Panevėžio apygardos teismo nutartis, e2A-14-544/2019

Teismas: Panevėžio apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2019-02-18
Bylos Nr.: e2A-14-544/2019
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Ramunė Čeknienė (pran.), Laimantas Misiūnas, Birutė Valiulienė
Atsakovas: UAB „Amber Alliance“
Ieškovas: UAB „Alobera mediena“
Advokatai: Rasa Stankauskienė, Darius Butvilavičius

Kategorijos

2.6.8.8Sutarčių aiškinimas

Pirmosios instancijos teismo Civilinė byla Nr. e2A-14-544/2019

teisėjas Liudvikas Myško Teisminio proceso Nr. 2-30-3-00118-2018-9

Procesinio sprendimo kategorija: 2.6.8.8.; 2.6.8.9.; 2.6.10.5.1.; 2.6.16.4.; 3.1.7.6.; 3.2.4.11.; 3.3.1.18.3. (S)

PANEVĖŽIO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2019 m. vasario 18 d.

Panevėžys

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Ramunės Čeknienės, kolegijos teisėjų Laimanto Misiūno ir Birutės Valiulienės, sekretoriaujant Loretai Talžūnienei, dalyvaujant ieškovės atstovei advokatei Rasai Stankauskienei, atsakovės atstovams direktoriui V. N., advokatui Dariui Butvilavičiui,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės (toliau – UAB) „Alobera mediena“ ir atsakovės UAB „Amber Alliance“ apeliacinius skundus dėl Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. liepos 20 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. e2-2233-732/2018 pagal ieškovės UAB „Alobera mediena“ ieškinį atsakovei UAB „Amber Alliance“ dėl daikto pagerinimo ir daikto trūkumų pašalinimo išlaidų, procesinių palūkanų priteisimo ir atsakovės priešieškinį ieškovei dėl išlaidų, reikalingų pastato atstatymui, nuomos mokesčio, procesinių palūkanų priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovė UAB „Alobera mediena“, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.501 straipsniu, 6.485 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1 punktu, 6.37 straipsnio 2 dalimi, 6.210 straipsnio 2 dalimi bei tarp šalių sudarytos sutarties nuostatomis, prašė priteisti iš atsakovės UAB „Amber Alliance“ 14803 Eur daikto pagerinimo ir 5047 Eur daikto trūkumų pašalinimo išlaidų, 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo įvykdymo dienos bei bylinėjimosi išlaidas.

2. Nurodė, kad šalys 2011 m. lapkričio 28 d. sudarė Nekilnojamųjų daiktų subnuomos sutartį dėl gamybai vykdyti reikalingų patalpų ir teritorijos nuomos (toliau - ir Sutartis). Nekilnojamus daiktus perdavus atsakovei, nuo 2013 m. sausio 1 d. Sutartis iš subnuomos buvo pakeista į nuomos sutartį, o nuomotoju tapo ir teises bei pareigas pagal Sutartį perėmė atsakovė UAB „Amber Alliance“.

3. Sutartimi šalys susitarė dėl pastato/remonto dirbtuvių, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymimų plane 2p2b patalpų 1-24, 1-25, 1-26, 1-27, 1-28, 1-29, 1-30, 1-31 ir žymimų plane 1p1b patalpų 1-37, 1-38, 1-39, 1-40, 1-41, 1-42, 1-43, 1-44, 1-45, 1-46, 1-47, 1-48 bei pastato – priešgaisrinio rezervuaro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (toliau - ir Turtas) nuomos.

4. Sutarties 3.2 punktu nuomotojas, be kita ko, įsipareigojo: įrengti Turte nuotekų sistemą (3.2.3 punktas); padidinti Turte įvadinę elektros galią iki 400 kW (3.2.4 punktas); nuomininkui pareiškus pageidavimą iki 2012 m. sausio 15 d., nugriauti remonto dirbtuvėse, kurios pažymėtas plane 1p1b, vidines pertvaras (3.2.8 punktas); atlyginti nuomininkui jo turėtas dokumentais pagrįstas Turto pagerinimo išlaidas, atliktas su nuomotojo leidimu (3.2.11 punktas).

5. Nuomotojas tinkamos nuotekų sistemos neįrengė, todėl 2012 m. rugpjūčio 31 d. tarp ieškovės ir UAB „Hidro sistemos“ buvo sudaryta Prekės, darbo pirkimo pardavimo sutartis Nr. 120822-22, pagal kurią UAB „Hidro sistemos“ pardavė ieškovei ir sumontavo Turte biologinį valymo įrengimą, nuotekų siurblinę su priedais, už kuriuos ieškovė sumokėjo 18616,47 Lt.

6. Įvadinės elektros galios Turte padidinimo klausimas buvo išspręstas ieškovei ir tuometinei nuomotojai UAB „Anthalit“ 2011 m. lapkričio 28 d. pasirašius Statybos rangos sutartį, kuria UAB „Anthalit“, be kita ko, įsipareigojo padidinti Turte elektros galią iki 400 kW, o ieškovė įsipareigojo už šiuos darbus apmokėti. Už elektrotechninės dalies techninį projektą ieškovė sumokėjo 5000 Lt, o už elektros galios padidinimą 38226,32 Lt.

7. Be to, Nuomotojai nevykdant Sutarties 3.2.8 punkto sąlygos, ieškovė 2012 m. vasario 23 d. sudarė Statybos rangos sutartį su UAB „Magistra“ dėl gamybinio pastato vidinių pertvarų griovimo darbų, už kuriuos rangovei sumokėjo 5047 Eur (17427,44 Lt).

8. Ieškovės nuomone, pagal Sutarties 3.2.1 punktą, CK 6.501 straipsnio 1 dalies nuostatas, teismų praktiką atsakovė turi jai atlyginti 14803 Eur Turto pagerinimo išlaidas bei 5047 Eur kompensaciją už griovimo darbus, kurie įgalino išnuomotas gamybines patalpas naudoti pagal paskirtį ir kuriuos pagal Sutarties 3.2.8 punktą privalėjo atlikti, tačiau neatliko, nuomotoja (CK 6.485 straipsnio 2 dalies 1 punktas).

9. Ieškovė tvirtino, kad leidimai atlikti Turto pagerinimus buvo gauti, nuotekų sistemos įrengimo bei įvadinės elektros galios padidinimo būtinumas yra įvardintas Sutarties 3.2.3., 3.2.4. punktuose, apie Turto pagerinimų atlikimą atsakovei (pradinei nuomotojui UAB „Anthalit“) buvo žinoma ir jokių prieštaravimų dėl atliekamų darbų nebuvo reiškiama. Turto pagerinimui patirtos išlaidos yra realios, protingos ir pagrįstos.

Šalies argumentai

10. Atsakovė pateikė ir priešieškinį, kuriuo prašė priteisti iš ieškovės 9284,61 Eur pastato – remonto dirbtuvių patalpų 1-33, 1-34, 1-35, 1-36 atstatymui, 1393,88 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei bylinėjimosi išlaidas.

11. Nurodė, kad pagal Sutartį ieškovei buvo išnuomotos tik sutarties 1.1.1. punkte konkrečiai nurodytos patalpos, o patalpos 1-33, 1-34, 1-35, 1-36 išnuomotos nebuvo, todėl ieškovė negalėjo nei išgriauti šių patalpų pertvarų, nei naudotis patalpų plotu be papildomo nuomos mokesčio. Sutartimi ieškovė įsipareigojo be išankstinio nuomotojos sutikimo nedaryti mechaninio poveikio Turtui, be nuomotojos rašytinio leidimo neperplanuoti ir/ar nepertvarkyti Turto ar jo dalies, atlyginti nuomotojos nuostolius, patirtus dėl Turto sugadinimo ar žuvimo.

12. Remiantis UAB „Baltijos statybos organizacija“ 2018 m. balandžio 23 d. sudaryta lokaline sąmata, patalpų 1-33, 1-34, 1-35, 1-36 atstatymas kainuos 9284,61 Eur (be PVM). Taipogi už naudojimąsi pastato – remonto dirbtuvių patalpų 1-33, 1-34, 1-35, 1-36 plotu per laikotarpį nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2018 m. balandžio 23 d. ( nuo sekančios dienos po minėtų patalpų pertvarų išgriovimo iki šio priešieškinio parengimo dienos) ieškovė nesumokėjo atsakovei 1393,88 Eur nuomos mokesčio (be PVM).

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

13. Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmai 2018 m. liepos 20 d. sprendimu priešieškinį atmetė, o ieškinį tenkino iš dalies ir iš atsakovės UAB „Amber Alliance“ priteisė ieškovei UAB „Alobera mediena“ 4456 Eur daikto pagerinimo išlaidų, 482,68 Eur bylinėjimosi išlaidų. 2018 m. rugsėjo 6 d. papildomu sprendimu teismas priteisė iš atsakovės ieškovei 6 procentų dydžio metines procesines palūkanas už priteistą sumą (4456 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme (2018 m. kovo 20 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

14.Teismas nustatė, kad 2011 m. lapkričio 28 d. UAB „Anthalit“ ir ieškovė sudarė Nekilnojamųjų daiktų subnuomos sutartį, kuria subnuomotoja UAB „Anthalit“ įsipareigojo už sutartyje nustatytą užmokestį ir kitomis sutartyje nustatytomis sąlygomis perduoti subnuomininkei ieškovei laikinai nuo 2011 m. lapkričio 30 d. iki 2031 m. lapkričio 30 d. valdyti bei naudoti virš nurodytą Turtą. Nuo 2013 m. sausio 1 d. sutartis iš subnuomos pakeista į nuomos sutartį, nuomotoju tapo atsakovė UAB „Amber Alliance“, jai perėjo visos subnuomos sutartyje numatytos subnuomotojo teisės ir pareigos.

