Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

išvadą byloje teikiančios Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Indrei Jurjonienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės G. K. ieškinį dėl tėvystės nustatymo, išlaikymo priteisimo, vaikų gyvenamosios vietos nustatymo pareikštą atsakovui V. J., išvadą byloje teikiant Šakių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Dėl tėvystės nustatymo

Civiliniame procese vyraujantis dispozityvumo principas reiškia, kad šalys ir kiti proceso dalyviai laisvai disponuoja jiems priklausančiomis procesinėmis teisėmis (CPK 13 straipsnis). Šalys plačiai naudojasi proceso įstatymo suteikiamomis procesinėmis galimybėmis: ieškovas nustato bylos nagrinėjimo dalyką, turi teisę keisti ieškinio dalyką ir pagrindą, padidinti ar sumažinti ieškinyje pareikštus reikalavimus, atsisakyti ieškinio, atsakovas turi teisę pripažinti ieškinį ir kt. (CPK 42 str. 1 d.). Sisteminė proceso įstatymo analizė leidžia spręsti, kad ieškinio dalyko ar pagrindo pakeitimas bei ieškinyje pareikštų reikalavimų padidinimas ar sumažinimas yra skirtingos ir savarankiškos procesinės teisės, kurios sukelia skirtingus teisinius padarinius. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiant ieškinio dalyką ar pagrindą, pakinta ieškinio elementai, o sumažinant ar padidinant ieškinio reikalavimus, tik padidėja ar sumažėja ieškinio dalyko apimtis, bet pats ieškinio dalykas nesikeičia, kadangi išlieka tas pats materialusis teisinis reikalavimas. Atsakovui patenkinus vieną iš ieškinyje pareikštų reikalavimų, ieškovas turi teisę atsisakyti patenkinto reikalavimo.

Dėl gyvenamosios vietos nepilnamečiui vaikui nustatymo

Dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo

Nustatant vaiko poreikius, būtina atsižvelgti į tai, kad visapusiškam vaiko vystymuisi turi būti tenkinami ne tik jo būtinieji poreikiai (maistas, apranga, higiena ir pan.), bet skiriamas dėmesys vaiko laisvalaikio, bendravimo, saviraiškos pomėgiams, lavinami gabumai. Tėvų turtinė padėtis turi būti vertinama, atsižvelgiant į faktinių aplinkybių visumą: tėvų gaunamas pajamas, turimą kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą, investicijas, sveikatą, išlaikytinių skaičių, taip pat į tėvų elgesį, siekiant uždirbti, gauti pajamas vaikams išlaikyti. Tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra imperatyvi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis ar išlaikymo teikėjo nerūpestingu, nesąžiningu elgesiu. Nustatant vieno iš tėvų turtinę padėtį, vertintinas ne tik jo turimas turtas ir gaunamos pajamos, bet ir tai, kokių priemonių jis ėmėsi, kad gautų atitinkančias savo amžių bei profesines galimybes pajamas, iš kurių būtų teikiamas išlaikymas vaikams. Nustatant vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties proporcingumą turi būti nurodyta, kokia dalimi tėvų gaunamos pajamos ir turimas turtas, t. y. tėvų turtinė padėtis, gali užtikrinti vaikų poreikių tenkinimą. Jei tėvų turtinė padėtis leidžia, turi būti nustatytas maksimaliai patenkinantis vaikų poreikius išlaikymo dydis (CK 3.192 straipsnio 2 dalis), jei ne – tai išlaikymo dydis turi patenkinti būtinus vaiko poreikius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartį, priimtą civilinėje byloje B. D. v. R. D., bylos Nr. 3K-3-101/2010).

Nesantuokinio vaiko tėvas ir motina turi tokias pačias pareigas išlaikyti vaiką, kaip ir gimusį santuokoje (Europos konvencijos dėl nesantuokinių vaikų teisinio statuso 6 straipsnio 1 dalis). Galiojančiuose Lietuvos teisės aktuose vienodai pripažįstama ir ginama tiek gimusio santuokoje vaiko, tiek nesantuokinio vaiko teisė į išlaikymą, nes ši teisė yra prigimtinė.

