Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo antstolio J. P. pareiškimą dėl sprendimo nevykdymo, suinteresuoti asmenys uždaroji akcinė bendrovė „(duomenys neskelbtini)“, vadovė J. A., V. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdžio metu pareiškėjas antstolis J. P. pareiškimą palaikė, prašo skirti įstatyme numatytą sankciją išieškotojos naudai.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo V. V., jos atstovas advokatas G. V. prašo pareiškimą tenkinti, paaiškino, kad Valstybinės vartotojų teisės apsaugos tarnybos nutarimas neįvykdytas.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Pareiškimas tenkintinas iš dalies.

Iš byloje esančios medžiagos bei vykdomosios bylos Nr. 0172/23/00262 duomenimis nustatyta, kad antstolis J. P. vykdo vykdomąją bylą Nr. 0172/23/00262, pradėtą pagal 2022 m. gruodžio 19 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimą Nr. 10G-1719 dėl įpareigojimo atlikti veiksmus, kurioje skolininkė UAB „(duomenys neskelbtini)“, o išieškotoja V. V..

2023 m. kovo 22 d. antstolis surašė Sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymo aktą Nr. S-23-172-17516, kuriuo konstatavo, jog Valstybinės vartotojų teisės apsaugos tarnybos nutarimas Nr. 10G-1719 nėra įvykdytas.

Vykdomųjų dokumentų vykdymo funkcijas valstybė suteikė antstoliui, kurio reikalavimai vykdyti sprendimus, nutartis privalomi visiems asmenims ir turi būti įvykdyti per antstolio nustatytą terminą (Lietuvos Respublikos antstolių įstatymo 2 straipsnio 1 dalis, CPK 585 straipsnio 1 dalis).

Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimas yra vykdomasis dokumentas, vykdomas Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka (Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo 48 straipsnio 2 dalis).

Nepiniginio pobūdžio sprendimų vykdymo ypatumai įtvirtinti CPK LVII skyriuje. Skolininko atsakomybę už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, neįvykdymą reglamentuoja specialioji teisės norma – CPK 771 straipsnis. Pagal CPK 771 straipsnio 6 dalį teismas, nustatęs, kad skolininkas neįvykdė sprendimo, gali jam skirti iki trijų šimtų eurų baudą už kiekvieną uždelstą įvykdyti sprendimą dieną išieškotojo naudai. Teismo skiriama bauda ne tik kompensuojami išieškotojo praradimai (nepatogumai), susiję su skolininko vengimu laiku įvykdyti teismo procesinį sprendimą, bet ir motyvuojamas skolininkas kuo greičiau įvykdyti jam paskirtą įpareigojimą.

Formuodamas teismų praktiką dėl CPK 771 straipsnio taikymo, kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad už sprendimų, įpareigojančių skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą CPK 771 straipsnio 6 dalyje nustatyta bauda atlieka kompensavimo funkciją, nes skiriama išieškotojo naudai kaip satisfakcija dėl laiku neįvykdytos prievolės. Kartu tokia bauda skatina skolininką įvykdyti prievolę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2009 m. spalio 22 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-454/2009; 2012 m. lapkričio 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-513/2012). Įstatymų leidėjas suteikė diskreciją teismui, nustačiusiam, jog skolininkas neįvykdė teismo sprendimo, kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti skiriamos baudos dydį, kuris ribojamas tik maksimalia suma (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 23 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-199-248/2017).

Pasisakydamas dėl CPK 771 straipsnio 6 dalies nustatyta tvarka priimamos teismo nutarties taikyti skolininkui sprendimo neįvykdymo pasekmes, kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad priimant tokią nutartį išnagrinėjamos aplinkybės, ar sprendimas (ne)įvykdytas, taip pat patikrinama, ar nėra aplinkybių, kurios sudarytų pagrindą atleisti skolininką nuo paskirtos baudos ar kitokių neįvykdymo pasekmių taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. lapkričio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-315-684/2019, 33 punktas). CPK 771 straipsnio 6 dalies formuluotė ir kasacinio teismo šios teisės normos aiškinimo ir taikymo praktika leidžia daryti išvadą, jog CPK 771 straipsnio nustatyta tvarka bauda skolininkui už sprendimų, įpareigojančių atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, neįvykdymą teismo skiriama kaltės pagrindu. Tenkinti antstolio pareiškimą dėl baudos skyrimo skolininkui tokiu atveju teismas turėtų tik nustatęs, kad sprendimas, įpareigojantis skolininką atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, ar privalomasis nurodymas neįvykdytas dėl skolininko kaltės, t.y. nėra objektyvių priežasčių, nepriklausančių nuo skolininko, lemiančių tokį neįvykdymą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. sausio 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-168-695/2021).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos 2022 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 10G-1719 pripažintas pagrįstu V. V. reikalavimas įvykdyti 2021 m. liepos 5 d. sudarytoje pirkimo-pardavimo sutartyje NR. 2020-0673 numatytą užsakymą, t.y. pristatyti vartotojai (išieškotojai) M. P.“ konsolę, kėdę su porankiu bei naktinius stalelius (2 vnt.); UAB „(duomenys neskelbtini)“ įpareigota vykdyti Valstybinės vartotojų teisės apsaugos tarnybos nutarimą per 30 dienų nuo nutarimo priėmimo dienos. Taigi, skolininkė nutarimą turėjo įvykdyti iki 2023 m. sausio 18 d. Byloje esančiais duomenimis skolininkė Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo neįvykdė iki šiol, išieškotojai baldų nepristatė. Ginčo byloje dėl to nebuvo. 2023 m. gegužės 25 d. teismo posėdyje skolininkės vadovė J. A. pripažino, jog nutarimas yra neįvykdytas, paaiškino, kad baldai yra Italijoje, rezervuoti, Lietuvoje reikalinga juos paruošti, kad atiduoti kokybiškus. Įrodymų, patvirtinančių, jog nebuvo galimybės laiku atlikti minėtus veiksmus skolininkė nepateikė. Objektyvių priežasčių, pateisinančių nutarimo nevykdymą nenustatyta. Esant tokioms aplinkybėms, darytina išvada, jog yra pagrindas skirti baudą už Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo nevykdymą.