15. Nekilnojamųjų daiktų subnuomos sutarties 3.2.3 punktu Turte įrengti nuotekų sistemą įsipareigojo subnuomotojas. Nors subnuomotoja UAB „Anthalit“ nuotekų sistemą įrengė, ieškovės teigimu, sistema buvo įrengta administracinėse patalpose, kitame aukšte, jos pajėgumai neatitiko ieškovės poreikių, todėl savo lėšomis įsirengė naują didesnio pajėgumo nuotekų sistemą. Iš byloje pateiktų rašytinių įrodymų teismas nustatė, kad ieškovės įrengto buitinių nuotekų biologinio valymo įrenginio NV-2 paros valomų nuotekų kiekis yra 1,4 kub. m. per dieną, o atsakovės įrengta nuotekų sistema išvalo iki 1 kub. m per parą.

16. Teismo vertinimu, buitinės nuotekų sistemos įrengimas gamybinėse patalpose laikytinas pastato pagerinimu. Liudytojai patvirtino, kad darbininkai nesinaudojo atsakovės įrengtu sanitariniu mazgu administracinėje pastato dalyje. Vertino, kad šia nuotekų sistema ir padidėjusiais nuotekų valymo pajėgumais galės naudotis ir kiti pastato valdytojai ateityje. Ji sudaro galimybes atskirti gamybines patalpas ir joje vykdomą veiklą nuo, sąlyginai vadinamo, administracinio korpuso, taigi tai nėra pagerinimai, skirti pastato pritaikymui specialiems ieškovės poreikiams ar veiklai, o yra laikytini pastato pagerinimu.

17. Įvertinęs Sutarties 3.2.11, 4.2.2, 4.2.6 punktų nuostatas ir tai, kad šalių sudarytoje sutartyje buvo išreikštas subnuomininkės poreikis objekte turėti nuotekų sistemą, teismas sprendė, jog tai, kad šalys galbūt skirtingai suprato nuotekų sistemos poreikį, nepaneigia fakto, jog sutartyje toks pagerinimas minimas. Teismas nustatė, kad atsakovės atstovas reguliariai lankėsi patalpose, kurios išnuomotos ieškovei, jis nepaneigė, kad matė ir žinojo, jog ieškovė Turte rengia kitą nuotekų sistemą. Teismas pažymėjo, kad ši sistema buvo įrengta 2012 m. rudenį, taigi atsakovė daugiau kaip 5 metus nereiškė dėl to prieštaravimų, nelaikė to sutarties pažeidimu. Įvertinęs nustatytas aplinkybes ir kasacinio teismo praktiką analogiškose bylose, teismas konstatavo, kad ieškovė buvo gavusi atsakovės sutikimą Turte įrengti nuotekų sistemą.

18. Teismas nurodė, kad nuomotojas, davęs leidimą darbams, gerinantiems daiktą, negali atsisakyti atlyginti pagerinimui būtinų išlaidų tuo pagrindu, kad atlikti pagerinimai jam nebūtini ar kad daiktas galėjo būti naudojamas ir jo nepagerinus. Teismo nuomone, faktą, kad ieškovė pagerino atsakovės Turtą jame savo lėšomis įrengdama nuotekų sistemą, patvirtina ieškovės ir UAB „Hidro sistemos“ sudaryta Prekės, darbo pirkimo pardavimo sutartis Nr. 120822-22, 2012 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaita faktūra HDS Nr. 229 18616,47 Lt (4456 Eur), kurią ieškovė ir prašo priteisti iš atsakovės.

19. Nors atsakovė tvirtino, kad nėra įrodymų, kiek padidėjo turto vertė, įrengus antrą nuotekų sistemą bei kad neatsižvelgta į nusidėvėjimą, tačiau teismas vertino, jog ieškovės pateikti dokumentai pagrindžia sumą, kuri buvo išleista pagerinimo darbams, ši suma apima ir įrenginių montavimo darbus. Atsakovė nepateikė argumentų, kaip ir kokiu būdu turėtų būti mažinama prašoma priteisti suma, todėl teismas sprendė, kad 4456 Eur atitinka realumo, būtinumo, protingumo kriterijus ir ją ieškovei priteisė iš atsakovės CK 6.501 straipsnio 1 dalies pagrindu.

20. Teismas vertino, kad tą pačią dieną, kaip ir nuomos sutartis, sudaryta Statybos rangos sutartimi, greta kitų darbų, UAB „Anthalit“ įsipareigojo padidinti elektros galią iki 400 kW, o ieškovė 1.1 ir 2.7 punktais įsipareigojo jai apmokėti už šiuos darbus, taigi, šalys aiškiai nustatė, jog ieškovė prisiima išlaidas už elektros galios padidinimą, todėl sprendė, kad 10347 Eur išlaidų nėra pagrindo laikyti daikto pagerinimo išlaidomis, kurios priteistinos ieškovei.

21. Pažymėjo, kad, nors Sutarties 3.2.4 punktu subnuomotoja UAB „Anthalit“ įsipareigojo padidinti Turte įvadinę elektros galią iki 400 kW, Sutarties 3.2.11 punktas, kuriuo remiasi ieškovė, šiuo atveju netaikytinas, kadangi juo reglamentuojami kiti, sutartyje konkrečiai neaptarti atvejai. Teismo nuomone, Statybos rangos sutartis, liudytojos parodymai patvirtina atsakovė poziciją, kad subnuomotojas iš karto išreiškė valią neprisiimti šių darbų išlaidų ir į AB Lesto (operatorių) dėl elektros įrenginių galios padidinimo kreipėsi tik kaip energijos vartotojas objekte su tikslu suderinti techninį projektą ir sąmatas, gauti reikiamus dokumentus, sudaryti sąlygas operatoriui įrengti įrenginius savo nuosavybės ribose ir pan., o ieškovė su tokiomis sąlygomis sutiko. Tai, jog ieškovė padidinta elektros galia naudojosi ne tik išsinuomotame Turte, tačiau ir gretimame jai nuosavybės teise priklausančiame sklype esančiuose gamybiniuose objektuose, taipogi leidžia manyti, kad apmokėjimas už galios padidinimą buvo prisiimtas nesitikint išlaidų atlyginimo, o įvertinus, kad pagerinimas leis padidinti gamybos darbų apimtis keliuose objektuose.

22. Teismo vertinimu, nėra pagrindo iš atsakovės priteisti 5047 Eur trūkumų šalinimo išlaidų, nes Sutarties 3.2 ir 3.2.8 punktuose buvo įtvirtinta subnuomotojos pareiga, subnuomininkei pareiškus pageidavimą iki 2012 m. sausio 15 d., nugriauti pastate, plane pažymėtame 1p1b, vidines pertvaras. Pasibaigus šiam terminui, išnyko subnuomotojos pareiga nurodytame objekte atlikti griovimo darbus. Byloje nėra įrodymų, kad ieškovė iki nustatytos datos būtų kreipusis į subnuomotoją su reikalavimu nugriauti vidines pertvaras. Todėl, įvertinęs Sutarties 4.1.1 punktą, teismas sprendė, kad ieškovė numatė (turėjo numatyti), kad, suėjus sutartyje apibrėžtam terminui ir nepareiškus minėto reikalavimo, siekiant patalpas pritaikyti savo reikmėms gali reikėti pašalinti vidines pertvaras savo lėšomis (CK 6.485 straipsnio 5 dalis).

23. Teismas nustatė, kad Sutarties 1.1.1 punkte yra išvardintos konkrečios patalpos, kurios už nustatytą užmokestį perduotos ieškovei laikinai valdyti bei naudoti. Priešieškinyje už naudojimąsi pagal Sutartį neišnuomotomis patalpomis 1-33, 1-34, 1-35 ir 1-36 atsakovė prašė priteisti 1393,88 Eur nesumokėto nuomos mokesčio, apskaičiuoto nuo datos, kai buvo išgriautos patalpas skiriančios pertvaros iki priešieškinio parengimo dienos, bei prašė priteisti 9284,61 Eur, reikalingus nugriautų pertvarų minėtose patalpose atstatymui.

24. Priešieškinio reikalavimų dėl nesumokėto nuomos mokesčio ir sumos pertvarų atstatymui priteisimo teismas netenkino vadovaudamasis tuo, kad Sutarties 6.3 punktu nustatyta, jog sutarties priedai, pakeitimai ir/ar papildymai turi būti sudaromi raštu, pasirašomi šalių ir sudaro neatskiriamą sutarties dalį. Teismas sprendė, kad šalių elgesys patvirtina, jog sutarties sąlygos buvo pakeistos: ieškovė atvirai, nepertraukiamai ir to neslėpdama naudojosi patalpomis, kurios nebuvo įtrauktos į sutartį, nugriovė pertvaras, kurios nebuvo numatytos sutartyje, o atsakovė apie tai žinojo, nereiškė jokių pretenzijų ar papildomų reikalavimų, savo lėšomis užmūrijo angas, taip sudarydama sąlygas ieškovei naudotis padidėjusiu patalpų plotu. Teismas pažymėjo, kad 2012 m. vasario 2 d. ir 2013 m. rugsėjo 16 d. šalys sudarė Sutarties priedus, kuriais pakeitė subnuomos/nuomos mokestį, todėl sprendė, kad tarp šalių buvo praktika raštu derinti nuomos mokesčio dydį. Tačiau jokie rašytiniai susitarimai dėl nuomos už minėtas patalpas, kurios nenurodytos sutartyje, nebuvo sudaryti. Kadangi 6 metus atsakovė ieškovei jokia forma nereiškė pretenzijų dėl padidėjusio ploto bei nugriautų pertvarų, teismas sprendė, jog tokiu elgesiu ji sutiko su pertvarų nugriovimu ir faktiniu nuomojamo ploto padidinimu už tą pačią kainą, kad šalių valia dėl sutarties sąlygų keitimo ir tolesnio sutarties vykdymo sutapo.

III. Apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos teisiniai argumentai

25. Apeliaciniu skundu ieškovė prašo panaikinti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas dėl 10347 Eur daikto pagerinimo išlaidų, susijusių su įvadinės elektros galios padidinimu, ir šią ieškinio dalį patenkinti, taip pat pakeisti sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir jas priteisti proporcingai patenkintų ir atmestų reikalavimų daliai.