Lietuvos Aukščiausiais Teismas aiškina, kad vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 4 punktas, 11 straipsnis). Negalima užtikrinti deramo vaikų fizinio, protinio, dvasinio, moralinio ir socialinio vystymosi, jei jie nepakankamai maitinami. Vaiko maisto poreikiai priklauso nuo vaiko amžiaus, individualių vaiko augimo ir kitų aplinkybių. Teismui nustatant minimalius vaiko poreikius maistui atsižvelgtina į vaikams ir mokiniams nustatytas vienos dienos maitinimo normas. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2005 m. liepos 13 d. Nr. ISAK-1384 nustatytos ministerijai pavaldžių įstaigų vaikams ir mokiniams vienos dienos maitinimo normos (ikimokyklinio amžiaus vaikams – 7,25 Lt; bendrabutyje gyvenantiems mokyklinio amžiaus - 8,5 Lt; mokyklinio amžiaus, kurie mokosi įstaigose, bet negyvena bendrabučiuose, - 5,4 Lt; Sanatorinių internatinių mokyklų – 9,25 Lt ir kt.). Pagal šiuos reikalavimus matyti, kad atsižvelgiant į vaikų amžių, jų minimalus poreikis maistui yra apie 55 Eur mėnesiui kiekvienam vaikui.

Teismų praktikoje aiškinama, kad vaiko poreikis turėti gyvenamąjį būstą užtikrinamas teisės aktuose įtvirtinant vaiko teisę į gyvenamąjį būstą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 13 straipsnis). Šią teisę turi įgyvendinti abu vaiko tėvai. Vaiko būstas turi užtikrinti kitų vaiko teisių, t. y. teisės į sveiką ir saugią aplinką (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 8 straipsnio 1 punktas), teisės į asmeninį gyvenimą, asmens neliečiamybę, garbę ir orumą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 10 straipsnis), teisės į mokslą (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 14, 35 straipsniai), teisės į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 16 straipsnis) ir kt., įgyvendinimą. Tuo atveju, kai tėvų turtinė padėtis leidžia, vaiko teisei į būstą užtikrinti turi būti skiriama tiek lėšų, kad vaikui būtų sudaryta galimybė turėti atskirą kambarį, būstas turėtų patogumus, kurie galimi vaiko ir tėvo (motinos) gyvenamojoje vietovėje. Išlaidas, susijusias su vaiko teisės į gyvenamąjį būstą tenkinimu, sudaro: tinkamo būsto nuomos išlaidos, išlaidos būsto priežiūrai, remontui, šildymui, komunalinių patarnavimų išlaidos ir kitos, tenkančios vaiko daliai.

Iš byloje esančių duomenų matyti, kad G. K. su nepilnamečiais vaikais gyvena jos sugyventinio tėvui priklausančiame gyvenamajame name. Kadangi kiekvieną mėnesį reikalingos lėšos namo išlaikymui, teismas konstatuoja, kad protinga suma tenkanti kiekvienam vaikui kas mėnesį yra 15 Eur.

Vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti tokią aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Išlaidos vaiko aprangos poreikiams tenkinti nustatomos tokio dydžio, kad vaikas turėtų aprangos ir apavo komplektus metų (žiemos, pavasario, vasaros, rudens) sezonams, sportinę, laisvalaikio aprangą, atitinkančią vaiko ūgį ir dydį. Nustatant šiuos vaiko poreikius atsižvelgtina į vaiko aprūpinimo apranga minimalias normas. Orientaciniais kriterijais nustatant šias normas gali būti nustatytos vaikų globos įstaigų, specialiųjų vaikų auklėjimo ir globos namų vaikų aprūpinimo apranga ir minkštuoju inventoriumi minimalios normos, kuriose nustatyta, kad, pavyzdžiui, žieminis paltas - 1 vienetas 3 metams, demisezoninis paltas (puspaltis, striukė) - 1 vienetas 3 metams, žieminis galvos apdangalas - 1 vienetas 3 metams, medvilniniai viršutiniai marškiniai (džemperiai) - 3 vienetai 3 metams ir kt. Nors ieškovė nenurodė tikslios sumos išleidžiamos vaikų aprangai, tačiau teismas laiko, kad minimalius poreikius užtikrinti būtina 40 Eur per mėnesį suma kiekvienam vaikui.

