių nepilnamečiams vaikams, byloje nustatytas aplinkybes įvertino tinkamai, taip pat pagrįstai atsižvelgė į nepilnamečių vaikų amžių, ir poreikius, abiejų tėvų turtinę padėtį ir galimybes dėti pastangas, siekiant užtikrinti nepilnamečių vaikų poreikius ir interesus, dėl to keisti pirmosios instancijos teismo priteistą išlaikymo įsiskolinimo dydį nėra pakankamo pagrindo.

Atsakovas akcentuoja, kad nustatant išlaikymo įsiskolinimo sumą nebuvo atsižvelgta į tai, kad jis išlaiko 2014 m. balandžio 16 d. gimusią dukterį M. ir sutuoktinę, kuri nedirba, augina dukterį. Kaip nurodyta anksčiau, atsakovas yra dviejų vaikų K. ir A. tėvas, kurie gyvena su ieškove.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialinio aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010).

Negalima nuneigti to fakto, kad su vaikais gyvenanti motina turi daugiau išlaidų nei kartu su jais negyvenantis tėvas. Ginčo atveju apeliantas neginčija pirmosios instancijos teismo nustatytų aplinkybių, jog ieškovė su vaikais gyvena su sugyventiniu S. B. jo tėvui nuosavybės teise priklausančiame gyvenamajame name, kad ieškovė niekur nedirba, kad ieškovės pajamos yra atsitiktinio pobūdžio ir iš namų ūkio, jog prie ginčo šalių vaikų išlaikymo prisideda ieškovės sugyventinis, su kuriuo ieškovė augina jų bendrą vaiką sūnų E..

Atsakovas turi santuokoje gimusią dukterį M., gyvena kartu su vaiko motina. Atsakovas yra jauno amžiaus (gimęs 1989 m.), byloje nėra duomenų apie nepatenkinamą atsakovo sveikatos būklę ar kitas aplinkybes, kurios sudaro atsakovui kliūtį gauti darbą. Todėl tikėtina, kad atsakovas gali gauti darbo užmokestį pakankamo dydžio šeimos poreikiams užtikrinti.

Vertinant atsakovo galėjimą vienodomis sąlygomis prisidėti prie trijų vaikų išlaikymo pažymėtina, kad atsakovo gaunamos pajamos (380 Eur) leidžia skirti kiekvienam iš vaikų vienodą lėšų sumą (po 90 Eur x 3 vaikams). Esant tokioms aplinkybėms atmestinas atsakovo argumentas dėl tariamai teismo neįvertintų atsakovo galimybių vienodomis sąlygomis prisidėti prie trijų vaikų išlaikymo ir užtikrinti ginčo šalių vaikams orų gyvenimą, anuliuoti įsiskolinimą už vaikų išlaikymą, kadangi tai prieštarauja bylos medžiagai.

Atsakovas apeliaciniame skunde nurodė, kad prisidėjo prie vaikų išlaikymo. Atsiliepime į ieškinį atsakovas nurodė, kad davė vieną kartą 1 000 Lt ir nupirko dviratį dukrai, todėl teismas nepagrįstai iš atsakovo priteisė didėlį išlaikymo įsiskolinimą.

Ieškovės paaiškinimu, atsakovas žadėjęs mokėti ieškovei vaikų išlaikymui po 100 Eur kas mėnesį, penkis metus vaikams jokio išlaikymo neteikė, nelankė ir nesidomėjo vaikais.

Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus darbuotojams bendraujant su vaikais 2016 m. rugpjūčio 31 d. nustatyta, kad vaikai nėra matę tikrojo tėčio, jo neprisimena, tačiau žino, kad jo vardas V., vaikams apie taip papasakojo vaikų mama.

Teisėjų kolegija pažymi, jog įrodinėjimo našta ginčo klausimu paskirstytina taip, kad atsakovas, siekdamas paneigti ieškovės reikalavimo dėl išlaikymo įsiskolinimo (ar jo dalies) pagrįstumą, turi pateikti įrodymus, patvirtinančius, jog išlaikymą vaikams teikė paskutinius trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos. Tačiau tokių įrodymų, teisėjų kolegijos vertinimu, atsakovas į bylą nepateikė.

Teisėjų kolegija sprendžia, kad byloje surinkta daugiau įrodymų (ieškovės paaiškinimas, vaikų paaiškinimas), jog atsakovas prie vaikų išlaikymo nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. neprisidėjo, neteikė vaikams išlaikymo ir jų nematė jau kelis metus. Esant tokioms aplinkybėms pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad atsakovas privalo sumokėti nuo 2013 m. liepos 1 d. iki 2016 m. liepos 1 d. išlaikymo įsiskolinimą vaikams už 36 mėnesius (po 90 Eur x 2 vaikams) viso 6 480 Eur.

Todėl atsakovo argumentai dėl tariamai teikiamo išlaikymo vaikų poreikiams tenkinti atmestini kaip neįrodyti (CPK 178, 185 str.).

17. Dėl skundžiamo teismo sprendimo teisėtumo.

Apibendrinusi išdėstytas aplinkybės, teisėjų kolegija atmeta kaip nepagrįstus apelianto argumentus, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai ir (ar) neteisingai įvertino šalių turtinę padėtį, vaikų poreikius. Esant išdėstytoms ir įvertintoms ginčo situacijos aplinkybėms, spręstina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai jas vertino vaikų interesų naudai, t. y. vertino, kad šalių turtinė padėtis leidžia priteisti vaikų poreikius atitinkantį ginčo išlaikymo dydį ir tai neturės neigiamos įtakos šalių, jų dabartinių šeimų gyvenimo sąlygoms ir kokybei.

Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos rašytinių įrodymų visumą, šalių procesiniuose dokumentuose išdėstytus argumentus, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines, materialines teisės normas, priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą, nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamos teismų praktikos tokio pobūdžio bylose, jį naikinti apeliacinio skundo motyvais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmetamas, o skundžiamas sprendimas paliekamas nepakeistas (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

18. Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016 m. gruodžio 5 d. ir 2016 m. gruodžio 14 d. sprendimais dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. 2.12-(NTP-2-)-16-T-4410-20519 ir Nr. 2.12-(NTP-2-)-16-T-4410-21260 atsakovui V. J. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, garantuojant ir apmokant 50 procentų išlaidų (b. l. 67–68). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Iš teismui pateiktos Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016 m. gruodžio 14 d. pažymos dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų Nr. (2.16)NTP-7-13766, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą, matyti (b. l. 69), kad apeliacinės instancijos teisme atsakovui suteiktos antrinės teisinės pagalbos advokato darbo užmokesčio išlaidos sudaro 98,43 Eur. Atmetus apeliacinį skundą, valstybei iš atsakovo priteistina valstybei 50 (98,43eurų: 50) procentų teisinių paslaugų apmokėjimo išlaidų (CPK 96 str. 2 d.).

Dokumentų įteikimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos valstybei (b. l. 76), nes išlaidų sumą sudaro mažiau nei 3 (3,20 eurų :50 procentų) eurai (CPK88 str. 3 p.).

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Šakių rajono apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 15 d. sprendimo nekeisti.

Priteisti iš atsakovo V. J. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 49,21 (keturiasdešimt devyni eurai dvidešimt vienas centas) Eur už advokato pagalbą apeliacinės instancijos teisme, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (Nr. LT24 7300 0101 1239 4300) „Swedbank“ AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.