26. Ieškovė skunde nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles, netinkamai aiškino 2011 m. lapkričio 28 d. Statybos rangos sutarties sąlygas, kaip įtvirtinančias pareigą ieškovei pačiai apmokėti Turto pagerinimo išlaidas bei sąlygas, pagal kurias būtent atsakovė buvo įpareigota padidinti elektros galią Turte, netinkamai aiškino ir taikė CK 6.501 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypimo nuo apeliaciniame skunde cituojamos praktikos, ir tai lėmė neteisėtos ir nepagrįstos skundžiamos teismo sprendimo dalies priėmimą.

27. Tvirtina, kad ieškovė (nuomininkė) byloje įrodė visas sąlygas, būtinas nustatyti sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų priteisimo iš atsakovės (nuomotojos): pagerino išsinuomotą daiktą; turėjo nuomotojo leidimą daryti daikto pagerinimus; turėtų būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutartimi nebuvo nustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių.

Žemesnės instancijos teismas

28. Teismas privalėjo įvertinti aplinkybę, kad elektros įvadinės galios padidinimas iki 400 kW reiškia neatskiriamą Turto pagerinimą, kuris padidino jo vertę neterminuotam laikotarpiui, nes atsakovė ateityje pati galės naudotis padidinta elektros galia arba Turtą išnuomoti kitiems nuomininkams, vykdantiems gamybos veiklą, kuriai reikalinga didesnė elektros galia, tai atitiko patalpų paskirtį ir jų naudojimo pobūdį bei kainavo ieškovei dideles lėšas.

29. Tvirtina, kad atsakovė neįrodė, jog elektros galios padidinimas buvo reikalingas tik ieškovei, nes ji valdė gretimo žemės sklypo dalį ir jame vykdė veiklą, todėl priešinga teismo išvada nepagrįsta. Liudytoja I. P. patvirtino, kad elektros galios padidinimas buvo reikalingas Turto naudojimui pagal nuomos paskirtį gamybos veiklai vykdyti. Nutraukus Sutartį, ieškovė neteks galimybės naudotis padidintos elektros galios įvadu ir Turte, ir gretimame žemės sklype, tačiau įvadas liks atsakovės (nuomotojos) nuosavybe, dėl ko padidės Turto techninės savybės ir galimybės jį naudoti gamybos paskirčiai.

30. Minėtam Turto pagerinimui nuomotojos leidimas buvo gautas, nes dėl įvadinės elektros galios padidinimo buvo susitarta Sutarties 3.2.4 punkte. Pati atsakovė atliko šiuos elektros galios padidinimo darbus. Šalys Sutartyje sutarė, kad subnuomotoja (atsakovė) įsipareigoja atlyginti subnuomininkei (ieškovei) jo turėtas dokumentais pagrįstas turto pagerinimo išlaidas, atliktas subnuomotojo leidimu; laikoma, kad turto pagerinimas atliktas su subnuomotojo leidimu, jei pagerinimai atlikti subnuomotojo (Sutarties 3.2.11 punktas). Pažymėjo, kad apie Turto pagerinimų atlikimą ir su tuo susijusių darbų vykdymą pradinei nuomotojai UAB „Anthalit“ visada buvo žinoma ir ji jokių prieštaravimų dėl atliekamų darbų nereiškė.

31. Teismas 10347 Eur turto pagerinimui patirtas išlaidas už įvadinės elektros galios padidinimą turėjo pripažinti pagrįstomis, būtinomis ir realiai patirtomis, nes ieškovė leistinais rašytiniais įrodymais jas pagrindė pateikdama į bylą sutartis, sąskaitas faktūras ir atsiskaitymo pagal jas dokumentus.

32. Apeliantės nuomone, teismas netinkamai aiškino Sutarties 3.2.11 punkto sąlygą taip, kad, neva, ji įtvirtina kitus, Sutartyje neaptartus atvejus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad šalys 2011 m. lapkričio 29 d. Statybos rangos sutartimi, susitarė dėl kitokių Turto pagerinimo išlaidų atlyginimo taisyklių. Subnuomotojos pareiga atlyginti Turto pagerinimo išlaidas įtvirtinta tame pačiame Sutarties punkte, kuriame nustatyta visa eilė subnuomotojos (atsakovės) pareigų, susijusių su išnuomoto Turto pritaikymu gamybinei veiklai. Šalių susitarimas, kad subnuomotojos atlikti pagerinimai laikomi atliktais jo sutikimu, yra nestandartinė nuostata, todėl šalys Sutarties 3.2.11 punkte, nenumatydamos jokių išimčių, ir detalizavo, kad subnuomotojui atlikus tam tikrus turto pagerinimo darbus, laikoma, kad tai yra pagerinimai, atlikti subnuomotojo sutikimu, už kuriuos kompensuoja subnuomotojas.

33. Mano, kad teismas turėjo laikytis sisteminio sutarčių aiškinimo principo, atsižvelgti ne į atskiras jos nuostatas, o vertinti visą tekstą, įskaitant ir Sutarties 4.1.1. punktą, kuriuo šalys pripažino tik tuos Turto trūkumus ir Turto pagerinimo darbus, kuriuos aptarė Sutartyje. Sutarties 3.2.1. - 3.2.11 punktuose šalys ir aptarė Turto trūkumus, kuriuos subnuomotojas turi ištaisyti, Turto pagerinimus, kuriuos subnuomotojas privalo atlikti, bei nustatė subnuomotojo atliekamų Turto pagerinimų kompensavimo tvarką – jeigu darbus atlieka subnuomotojas, laikoma, kad pagerinimai atlikti jo sutikimu ir už juos atlygina subnuomotojas.

34. 2011 m. lapkričio 28 d. Statybos rangos sutartyje nėra išreikšto šalių susitarimo, kad Turto pagerinimo išlaidas privalės kompensuoti ieškovė, todėl vien tai, kad šalys susitarė, jog konkrečius darbus atliks subnuomotoja, o subnuomininkė apmokėjo už juos, nereiškia, kad šalys pakeitė Sutarties nuostatą dėl Turto pagerinimo išlaidų kompensavimo. Ieškovė niekada neatsisakė CK 6.501 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos jos teisės į turėtų ženklių 10347 Eur vertės Turto pagerinimui išlaidų atlyginimą.

35. Pažymėjo, kad teismas Sutarties 3.2.4. punkto sąlygą neteisingai ir priešingai jos esmei aiškino tik kaip subnuomotojos įsipareigojimą kreiptis į elektros energijos operatorių dėl projekto ir kitų klausimų suderinimo bei sąlygų operatoriui įrengti įrenginius savo nuosavybės ribose sudarymo. Įvadinės elektros galios didinimas yra atsakovei priklausančio Turto pagerinimas investuojant 10347 Eur, todėl už tai ji turi apmokėti pati. Jeigu tokias išlaidas būtų prisiėmusi ieškovė, tai būtų buvę aptarta Sutartyje. Visi Sutarties 3.2. punkte esantys subnuomotojos įsipareigojimai reiškia, kad ji savo sąskaita turi atlikti turto pagerinimo ir trūkumų šalinimo darbus, o 3.2.4. punktas nėra išskirtinis. Kadangi šalys Sutartyje nebuvo nustatę specifinių Turto pagerinimo išlaidų atlyginimo taisyklių, teismas turėjo remtis CK numatyta tvarka ir Sutarties 3.2.11 punktu.

36. Apeliantė (ieškovė) tvirtina, kad teismas netinkamai paskirstė šalių patirtas bylinėjimosi išlaidas, nes nesivadovavo CPK 93 straipsnio 1 dalies reikalavimais. Kadangi priešieškinis buvo atmestas, teismas ieškovei turėjo priteisti 1006,14 Eur bylinėjimosi išlaidų. Tačiau teismas, netinkamai pritaikęs procesines teisės normas, ieškovei priteisė tik 482,68 Eur bylinėjimosi išlaidų, todėl ši sprendimo dalis turėtų būti pakeista.

Atsiliepimas

37. Atsiliepimu į ieškovės apeliacinį skundą atsakovė UAB „Amber Alliance“ prašo ieškovės apeliacinį skundą atmesti ir priteisti atsakovės patirtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Nurodo, kad ieškovės skundžiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis yra teisėta ir pagrįsta.

38. Nurodo, kad pagal atsiliepime nurodomą kasacinio teismo praktiką bei remiantis galiojančiu teisiniu reguliavimu teismas pagrįstai konstatavo, kad įvadinės elektros galios padidinimas nėra daikto pagerinimas. Elektros galia nėra materialus objektas (daiktas), daikto sudėtinė dalis, priklausinys ir pan., todėl vien dėl to ji negali būti laikoma daikto pagerinimu. Dėl elektros galios padidėjimo nepadidėja pastato vertė, UAB „Anthalit“ nuosavybėn nebuvo perduotas su galios padidinimu susijęs turtas, nes jis liko AB „Lesto“ nuosavybė. Sutarties sudarymo metu Turte buvo 150 kW elektros galia ir papildoma galia nebuvo reikalinga. Jos padidinimas buvo susijęs su specifiniais ieškovės poreikiais. Didesnė elektros galia kitam nuomininkui gali būti nereikalinga, todėl, atsižvelgiant į ekonomiškumo, pelningumo, naudingumo principus, ši savybė gali mažinti turto ekonominį patrauklumą.

Žemesnės instancijos teismas

39.Tarp ieškovės ir UAB „Anthalit“ sudarytos statybos rangos sutarties 1.1 punkte šalys susitarė, jog elektros galios padidinimas iki 400 kW daromas ne UAB „Anthalit“, o UAB „Alobera mediena“ sąskaita. Teismas nustatė, kad ieškovė už šiuos darbus su UAB „Anthalit“ atsiskaitė. Jeigu elektros galios padidinimas turėjo būti daromas ne ieškovės, o atsakovės sąskaita, tuomet ieškovei nebuvo pagrindo prisiimti sau įsipareigojimo už tai apmokėti ir tą apmokėjimą įvykdyti.

Šalies argumentai

40. Atsakovė UAB „Amber Alliance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. liepos 20 d. sprendimą: ieškovės ieškinio dalį dėl 4456 Eur daikto pagerinimo išlaidų priteisimo ieškovei atmesti, o jos priešieškinį patenkinti bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad ginčijama sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta netinkamai taikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas bei netinkamai įvertinus žemiau nurodomas bylos faktines aplinkybes.