Vaiko poreikiai mokslui nustatomi atsižvelgiant į tėvų pareigą sudaryti materialines sąlygas vaikams mokytis iki įstatymuose nustatyto amžiaus, užtikrinti vaiko parengimą mokyklai, mokymąsi pagal ugdymo programą, vystyti vaiko gebėjimus (Konstitucijos 41 straipsnis, Švietimo įstatymo 7-16, 46 straipsniai, 47 straipsnio 2 dalis). Teismas, spręsdamas klausimą dėl vaiko išlaikymo dydžio, turi nustatyti, kokios išlaidos yra būtinos konkretaus vaiko mokymo ir neformalaus ugdymo, ikimokyklinio ir specialaus ugdymo išlaidoms padengti. Šias išlaidas sudaro išlaidos mokymosi priemonėms įsigyti, mokestis už mokslą, po pamokinę priežiūrą ir veiklą, apmokėjimas repetitoriams, transporto ir kitos būtinos išlaidos (Švietimo įstatymo 72 straipsnis, Transporto lengvatų įstatymo 5 straipsnis ir kt.). Iš bylos duomenų matyti, kad šiuo metu šalių dukrai K. yra 7 metai, kuri lanko mokyklą, o sūnui A. – 6 metai, kuris lanko darželį, o kitais metais taip pat pradės lankyti mokyklą. Taip pat vaikui pilnavertiškai vystantis jiems reikalingi žaislai, knygos ir kt. priemonės. Teismas mano, kad bendrai vaiko vystymosi poreikiams minimali suma yra 35 Eur kiekvienam vaikui.

Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos (nemokamos), o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos (Vaiko teisių konvencijos 24 straipsnis, CK 3.155 straipsnio 2 dalis, Sveikatos sistemos įstatymo 85 straipsnio 2 dalis). Materialiniai vaiko poreikiai sveikatai priklauso nuo vaiko sveikatos būklės. Tuo atveju, kai vaikas turi sveikatos problemų ir yra būtinos išlaidos vaiko gydymui (vaistams, procedūroms ir kt.), teismas, atsižvelgdamas į gydytojų išvadas, turi nustatyti, kokios išlaidos yra būtinos vaiko sveikatai užtikrinti ir (ar) vaiką gydyti. Tai gali būti rašytiniai įrodymai iš sveikatos priežiūros institucijų apie vaiko sveikatos būklę, gydyti taikomus medikamentus, fizioterapijos priemones ir kita. Ieškovė byloje tokių duomenų nepateikė. Tačiau teismas atsižvelgia į tai, kad vaikams yra būtinos higienos priemonės (muilas, dantų valymo priemonės ir kt.), vitaminai, o kartais ir vaistai. Teismas laiko, kad vidutiniškai vaistams išleidžiama suma yra apie 10 Eur, o higienos priemonėms būtina suma yra apie 15 Eur per mėnesį kiekvienam vaikui.

Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį (Vaiko teisių konvencijos 31 straipsnis, Vaiko teisių apsaugos pagrindųjį statymo 16 straipsnis). Pareiga rūpintis vaiko laisvalaikiu reiškia tai, kad būtina sudaryti vaikui materialines sąlygas visapusiškai dalyvauti kultūriniame gyvenime, atsižvelgiant į jo amžių, raidos lygį, leisti laisvalaikį taip, kiek reikia vaiko psichologinei, fizinei ir dorovinei raidai. Vaikui, atsižvelgiant į jo gebėjimus ir norus, taip pat turi būti sudarytos materialinės sąlygos dalyvauti įvairiuose papildomuose užsiėmimuose, sporto, kultūros renginiuose, lankyti teatrus, koncertus, vaikų atostogų stovyklas, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams ir panašiai. Mažamečiams vaikams ypač svarbi teisė žaisti. Iš pateiktų apibendrinti bylų matyti, kad šalys, apskaičiuodamos išlaikymo dydį, retai kada atsižvelgia į šiuos vaiko poreikius, todėl teismas, nepriklausomai nuo šalies reikalavimų, turi įvertinti protingas išlaidas šiems vaiko poreikiams patenkinti ir įtraukti jas į apskaičiuojamą bendrą išlaikymo sumą. Pažymėtina, kad gali būti apskaičiuojami ir vaiko poreikiai, kurie nepatenka į pirmiau nurodytas vaiko poreikių grupes, tačiau yra būtini vaikui. Nors ieškovė nenurodė šio poreikio, tačiau teismas visapusiškai užtikrindamas vaiko interesus laiko, kad būtina užtikrinti vaiko interesą dalyvauti socialiniame gyvenime, turėti turiningą laisvalaikį, kas akivaizdžiai turės įtakos vaiko asmenybės raidai. Tad nustatytina, jog šiam poreikiui užtikrinti būtina nustatyti 10 Eur kasmėnesinį dydį kiekvienam vaikui.

Taigi teismui nustačius vaikų poreikius matyti, kad šalių vaikams minimaliems poreikiams užtikrinti būtinas 180 Eur per mėnesį išlaikymas kiekvienam vaikui.

Ieškovė nurodė, kad jokių pajamų šiuo metu neturi, tačiau prie nepilnamečių šalių vaikų išlaikymo prisideda ieškovės sugyventinis. Visas jų šeimos pajamas sudaro sugyventinio gaunamas darbo užmokestis, kuris per mėnesį sudaro apie 800 Eur (neatskaičius mokesčių). Atsakovas nurodė, kad jo gaunamas atlyginimas yra apie 380 Eur per mėnesį. Bylos duomenimis šalys nuosavybės teise jokio nekilnojamojo turto neturi.

Teismas pažymi, kad asmens galėjimas ar negalėjimas pagerinti savo turtinę padėtį yra vertinamoji aplinkybė, priklausanti tiek nuo objektyvių, tiek nuo subjektyvių veiksnių. Subjektyvūs veiksniai – tai paties asmens pastangos, noras, požiūris ir jo vertinamos galimybės gauti pajamas; objektyvūs – išsilavinimas, amžius, sveikata, šalies ekonominė situacija ir kt. aplinkybės, kurių asmuo negali valdyti ir negali būti laikomas už jas atsakingu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. I. v. R. I., bylos Nr. 3K-3-32/2010; 2010 m. vasario 9 d. nutartis, priimta civilinėje byloje D. B. v. K. M., bylos Nr. 3K-3-71/2010). Išanalizavus ir įvertinus bylos medžiagą, šalių paaiškinimus, argumentus, atsižvelgiant į nurodytus teisinius išlaikymo mokėjimo, jo dydžio nustatymo aspektus, teismas daro išvadą, jog šalių turtinė padėtis iš esmės yra vienoda ar skiriasi nežymiai ir yra pakankama užtikrinti vaikams bent minimalius būtinuosius poreikius. Vadovaudamasis išvardytų aplinkybių visuma, teismas konstatuoja, kad nėra pagrindo nukrypti nuo Lietuvos Respublikos CK 3.156 straipsnio 1 dalyje įtvirtinto tėvų valdžios lygybės principo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, formuodamas praktiką šios kategorijos bylose, yra nurodęs, kad, sprendžiant išlaikymo dydžio priteisimo klausimą, yra būtina atsižvelgti į tai, pas kurį iš tėvų gyvena nepilnametis vaikas, nes tokiu būdu jam ir taip neišvengiamai tenka didesnis aprūpinimo teikimas, nes tai susiję su nuolatiniu, kasdieniu materialiniu aprūpinimo užtikrinimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-05-27 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-243/2010). Negalima nuneigti to fakto, kad su vaiku gyvenanti motina turi daugiau išlaidų nei kartu su jais negyvenantis tėvas. Kaip matyti iš bylos duomenų, abi šalys turi dar po vieną nepilnametį išlaikytinį. Taip pat teismas vertindamas tėvų galimybes tenkinti vaikų poreikius atsižvelgia į tai, jog šalių vaikai yra mažo amžiaus, todėl jiems būtina kasdieninė, ištisinė priežiūra ir rūpestis. Ieškovė privalo savo laiką skirti vaikų lavinimui, priežiūrai, kas sumažina jos galimybes įsidarbinti ir dirbti didesnį skaičių valandų ir/ar ieškotis papildomų pajamų.