Tuo atveju, kai sprendimo, įpareigojančio atlikti arba nutraukti tam tikrus veiksmus, nesusijusius su turto ar lėšų perdavimu, arba privalomojo nurodymo neįvykdo juridinis asmuo, priemones, numatytas šio straipsnio 6 ir 7 dalyse, teismas gali pritaikyti juridinio asmens vadovui arba kitam už sprendimo ar privalomojo nurodymo įvykdymą atsakingam asmeniui (CPK 771 straipsnio 8 dalis).

Įvertinus visas reikšmingas aplinkybes, atsižvelgiant į pažeidimo pobūdį, nutarimo neįvykdymo trukmę, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, skolininkės vadovei J. A. skirtina vienkartinė 70 Eur bauda išieškotojos naudai.

Pažymėtina, kad baudos, paskirtos juridinių asmenų vadovams ar juridinių asmenų atstovams, išieškomos iš jų asmeninių lėšų (CPK 106 straipsnio 3 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo V. V. pateikė įrodymus apie patirtas 600 Eur bylinėjimosi išlaidas už advokato paslaugas, kurias prašo priteisti iš skolininkės.

CPK 593 straipsnyje reglamentuojama vykdymo proceso metu teismui pateiktų pareiškimų, tarp jų antstolio pareiškimų dėl baudų skyrimo CPK VI dalyje nurodytais atvejais, nagrinėjimo tvarka (CPK 593 straipsnio 2 dalis). To paties straipsnio 5 dalyje nustatyta bendra taisyklė, pagal kurią nagrinėjant šio straipsnio 2 dalyje nurodytus pareiškimus vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2022 m. birželio 7 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-160-313/2022 nurodė, kad teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų neatitiktų CPK 593 straipsnio 5 dalies aiškinimas, kuriuo vykdymo proceso šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos neatlygintinos visais atvejais, neatsižvelgiant į šalių sąžiningumą, šių išlaidų pagrįstumą ir būtinumą, kitas reikšmingas aplinkybes.

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad bylinėjimosi išlaidas patyrė suinteresuotas asmuo (išieškotoja), todėl teismo vertinimu yra pagrindas spręsti klausimą dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo.

Spręsdamas klausimą dėl patirtų išlaidų atitikties pagrįstumo kriterijui pagal CPK 88 straipsnį, kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad ne visos faktiškai šalių sumokėtos sumos advokato pagalbai teismo gali būti pripažįstamos pagrįstomis, nes teismas neturi toleruoti pernelyg didelio ir nepagrįsto šalies išlaidavimo. Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad teismas turi vadovautis ne tik CPK 98 straipsnyje įtvirtintais kriterijais, tačiau ir sąžiningumo, teisingumo principais bei realumo, būtinumo ir pagrįstumo kriterijais, siekdamas, kad nebūtų pažeistas šalių lygiateisiškumo principas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. spalio 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-533/2008, 2017 m. balandžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-443-969/2017).

Iš pateiktų dokumentų matyti, kad suinteresuotas asmuo (išieškotoja) sumokėjo už advokato paslaugas 600 Eur. Patirtų bylinėjimosi išlaidų detalizacija teismui nėra pateikta. Mokėjimo nurodymo paskirtyje nurodyta „už teisines paslaugas ir atstovavimą civilinėje byloje Nr. 2VP-3916-512/2023“. Nagrinėjamu atveju suinteresuotas asmuo atsiliepimo nepateikė, suinteresuoto asmens atstovas teismui pateikė vieną prašymą dėl papildomų dokumentų civilinėje byloje prijungimo, dalyvavo viename teismo posėdyje nuotoliniu būdu, kuris truko 5 min.

Įvertinus bylos sudėtingumą (sprendžiamas klausimas nebuvo sudėtingas), advokato laiko sąnaudas, remiantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais, iš suinteresuoto asmens UAB “(duomenys neskelbtini)“ priteistina 100 Eur bylinėjimosi išlaidų suinteresuotam asmeniui V. V..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290 - 291 straipsniais, teismas

nutaria:

antstolio J. P. pareiškimą tenkinti iš dalies.

Paskirti suinteresuoto asmens (skolininkės) uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ vadovei J. A. 70 Eur baudą už 2022 m. gruodžio 19 d. Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos nutarimo Nr. 10G-1719 nevykdymą išieškotojos V. V. naudai.

Priteisti iš uždarosios akcinės bendrovės „(duomenys neskelbtini)“ 100 Eur bylinėjimosi išlaidų išieškotojos V. V. naudai.

Nutarčiai įsiteisėjus, grąžinti antstoliui J. P. vykdomąją bylą Nr. 0172/23/00262.

Nutartis per septynias dienas nuo jos paskelbimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.