41. Nesutinka su teismo išvada, kad egzistuoja įstatyminiai ir sutartiniai pagrindai pripažinti ieškovės nurodytas išlaidas daikto pagerinimu bei kad yra teisinės sąlygos jas iš atsakovės priteisti ieškovei. Liudytojos ieškovės direktorės I. P. parodymais nustatyta, kad 2011 m. lapkričio 28 d. nuomos Sutartį rengė ieškovės teisininkas, taigi Sutarties neaiškumai turėtų būti vertinami ne ją rengusios ieškovės naudai.

42. Sutarties 3.2.3 punkte buvo numatyta, kad Subnuomotojas įsipareigoja įrengti Turte nuotekų sistemą, tačiau šalys nesusitarė kokio tipo, kokių techninių charakteristikų ir kurioje konkrečiai vietoje turi būti įrengta nuotekų sistema. Nėra ginčo, kad po Sutarties sudarymo subnuomotoja UAB „Anthalit“ įrengė Turtui skirtą nuotekų sistemą. Ieškovė nereiškė atsakovei pretenzijų, kad nuotekų sistema yra netinkama ir nederino su atsakove sprendimo įrengti Turte antrą nuotekų sistemą. Ieškovė dar vieną nuotekų sistemą įrengė 2012 m. rugsėjo mėnesį ir jau po to, kai atsakovė ją jau buvo įrengusi. 2013 m. sausio 1 d. pagal Sutartį nuomotoja tapus UAB „Amber Alliance“, ieškovė jos neinformavo, kad turi turtinių pretenzijų dėl antros nuotekų sistemos įrengimo išlaidų atlyginimo. Taigi ieškovė daugiau nei 5 metus po nuotekų sistemos įrengimo laikė, kad šis Subnuomotojo įsipareigojimas yra įvykdytas tinkamai. Todėl teismui nebuvo teisinio pagrindo konstatuoti nei kad atsakovė neįvykdė Sutarties 3.2.3. punkte įsipareigojimo, nei kad antros nuotekų sistemos įrengimas buvo būtinas, nei kad atsakovė tam yra davusi leidimą ar sutikimą (Sutarties 3.2.1., 4.2.2., 4.2.6., 6.1, 6.3 punktai).

Žemesnės instancijos teismas

43. Teismas nukrypo nuo nagrinėjamu klausimu formuojamos apeliaciniame skunde minimos kasacinio teismo praktikos, nes joje laikomasi nuomonės, kad leidimas dėl daikto pagerinimo turi būti išankstinis, t. y. gaunamas pirmiau nei atliekami pagerinimai, kad daikto savininkas, spręsdamas, ar duoti jo daiktą nuomojančiam asmeniui leidimą pagerinti daiktą, turi teisę detaliai išsiaiškinti, ką ir kaip ketinama daryti su jo daiktu, kaip pasikeis daikto savybės ir naudojimo galimybės dėl atliktų pagerinimų.

Šalies argumentai

44. Apeliantė nurodo, kad nesutinka su teismo išvada, jog ieškovės patirtos išlaidos antros nuotekų sistemos įrengimui padidino turto vertę, nes labai abejotina, kad Turtas su dviem nuotekų sistemomis yra vertingesnis būtent tiek, kiek kainuoja jų įrengimas. Pagal teismų praktiką būtinomis atlygintinomis turto pagerinimo išlaidomis pripažįstama ne turėtų išlaidų suma, o jos dalis, atitinkanti turto vertės padidėjimą. Įrodymų, ar padidėjo ir kiek padidėjo Turto vertė dėl antros nuotekų sistemos įrengimo nepateikta. Atsakovės įrengta nuotekų sistema yra tinkama ir funkcionuoja pagal tiesioginę paskirtį, todėl neprieštarauja, jog ieškovė savo įrengtą perteklinę sistemą pasiimtų, atstatydama pradinę Turto būklę.

Atsiliepimas

45. Atsakovė tvirtina, kad ieškovė nepagrįstai tvirtino, kad Sutarties 1.1.1. punkte nurodant išnuomotas patalpas padaryta klaida, nes Sutartį rengė ieškovės teisininkas. Jeigu ieškovė siekė išsinuomoti visas pastato – remonto dirbtuvių patalpas, Sutarties tekste būtų nurodytas tik patalpų registro numeris. Remiantis Sutarties 6.1., 6.3 punktais šalys keisdavo Sutarties sąlygas tik raštu. Tačiau pirmosios instancijos teismas šių aplinkybių nelaikė teisiškai reikšmingomis ir konstatavo priešingai, kad Sutarties pakeitimai buvo padaryti ne raštu, o kitokia forma, kuriai suteikė didesnę teisinę reikšmę.

Žemesnės instancijos teismas

46. Teismo sprendime nurodytos aplinkybės, kad, ieškovei nugriovus pertvaras, UAB „Anthalit“ vadovas matė, jog jos yra nugriautos, kad vėliau užmūrijo durų angas, negali būti laikomos pagrindu konstatuoti UAB „Anthalit“ ir atsakovės sutikimą su tokiu savo teisių pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas tokius pat faktus vertino skirtingai, nes, ieškovei po daugiau nei 5 metų pateikus ieškinį dėl daikto pagerinimo išlaidų įrengus nuotekų sistemą kompensavimo, reikalavimą patenkino (nors išsakė ir prašymą taikyti ieškinio senaties terminą), o atsakovės reikalavimą, pareikštą po tokio paties laikotarpio, atmetė.

47. Apeliantė tvirtina, kad ieškovei Sutartimi nebuvo išnuomotos minėtos patalpos, kuriose išgriautos pertvaros, todėl ieškovė 2012 m. kovo mėnesį neturėjo teisinio pagrindo nei jų griauti, nei naudotis šiomis patalpomis nemokėdama už jas nuomos mokesčio. Tokios teisės jai nesuteikė ir Sutarties 4.2.2., 4.2.6., 4.2.8., 4.2.9. punktai. Kadangi ieškovė niekada nebuvo gavusi UAB „Anthalit“ ar atsakovės sutikimo ar leidimo griauti neišnuomotų patalpų pertvaras ir perplanuoti Turtą, tai privalo atlyginti atsakovei neišnuomotų patalpų pertvarų atstatymo išlaidas.

48. Atsakovė apeliacinį skundą grindžia ir tuo pagrindu, kad pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu nepagrįstai jai iš ieškovės nepriteisė 581,62 Eur išlaidų advokato pagalbai apmokėti proporcingai atmestų ieškinio reikalavimų daliai (77,55 % nuo 750 Eur (be PVM)), tuo pažeidė CPK 93 straipsnio 2 dalies reikalavimus.

Atsiliepimas

49. Atsiliepimu į atsakovės apeliacinį skundą ieškovė prašo jį atmesti, o sprendimo dalį, kuria tenkintas ieškinio reikalavimas dėl 4456 Eur daikto pagerinimo išlaidų priteisimo iš atsakovės ir atmestas atsakovės priešieškinis, palikti nepakeistą.

50. Dėl Turto pagerinimo išlaidų, susijusių su nuotekų sistemos įrengimu, ieškovė nurodo, kad kadastrinių matavimų bylos duomenys patvirtina, jog gamybos paskirties pastatą sudaro dvi dalys, kurios turi skirtingą žymėjimą plane: 1p1b žymimos remonto dirbtuvės, o 2p2b žymimos administracinės patalpos. Pagal Sutarties 1.1. punktą ieškovei buvo išnuomotos remonto dirbtuvės, plane žymimos 1p1b, ir administracinės patalpos, plane žymimos 2p2b, vizualiai susidedančios iš dviejų atskirų korpusų, sujungtų tarpusavyje koridoriumi. Pasirašant Sutartį ieškovei faktiškai buvo perduotos tik remonto dirbtuvės, o Sutarties 3.2.2. punkte šalys susitarė, kad subnuomotojas įrengs 250 kv. m. administracines patalpas ir atskiru priėmimo-perdavimo aktu perduos šių patalpų naudojimą subnuomininkui.

51. Šalių sudaryta Sutartis turi būti aiškinama tiek lingvistiniu, tiek sisteminiu metodais, kurių pakanka tikrosios Sutarties šalių valios išsiaiškinimui ir nėra jokio pagrindo aiškinti Sutartį ją pasiūliusios šalies nenaudai. Sutarties 3.2.3. punktas, numatantis subnuomotojui pareigą Turte įrengti nuotekų sistemą, turi būti aiškinamas neatsiejamai nuo 3.2.2 punkto bei nuo Sutarties 1.1. punkte įvardintos Turto sąvokos. Neabejotina, kad į administracinių patalpų įrengimą įeina ir sanitarinio mazgo (tualeto) patalpose įrengimas. Tačiau Sutarties 3.2.3. punkte kalbama apie nuotekų sistemos įrengimą visam Turtui, ne tik administracinėms patalpoms. Tualetų ir nuotekų sistemos įrengimas administracinėse patalpose įėjo į sunuomotojo pareigą, numatytą Sutarties 3.2.2. punkte ir šią pareigą atsakovė įvykdė. Tuo tarpu Sutarties 3.2.3. punkte numatytos pareigos įrengti nuotekų sistemą Turte atsakovė neįvykdė ir remonto dirbtuvių poreikiams pritaikytos nuotekų sistemos neįrengė.

52. Nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentu, kad Sutartis nenustatė, kokia, kokio pajėgumo ir galingumo nuotekų sistema turėjo būti įrengta, nes Sutarties 3.2.3. punkte numatyta subnuomotojos pareiga įrengti Turte nuotekų sistemą apėmė subnuomotojos pareigą įrengti ją tiek administracinio korpuso darbuotojams, tiek gamybos korpuso darbuotojams, nes Sutarties 3.2.3. punkte kalbama apie visą Turtą, apibrėžtą Sutarties 1.1. punkte.

53. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad UAB „Anthalit“ įrengta nuotekų sistema yra buitinė ir per mažo pajėgumo, todėl galėjo patenkinti tik administracinių patalpų darbuotojų poreikius, tačiau buvo nepakankama remonto dirbtuvių 35 darbuotojų poreikiams. Be to, tai neatitiko ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. balandžio 24 d. nutarimo „Dėl buities, sanitarinių ir higienos patalpų įrengimo reikalavimų aprašo patvirtinimo Nr. 501“ reikalavimų.

54. Ieškovės įrengta nuotekų sistema atitinka remonto dirbtuvėse dirbančių darbuotojų poreikius, ji tinkamai funkcionuoja, leis ateityje naudoti remonto dirbtuves atskirai nuo administracinių patalpų ir taip užtikrinti visapusišką ir tinkamą Turto naudojimą pagal paskirtį. Nuotekų sistemos įrengimo visam Turtui poreikio aptarimas Sutartyje pats savaime reiškė, kad Subnuomotojas sutiko dėl tokios nuotekų sistemos įrengimo reikalingumo, todėl laikytina, kad subnuomotojo sutikimas dėl šio Turto pagerinimo išreikštas raštu Sutartyje.

55. Nurodė, kad teismas nenukrypo nuo Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuojamos teismų praktikos ir tinkamai aiškino bei taikė CK 6.501 straipsnio nuostatas.

56. Nurodė, kad visiškai sutinka su teismo išvadomis, kad ieškovės įrengta nuotekų sistema gamybinėse patalpose pagerino Turtą, o atsakovė apeliaciniame skunde jokiais įrodymais ar argumentais teismo išvadų nepaneigė. Mano, kad ieškovė neprivalėjo reikšti atsakovei pretenzijų dėl turto pagerinimo darbų, numatytų Sutarties 3.2.3. punkte, o, kadangi tokios nuotekų sistemos reikalingumas aptartas Sutartyje, pats ją įrengė, taip pagerindamas Turtą savo lėšomis. Tvirtina, kad teismas teisingai nustatė, jog subnuomotojos leidimas nuotekų sistemos įrengimo darbams buvo duotas, nes nuomotojo leidimas pagerinimams atlikti neprivalo būti rašytinės formos (CK 6.501 straipsnis). Atsakovė į bylą nepateikė įrodymų, kaip turėtų būti mažinama ieškovės prašoma priteisti suma už nuotekų sistemos įrengimą, duomenų apie nusidėvėjimą ar jo apskaičiavimą (CPK 12, 178 straipsniai). Todėl teismas teisėtai ir pagrįstai įvertino, kad ieškovės pateikti dokumentai pagrindžia sumą, kuri buvo išleista pagerinimo darbams ir kad ji atitinka realumo, būtinumo bei protingumo kriterijus.

57. Dėl atsakovės argumentų, susijusių su jos priešieškinio reikalavimų nepatenkinimu, ieškovė nurodo, kad, netgi Sutartyje esant išlygai, jog ji keičiama raštu, šiuo atveju Sutarties šalių elgesys (konkliudentiniai veiksmai) pakeitė raštu sudarytos sutarties turinį (CK 6.183 straipsnio 2 dalis). Byloje buvo nustatyta, kad minėtos pertvaros buvo išgriautos 2012 m. kovo mėnesį, atsakovė tai matė, pretenzijų nereiškė, pati užmūrijo durų angos, kas ir patvirtina, kad Sutarties sąlygos buvo pakeistos. 2012 m. vasario 2 d. ir 2013 m. rugsėjo 16 d. raštu sudarė Sutarties priedus, kuriais keičiamas subnuomos/ nuomos mokestis, tačiau rašytiniai susitarimai dėl nuomos mokesčio padidinimo už užimtas patalpas, kurios nenurodytos Sutartyje, nebuvo sudaryti. Sutartyje numatytas bendras nuomos mokestis už visą Turtą, neskaičiuojant jo pagal Turto plotą kvadratiniais metrais. Sutarties 3.2.8. punktu šalys numatė subnuomotojo pareigą subnuomininkui pareiškus pageidavimą iki 2012 m. sausio 15 d. nugriauti Pastate – remonto dirbtuvėse vidines pertvaras. Ieškovė šias pertvaras nugriovė vykdydama Sutarties 3.2.8. punktą. Atsakovė sutiko su Sutarties 3.2.8. punktu ir abi šalys vienodai jį suprato – kaip galimybę griauti visas ieškovo pasirinktas vidines pertvaras pastate, žymimame 1p1b. Todėl teismas pagrįstai konstatavo, kad, kadangi 6 metus atsakovė nei žodžiu, nei raštu nereiškė jokių pretenzijų dėl padidėjusio ploto bei nugriautų pertvarų, galima spręsti, kad ji sutiko su pertvarų nugriovimu ir faktiniu nuomojamo ploto padidinimu už tą pačią kainą.

58. Kadangi atsakovė priešieškiniu nereiškė reikalavimo atstatyti Turtą į pradinę būklę, o savo reikalavimą kildino iš Sutarties 4.2.2, 4.2.6, 4.2.8 punktų pažeidimų ir prašė priteisti jos preliminariai apskaičiuotas pertvarų atstatymo išlaidas, tokiam reikalavimui pagal CK 1.125 straipsnio 8 dalį yra taikomas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas, kuris ieškovės prašymu pagrįstai pritaikytas. Ieškovės reikalavimas dėl išlaidų Turto pagerinimui įrengiant nuotekų sistemą nėra reikalavimas dėl žalos atlyginimo, todėl jam netaikomas sutrumpintas ieškinio senaties terminas.

Šalies argumentai

59. Dėl bylinėjimosi išlaidų savo argumentus ieškovė nurodo pateikusi savo apeliaciniame skunde, todėl papildomai dėl šių aplinkybių nepasisako.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

60. Apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies. Pakeičiama pirmosios instancijos teismo sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų šalims priteisimo, o kita skundžiamo sprendimo dalis paliekama nepakeista (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

61. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinių skundų faktiniai ir teisiniai pagrindai bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinio proceso ribas, aspektus, kuriais tikrinamas apskųsto pirmosios instancijos teismo sprendimo teisėtumas ir pagrįstumas, nustato apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindai (CPK 320 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas, remdamasis ištirtais ir įvertintais duomenimis, konstatuoja, kad absoliučių pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų ir pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas šioje byloje nenustatyta (CPK 329 straipsnio 2 dalis).

Žemesnės instancijos teismas

62. Byloje esančių įrodymų visuma nustatyta, kad ieškovė UAB „Alobera mediena“ (subnuomininkė) ir UAB „Anthalit“ (subnuomotoja) 2011 m. lapkričio 28 d. sudarė Nekilnojamųjų daiktų subnuomos sutartį dėl gamybai vykdyti reikalingų patalpų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 2p2b patalpų 1-24, 1-25, 1-26, 1-27, 1-28, 1-29, 1-30, 1-31 ir žymėjimas plane 1p1b patalpų 1-37, 1-38, 1-39, 1-40, 1-41, 1-42, 1-43, 1-44, 1-45, 1-46, 1-47, 1-48 bei pastato – priešgaisrinio rezervuaro, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), subnuomos iki 2031 m. lapkričio 30 d. (toliau - ir Sutartis). Sutartis įregistruota viešajame registre.

63. Sutarties 3.2 punktu nuomotoja, be kita ko, įsipareigojo: įrengti Turte nuotekų sistemą (3.2.3 punktas); padidinti Turte įvadinę elektros galią iki 400 kW (3.2.4 punktas); nuomininkui pareiškus pageidavimą iki 2012 m. sausio 15 d., nugriauti pastate remonto dirbtuvėse, kuris pažymėtas plane 1p1b, vidines pertvaras (3.2.8 punktas); atlyginti nuomininkei jos turėtas dokumentais pagrįstas Turto pagerinimo išlaidas, atliktas su nuomotojos leidimu; laikoma, jog Turto pagerinimas atliktas su subnuomotojos (nuomotojos) leidimu, jei pagerinimai atlikti subnuomotojos (nuomotojos) (3.2.11 punktas).

64. Vykdydama Sutarties 3.2.3 punkte numatytą įsipareigojimą, tuometinė nuomotoja UAB „Anthalit“ 2012 m. balandžio 5 d. sudarė sutartį su UAB „Tikresta“, pagal kurią išnuomotame ieškovei Turto administraciniame pastate įrengė nuotekų sistemą, kuri išvalo 1 kubinį metrą nuotekų per parą (2012 m. balandžio 5 d. UAB „Tikresta“ ir UAB „Anthalit“ sudarytas darbų perdavimo-priėmimo aktas, PVM sąskaita faktūra Nr. 0658).

65. 2012 m. rugpjūčio 31 d. tarp nuomininkės ieškovės UAB „Alobera mediena“ ir UAB „Hidro sistemos“ buvo sudaryta Prekės, darbo pirkimo pardavimo sutartis Nr. 120822-22, pagal kurią UAB „Hidro sistemos“ perdavė ieškovei ir sumontavo Turte biologinį valymo įrengimą NV-2 bei nuotekų siurblinę su atitinkamais priedais, už kuriuos ieškovė pagal 2012 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 229 sumokėjo UAB „Hidro sistemos“ 18616,47 Lt (4456 Eur be PVM). Ši nuotekų sistema buvo įrengta gamybinėse patalpose ir per dieną jos išvalomų nuotekų kiekis yra 1,4 kubinio metro.

66. Siekiant padidinti įvadinę elektros galią iki 400 kW, ieškovė ir nuomotoja UAB „Anthalit“ 2011 m. lapkričio 28 d. pasirašė Statybos rangos sutartį, kuria UAB „Anthalit“ įsipareigojo padidinti Turte elektros galią iki 400 kW, o ieškovė pagal sutarties 1.1 ir 2.7 punktus įsipareigojo už šiuos darbus apmokėti ir už juos apmokėjo 2012 m. kovo 19 d. ir 2013 m. rugpjūčio 8 d. atlikus užskaitą.