Atsižvelgiant į esamą tėvų turtinę padėtį teismas konstatuoja, jog šalių vieno vaiko poreikių patenkinimo suma yra 180 Eur ir ši suma atitinka tėvų turtinę padėtį. Atkreiptinas dėmesys, jog, kaip buvo nurodyta, teismas gali priteisti išlaikymą ne tik būtiniems vaiko poreikiams užtikrinti, tačiau esant galimybėms turi būti užtikrinti ir tie poreikiai, kurie padeda vaiką ugdyti pilnaverte ir sveika asmenybe. Taigi teismas atsižvelgdamas į teismo nustatytas aplinkybes konstatuoja, jog nurodytas išlaikymo dydis atitinka tėvų finansinę padėtį ir turėtų būti dalintinas lygiomis dalimis.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CK 3.185 str. 1 d., 3.190 str. 1 d. nustatytina, kad nepilnamečiams vaikams priteistą išlaikymą uzufrukto teise tvarkys ieškovė, vaikų motina G. K..

Sprendimo dalis dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (Lietuvos Respublikos CPK 282 str. 1 d., 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo skolos priteisimo

Ieškovė teismo posėdžio metu patikslino, kad prašo priteisti susidariusį išlaikymo įsiskolinimą vaikams K. J. ir A. J., už laikotarpį nuo 2013-07-01 iki 2016-07-01 sumoje 7000 eurų.

Teismas išlaikymą priteisia nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos (Lietuvos Respublikos CK 3.200 straipsnis). Pagal Lietuvos Respublikos CK 3.192 straipsnio 1 dalį tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, t. y. nuo vaikų gimimo dienos. Vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos, tarp jų - ir dėl išlaikymo, yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Vaiko teisių konvencijos 7 straipsnis, CK 3.137 straipsnis). Vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Vaiko kilmės patvirtinimas siejamas su jo gimimo diena ir nuo jos atsiranda su kilme susijusios vaikų ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos. Tuo atveju, jei tėvas (motina), vykdęs išlaikymo pareigą, ją vykdyti nutraukia, išlaikymas priteisiamas nuo tada, kai tėvas (motina) pradeda nevykdyti pareigos materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Pareiga materialiai išlaikyti vaikus susijusi su gyvybiškai svarbių vaikų vystymosi poreikių patenkinimu, todėl ji turi būti teikiama nuolat, be pertraukų ir reikiamo dydžio bei formos. Teismas turi atsižvelgti, nustatydamas, nuo kada priteisti išlaikymą, o jei tėvas (motina) išlaikymą yra teikęs - nuo kada nutrūko vaiko išlaikymo pareigos vykdymas. Tai, kad motina (tėvas) nesikreipė laiku į teismą dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiam vaikui, neturi reikšmės išlaikymo įsiskolinimo priteisimui, tačiau jis priteisiamas ne daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Iš bylos duomenų matyti, kad atsakovas V. J. neteikė išlaikymo savo vaikams K. J. ir A. J. nuo 2011 metų pabaigos. Vadovaujantis minėta nuostata, kad išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos, teismas konstatuoja, jog ieškovės prašomas išlaikymo įsiskolinimo laikotarpis skaičiuotinas nuo 2013-07-01 iki 2016-07-01 yra pagrįstas ir teisingas. Tačiau teismas atsižvelgdamas į priteistina išlaikymo dydį kiekvienam vaikui, mažina ieškovės prašomą išlaikymo įsiskolinimo sumą iki 6480 Eur (90 Eur x 2 (vaikai) x 36 (mėn.) = 6480 Eur) Teismas laiko tokią sumą teisingą, todėl iš atsakovo priteistina nepilnamečiams vaikams K. J. ir A. J. 6480 Eur materialinio įsiskolinimo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Byloje yra Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2016-06-16 sprendimas dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo, Nr. 2.1-(NTP-2-)-16-T-2447-9675, kurio pagrindu ieškovei G. K. buvo teikta antrinė teisinė pagalba, atleidžiant ieškovę 100 procentų nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų ir proceso išlaidų (b. l. 4). Pagal Lietuvos Respublikos CPK 99 straipsnio 2 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas teismas priteisia savo iniciatyva, gavus valstybės garantuojamą teisinę pagalbą organizuojančios institucijos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų apskaičiavimą. Teismui pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus 2016-08-24 pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, Nr. NTP-7-8789, pagal kurią teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą G. K. valstybės patirtas išlaidas sudaro – 115,80 Eur advokato užmokestis. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 96 str. 1 d., bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė dėl savo socialinio statuso ir materialinės padėties buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai.