Žemesnės instancijos teismas

67. Byloje nustatyta, kad ieškovė UAB „Aloberos mediena“ iki 2012 m. sausio 15 d. nepareiškė pageidavimo, kad nuomotoja (atsakovė) nugriautų pastate remonto dirbtuvėse, kuris pažymėtas plane 1p1b, vidines pertvaras, kaip tai numatė Sutarties 3.2.8 punktas. Tačiau pati ieškovė 2012 m. vasario 23 d. sudarė Statybos rangos sutartį su UAB „Magistra“ dėl remonto dirbtuvių patalpose 1-33, 1-34, 1-35, 1-36 buvusių vidinių pertvarų griovimo, nes pertvaros trukdė ieškovei vykdyti gamybinę veiklą (ilgų medienos lentų gamybai buvo reikalingi dideli gamybinių patalpų plotai, pravažiavimai). Už griovimo darbus ieškovė rangovei sumokėjo 5047 Eur (17427,44 Lt).

68. Sutartyje nurodant nuomos sutarties dalyką nėra nurodyta, kad ieškovei išnuomojamos ir patalpos, žymimos numeriais 1-33, 1-34, 1-35, 1-36, kuriose ieškovė išgriovė minėtas pertvaras. Remiantis UAB „Baltijos statybos organizacija“ 2018 m. balandžio 23 d. sudaryta lokaline sąmata, pastato – remonto dirbtuvių patalpų 1-33, 1-34, 1-35, 1-36 atstatymo kaina yra 9284,61 Eur (be PVM).

69. 2012 m. vasario 2 d. tarp nuomotojos UAB „Anthalit“ ir nuomininkės UAB „Alobera mediena“ buvo pasirašytas Sutarties priedas Nr. 1, pagal kurį ieškovei UAB „Alobera mediena“ išnuomotos papildomos 250 kv. m. administracinės patalpos pastate – remonto dirbtuvėse ir nustatytas papildomas nuomos mokestis.

70. 2013 m. rugsėjo 16 d. taro šalių buvo sudarytas Sutarties priedas, pagal kurį ieškovei nuo 2014 m. balandžio 1 d. buvo išnuomota 3840 kv. m. žemės sklypo dalis ir iki 930 Lt padidintas nuomos mokestis.

Dėl ieškovės apeliacinio skundo

71. Apeliaciniu skundu ieškovė UAB „Alobera mediena“ ginčija Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. liepos 20 d. sprendimo dalį, kuria atmestas ieškinio reikalavimas atsakovei dėl 10347 Eur daikto pagerinimo išlaidų dėl įvadinės elektros galios Turte padidinimo iki 400 kW priteisimo.

72. Kaip minėta, Sutarties 3.2.4. punktu nuomotoja, be kita ko, buvo įsipareigojusi padidinti Turte įvadinę elektros galią iki 400 kW. Tuo tikslu ieškovė ir nuomotoja UAB „Anthalit“ 2011 m. lapkričio 28 d. pasirašė Statybos rangos sutartį, kuria UAB „Anthalit“ įsipareigojo padidinti Turte elektros galią iki 400 kW, o ieškovė pagal sutarties 1.1 ir 2.7 punktus įsipareigojo už šiuos darbus apmokėti. 2012 m. kovo 19 d. mokėjimo pavedimu ieškovė apmokėjo UAB „Anthalit“ pateiktą sąskaitą faktūrą Nr. 8651398 už elektrotechninės dalies techninį projektą (5000 Lt). 2012 m. rugsėjo 28 d. AB „Lesto“ PVM sąskaitą faktūrą Nr. 001322 38 226,32 Lt pateikė apmokėjimui UAB „Anthalit“. UAB „Anthalit“ 2012 m. spalio 8 d. PVM sąskaitą faktūrą Nr. 8651422 38 226,32 Lt pateikė ieškovei UAB „Alobera mediena“, kuri ją apmokėjo 2013 m. rugpjūčio 8 d. atlikus užskaitą 38226,32 Lt pagal Trišalę tarpusavio skolų užskaitymo sutartį Nr. 13/08/08. Byloje nustatyta, kad padidinta elektros galia iki 400 kW ieškovė naudojosi ne tik išsinuomotame Turte, bet ir gretimame jai nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype esančiuose gamybiniuose objektuose.

73. Teisėjų kolegijos nuomone, ieškovė skunde nepagrįstai nurodo, kad bylą nagrinėjęs teismas, spręsdamas reikalavimą dėl 10347 Eur daikto pagerinimo išlaidų dėl įvadinės elektros galios Turte padidinimo iki 400 kW priteisimo, pažeidė įrodymų tyrimo ir vertinimo taisykles.

74. Įrodinėjimo, įrodymų tyrimo ir vertinimo taisyklės įtvirtintos CPK 176 – 185 straipsnių nuostatose bei nuosekliai išplėtotos kasacinio teismo praktikoje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-411-611/2015 ir kt.). Pažymėtina, kad, vertindamas šalių pateiktus įrodymus, teismas remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (CPK 185 straipsnis).

75. Apeliacinės instancijos teismas, išnagrinėjęs civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių paaiškinimus, įvertinęs skundžiamame sprendime padarytas teismo išvadas, apeliacinių skundų ir atsiliepimų į juos argumentus, sprendžia, jog, priešingai apeliantės argumentams, pirmosios instancijos teismas sprendime išdėstė šalių prašymus, paaiškinimus, nurodė nustatytas aplinkybes, vertino tiek tiesioginius, tiek netiesioginius įrodymus, susijusius su byloje įrodinėjamais šalių tarpusavio santykiais, pateikė byloje esančių įrodymų vertinimą, padarė išvadas dėl ieškovės reikalavimų bei atsakovės atsikirtimų, išdėstė teisinius priimamo sprendimo argumentus, su kuriais teisėjų kolegija iš esmės sutinka, todėl visų jų nekartoja. Teisėjų kolegijos nuomone, apeliacinio skundo argumentai neatskleidžia apeliantės nurodomų CPK 176 – 185 straipsnių, reglamentuojančių įrodinėjimą ir įrodymų vertinimą, pažeidimų. Šiuo atveju apeliantė nurodytais skundo argumentais tik išreiškia savo nesutikimą su jai nepalankiomis teismo išvadomis dėl bylos faktų, tačiau nepagrindžia, jog teismas pažeidė įrodinėjimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Tai, kad apeliantė turi kitą nuomonę dėl pirmosios instancijos teismo išvadų, savaime nesudaro pagrindo pripažinti, kad byloje nebuvo atskleista bylos esmė, kad skundžiamas teismo sprendimas neteisėtas ar nepagrįstas ar kad yra pagrindas priimti priešingą sprendimą.

76. Teisėjų kolegija nesutinka, kad ieškovės vertinimu, kad teismas netinkamai aiškino Sutarties 3.2.1 - 3.2.11, 4.1.1 punktų sąlygas taip, lyg jos įtvirtintų kitus, Sutartyje neaptartus atvejus, todėl padarė nepagrįstą išvadą, kad buvo susitarta dėl kitokių 10347 Eur daikto pagerinimo išlaidų dėl įvadinės elektros galios Turte padidinimo iki 400 kW taisyklių, taip pat kad netinkamai aiškino ir taikė CK 6.501 straipsnio 1 dalies nuostatas, nukrypimo nuo teismų praktikos nagrinėjamu klausimu ir tai lėmė neteisėtos ir nepagrįstos skundžiamos teismo sprendimo dalies priėmimą.

77. CK 6.501 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta nuomininko teisė į išsinuomoto daikto pagerinimo būtinų išlaidų atlyginimą, išskyrus atvejus, kai įstatymai arba sutartis numato ką kita. Kasacinio teismo praktikoje nurodoma, kad pagal įstatymo nustatytą teisinį reglamentavimą, sprendžiant dėl daikto pagerinimo išlaidų atlyginimo, būtina nustatyti tokias sąlygas: nuomininkas (panaudos gavėjas) pagerino išsinuomotą (naudotą neatlygintinai) daiktą; nuomininkas (panaudos gavėjas) turėjo nuomotojo (panaudos davėjo) leidimą daryti daikto pagerinimus; nuomininko (panaudos gavėjo) turėtų šiam tikslui būtinų išlaidų dydį; įstatymų ar šalių sutarties nenustatyta kitokių šių išlaidų atlyginimo taisyklių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012 m. birželio 1 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-261/2012).

78. Teisėjų kolegijos nuomone, 2011 m. lapkričio 28 d. šalių sudaryta rangos sutartimi šalys kaip tik ir susitarė dėl kitokios apmokėjimo už elektros galios Turte padidinimo darbus tvarkos, negu ji buvo numatyta nuomos Sutarties aptartuose punktuose. Ieškovė rangos sutartyje prisiimtą įsipareigojimą pati apmokėti šias išlaidas patvirtino ir beveik po dviejų metų sudarytu įskaitymo sandoriu, kada 2013 m. rugpjūčio 8 d. atliko užskaitą 38226,32 Lt pagal Trišalę tarpusavio skolų užskaitymo sutartį Nr. 13/08/08 apmokėdama UAB „Anthalit“ 2012 m. spalio 8 d. pateiktą PVM sąskaitą faktūrą Nr. 8651422 38 226,32 Lt. Ieškovė iki šio ginčo kilimo niekada nereikalavo, kad nuomotoja mokėtų po 100 Lt pagal Sutarties 3.2.9 punktą, vadinasi, niekada nevertino, kad nuomotoja pažeidė Sutarties 3.2.4 punkte numatytą įsipareigojimą dėl įvadinės elektros galios padidinimo Turte. Tai sudaro pagrindą išvadai, kad 2011 m. lapkričio 28 d šalių rangos sutartimi buvo nustatyta kitokia šių išlaidų atlyginimo taisyklė, nei ji buvo nustatyta nuomos sutartyje.

79. Teismų praktikoje pripažįstama, kad kiekvienu atveju svarbu nustatyti, ar daiktas iš tiesų buvo pagerintas. Tam tikri daikto remonto darbai savaime nereiškia, kad daiktas yra pagerintas. Daikto pagerinimu gali būti pripažįstami tokie darbai, dėl kurių pagerėja to daikto techninės savybės, konkretus daiktas tampa vertingesnis, naudingesnis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008). Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje daikto pagerinimui paprastai nepriskiriamas jo pritaikymas specifiniams nuomininko (panaudos gavėjo) poreikiams, kai tokie daikto pertvarkymai naudingi tik naudojant daiktą pagal tam tikrą konkrečią paskirtį, o naudojant daiktą kitam tikslui – nereikalingi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. rugsėjo 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-425/2008; 2008 m. rugsėjo 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-379/2008; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

80. Bylos duomenys rodo, kad ieškovė Turtą išsinuomavo pagal ilgalaikę nuomos sutartį, kad vėliau ji veiklą pradėjo vykdyti gretimame žemės sklype esančiuose pastatuose ir kad atsakovė pagal šalių Sutarties 3.2.4. punktą kreipėsi į AB „Lesto“ dėl leidimo padidinti elektros galią iki 400 kW, tarpininkavo gaunant atitinkamus leidimus ir kt. Liudytoja I. P. (buvusi ieškovės direktorė) parodė, kad elektros galios padidinimą lėmė ieškovės vykdomos veiklos pobūdis. Byloje nepateikta įrodymų, kad dėl elektros galios padidėjimo padidėjo Turto rinkos vertė, kad jis dėl techninių savybių tapo labiau patrauklus kitiems potencialiems nuomotojams, nes jie nebūtinai turės poreikį naudoti padidintą elektros galią ar kad atsakovė pati turi (turės) poreikį naudotis padidinta elektros galia. Atsakovės nuosavybėn nėra perduoti transformatorinė, kabelinės linijos, apskaitos prietaisai su komutaciniais aparatais ir jie liko AB „Lesto“ nuosavybė. Pagal byloje nustatytas aplinkybes labiau tikėtina, kad elektros galios padidinimu Turtas buvo pritaikytas specialiems ieškovės poreikiams, kadangi pastatas pagal paskirtį galėjo būti eksploatuojamas ir su mažesne elektros galia. Nutraukus Turto nuomos Sutartį, ieškovė, nors ir neteks galimybės naudotis padidintos elektros galios įvadu Turte, tačiau nuo įrengtos transformatorinės ir esant kitiems įrenginiams ji turės galimybę su mažesnėmis laiko ir lėšų sąnaudomis įsivesti įvadą į gretimą žemės sklypą, kur toliau vykdys veiklą gamybiniuose pastatuose. Sutarties 3.2.4. punkte šalys sutarė, kad atsakovė padidins Turte įvadinę elektros galią iki 400 kW, o konkrečios atsakovės pareigos ir įsipareigojimai nedetalizuoti. Tačiau jie detalizuoti 2011 m. lapkričio 28 d. ieškovės ir tuometinės nuomotojos UAB „Anthalit“ Statybos rangos sutartyje, kurioje, be kita ko, ieškovė pagal sutarties 1.1 ir 2.7 punktus įsipareigojo už šiuos darbus apmokėti. Esant nustatytoms tokioms aplinkybėms, nors 10347 Eur Turto pagerinimo išlaidos už įvadinės elektros galios padidinimą pagrįstos nutarties 72 punkte nurodytais įrodymais, o subnuomotojos UAB „Anthalit“ minėtiems darbams sutikimas buvo gautas, nėra pagrindo pripažinti, kad šalys galutiniame rezultate buvo sutarę, jog subnuomotoja (atsakovė) įsipareigojo atlyginti subnuomininkei (ieškovei) jos turėtas dokumentais pagrįstas turto pagerinimo išlaidas dėl elektros galios iki 400 kW padidinimo.

Dėl atsakovės apeliacinio skundo

81. Atsakovė UAB „Amber Alliance“ apeliaciniu skundu prašo pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. liepos 20 d. sprendimą: ieškovės ieškinio dalį dėl 4456 Eur daikto pagerinimo išlaidų priteisimo ieškovei atmesti; priešieškinį patenkinti ir jai iš ieškovės priteisti 9284,61 Eur pastato – remonto dirbtuvių patalpų 1-33, 1-34, 1-35, 1-36 atstatymui, 1393,88 Eur nesumokėto nuomos mokesčio; priteisti bylinėjimosi išlaidas.

82. Teisėjų kolegija nesutinka su atsakovės apeliacinio skundo argumentais, kad ginčijama sprendimo dalis yra neteisėta ir nepagrįsta, nes priimta netinkamai taikius ginčo teisinius santykius reglamentuojančias teisės normas, netinkamai aiškinus Sutarties 3.2.1., 3.2.3., 4.2.2., 6.1., 6.3. punktus bei netinkamai įvertinus faktines bylos aplinkybes.

83. Vadovaudamasis byloje esančių įrodymų pagrindu nustatytomis ir nutarties 64-65 punktuose nurodytomis aplinkybėmis, pirmosios instancijos teismas padarė teisėtas ir pagrįstas išvadas, kad, nors vykdydama Nekilnojamųjų daiktų subnuomos sutarties 3.2.3 punktą subnuomotoja UAB „Anthalit“ 2012 m. rudenį įrengė nuotekų sistemą, išvalančią iki 1 kub. m nuotekų per parą, tačiau ji neatitiko ieškovės poreikių, todėl ieškovė, gavusi subnuomotojos sutikimą, savo lėšomis įrengė naują nuotekų sistemą, išvalančią 1,4 kub. m. nuotekų per dieną, ir tai yra pastato pagerinimas, kuriuo galės naudotis ir kiti pastato valdytojai ir naudotojai ateityje, ir kurio įrengimui patirtas įrodymais pagrįstas realias, būtinas ir protingas 4456 Eur (18616,47 Lt) išlaidas ieškovei turi atlyginti atsakovė pagal Sutarties 3.2.11 punktą ir CK 6.501 straipsnio 1 dalį.

84. Vertindama atsakovės apeliacinio skundo argumentus dėl 4456 Eur priteisimo pagrįstumo, teisėjų kolegija pažymi, kad, nors byloje nėra tiesioginių rašytinių įrodymų, kad ieškovė, prieš atlikdama nuotekų sistemos įrengimo darbus, atsakovei nuosavybės teise priklausančiose patalpose gavo jos sutikimą, pirmosios instancijos teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir pagristai pasivadovavo tikimybių pusiausvyros principu konstatuodamas, jog atsakovė turėjo ir galėjo žinoti apie vykdomus darbus. Kaip matyti iš byloje pateiktų duomenų, nuotekų sistema buvo įrengta 2012 metų rudenį, atsakovės atstovai lankėsi patalpose, byloje nėra ginčo, kad apie įrengtą antrą nuotekų sistemą žinojo apie 5 metus. Įrodymų, jog atsakovė būtų prieštaravusi darbams, nėra, todėl galima teigti, jog savo konkliudentiniais veiksmais, t. y. pretenzijų dėl darbų atlikimo nepareiškimu, atsakovė sutiko su atliekamais darbais ir taip išreiškė savo pritarimą.

85. CK 6.501 straipsnyje leidimui atlikti daikto pagerinimus konkreti forma nėra nustatyta, taip pat nenurodyta, kad rašytinės formos nesilaikymas sandorį darytų negaliojantį. Kadangi įstatyme nėra įsakmiai įtvirtinta, jog leidimas dėl pagerinimų atlikimo privalo būti rašytinis, o priešingu atveju toks susitarimas tampa negaliojančiu, nėra pagrindo konstatuoti prieštaravimo sutarčių privalomumo principui ir Sutarties 6.1, 6.3 punktų pažeidimo. Aplinkybė, kad ieškovė negavo rašytinio leidimo atlikti pastato pagerinimus, neatima iš jos teisės šį faktą įrodinėti kitomis įrodinėjimo priemonėmis, išskyrus liudytojų parodymus (CK 1.93 straipsnio 2 dalis). Leidimą atlikti nuotekų sistemos įrengimo darbus ieškovė įrodinėjo faktinėmis aplinkybėmis – kad atsakovės atstovai lankėsi patalpose, žinojo ir matė atliekamus darbus ir jų rezultatą, jiems neprieštaravo, nelaikė to nuomos sutarties pažeidimu, nereiškė pretenzijų. Esant tokioms aplinkybėms, faktas, kad ieškovė nepareiškė atsakovei pretenzijos raštu, neturi esminės reikšmės ir nesudaro pagrindo kitokioms išvadoms. Todėl apeliacinės instancijos teismas pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad leidimas atlikti pagerinimo darbus buvo gautas. Tokia praktika nagrinėjamu klausimu pripažįstama ir teismų praktikoje, todėl nėra pagrindo pripažinti, kad teismas nuo jos nukrypo (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

86. Pagal Sutartį Subnuomotoja buvo įsipareigojusi atlyginti Subnuomininkei tik tas jos turėtas dokumentais pagrįstas Turto pagerinimo išlaidas, kurios atliktos su Subnuomotojos leidimu (Sutarties 3.2.1 punktas). 2012 m. rugpjūčio 31 d. tarp nuomininkės ieškovės UAB „Alobera mediena“ ir UAB „Hidro sistemos“ sudarytos Prekės, darbo pirkimo pardavimo sutarties Nr. 120822-22 dėl biologinio valymo įrengimo bei nuotekų siurblinės su atitinkamais priedais sumontavimo, 2012 m. rugsėjo 10 d. PVM sąskaitos faktūros Nr. 229 duomenys patvirtina, kad ieškovė UAB „Hidro sistemos“ už darbus sumokėjo 4456 Eur (be PVM) (18616,47 Lt).

87. Išlaidas civilinėje teisėje apibūdina tokie požymiai: 1) realumas; 2) būtinumas; 3) protingumas. Realumo požymis reiškia, kad išlaidomis pripažįstamos iš tikrųjų išleistos lėšos. Reikšdamas reikalavimą dėl išlaidų priteisimo, asmuo turi įrodyti ne galimas sąnaudas ar kaštus, o iš tikrųjų sumokėtas lėšas, ir tai įrodyti leistinais įrodymais (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. vasario 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2017 m. sausio 12 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-78-686/2017).