Atsižvelgiant į tai, kad ieškovės reikalavimai patenkinti 90 proc. (iš prašomos po 100 Eur išlaikymo dydžio sumos kiekvienam vaikui, priteistina 90 Eur – 90 proc. patenkinto reikalavimo), iš atsakovo valstybei priteistina: iš 115,80 Eur – 104,22 Eur už advokato pagalbą ir kitas su antrinės teisinės pagalbos teikimu susijusias išlaidas.

Ieškovė yra atleistina nuo žyminio mokesčio, todėl žyminis mokestis priteistinas iš atsakovo. Iš atsakovo į valstybės biudžetą priteistinas 65 Eur žyminis mokestis dėl išlaikymo priteisimo (12 mėn. x 90 Eur = 1080 Eur x 3 proc. = 32,40 Eur x 2 vaikai = 64,80 Eur, suapvalinus 65 Eur) bei 194 Eur žyminis mokestis už priteistą įsiskolinimą (6480 Eur x 3 proc. = 194,40 Eur, suapvalinus 194 Eur), viso – 259 Eur žyminio mokesčio, nuo kurių sumokėjimo ieškovė atleista (Lietuvos Respublikos CPK 80 str. 1 d. 1 p. ir 5 p., 82 str., 85 str. 1 d. 3 p., 93 str., 96 str. 1 d.).

Kadangi teismo patirtų išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma yra itin maža, nesiekianti Teisingumo ministro ir Finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatyto dydžio, teismas sprendžia, jog šios išlaidos tarp dalyvių neskirstytinos.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos CPK 268 str., 270 str., 271 str., 282 str. 2 d. 1 p., 387 - 389 str., 392 str., 394 - 399 str., Lietuvos Respublikos CK 3.146 - 3.148 str., 3.149-3.153 str., 3.192 str., 3.194 str., 3.196 str., teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Nustatyti K. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su vaikų motina G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje.

Priteisti iš V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą nepilnamečiams vaikams K. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), kas mėnesį mokamą periodinėmis išmokomis kiekvienam po 90 Eur (devyniasdešimt eurų) nuo 2016 m. liepos 1 d. iki vaikų pilnametystės, sumokant iki kiekvieno mėnesio 25 dienos.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 6480 Eur (šešis tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt eurų) materialinio įsiskolinimo nepilnamečiams vaikams K. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini).

Ieškovę G. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) paskirti nepilnamečių vaikų K. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir A. J., gim. (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), priteistų išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 104, 22 Eur (vieną šimtą keturis eurus dvidešimt du centus) už advokato pagalbą, pervedant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą (Nr. (duomenys neskelbtini) „Swedbank“, AB, įmokos kodas – 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Priteisti iš atsakovo V. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 259 Eur (du šimtus penkiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio valstybei. Ši suma turi būti sumokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 188659752, į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią „Swedbank“, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Sprendimo dalį dėl materialinio išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.

Per 3 darbo dienas, po sprendimo įsiteisėjimo dienos, išsiųsti Šakių rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriui sprendimo nuorašą vykdymui.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus apeliacinį skundą per Šakių rajono apylinkės teismą.