88. Nors apeliantė (atsakovė) tvirtina, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaidų antrai nuotekų sistemai įrengti kompensavimo neatitinka išlaidų būtinumo kriterijaus, be to, būtinomis atlygintinomis turto pagerinimo išlaidomis gali būti pripažinta ne turėtų išlaidų suma, o jos dalis, atitinkanti turto vertės padidėjimą, su tuo sutikti nėra pagrindo. Ieškovės įrengtos antros nuotekų sistemos įrengimo darbus pirmosios instancijos teismas pagrįstai pripažino pastato pagerinimais, priteisė ieškovės prašomą pagerinimams atlikti patirtų išlaidų sumą, visą šią sumą vertino kaip pastato vertės padidėjimą, todėl nėra pagrindo konstatuoti nukrypimą nuo kasacinio teismo praktikos. Atsakovė neįrodė, kad ieškovės išlaidos viršijo būtinas daikto pagerinimo išlaidas, kad jos neatitinka šios nutarties 87 punkte nurodytų išlaidas apibūdinančių kriterijų (CPK 178 straipsnis), todėl nepagrįstas apeliantės argumentas, jog teismas netinkamai aiškino ir taikė atlygintinų turto pagerinimo išlaidų dydžio nustatymo taisykles.

89. Atsakovė apeliaciniame skunde tvirtina, kad bylą nagrinėjęs teismas, atmesdamas priešieškinį priteisti jai iš ieškovės 9284,61 Eur (be PVM) pastato – remonto dirbtuvių patalpų 1-33, 1-34, 1-35, 1-36 atstatymo išlaidų bei 1393,88 Eur nuomos mokesčio (be PVM) už naudojimąsi minėtų patalpų plotu per laikotarpį nuo 2012 m. kovo 8 d. iki 2018 m. balandžio 23 d., netinkamai taikė materialinės teisės normas ir vertino teisiškai reikšmingus faktus. Teisėjų kolegija su šiais argumentais nesutinka.

90. Apeliantė teisingai nurodo, kad 2011 m. lapkričio 28 d. nuomos Sutarties 1.1, 1.1.2 punkte buvo nurodytos konkrečios pastato – remonto dirbtuvių patalpos, kurios išnuomojamos ieškovei, o patalpos, kurių indeksai kadastrinių matavimų byloje yra 1-33, 1-34, 1-35, 1-36, nebuvo įrašytos į minėtą sutarties punktą kaip išnuomojamos ieškovei. Tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, pagal šalių elgesį ir tarp jų susiklosčiusių sutartinių santykių pobūdį, yra aukštesnė tikimybė, kad šalių susitarimas dėl nuomos sutarties dalyko buvo pakeistas ir už sulygtą Sutartyje kainą buvo išnuomotas visas pastato, žymimo plane 1b1p, plotas su patalpomis, kurių indeksai kadastrinių matavimų byloje yra 1-33, 1-34, 1-35, 1-36.

91. Sutarties 3.2.8. punktu šalys buvo sutarę, kad subnuomotoja, subnuomininkei pareiškus pageidavimą iki 2012 m. sausio 15 d., nugriaus Pastate – remonto dirbtuvėse, pastato unikalus Nr.: (duomenys neskelbtini), žymėjimas plane 1p1b vidines pertvaras, kurių indeksai kadastrinių matavimų byloje yra 1-33, 1-34, 1-35, 1-36. Šalys nesusitarė, kad po to bus nustatomas papildomas nuomos mokestis už naudojimąsi minėtų patalpų plotu. Taigi, ieškovės poreikis naudotis minėtomis patalpomis ir atsakovės sutikimas nugriauti minėtas pertvaras nekeičiant nuomos sutarties kainos buvo išreikštas jau sudarant Sutartį. Todėl apeliantė (atsakovė) skunde nepagrįstai nurodo, kad ieškovė be išankstinio jos sutikimo padarė poveikį Turtui, be Subnuomotojo rašytinio leidimo pertvarkė Turto dalį, taip pažeisdama Sutarties 4.2.2., 4.2.6. punktų sąlygas ir dėl turi atlyginti 9284,61 Eur (be PVM) pastato – remonto dirbtuvių patalpų 1-33, 1-34, 1-35, 1-36 atstatymo išlaidas. Byloje neginčijama, kad pageidavimo nugriauti pertvaras iki 2012 m. sausio mėnesio subnuomotoja (ieškovė) atsakovei nepareiškė, tačiau šias pertvaras nugriovė pati 2012 m. kovo mėnesį. Atsakingi atsakovės darbuotojai griovimo darbus matė, atsakovė savo pajėgumais po pertvarų nugriovimo užmūrijo durų angas, skiriančias sutartyje neįrašytas pastato dalies patalpas nuo lauko, iki ginčo dėl patalpų nuomos sutarties nutraukimo jokių pretenzijų ieškovei dėl sutarties pažeidimo nereiškė, žalos atlyginimo dėl sutartis pažeidimo nereikalavo. Tai reiškia, kad atsakovė veikė remdamasi ieškovės elgesiu ir jam pritarė. Po to šalys toliau bendradarbiavo, raštu sudarė Sutarties priedas Nr. 1, pagal kurį ieškovei išnuomavo papildomas patalpas pastate – remonto dirbtuvėse, 2013 m. rugsėjo 16 d. Sutarties priedą, pagal kurį ieškovei išnuomavo žemės sklypo dalį ir nustatė papildomą nuomos kainą. Esant tokioms aplinkybėms, yra pagrindas pripažinti, kad Sutarties šalys konkliudentiniais veiksmais faktiškai pakeitė raštu sudarytos sutarties turinį dėl nuomos dalyko (patalpų 1-33, 1-34, 1-35, 1-36 nuomos) už Sutartyje numatytą kainą, ir tai atitiko jų ketinimus (CK 6.183 straipsnio 2 dalis). Esant tokioms aplinkybėms, apeliantės (atsakovės) apeliacinio skundo argumentai apie tai, kad Sutartimi ieškovei nebuvo išnuomotos minėtos patalpos, kad ji neturėjo teisinio pagrindo griauti pertvarų ir vėliau be papildomo nuomos mokesčio patalpomis naudotis, vertinami nepagrįstais.

92.Teisėjų kolegijos nuomone, abiejų šalių materialiniai teisiniai reikalavimai viena kitai yra kilę iš sutartinių teisinių santykių, nes abi šalys remiasi jų sudarytos sutarties sąlygų pažeidimu, netinkamu jų vykdymu ir reikalauja priteisti tam tikras pinigų sumas remdamosi civilinės atsakomybės sąlygomis (CK 6.246 – 6.249 straipsniai). Tokiems reikalavimams CK 1.125 straipsnio 8 dalyje numatytas sutrumpintas trejų metų ieškinio senaties terminas netaikomas, o taikomas bendras 10 metų ieškinio senaties terminas (CK 1.125 straipsnio 1 dalis), kuris pagal byloje nustatytas virš išdėstytas aplinkybes ieškinio ir priešieškinio pareiškimo teismui metu nebuvo pasibaigęs. Todėl atmesti ieškinį ir (ar) priešieškinį dėl senaties termino pasibaigimo iki ieškinio (priešieškinio) pareiškimo teisme vadovaujantis CK 1.131 straipsnio 1 dalimi nebuvo pagrindo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų

93. Teisėjų kolegija sprendžia, jog abi šalys apeliaciniuose skunduose teisingai nurodo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai paskirstė ir priteisė (atsakovei visai nepriteisė) bylinėjimosi išlaidas, nes nesivadovavo CPK 93 straipsnio 1, 2 dalies reikalavimais. CPK 93 straipsnio 1, 2 dalyje numatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovui jos priteisiamos proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, atsakovui – proporcingai teismo atmestų reikalavimų ieškinio reikalavimų daliai.

94. Pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė, ir šalys to neginčija, kad ieškovės ieškinys patenkintas 22,45 procentais, atmesta jo dalis - 77,55 procentai, atsakovės priešieškinis atmestas visiškai. Šalių turėtų išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti dydžiai atitinka Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. IR-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio nurodytus kriterijus, neviršija maksimalaus dydžio (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

95. Atsižvelgiant į nutarties 94 punkte nustatytą proporciją ir CPK 93 straipsnio 1, 2 dalies reikalavimus, ieškovei iš atsakovės turėjo būti priteista 897,26 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti (181,85 Eur už ieškinio parengimą (22,45 procentai nuo 810 Eur), 495 Eur už atsiliepimą į priešieškinį, 220,41 Eur už dalyvavimą teismo posėdžiuose (180 Eur + 40,41 Eur ((22,45 procentai nuo 180 Eur)) ir 133,68 Eur žyminio mokesčio (4456 Eur × 3 procentai); atsakovei iš ieškovės turėjo būti priteista 581,63 Eur ((1500 Eur:2)×77,55 procento)) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.

96. Kadangi abiejų šalių apeliaciniai skundai dėl savarankiškų materialinių teisinių reikalavimų atmetami, ieškovei iš atsakovės už atsiliepimo į atsakovės apeliacinį skundą surašymą, pasirengimą teismo posėdžiui ir dalyvavimą jame (4 val.) priteisiama 1574,28 Eur ((1200 Eur + 374,28 (937,70×0,1×4)), o atsakovei iš ieškovės už tas pačias paslaugas – 1024,28 Eur (650+374,28 Eur) išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

pakeisti Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. liepos 20 d. sprendimo dalį dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir ją išdėstyti taip:

„Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber Alliance“, juridinio asmens kodas 302590823, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Alobera mediena“, juridinio asmens kodas 3020315634, 1030,94 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Alobera mediena“, juridinio asmens kodas 3020315634, atsakovei uždarajai akcinei bendrovei „Amber Alliance“, juridinio asmens kodas 302590823, 581,63 Eur bylinėjimosi išlaidų“.

Kitą Utenos apylinkės teismo Molėtų rūmų 2018 m. liepos 20 d. sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovės uždarosios akcinės bendrovės „Amber Alliance“, juridinio asmens kodas 302590823, ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Alobera mediena“, juridinio asmens kodas 3020315634, 1574,28 Eur bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Teisėjų kolegija: Ramunė ČeknienėLaimantas MisiūnasBirutė Valiulienė